- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-09
- Bylos Nr.
- eB2-365-357/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00033-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Angera“ nemokumo administratorės prašymą pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Angera” bankrotą tyčiniu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Pareiškėja bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Angera“ atstovaujama nemokumo administratorės, prašo BUAB „Angera“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Prašo pripažinti, kad atsakingas asmuo už tyčinį UAB „Angera“ bankrotą yra buvęs vadovas A. N.
2. Nemokumo administratorė nurodo, kad bendrovė prie bankroto buvo privesta tyčia ją sąmoningai blogai valdant ir tuo siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JAN) 70 straipsniu, prašo UAB „Angera“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Tyčinį bankrotą grindžia aplinkybėmis, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo, nes vadovo atlikti veiksmai ir neveikimas sietinas su įmonės ekonominės vertės ir jos turto aktyvo mažinimu, kuris nulėmė įmonės nemokumą bei atitinkamai negalėjimą vykdyti kreditorių reikalavimus, o bendrovei esant nemokiai vadovas nesiėmė jokių veiksmų jos mokumui atkurti, taip pat nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, o kreditoriams kreipusis dėl bankroto bylos iškėlimo neigė įmonę esant nemokia. Juridinio asmens turtas – transporto priemonės – iškėlus bankroto bylą neperduotos nemokumo administratorei. Įgaliojimų netekęs vadovas iki bankroto bylos iškėlimo teikė teismui procesinius dokumentus, kuriuose įrodinėjo, kad UAB „Angera“ vardu registruotų transporto priemonių vertė yra ne mažesnė nei 22 500 Eur, tačiau iškėlus bankroto bylą neperdavė transporto priemonių nemokumo administratorei, taip paslėpdamas įmonės turtą. Taip pat netinkamai vedė buhalterinę apskaitą. Administratorės teigimu, šios nurodytos aplinkybės yra pagrindas pripažinti UAB „Angera“ bankrotą tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 2 punktą.
3. Nurodo, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022-04-14 atlikto Operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, kad bendrovė, vykdydama veiklą ir gaudama pajamas, atsiskaitydama su kitais kreditoriais pažeidė LR CK 6.9301 straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo nuostatas. Vadovas iš UAB „Angera“ banko sąskaitos išsigrynino 15 070,38 Eur, atliko mokėjimus kitiems kreditoriams, kai tuo tarpu jau buvo pradelstos skolos tiek Valstybinei mokesčių inspekcijai, tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Šios aplinkybės yra pagrindas pripažinti UAB „Angera“ bankrotą tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 3 punktą.
4. Dėl faktinio nemokumo atsiradimo momento nurodo, kad iš turimos finansinės ataskaitos už 2021 metus matyti, kad UAB „Angera“ turtą sudarė 92 349 Eur, iš šios sumos ilgalaikis materialus turtas 51 198 Eur, o trumpalaikis turtas 41 147 Eur. Kas sudarė trumpalaikį turtą, ar tai piniginės lėšos kasoje, ar gautinos skolos, nėra galimybės nustatyti, nes vadovas vengia perduoti buhalterinius dokumentus. Bendrovės vardu buvo registruotos ir vykdomosiose bylose areštuotos transporto priemonės, kurios galėjo būti įrašytos į ilgalaikio turto sąrašą, banko sąskaitoje piniginių lėšų likutis sudarė 0,01 Eur, todėl piniginių lėšų bendrovė taip pat realiai neturėjo. Neturint jokių duomenų, kas tiksliai sudarė bendrovės trumpalaikį turtą, tokio turto kaip realiai egzistavusio apskritai negalima vertinti. Iš 2021 metų finansinės ataskaitos matyti, kad bendrovė turėjo 342 406 Eur dydžio finansinių įsipareigojimų, pradelstų įsipareigojimų buvo ne mažiau 94 333,40 Eur. Laikantis nuostatos, kad visas bendrovės turtas b Balansą buvo įrašytas realia rinkos verte, 2021-12-31 balansas patvirtina, kad bendrovė buvo nemoki, nes jos 342 406 Eur įsipareigojimai daugiau nei tris kartus viršijo į balansą įrašytą 92349 Eur turtą. 2021-12-31 UAB „Angera“ finansinė būklė atitiko JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatytą juridinio asmens nemokumo apibrėžiamą, tai yra 2021-12-31 UAB „Angera“ buvo aiškiai nemoki.
5. Nurodo, kad 2022 metais įmonės finansinė situacija ne tik kad negerėjo, tačiau akivaizdžiai prastėjo, bendrovės turtas sumažėjo iki 3402 Eur, iš šios sumos ilgalaikio turto liko tik 908 Eur, o trumpalaikio turto liko tik 2494 Eur. Balanse nurodyta 650 271 Eur suma - tai mokėtini mokesčiai Vokietijos mokesčių administratoriui, todėl nėra laikytina turtu. Banko sąskaitos išrašo duomenimis, bendrovė piniginių lėšų neturėjo, tačiau 2022 metų įsipareigojimai jau sudarė 887 112 Eur. Per 2022 metus bendrovės finansinė situacija akivaizdžiai buvo pabloginta, nes turtas sumažėjo nuo 92 349 Eur iki 3 402 Eur, tai yra, 88 947 Eur, o įsipareigojimai padidinti nuo 342 406 Eur iki 887 112 Eur, tai yra 544 706 Eur. Per 2022 metus bendrovė į banko sąskaitą negavo jokių pajamų, banko sąskaitoje nebuvo atliktos jokios operacijos, 2022 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad bendrovė uždirbo 86 431 Eur pajamų, tačiau nėra žinoma, kaip pagal tokias pajamas gavo įplaukas, nes 2022 metais banko sąskaitoje nebuvo atlikta jokia operacija, piniginių lėšų į banko sąskaitą nebuvo gauta jokių. Nors 2022 metų balanse nurodyta, kad įmonė turėjo pelno, tačiau tai neturi reikšmės vertinant įmonės mokumą, nes bendrovė neturėjo jokių apyvartinių lėšų atsiskaitymams su savo kreditoriais, turėjo pradelstų skolų, įmonės turtas buvo areštuotas, išieškojimus vykdė antstoliai. 2022-05-02 Valstybinė mokesčių inspekcija pradėjo skolos išieškojimo veiksmus pagal Vokietijos mokesčių administratoriaus gautus nurodymus, skolos suma susidarė nuo 2021-11-18 ir sudarė 643 960,03 Eur.
6. 2023 metais įmonės finansinė situacija tik blogėjo, turto neliko jokio, balanse nurodytas 15 Eur vertės turtas, kurį nežinia kas sudaro, o tuo tarpu įsipareigojimų mastas siekė 711 100 Eur. Bendrovė toliau nevykdė jokios veiklos, nes banko sąskaitoje nebebuvo atliekamos jokios operacijos. Nors 2023 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad pajamos sudarė 2805 Eur, tačiau balanse ši suma nėra nurodyta kaip gautina (neapmokėta), todėl nėra žinoma, kaip UAB „Angera“ gavo įplaukas pagal šias pajamas. Duomenys finansinėje ataskaitoje yra prieštaringi ir nėra galimybės tiksliai nustatyti nei bendrovės turto, nei tikslių įsipareigojimų. Iškėlus bankroto bylą nemokumo administratorei nebuvo perduotas įmonės turtas, nors VĮ „Regitra“ duomenimis bendrovės vardu yra registruotos trys transporto priemonės, už turto ir dokumentų neperdavimą A. N. 25-02-12 Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-105-357/2025 buvo skirta bauda, tačiau baudos skyrimas nepaskatino vadovo vykdyti savo pareigas. Nemokumo administratorės vertinimu, įmonės nemokumo data yra 2021-12-31.
7. Dėl blogo įmonės valdymo požymių nurodo, kad byloje yra akivaizdus priežastinis ryšys tarp sąmoningų tyčinių A. N. veiksmų ir UAB „Angera“ nemokumo bei nemokios UAB „Angera“ finansinės padėties esminio pabloginimo. Iškėlus bankroto bylą buvęs bendrovės vadovas neperdavė nemokumo administratorei UAB „Angera“ vardu registruotų 3 transporto priemonių: MAN, 18.413, identifikavimo numeris – VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuri A. N. teiginiais vertinama daugiau nei 19000 Eur, RESPO, 110DC, identifikavimo numeris – VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri A. N. teiginiais rinkoje vertinama 2000 Eur, bei SEAT, IBIZA, identifikavimo numeris – VIN kodas: (duomenys neskelbtini)9, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuri A. N. teiginiais rinkoje vertinama 1500 Eur. Blogą įmonės valdymą rodo ir aplinkybė, kad įmonei esant nemokiai, įmonės vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o savo neveikimu didino įmonės finansinius įsipareigojimus. A. N. klaidino bendrovės kreditorius, įrodinėdamas, kad įmonė neva vykdo veiklą ir yra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, kad turi itin didelės vertės turto, tačiau dėl vykstančių ginčų su Vokietijos mokesčių administratoriumi, Bendrovė susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais. Vokietijos mokesčių administratorius dar 2021-11-18 perdavė 643 960 Eur skolos išieškojimo vykdymo dokumentus Lietuvos Respublikos Valstybinei mokesčių inspekcijai. Iškėlus bankroto bylą nemokumo administratorei nebuvo perduotas joks Vokietijos kokiame nors teisme vykęs procesas, jokių tokių pobūdžio dokumentų iki šiol nėra perduota nei nemokumo administratorei, nei bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Nemokumo administratorė išsiuntė pranešimą galimai teisines paslaugaus teikusiam Vokietijos advokatui, tačiau iš advokato nebuvo gautas joks atsakymas, nei apie suteiktas paslaugas, nei apie vykstantį kokį nors procesą, nei apie galimai susidariusį įsiskolinimą. Vokietijos mokesčių administratorius pateikė nemokumo administratorei savo finansinį reikalavimą, kuris, beje, buvo patvirtintas bankroto byloje. Su finansiniu reikalavimu nemokumo administratorė taip pat nebuvo informuota apie vykstantį kokį nors procesą dėl skolos ginčijimo.
Šalies argumentai
8. Nemokumo administratorė kreipėsi į teismą dėl žalos priteisimo iš A. N. už minimo turto neperdavimą. 2025-02-26 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-1069-1081/2025 iš A. N. buvo priteista 22 500 Eur žala bei procesinės palūkanos, tačiau asmuo nėra apmokėjęs žalos. 2025-02-12 Šiaulių apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-105-357/2025 skyrė A. N. simbolinę 200 Eur dydžio baudą už bendrovės dokumentų ir turto neperdavimą, tačiau baudos skyrimas niekaip nepaskatino vadovo vykdyti savo pareigas. Buhalterinės apskaitos registrų neperdavimas ir finansinių ataskaitų neparuošimas yra esminis dalykas, kuris rodo siekį tyčia nuslėpti bendrovės gautas pajamas ir turtą, taip pat išlaidas ir tokie tyčiniai vadovo veiksmai nesiimant jokių priemonių nei mokumui atkurti, nei kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bei klaidinat kreditorius dėl įmonės finansinės padėties, laikytini tyčinio bankroto požymiu.
9. Dėl atsiskaitymo eilės su kreditoriais pažeidimo nurodo, kad 2022 metais Valstybinė mokesčių inspekcija atliko UAB „Angera“ operatyvinį patikrinimą, tačiau vadovas su Mokesčių inspekcija taip pat nebendradarbiauja ir prašytų dokumentų neteikė, tai yra dar 2021 metais realiai slėpė realią įmonės finansinę padėtį nuo mokesčių administratoriaus. Iš turimų duomenų, banko sąskaitos išrašų ir pateiktų deklaracijų buvo nustatyta, kad 2021-03-01 pinigų likutis SEB banko sąskaitoje sudarė 5,01 Eur, įplaukos sudarė 78223,01 Eur (įplaukos iš veiklos 731947 Eur, gauta subsidija iš Užimtumo tarnybos 3559,01 Eur įnešti pinigai 1470 Eur), išlaidos 78228,01 Eur, iš jų 19674,02 Eur atsiskaityta su tiekėjais už prekes ir paslaugas, 15932,87 Eur grąžintas lizingas AB „Šiaulių bankas“, 15070,38 Eur išimti gryni pinigai, 8125 Eur išmokėti fiziniams asmenims ūkio reikmėms, 7378,28 Eur pervesta antstolei, 6487 Eur išmokėtas darbo užmokestis, 3253,58 Eur pervesta/nurašyta VMI, 2120,91 Eur pervesta/nurašyta Sodrai, 185,97 Eur nurašyti banko komisiniai. Likutis 2022-02-28 duomenimis 0,01 Eur. Valstybinė mokesčių inspekcija konstatavo, kad bendrovė vykdydama veiklą ir gaudama pajamas, atsiskaitydama su kitais kreditoriais pažeidė LR CK 6.9301 straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo nuostatas. Operatyvaus patikrinimo pažyma nuo 2022-04-14 niekada nebuvo skųsta ar ginčyta, A. N. negalėjo būti nežinoma apie patikrinimo atlikimą ir jo rezultatus, nes vadovu jis buvo dar dvejus metus po tokio patikrinimo atlikimo. Pažymėjo, kad nemokumo administratorei neperdavus įmonės turto, kreditoriai yra praradę galimybę gauti savo reikalavimų patenkinimą iš įmonės turto, kai tuo turtu disponuoja tik pats A. N..
Atsiliepimas
11. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad iš teismui administratorės pateiktos informacijos matyti, kad bendrovės vadovu nemokumo bylos iškėlimo metu buvo A. N. ir administratorei neperdavė jokių bendrovės dokumentų ir jokio BUAB „Angera“ turto. Dėl bendrovės dokumentų neperdavimo administratorei nėra galimybės tiksliai nustatyti įmonės veiklos, jos turto. Aptartos aplinkybės suponuoja išvadą apie netinkamą bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą ir tokie vadovo veiksmai turi būti laikytini sąmoningu siekimu neatskleisti bendrovės tikrosios finansinės padėties, buvusios iki bankroto bylos iškėlimo, tuo pažeidžiant kreditorių interesus. Taip pat nurodė, kad VMI prie FM 2022-04-14 atliko bendrovės operatyvinį patikrinimą (operatyvinio patikrinimo pažymą byloje pateikė administratorė). Atliekant operatyvinį patikrinimą, VMI prie FM bendrovės prašė pateikti operatyvaus patikrinimo atlikimui reikalingus dokumentus. 2022-04-06 VMI prie FM nurodymas Nr. (21.222) FR0706-3238 pateikti operatyvaus patikrinimo atlikimui reikalingus dokumentus neįvykdytas, dokumentai (piniginių lėšų judėjimas kasoje ir dviejose sąskaitose, įsakymas dėl kasos operacijų ir atsiskaitymų grynaisiais pinigais, Bendrovės debitorių ir kreditorių sąrašai 2021-03-01 ir 2022-02-28, tarpusavio skolų užskaitymo aktai, duomenys apie atskaitingų asmenų atsiskaitymą (avansinės apyskaitas), sąskaitų planas, naujausi finansinės atskaitomybės dokumentai (preliminarūs finansinės atskaitomybės dokumentai 2021-12-31), informacija apie suteiktas ir gautas paskolas, užpildyta įmonės turto anketa) nepateikti. Konstatuotina, kad nėra galimybės pilnai atlikti operatyvų patikrinimą ir patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų, susijusių su mokesčių sumokėjimu į biudžetą, vykdymą bei mokesčių nepriemokos susidarymo priežastis už laikotarpį nuo 2021-03-01 iki 2022-02-28.
12. Pažymi, kad operatyvinio patikrinimo metu taip pat konstatuota, kad bendrovė, vykdydama veiklą ir gaudama pajamas, atsiskaitydama su kitais kreditoriais pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo nuostatas. Pažymi, kad BUAB „Angera“ vadovas A. N. Telšių apylinkės teismo 2022-06-09 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-23-715/2022 pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas) ir nubaustas 2.200,00 Eur bauda. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, į administratorės pareiškime nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus, taip pat į teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, VMI prie FM nuomone, administratorės prašymas pripažinti BUAB „Angera“ bankrotą tyčiniu yra teisėtas ir pagrįstas.
13. Suinteresuotas asmuo A. N. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu nesutinka. Pažymėjo, kad bankroto administratorės pareiškimas yra grindžiamas formaliais argumentais. Bankroto administratorė savo veiklą vykdo Kaune, o UAB „Angera“ veiklos vykdymo vieta ir buveinė išimtinai buvo Mažeikiuose ir Mažeikių rajone. Bankroto administratorė nė karto nebuvo atvykusi į UAB „Angera“ veiklos vietą, niekada neapžiūrėjo įmonės turto, o reikalavimas kur, kada ir kokiu būdu suderinti ir pristatyti įmonės turtą ar buhalterinės apskaitos duomenis buvusiam bendrovės vadovui A. N. nebuvo pateikta.
14. Informavo, kad bendrovės turtas yra saugomas Mažeikiuose, už jo saugojimą po įmonės bankroto įsiteisėjimo moka pats suinteresuotas asmuo iš savo asmeninių lėšų. Turtas nėra pradangintas, išvaistytas, ar naudojamas asmeninėms reikmėms, o turto saugotojai yra įgalioti turtą perduoti UAB „Angera“ bankroto administratorei ar jos įgaliotiems asmenims, tačiau pati administratorė turto neperima, nurodydama pristatyti turtą į administratorės gyvenamąją vietą. Pažymėjo, kad bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai (didžioji dalis) yra perduota Vokietijos auditoriams ir teisininkams, kurie veda mokestinę bylą prieš Vokietijos Federacinės Respublikos mokesčių surinkimo tarnybą. Bendrovės sąskaitos yra blokuotos nuo 2023 metų, o suinteresuotas asmuo iš savo lėšų negali atvežti nei turto, nei dokumentų. UAB „Angera“ bankroto bylą nagrinėjantis teismas yra nustatęs bankroto administratorei išlaidų sąmatą, kurią ji gali naudoti perimant, saugant įmonės turtą ar buhalterinę apskaitą, tačiau ši šiomis teisėmis nesinaudoja ir reikalauja, kad už ją visus darbus ir jos pareigas įvykdytų buvęs vadovas.
15. Nurodė, kad UAB „Angera“ nebuvo privesta prie bankroto sąmoningais ir/ar tyčiniais jos vadovo veiksmais. UAB „Angera“ finansinė padėtis iki neteisėto ir nepagrįsto Vokietijos Federacinės Respublikos mokesčių surinkimo tarnybos sprendimo neturėjo jokių skolų. Nėra ginčo, kad sumažėjo teikiamų paslaugų kiekis Vokietijos Federacijoje, tačiau mokestinė skola (atsiradusi po sprendimo dėl neteiktų deklaracijų ar netinkamai apskaičiuotų mokesčių) neturi jokio ryšio su UAB „Angera“ sąmoningu blogu valdymu. Bankroto administratorė Rasa Židonytė neturi jokių duomenų apie neteisėtus sandorius, pinigų pasisavinimą, iššvaistymą ar netinkamus finansinius UAB „Angera“ sprendimus – turi tik kreditorinius reikalavimus bendrovei ir neperimtus (nedėtas pastangas atvažiuoti į įmonės veiklos vietą) dokumentus ir turtą. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo UAB „Angera“ bankrotą pripažinti tyčiniu. UAB „Angera“ bankroto administratorė neįrodė, kad buvęs vadovas sukėlė žalą vadovautai įmonei pažeisdamas kreditorių ar įmonės teises ir kad tokiu atveju efektyviai jų nebūtų galima ginti kitais būdais ir nekonstatavus tyčinio bankroto.
Motyvuojamoji dalis
prašymas bankrotą pripažinti tyčiniu tenkinamas.
16. Administratorė nurodė, kad LR Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 2 punkto, 3 punkto pagrindu UAB „Angera“ bankrotą prašo pripažinti tyčiniu.
17. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2024-09-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-255-357/2024 iškėlė bankroto bylą UAB „Angera“, juridinio asmens kodas 135509385, nemokumo administratore buvo paskirta Rasa Židonytė, sąrašo eilės Nr. N-FA0163, nutartis įsiteisėjo 2024-11-05. UAB „Angera“ buvo įsteigta 1999-08-11, vienintelė įmonės akcininkė nuo 2014-11-06 – L. N., suinteresuotas asmuo A. N. ėjo vadovo pareigas nuo 2014-11-03 iki nutarties iškelti UAB „Angera“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos – 2024-11-05, įmonės veikla – krovininis kelių transportas. Šiaulių apygardos teismo 2025-01-02 nutartimi patvirtintas, ir 2022-01-22, 2025-02-12, 2025-04-29 nutartimis patikslintas, bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas (bendra kreditorinių reikalavimų suma – 773 482,58 Eur (iš jų – VMI prie FM finansinis reikalavimas - 32.463,25 Eur)).
18. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nurodyti požymiai, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.
19. Sistemiškai aiškinant JANĮ 70 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, kad pagal naująjį reglamentavimą, tyčiniu bankrotas gali būti pripažintas nustačius, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Taigi vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1438-553/2020).
20. Naujasis tyčinio bankroto instituto reglamentavimas iš esmės atitinka kasacinio teismo praktiką, suformuotą pagal anksčiau galiojusį ĮBĮ, kurioje pasakyta, jog ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinės, baudžiamosios atsakomybės taikymą ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, kt.).
21. Pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, jog tyčinio bankroto konstatavimui nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017).
22. Šioje byloje nemokumo administratorė pagrindė, jog bendrovė prie bankroto buvo privesta tyčia ją sąmoningai blogai valdant ir tuo siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. UAB „Angera“ nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo, nes vadovo atlikti veiksmai ir neveikimas sietinas su įmonės ekonominės vertės ir jos turto aktyvo mažinimu, kuris nulėmė įmonės nemokumą bei atitinkamai negalėjimą vykdyti kreditorių reikalavimus. Bendrovei esant nemokiai, vadovas nesiėmė veiksmų jos mokumui atkurti, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, bendrovės turtas - transporto priemonės neperduotos nemokumo administratorei. Taip pat konstatuotina, kad bendrovės vadovas netinkamai vedė buhalterinę apskaitą ir šios aplinkybės yra pagrindas pripažinti UAB „Angera“ bankrotą tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 2 punktą.
23. Valstybinės mokesčių inspekcijos 2022-04-14 atlikto Operatyvaus patikrinimo metu konstatuota, kad bendrovė vykdydama veiklą ir gaudama pajamas, atsiskaitydama su kitais kreditoriais pažeidė LR CK 6.9301 straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo nuostatas. Atsakovas, būdamas vadovu iš UAB „Angera“ banko sąskaitos išsigrynino 15 070,38 Eur, atliko mokėjimus kitiems kreditoriams, kai tuo tarpu jau buvo pradelstos skolos tiek Valstybinei mokesčių inspekcijai, tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Šios aplinkybės yra pagrindas pripažinti UAB „Angera“ bankrotą tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 3 punktą.
Dėl faktinio nemokumo atsiradimo momento, dėl blogo įmonės valdymo
24. Byloje nustatyta, kad 2021 metų finansinės apskaitos duomenyse UAB „Angera“ turtą sudarė 92 349 Eur, iš šios sumos ilgalaikis materialus turtas 51 198 Eur, trumpalaikis turtas 41 147 Eur. Vadovas neperdavė buhalterinių dokumentų nemokumo administratoriai, todėl negalima nustatyti, kas tuo metu sudarė trumpalaikį turtą. Iš turto areštų akto matyti, kad bendrovės vardu buvo registruotos ir vykdomosiose bylose areštuotos transporto priemonės, bendrovės banko sąskaitoje piniginių lėšų likutis sudarė 0,01 Eur. Iš 2021 metų finansinės ataskaitos matyti, kad bendrovė turėjo 342 406 Eur dydžio finansinių įsipareigojimų, iš kurių pradelstų buvo ne mažiau 94 333,40 Eur. Nemokumo administratorė pagrįstai nurodo, kad 2021-12-31 balansas patvirtina, jog Bendrovė jau buvo nemoki, nes jos 342 406 Eur įsipareigojimai daugiau nei tris kartus viršijo į balansą įrašytą 92 349 Eur turtą. Jau 2021-12-31 UAB „Angera“ finansinė būklė atitiko JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatytą juridinio asmens nemokumo apibrėžiamą. 2022 metais bendrovės turtas sumažėjo iki 3 402 Eur, iš šios sumos ilgalaikio turto buvo 908 Eur, o trumpalaikio turto 2 494 Eur. 2022 metų balanse nurodyta 650 271 Eur suma - mokėti mokesčiai Vokietijos mokesčių administratoriui, todėl nėra bendrovės turtas. Banko sąskaitos išrašo duomenimis bendrovė piniginių lėšų neturėjo, 2022 metų įsipareigojimai sudarė 887 112 Eur. Per 2022 metus bendrovės turtas sumažėjo nuo 92 349 Eur iki 3 402 Eur, o įsipareigojimai padidėjo nuo 342 406 Eur iki 887 112 Eur. Per 2022 metus bendrovė į banko sąskaitą negavo pajamų, nebuvo atliktos jokios finansinės operacijos. 2022 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad bendrovė uždirbo 86 431 Eur pajamų, tačiau nemokumo administratorei nėra pateikta, kaip pagal tokias pajamas įmonė gavo įplaukas, nes 2022 metais banko sąskaitoje nebuvo atlikta jokia operacija, piniginių lėšų į banko sąskaitą nebuvo gauta jokių. Nors 2022 metų balanse ir nurodyta, kad įmonė turėjo pelno, tačiau bendrovė neturėjo jokių apyvartinių lėšų atsiskaitymams su savo kreditoriais, turėjo pradelstų skolų, įmonės turtas buvo areštuotas, išieškojimus vykdė antstoliai. 2022-05-02 Valstybinė mokesčių inspekcija pradėjo skolos išieškojimo veiksmus pagal Vokietijos mokesčių administratoriaus gautus nurodymus, skolos suma susidarė nuo 2021-11-18 ir sudarė 643 960,03 Eur.
25. 2023 metais balanse nurodytas 15 Eur vertės turtas, įsipareigojimų mastas siekė 711 100 Eur, bendrovė nevykdė veiklos, nes banko sąskaitoje nebebuvo atliekamos operacijos. Nors 2023 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad pajamos sudarė 2 805 Eur, tačiau balanse ši suma nėra nurodyta kaip gautina (neapmokėta), todėl nėra žinoma, kaip UAB „Angera“ gavo įplaukas pagal šias pajamas. Nemokumo administratorė pagrįstai nurodo, kad turimi duomenys finansinėje ataskaitoje yra prieštaringi ir nėra galimybės nustatyti nei bendrovės turto, nei tikslių įsipareigojimų. Iškėlus bankroto bylą nemokumo administratorei nebuvo perduotas įmonės turtas, nors VĮ „Regitra“ duomenimis bendrovės vardu yra registruotos trys transporto priemonės. Teismas sprendžia, kad UAB „Angera“ tapo nemokia jau 2021-12-31.
26. Įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – negalėjimu laiku vykdyti turtines prievoles (likvidumo testas) ir juridinio asmens įsipareigojimų viršijimu jo turimo turto vertei (balanso testas). JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022). Teismų praktikoje išaiškinta, kad vertinant Bendrovės mokumą turi būti atsižvelgiama į tikrąją, o ne formaliai į balansą įrašytą turto vertę, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas turi remtis aktualiais finansinės atskaitomybės duomenimis, taip pat kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-641-881/2024).
27. Pažymėtina, kad buvęs vadovas A. N. nėra perdavęs nemokumo administratorei įmonės turto ir dokumentų, todėl galima remtis tik dokumentais, kurie gauti iš viešųjų registrų ir kurie buvo pateikti kreditorių. Tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, tai yra, nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Dėl blogo įmonės valdymo požymių nemokumo administratorė pagrindė, kad yra akivaizdus priežastinis ryšys tarp sąmoningų tyčinių A. N. veiksmų ir UAB „Angera“ nemokumo bei nemokios UAB „Angera“ finansinės padėties esminio pabloginimo. Iškėlus bankroto bylą buvęs bendrovės vadovas neperdavė nemokumo administratorei UAB „Angera“ vardu registruotų 3 transporto priemonių: MAN, 18.413, identifikavimo numeris – VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuri A. N. teiginiais vertinama daugiau nei 19000 Eur, RESPO, 110DC, identifikavimo numeris – VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri A. N. teiginiais rinkoje vertinama 2000 Eur, bei SEAT, IBIZA, identifikavimo numeris – VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuri A. N. teiginiais rinkoje vertinama 1500 Eur.
Dėl netinkamai vestos buhalterinės apskaitos, atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimo
28. Viena iš bendrovės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Teismų praktikoje pažymėta, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).
29. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos, dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).
30. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016).
31. Iš nemokumo administratorės pateiktos informacijos matyti, kad buvęs bendrovės vadovas A. N. administratorei neperdavė jokių bendrovės dokumentų, taip pat administratorei nėra perduotas joks BUAB „Angera“ turtas. Tokiu būdu, dėl bendrovės dokumentų neperdavimo administratorei nėra galimybės tiksliai nustatyti įmonės veiklos, jos turto. Aptartos aplinkybės suponuoja išvadą apie netinkamą bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą ir tokie vadovo veiksmai laikytini sąmoningu siekimu neatskleisti bendrovės tikrosios finansinės padėties, buvusios iki bankroto bylos iškėlimo, tuo pažeidžiant kreditorių interesus. Nemokumo administratorė nurodo, kad Vokietijos mokesčių administratorius dar 2021-11-18 perdavė 643 960 Eur skolos išieškojimo vykdymo dokumentus Lietuvos Respublikos Valstybinei mokesčių inspekcijai. Iškėlus bankroto bylą nemokumo administratorei nebuvo perduotas joks Vokietijos kokiame nors teisme vykęs procesas, jokių tokių pobūdžio dokumentų iki šiol nėra perduota nei nemokumo administratorei, nei bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Nemokumo administratorė išsiuntė pranešimą galimai teisines paslaugaus teikusiam Vokietijos advokatui, tačiau iš advokato nebuvo gautas joks atsakymas, nei apie suteiktas paslaugas, nei apie vykstantį kokį nors procesą, nei apie galimai susidariusį įsiskolinimą. Vokietijos mokesčių administratorius pateikė nemokumo administratorei savo finansinį reikalavimą, kuris buvo patvirtintas bankroto byloje. Su finansiniu reikalavimu nemokumo administratorė taip pat nebuvo informuota apie vykstantį kokį nors procesą dėl skolos ginčijimo. Tokie tyčiniai vadovo veiksmai nesiimant jokių priemonių nei mokumui atkurti, nei kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bei klaidinat kreditorius dėl įmonės finansinės padėties, laikytini tyčinio bankroto požymiu.
32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra nurodyta, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).
34. Pažymėtina, kad atsakovas su Valstybine mokesčių inspekcija nebendradarbiavo ir prašytų dokumentų neteikė, dar 2021 metais realiai slėpė įmonės finansinę padėtį nuo mokesčių administratoriaus. Iš turimų duomenų, banko sąskaitos išrašų ir pateiktų deklaracijų buvo nustatyta, kad 2021-03-01 pinigų likutis SEB banko sąskaitoje sudarė 5,01 Eur, įplaukos sudarė 78223,01 Eur (įplaukos iš veiklos 731947 Eur, gauta subsidija iš Užimtumo tarnybos 3559,01 Eur įnešti pinigai 1470 Eur), išlaidos 78228,01 Eur, iš jų 19674,02 Eur atsiskaityta su tiekėjais už prekes ir paslaugas, 15932,87 Eur grąžintas lizingas AB „Šiaulių bankas“, 15 070,38 Eur išimti gryni pinigai, 8125 Eur išmokėti fiziniams asmenims ūkio reikmėms, 7378,28 Eur pervesta antstolei, 6487 Eur išmokėtas darbo užmokestis, 3253,58 Eur pervesta/nurašyta VMI, 2120,91 Eur pervesta/nurašyta Sodrai, 185,97 Eur nurašyti banko komisiniai. Likutis 2022-02-28 duomenimis 0,01 Eur.
35. Byloje taip pat nustatyta, kad bendrovė vykdydama veiklą ir gaudama pajamas, atsiskaitydama su kitais kreditoriais pažeidė LR CK 6.9301 straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo nuostatas. Valstybinei mokesčių inspekcijai atlikus UAB „Angera“ operatyvinį patikrinimą 2022 metais, nustatyta, kad bendrovė, vykdydama veiklą ir gaudama pajamas, atsiskaitydama su kitais kreditoriais pažeidė Lietuvos Respublikos CK 6.9301 straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo nuostatas. Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažyma nuo 2022-04-14 niekada nebuvo skųsta ar ginčyta, A. N. negalėjo būti nežinoma apie patikrinimo atlikimą ir jo rezultatus, nes vadovu jis buvo dar dvejus metus po tokio patikrinimo atlikimo. BUAB „Angera“ vadovas A. N. Telšių apylinkės teismo 2022-06-09 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-23-715/2022 pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas), ir nubaustas 2.200,00 Eur bauda.
36. Įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą konstatuotina, kad nemokumo administratorei neperdavus įmonės turto, kreditoriai yra praradę galimybę gauti savo reikalavimų patenkinimo iš įmonės turto, nors įmonės vadovas turi veikti įmonės interesais, jam yra keliami padidinti rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Bendrovei iškėlus bankroto bylą ir vadovą įpareigojus paskirtajai nemokumo administratorei perduoti visus bendrovės dokumentus ir turtą, šis įpareigojimas nebuvo įvykdytas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktu, įmonės vadovas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, 19 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta vadovo pareiga veikti laikantis teisės normų reikalavimų. Kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos ir panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Byloje įrodytas priežastinis ryšys tarp sąmoningo apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos vedimo ir juridinio asmens nemokumo ar nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.
37. Apibendrinus aptartus įrodymus teismas sprendžia, kad bendrovės vadovo veiksmai buvo nukeipti į tyčinį bankrotą, bendrovės piniginės lėšos išgrynintos, turtas neišsaugotas ir neperduotas, buhalterinė apskaita tvarkyta aplaidžiai, todėl yra nustatytos LR Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 2 punkto, 3 punkto sąlygos UAB „Angera“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Dėl kaltų asmenų nustatymo pažymėtina, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškėjos prašymą tenkinti.
Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Angera“ bankrotą pripažinti tyčiniu.
Pripažinti, kad atsakingas asmuo už tyčinį uždarosios akcinės bendrovės „Angera“ bankrotą yra buvęs vadovas A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.