Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1850-933/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-11-10
Bylos Nr.: e2A-1850-933/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-39-3-00495-2019-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Tomas Venckus, Irmantas Šulcas, Žilvinas Terebeiza
Atsakovas: V. S.
Ieškovas: T. S.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1850-933/2020Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00495-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6; 2.3.4.4.3; 3.2.4.4; 3.2.4.11 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-731-604/2020 pagal ieškovės T. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl terminuoto tėvo valdžios apribojimo bei atsakovo V. S. priešieškinį ieškovei T. S. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė T. S. ieškiniu prašė terminuotai vieneriems metams apriboti atsakovo V. S. valdžią nepilnamečio sūnaus E. S. atžvilgiu bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grįstas žemiau nurodytais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1.1. Trakų rajono apylinkės teismo 2017-01-24 sprendimu buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, šalių nepilnamečio sūnaus E. S. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka. Su atsakovu santykiai konfliktiški. Atsakovas piktnaudžiauja savo kaip tėvo valdžia šalių nepilnamečio sūnaus atžvilgiu. Atsakovas sistemingai pažeidžia teismo nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, ją interpretuoja savo nuožiūra ir savo naudai. Dėl tokio atsakovo elgesio nepilnametis vaikas laiku negrįžta namo, nespėja pasiruošti kitos dienos mokyklos užsiėmimams, neina laiku miegoti. Atsakovas daro psichologinę žalą nepilnamečiui sūnui, bando nuteikti sūnų prieš ieškovę, baugina, gąsdina vaiką. Grįžęs po buvimo su atsakovu vaikas būna sutrikęs, išsigandęs.

1.2. Atsakovas grąžindamas sūnų po bendravimo su juo, konfliktuoja, būna agresyvus ir nevengia agresyviai ir amoraliai elgtis vaiko akivaizdoje. Atsakovas negeba atriboti savo ambicijų nuo vaiko interesų, nesuvokia, kad vaikas negali būti įtraukiamas į jų tarpusavio santykius ir konfliktus bei, kad atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka buvo nustatyta tam, jog atsakovas galėtų bendrauti su sūnumi, palaikyti su juo ryšį, dalyvauti sūnaus gyvenime kaip tėvas, dorai jį auklėti, rodyti jam teigiamą pavyzdį ir ugdyti sūnų doru piliečiu, o ne naudotis juo tam, kad keršytų ieškovei ir keltų konfliktus. Vaikas atsakovui yra įrankis, kuriuo atsakovas siekia manipuliuoti ieškove. Toks atsakovo, kaip tėvo, elgesys nepilnamečio vaiko atžvilgiu nepriimtinas ir smerktinas. Atsakovas rašo vaikui ieškovę žeminančias žinutes, kuriose vartojami necenzūriniai žodžiai, gąsdina vaiką ir sako, kad kažkas vaiką iš atsakovo nori atimti, atskirti. Atsakovas psichologiškai gąsdina ir baugina ieškovę, vis nurodydamas, kad atims vaiką.

1.3. Atsakovas 2019-05-08, t. y. trečiadienį, pasiėmė nepilnametį sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir turėjo grąžinti jį į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val., tačiau nustatytu laiku sūnaus į gyvenamąją vietą negrąžino. Atsakovas 2019-05-09 darbe nepasirodė, 2019-05-09 nepilnametis sūnus neatvestas į mokyklą. Nepilnametį vaiką pavyko rasti tik 2019-05-09 prieš vidurnaktį. Dėl šio įvykio atsakovui surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Dėl tokių atsakovo veiksmų buvo sutrikdytas įprastas vaiko dienos, ugdymo ir poilsio režimas, grįžęs namo vaikas buvo išsigandęs. Atsakovas 2019-05-18, t. y. penktadienį, pasiėmęs sūnų savaitgaliui, po savaitgalio sekmadienį ir vėl laiku negrąžino vaiko namo. Dėl to pirmadienį 2019-05-20 jis ir vėl be pateisinamų priežasčių nenuvestas į mokyklą. Atsakovas naudojasi ta aplinkybe, kad teismo 2017-01-24 sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka.

1.4. Ieškovė neprieštaravo atsakovo bendravimui su vaiku ir atsakovui nekliudė bendrauti, tačiau nustatyta bendravimo su vaiku tvarka atsakovas naudojasi piktnaudžiaudamas ir pažeisdamas vaiko teises ir interesus. Atsakovas bendrauja su vaiku tik savo nuožiūra, neatsižvelgdamas į vaiko interesus ir poreikius. Paklausus vaiko, kur jis su atsakovu buvo 2019-05-20, vaikas pasakė, kad buvo pas atsakovo draugą ir ten dėjo plytas. Vaiko mokymosi lygis ir pasiekimai suprastėjo. Sūnus lanko psichologo konsultacijas, kadangi ieškovei nepavyksta jo prakalbinti, sūnus vis labiau užsisklendžia. Atsakovo elgesys ir provokuojami konfliktai daro neigiamą poveikį vaiko psichikai, psichologinei būsenai ir bendravimo galimybėms. Atsakovas elgiasi egoistiškai, kadangi savo ambicijas ir nuoskaudas, susijusias su šalių santuoka, reiškia nepilnamečio vaiko akivaizdoje.

Atsiliepimas

2. Atsakovas V. S. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė ieškinio reikalavimus atmesti. Nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių bent vieną aplinkybę apriboti tėvų valdžią. Ieškovė nenurodė rašytinių įrodymų, patvirtinančių atsakovo žiaurų elgesį su vaiku ar nesirūpinimą vaiku. Nepateikiami įrodymai, patvirtinantys atsakovo amoralų elgesį, kuriuo jis daro žalingą įtaką šalių vaikui. Ieškovė tik deklaratyviai reiškia nepasitenkinimą atsakovo siekiu tinkamai vykdyti tėvo pareigas vaiko atžvilgiu.

Šalies argumentai

3. Atsakovas V. S. pateikė priešieškinį ieškovei T. S., kuriame prašė pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2017-01-24 sprendimu nustatytą V. S. ir nepilnamečio vaiko E. S. bendravimo tvarką ir nustatyti šią jo ir nepilnamečio vaiko E. S. bendravimo tvarką: i) įvertinus nepilnamečio vaiko E. S. amžių, V. S. kiekvieną dieną, bet ne rečiau kaip tris kartus per savaitę ir ne ilgiau kaip po 2 val. per dieną, gali bendrauti su nepilnamečiu vaiku E. S. tiesiogiai arba telefonu ir/ar kitomis telekomunikacijų priemonėmis (VIBER, SKYPE programos ir pan.); ii) V. S., įspėjęs T. S. prieš 3 dienas, kiekvieno mėnesio porinių savaičių penktadieniais iki 19 val. gali kartu su nepilnamečiu vaiku E. S. išvykti iš vaiko gyvenamosios vietos ir privalo pristatyti vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 17 val. Tuo atveju, jeigu V. S. neturės objektyvios galimybės tai padaryti (dirbs, sirgs ir pan.), tai jis, įspėjęs T. S. apie tai prieš 3 dienas, gali sekantį (artimiausią) penktadienį iki 19 val. kartu su nepilnamečiu vaiku E. S. išvykti iš vaiko gyvenamosios vietos ir privalo pristatyti vaiką į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 17 val.; iii) atostogų laikotarpiu V. S. kartu su nepilnamečiu vaiku E. S. gali išvykti iš vaiko gyvenamosios vietos ir kartu vykti į V. S. gyvenamąją ar kitą vietą, apie atostogų laiką ir trukmę įspėjant vaiko motiną T. S. prieš 10 kalendorinių dienų. Tuo atveju, jeigu V. S. atostogos nesutaps su nepilnamečio vaiko E. S. ugdymo, mokymo (švietimo) įstaigos atostogomis, V. S. turi užtikrinti vaiko mokyklos ar kitos ugdymo bei švietimo įstaigos lankymą šiuo laikotarpiu; iv) nepilnametis vaikas E. S. pusę savo mokymosi ar kitos ugdymo bei švietimo įstaigos atostogų gali praleisti su tėvu, t. y. V. S.; v) V. S., įspėjęs T. S. prieš 5 kalendorines dienas, kartu su nepilnamečiu vaiku E. S. išvykti iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 12 val. ir privalo pristatyti vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val. šiomis šių švenčių dienomis: Naujųjų metų sausio 1 dieną; Šv. Velykų antrąją dieną ir Šv. Kalėdų pirmąją, t. y. gruodžio 25 d., dieną; vi) esant šalių susitarimui, V. S. gali su nepilnamečiu vaiku E. S. bendrauti ir kitokia negu numatyta bendravimo su vaiku tvarka; vii) visais atvejais po bendravimo su vaiku V. S. pristato ir perduoda vaiką E. S. tiesiogiai vaiko motinai T. S.; viii) bendravimo metu V. S. privalo aiškiai išreikšta forma (raštu, elektroniniu paštu ir/ar kita aiškiai išreikšta forma) informuoti T. S. apie bet kokias reikšmingas aplinkybes, kurios paaiškėja ir kurios tiesiogiai susijusios su nepilnamečiu vaiku V. S.; ix) tiek bendravimo metu, tiek po jo V. S. tiesiogiai dalyvauja savo nepilnamečio vaiko E. S. auklėjime, taip pat tiesiogiai rūpinasi jo sveikata, švietimu, dvasiniu ir moraliniu ugdymu bei visokeriopai užtikrina vaiko teisę turėti šeimos bei kitus su jų asmenybe susijusius ryšius ir asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, tinkamas gyvenimo sąlygas, nuosavybę, teisę į mokslą, teisę bendrauti su artimaisiais giminaičiais, kitas įstatymų nustatytas teises ir laisves; x) V. S. įsipareigoja nepiktnaudžiauti tėvų valdžia savo nepilnamečio vaiko E. S. atžvilgiu. Priešieškinį grindė žemiau nurodytais argumentais:

3.1. Atsakovas su ieškove susilaukė sūnaus E. S., gim. (duomenys neskelbtini). Trakų rajono apylinkės teismo 2017-01-24 sprendimu nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, nepilnamečio vaiko E. S. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, taip pat nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka. Nuo teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos iš esmės pasikeitė aplinkybės – ieškovė piktnaudžiauja motinos valdžia, taip pat sudaro įvairias kliūtis atsakovui bendrauti su vaiku. Atsakovo ir ieškovės santykiai įtempti, todėl, siekiant ateityje užkirsti kelią ginčams, taip pat siekiant tarpusavio teisių ir pareigų vaiko atžvilgiu aiškumo, teismo sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. S. tvarka keistina.

3.2. Paaiškino, jog kai vaiko negrąžino, jį buvo nuvežęs į polikliniką, o gydytojo kabinete išjungė telefoną. Buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) polikliniką. Apie tai informavo ieškovę, bet ji iškvietė pareigūnus, todėl atsakovas vaiką paliko pas draugus. Kitą kartą, kai su atsakovu nebuvo įmanoma susisiekti, ieškovė vaiką pasiėmė iš vakaro pati. Vaiką grąžindavo laiku, kol neprasidėjo ginčai su ieškovės mama. Vaiką į darbą atvežė, nes atvežus vaiką ieškovės namie nebuvo. Telefoną išjungia ne vaikas, o ieškovė. Paskyrą socialiniame tinkle Facebook paprašė sukurti vaikas, bet ieškovė neleido naudotis. Ieškovė nesutinka leisti bendrauti su vaiku, nuvežti papramogauti ne pagal grafiką. Vaikui netinkamų žinučių nerašė, jas rašė ieškovei.

3.3. Ieškovė nesilaikė bendravimo tvarkos, todėl atsakovas kreipėsi į antstolius. Savo pareigos auklėti vaiką nevengia. Ieškovė turi derintis, kad atsakovas neturėtų vaiko palikti svetimiems žmonėms.

Atsiliepimas

4. Ieškovė prašė priešieškinio reikalavimus atmesti. Atsiliepimą į priešieškinį grindė žemiau nurodytais argumentais:

4.1. Šalių ginčų ir konfliktų priežastis yra ne atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, o atsakovo piktnaudžiavimas tėvo valdžia sūnaus atžvilgiu. Tik bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimas neturės teigiamos įtakos atsakovo netinkamam elgesiui sūnaus atžvilgiu bei šalių konfliktų išsprendimui. Priešieškinį tenkinus, vaiko interesai bus dar labiau pažeisti, bus paskata kilti dar didesniems šalių ginčams.

4.2. Priešieškinio 2 punkte nurodyta bendravimo sąlyga sukuria prielaidas naujiems šalių ginčams ir atsakovo piktnaudžiavimo tėvo valdžia atvejams. Bendravimo tvarka įprastai nustatoma ir įforminama raštu tam, kad tiek vaikas, tiek jo tėvai turėtų realią galimybę planuoti veiklą kartu su vaiku bei savo laisvą laiką, kad vaiko gyvenime būtų užtikrintas stabilumas ir bendravimo su abiem tėvais nuoseklumas ir pastovumas. Atsakovo nurodyta sąlyga, numatanti, kad dėl objektyvios priežasties negalėdamas pasimatyti su vaiku mėnesio porinių savaičių savaitgaliais, jis turi teisę pasimatyti su sūnumi artimiausią savaitgalį, apie tai įspėjęs ieškovę, sukuria prielaidas naujiems šalių ginčams. Sąlygoje pateiktas objektyvios priežasties terminas, tačiau nepateiktas baigtinis tokių priežasčių sąrašas. Atsakovas, negalėdamas pasimatyti su sūnumi numatytą savaitgalį, automatiškai, nederindamas to nei su pačiu vaiku, nei su ieškove, o tik informuodamas ieškovę, bendrauja su vaiku artimiausią savaitgalį. Tokia sąlyga ne tik apriboja vaiko ir ieškovės galimybę planuoti kitų savaitgalių laiką, išvykas ir kt., bet ir suteikia atsakovui teisę piktnaudžiauti. Prielaidas naujiems ginčams sukuria atsakovo pateiktos sąlygų formuluotės, numatančios, kad atsakovas vaiką pasiima ir grąžina iki tam tikros valandos.

4.3. Priešieškinyje nurodytos bendravimo tvarkos 3 punktas ydingas, kadangi sukuria prielaidas atsakovui nenuvesti vaiko į mokyklą. Bendravimas su vaiku atostogų metu įprastai nustatomas tam, kad skyrium gyvenantis vienas iš tėvų turėtų galimybę vaiko atostogų metu nepertraukiamai praleisti su vaiku tam tikrą ilgesnį laiką bei prižiūrėti vaiką jo atostogų metu. Vaikų mokslo metų ir vasaros atostogos kasmet yra beveik tuo pačiu metu, o jo tėvai turi galimybę pasirinkti ir suderinti savo atostogų laiką. Būtent tėvai turėtų derinti savo atostogų laiką prie vaiko mokslo metų arba vasaros atostogų, o ne atvirkščiai.

4.4. Netinkamai suformuluota ir 4 sąlyga. Vasarą abi šalys dirba, o atsakovo įprastoje veikloje vasarą būna didžiausias darbymetis, todėl ieškovė įsitikinusi, kad atsakovas neturės realios galimybės iš karto pasiimti vaiką pusei vasaros atostogų 1,5 mėn. 5 punkte numatyta bendravimo tvarkos sąlyga švenčių dienomis taip pat sukuria prielaidas šalių ginčams ir praktiniams nepatogumams, kadangi vaikas būtų priverstas kas antrą kiekvienos šventės dieną važinėti į skirtingas vietas. Tokia sąlyga taip pat neužtikrintų vaikui stabilumo. Nepagrįsta 7 punkto sąlyga nustatanti, kad visais atvejais po bendravimo su vaiku atsakovas pristato ir perduoda vaiką tiesiogiai ieškovei. Atsakovui būtų sukurta prielaida laiku negrąžinti vaiko namo arba ieškovė būtų priversta ieškoti kito, galimai prasčiau apmokamo, darbo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020-08-14 sprendimu atsakovo V. S. priešieškinį atmetė, o ieškovės T. S. ieškinį tenkino visiškai: i) laikinai apribojo atsakovo V. S. tėvo valdžią nepilnamečio vaiko E. S. atžvilgiu; ii) pakeitė Trakų rajono apylinkės teismo 2017-01-24 sprendimu nustatytą V. S. bendravimo su vaiku E. S. tvarką, papildant Trakų rajono apylinkės teismo 2017-01-24 sprendimo rezoliucinę dalį nuostata, jog V. S. grąžina vaiką į gyvenamąją vietą ir perduodą jį kartu su vaiku gyvenantiems suaugusiems šeimos nariams; iii) priteisė iš atsakovo V. S. ieškovei T. S. 190 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybės naudai 100 Eur žyminio mokesčio ir 18,88 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų; iv) atsakovui V. S. rekomendavo lankyti tėvystės įgūdžių ugdymo užsiėmimus.

5.1. Apylinkės teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko E. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Trakų rajono apylinkės teismo 2017-01-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16-424/2017 T. S. ir V. S. nepilnamečio sūnaus E. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina T. S. bei nustatyta tokia tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka:

5.1.1. V. S. su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 17 val. ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą sekmadienį 20 val. Apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatytu laiku, V. S. trumpąja žinute informuoja T. S. ne vėliau kaip prieš tris dienas iki numatyto bendravimo su vaiku laiko pradžios;

5.1.2. V. S. su sūnumi bendrauja kiekvieną trečiadienį pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val. Apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatytu laiku, V. S. trumpąja žinute informuoja T. S. ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki numatyto bendravimo su vaiku laiko pradžios;

5.1.3. V. S. praleidžia su sūnumi ne mažiau kaip pusę visų sūnaus atostogų (pirmąją vaiko atostogų dalį). Pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 18 val. iš vakaro prieš prasidedant vaiko atostogoms ir grąžina jį į gyvenamąją vietą paskutinę tėvui priklausančių praleisti su vaiku atostogų dieną 20 val. Apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatytu laiku, V. S. trumpąja žinute informuoja T. S. ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki numatyto bendravimo su vaiku laiko pradžios;

5.1.4. V. S. su sūnumi bendrauja kiekvienai metais per Tėvo dieną, per V. S. gimimo dieną (rugsėjo 25 d.). Poriniais metais V. S. su sūnumi bendrauja per vaiko gimimo dieną, pirmąją katalikiškų ir valstybinių švenčių dieną, o neporiniais metais – antrąją katalikiškų ir valstybinių švenčių dieną, jeigu tai ne darbo dienos. V. S. pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžina jį į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val. Apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatytu laiku, V. S. trumpąja žinute informuoja T. S. ne vėliau kaip prieš tris dienas iki numatyto bendravimo su vaiku laiko pradžios.

5.2. Apylinkės teismas nustatė, kad atsakovas teismo sprendimu nustatytą bendravimo su vaiku tvarką pažeidė ne vieną kartą, nustatytu laiku vaiko motinai negrąžindavo, motinai būnant darbe kartu su ieškove ir vaiku gyvenantiems šeimos nariams vaiko neatiduodavo, nors pagal teismo nustatytą tvarką vaikas privalo būti grąžinamas į gyvenamąją vietą. Šių aplinkybių neneigė ir pats atsakovas. T. S. 2019-05-09 kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą nurodydama, kad 2019-05-08 po 17 val. V. S. pasiėmė sūnų ir jo negrąžino iki 20 val. Su V. S. vaiko motinai ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistams susisiekti nepavyko. Paskambinusi į ugdymo įstaigą, T. S. sužinojo, kad vaikas nedalyvavo pamokose. T. S. kreipėsi į policiją. Dėl šio fakto Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2019-05-09 pradėjo ikiteisminį tyrimą ir paskelbė vaiko paiešką. Mažamečio buvimo vieta buvo nustatyta policijos pareigūnams apklausus vaiko tėvą. 2019-05-09 mažametis buvo rastas trečiųjų asmenų namuose (duomenys neskelbtini), kur vaikas buvo atvežtas tėvo. Vaikas buvo paimtas ir grąžintas motinai. Atsakovui surašytas administracinių nusižengimų protokolas dėl to, kad atsakovas keletą dienų negrąžino sūnaus motinai.

5.3. Apylinkės teismas nustatė, kad po bylos iškėlimo teisme, nustačius laikiną bendravimo su vaiku tvarką, padėtis atsakovo elgesyje su vaiko motina ir vaiku nepasikeitė – tęsėsi konfliktai su vaiko motina ir ieškovės giminaičiais vaiko akivaizdoje, atsakovas nuolat rašo vaikui netinkamo pobūdžio trumpąsias mobiliojo ryšio žinutes, kuriose neigiamai atsiliepia apie ieškovę, komentuoja ieškovės asmeninio gyvenimo detales. Toks atsakovo elgesys, kai vaikas tėvo įtraukiamas į konfliktus, pažeidžia vaiko interesus ir sudaro tėvų valdžios apribojimo pagrindą. Byloje esantys įrodymai pagrindžia ieškovės teiginius, kad tokiu būdu bendraudamas su vaiku ir jo giminaičiais atsakovas piktnaudžiauja savo kaip tėvo valdžia. Byloje pateiktų duomenų bei įrodymų atsakovas iš esmės neginčijo, savo įrodymų neteikė. Apylinkės teismas taip pat nustatė, kad atsakovas turi norą rūpintis vaiku ir nori bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, o padėtis gali pasikeisti. Apylinkės teismas sprendė, jog nustatytas pagrindas laikinam tėvo valdžios apribojimui į vaiką E. S. Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas tik tada, kai išnyksta apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės, todėl laikino tėvo valdžios apribojimo termino nenustatė.

5.4. Tarp šalių kildavo ginčai grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą, todėl yra pagrindas papildyti Trakų rajono apylinkės teismo 2017-01-24 sprendimo rezoliucinę dalį, siekiant išvengti ginčų tarp šalių. Ieškovė (vaiko motina) dirba besikeičiančiu grafiku ir ne visada būna namuose kai grąžinamas vaikas, todėl vaikas gali būti grąžinamas kartu gyvenantiems suaugusiems šeimoms nariams.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6. Atsakovas V. S. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-08-14 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovas nurodė, kad:

6.1. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 3.180 straipsnio 1 dalį. Konfliktinė situacija dėl bendravimo tvarkos egzistuoja išskirtinai tarp šalių, o būtent: dėl nepilnamečio vaiko grąžinimo į jo gyvenamąją vietą po bendravimo su atsakovu, dėl trukdymo atsakovui tinkamai įgyvendinti savo, kaip vaiko tėvo, pareigas ir teises šalių vaiko atžvilgiu. Tai, kad nuo atsakovo nuslepiamos svarbios su vaiko gyvenimu susijusios aplinkybės, nurodomos melagingos istorijos, kad vaiko tėvas nesužinotų apie vaiko krikštą ir pan., įrodo, jog šalių ginčas iš esmės yra kilęs dėl atsakovo galimybių dalyvauti vaiko gyvenime ir bendravime su vaiku. Tarp atsakovo ir vaiko yra šiltas emocinis ryšys, vaikas noriai bendrauja su tėvu. Tai, kad vaikas išreiškė norą bendrauti su abiem tėvais nurodyta ir 2020-01-25 medicinos dokumentų išraše. Įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad atsakovas piktnaudžiavo tėvo valdžia, nėra. Atsakovas teikia išlaikymą vaikui, jį auklėja, kiek ieškovė leidžia – dalyvauja vaiko gyvenime. Vertindamas atsakovo elgesį teismas nepagrįstai nesivadovavo byloje surinktais įrodymais ir jų visumos nevertino pagal prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principą. Nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovo veiksmai kokiu nors būdu prieštarauja nepilnamečio vaiko interesams. Vaikui nenustatytas grėsmės lygis. Tėvų valdžios ribojimas gali būti nustatomas tuomet, kai yra tėvų kaltė. Nors bylą išnagrinėjęs teismas ir nurodė, kad atsakovo veiksmai, kuomet nepilnametis mato ir tėvo yra įtraukiamas į konfliktus, pažeidžia vaiko interesus ir sudaro tėvų valdžios apribojimo pagrindą, tačiau atsakovo neteisėtų (patvirtinančių kaltę) veiksmų nenurodė. Abi šalys vaiko akivaizdoje sprendžia konfliktą dėl bendravimo tvarkos, tačiau tai nėra pagrindas apriboti tėvo valdžią. Apribojus tėvo valdžią kartu ribojamos bendravimo galimybės su vaiku. Tokia priemonė sukeltų priešingą poveikį – santykiai taptų šaltesni, emocinį ryšį būtų sunku palaikyti. Taikyti tėvo valdžios apribojimą vien siekiant patenkinti ieškovės siekį, kad atsakovas išmoktų bendrauti su vaiku ir užtikrinti tokio bendravimo kontrolę, įteisinti jau esamą atsakovo, kaip tėvo, teisės dalyvauti vaiko auklėjime suvaržymą negalima.

6.2. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles. Nėra duomenų, jog atsakovas būtų kokiu nors būdu pakenkęs vaiko interesams, juo nesirūpinęs, neteikęs išlaikymo, pakenkęs vaiko emocinei ar fizinei būklei, jog atsakovas veda netinkamą gyvenimo būdą, turi priklausomybių, elgėsi amoraliai vaiko akivaizdoje. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Šalčininkų rajono 2019-06-28 išvadoje Nr. 3SD-2531 ir 2019-09-18 papildomoje išvadoje Nr. 3SD-3639 nurodyta, kad: i) tėvas su sūnumi bendrauja labai šiltai, pastebimas labai artimas tarpusavio ryšys, geranoriški, ramūs santykiai tarp vaiko ir tėvo; tarp šalių yra pastovūs konfliktai dėl bendravimo su vaiku, o tiksliau dėl vaiko perdavimo giminaičiams po bendravimo tais atvejais, kai vaiko motina yra ne vaiko gyvenamojoje vietoje (darbe ir pan.); ii) nėra atsakovo tėvo valdžios ribojimo sąlygų, tačiau siekiant išvengti konfliktų ateityje būtina koreguoti bendravimo su vaiku tvarką. Teismo sprendime nurodyta, kad atsakovo veiksmai, kuomet jis įtraukia vaiką į konfliktus, kenkia vaiko interesams, tačiau atsakovo veiksmai iš esmės vertinti tik pagal SMS (angl. short message service (trumpinys – SMS), liet. trumpųjų mobiliojo ryšių žinučių paslauga) žinutes, taip pat analizuojant šalių tarpusavio santykius, konfliktines situacijas dėl bendravimo tvarkos su vaiku tinkamo vykdymo. Iš ieškovės pateiktų SMS žinučių turinio akivaizdu, kad bendravimas buvo abipusis, t. y. buvo dialogas, tačiau ieškovė pateikė tik atsakovo siųstus tekstus. Nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad šalių vaikas skaitė žinutes ir jos padarė neigiamą poveikį vaikui. Nuolatiniai konfliktai su ieškove ir jos artimaisiais giminaičiais (ieškovės motina) vyksta dėl abiejų pusių atliekamų veiksmų, tiek dėl atsakovo veiksmų, tačiau teismas selektyviai vertino tik ieškovės motinos S. M. paaiškinimus ir ieškovės pateiktus įrodymus. Teismas nepagrįstai nesivadovavo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Šalčininkų rajono 2019-06-28 išvadoje Nr. 3SD-2531 ir 2019-09-18 papildomoje išvadoje Nr. 3SD-3639 nurodytais duomenimis apie atsakovo santykius su vaiku ir kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių tikrąją padėtį dėl šalių konfliktų priežasčių ieškovės pareikštų reikalavimų, kontekste.

6.3. Teismas nepagrįstai atsisakė išklausyti vaiko nuomonės. Šalių vaikas gimęs (duomenys neskelbtini), taigi yra 10 metų amžiaus. Byloje duomenų, kad vaikas negebėtų reikšti savo nuomonės ar formuluoti savo pažiūrų, nėra. Atsakovo atstovas 2020-06-03 vykusio teismo posėdžio metu pateikė prašymą apklausti vaiką, tačiau tarp šalių nesant ginčo dėl to, kad tarp atsakovo ir sūnaus yra šilti ir artimi santykiai, teismas tokio prašymo nesprendė. Šalių nepilnamečio vaiko nuomonė turėjo būti išklausyta, tačiau teismas nei tiesiogiai, nei per atstovą vaiko neišklausė. Teismas nesudarė galimybių vaikui būti išklausytam, nevertino vaiko nuomonės kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, atsakovo ir vaiko bendravimo, tarpusavio ryšio.

6.4. Teismas nepagrįstai atsisakė nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su šalių tarpusavio ginčų (konfliktų) priežastimis. Ginčai dėl Bendravimo tvarkos tarp šalių ir yra esminiai. Ginčai vyksta tarp šalių, o ne dėl atsakovo, kaip tėvo, pareigų galimo netinkamo vykdymo. Ieškovės atstovė nurodė įstatyme nenumatytą pagrindą – atsakovo tėvo valdžios apribojimą prevenciniais tikslais, tačiau CK 3.180 straipsnis numato baigtinį sąrašą atvejų dėl tėvų valdžios apribojimo. Tarp šalių kilę konfliktai dėl vaiko pristatymo į jo gyvenamąją vietą tuomet, kai ieškovės nėra namuose ir kai vaikas perduodamas ieškovės artimiesiems giminaičiams. Šalys konfliktuodavo dėl vaiko grąžinimo su ieškovės artimaisiais tik tuomet, kai pačios ieškovės nėra namuose (dirba pamaininį darbą). Teismas nesiaiškino priežasčių, dėl kurių tais atvejais, kai ieškovės nėra namuose ir vaikas paliekamas kitų asmenų priežiūrai, to laiko negalėtų praleisti kartu su tėvu. Teismas nesiaiškino tikrosios šalių konfliktų priežasties, galimų sprendimo būdų, dėl to šalių nesutarimai dėl esamos situacijos taip ir liko neišspręsti.

Atsiliepimas

7. Ieškovė T. S. atsiliepime į atsakovo V. S. apeliacinį skundą prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė:

Šalies argumentai

7.1. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė norinti, kad atsakovas išmoktų su vaiku tinkamai bendrauti, buvo paaiškinta, ką tai reiškia, t. y. ieškovė pageidauja, jog atsakovas „normaliai bendrautų su vaiku“. Normalus atsakovo elgesys ir bendravimas su vaiku yra tuomet, kai atsakovas nepiktnaudžiauja tėvo valdžia, pasiėmęs vaiką nedingsta be žinios parai, nemanipuliuoja vaiku, nerašo vaikui nepadoraus turinio žinučių, neįžeidinėja ir nežemina vaiko akivaizdoje vaiko motinos ir kitų vaiko šeimos narių, nerašo vaikui apie mamos asmeninio gyvenimo detales, neįtraukia vaiko į konfliktus. Laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardintų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol žala vaikui bus padaryta. Viena iš priežasčių, dėl kurios ieškovė pareiškė teisme ieškinį, buvo siekis apsaugoti vaiką tiek nuo esamos, tiek nuo būsimos žalos, kurią vaikui daro atsakovas. Po 2019-05-08 ir 2019-05-09, 2019-05-19 ir 2019-05-20 įvykių, kuomet atsakovas bent 2 kartus pasiėmęs sūnų dingo be žinios mažiausiai parai, sudaręs tokią situaciją, kad su juo niekas negalėtų susisiekti, atsakovas ir toliau reiškė ieškovei grasinimus, kad dar ne kartą kartos tokius poelgius. Atsakovas grąsinimus buvo įvykdęs bent 2 kartus, jam už tai buvo taikyta administracinė atsakomybė. Atsakovo grasinimai realūs, todėl ieškovė kreipėsi į teismą, siekdama užkardyti tokį atsakovo elgesį. Dingęs su vaiku atsakovas be pateisinamų priežasčių nenuvedė vaiko į mokyklą, vaikas nenakvojo namie, buvo sutrikdytas vaiko įprastas dienos režimas. Tokie atsakovo veiksmai patvirtina piktnaudžiavimą tėvo valdžia.

7.2. Ieškovė teikė teismui sūnaus pirmosios Komunijos nuotraukas, kurios patvirtina, kad atsakovas ne tik žinojo apie šventę, bet ir joje dalyvavo. Atsakovo teiginiai, jog ieškovė atsakovui kliudo bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo gyvenime, neatitinka tikrovės. Atsakovo nurodytos aplinkybės nepateisina netinkamo jo elgesio su vaiku, kuris pasireiškia manipuliavimu, vaiko naudojimu savo poreikiams ginčuose su ieškove, necenzūrinių ir amoralių dalykų vaikui sakymo ir rašymo žinutėse. Tarp šalių nekyla konfliktų dėl vaiko grąžinimo į nepilnamečio gyvenamąją vietą. Atsakovas savaip interpretuoja teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką. Atsakovo netinkamas elgesys vaiko atžvilgiu nepateisinamas.

7.3. Sūnus neatsisako tėvo, tačiau ieškovė siekia terminuotai apriboti atsakovo valdžią sūnaus atžvilgiu tam, kad atsakovas nustotų piktnaudžiauti savo valdžia vaiko atžvilgiu, pakeistų savo elgesį ir tuomet galėtų tinkamai įgyvendinti savo kaip tėvo teises ir pareigas, daryti vaikui teigiamą įtaką. Vaikas pats dar nesuvokia, kokią įtaką ir žalą daro atsakovas netinkamu elgesiu, todėl vaiko teises ir interesus gina ieškovė. Buvo prašoma taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti atsakovo bendravimą su vaiku per vaiko teisių specialistus ar psichologus. Tokių susitikimų metu atsakovas su vaiku elgėsi pavyzdingai, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad bendraudamas su vaiku be tarpininkų atsakovas elgiasi priešingai.

7.4. Atsakovas siekia susidariusią situaciją supaprastinti iki absurdiško lygio, kuomet atrodytų, jog, jeigu atsakovas nenaudojo prieš vaiką fizinio smurto, o išlaikymas vaikui mokamas, kitas atsakovo elgesys vaiko atžvilgiu laikytinas tinkamu. Įrodymai turi būti vertinami prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynybos kontekste. Įrodymai patvirtina, kad atsakovas vaiko akivaizdoje elgiasi agresyviai, konfliktuoja su vaiko šeimos nariais ir kitais asmenimis vaikui matant ir girdint, vaiko akivaizdoje vartoja necenzūrinius žodžius, asmeniškai vaikui nuolat ir sistemingai rašo žinutes, kuriose taip pat vartoja necenzūrinius žodžius, įžeidinėja, žemina vaiko akyse motiną ir kitus šeimos narius, baugina vaiką. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vaidmuo byloje buvo pasyvus, tačiau ir tarnybos atstovas 2020-08-05 posėdžio metu pabrėžė poreikį atsakovui imtis priemonių ir spręsti savo emocines/psichologines problemas, susijusias su pykčio ir agresijos valdymu. Teismas sprendime įvardijo atsakovo veiksmus, kurie laikytini piktnaudžiavimu tėvo valdžia, sudarančius pagrindą tėvo valdžios laikinam ribojimui. Aplinkybę, kad atsakovo elgesys neigiamai veikia nepilnametį sūnų, patvirtino ieškovės ir liudytojos paaiškinimai. Tai, kad apribojus tėvo valdžią kartu yra ribojamos bendravimo galimybės su vaiku, nesudaro pagrindo konstatuoti teismo sprendimo neteisėtumo. Aplinkybė, kada bus panaikintas tėvo valdžios ribojimas priklauso tik nuo paties atsakovo. Atsakovui neuždrausta bendrauti su vaiku, todėl atsakovas turi galimybę palaikyti su vaiku santykius ir emocinį ryšį.

7.5. Laikinas tėvo valdžios ribojimas gali būti taikomas siekiant apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, taigi nebūtina nustatyti, kad vaikui jau padaryta žala. Atvejai, kuomet vaikas įtraukiamas į konfliktus, psichologiškai neigiamai veikia nepilnametį. Ieškovė siekė, kad vaikui nebūtų padaryta žymiai didesnė žala. Nepateikta argumentų, kokią konkrečią įrodinėjimą reguliuojančią CPK normą teismas būtų pažeidęs. Nors tokiose bylose ir privaloma tarnybos išvada, tačiau ji teismui neturi iš anksto įrodomosios galios. Tarnybos išvada formali. Pasyvią tarnybos poziciją pastebėjo ir teismas, kuomet tarnybos atstovas nesugebėjo įvertinti situacijos nepilnamečio vaiko teisių ir interesų atžvilgiu.

7.6. Per visą bylos nagrinėjimą atsakovas nė karto nei žodžiu, nei raštu neišsakė prieštaravimų dėl ieškovės į bylą pateiktų žinučių. Atsakovas neginčijo pateiktų žinučių ekrano nuotraukų. Vaikas naudojasi telefonu ir juo bendrauja su atsakovu. Vaikas skaityti moka, todėl nebuvo kliūčių perskaityti atsakovo žinutes. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis sūnui žinučių nesiuntė, ar kad žinutės buvo siųstos ieškovei, o ne vaikui. Atsakovas patvirtino 2019 m. gegužės mėn. įvykius. Teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus. Šalių parodymai patvirtino, kad būtent atsakovas yra visų konfliktų iniciatorius. Nėra įrodymų, kad ieškovė kliudytų atsakovui bendrauti su vaiku.

7.7. Pareiga apklausti nepilnametį vaiką neabsoliuti, turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus. Teismas pagrįstai atsisakė apklausti vaiką, kadangi tai prieštarautų vaiko interesams ir sukeltų diskomfortą. Tokios pozicijos laikėsi ir tarnybos atstovė, kuri prieštaravo vaiko apklausai. Atsakovas nepateikia argumentų, kokias aplinkybes galėtų patvirtinti ar paneigti vaiko apklausa teisme ir dėl kokių priežasčių apklausa būtina. Atsakovo teiginių deklaratyvumą patvirtina tai, jog teigdamas, kad buvo būtina išklausyti sūnų, atsakovas neprašo nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, apklausti teisme vaiką ar pan.

7.8. Šalių konfliktų priežastys nepateisina atsakovo netinkamo elgesio sūnaus atžvilgiu. Bylos nagrinėjimo teisme metu, bandant rasti taikų kompromisą, ieškovė, siekdama parodyti gerą valią, 2020-02-14 išleido sūnų pas atsakovą visam savaitgaliui, tačiau jis ir vėl be pateisinamų priežasčių sūnaus namo negrąžino suderintu laiku (sūnus namo grįžo tik 2020-02-20). Šalių ginčų esmė yra ne bendravimo su sūnumi tvarka ir kiekis. Kad ir kiek laiko ieškovė leistų atsakovui praleisti su sūnumi, atsakovas vis tiek randa priežasčių sukelti naują konfliktą, žeminti ieškovę. Šalių konfliktų priežastis neturi reikšmės sprendžiamam ginčui – konfliktų priežastis nėra pagrindas atsakovui piktnaudžiauti tėvo valdžia.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

10. Apeliacinis procesas vyksta dėl skundžiamo apylinkės teismo sprendimo, priimto 2020-08-14, kuriuo buvo atmestas atsakovo V. S. priešieškinis dėl įsiteisėjusiu Trakų rajono apylinkės teismo 2016-01-24 sprendimu patvirtintos atsakovo V. S. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi E. S. tvarkos pakeitimo ir tenkintas ieškovės T. S. ieškinys dėl terminuoto tėvo (atsakovo V. S.) valdžios apribojimo sūnaus E. S. atžvilgiu.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

11. Iš į bylą pateikto įsiteisėjusio Trakų rajono apylinkės teismo 2017-01-24 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-16-424/2017 nustatyta, kad (el. b. t. 1, b. l. 13–22):

11.1. šalys (ieškovė ir atsakovė) susituokė (duomenys neskelbtini). Šalims santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. S.;

11.2. šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

11.3. nepilnamečio E. S. gyvenamoji vieta nustatyta su motina T. S.;

11.4. iš tėvo V. S. priteistas 200 Eur periodinis išlaikymas nepilnamečiam sūnui nuo 2016-01-11 iki vaiko pilnametystės;

11.5. nustatyta V. S. bendravimo su vaiku E. S. tvarka.

12. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų bazės taip pat nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-10-07 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.-1111-604/2019 V. S. buvo pripažintas kaltu dėl administracinių nusižengimų, numatytų Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalyje (tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams) bei ANK 80 straipsnio 1 dalyje (kliudymas vaikui mokytis). Aptartame nutarime nurodyta, kad 2019-05-19 apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), V. S. pagal teismo sprendimą paėmė sūnų E. S. bei turėjo vaiką parvežti namo iki 2019-05-19 20.00 val., tačiau vaiko negrąžino, nes vaiką pasitikti išėjo močiutė S. M. (T. S. motina), 2019-05-20 tėvas vaiko nepristatė į mokyklą; V. S. nepanaudojo tėvo valdžios vaiko interesams bei kliudė vaikui mokytis.

Dėl atsakovo V. S. apeliacinio skundo argumentų (ne)pagrįstumo

13. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad apylinkės teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 3.180 straipsnio 1 dalies nuostatą. Pasak apelianto, atsakovas nepiktnaudžiauja tėvo valdžia sūnaus atžvilgiu, todėl poreikio apriboti tėvų valdžią nebuvo. Taip pat teigė, jog apylinkės teismas nenurodė atsakovo neteisėtų veiksmų, o vien tai, kad šalys vaiko akivaizdoje sprendžia konfliktą dėl Bendravimo tvarkos nėra pagrindas apriboti tėvo valdžią.

14. Tėvų valdžia nepilnamečiams vaikams suprantama kaip teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Visgi, tėvų valdžia vaikams – neabsoliuti ir tam tikrais, įstatyme numatytais, atvejais gali būti apribota. Tėvų valdžia vaikams gali būti apribota arba laikinai arba neterminuotai (nuolatinis tėvų valdžios apribojimas (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). Ginčo atveju aktualus terminuotos (laikinos) tėvų valdžios nepilnamečiams apribojimo atvejo teisinis reguliavimas bei tokio teisinio reguliavimo aiškinimas bei taikymas.

15. Įstatyme numatyta, kad tėvų valdžios apribojimas galimas tik CK III knygos (3.1– 3.279² straipsniai) atvejais. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. CK 3.180 straipsnio 1 dalies gramatinė formuluotė rodo, kad aptariamo straipsnio nuostatos taikytinos ir laikino tėvų valdžios apribojimo atveju.

16. Kasacinio teismo išaiškinta, jog: i) CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia, yra baigtinės: a) vengia atlikti savo pareigas vaikams; b) piktnaudžiauja tėvų valdžia; c) žiauriai elgiasi su vaiku; d) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; e) nesirūpina vaikais; ii) bent vienos iš CK 3.180 straipsnyje nustatytų sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą; iii) kadangi tėvų valdžia laikinai ar neterminuotai gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl turi būti atsižvelgiama į tėvų kaltės pobūdį; iv) vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai; v) neterminuota tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, o laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų; vi) tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, taip pat prevencinę funkciją; vii) laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta; viii) priimdamas sprendimą tėvams tėvų valdžią riboti laikinai teismas turi nustatyti, kad yra galimybės tėvams pakeisti savo elgesį ir gyvenimo būdą; ix) žala neturi būti suprantama vien kaip tam tikras tiesioginis smurtinis elgesys ar vaiko žalojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-08-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

17. Iš skundžiamo apylinkės teismo sprendimo turinio matyti, kad atsakovo, kaip tėvo, valdžios apribojimo nepilnamečiam sūnui pagrindas buvo nustatytas netinkamas tėvo (atsakovo) elgesys, t. y. toks elgesys, kai vaikas mato ir tėvo yra įtraukiamas į konfliktus. Apylinkės teismas expressis verbis nurodė, kad toks atsakovo elgesys vertintinas kaip viena iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardintų sąlygų – piktnaudžiavimas tėvo valdžia. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog bet koks kliudymas antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant laikomasi piktnaudžiavimu tėvų valdžia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, nutarties 35 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, nutarties 13 punktą). Teisėjų kolegijos vertinimu, teisine prasme piktnaudžiavimas teise gali būti suprantamas kaip nesąžiningas savo teisės įgyvendinimas, turimų teisių panaudojimas priešingai turimos teisės paskirčiai.

18. Iš atsakovo gynybinės pozicijos byloje matyti, kad jis neginčija aplinkybės, jog jo santykiai su buvusia sutuoktine bei sūnaus motina konfliktiški, tačiau apeliaciniame skunde nurodė, jog šalių konfliktų sprendimas nepilnamečio akivaizdoje dėl bendravimo tvarkos negali būti pagrindu apriboti tėvo valdžią. Su tokia atsakovo pozicija teisėjų kolegija nesutinka. Viena iš aplinkybių, kurią teismas nors ir laikinai apribodamas tėvų valdžią turi vertinti, – konkrečių tėvo veiksmų nuoseklumą/sistemingumą.

19. Iš Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) 2019-06-28 išvados turinio matyti (el. b. t. 1, b. l. 78–86), kad atsakovas su ieškove dėl bendravimo su vaiku nesutaria dar nuo 2014-12-18 (VTAS 2014-12-18 buvo gautas atsakovo prašymas sudaryti matymosi su sūnumi grafiką). Bylos duomenys pagrindžia, kad šalys konfliktus sprendžia ir pasitelkdamos policijos (ir prokuratūros) įstaigą (el. b. t. 1, b. l. 46, 59–67). Į bylą taip pat pateiktos trumpųjų mobiliojo ryšio žinučių kopijos (el. b. t. 1, b. l. 7–9, 47–57, 116–117, 172–182; t. 2, b. l. 30–32). Trumpųjų mobiliojo ryšio žinučių kopijų turinyje užfiksuoti asmeninio pobūdžio tekstai, susiję su atsakovo ir sūnaus bendravimo gyvenimiškomis aplinkybėmis. Viena vertus, žinučių tekstai rodo, kad atsakovas nori bendrauti su vaiku, klausinėja apie vaiko gyvenimą, siekia su nepilnamečiu bendrauti tiek susirašinėdamas, tiek susiskambindamas, tiek pasiimdamas vaiką realiam bendravimui. Kita vertus, žinučių tekstai taip pat rodo, kad atsakovas nevengia plėtoti temų, susijusių su asmeniniu bei intymiu ieškovės gyvenimu, nevengia necenzūrinių ar įžeidžiančio pobūdžio žodžių ar išsireiškimų ieškovei ar artimai ieškovės aplinkai, taip pat kitiems asmenims (vyrams), nevengia moralizuoti ieškovės, jos gyvenimo būdo. Vienų žinučių tekstas rodo, kad jos tiesiogiai adresuotos sūnui, iš kitų žinučių turinio matyti, kad jos adresuojamos ieškovei. Visgi, į bylą pateiktos žinutės, kurios rašytos 2017–2020 metais, rodo atsakovo sistemingą siekį, vienaip ar kitaip interpretuojant gyvenimiškus įvykius, įvykusius tarp ieškovės ir atsakovo, nepilnamečio vaiko akivaizdoje (sąmonėje) sumenkinti ieškovę ir jos artimą aplinką. Atsakovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė kokių nors aplinkybių, kurios pateisintų nepilnamečio vaiko įtraukimą į ieškovės ir atsakovės konfliktus. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas nepatenkintas esama padėtimi dėl skyrybų, dėl konkrečios bendravimo tvarkos, ar tai, kad pristačius vaiką į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą nepilnametį pasitinka ne motina, o kitas artimas giminaitis (senelė) nereiškia, kad atsakovas turi teisę savavališkai spręsti dėl bendravimo tvarkos įgyvendinimo savo įsivaizduojamu būdu. Pažymėtina, jog ir įstatymas numato, kad ne tik tėvai, bet ir kiti artimieji giminaičiai turi teisę bendrauti su vaikais (CK 3.172 straipsnis, CK 3.176 straipsnis). Tuo atveju, jeigu apeliantui netinka įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka su nepilnamečiu arba kyla bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimo sunkumų (problemų), atsakovas turėtų iškilusias problemas spręsti teisinėmis priemonėmis (pvz., inicijuoti bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo procesą; spręsti problemas pasitelkiant derybas arba mediaciją ir pan.,), o ne siekti suformuoti neigiamą vaiko nuomonę apie motiną ar kitus asmenis.

20. Teismas taip pat pastebi, jog įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-10-07 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.-1111-604/2019 atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl tėvų valdžios nepanaudojimo arba panaudojimu priešingai vaiko interesams bei kliudymu vaikui mokytis. Tokia aplinkybė taip pat rodo, kad atsakovas linkęs veikti priešingai vaiko interesais. Kliudymas vaikui mokytis, o taip pat būti nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, kai tai priklauso pagal įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, nesant tam objektyvių priežasčių, taip pat pažeidžia vaiko teises.

21. Atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja aplinkybę, jog teismas nepakankamai vertino situaciją per prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio dalis), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, prioritetinis vaiko teisių interesų principas kaip tik analizuojamos bylos kontekste pasireiškia tuo, kad atsakovas asmeninio pobūdžio nuoskaudų ir konfliktų nespręstų su ieškove per vaiką. Prioritetas turi būti teikiamas konstruktyviam vaiko ir tėvo bendravimui, o ne neigiamos atmosferos bei įtampos kūrimui tarp vaiko ir kitų vaiko šeimos narių, bauginimo, įžeidinėjimo ar kitokiai neigiamai atmosferai. Rašytinė bylos medžiaga pagrindžia, jog atsakovas sistemingai bando sukurti vaiko priešiškumą motinai ir su motina susijusiems asmenims: nuolat vaikui rašo tokias žinutes, kurios savo turiniu iš esmės skirtos suaugusiam asmeniui, nurodo pakankamai intymias suaugusiųjų pasaulio realijas, akcentuoja ne vaiko pasiekimus ar nuopelnus, vaikui aktualius dalykus, tačiau savo asmenines ambicijas, pyktį dėl nenusisekusių santykių. Atsakovas itin akcentuoja aplinkybę, jog buvo trukdyta dalyvauti krikštynose ar pirmojoje sūnaus Komunijoje, tačiau, viena vertus, byloje yra duomenų apie tai, kad atsakovas visgi dalyvavo sūnaus Komunijos šventėje (el. b. t. 1, b. l. 113–116), kita vertus, neįtikinima, jog tuo atveju, jeigu atsakovo ir vaiko santykiai šilti ir grįsti meile bei pasitikėjimu, nepilnametis vaikas bendraujant su atsakovu nebūtų prasitaręs apie pirmosios Komunijos šventę anksčiau.

22. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro teisinio pagrindo spręsti, jog apylinkės teismas nukrypo nuo CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatyto teisinio reguliavimo. Priešingai, skundžiamo sprendimo turinys rodo, kad buvo individualizuotos reikšmingos spręsti ginčui faktinės aplinkybės bei tinkamai taikytos bei aiškintos teisės normos, nurodant konkrečius tėvo valdžios apribojimo teisinius pagrindus (piktnaudžiavimas tėvo valdžia). Atsakovo veiksmai piktnaudžiaujant savo valdžia sūnaus atžvilgiu buvo nuolatiniai (tęsėsi ilga laiką) bei sistemingo pobūdžio, pasireiškę aktyviais veiksmais (nevežant vaiko į mokyklą, konfliktuojant vaiko akivaizdoje bei rašant neigiamo emocinio krūvio trumpąsias mobiliojo ryšio žinutes, siekiant suformuoti neigiamą ar tendencingą nuomonę apie ieškovę ir ieškovės aplinką). Piktnaudžiavimas tėvo valdžia ir yra kalti atsakovo veiksmai vertinant situaciją tėvų valdžios apribojimo kontekste. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas neįrodė, o apeliacinės instancijos teismas ir nenustatė atsakovo elgesį pateisinančių aplinkybių.

23. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad apylinkės teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles. Teisėjų kolegija pažymi, jog įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsnių nuostatose bei nuosekliai išplėtotos kasacinio teismo praktikoje: faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-684/2020, nutarties 62–63 punktai).

24. Atsakovas nurodė, jog nėra duomenų apie tai, kad jis būtų kokiu nors būdu pakenkęs vaiko interesams, vaiku nesirūpinęs, neteikęs išlaikymo, pakenkęs vaiko emocinei ar fizinei būklei. Teisėjų kolegija su tokiais teiginiais nesutinka. Priešingai nei teigia atsakovas, VTAS 2020-06-10 papildomoje išvadoje pažymėjo, kad atsakovas, siųsdamas nederamo teksto žinutes bei keldamas konfliktus, gali sukelti sūnui neigiamų išgyvenimų (el. b. t. 2, b. l. 29). Įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-10-07 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.-1111-604/2019 atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl tėvo valdžios nepanaudojimu arba panaudojimu priešingai vaiko interesams bei kliudymu vaikui mokytis (pastebėtina, kad atsakovas buvo nubaustas būtent dėl to, kad netinkamai vykdė įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą bendravimo su vaiku tvarką), kas reiškia, kad buvo pakenkta vaiko interesams. Galiausiai, nepaisant to, ar kokia nors institucija iki bylos nagrinėjimo buvo pripažinusi vaiko teisių pažeidimą, vaiko teisų pažeidimas visuomet gali būti konstatuotas ir teisminio nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog atsakovui nenustatytos priklausomybės, nereiškia, kad atsakovui negali būti apribota tėvo valdžia. Pasisakant dėl amoralaus atsakovo elgesio pažymėtina, jog amoralaus elgesio kategorija teisės aktuose neapibrėžta, taigi nustatoma kiekvienu individualiu atveju. Paprastai teismų praktikoje laikoma, kad barniai, įžeidžiantis elgesys, necenzūriniai žodžiai, veiksmai, keliantys baimę ar įtampą vaikui laikomi amoraliais (žr. Vilniaus apygardos teismo 2011-06-14 nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-207-533/2011). Teisėjų kolegijos vertinimu, necenzūrinių žodžių naudojimas trumposiose mobiliojo ryšio žinutėse, skirtose vaikui, konfliktinis elgesys tiek su ieškove, tiek su ieškovės artima aplinka, nuolatinis įtampos vaikui kėlimas atitinka amoralaus elgesio vertinimą. Atsakovas teigia, kad iš pateiktų žinučių turinio akivaizdu, kad bendravimas buvo abipusis, t. y. buvo dialogas, tačiau ieškovė pateikė tik atsakovo siųstus tekstus. Teismas, pasisakydamas dėl tokių atsakovo teiginių, pastebi, jog žinutės pakankamai informatyvios ir kartais į atsakovo žinutes buvo atsakoma, todėl matyti ir dialogas. Kita vertus, dalis žinučių yra parašytos monologo forma. Taip pat akcentuotina, jog civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), todėl atsakovas, viso teisminio proceso metu būdamas atstovaujamas profesionalaus teisininko (advokato), turėjo galimybę pateikti ir kitas trumpąsias mobiliojo ryšio žinutes, kurios atskleistų vykusį dialogą. Atsakovas, norėdamas paneigti ieškovės nurodomas aplinkybes, turi teisę pateikti kontrargumentus ir įrodymus, paneigiančius ieškovės nurodomas aplinkybes. Visgi, atsakovas tokia procesine teise nepasinaudojo, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė objektyvių kliūčių, kurios teisminio proceso metu būtų sutrukdžiusios pateikti trumpųjų mobiliojo ryšio žinučių kopijas, pagrindžiančias dialogą. Teisėjų kolegija nesutinka ir su atsakovo teiginiais, jog įrodymai buvo vertinti selektyviai. Teismo posėdžio metu buvo išklausytas ir atsakovas, jis teikė procesinius dokumentus bei įrodymus, tačiau vien ta aplinkybė, kad apylinkės teismas palaikė ne atsakovo, tačiau ieškovės poziciją, nereiškia, kad įrodymų vertinimas buvo selektyvus. Kitaip vertinti byloje surinktų įrodymų, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

25. Nors atsakovas nurodo, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo VTAS 2019-06-28 išvadoje Nr. 3SD-2531 ir 2019-09-18 papildomoje išvadoje Nr. 3SD-3639 (el. b. t. 1, b. l. 78–86, 133–134) nurodyta informacija), tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad aptartuose dokumentuose užfiksuota ne vien atsakovui palanki informacija. Aptartose VTAS išvadose nurodoma, kad atsakovui surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl vaiko tėvo valdžios nepanaudojimo arba panaudojimo priešingai vaiko interesams bei kliudymu vaikui mokytis. Byloje yra ir VTAS 2020-06-10 išvada (el. b. t. 2, b. l. 29), kurioje nurodoma, kad atsakovas nederamai elgiasi siųsdamas negatyvaus pobūdžio žinutes vaikui. Selektyvus išvados teiginių akcentavimas nepateisina atsakovo netinkamų veiksmų nepilnamečio vaiko atžvilgiu, taip pat nepagrindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo ydingumo. Atsakovas nurodė, kad teismas nesiaiškino realios padėties dėl šalių konfliktų priežasčių ieškovės pareikštų reikalavimų kontekste, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tikrosios konflikto priežastys yra subjektyvaus (asmeninio) pobūdžio aplinkybės, esančios tarp atsakovo ir ieškovės, kurios negrindžiamos teise. Galiausiai, konfliktiškus santykius teismas gali sureguliuoti tik teisinėmis priemonėmis, tačiau emocinių santykių atkūrimas be pačių šalių valios pastangų negalimas. Neišspręsti ieškovės ir atsakovo asmeninio pobūdžio konfliktai neturėtų reflektuoti atsakovo elgesyje bei bendravime su vaiku. Atsakovo bendravimas su vaiku gali vykti ir neakcentuojant bei nesureikšminant vaikui konfliktų tarp ieškovės ir atsakovo. Teismas sutinka, kad tikrasis ginčas iš esmės vyksta ne dėl nepilnamečio vaiko geriausių interesų, ar vieno iš tėvų teisių pažeidimo, netinkamai vykdant bendravimo su vaiku tvarką, o tarp ieškovės ir atsakovo asmeninių ambicijų, tačiau atsakovo netinkamas elgesys pasireiškia tuo, kad vaikas nuolat ir sistemingai yra įtraukiamas į emociškai sudėtingą suaugusių tėvų konfliktą, nors tai nedera su geriausiais vaiko poreikiais. Kolegija sutinka su atsakovu, kad CK tiesiogiai nenumato tėvo valdžios apribojimo prevenciniais tikslais, tačiau šioje nutartyje cituotoje kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tėvo valdžios apribojimas gali atlikti auklėjamąją arba prevencinę funkciją, siekiant išvengti būsimos žalos. Akivaizdu, jog toks atsakovo elgesio modelis, kai nepilnametis yra įtraukiamas į tarp ieškovės ir atsakovo kylančius konfliktus, netinkamas ir netoleruotinas, todėl turėtų būti nutrauktas. Bylos duomenys duoda pagrindą teigti, kad atsakovas, nesiimant priemonių, nelinkęs keisti netinkamo elgesio modelio savo vaiko atžvilgiu, todėl turi būti imamasi teisinių instrumentų (priemonių) situacijai sureguliuoti. Vienas iš teisinių instrumentų – tėvo valdžios apribojimas sūnaus atžvilgiu, kuris, kolegijos vertimu, aptariamu atveju atlieka tiek auklėjamąją funkciją (atsakovas skatinamas pasirinkti asmeninių konfliktų sprendimų modelį neįtraukiant vaiko nei tiesiogiai, nei netiesiogiai į konfliktų sprendimą), tiek prevencinę funkciją – užkertamas kelias sistemingam vaiko teisių pažeidimui ateityje (galimo dažnesnio nenuvedimo į mokyklą, neigiamų žinučių ar emocijų eskalavimo). Visgi, kadangi bylos duomenys rodo, kad atsakovo ir vaiko santykis nėra pažeistas (vaikas su tėvu bendrauti neatsisako, bendrauja noriai), todėl būtent ir taikytinas laikinas tėvo valdžios vaiko atžvilgiu apribojimas. Auklėjamoji ir prevencinė tėvo valdžios funkciją turėtų paskatinti atsakovą rinktis kitokį, vaiko atžvilgiu labiau tinkamą, asmeninių konfliktų sprendimo su ieškove modelį. Pastebėtina, jog tėvo valdžia apribota konkrečiu teisiniu pagrindu, numatytu CK 3.180 straipsnio 1 dalyje (piktnaudžiavimas tėvo valdžia), kuriam pritaria ir apeliacinės instancijos teismas. Vien tai, kad aptariamu atveju tėvo valdžios apribojimas atlieka ir papildomas funkcijas nereiškia, kad tėvo valdžia apribota be teisinio pagrindo. Ne siekis perauklėti atsakovą, o atsakovo piktnaudžiavimas tėvo valdžia nepilnamečiui buvo esminis CK 3.180 straipsnio 1 dalies taikymo pagrindas, individualizuojant faktines šios bylos aplinkybes.

26. Galiausiai, atsakovas apeliaciniame skunde teigė, kad apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė išklausyti vaiko nuomonės. Teisėjų kolegija sutinka, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus (CK 3.177 straipsnis). Aptarta CK 3.177 straipsnio nuostata dar kartą detalizuota CK 3.164 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, jog kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), kad įstatyme nustatyta ,,neįmanomumo“ apklausti vaiką per teismo posėdį sąlyga turėtų būti suprantama ne tik kaip objektyvus vaiko negalėjimas dalyvauti teismo posėdyje (pvz., dėl ligos), tačiau ir kaip negalėjimas dalyvauti dėl to, kad gali būti pažeisti jo interesai; atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes (vaiko jautrumą, galimą apklausos žalą jo psichinei būklei, įtaką neigiamų jausmų (baimės, nerimo, nesaugumo) formavimuisi ir kt.), apklausti vaiką teismo posėdyje gali būti nerekomenduojama ar netikslinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas klausimą dėl vaiko apklausos buvo pareiškęs 2020-06-03 teismo posėdžio metu (teismo posėdžio 2020-06-03 garso įrašo takelis, garso įrašo takelio 00:03:20 – 00:05:50 min.). Perklausius 2020-06-03 teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad tokiam prašymui nepritarė VTAS atstovė (nurodė, kad vaikas per daug sutrikęs dėl valstybės institucijų kišimosi į šeimos santykius). Apylinkės teismo teisėjas šalių prašė detalizuoti, kokius konkrečius klausimus šalys norėtų užduoti vaikui, ką konkrečiai šalys norėtų per vaiko apklausą išsiaiškinti, tačiau šalys nusprendė, kad esant VTAS išvadai ir nesant ginčo dėl to, kad vaiko santykiai su atsakovu šilti ir vaikas neatsisako bendrauti su tėvu, pats atsakovo atstovas nurodė, kad prašymas apklausti vaiką netikslingas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, visų pirma, pats atsakovas atsisakė vaiko apklausos. Kita vertus, sutiktina su VTAS atstovės išvada, kad vaiko apklausa aptariamos bylos atveju netikslinga. Iš esmės ginčo byloje nebuvo, kad vaikas nenorėtų su tėvu bendrauti, ar tėvo šalintųsi. Aptariamu atveju vaiko nuomonė (pozicija) dėl bendravimo su tėvu aiški, tą rodo tiek teismui pateiktos VTAS išvados, tiek VšĮ (duomenys neskelbtini) medicininių dokumentų 2020-01-25 išrašas (el. b. t. 2, b. l. 23–24), kuriame nurodyta, kad nepilnametis išreiškia norą bendrauti su abiem tėvais, tačiau nori turėti ir asmeninį laiką. Pastebėtina ir tai, kad VTAS atstovai visgi nepilnametį vaiką buvo apklausę tiesiogiai, klausinėjo apie laiką su atsakovu (apklausos metu pasiklausus apie tėvą nepilnametis nieko neatsakė); be to, išvadoje nurodyta, kad VTAS specialistai yra tiesiogiai stebėję ir atsakovo bei nepilnamečio bendravimą (bendravimo tvarkos pažeidimų nenustatyta) (el. b. t. 1, b. l. 78–86, išvados 7–8 puslapiai). Tokia aplinkybė reiškia, kad visgi vaikas, nors ir netiesiogiai teisme, valstybės institucijų buvo išklausytas ir vaiko nuomonė byloje žinoma. Teisinis reguliavimas leidžia vaiko nuomonę išklausyti (susižinoti) ir netiesiogiai (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2011).

27. Apibendrinant aukščiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo motyvais bei argumentais pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinio pagrindo nei keisti, nei naikinti nėra.

Dėl procesinės bylos baigties

28. Į esminius atsakovo apeliacinio skundo argumentus atsakyta, o kiti (likę) apelianto (atsakovo) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai (subjektyvios įžvalgos ir individualios gyvenimiškos aplinkybės apie tai, kodėl tarp ieškovės bei ieškovei artimų žmonių (pvz., ieškovės motinos S. M.) ir atsakovo susiklostė konfliktiški santykiai) teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja. Kasacinio teismo išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

29. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų inicijavus apeliacinį procesą

30. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmestas, todėl apelianto, vadovaujantis principu „pralaimėjęs moka“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis), patirtos išlaidos (advokato pagalbai apmokėti, žyminiam mokesčiui) inicijavus apeliacinį procesą neatlyginamos.

31. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis apie tai, kad patyrė 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, 200 Eur bylinėjimosi išlaidos atitinka protingumo kriterijų, todėl priteistinos iš atsakovo ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovei T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Teisėjai Irmantas ŠulcasŽilvinas TerebeizaTomas Venckus