- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-25
- Bylos Nr.
- 2-872-854/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00451-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Pareiškėjas
- I. G.
- Kreditorius
- I. G.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. G. (I. G.) atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria atmestas kreditoriaus I. G. (I. G.) skundas dėl 2025 m. gegužės 21 d. vykusio kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu panaikinimo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Ūkio banko investicinė grupė“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 24 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Ūkio banko investicinė grupė“ (toliau – ir bendrovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Bankroto administravimo paslaugos“. Nutartis įsiteisėjo 2013 m. lapkričio 11 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 6 d. patvirtino bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kuris vėlesnėmis nutartimis tikslintas. Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nutartis įsiteisėjo 2014 m. liepos 25 d.; terminas likvidavimo procedūroms užbaigti ne kartą buvo pratęstas. Bendrovės kreditorių susirinkime, vykusiame 2025 m. gegužės 21 d. antruoju darbotvarkės klausimu priimtu nutarimu bendrovės likvidavimo terminą nutarta prašyti teismo pratęsti iki 2027 m. gegužės 29 d. (teismas šį prašymą tenkino 2025 m. gegužės 27 d. rezoliucija).
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas (kreditorius) I. G. 2025 m. birželio 9 d. pateikė skundą, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „Ūkio banko investicinė grupė“ kreditorių 2025 m. gegužės 21 d. susirinkimo protokole fiksuotus balsavimo rezultatus 2-uoju darbotvarkės klausimu ir klausimą išspręsti iš esmės – nepratęsti bendrovės likvidavimo termino, įpareigoti administratorę atlikti visus veiksmus, reikalingus įmonės išregistravimui.
4. Kreditorius nurodė, kad susirinkime nutarta bendrovės likvidavimo terminą pratęsti dar 2 metams. Bendrovės bankroto procedūros jau trunka daugiau nei dešimt kartų ilgiau nei numato įstatymas. Kreditoriaus teigimu, tokiu sprendimu yra pažeidžiami jo interesai. Aplinkybė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-76-618/2024 bendrovei priteista 4 960 000 Eur iš Vintage Holdings Limited, nepagrindžia likvidavimo termino pratęsimo dvejiems metams. Pažymėjo, kad nemokumo administratorė iki šiol nesiėmė veiksmų dėl šio sprendimo pripažinimo ir vykdymo Meno salose. Pabrėžė, kad šiuo metu nagrinėjamas prašymas atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje, kas patvirtina, jog situacija dėl tariamos naudos kreditoriams yra neapibrėžta ir negali pateisinti likvidavimo termino pratęsimo. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad 2025 m. gegužės 21 d. kreditorių susirinkime raštu balsavo tik trys kreditoriai, iš kurių vienas – pareiškėjas, balsavęs „prieš“, taigi nutarimas priimtas nedidelės dalies kreditorių balsais, nors iš viso yra 32 kreditoriai. Tai kelia abejonių dėl priimto nutarimo atitikimo kreditorių daugumos interesams bei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) principams. Kreditoriaus teigimu, nemokumo administratorė jau daugiau nei dešimt metų gauna administravimo išlaidas, tokiu būdu mažindama kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybes. Kreditoriai nėra suinteresuoti neribotai ilgu bankroto procesu, per kurį nevykdomi konkretūs veiksmai kreditorių naudai. Iki šiol nepateikta, kokią konkrečią naudą duotų likvidavimo termino pratęsimas dvejiems metams, kokius veiksmus nemokumo administratorė planuoja atlikti ir kodėl toks terminas būtinas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi pareiškėjo (kreditoriaus) I. G. skundą dėl 2025 m. gegužės 21 d. vykusio kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu panaikinimo LUAB „Ūkio banko investicinė grupė“ bankroto byloje atmetė.
6. Teismas nustatė, kad 2025 m. gegužės 21 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu antruoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta kreiptis į teismą su prašymu pratęsti bendrovės likvidavimo terminą iki 2027 m. gegužės 29 d. „Už“ šį nutarimą balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma 24 025 321,92 Eur, t. y. 99,466 proc., o „prieš“ – kreditoriai, kurių reikalavimai sudaro 128 771,72 Eur, t. y. 0,533 proc. visų atsakovės įsipareigojimų.
7. Teismas įvertino, kad nemokumo administratorės nurodytos aplinkybės dėl vykstančių teisminių ginčų (įskaitant ir tarptautinius), kurie užsitęs dar sunkiai prognozuojamą terminą, yra pakankamos spręsti, jog bendrovės likvidavimo procedūras tikslinga tęsti, o tam pritarė ir didžioji dalis kreditorių. Teismas pareiškėjo argumentą, kad „už“ skundžiamo nutarimo priėmimą balsavo tik du kreditoriai, įvertino kaip teisiškai nereikšmingą. Teismas nurodė, kad kreditorių susirinkimo sprendimai priimami vertinant ne formalų kreditorių skaičių, bet jų reikalavimų sumų dydį. Teismas pažymėjo, kad „už“ skundžiamą nutarimą balsavo 99,466 proc. susirinkime dalyvavusių kreditorių, tai patvirtina, jog ginčijamas nutarimas atspindi ne mažumos, o absoliučios kreditorių daugumos valią. Teismas padarė išvadą, kad kreditorių susirinkimo nutarimas buvo priimtas laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, atitinka daugumos kreditorių interesus ir yra teisėtas bei pagrįstas.
8. Teismas nepagrįstais laikė pareiškėjo argumentus, kad nemokumo administratorė jau daugiau nei 10 metų gauna administravimo išlaidas, taip mažindama kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybes. Byloje teismas nenustatė, kad nemokumo administratorė būtų gavusi administravimo išlaidų atlyginimą – priešingai, bendrovė šiuo metu neturi turto ar lėšų, todėl nemokumo administratorės darbas atlyginamas nebuvo. Teismas nurodė, kad kreditoriai yra nusprendę dėl „sėkmės“ mokesčio, t. y. atlygio, kuris nemokumo administratorei bus mokamas tik nuo realiai atgautų lėšų. Teismo vertinimu, tai patvirtina, kad nemokumo administratorės interesas yra ne likvidavimo procedūrų vilkinimas, o kuo didesnės naudos kreditoriams užtikrinimas. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad kreditoriaus teiginiai apie tariamas nepagrįstas administravimo išlaidas yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.
9. Teismas nurodė, kad kreditorius nepagrįstai tvirtina ir tai, jog kreditorių susirinkimui nepateikta, kokią konkrečią naudą duotų likvidavimo termino pratęsimas dvejiems metams, kokius veiksmus nemokumo administratorė planuoja atlikti ir kodėl šis terminas būtinas.
10. Teismas atmetė kreditoriaus argumentą, kad kreditorių susirinkimui nebuvo pateikta informacija apie likvidavimo termino pratęsimo naudą ir nemokumo administratorės planuojamus veiksmus. Teismas nustatė, kad nemokumo administratorė kreditorių susirinkimui pateikė paaiškinimus dėl teismuose nagrinėjamų bylų, įskaitant tarptautinius procesus, kurie neabejotinai užsitęs ilgą laiką. Nemokumo administratorės siūlymas pratęsti terminą buvo grindžiamas būtent šių procesų eiga ir būtinybe sulaukti jų rezultatų, kad būtų galima spręsti dėl realios bendrovės galimybės susigrąžinti reikšmingas lėšas. Teismas pažymėjo, kad kreditorių susirinkimo kompetencija apima vertinimą, ar pateiktos informacijos pakanka sprendimui priimti, ir kreditoriai, balsuodami „už“ nutarimą, laikė gautą informaciją pakankama. Teismas pabrėžė, kad likvidavimo termino pratęsimas konkrečiam laikotarpiui savaime nereiškia, jog bendrovės likvidavimo procedūros tęsis visą dvejų metų laikotarpį. Nemokumo administratorė, turėdama informacijos, kad procedūrų tęsti nebetikslinga, teisę kreiptis į teismą dėl likvidavimo pabaigos turės ir nelaukdama pratęsto termino pabaigos. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad kreditoriams buvo sudarytos visos sąlygos priimti informacija pagrįstą sprendimą, o pareiškėjo teiginius, jog nemokumo administratorė nenurodė nei pratęsimo naudos, nei planuojamų veiksmų, teismas atmetė kaip nepagrįstus.
11. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pratęsti bendrovės likvidavimo procedūrų terminą yra nepagrįstas, todėl, nenustatęs ginčijamo nutarimo neteisėtumo, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, jį atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
12. Kreditoriaus I. G. (toliau – ir apeliantas) atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti negaliojančiu 2025 m. gegužės 21 d. LUAB „Ūkio banko investicinė grupės“ kreditorių susirinkimo protokole įrašytą nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu bei priimti sprendimą nepratęsti LUAB „Ūkio banko investicinė grupė“ likvidavimo termino, įpareigoti nemokumo administratorių atlikti visus veiksmus, reikalingus įmonės išregistravimui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatomis, teismas negalėjo be pagrindo pratęsti likvidavimo termino iš karto dvejiems metams. Teismo nurodytos ir šiuo atveju taikytinos ĮBĮ nuostatos reglamentuojančios nemokumo procesą yra orientuotos į greitą ir operatyvų nemokios įmonės pašalinimą iš rinkos, ją galutinai išregistruojant. Bendrovė likviduojamos įmonės statusą turi daugiau nei dešimt metų. Nemokumo administratorė siekia, pažeisdama ĮBĮ nuostatas, tęsti nemokios įmonės veikimą rinkoje, nenurodydama, dėl kokių konkrečiai priežasčių reikia pratęsti likvidavimo terminą iš karto dvejiems metams ir kokius konkrečius veiksmus bendrovė per tą laiką atliks.
Žemesnės instancijos teismas
12.2. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-76-618/2024 bendrovei priteista 4 960 000 Eur iš Vintage Holdings Limited (toliau – ir sprendimas). Nei su bendrovės pranešimu dėl kreditorių susirinkimo šaukimo, nei su prašymu teismui dėl likvidavimo termino pratęsimo ar su bendrovės atsiliepimu į pareiškėjo skundą dėl nutarimo teisėtumo nėra pateikta jokių priedų ar įrodymų, kurie pagrįstų faktinius bendrovės veiksmus, išieškant skolą iš Vintage Holdings Limited. Vien tai, kad bendrovė prašyme pratęsti likvidavimo terminą nurodo, jog teikė finansinį reikalavimą skolininko Vintage Holdings Limited bankroto byloje, nesant tai pagrindžiančių įrodymų, išlieka tik deklaratyvus teiginys, kuris niekuo nepagrįstas.
12.3. Nemokumo administratorė nepateikė duomenų apie skolininko Vintage Holdings Limited mokumą, dėl to teismas negalėjo konstatuoti skolos išieškojimo perspektyvumo. Per daugiau nei metus nuo sprendimo priėmimo nėra paaiškėjusi Vintage Holdings Limited turtinė padėtis, kiek turto, kuris bus skirstomas kreditoriams turi Vintage Holdings Limited, kokia apimtimi galėtų būti patenkintas bendrovės reikalavimas, ar Vintage Holdings Limited dalyvauja teisminiuose procesuose, kokių dar kreditorių turi ir kokios jų reikalavimų sumos, ir pan.
12.4. Nuo sprendimo priėmimo praėjus daugiau nei metams, kreditoriams nėra pateikta įrodymų ar duomenų apie per šį laiką atliktus faktinius nemokumo administratorės veiksmus. Per tiek laiko jau turėjo būti išspręstas bendrovės reikalavimo tvirtinimas skolininko Vintage Holdings Limited bankroto byloje. Bendrovės nemokumo administratorė iki šiol nesiėmė veiksmų, kad sprendimas būtų pripažintas ir leistas vykdyti Meno salose.
12.5. Nesant duomenų apie nemokumo administratorės faktiškai atliktus skolos išieškojimo veiksmus, skolos atgavimo perspektyvas, teismas nepagrįstai ir neteisėtai pratęsė bendrovės likvidavimo terminą dvejiems metams.
12.6. Teismas, analizuodamas kreditorių daugumos valia pratęsti likvidavimo terminą, padarė išvadą, kad likvidavimo termino pratęsimas priklauso būtent kreditorių kompetencijai, o panaikinus nutarimą, kreditorių balsų dauguma būtų priimtas tas pas sprendimas dėl termino pratęsimo. Tačiau teismas supainiojo kreditorių ir teismo kompetenciją bei pareigas nemokumo procese. Teismas, gavęs kreditorių daugumos priimtą nutarimą dėl likvidavimo termino pratęsimo ir nemokumo administratorei prašant, neturi pagrindo vien šiuo motyvu automatiškai spręsti dėl likvidavimo termino pratęsimo. Teismo pateiktas išaiškinimas prieštarauja teismų praktikai. Likvidavimo terminas buvo pratęstas teismo rezoliucija, tačiau susipažinus su skundžiamoje nutartyje pateiktu teismo situacijos vertinimu, matyti, kad, kol nutarimas nebus pripažintas neteisėtu, teismas ir toliau laikysis nuomonės, jog būtent nutarimas yra pagrindas pratęsti likvidavimo terminą ir teismas tą turi daryti besąlygiškai.
12.7. Nesant pagrindų, teismas turi atsisakyti pratęsti likvidavimo terminą, o vien reikalavimo teisių turėjimas ar dalyvavimas teisminiuose procesuose nėra pagrindas likvidavimo terminą pratęsti.
Atsiliepimas
13. LUAB „Ūkio banko investicinė grupė“ atstovė nemokumo administratorė UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti, skirti apeliantui 4 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę paskirtos baudos, t. y. 2 000 Eur, priteisti bendrovei. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Nors operatyvumo principas bankroto procese yra svarbus, tačiau negali būti prioretizuojamas, kadangi pagrindinis šio proceso tikslas – patenkinti kreditorių reikalavimus.
13.2. Pareiškėjo skundas ir atskirasis skundas paremti vieninteliu argumentu, kad likvidavimo termino pratęsimas dvejiems metams tariamai yra žalingas bendrovės kreditoriams. Tačiau, priešingai, bendrovės likvidavimo termino pratęsimas yra naudingas jos kreditoriams. Tą savo balsais patvirtino ir kreditoriai, absoliučia balsų dauguma (99,466 proc.) pritardami bendrovės likvidavimo proceso pratęsimui. Pratęsus bendrovės likvidavimo terminą dviem metams, kreditoriams nėra padaroma jokia žala, o tik sudaroma galimybė bendrovei ir jos kreditoriams atgauti eismo sprendimu priteistą sumą. Bendrovė neturi lėšų ar turto, išskyrus reikalavimo teisę į skolininką Vintage Holdings Limited. Bendrovės bankroto termino pratęsimas nelemia papildomų išlaidų ir jos kreditoriams. Bendrovės nemokumo administratorė šiuo metu negauna atlyginimo ir neeikvoja bendrovės turto. Tęsdama bendrovės likvidavimo procesą, nemokumo administratorė siekia tik sugrąžinti lėšas iš pareiškėjo dukters J. G. valdomos bendrovės Vintage Holdings Limited, kurios iš bendrovės buvo neteisėtai išvestos tuo metu, kai ji buvo faktiškai valdoma pareiškėjo sutuoktinės O. G. ir jos brolio V. R.. Atsižvelgiant į siekiamos išieškoti skolos dydį, akivaizdu, kad nuo jos sėkmingo išieškojimo priklauso viso bendrovės bankroto proceso bei atsiskaitymo su kreditoriais sėkmė.
13.3. Kadangi Vintage Holdings Limited taip pat yra likviduojama bendrovė, o jos likvidavimo procesas yra vykdomas Meno salos jurisdikcijoje pagal vietos teisės normas, skolos sugrąžinimo bendrovei procesas objektyviai reikalauja ilgesnio laiko. Kadangi Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, sugrąžinęs bendrovei reikalavimo teises į Vintage Holdings Limited, buvo priimtas tik prieš mažiau nei pusantrų metų, skolos išieškojimo užbaigimas iki šiol buvo neįmanomas vien dėl per trumpo laiko visų procedūrų Vintage Holdings Limited registracijos jurisdikcijoje atlikimui. Bendrovės administratorė atlieka aktyvius veiksmus, siekdama, kad būtų patenkintas bendrovės reikalavimas ir lėšos faktiškai išieškotos. Likvidavimo termino pratęsimas suteikia galimybę bendrovės kreditoriams atgauti reikšmingą dalį lėšų pagal savo reikalavimus.
13.4. Pareiškėjas cituoja Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-631-450/2021 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-351-798/2025. Tačiau šių bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo susiklosčiusių nagrinėjamu atveju.
13.5. Pareiškėjas skundą ir atskirąjį skundą pateikė veikdamas kaip bendrovės kreditorius ir teigia siekiantis apginti bendrovės ir jos kreditorių interesus. Tačiau pareiškėjas jau ilgą laiką įvairiais būdais, įskaitant daugybės aiškiai nepagrįstų skundų teikimą, siekia pakenkti bendrovei bei jos kreditoriams.
13.6. Prisidengdamas bendrovės kreditoriaus teisėmis, pareiškėjas ir šioje byloje siekia pakenkti bendrovei ir jos kreditoriams, bandydamas priversti išregistruoti ją iš juridinių asmenų registro ir neleisti jai išieškoti skolos iš Vintage Holdings Limited. Taip pareiškėjas siekia padėti išvengti prievolių vykdymo savo dukters valdomai ofšorinei įmonei Vintage Holdings Limited. Tai leidžia teigti, kad pareiškėjas savo, kaip bendrovės kreditoriaus, procesinę teisę teikti atskirąjį skundą naudoja priešingai šios teisės paskirčiai ir siekia nesąžiningai pakenkti bendrovės bankroto bei likvidavimo procesui. Be siekio išregistruoti bendrovę, pareiškėjas siekia priversti bendrovės administratorę atskleisti informaciją apie tai, kokius veiksmus ji atlieka, vykdydama išieškojimą iš Vintage Holdings Limited. Pareiškėjas ketina panaudoti tokią informaciją, trukdydamas vykdyti išieškojimą.
13.7. Akivaizdžiai nepagrįsto, siekiant nesąžiningų tikslų, priešingų bendrovės kreditorių tikslams, atskirojo skundo pateikimas sudaro pagrindą skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę baudos priteisiant LUAB „Ūkio banko investicinė grupė“ ir taip kompensuojant bendrovės bei jos kreditorių patirtus nuostolius dėl nepagrįstai trikdomo bankroto ir likvidavimo proceso.
14. Kreditorė UAB „Baltijos stiklas“, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliacinį procesą nutraukti arba apelianto atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Apeliantas pats turi skolų ir jo finansinis reikalavimas į bendrovę yra parduotas iš varžytinių. Apeliantui nebesant bendrovės kreditoriumi, jos likvidavimo proceso trukmė nebeįtakoja jo teisių ir pareigų. Taigi ir ginčijama nutartis neįtakoja apelianto asmens teisių ar pareigų, vadinasi, jis nelaikytinas asmeniu, turinčiu materialinį suinteresuotumą ginčo dalyku.
14.2. Kreditorių reikalavimo patenkinimas (bent dalinis) yra svarbesnis tikslas nei greitas bankrutuojančios bendrovės likvidavimas. Apeliantas, siekdamas greičiau likviduoti bendrovę ir atimti iš jos kreditorių galimybę susigrąžinti bent dalį skolų, veikia prieš bendrovę ir jos kreditorių interesus.
14.3. ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalies nuostata nėra absoliuti. Paties apelianto cituojamoje teismų praktikoje nurodyta, kad šis terminas gali būti pratęsiamas. Bendrovės atveju dėl likvidavimo proceso trukmės kreditoriai nenukenčia, nes jos administratorei nėra mokamas atlyginimas. Bendrovės administratorės atlyginimas nustatytas kaip „sėkmės“ mokestis, t. y. administratorė gali tikėtis gauti atlyginimą tik tokiu atveju, jeigu sugrąžins į bendrovę kokias nors lėšas. Todėl tęsiant likvidavimo procesą bendrovės kreditoriams nėra sukeliama jokia žala, bet išsaugoma galimybė atgauti nors dalį lėšų.
14.4. Bendrovės atveju bankroto administratorei nustačius atlyginimą kaip „sėkmės“ mokestį, administratorė ir visi kreditoriai yra suinteresuoti kuo greičiau išsiieškoti lėšas, patenkinti kuo didesnę dalį reikalavimų ir likviduoti bendrovę, o ne vilkinti šį procesą.
14.5. Neįmanoma iš anksto tiksliai pasakyti, kiek laiko reikės, kad būtų visiškai užbaigtas bendrovės likvidavimo procesas. Tai priklausys nuo trečiųjų asmenų, nuo teismų, nuo bendrovės skolininko veiksmų ir kitų aplinkybių. Kiekvienas likvidavimo pratęsimas susijęs ir su bendrovės administratorės, kreditorių ir teismo resursų panaudojimu, todėl logiška ir protinga yra ne prašinėti pratęsinėti likvidavimo terminą dažnai trumpiems terminams, o taupant visų dalyvių resursus pratęsti 24 mėn. terminui. Nemokumo administratorė, šaukdama kreditorių susirinkimą, išsamiai paaiškino vykdomus procesus, pateiktos informacijos pakako visiems kitiems kreditoriams, niekas be apelianto nereiškė pretenzijų ar reikalavimų dėl informacijos apimties.
14.6. Apeliantas siekia gauti detalią ir konfidencialią informaciją apie bendrovės vykdomus veiksmus, siekiant išieškoti skolą iš Vintage Holdings Limited, kuri yra pareiškėjo dukters kontroliuojama ofšorinė įmonė, įsteigta Meno saloje. Apeliantas, veikdamas interesų konflikte, siekia priversti bendrovę atskleisti planus apie tai, kaip bendrovė vykdys išieškojimą iš jo dukters įmonės. Tuo jis siekia išvengti skolų kreditoriams grąžinimo.
Šalies argumentai
14.7. Apelianto nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-631-450/2021 nėra taikytina nagrinėjamu atveju, nes bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimas ir administratorės prašymas buvo motyvuotas objektyviu poreikiu skirti papildomo laiko vykdyti išieškojimą iš Vintage Holdings Limited ir pasistengti patenkinti kreditorių reikalavimus, o pareiškėjo minėtoje byloje buvo konstatuota, kad bankrutuojanti įmonė turto neturi, ieškinių dėl žalos teikti nebegali, nedalyvauja jokiose bylose ir negali pagrįsti, kokią įtaką jai gali turėti byla, kurioje dalyvauja tik jos kreditorius. Nagrinėjamu atveju situacija priešinga – bendrovė turi turtą, t. y. reikalavimo teisę į Vintage Holdings Limited, kurią realizavus galima tikėtis atgauti lėšų, ir nukreipti jas kreditorių reikalavimams tenkinti. Kitokia nei šioje byloje situacija buvo nagrinėta ir kitoje apelianto nurodomoje Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. liepos 3 d. nutartyje (priimta civilinėje byloje Nr. e2A-351-798/2025), nes joje konstatuota, kad bankrutuojanti įmonė turi reikalavimo teisę, tačiau ji pati nėra pareiškusi ieškinių, o netiesioginius ieškinius bankrutuojančios įmonės naudai yra pareiškęs jos kreditorius. Taigi, pareiškėjo nurodoma praktika nėra pagrindo remtis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 24 d. nutartimi LUAB „Ūkio banko investicinė grupė“ iškelta bankroto byla, Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nutartis įsiteisėjo 2014 m. liepos 25 d.; terminas likvidavimo procedūroms užbaigti pirmosios instancijos teismo buvo nuolat tęsiamas.
17. 2025 m. gegužės 21 d. įvyko LUAB „Ūkio banko investicinė grupė“ kreditorių susirinkimas, kurio metu antruoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta kreiptis į teismą su prašymu pratęsti bendrovės likvidavimo terminą iki 2027 m. gegužės 29 d. „Už“ šį nutarimą balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma 24 025 321,92 Eur, t. y. 99,466 proc. dalyvavusių bendrovės kreditorių, o „prieš“ – kreditoriai, kurių reikalavimai sudaro 128 771,72 Eur, t. y. 0,533 proc. visų atsakovės įsipareigojimų.
18. Taip pat nustatyta, kad 2025 m. gegužės 26 d. LUAB „Ūkio banko investicinė grupė“ atstovė nemokumo administratorė UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ kreipėsi į bendrovės nemokumo bylą nagrinėjantį teismą su prašymu pratęsti bendrovės likvidavimo terminą. Kauno apygardos teismas 2025 m. gegužės 27 d. rezoliucija civilinėje byloje Nr. B2-4-601/2025 prašymas buvo patekintas ir LUAB „Ūkio banko investicinė grupė“ likvidavimo terminas pratęstas iki 2027 m. gegužės 29 d.
19. 2025 m. birželio 10 d. I. G. pateikė pirmosios instancijos teismui skundą, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu bendrovės kreditorių 2025 m. gegužės 21 d. susirinkimo nutarimą, priimtą antruoju darbotvarkės klausimu ir klausimą išspręsti iš esmės – nepratęsti bendrovės likvidavimo termino, įpareigoti administratorę atlikti visus veiksmus, reikalingus įmonės išregistravimui.
20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą priėmė ir 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi, jį išnagrinėjęs iš esmės, atmetė. Pareiškėjui dėl šios nutarties pateikus atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismui jį priėmus, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo kreditorių susirinkimo turinį ir pobūdį, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, teisinį nemokaus juridinio asmens likvidavimo proceso reglamentavimą ir teismų praktiką šiuo klausimu, daro išvadą, kad šiuo atveju kyla būtinybė pasisakyti dėl galimybės skųsti kreditorių susirinkimo sprendimą, kuriuo nutarta kreiptis į teismą dėl bendrovės likvidavimo termino pratęsimo.
21. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Nagrinėjamu atveju ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas jau galiojant JANĮ, tačiau šiuo atveju nutarimas nėra ginčijamas dėl esminių procedūrinių pažeidimų, todėl sprendžiant ginčo klausimą dėl šio nutarimo (ne)teisėtumo materialiniais (turinio) aspektais taikytinos ĮBĮ nuostatos.
22. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tiek likvidavimo dėl bankroto, tiek juridinio asmens pabaigos procedūros, kurias sieja įmonės likvidacinis tikslas, nėra savarankiškos procedūros, o sudaro bendrą įmonės likvidavimo etapą, kuris pradedamas įmonės pripažinimu bankrutavusia ir užbaigiamas teismui priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-921-450/2020; 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1072-798/2020; 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1730-781/2020). Teismo nutartis dėl LUAB ,,Ūkio banko investicinė grupė“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto priimta 2014 m. liepos 2 d., vadinasi, iki JANĮ įsigaliojimo pradėtas bendrovės likvidavimo etapas yra vykdomas ir užbaigiamas pagal ĮBĮ nuostatas, nes juridinio asmens pabaigos procedūra laikytina ne savarankiška procedūra, o likvidacinių veiksmų, pradėtų, pripažinus įmonę bankrutavusia, užbaigimas.
23. Pagal CPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatas bankroto ir restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus nuo 2020 m. sausio 1 d. reglamentuoja JANĮ, pakeitęs iki tol galiojusius ĮBĮ ir Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymą.
24. ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas 24 mėnesių terminas likvidavimo procedūroms vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo dienos. Kreditorių susirinkimo prašymu šioje dalyje nurodytą 24 mėnesių terminą teismas gali pratęsti. ĮBĮ nenumatė ribojimų likvidavimo procedūros pratęsimų skaičiui. Taigi diskrecijos teisė spręsti, ar yra tikslinga pratęsti bankrutavusios įmonės likvidavimo terminą, įvertinus bankroto administratoriaus arba kreditorių prašymo motyvus, suteikta išimtinai teismui. O tai suponuoja išvadą, kad kreditorių susirinkimo nutarimas dėl kreipimosi į teismą su prašymu pratęsti likvidavimo terminą yra tik rekomendacinio pobūdžio, jis lemia prielaidos nemokumo administratoriui kreiptis į teismą atsiradimą, tačiau savaime nesukelia materialiųjų teisinių pasekmių.
25. Šiuo atveju reikšminga aplinkybė, kad po 2025 m. gegužės 21 d. bendrovės kreditorių susirinkimo, kurio metu buvo priimtas skundžiamas nutarimas, bendrovės nemokumo administratorius kreipėsi į teismą dėl bendrovės likvidavimo termino pratęsimo ir šis terminas teismo rezoliucija buvo pratęstas. Akcentuotina, kad teismo procesinis sprendimas dėl bankrutavusio juridinio asmens likvidavimo termino pratęsimo yra neskundžiamas, t. y. negali būti apeliacijos objektu – tokios galimybės nenumato nei ĮBĮ, nei CPK normos. ĮBĮ tokia galimybė tiesiogiai neįvardinta, o pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 1–2 punktus pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui tik CPK numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad nutartis (ar kaip šiuo atveju – teisėjo rezoliucija) pratęsti bankrutavusios įmonės likvidavimo terminą neužkerta kelio tolesnei bankroto bylos eigai, nes procesas bankroto byloje priėmus skundžiamą nutartį nėra užbaigiamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1226-781/2019; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-712-381/2020; 2020 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-883-585/2020 ir kt.). Vadinasi, šiuo atveju LUAB „Ūkio banko investicinė grupė“ likvidavimo termino pratęsimo iki 2027 m. gegužės 29 d. klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (2025 m. gegužės 27 d. teisėjo rezoliucija).
26. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismui pratęsus bankrutavusios įmonės likvidavimo terminą, kreditorių sprendimas kreiptis šiuo klausimu į teismą tampa neaktualus, ginčo dėl tokio sprendimo panaikinimo išnagrinėjimas teisme nesukeltų byloje dalyvaujantiems asmenims teisinių pasekmių, kadangi kreditorių priimtas sprendimas negali paneigti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo privalomosios galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-172-553/2022).
27. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-421/2020). Teisės į kreditorių susirinkimo rekomendacinio pobūdžio nutarimo apskundimą įgyvendinimas negali būti savitikslis, jis turi sukurti materialiuosius teisinius padarinius (CPK 5 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-172-553/2022; 2025 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-697-854/2025). Taigi ir aptariamu atveju ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas negali būti teisminio nagrinėjimo objektas.
28. Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo proceso stadijos arba turi atsisakyti priimti ieškinį (skundą), arba, jeigu civilinė byla jau yra iškelta – ją nutraukti remdamasis atitinkamai CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu arba 293 straipsnio 1 punktu. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). CPK 293 straipsnyje įtvirtinti bylos nutraukimo pagrindai reiškia procesinio pobūdžio kliūtis tęsti bylos nagrinėjimą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 25 punktas).
29. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, kuriuo prašyta panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą kreiptis į teismą dėl bendrovės likvidavimo pratęsimo, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
30. Įvertinus tai, kad pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismo buvo priimtas ir išnagrinėtas iš esmės, pareiškėjo skundą atmetant, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir civilinė byla pagal pareiškėjo skundą, kuriuo reikalauta panaikinti LUAB „Ūkio banko investicinė grupė“ 2025 m. gegužės 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą antruoju darbotvarkės klausimu, nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
31. Nors kreditorė UAB „Baltijos stiklas“ nurodė, kad pareiškėjo finansinis reikalavimas bendrovės bankroto byloje yra parduotas iš varžytinių ir pareiškėjas nebeturi reikalavimo į bendrovę, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad duomenų apie įvykusį procesinių teisių perėmimą (o taip pat ir apie faktiškai įvykusį materialinių teisių perėmimą) bendrovės bankroto byloje nėra, be to, nusprendus teismo procesą pagal pareiškėjo skundą nutraukti, šie kreditorės argumentai nėra teisiškai reikšmingi. Kadangi civilinė byla nutraukiama, kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai taip pat neturi teisinės reikšmės ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
32. LUAB „Ūkio banko investicinė grupė“ nemokumo administratorė, atsiliepdama į apelianto atskirąjį skundą, prašė paskirti jam baudą už nesąžiningą aiškiai nepagrįsto atskirojo skundo pareiškimą.
33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis taip pat apibūdinamas kaip objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais; piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016).
34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nemokumo administratorės nurodomos aplinkybės apie apelianto sąsajas su bendrovės skolininke nėra pakankamos konstatuoti akivaizdų apelianto piktnaudžiavimą procesu, skundžiant pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį, juolab kad pirmosios instancijos teismas joje išaiškino atskirojo skundo pateikimo galimybę. Dėl to daroma išvada, kad pakankamo pagrindo apeliantui taikyti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, numatytas CPK 95 straipsnio 2 dalyje, t. y. tenkinti nemokumo administratorės prašymą dėl baudos apeliantui skyrimo, nenustatyta.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutartį panaikinti.
Nutraukti civilinę bylą pagal pareiškėjo I. G. (I. G.) skundą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Ūkio banko investicinė grupė“ 2025 m. gegužės 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu panaikinimo.