- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-14
- Bylos Nr.
- e2-731-604/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00495-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marjan Gerasimovič
- Atsakovas
- V. S.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Ieškovas
- T. S.
- Advokatai
- Inga Šorševa
- Kategorijos
- 2.3.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Zdislavui Kulevičiui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl terminuoto tėvo valdžios apribojimo bei atsakovo V. S. priešieškinį ieškovei T. S. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas Nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė T. S. pateikė teisme ieškinį prašydama terminuotai vieneriems metams apriboti V. S. valdžią nepilnamečio sūnaus E. S. atžvilgiu, priteisti iš atsakovo V. S. bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas V. S. pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutinka visiškai, pateikė teisme priešieškinį prašydamas pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2017-01-24 sprendimu nustatytą atsakovo ir nepilnamečio vaiko E. S. bendravimo tvarką (civilinės bylos Nr. 2-16-424/2017; teisminio proceso Nr. 2-48-3-00061-2016-3), nustatyti šią V. S. ir nepilnamečio vaiko E. S. bendravimo tvarką:
1.1 Įvertinus nepilnamečio vaiko E. S. amžių, V. S. kiekvieną dieną, bet ne rečiau kaip tris kartus per savaitę ir ne ilgiau kaip po 2 val. per dieną, gali bendrauti su nepilnamečiu vaiku E. S. tiesiogiai arba telefonu ir/ar kitomis telekomunikacijų priemonėmis (VIBER, SKYPE programos ir pan.);
1.2 V. S., įspėjęs T. S. prieš 3 (tris) dienas, kiekvieno mėnesio porinių savaičių penktadieniais iki 19 val. gali kartu su nepilnamečiu vaiku E. S. išvykti iš vaiko gyvenamosios vietos ir privalo pristatyti vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 17 val. Tuo atveju, jeigu V. S. neturės objektyvios galimybės tai padaryti (dirbs, sirgs ir pan.), tai jis, įspėjęs T. S. apie tai prieš 3 (tris) dienas, gali sekantį (artimiausią) penktadienį iki 19 val. kartu su nepilnamečiu vaiku E. S. išvykti iš vaiko gyvenamosios vietos ir privalo pristatyti vaiką į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 17 val.;
1.3 Atostogų laikotarpiu V. S. kartu su nepilnamečiu vaiku E. S. gali išvykti iš vaiko gyvenamosios vietos ir kartu vykti į V. S. gyvenamąją ar kitą vietą, apie atostogų laiką ir trukmę įspėjant vaiko motiną T. S. prieš 10 (dešimt) kalendorinių dienų. Tuo atveju, jeigu V. S. atostogos nesutaps su nepilnamečio vaiko E. S. ugdymo, mokymo (švietimo) įstaigos atostogomis, V. S. turi užtikrinti vaiko mokyklos ar kitos ugdymo bei švietimo įstaigos lankymą šiuo laikotarpiu;
1.4 Nepilnametis vaikas E. S. pusę savo mokymosi ar kitos ugdymo bei švietimo įstaigos atostogų gali praleisti su tėvu, t. y. V. S.;
1.5 V. S., įspėjęs T. S. prieš 5 (penkias) kalendorines dienas, kartu su nepilnamečiu vaiku E. S. išvykti iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 12 val. ir privalo pristatyti vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val. šiomis šių švenčių dienomis: Naujųjų metų sausio 1 dieną; Šv. Velykų antrąją dieną ir Šv. Kalėdų pirmąją, t. y. gruodžio 25 d., dieną;
Atsiliepimas
1.6 Esant šalių susitarimui, V. S. gali su nepilnamečiu vaiku E. S. bendrauti ir kitokia negu numatyta bendravimo su vaiku tvarka;
1.7 Visais atvejais po bendravimo su vaiku V. S. pristato ir perduoda vaiką E. S. tiesiogiai vaiko motinai T. S.;
1.8 Bendravimo metu V. S. privalo aiškiai išreikšta forma (raštu, elektroniniu paštu ir/ar kita aiškiai išreikšta forma) informuoti T. S. apie bet kokias reikšmingas aplinkybes, kurios paaiškėja ir kurios tiesiogiai susijusio su nepilnamečiu vaiku V. S.;
1.9 Tiek bendravimo metu, tiek po jo V. S. tiesiogiai dalyvauja savo nepilnamečio vaiko E. S. auklėjime, taip pat tiesiogiai rūpinasi jo sveikata, švietimu, dvasiniu ir moraliniu ugdymu bei visokeriopai užtikrina vaiko teisę turėti šeimos bei kitus su jų asmenybe susijusius ryšius ir asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, tinkamas gyvenimo sąlygas, nuosavybę, teisę į mokslą, teisę bendrauti su artimaisiais giminaičiais, kitas įstatymų nustatytas teises ir laisves;
1.10 V. S. įsipareigoja nepiktnaudžiauti tėvų valdžia savo nepilnamečio vaiko E. S. atžvilgiu;
Žemesnės instancijos teismas
priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.
Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė papildomą išvadą, kurioje nurodė, kad skyriaus specialistai 2019 ir 2020 metais dalyvavo V. S. susitikimuose su sūnumi E. S., kurie vyko (duomenys neskelbtini). Skyriaus specialistų akivaizdoje jokių vaiko teisių ar nustatytos laikinos bendravimo tvarkos pažeidimų užfiksuota nebuvo, tėvas su sūnumi bendravo šiltai, pastebimas labai artimas tarpusavio ryšys, geranoriški santykiai tarp vaiko ir tėvo, vaikas pasitinka tėvą stipriai apkabindamas. Tėvas visada įteikia vaišių vaikui, atveža šuniuką. Tarp šalių yra pastovūs konfliktai dėl bendravimo su vaiku, tiksliau dėl vaiko atidavimo po bendravimo giminaičiams, kai motina darbe. Tėvams ne kartą buvo siūlyta kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, kad ji tiktų abiem tėvams ir atitiktų vaiko interesus. Tarnybos iniciatyva buvo organizuotos mediatoriaus, psichologo paslaugos, tačiau tai nepadėjo išspręsti situacijos. Skyrius pastebi, kad tėvas nederamai elgiasi situacijoje, kai siunčia savo sūnui negražias žinutes, kuriose negatyviai rašo apie vaiko motiną ir jos draugą, toks tėvo elgesys yra netoleruotinas. Tėvui nedera su buvusia sutuoktine susiklosčiusių konfliktinių santykių aiškintis pasinaudojant vaiku, nes vaikas dėl to gali patirti neigiamus išgyvenimus.
Atsiliepimas
Ieškovė T. S. pateiktu atsiliepimu su priešieškiniu nesutinka visiškai, ieškinyje nurodė, teisme paaiškino, kad 2017-01-24 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta jos ir atsakovo santuoka ir, be kita ko, šalių nepilnamečio sūnaus E. S. gyvenamoji vieta nustatyta su ja bei nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka. Su atsakovu santykiai yra labai konfliktiški, jis galimai siekia atkeršyti dėl to, kad ji neapsikentusi pasiėmė vaiką ir paliko atsakovą, o tuomet kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, taip pat galimai dėl to, kad kuria ir puoselėja savo asmeninį gyvenimą. Galimai tokiais pačiais tikslais (siekdamas keršyti ir neduoti ramiai gyventi toliau bei kurti savo gyvenimą) atsakovas piktnaudžiauja savo kaip tėvo valdžia šalių nepilnamečio sūnaus atžvilgiu. Atsakovas sistemingai pažeidžia teismo nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. S. tvarką, ją interpretuoja savo nuožiūra ir savo naudai, ne tik neatsižvelgdamas į nepilnamečio sūnaus interesus, bet ir juos pažeisdamas – savavališkai nusprendė, kad po bendravimo su nepilnamečiu sūnumi nustatyta tvarka, jis sūnų turi perduoti jai (ieškovei) asmeniškai „į rankas“, o ne atvežti į vaiko gyvenamąją vietą. Pati dirba slenkančiu darbo grafiku iki vakaro, kartais tuo metu, kai atsakovas grąžindavo vaiką po bendravimo į vaiko gyvenamąją vietą, nebuvo grįžusi iš darbo, o kadangi atsakovas konfliktuoja ne tik su ja, bet ir su visais jos artimaisiais, grąžindamas sūnų namo, atsakovas savavališkai nusprendė, kad nenori perduoti sūnaus kartu su ja ir nepilnamečiu vaiku gyvenantiems jos šeimos nariams (jos tėvams arba kitam ieškovės jau pilnamečiui sūnui) ir tokiu būdu, kuomet atsakovas atveža sūnų po buvimo su juo į vaiko gyvenamąją vietą ir jos tuo metu nėra namie, atsakovas vaiko į jo gyvenamąją vietą negrąžina ir neperduoda kartu gyvenantiems pilnamečiams jos šeimos nariams, o išsiveža vaiką atgal. Dėl tokio atsakovo elgesio nepilnametis vaikas laiku negrįžta namo, nespėja pasiruošti kitos dienos mokyklos užsiėmimams, neina laiku miegoti, o ji pati yra priversta vėlų vakarą ieškoti atsakovo ir sūnaus bei būdų, kaip sūnų po darbo pasiimti iš atsakovo, nors būtent atsakovas yra įpareigotas nustatytu laiku grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą. Nurodytas aplinkybes gali paliudyti jos tėvai ir pilnametis sūnus D. A.. Atsakovas daro psichologinę žalą nepilnamečiui sūnui ir savo pasisakymais, kadangi sako vaikui apie ją tikrovės neatitinkančius dalykus, bando nuteikti sūnų prieš ją ir baugina, gąsdina vaiką. Grįžęs po buvimo su atsakovu vaikas yra pasakojęs, kad atsakovas jam yra sakęs, jog ji ketina jį (vaiką) palikti, taip pat, kad ji darbe ne dirba, o vyksta pasimatyti su įvairiais vyrais ir pan. Dėl tokio atsakovo elgesio namo grįžęs vaikas nerimauja, pergyvena, jai net teko vežtis sūnų į darbą, kur vaikas stebėjo, ką ji veikia, tam, kad vaikas nurimtų ir įsitikintų, kad ji tikrai išvyksta į darbą ir darbe dirba. Tokie atsakovo veiksmai neigiamai veikia vaiko psichiką, jį traumuoja, dėl ko vaikas nesijaučia saugus (nežino, ar mama jį paliks, ar gyvens su juo, ar grįš namo ir pan.), grįžęs po buvimo su atsakovu vaikas būna sutrikęs, išsigandęs, glaudžiasi prie jos. Jos ir sūnaus santykiai įprastai yra šilti ir artimi, tačiau po bendravimo su atsakovu vaikas taip glaudžiasi prie jos ir nenori paleisti, tarsi bijodamas, kad jo nepaliktų net minutei, pabuvus su tėčiu nenori bendrauti su broliu, seneliais. Kaskart bandė pakalbinti sūnų apie tai, ką jie veikė su atsakovu, kodėl vaikas toks sutrikęs, tačiau sūnus užsisklendžia ir labai nenoriai leidžiasi į kalbas. Taip pat vaikas yra papasakojęs, kad atsakovas yra pareiškęs jam, jog jeigu ji neduos atsakovui matytis su sūnumi, ją išveš policija, uždarys į kalėjimą ir vaikas jos nebepamatys. 2019-03-10, sekmadienį vakare pavėluotai atvežęs sūnų po bendravimo su juo savaitgalį, atsakovas vengė perduoti vaiką jai. Pažįstamas asmuo vaizdo įraše užfiksavo E. S. perdavimo jai akimirką. Vaizdo įraše matyti, kad atsakovas savavališkai neperduoda vaiko, o jai bandant vaiką pasiimti, apkabinti, atsakovas pradeda garsiai rėkti, tuo išgąsdindamas vaiką, prie vaiko vartoja necenzūrinius žodžius, o vėliau net panaudoja prieš ją fizinį smurtą, apkabindamas vaiką per kaklą tyčia kumščiu „užkabina“ jos veidą. Iš vaizdo įrašo matyti, kad vaikas yra išsigandęs, sutrikęs, atsakovui sako „nu, tėti!“, norėdamas, kad atsakovas nustotų taip elgtis. Panašiai atsakovas elgiasi daugeliu atvejų, grąžindamas sūnų po bendravimo su juo, konfliktuoja, būna agresyvus ir nevengia agresyviai ir amoraliai elgtis vaiko akivaizdoje. Tokie atsakovo veiksmai patvirtina, kad atsakovas priešpastato savo interesus ir ambicijas vaiko interesams – negeba atriboti savo ambicijų nuo vaiko interesų, nesuvokia, kad vaikas negali būti įtraukiamas į jų tarpusavio santykius ir konfliktus bei, kad jo bendravimo su sūnumi tvarka buvo nustatyta tam, kad jis galėtų bendrauti su sūnumi, palaikyti su juo ryšį, dalyvauti jo gyvenime kaip tėvas, dorai jį auklėti, rodyti jam teigiamą pavyzdį ir ugdyti jį doru piliečiu, o ne naudotis juo tam, kad keršytų jai ir keltų konfliktus dėl mažareikšmių priežasčių. Vaikas jam yra įrankis, kuriuo jis siekia manipuliuoti ja. Kadangi pati stengiasi ignoruoti atsakovo elgesį savo atžvilgiu, jis siekia paveikti ją per nepilnametį vaiką, visiškai nepaisydamas to fakto, kad toks elgesys labiausiai neigiamai veikia ir žaloja nepilnametį sūnų, kuris yra priverstas stebėti tokį elgesį. Toks atsakovo, kaip tėvo, elgesys nepilnamečio vaiko atžvilgiu ir jo akivaizdoje yra ne tik nepriimtinas, bet ir smerktinas. Atsakovas stengiasi sudaryti įspūdį, kad jis labai rūpinasi vaiku, o ji neva neleidžia jam su vaiku bendrauti, pasikalbėti telefonu. Kurį laiką dėl atsakovo bendravimo su vaiku problemų nebuvo kilę, tačiau vėliau sužinojęs, kad ji turi draugą, atsakovas pradėjo perdėtai rodyti vaikui dėmesį – ne tik nuolat rašo jam žinutes ir skambina, bet neretai tai daro arba labai anksti ryte arba vėlai vakare, kai vaikas jau miega, be to, pabendravęs su vaiku jai rašo arba skambina, kad su juo negali susisiekti, nors vaikas arba tuo metu su vaiku buvęs šeimos narys sako, kad jie ką tik bendravo. Atsakovas rašo vaikui ją žeminančias žinutes, kuriose vartojami necenzūriniai žodžiai, vaikas jas jai parodo. Kartais vaikas nenori bendrauti su atsakovu, jam skambinant nekelia ragelio, išjungia garsą. Taip pat atsakovas gąsdina vaiką ir sako jam, kad kažkas jį iš jo nori atimti, atskirti ir panašiai, nors tam nėra jokio pagrindo. Taip pat atsakovas galimai persekioja visą jos šeimą ir asmenis, su kuriais ji bendrauja. Atsakovas labai dažnai vakaro ir nakties metu sukiojasi prie jos namų, automobiliu atvažiuoja ir stovi po langais, o vėliau rašo žinutes apie tai, ką mato (pavyzdžiui, rašo vaikui, kad „tėtis šalia, nebijok“, o jai nurodo, kad nori pamatyti, kada ji migdys vaiką, ką mato pro namo langus ir, kad aikštelė yra vieša vieta ir jis gali ten būti ir t.t.). Taip pat atsakovas sukiojasi prie jos darbo, telefonu skambina į darbovietę, pasiėmęs vaiką važiuoja paskui ją, žiūri ką ji darys, nuolat rašo žinutes jos draugui ir kelia konfliktines situacijas (prieš jį atsakovas taip pat yra panaudojęs fizinį smurtą nepilnamečio vaiko akivaizdoje ir dėl smurto Šalčininkų rajono PK 2019-03-13 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas). Atsakovas psichologiškai gąsdina ir baugina ją, vis nurodydamas, kad „atims“ vaiką, jį išsiveš ir ji jo nematys ir pan. 2019-05-08, trečiadienį, atsakovas pasiėmė nepilnametį sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir turėjo grąžinti nepilnametį sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val., tačiau nustatytu laiku sūnaus į gyvenamąją vietą negrąžino, nei telefonu, nei kitomis ryšio priemonėmis susisiekti su juo nepavyko. Jokių pranešimų, SMS žinučių, el. laiškų ar telefono skambučių apie tai, kad nustatytu laiku sūnus nebus grąžintas į gyvenamąją vietą iš atsakovo negavo. Sūnui taip ir negrįžus namo, tos pačios dienos vakare 2019-05-08 apie 22 val. ji kreipėsi į policiją, taip pat į Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą. Nepilnamečio vaiko ir atsakovo buvo ieškoma tiek atsakovo gyvenamojoje vietoje, tiek pas jo giminaičius, tiek darbovietėje, tačiau jų rasti nepavyko, atsakovas 2019-05-09 darbe nepasirodė. 2019-05-09 nepilnametis sūnus nebuvo atvestas į mokyklą, tačiau pasikalbėjusi su mokyklos atstovais sužinojo, kad atsakovas skambino į mokyklą ir pasakė, kad jai (ieškovei) yra pranešta apie tai, kad sūnaus mokykloje nebus. Nepilnametį vaiką pavyko rasti tik 2019-05-09 prieš vidurnaktį. Vaiką rado ir jai perdavė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai, turimais duomenimis, atsakovo su nepilnamečiu vaiku nebuvo. Dėl šio įvykio atsakovui surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 72 str. 1 d. ir 80 str. 1 d., ir byla išsiųsta nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams. Dėl tokių atsakovo veiksmų buvo sutrikdytas įprastas vaiko dienos, ugdymo ir poilsio režimas, grįžęs namo vaikas buvo išsigandęs, bandė kalbinti jį ir paklausti, kur jie buvo ir ką veikė, tačiau vaiko akyse tik pasirodo ašaros ir jis užsisklendžia. Po nurodyto įvykio, 2019-05-18, penktadienį, pasiėmęs sūnų savaitgaliui, po savaitgalio sekmadienį atsakovas ir vėl laiku negrąžino vaiko namo. Dėl to pirmadienį 2019-05-20 E. S. ir vėl be pateisinamų priežasčių nebuvo nuvestas į mokyklą. Jokių paaiškinimų iš atsakovo negavo, ir vėl kreipėsi į policiją ir į Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą. 2019-05-20 pas atsakovą nuvykę policijos pareigūnai nieko namie nerado (niekas neatidarė durų). Nežinodama ko imtis, pati nuvyko prie atsakovo namų ir ten laukė, kol kas nors pasirodys. Po kelių valandų laukimo, apie 20 val. 30 min. atsakovas su nepilnamečiu vaiku grįžo į savo gyvenamąją vietą ir tuomet jai pavyko pasiimti sūnų namo. Atsakovas iki šiol vis gąsdina, kad ir toliau taip elgsis, taip pat baugina, nurodydamas, kad greitai prasidės vasaros atostogos ir, kad pasiims vaiką ir tada ji galės vaiko ieškoti kur nori. Atsakovas naudojasi ta aplinkybe, kad 2017-01-24 teismo sprendimu, nutraukiant santuoką, nustatyta būtent atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka – nuolat pabrėžia, kad ši tvarka nustatyta jam ir tik jis sprendžia, kaip bendraus su vaiku. Niekada neprieštaravo atsakovo bendravimui su vaiku ir jam nekliudė bendrauti, tačiau nustatyta bendravimo su vaiku tvarka atsakovas naudojasi piktnaudžiaudamas savo kaip tėvo teisėmis ir pažeisdamas vaiko teises ir interesus. Atsakovas bendrauja su vaiku tik savo nuožiūra, neatsižvelgdamas į vaiko interesus ir poreikius. Paklausus vaiko, kur jis su atsakovu buvo 2019-05-20, vaikas pasakė, kad buvo pas kažkokį atsakovo draugą ir ten dėjo plytas. Taigi, atsakovas savo elgesiu ne tik trikdo įprastą vaiko dienos režimą, bet ir pažeidžia vaiko teisę į tinkamą ugdymą, kadangi be jokių pateisinamų priežasčių nenuveda vaiko į mokyklą. Vaiko mokytojų teigimu, pastaruoju metu vaiko mokymosi lygis ir pasiekimai suprastėjo. Taip pat atsakovas nuolat tiek jai, tiek jos artimiesiems, tiek ir pačiam nepilnamečiui vaikui rašo įvairias žinutes telefonu, kitomis ryšio priemonėmis, per socialinius tinklus, kur įžeidinėja ją, jos giminaičius, nurodo tikrovės neatitinkančius duomenis, vartoja necenzūrinius žodžius. Kadangi pati stengiasi ignoruoti tokį atsakovo elgesį savo atžvilgiu, užblokuoja jį socialiniuose tinkluose, kad jis negalėtų jai rašyti pranešimų, atsakovas socialiniame tinkle Facebook nepilnamečio sūnaus vardu yra sukūręs paskyrą su vaiko nuotraukomis, nors vaikas dar nėra sulaukęs tokio amžiaus, nuo kurio leidžiama susikurti paskyrą šiame socialiniame tinkle, ir iš šios paskyros nepilnamečio sūnaus vardu taip pat rašo tiek jai, tiek jos artimiesiems įvairius žeidžiančius ir tikrovės neatitinkančius pranešimus. Sūnus šiuo metu lanko psichologo konsultacijas, kadangi jai nepavyksta sūnaus prakalbinti, jis vis labiau užsisklendžia. Atsakovo elgesys ir provokuojami konfliktai daro neigiamą poveikį vaiko psichikai, jo psichologinei būsenai ir bendravimo galimybėms, kas ateityje gali turėti rimtų pasekmių tolimesniam vaiko augimui ir jo asmenybės formavimuisi ir vystymuisi. Jų santykiai yra labai konfliktiški, atsakovas santykiuose su ja ir jai artimais asmenimis elgiasi agresyviai, visus juos įžeidinėja, vartoja necenzūrinius žodžius, į kompromisus neina, dėl ko ji negali taikiai su atsakovu išspręsti visus su jų nepilnamečiu sūnumi susijusius klausimus. Atsakovas elgiasi egoistiškai, kadangi savo ambicijas ir nuoskaudas, susijusias su jų santuoka ir konfliktais, reiškia nepilnamečio vaiko akivaizdoje, siekdamas keršyti jai, nepilnametį vaiką naudoja kaip įrankį šiam tikslui pasiekti, taip pat imasi kitų veiksmų, kurie yra priešingi sūnaus interesams, juos pažeidžia ir vaikui kenkia. Dėl tokio nepriimtino elgesio nepilnamečio sūnaus atžvilgiu ne kartą kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistus, ikiteisminio tyrimo įstaigas, turimais duomenimis atsakovui buvo siūloma lankyti tėvystės įgūdžių mokymus, tačiau jis atsisakė, priešpastato savo interesus vaiko interesams ir poreikiams. Sūnus nukentėjo jau vien dėl to, kad buvo nutraukta santuoka, tuo tarpu atsakovas imasi veiksmų, kurie dar labiau kenkia ir žaloja nepilnametį vaiką. Atsakovo elgesys yra piktnaudžiavimas jo kaip tėvo valdžia, kadangi savo valdžią ir teises jis įgyvendina ne siekdamas kuo didesnės naudos ir gerovės sūnui, o siekdamas egoistiškų tikslų – „pasiekti savo“ ir priversti ją paklusti jo valiai bet kokia kaina, t. y. net ir imdamasis priemonių, kurios pažeidžia nepilnamečio vaiko teises, kenkia vaikui ir psichologiškai jį žaloja bei traumuoja. Tokie veiksmai yra visiškai nepateisinami, nepriimtini ir laikytini pagrindu laikinai apriboti atsakovo valdžią nepilnamečio sūnaus E. S. atžvilgiu, todėl nori apriboti atsakovo bendravimą su vaiku. Šiuo metu nustatyta bendravimo tvarka ją tenkina, tik nori, kad vaikas būtų pristatytas į gyvenamąją vietą, o ne perduotas būtent jai.
Atsakovas V. S. priešieškinyje nurodė, teisme paaiškino, kad su ieškove turi nepilnametį vaiką E. S., gim. (duomenys neskelbtini). 2017-01-24 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu nutraukta jų santuoka, nepilnamečio vaiko E. S. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Taip pat nustatyta jo bendravimo su vaiku tvarka:
- Su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 17 val. ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą sekmadienį 20 val. Apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatytu laiku, jis trumpąja žinute informuoja T. S. ne vėliau kaip prieš tris dienas iki numatyto bendravimo su vaiku laiko pradžios;
- Su sūnumi bendrauja kiekvieną trečiadienį pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val. Apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatytu laiku, jis trumpąją žinute informuoja T. S. ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki numatyto bendravimo su vaiku laiko pradžios;
- Praleidžia su sūnumi ne mažiau kaip pusę visų sūnaus atostogų (pirmąją vaiko atostogų dalį). Pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 18 val. iš vakaro prieš prasidedant vaiko atostogoms ir grąžina jį į gyvenamąją vietą paskutinę tėvui priklausančių praleisti su vaiku atostogų dieną 20 val. Apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatytu laiku, jis trumpąja žinute informuoja T. S. ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki numatyto bendravimo su vaiku laiko pradžios.
- Su sūnumi bendrauja kiekvienai metais per Tėvo dieną, per vaiko gimimo dieną (rugsėjo 25 d.).
- Poriniais metais su sūnumi bendrauja per vaiko gimimo dieną, pirmąją katalikiškų ir valstybinių švenčių dieną, o neporiniais metais – antrąją katalikiškų ir valstybinių švenčių dieną, jeigu tai ne darbo dienos. Pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 18.00 val. ir grąžina jį į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val. Apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatytu laiku, trumpąją žinute informuoja T. S. ne vėliau kaip prieš tris dienas iki numatyto bendravimo su vaiku laiko pradžios.
Nuo teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos iš esmės pasikeitė aplinkybės – ieškovė piktnaudžiauja motinos valdžia, taip pat sudaro įvairias kliūtis jam bendrauti su vaiku E. S. ir taip vykdyti tėvo pareigą rūpintis savo vaiku ir tiesiogiai dalyvauti vaiko auklėjime, todėl teismo sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka keistina. Šiuo metu jo ir ieškovės santykiai pakankamai įtempti, todėl siekiant ateityje užkirsti kelią ginčams, taip pat siekiant tarpusavio teisių ir pareigų vaiko atžvilgiu aiškumo teismo sprendimu nustatyta jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. S. tvarka keistina. Kai vaiko negrąžino, jį nuvežė į polikliniką, gydytojo kabinete išjungė telefoną, nuvyko į Centro polikliniką, apie tai informavo ieškovę, bet ji iškvietė pareigūnus, jis vaiką paliko pas draugus, kad jo netampyti, po komisariatą. Kitą kartą su juo nebuvo įmanoma susisiekti, kai T. S. vaiką pasiėmė iš vakaro pati. Vaiką visą laiką grąžindavo laiku, kol neprasidėjo ginčai su ieškovės mama, kuri jį nuolat įžeidinėja. Vaiką į darbą atvežė, nes atvežus vaiką, ieškovės namie nebuvo, pareigūnai pasakė, kad ji darbe, siūlė pasilikti vaiką pernakvoti pas jį, bet ieškovė nesutiko, todėl nuvežė vaiką į jos darbą, kur vaikas nakvojo. Telefoną išjungia ne vaikas, o ieškovė. Facebooką paprašė padaryti vaikas, bet ieškovė jį perdarė ir nedavė naudotis. Ieškovė nesutinka leisti bendrauti su vaiku, kažkur nuvežti papramogauti ne pagal grafiką. Vaikui vykstant teismo procesui jokių netinkamų žinučių nerašė, jas rašė ieškovei. Kartais vaikui negali prisiskambinti po kelias dienas. Vaikui rašė žinutes apie krikštatėvį. T. S. nesilaikė bendravimo tvarkos, todėl jis kreipėsi į antstolius. Savo pareigos auklėti vaiką nevengia, su juo bendrauja nuo pat jo gimimo, savo kaip tėvo valdžia nepiktnaudžiauja, su vaiku niekada žiauriai nesielgė, nedarė jam jokios neigiamos įtakos. Šiuo metu iš jo atlyginimo yra išskaičiuojamas vaiko išlaikymas. Paskutinį kartą su vaiku bendravo 2020-06-06, kadangi sunku susitarti darbovietėje. Iki tol kol ieškovė kreipėsi į teismą, pats nieko nedarė dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, laukė, kol vaikas pabaigs mokslus ir ieškovė spėjo pirma pareikšti ieškinį. Vaiko nepalikinės niekam kitam. Ieškovė turi derintis, kad jis nepaliktų vaiko svetimiems žmonėms. Iš T. S. artimųjų vaiką pasiima. Kai neprisiskambina praneša vaiko teisėms, kai neduoda vaiko, praneša pareigūnams. Nori, kad vaiką perduotų ir pasiimti ieškovė, jeigu ji tą dieną dirbs galima bus tartis. Ieškovė gyvena su tėvais (duomenys neskelbtini), langai išeina į kiemo pusę, butas yra pirmame aukšte. Vaikas lanko mokyklą, lankys (duomenys neskelbtini) klasę, jam yra užduodami namų darbai, kuriuos jis gali atlikti jo gyvenamojoje vietoje, galės užtikrinti tai.
Apklausta liudytoja S. M. dukra su anūku E. S. gyvena kartu su ja. Dukra dirba paromis, pamainomis. Kai dukra darbe anūką E. S. prižiūri pati (liudytoja). Atsakovas turėjo grafiką kada pasiimti ir kada grąžinti vaiką. kažkodėl ji vaiką jam atiduoti gali, bet pasiimti jį atvežus, ne, motyvuojant, kad atiduoti vaiką jis gali tik T. S. į rankas, vaiko net neatvesdavo iki durų, laikė automobilyje, pamatęs, kad T. S. nėra, išvažiuodavo. Atsakovas nuolat vaikui rašo žinutes negražaus turinio, žino, kad tai rašo jis, nes užrašyta telefone ir žino jo numerį. Kol atsakovo neužblokavo, tokias žinutes rašė ir jai pačiai, rašė ko ji pristojo prie jo vaiko, kad su vyru gali pati pasidaryti berniuką, šių žinučių vaikui nerodė. Pati tikrina vaiko telefoną. Atsakovui skambinant vaikas kartais neatsiliepia, net pati skatina, kad vaikas pakalbėtų su tėčiu, nes pradės rašyti T. S. negražias žinutes. Paskutinį kartą atsakovas su vaiku bendravo 2020-06-06. Iki bylos pradėjimo atsakovas su vaiku bendravo pagal grafiką. Filmavo tam, kad turėtų įrodymų, jog atsakovas pasiima vaiką, kad jis nesakytų, jog neduoda bendrauti. Po susitikimų vaikas tapdavo uždaras, bet vaiko nespaudė sakyti, kodėl. Ieškovas ją kaltina nebūtais dalykais, kad rodo jam vidurinį pirštą. Buto langas išeina į kiemo pusę, žinojo kada atsakovas atvažiuoja, todėl pasiimant vaiką jis į butą neužeidavo. Atsakovas turėjo pasiimti vaiką, o Ž. M. kaip tik išėjo iš buto, matė, kaip V. S. pastūmė Ž. M.. Tada Ž. M. nuėjo prie stotelės, o atsakovas su vaiku nuvažiavo į stotelės pusę, nors jam buvo ne pakeliui. Kartais atsakovas atvažiuodavo ir bendraudavo su vaiku ne pagal grafiką. Dukra niekada netrukdė atsakovui bendrauti su vaiku, visada pagal grafiką vaiką atiduodavo. Vaikas nepasakojo, ką veikia su tėčiu susitikimų metu, pati neklausia. 2019 m. gegužės mėnesį dukros namuose nebuvo ir atsakovas neatidavė vaiko, kitą dieną vaikas nenuėjo į mokyklą, pradėjo jo ieškoti, abiejų telefonai buvo išjungti, su dukra ieškojo visur, kol nepaskelbė, kad dingo vaikas. Vaikas pasakė, kad tėtis užliejo klijais telefono dangtelį, tą telefoną matė, nežino, ar jis veikė. Paskui paskambino vaiko teisių specialistai ir pasakė, kad atveš vaiką. Kelis kartus vaiką perduodavo D. A., bet konfliktų nekildavo, vyresniam broliui atsakovas vaiko negrąžindavo.
Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas paaiškino, kad tarnyba žino šeimą jau senokai, konfliktas vyksta dėl asmeninių priešiškų santykių tarp tėvų, o vaikas tapo šių santykių įkaitų. Tarnyba nepritaria atsakovo tėvo teisių apribojimui, nes nemato tam pagrindų. Tarnybos atstovai stebėjo bendravimą vaiko ir tėvo, matė, kad vaikas nori bendrauti su tėvu, emocinis ryšys yra. Pritaria bendravimo tvarkos pakeitimui, nustatant, kad atsakovui pasiimant ar atvežant vaiką, vaikas pats galėtų įeiti į butą ir pamojuoti jam per langą, kartu atsakovas pamatytų, kad bute yra koks nors suaugęs. Taip pat reikėtų bendravimo tvarką priderinti prie vaiko dienotvarkės ir užimtumo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Priešieškinis atmestinas.
Ieškovė ieškiniu prašo laikinai apriboti atsakovo tėvo valdžią vaiko E. S. atžvilgiu, atsakovas priešieškiniu prašo pakeisti nustatytą bendravimo su vaiku tvarką.
Tėvų valdžios apribojimo (laikinai ar neterminuotai) pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 3.180 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog tėvų valdžia gali būti apribota, kai: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).
Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.
Taigi, esminis dalykas sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams, ir įvertinti veiksmų pobūdį. Vertinant, ar yra pagrindas taikyti laikiną atsakovo (tėvo) valdžios apribojimą, įvertintinos konkrečios aplinkybės, dėl kurių prašoma apriboti tėvo valdžią, analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko E. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. 2017-01-24 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16-424/2017 T. S. ir V. S. nepilnamečio sūnaus E. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina T. S. bei nustatyta tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka: 1. V. S. su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 17 val. ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą sekmadienį 20 val. Apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatytu laiku, V. S. trumpąja žinute informuoja T. S. ne vėliau kaip prieš tris dienas iki numatyto bendravimo su vaiku laiko pradžios. 2. V. S. su sūnumi bendrauja kiekvieną trečiadienį pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val. Apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatytu laiku, V. S. trumpąja žinute informuoja T. S. ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki numatyto bendravimo su vaiku laiko pradžios. 3. V. S. praleidžia su sūnumi ne mažiau kaip pusę visų sūnaus atostogų (pirmąją vaiko atostogų dalį). Pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 18 val. iš vakaro prieš prasidedant vaiko atostogoms ir grąžina jį į gyvenamąją vietą paskutinę tėvui priklausančių praleisti su vaiku atostogų dieną 20 val. Apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatytu laiku, V. S. trumpąja žinute informuoja T. S. ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki numatyto bendravimo su vaiku laiko pradžios. 4. V. S. su sūnumi bendrauja kiekvienai metais per Tėvo dieną, per V. S. gimimo dieną (rugsėjo 25 d.). Poriniais metais V. S. su sūnumi bendrauja per vaiko gimimo dieną, pirmąją katalikiškų ir valstybinių švenčių dieną , o neporiniais metais – antrąją katalikiškų ir valstybinių švenčių dieną, jeigu tai ne darbo dienos. V. S. pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 18.00 val. ir grąžina jį į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val. Apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatytu laiku, V. S. trumpąja žinute informuoja T. S. ne vėliau kaip prieš tris dienas iki numatyto bendravimo su vaiku laiko pradžios.
Kaip matyti iš bylos medžiagos ir ieškovės, liudytojos paaiškinimų, atsakovas teismo sprendimu nustatytą bendravimo su vaiku tvarką pažeidinėjo ne vieną kartą, nustatytu laiku vaiko motinai negrąžindavo (b. l. 48-52), motinai būnant darbe kartu su ieškove ir vaiku gyvenantiems šeimos nariams vaiko neatiduodavo, nors pagal teismo nustatytą tvarką vaikas privalo būti grąžinamas į gyvenamąją vietą. Šių aplinkybių neneigė teismo posėdžio metu ir pats atsakovas. 2019-05-09 T. S. kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą nurodydama, kad 2019-05-08 po 17 val. V. S. pasiėmė sūnų ir jo negrąžino iki 20 val. Su V. S. vaiko motinai ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistams susisiekti nepavyko. Paskambinusi į ugdymo įstaigą, T. S. sužinojo, kad vaikas nedalyvavo pamokose. T. S. kreipėsi į policiją, dėl šio fakto Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2019-05-09 pradėjo ikiteisminį tyrimą ir paskelbė vaiko paiešką. Mažamečio buvimo vieta buvo nustatyta policijos pareigūnams apklausus vaiko tėvą, 2019-05-09 mažametis buvo rastas trečiųjų asmenų namuose Trakų r., kur vaikas buvo atvežtas tėvo. Vaikas buvo paimtas ir grąžintas motinai (b. l. 19-20). Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovui surašytas ANK protokolas pagal ANK 72 str. 1 d., dėl to, kad jis keletą dienų negrąžino sūnaus motinai, medžiaga perduota Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams (b. l. 65).
2019-05-22 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi iki T. S. ieškinio dėl terminuoto tėvo valdžios apribojimo pateikimo nustatyta laikinoji apsaugos priemonė – iki kol bus priimtas sprendimas civilinėje byloje pagal T. S. ieškinį V. S. dėl terminuoto tėvo valdžios apribojimo apribota V. S. teisę matytis su nepilnamečiu sūnumi E. S., gim. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad V. S. turi teisę matytis su nepilnamečiu sūnumi E. S. vieną kartą per savaitę, susitikimui vykstant Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojo ar psichologo akivaizdoje, susitikimo laiką iš anksto suderindamas su nepilnamečio sūnaus ugdymo tvarkaraščiu ir su Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atsakingais darbuotojais ar psichologais.
Po bylos iškėlimo teisme, nustačius laikiną bendravimo su vaiku tvarką, padėtis atsakovo elgesyje su vaiko motina ir vaiku nepasikeitė – tęsėsi konfliktai su vaiko motina ir jos giminaičiais vaiko akivaizdoje, atsakovas nuolat rašo vaikui netinkamo pobūdžio sms žinutes, kuriose neigiamai atsiliepia apie ieškovę, komentuoja jos asmeninio gyvenimo detales: iš ieškovės pateiktų sms žinučių nuotraukų matyti, kad abonentas pavadintas „Tėtis“ iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) rašo sms žinutes (kalba netaisyta): 2019-09-27 20.04 val.: „O pati su vyrai duodasi miega tai dabar nežino kur dėtis nes gėda jai“, 20.15 val. „teisme mama išgirs kodel jos meilužej mane nori nužudyti, kodėl Ž. bažnyčioj su mana pasake kad mires V.“, 20.18 val.: „pagalvok gerai suneli kokia mama turi. Vienas be tečio auga, tau tai irgi nori padaryt, bet nepadarys 100 proc“, 20.20 val.: „Paskaičiuo ar gražu su kiek vyrui mama miegojo D. tėčiu, su A. D. pernai, ir su Ž. šiemet. Fu kaip taip galima kaip megražu. L., net baba su tuo pačiu vyru iki šiol gyvena.“, 20.23 val.: „Pagalvok sunau ar tik mamai ne geda prieš mane. Gal dėl to tave taip skaudina neleisdama pas teti. Fu kaip negražu ir dar su sunaus krikšto tevu kuris 28 metukus tik turi. Girdejai pats ka žmones šneka“; 2019-10-22 07.35 val.: „Pakentesim suneli, bet tai mama atsakys kodel taip daro. Svetimi vyrai rūpi daugiau už vaikus. Taip išeina kad mamai malonu su jais miegoti, o tau ir D. draudžia su tėčiais bendraut“, 2019-10-27 12.31 val.: „Sunaeli (duomenys neskelbtini) nebust tavo gyvenume“, data neaiški 20.16 „M. su motka palaidojo. Teti.“, 20.17 val.: „O as esu gyvas ir tave sunau apsaugosiu nuo p....ru“, 2020-03-21: „Benkarta turi viena. Antras tures teva ir bus S.,patikek. (duomenys neskelbtini) tu motka kad taip elgiesi. Ko tau truksta (duomenys neskelbtini).“, 2020-04-30 18.16 val.: „Dar truputi paaugsi ir viska puikiai suprasi. Jau dabar girdejl ka zmones šneka apie mamos su tavo kriktotevo meile.“, 2020-05-01 09.23 val.: „Tetis taves nepaliks tokiai močiutej. Sunau jau del Ž. žinai pats, kad Tėtis teisus. Tavo krikštotetsis vyrus myli o mama su juo dar ir miegojo. Fu fu fu kokia mamyte koks poelgis negražus. Fu.“, 2020-06-24 21.51 val.: „Ž. M. sūnau tavo mamai tikrai gerai yra oadares“, „T. ar ne tiesa kai su krikštatėviu sunaus dėl lovis, man vaika pakykštyjai“, 2020-07-01 21.55 val.: „ Labankat. Myliu tave. Liko nedaug laukti ir busim vėl kartu, o M. dingo, pabėgo nes bijo apsijuokti su tavo mama susidėjas“.
Toks atsakovo elgesys, kai vaikas mato ir tėvo yra įtraukiamas į konfliktus, pažeidžia vaiko interesus ir sudaro tėvų valdžios apribojimo pagrindą. Byloje esantys įrodymai pagrindžia ieškovės teiginius, kad tokiu būdu bendraudamas su vaiku ir jo giminaičiais atsakovas piktnaudžiauja savo kaip tėvo valdžia. Byloje pateiktų duomenų bei įrodymų atsakovas iš esmės neginčijo, savo įrodymų neteikė, todėl jo veiksmai bei paaiškinimai teismo posėdžio metu negali būti vertinami kaip pakankami duomenys bei įrodymai ieškovės pateiktų duomenų bei įrodymui paneigimui (CPK 178 str.). Esant bent vienam iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog asmuo, kurio atžvilgiu prašoma apriboti tėvų valdžią daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (LR CK 3.180 straipsnis 2 dalis).Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardintų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2015). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi norą rūpintis savo vaiku ir nori bendrauti su nepilnamečiu sūnumi ir, kad padėtis gali pasikeisti, daroma išvada, jog bylos nagrinėjimo metu nustatytas pagrindas laikinam tėvo valdžios apribojimui į jo vaiką E. S., gim. (duomenys neskelbtini), todėl reikalavimas dėl laikino apribojimo tėvo valdžios atsakovui V. S. į vaiką E. S., gim. (duomenys neskelbtini), tenkintinas (CK 3.180 str. 1 d.).
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Nors šiems pokyčiams įvykti yra reikalingas tam tikras laiko tarpas, paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad šių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvų valdžia apribota, noro ir pastangų. Kitaip tariant, tam, kad išnyktų tėvų valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis nėra pakankamas, nes, tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgą apribojimo terminą, teigiamas rezultatas nebus pasiektas. Pažymima, kad taikant CK 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Taigi, tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas tik tada, kai išnyksta apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės, todėl laikino tėvo valdžios apribojimo terminas nenustatytinas.
Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, rekomenduoja atsakovui V. S. lankyti tėvystės įgūdžių ugdymo užsiėmimus.
CK 3.180 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų (pavyzdžiui, teisės gyventi kartu, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų ir pan.). Esant tokioms aplinkybėms atsakovo priešieškinys dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo atmetamas, be to prašoma bendravimo tvarka nepašalina ginčų tarp šalių nes atsakovas pageidauja, kad vaikas būtu grąžinamas vaiko motinai.
Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, išlieka teisė matytis ir bendrauti su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
CPK XIX skyriuje „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“. CPK 376 straipsnyje išvardytos teismo teisės rinkti įrodymus, kai šalys jais nesiremia, apsaugoti vaikų teises ir interesus, viršyti pareikštus reikalavimus ar taikyti alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. Didesnį teismo aktyvumą suteikiančios teisės, kuriomis teismas naudojasi ex officio, skirtos viešojo intereso apsaugai tam tikrose šeimos bylose užtikrinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ribojant dispozityvumo ir rungimosi principus šeimos bylose siekiama užtikrinti visapusišką byloje dalyvaujančių asmenų ir trečiųjų asmenų interesų apsaugą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004; 2006 m. sausio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. v. M. K., bylos Nr. 3K-3-7/2006).
Nagrinėjamojoje byloje tarp šalių kildavo ginčai grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą, todėl yra pagrindas papildyti 2017-01-24 Trakų rajono apylinkės teismo rezoliucinę dalį siekiant išvengti ginčų tarp šalių. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė (vaiko motina) dirba sulenkiančių grafikų ir ne visada būna namuose kai grąžinamas vaikas, todėl vaikas gali būti grąžinamas kartu gyvenantiems suaugusiems šeimoms nariams.
Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2019-05-22 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi, naikinamos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, t. y. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
Nagrinėjamoje byloje atsakovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl tėvų valdžios apribojimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), kuris šioje byloje sudaro 100 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas), t iš atsakovo priteistinas 100 Eur žyminis mokestis.
Ieškovė T. S. patyrė 190 Eur išlaidas advokato padėjėjos pagalbai apmokėti, kurios, priešieškinį atmetus, ieškinį patenkinus, priteistinos iš atsakovo (CPK 98 str.).
Taip pat vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 18,88 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios viršija nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur).
Priešieškinį atmestus atsakovo bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, 99 straipsnio 2 dalimi, 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,
Nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priešieškinį atmesti.
Laikinai apriboti ieškovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečio vaiko E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi paskirtą laikinąją apsaugos priemonę - iki T. S. ieškinio dėl terminuoto tėvo valdžios apribojimo pateikimo nustatyta laikinoji apsaugos priemonė – iki kol bus priimtas sprendimas civilinėje byloje pagal T. S. ieškinį V. S. dėl terminuoto tėvo valdžios apribojimo apribota V. S. teisę matytis su nepilnamečiu sūnumi E. S., gim. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad V. S. turi teisę matytis su nepilnamečiu sūnumi E. S. vieną kartą per savaitę, susitikimui vykstant Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojo ar psichologo akivaizdoje, susitikimo laiką iš anksto suderindamas su nepilnamečio sūnaus ugdymo tvarkaraščiu ir su Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atsakingais darbuotojais ar psichologais, panaikinti sprendimui įsiteisėjus.
Pakeisti 2017-01-24 Trakų rajono apylinkės teismo nustatyta V. S. bendravimo su vaiku E. S. tvarka papildant 2017-01-24 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimo rezoliucinę dalį kad V. S. grąžina vaiką į gyvenamąją vietą ir perduodą pastarąjį kartu su vaiku gyvenantiems suaugusiems šeimos nariams, o likusią sprendimo dalį palikti nepakeista.
Priteisti iš atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 190 EUR (vieną šimtą devyniasdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 100 (vieną šimtą) Eur žyminio mokesčio ir 18,88 (aštuoniolika Eur 88 ct) Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Atsakovui V. S. rekomenduoti lankyti tėvystės įgūdžių ugdymo užsiėmimus.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.