Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2-522-577/2026

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-07-07
Bylos Nr.: e2-522-577/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-58-3-00003-2025-0
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija

Teisėjai: Antanas Rudzinskas, Jadvyga Mardosevič, Laima Ribokaitė
Kreditorius: " Atostogų parkas"
Trečiasis asmuo: ERGO Insurance SE
Atsakovas: UAB "Sinergija LT"

Kategorijos

3.4.4.5.1Kreditorių reikalavimai ir jų tvirtinimas

Civilinė byla Nr. e2-522-577/2026Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00003-2025-0Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.5.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. liepos 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Laimos Ribokaitės ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Sinergija LT“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Forsina“, atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2026 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Atostogų parkas“ prašymas patvirtinti jos finansinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės „Sinergija LT“ bankroto byloje, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Šiaulių apygardos teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Sinergija LT“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė) iškelta restruktūrizavimo byla, restruktūrizavimo administratoriumi paskirtas Sergiejus Buta.

Pareiškėja UAB „Atostogų parkas“ (toliau – ir pareiškėja) nemokumo administratoriui pateikė prašymą įtraukti ją į restruktūrizuojamos UAB „Sinergija LT“ kreditorių sąrašą su 74 831,61 Eur finansiniu reikalavimu.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodė, kad šalys 2021 m. gegužės 6 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria UAB „Sinergija LT“ įsipareigojo užsakovės UAB „Atostogų parkas“ objekte – vandens ir poilsio komplekse „Atostogų parkas“, ant statinio, esančio (duomenys neskelbtini), įrengti saulės jėgainę. Po rangos darbų atlikimo išryškėjo esminiai rangovės atliktų darbų ir sutarčiai vykdyti panaudotų medžiagų trūkumai, kurie lėmė didelę žalą užsakovės UAB „Atostogų parkas“ turtui. Kadangi dalis patirtų išlaidų pagal galiojančią atsakovės (įmonės) civilinės atsakomybės draudimo sutartį su „ERGO Insurance SE“ (toliau – ir draudikas) buvo pripažintos nedraudiminiais įvykiais, pareiškėja trūkumus šalino savo lėšomis ir buvo priversta samdyti trečiuosius asmenis (mažąją bendriją (toliau – MB) „West Amper“ bei UAB „Vilpra“), todėl patyrė tiesioginius 57 689,30 Eur nuostolius už elektrinės demontavimą, pakartotinį sumontavimą bei laikiklių pakeitimą. Be to, siekdama padengti dėl broko taisymo ir kitos turtui padarytos žalos atsiradusį apyvartinių lėšų trūkumą, pareiškėja su „Luminor Bank AS“ sudarė kreditavimo sutartį, todėl į reikalaujamus nuostolius įtraukė ir netiesioginius finansinius nuostolius – iki 2025 m. balandžio mėn. bankui sumokėtas 17 142,31 Eur palūkanas.

Nemokumo administratorius prašė netenkinti pareiškėjos UAB „Atostogų parkas“ prašymo įtraukti ją į restruktūrizuojamos UAB „Sinergija LT“ kreditorių sąrašą su 74 831,61 Eur finansiniu reikalavimu arba klausimą dėl pareiškėjos įtraukimo į kreditorių sąrašą atidėti iki bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1139-432/2025 (dabartinis bylos Nr. e2-517-432/2026) pagal ieškovės UAB „Atostogų parkas“ ieškinį, pareikštą „ERGO Insurance SE“, dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Sinergija LT“.

Nemokumo administratorius sutiko su nurodytoje byloje draudiko pateiktais argumentais, kad 46 997 Eur žala dėl saulės jėgainės demontavimo ir sumontavimo buvo atlyginta pagal draudiko 2023 m. spalio 4 d. sprendimą. Reikalavimas kompensuoti 15 175,30 Eur už pakeistus laikiklius ir medžiagas taip pat turi būti atmestas, nes ekspertai nenustatė medžiagų defektų ar būtinybės juos keisti. Taip pat nepagrįstu laikė prašymą priteisti banko paskolos palūkanas. Teigė, kad nei draudikas, nei draudėjas neatsako už savanoriškus pareiškėjos sutartinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims, be to, kredito sutartis dėl 360 000 Eur kredito pasirašyta po to, kai buvo visiškai atsiskaityta su MB „West Amper“ ir UAB „Vilpra“, todėl šios lėšos objektyviai negalėjo būti panaudotos minėtoms išlaidoms padengti.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 3 d. nutartimi pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimas išskirtas nagrinėti į atskirą bylą.

Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartimi nutraukta UAB „Sinergija LT“ restruktūrizavimo byla ir atsakovei iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Forsina“ (toliau – ir nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2025 m. spalio 3 d.

Šiaulių apygardos teismo 2026 m. sausio 29 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Atsiliepimas

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė atsisakė dalies ieškinio reikalavimų ir nurodė, kad trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą, kuriuo atribojo jo ir atsakovės atsakomybės ribas. Kadangi trečiasis asmuo nurodė, kad yra atsakingas už saulės elektrinės numontavimą, tačiau jo atsakomybės nėra nei už jos sumontavimo nuostolius, nei už pakeistų nekokybiškų laikiklių kainą, pareiškėja sumažino ieškinio reikalavimus ir prašė priteisti iš atsakovės 19 997 Eur išlaidas už saulės elektrinės sumontavimą iš naujo, 10 692,30 Eur už naujus laikiklius, 17 142,31 Eur už pagal kredito sutartį sumokėtas palūkanas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2026 m. gegužės 13 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Atostogų parkas“ prašymą patvirtinti jos finansinį reikalavimą patenkino iš dalies – priteisė pareiškėjai iš atsakovės 19 997 Eur nuostolių atlyginimą už saulės elektrinės sumontavimą, 10 692,30 Eur išlaidas už modulių laikiklių keitimą ir 1 190,64 Eur bylinėjimosi išlaidas, prašymo dėl 17 142,31 Eur nuostolių palūkanų forma priteisimo netenkino; bylos dalį pagal kitą prašymo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo dalį nutraukė.

Šalies argumentai

Teismas nurodė, kad pareiškėja pateikė finansinį reikalavimą nemokumo administratoriui dėl žalos, kuri nepriskiriama prie draudiminių įvykių, atlyginimo, o dėl žalos, kuri patenka į draudimo sutarties apimtį, kreipėsi į teismą su ieškiniu draudimo bendrovei.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad pareiškėja patikslino ir iki 19 997 Eur sumažino finansinį reikalavimą atsakovei dėl saulės elektrinės pakartotinio sumontavimo, paaiškėjus, jog elektrinės demontavimas pripažįstamas draudiminiu įvykiu. Teismas, remdamasis UAB „Smart Claims“ defektų analize, nustatė, kad dėl rangovės (bendrovės) kaltės atsirado daugybiniai stogo dangos bei difuzinės plėvelės pažeidimai, sukėlę žalą pastato vidui, todėl, norint atstatyti stogo sandarumą, buvo būtina nuimti ir vėliau iš naujo sumontuoti saulės modulius. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė ir draudikas teigė, jog ši žala buvo atlyginta ankstesne draudimo išmoka, teismo posėdyje dalyvavęs draudiko atstovas patvirtino, jog pakartotinio sumontavimo darbai į išmoką buvo įtraukti per klaidą, draudimo bendrovė jų padengti neprivalo; paaiškėjus, kokią žalą draudimo bendrovė turi atlyginti ieškovei, esant permokai, draudimo bendrovė reikalaus ją grąžinti kitoje byloje.

Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad žalos dydį reikėtų skaičiuoti pagal prof. dr. S. M. atliktą ekspertizę. Teismas pažymėjo, kad minėtame tyrime eksperto pateikti skaičiavimai bei lokalinės sąmatos yra netikslūs, neaiškios kainų skaičiavimo formulės, o keistinų čerpių ir modulių apimtis nustatyta tik apytiksliai (apie 80 proc.). Kadangi atsakovė neprašė skirti teismo ekspertizės, kuria galėtų nuginčyti ieškovės realiai patirtas išlaidas, ir neįrodė, kad defektai atsirado dėl kitų asmenų kaltės ar netinkamo objekto naudojimo, teismas konstatavo, kad pareiškėjos pateikti įrodymai – sutartis su MB „West Amper“, pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitos faktūros ir darbų atlikimo aktai – yra patikimi, todėl reikalavimą priteisti 19 997 Eur už saulės elektrinės pakartotinį sumontavimą pripažino pagrįstu.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjos reikalavimas priteisti 10 692,30 Eur už naujas medžiagas (UAB „Vilpra“ laikiklius) yra pagrįstas. Teismas nesirėmė atsakovės pateikta prof. dr. S. M. išvada kaip nepagrįsta ir abstrakčia. Teismas vadovavosi bendrovių UAB „Smart Claims“ ir eksperto A. S. tyrimais, kuriuose nustatyta, kad stogo sandarumas buvo pažeistas dėl rangovės netinkamai parinktų bei sumontuotų detalių. Ekspertai užfiksavo, kad atsakovė nukrypo nuo sutarties sąlygų – užuot panaudojusi sutartą čerpiniams stogams pritaikytą „K2 Systems“ sistemą, ji savo darbo projekte parinko ir sumontavo gamintojų „Corab“ ir „MK Metals“ konstrukcijas, kurios techniškai nebuvo pritaikytos ieškovės pastato betoninių čerpių stogui ir buvo sumontuotos pažeidžiant instrukcijas.

Teismas sprendimą grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, įtvirtinančiomis visišką nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), kurio tikslas – grąžinti nukentėjusį asmenį į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.665 straipsnį, rangovui atlikus darbus su trūkumais ir nukrypus nuo sutarties sąlygų, užsakovas turi teisinį pagrindą reikalauti kompensuoti trūkumų šalinimo išlaidas, o už panaudotų medžiagų kokybę rangovas atsako kaip pardavėjas. Kadangi rangovė atsisakė ištaisyti nekokybišką darbą ir pakeisti netinkamus komponentus, jai tenka pareiga visiškai atlyginti ieškovės patirtas realias išlaidas tiek už pakartotinį saulės jėgainės sumontavimą, tiek už naujų, tinkamų laikiklių įsigijimą.

Teismas atmetė pareiškėjos reikalavimą dėl 17 142,31 Eur banko paskolos palūkanų atlyginimo, konstatuodamas, kad pareiškėja neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės atliktų darbų trūkumų ir patirtų finansinių išlaidų (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Teismas nurodė, kad nors pareiškėja pažymėjo, jog paskola apyvartinėms lėšoms buvo būtina dėl didelių neplanuotų išlaidų taisant stogo broką ir aplietas vidaus patalpas, tačiau iš kreditavimo sutarties su „Luminor Bank AS“ matyti, jog 360 000 Eur kreditas buvo tikslinis – skirtas įvairių statybinių medžiagų, tvorų, baldų ir valymo įrenginių įsigijimui bei refinansavimui. Be to, teismas pritarė atsakovei, kad paskola buvo paimta jau po to, kai pareiškėja buvo visiškai atsiskaičiusi su MB „West Amper“ ir UAB „Vilpra“, todėl šios kredito lėšos objektyviai negalėjo būti panaudotos minėtoms sąskaitoms apmokėti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė duomenų apie savo finansinę padėtį, patvirtinančių, jog paskolos prireikė dėl broko šalinimo darbų, o ne dėl įprastos objekto plėtros. Kadangi remonto metu komplekse veikla nebuvo nutraukta, buvo gautos pajamos, teismas negalėjo įvertinti realaus apyvartinių lėšų trūkumo ar pelno sumažėjimo masto. Taip pat teismas pabrėžė, kad galutinis žalos dydis kitose bylose dar nenustatytas, visos palūkanos nebuvo sumokėtos, o tai daro žalą neapibrėžtą.

Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja bylos nagrinėjimo metu sumažino finansinį reikalavimą nuo 74 831,61 Eur iki 47 831,61 Eur, o reikalavimas dėl 17 142,31 Eur patirtų nuostolių palūkanų forma priteisimo atmestas, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 4 dalimi, kitą civilinės bylos dalį nutraukė.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjos finansinis reikalavimas patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidas šalims paskirstė proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Įvertinęs, kad iš pradinės 74 831,61 Eur sumos buvo patvirtinta 30 689,30 Eur reikalavimų (41 procentas viso pareikšto reikalavimo), teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 1 190,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, apskaičiuotų nuo ieškovės patirtos 2 904 Eur sumos už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovės bankrutuojančios UAB „Sinergija LT“ nemokumo administratorė (toliau – ir apeliantė) atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2026 m. gegužės 13 d. nutarties dalį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos UAB „Atostogų parkas“ finansinio reikalavimo dalį dėl 19 997 Eur saulės elektrinės sumontavimo išlaidų ir 10 692,30 Eur išlaidų laikikliams bei kitoms medžiagoms atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nepagrįstai pripažino teisę į dvigubą tos pačios žalos atlyginimą. Apeliantė nurodo, kad draudikas, vadovaudamasis prof. dr. S. M. ekspertizės sąmata, 2023 m. spalio 6 d. išmokėjo pareiškėjai 26 043,97 Eur (atskaičius 1 000 Eur išskaitą). Remiantis draudiko atstovo paaiškinimais, į šią sąmatą buvo įtrauktos bendros permontavimo išlaidos (9 386,98 Eur), kurias padalinus pusiau, demontavimui tenka 4 693,45 Eur, o likusi 21 350,52 Eur sumokėtos žalos dalis padengia būtent modulių sumontavimą. Kadangi ši draudiko atlyginta suma yra didesnė už pareiškėjos reikalaujamus 19 997 Eur, teismas neturėjo teisinio pagrindo patenkinti reikalavimo, o išvada apie žalos sumokėjimą per klaidą iškreipia šalių interesų pusiausvyrą atsakovės ir jos kreditorių nenaudai.

Teismas nepagrįstai atmetė prof. dr. S. M. išvadas, kurios yra detalesnis bei patikimesnis įrodymas, neanalizavo MB „West Amper“ pateiktų sąskaitų bei aktų, kuriuose nenurodyti sumontuotų modulių ar būtinų medžiagų kiekiai. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) aiškiai nereguliuoja patvirtintų reikalavimų tikslinimo, teismų praktika leidžia keisti kreditorių finansinius reikalavimus bankroto procese nemokumo administratoriaus ar kreditorių prašymu. Todėl, jei ateityje draudimo bendrovė teismine tvarka išsireikalautų iš pareiškėjos sumokėtas lėšas, finansinis reikalavimas atsakovės bankroto byloje galėtų būti patikslintas, tačiau šiuo metu reikalavimas priteisti 19 997 Eur iš atsakovės yra neįrodytas ir nepagrįstas.

Teismas neanalizavo esminių įrodymų, todėl nepagrįstai priteisė pareiškėjai 10 692,30 Eur už naujus „UAB Vilpra“ laikiklius bei medžiagas. UAB „Statybos tyrimų institutas“ 2024 m. birželio 11 d. tyrimo akte konstatuota, kad pagrindo keisti esamus laikiklius naujais nebuvo. Teismas taip pat neįvertino UAB „Statybos tyrimų institutas“ 2023 m. spalio 5 d. tyrimo akto papildymo, kuriame nurodyta, kad nėra priežastinio ryšio tarp nukrypimo nuo sutarties sąlygų (faktiškai sumontuotos „Corab“ sistemos) ir atsiradusių stogo defektų – tinkamai sumontavus šią sistemą, neigiamų padarinių nebūtų kilę.

Pareiškėja nepagrindė realaus poreikio keisti konstrukcijos elementus ir neįrodė, kad UAB „Vilpra“ sąskaitose nurodytos medžiagos buvo būtinos rangovės broko taisymui, todėl teismo išvada dėl šios sumos priteisimo yra nepagrįsta.

Teismas netinkamai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pažeisdamas CPK 93 ir 98 straipsnių reikalavimus, numatančius proporcingumo principą dalinio reikalavimų tenkinimo atveju. Kadangi pareiškėja sumažino savo reikalavimą, o teismas atmetė prašymą dėl palūkanų, pareiškėjos reikalavimas faktiškai buvo patenkintas tik 37,17 proc., o likę 62,83 proc. – atmesti. Dėl to atsakovei turi būti priteistos 345,57 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Atsiliepimas

Pareiškėja UAB „Atostogų parkas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas tinkamai atribojo draudimo bendrovės bei rangovo atsakomybės ribas. Pirminį 46 997 Eur reikalavimą pareiškėja pagrįstai sumažino iki 19 997 Eur po to, kai draudikas aiškiai patvirtino, kad draudimo apsauga padengia tik jėgainės demontavimą. Draudikas patikslino, kad pakartotinio sumontavimo (broko taisymo) išlaidos į ankstesnę išmoką buvo įtrauktos per klaidą ir bus reikalaujama jas grąžinti, o tarp draudiko ir pareiškėjos dėl šios išmokos dydžio šiuo metu vyksta atskiras teisminis ginčas.

Pareiškėja žalos dydį grindžia ne teoriniais draudiko skaičiavimais ar preliminariomis sąmatomis, kurios teismui sukėlė pagrįstų abejonių dėl neaiškių kriterijų ir matavimo vienetų, o realiai patirtomis išlaidomis. Pareiškėja pateikė sutartį su MB „West Amper“, PVM sąskaitas faktūras bei atliktų darbų aktus, patvirtinančius faktiškai išleistus 19 997 Eur. Kadangi atsakovė neginčija jėgainės permontavimo fakto ir pati šių darbų neatliko, jai tenka pareiga paneigti pateiktus rašytinius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė neprašė skirti teismo ekspertizės šioms išlaidoms nuginčyti, o pakartotinis sumontavimas buvo būtinas rangovės broko padariniams pašalinti, teismo sprendimas priteisti šią sumą yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas pagrįstai pareiškėjos patirtas 10 692,30 Eur išlaidas modulių laikiklių ir kitų medžiagų keitimui pripažino būtinais nuostoliais. Draudiko pasitelktų ekspertų UAB „Smart Claims“ bei teismo eksperto A. S. išvadose konstatuota, kad atsakovė pažeidė sutartį ir vietoje numatytos „K2 Systems“ sistemos sumontavo „Corab“ bei „MK Metals“ elementus. Ekspertai nustatė, kad rangovė parinko netinkamus, per trumpus vertikalius laikiklius, kurie buvo montuojami ant grebėstų ir nestabilių lentelių, o ne ant gegnių. Dėl šios montavimo klaidos judantys laikikliai fiziškai spaudė ir traiškė betonines čerpes, subadė difuzinę plėvelę ir lėmė drėgmės patekimą į pastato konstrukcijas bei vidaus patalpas, todėl stogo dangos atkūrimui juos buvo būtina pakeisti naujais.

Pareiškėjos patirtas išlaidas pagal UAB „Vilpra“ sąskaitas pagrindžia byloje esantys ekspertinio vertinimo duomenys, o apeliantės nurodomas prof. dr. S. M. išvadas teismas teisėtai atmetė kaip pernelyg abstrakčias ir teorinio pobūdžio, kadangi jose nebuvo aiškiai įvardyta, kuriuos laikiklius praktiškai būtų galima naudoti pakartotinai. Kadangi nauji laikikliai buvo nupirkti broko padariniams likviduoti, teismo sprendimas patvirtinti šią reikalavimo dalį yra teisiškai argumentuotas ir pagrįstas.

Teismas nepažeidė laisvo įrodymų vertinimo principo, o visus bylos duomenis išnagrinėjo visapusiškai, kompleksiškai ir motyvuotai pasisakė dėl kiekvieno ginčo argumento. Teismas pagrįstai atmetė apeliantės nurodomas prof. dr. S. M. sąmatas ir išvadas kaip abstrakčias bei teorines, kadangi jose nebuvo aiškūs kainų skaičiavimo kriterijai, matavimo vienetai bei reali laikiklių pakartotinio panaudojimo galimybė, ir vietoj jų pasirinko nuoseklius bei techniškai pagrįstus įrodymus – UAB „Smart Claims“ ekspertinę nuomonę bei ekspertų A. S., MB „West Amper“ ir UAB „Vilpra“ dokumentus, patvirtinančius faktines išlaidas ir būtinybę šalinti rangovės broko padarinius. Kadangi atsakovė nepasinaudojo teise reikalauti teismo ekspertizės, tik deklaratyviai išreiškė nesutikimą su jai nepalankiomis išvadomis, vien kitokia apeliantės nuomonė dėl įrodymų vertinimo nesudaro teisinio pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį.

Teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė pareiškėjai 1 190,64 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai apskaičiavo šį dydį ar turėjo priteisti išlaidas atsakovei. Reikalavimų patikslinimas proceso metu savaime nereiškia, kad ta dalis buvo atmesta kaip nepagrįsta. Kadangi teismas nustatė, kad iš pradinio reikalavimo patenkinta 30 689,30 Eur sudaro 41 procentą, jis teisingai nuo bendros pareiškėjos patirtos 2 904 Eur advokato pagalbos sumos proporcingai priskyrė minėtą išlaidų dalį atsakovei, įvertinęs bylos sudėtingumą ir atlikto darbo sąnaudas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja ir atsakovė 2021 m. gegužės 6 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo ieškovės objekte – vandens ir poilsio komplekse „Atostogų parkas“, ant statinio, esančio (duomenys neskelbtini),įrengti 249,66kW įrengtosios galios saulės jėgainę. Sutartimi atsakovė įsipareigojo parduoti ir sumontuoti įrangą.

2022 m. rugpjūčio 2 d. šalys pasirašė galutinį darbų perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo patvirtino, kad darbai pagal minėtą 2021 m. gegužės 6 d. sutartį atlikti tinkamai.

Atsakovės UAB „Sinergija LT“ veiklos civilinė atsakomybė buvo apdrausta pagal su draudimo bendrove „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialu sudarytą Įmonių civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. 710-660-1114189 (apdrausta rizika: saulės jėgainių, kolektorių projektavimas, prekyba, įrengimas, montavimas, priežiūra ir remontas, dėl apdraustoje veikloje tiekiamo produkto).

2023 m. gegužės 26 d. pareiškėja pateikė atsakovei UAB „Sinergija LT“ reikalavimą nedelsiant išmontuoti saulės baterijų blokus nuo stogo (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad stogas yra pažeistas, todėl, vykstant draudiminių žalų derinimui, pareiškėja, norėdama išvengti didesnių nuostolių dėl patalpų užliejimo, pasamdė rangovą, kuris atliks stogo remonto darbus.

Pareiškėjos 2023 m. rugpjūčio 9 d. pranešime nurodyta, kad pareiškėja 2023 m. liepos 19 d. informavo atsakovę, jog ji pašalintų atliktų darbų trūkumus, o antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo metu papildomai buvo raginama ištaisyti savo atliktų darbų defektus.

2023 m. rugpjūčio 16 d., atsakydama į UAB „Sinergija LT“ raštą, pareiškėja informavo, kad, remiantis 2021 m. gegužės 6 d. sutarties 7.2.7 papunkčiu, saulės jėgainės įrengimo darbams taikoma 5 metų garantija nuo atliktų darbų akto pasirašymo dienos, todėl UAB „Sinergija LT“ nedelsdama privalo ištaisyti atliktų darbų defektus. Pažymėjo, kad nepritvirtinti saulės kolektoriai yra nedraudžiamasis įvykis.

2023 m. spalio 27 d. raštu pareiškėja pareikalavo, kad atsakovė UAB „Sinergija LT“ apmokėtų dėl jos darbų defektų patirtas išlaidas.

Pareiškėja apie įvykį – UAB „Sinergija LT“ saulės baterijų montavimo metu padarytą žalą pastato stogui – informavo bendrovės draudiką, kuris 2023 m. spalio 4 d. pranešė apie priimtą sprendimą išmokėti neginčijamą draudimo išmoką – 26 043, 97 Eur. Pranešime paaiškinta, kad, gavus galutinę nepriklausomo eksperto tyrimo ataskaitą bei šią įvertinus, bus sprendžiamas klausimas dėl papildomos draudimo išmokos mokėjimo. 2023 m. spalio 6 d. draudikas pervedė pareiškėjai 26 043,97 Eur.

2024 m. birželio 14 d. pranešime draudikas nurodė, kad 2024 m. balandžio 3 d. gavo UAB „Atostogų parkas“ raštą, kuriame išdėstyti papildomi UAB „Atostogų parkas“ reikalavimai (dėl 46 997 Eur žalos atlyginimo už MB „West Amper“ saulės jėgainės demontavimo ir sumontavimo paslaugas, išlaidų laikikliams ir kitoms medžiagoms – 15 175,30 Eur, nuostolių dėl nepasigamintos elektros energijos – 11 092,28 Eur, banko paskolos palūkanų padengimo). Draudikas pažymėjo, kad UAB „Atostogų parkas“ reikalavimas dėl saulės jėgainės demontavimo bei sumontavimo dėl rangovės netinkamai atliktų darbų draudiko jau buvo patenkintas (žala atlyginta) vadovaujantis 2023 m. spalio 4 d. sprendimu. Taip pat draudikas netenkino kitų pareiškėjos reikalavimų, išskyrus už nepasigamintą elektros energiją (4 024,32 Eur be PVM).

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad 2024 m. spalio 2 d. pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu draudikui dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Sinergija LT“ (civilinės bylos Nr. e2-517-432/2026).

Šiaulių apygardos teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartimi UAB „Sinergija LT“ iškėlus restruktūrizavimo bylą, pareiškėja nemokumo administratoriui pateikė prašymą įtraukti ją į restruktūrizuojamos UAB „Sinergija LT“ kreditorių sąrašą su 74 831,61 Eur finansiniu reikalavimu. Bendrovei iškėlus bankroto bylą, pareiškėja pateikė prašymą įtraukti ją į UAB „Sinergija LT“ kreditorių sąrašą su 82 567,58 Eur finansiniu reikalavimu. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja sumažino reikalavimus ir prašė priteisti iš atsakovės 19 997 Eur išlaidų už saulės elektrinės sumontavimą iš naujo, 10 692,30 Eur už naujus laikiklius, 17 142,31 Eur už pagal kredito sutartį sumokėtas palūkanas.

Dėl finansinio reikalavimo (ne)patvirtinimo

Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra juridinio asmens bankroto byloje pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į likviduojamą dėl bankroto juridinį asmenį, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021).

Tais atvejais, kai dėl konkrečių kreditorių reikalavimų kyla ginčas, teismas tokių kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlieka išsamų įrodymų tyrimą. Tokio aiškinimo laikomasi tiek kasacinio teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1679-241/2018; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-15-1120/2022; 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1106-910/2023).

Kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų likviduojamos dėl bankroto įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Gali būti tvirtinamas tik patikrintas kreditoriaus reikalavimas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka nemokumo administratorius ir teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo nemokumo administratoriaus pozicijos dėl konkretaus reikalavimo, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

Minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėja galutiniu reikalavimu nagrinėjamoje byloje prašė priteisti iš atsakovės 19 997 Eur išlaidų už saulės elektrinės sumontavimą iš naujo, 10 692,30 Eur už naujus laikiklius, 17 142,31 Eur už pagal kredito sutartį sumokėtas palūkanas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės 19 997 Eur nuostolių, patirtų už saulės elektrinės sumontavimą, atlyginimą, taip pat 10 692,30 Eur išlaidas už modulių laikiklių pakeitimą, prašymo dėl 17 142,31 Eur nuostolių palūkanų forma priteisimo netenkino, o bylos dalį pagal kitą prašymo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo dalį nutraukė.

Bendrovės nemokumo administratorė dėl nutarties dalies, kuria patenkintas pareiškėjos reikalavimas (dėl 30 689,30 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo) ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, pateikė atskirąjį skundą. Skundas grindžiamas tuo, kad: 1) teismas, nesant pakankamo faktinio ir teisinio pagrindo pripažino, kad draudimo bendrovė neatlygino žalos pareiškėjai už pakartotinį saulės elektrinės sumontavimą; 2) teismas pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo ir įrodymų vertinimo taisykles, nes nepagrįstai neįvertino, kad MB „West Amper“ sąskaitose ir atliktų darbų aktuose nėra nurodyti reikalingų sumontuoti saulės modulių kiekiai, visos būtinos medžiagos ir jų kiekiai, be to, padarė nepagrįstą išvadą, jog vadovautis UAB „Statybos tyrimų institutas“ 2023 m. rugpjūčio 11 d. tyrimo aktu, nustatant žalos dydį, nėra pagrindo; 3) teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė privalo atlyginti ieškovei už naujus laikiklius; 4) teismas tinkamai nepaskirstė šalims bylinėjimosi išlaidų.

Dėl saulės elektrinės pakartotinio sumontavimo išlaidų

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjos 19 997 Eur reikalavimas už saulės elektrinės pakartotinį sumontavimą yra pagrįstas. Apeliantė nesutinka su tokia teismo išvada. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žalos dydį, nepagrįstai nusprendė nesivadovauti UAB „Statybos tyrimų institutas“ 2023 m. rugpjūčio 11 d. tyrimo aktu, neįvertino aplinkybės, jog MB „West Amper“ sąskaitose ir atliktų darbų aktuose nenurodyti reikalingų sumontuoti saulės modulių kiekiai, būtinos medžiagos ir jų kiekiai, teismas išvados dėl 19 997 Eur saulės elektrinės sumontavimo išlaidų nepagrindė kitais byloje esančiais įrodymais, pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo ir įrodymų vertinimo taisykles. Taip pat apeliantė nurodo, kad išlaidas už saulės elektrinės pakartotinį sumontavimą pareiškėjai atlygino draudikas.

Šioje byloje iš esmės nėra ginčo dėl defektų fakto (netinkamai sumontuotų saulės modulių bei poreikio juos sumontuoti iš naujo) bei atsakovės atsakomybės, esminis atskiruoju skundu ginčijamas teismo nustatytas žalos ir jos dydžio (teigiant ir tai, kad ji yra atlyginta) klausimas.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016, 32 punktas; 2017 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-63-969/2017, 37 punktas).

Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016, 23 punktas; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja finansinio reikalavimo dalį dėl 19 997 Eur žalos atlyginimo grindžia realiai patirtomis išlaidomis už saulės elektrinės modulių pakartotinį sumontavimą. Pagrįsdama tokių išlaidų realumą, pareiškėja pateikė su MB „West Amper“ 2023 m. rugpjūčio 11 d. sudarytą paslaugų teikimo sutartį, atliktų darbų aktus, MB „West Amper“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras bei jų apmokėjimą patvirtinančius įrodymus. Iš paminėtos paslaugų teikimo sutarties turinio nustatyta, kad šalys susitarė, jog saulės modulių montavimo darbai apima laikiklių, profilių, laidų, saulės kolektorių montavimą bei visos saulės jėgainės paleidimo ir derinimo darbus, sutartyje taip pat nurodytas saulės modulių kiekis – 682 vnt. Taigi, apeliantės argumentai, kad atliktų darbų aktuose nenurodyti reikalingų sumontuoti saulės modulių kiekiai, būtinos medžiagos ir jų kiekiai, iš esmės nereiškia, jog nėra aišku, už kokius darbus pareiškėja patyrė išlaidas. Atkreiptinas dėmesys, kad sutartyje nurodyta kaina už modulių pakartotinį sumontavimą (28 000 Eur) ir pareiškėjos prašoma priteisti išlaidų už MB „West Amper“ atliktus montavimo darbus suma (19 997 Eur) skiriasi, o tai leidžia padaryti išvadą, kad išlaidos patirtos tik už faktinius ir būtinus darbus.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais dėl eksperto prof. dr. S. M. išvadoje nurodytų duomenų įtakos, sprendžiant pareiškėjos finansinio reikalavimo, susijusio su faktiškai patirtomis išlaidomis už saulės elektrinės modulių sumontavimą, patvirtinimo klausimą.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad paprastai civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis), taip įgyvendinant deliktinės civilinės atsakomybės kompensuojamąją funkciją ir siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko. Tokiais atvejais gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų. Tokiais atvejais, pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį, teismas gali įvertinti būsimą žalą, remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012; 2024 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-313/2024, 55 punktas; 2025 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-701/2025, 29–30 punktai).

UAB „Statybos tyrimų institutas“ 2023 m. rugpjūčio 11 d. tyrimo aktas (tyrimą atliko ekspertas prof. dr. S. M.), kuriame nustatyta rangovės atliktų darbų defektų ištaisymo skaičiuojamoji kaina – 32 723,20 Eur (27 043,97 Eur be PVM), surašytas tą pačią dieną, kai pareiškėja su MB „West Amper“ sudarė paslaugų teikimo sutartį, todėl akivaizdu, jog ekspertas atliko išankstinį žalos, o ne faktiškai patirtų išlaidų už atliktus darbus pagrįstumo vertinimą. Nors apeliantė akcentuoja, kad minėtame tyrimo akte nurodyti atliktini darbai nustatyti atsižvelgiant į turto apžiūros akte fiksuotus turto sugadinimus, tačiau dėl konkrečių teismo motyvų, susijusių su akte esamais neaiškumais dėl modulių kiekio, permontavimo kainos, nepasisakė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teisminio nagrinėjimo metu kaip įrodymai gali būti naudojami ir rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias. Tačiau jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo–mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma ne ekspertiniu aktu, o rašytiniu įrodymu, kuriame yra žinių apie reikšmės bylai turinčias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2011).

2023 m. rugpjūčio 11 d. tyrimo aktas parengtas ne pagal teismo nutartį, jame nurodyta, kad tyrimo aktas neturi teismo ekspertizės akto statuso, ekspertas šio tyrimo metu veikė ne kaip teismo ekspertas, bet kaip turintis specialiųjų žinių specialistas. Taigi, įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad eksperto prof. dr. S. M. išvados paneigia MB „West Amper“ sutarties ir sąskaitų duomenis bei yra patikimesnis įrodymas. Pareiškėja pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad apeliantė neprašė skirti teismo ekspertizės, kuri galėtų paneigti pareiškėjos pateiktus įrodymus dėl faktiškai patirtų saulės elektrinės pakartotinio sumontavimo išlaidų ir jų būtinumo. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantei buvo siūloma pačiai ištaisyti trūkumus, tačiau ji tokia galimybe nepasinaudojo, o konkrečių įrodymų, kad sutartyje su MB „West Amper“ numatytos kainos neatitinka darbų rinkos vertės, juolab atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja siekė skubaus darbų vykdymo (siekė išvengti didesnių nuostolių dėl patalpų užliejimo), nepateikė. Apibendrinus išdėstytus argumentus, šioje byloje surinktų įrodymų visumą, nėra pagrindo apeliantės argumentus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai nustatyto išlaidų už saulės elektrinės pakartotinį sumontavimą dydžio laikyti pagrįstais.

Atsakovė nesutikimą su pareiškėjos 19 997 Eur reikalavimu taip pat grindžia tuo, kad šią žalą atlygino atsakovės draudikas.

Minėta, kad draudikas atliko žalos vertinimą dėl draudėjos UAB „Sinergija LT“ saulės baterijų montavimo metu padarytos žalos pastato stogui bei pasekminės žalos pastato vidaus patalpoms, ir, atsižvelgdamas į tarpinį nepriklausomo eksperto prof. dr. S. M. vertinimą, nutarė išmokėti neginčijamą draudimo išmoką, t. y. 26 043,97 Eur (27 043, 97 Eur (be PVM) – 1 000 Eur (besąlyginė išskaita)). Ginčo dėl to, kad pareiškėjai 2023 m. spalio 6 d. buvo pervesta 26 043,97 Eur draudimo išmoka, nėra.

Iš UAB „Statybos tyrimų institutas“ 2023 m. rugpjūčio 11 d. tyrimo akte esančios lokalinės sąmatos nustatyta, kad į pastato remonto darbų kainą (27 043,97 Eur (su PVM 32 723,20 Eur)) įtraukta fotoelektrinių modulių permontavimo ant šlaitinių stogų kaina (516 vnt. – 7 762,29 Eur, 108 vnt. – 1 624,69 Eur, t. y. 624 vnt. 9 386,98 Eur), taip pat į sąmatą įtraukti laikiklių permontavimo bei tvirtinimo darbai (2 064 vnt. – 6 866,93 Eur, 432 vnt. – 1 437,26 Eur), šlaitinių stogų atskirų čerpių keitimas, čerpių pernešimas, šiukšlių pernešimas, statybinių šiukšlių išvežimas, plėvelinės izoliacijos remontas ir kt. Šie duomenys patvirtina, kad dalis sąmatoje nurodytų darbų (už kuriuos apskaičiuota ir išmokėta draudimo išmoka) sutampa su darbais, už kurių atlikimą patirtų išlaidų (žalos) atlyginimo pareiškėja reikalauja šioje byloje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, draudimo bendrovės atstovo paaiškinimas teismo posėdyje, kad draudimo bendrovė už pakartotinį saulės elektrinės sumontavimą (broko taisymą) atlyginti žalos neprivalo ir žala už šiuos darbus buvo atlyginta per klaidą, nėra pakankamas įrodymas, sudarantis pagrindą nuspręsti, kad žala (jos dalis) nėra atlyginta. Byloje esantys įrodymai patvirtina faktą, kad atitinkamą draudimo išmoką pareiškėja gavo, duomenų, kad pareikštas reikalavimas grąžinti draudimo išmoką ar jos dalį, nėra. Dėl šios priežasties nebuvo pagrindo pareiškėjai priteisti tų pačių nuostolių, kurie kompensuoti išmokant draudimo išmoką (jos dalį), atlyginimą.

Atsižvelgdama į paminėtus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nustatant pareiškėjos už modulių sumontavimo darbus patirtos žalos dydį, faktiškai patirtos išlaidos turėjo būti sumažintos draudimo išmokos, apskaičiuotos ir išmokėtos už tokius darbus, dydžiu. Tačiau pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad nėra pagrindo teigti, jog draudimo bendrovė atlygino žalą ieškovei už pakartotinį saulės elektrinės sumontavimą, draudimo išmokos dalies už modulių sumontavimo darbus nenustatė.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliantės pozicijai, kad saulės elektrinės sumontavimo kaina turi būti apskaičiuota iš 26 043,97 Eur atėmus saulės elektrinės 4 693,45 Eur demontavimo išlaidas. Apeliantės teiginys, kad taip apskaičiuota saulės elektrinės sumontavimo kaina yra 21 350,52 Eur, nepagrįsta, kadangi iš pirmiau aptartos sąmatos turinio (nutarties 53 punktas) matyti, jog draudimo išmoka sumokėta ir už tokius darbus, kurie nepriskiriami elektrinės sumontavimo darbams, t. y. už čerpių permontavimą, difuzinės plėvelės suklijavimą, pagalbinius darbus.

Kita vertus, nors apeliantės atskirajame skunde pacituotame draudiko atstovo paaiškinime nurodytas modulių demontavimo išlaidų apskaičiavimas (permontavimo (kurias pagal šį aktą sudaro modulių numontavimą (nuėmimą) ir jų pakartotinį sumontavimą) išlaidas, t. y. 9 386,98 Eur, padalinus pusiau), kuriuo remiantis, sumontavimo darbų vertė taip pat būtų lygi 4 693,49 Eur, teisėjų kolegijos vertinimu, toks atlygintų išlaidų už modulių pakartotinį sumontavimą apskaičiavimas nebūtų tikslus. Minėta, kad pareiškėjos su MB „West Amper“ 2023 m. rugpjūčio 11 d. sudaryta paslaugų teikimo sutartimi, kurios pagrindu apmokėtomis išlaidomis grindžiamas žalos dydis, šalys susitarė, jog saulės modulių montavimo darbus apima, be kita ko, laikiklių, profilių montavimo ir kiti darbai. Tyrimo akte esančioje sąmatoje laikiklių permontavimo bei tvirtinimo darbai taip pat įtraukti, be to, būtina nustatyti, ar sąmatoje nurodytų pagalbinių darbų išlaidos (jų dalis) nėra priskiriamos ir modulių montavimo išlaidoms. Siekiant nustatyti šias aplinkybes būtina surinkti bei įvertinti papildomus įrodymus (pvz. informaciją iš draudimo bendrovės, sąmatą parengusio eksperto ar pan.).

Dėl išlaidų už modulių laikiklius

Apeliantė nurodo, kad pareiškėja nepateikė pagrįstų įrodymų, patvirtinančių, jog 10 692,30 Eur išlaidos laikikliams ir kitoms medžiagoms buvo būtinos ir pagrįstos, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo UAB „Statybos tyrimų institutas“ išvada, kad pagrindo sumontuotus laikiklius keisti naujais laikikliais nėra, 2023 m. spalio 5 d. tyrimo akto papildymu, kuriame nurodyta, jog priežastinio ryšio tarp nuokrypio nuo rangos sutarties sąlygų (sumontuotos „Corab“ modulių tvirtinimo sistemos (laikiklių)) ir nustatytų defektų nėra, tinkamai sumontavus „Corab“ modulių tvirtinimo sistemą, defektai neatsirastų). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais.

Visų pirma, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl finansinio reikalavimo dalies, susijusios su išlaidomis įsigyjant naujus modulių laikiklius, vertino ir UAB „Statybos tyrimų institutas“ duomenis, tačiau eksperto prof. dr. S. M. pateiktas išvadas laikė nepagrįstomis, vadovavosi UAB „Smart Claims“ ekspertine nuomone ir eksperto A. S. atlikto tyrimo ir jo pateiktų išvadų duomenimis.

2023 m. spalio 5 d. tyrimo akto papildyme (papildomą tyrimą atliko ekspertas prof. dr. S. M.) nurodyta, kad sumontuota „Corab“ modulių tvirtinimo sistema, o tai neatitinka rangos sutarties specialiųjų sąlygų, pagal kurias turi būti įrengta „K2 System“ gamintojo modulių sistema. Tačiau priežastinio ryšio tarp šio nuokrypio nuo rangos sutarties sąlygų ir nustatytų defektų nėra. Tinkamai sumontavus šią sistemą defektai neatsirastų. Papildomos apžiūros metu ir iš tyrimui pateiktos papildomos informacijos nenustatyta aplinkybių, dėl kurių reikėtų keisti išvadą dėl čerpių skilimo priežasčių. Aplinkybė, kad buvo panaudoti per žemi laikikliai negali būti laikoma defektų atsiradimo priežastimi, kadangi laikiklių aukštis gali būti padidinamas specialiomis plieninėmis arba plastikinėmis montavimo plokštelėmis (pakištukais). Papildomos apžiūros metu ir iš tyrimui pateiktos papildomos informacijos nenustatyta priežasčių, dėl kurių reikėtų keisti išvadą dėl suskilusių čerpių dėl rangovo netinkamai atliktų darbų kiekio.

UAB „Statybos tyrimų institutas“ 2024 m. birželio 11 d. rašte (kurį pasirašė ekspertas prof. dr. S. M.) papildomai nurodyta, kad ekspertui duomenų, jog panaudoti laikikliai yra netinkami, nebuvo pateikta, todėl pagrindo juos keisti kitais laikikliais – nėra. Aliuminio profiliai negalėjo turėti įtakos čerpių skilimams, nėra susiję su žalos padarymu. Apžiūrų metu nustatyta, kad aliuminio profiliai netinkamai sumontuoti, tačiau nenustatyta, jog UAB „Sinergija LT“ sumontuoti aliuminio profiliai būtų buvę per silpni, jų būtų per mažai bei nepritaikyti čerpių stogams: nė vienas jų nebuvo sulinkęs, deformavęsis dėl apkrovos ar pan. Tyrimui nebuvo pateikta objektyvių duomenų, kad laikikliai ir (ar) profiliai būtų per silpni. Daroma išvada, kad nėra pagrindo laikyti, jog laikiklius ir aliuminio profilius buvo būtina keisti. Tyrimo akte Nr. 23-48 skaičiuojant defektų ištaisymo kainą laikiklių ir aliuminių profilių kaina neįskaičiuota, atitinkamai nenustatyta pagrindo keisti tyrimo aktuose padarytas išvadas.

UAB „Smart Claims“ 2023 m. rugsėjo 19 d. ekspertinės nuomonės (užsakovas „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas) dalyje „Dėl saulės elektrinės laikančio karkaso tvirtinimo“, be kita ko, nustatyta, kad per trumpi laikikliai sukėlė pasekmes – spaudė čerpių viršutinę dalį, todėl čerpės buvo sutraiškomos, konstatuotas poreikis pakeisti sugadintas čerpes, pakeisti modulių laikiklius, pakeisti subadytą (pažeistą) difuzinę plėvelę. Šią išvadą parengė vyr. ekspertas S. T..

Teismo eksperto A. S. konsultacinėje išvadoje Nr. 25-02/02 (užsakovė UAB „Atostogų parkas“) nurodyta, kad pagal UAB „Sinergija LT“ ir UAB „Atostogų parkas“ 2021 m. gegužės 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį, UAB „Sinergija LT“ įsipareigojo sumontuoti fotovoltinius modulius „Autarco S1.MHI365B“, naudojant „K2 Systems“ gamintojo tvirtinimo sistemą, tačiau ši gamintojo „K2 Systems“ konstrukcijų sistema faktiškai nebuvo įrengta. Konsultacinės išvados tyrimų eigoje nustatyta, kad UAB „Sinergija LT“ fotovoltinių modulių tvirtinimui ant pastato stogo panaudojo netinkamus, šlaitinių stogų, dengtų betoninėmis čerpėmis, konstrukcijai gamintojo „MK metals“ bėgelius. Taip pat išvadoje pažymėta, kad, montuojant fotovoltinius modulius pagal gamintojo „Corab“ D-01 sistemą ir pasirinkus bėgelių jungimą prie laikiklių iš šono, UAB „Sinergija LT“ privalėjo pagal gamintojo montavimo instrukcijas atlikti fotovoltinių modulių laikančiosios konstrukcijos įrengimą pagal visą gamintojo „Corab“ sistemą. Faktiškai ant pastato stogo visą gamintojo „Corab“ sistema įrengta nebuvo.

Specialisto išvada, kaip rašytinis įrodymas, turi būti vertinama pagal tas pačias įrodinėjimo taisykles, kaip ir eksperto išvada. <...> Dėl specialisto išvados patikimumo teismas turi spręsti įvertinęs visumą aplinkybių, susijusių su specialisto ar eksperto kvalifikacija, ir pačios išvados turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2026, 69 punktas).

Iš pirmiau aptartų duomenų matyti, kad tiek UAB „Smart Claims“, tiek eksperto A. S. išvadose nustatytas netinkamai parinktų modulių laikiklių (tvirtinimo sistemos) faktas, taip pat poreikis juos pakeisti. Šios išvados išsamiai pagrįstos tyrimo medžiaga. Konsultacinėje išvadoje konkrečiais duomenimis (nuorodomis į viešą informaciją internete, 2023 m. rugpjūčio 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, gamintojų montavimo instrukcijomis) išsamiai pagrįstos išvados dėl netinkamos tvirtinimo sistemos panaudojimo. UAB „Smart Claims“ ekspertinės nuomonės priede Nr. 1 yra informacija, kad, siekiant kompensuoti trūkstamą 15 mm atstumą, buvo bandyta laikiklius tvirtinti pakišant papildomas lenteles, sumontuojami ne visiškai prispausti prie grebėsto, dalį sumontuojant tiesiogiai ant grebėstų. Tokie duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, reiškia, kad eksperto S. M. nurodyta priemonė (laikiklių aukščio padidinamas specialiomis plieninėmis arba plastikinėmis montavimo plokštelėmis) šiuo atveju nebūtų pakankama siekiant išvengti kitų stogo dalių sugadinimo. Be to, nėra pagrindo nesutikti, kad apeliantės nurodytuose dokumentuose išvados pakankamai abstrakčios (joje pateikti tokie teiginiai „ekspertui jokių duomenų, kad panaudoti laikikliai yra netinkami nebuvo pateikta“, „apžiūrų metu nustatyta, kad aliuminio profiliai netinkamai sumontuoti, tačiau nenustatyta, jog UAB „Sinergija LT“ sumontuoti aliuminio profiliai būtų buvę per silpni, jų būtų per mažai bei nepritaikyti čerpių stogams“).

Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais (nutarties 49, 64 punktai), apeliantės nurodyti UAB „Statybos tyrimų institutas“ dokumentai (raštas bei tyrimo papildymas) vertintini kaip įrodymai byloje (CPK 197 straipsnio 1 dalis), tačiau nėra didesnę įrodomąją galią turintys rašytiniai įrodymai, jie vertintini pagal vidinį bylą nagrinėjančio teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu.

Apeliantė, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo UAB „Statybos tyrimų institutas“ duomenimis, iš esmės neatsižvelgė į apskųstoje nutartyje nurodytus argumentus dėl eksperto prof. dr. S. M. pateiktos išvados abstraktaus pobūdžio (nepagrindus, kiek ir kaip laikiklių būtų galima panaudoti pakartotinai), nenurodė motyvų dėl išvadų, kuriomis rėmėsi teismas, netinkamumo, neišsamumo, asmenų, atlikusių tyrimus ir pateikusių išvadas, kvalifikacijos ar pan. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir juos vertina kitaip, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Apibendrinusi išdėstytus argumentus bei nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei nustatė faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjos patirtomis 10 692,30 Eur išlaidomis laikikliams ir kitoms medžiagoms, padarė pagrįstas išvadas ir pagrįstai patenkino šią pareiškėjos finansinio reikalavimo dalį. Naikinti ar keisti šią apskųstos nutarties dalį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl nutarties dalis, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 10 692,30 Eur patirtų išlaidų modulių laikiklių keitimui, paliktina nepakeista.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl dalies, t. y. 19 997 Eur, pareiškėjos finansinio reikalavimo patvirtinimo juridinio asmens nemokumo procese pagrįstumo (nurodytos sumos priteisimo), nenustatė ir neišsiaiškino esminę reikšmę turinčių faktinių aplinkybių. Nenustačius šioje nutartyje aptartų aplinkybių, pirmosios instancijos teismo išvada patvirtinti atskiruoju skundu ginčijamą 19 997 Eur finansinio reikalavimo dalį negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, nes ji padaryta neatskleidus nagrinėjamo klausimo esmės. Tik surinkus papildomus įrodymus ir išsiaiškinus šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, būtų galima tinkamai įvertinti pareiškėjos prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo dalies (19 997 Eur) pagrįstumą.

Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, jog apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje neištirtų aplinkybių pobūdį, mastą, darytina išvada, kad bylos dalis dėl pareiškėjos 19 997 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo apeliaciniame teisme iš esmės turėtų būti nagrinėjama iš naujo, o tai ne tik neatitiktų apeliacinio proceso paskirties, tačiau ir nepagrįstai užkirstų šalims teisę į apeliaciją. Tačiau atskirojo skundo argumentai dėl apskųstos nutarties dalies dėl 10 692,30 Eur patirtų išlaidų priteisimo yra nepagrįsti, jie nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti šią pirmosios instancijos teismo nutarties dalį. Dėl to, panaikinus apskųstos teismo nutarties dalį dėl 19 997 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, šis klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o kita apskųstos nutarties dalis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis).

Bylos dalį grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui, atskirojo skundo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo neaktualūs, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Visos bylinėjimosi išlaidos turės būti paskirstytos bylą išnagrinėjus iš naujo pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į galutinį materialųjį teisinį ginčo išsprendimo rezultatą. Be to, pažymėtina, kad šalys prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2026 m. gegužės 13 d. nutarties dalį, kuria patenkintas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Atostogų parkas‘‘(juridinio asmens kodas 301608930) prašymas dėl 19 997 Eur (devyniolikos tūkstančių devynių šimtų devyniasdešimt septynių eurų) finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Sinergija LT“ (juridinio asmens kodas 304285496) bankroto byloje, taip pat paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Atostogų parkas‘‘ prašymo dalį dėl 19 997 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Sinergija LT“ bankroto byloje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Jadvyga MardosevičLaima RibokaitėAntanas Rudzinskas