Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Angera“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

5. Bylą nagrinėjant iš naujo, 2024-07-01 ir 2024-08-28 nutartimis atsakovė buvo įpareigota iki 2024-09-20 pateikti įrodymus ir paaiškinimus dėl Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje Nr. e2-512-798/2024 nurodytų aplinkybių dėl atsakovės gyvybingumo, taip pat įmonės finansinės apskaitos registrų (Didžiosios knygos) išrašus (suvestines) apie atliktas finansines - ūkines operacijas ir duomenis apie sudarytus sandorius laikotarpiu nuo 2024-01-01 iki 2024-09-01.

6. 2024-09-25 gautas atsakovės atsiliepimas, kuriuo prašo teismo atsisakyti iškelti bankroto bylą UAB „Angera“, netenkinus šio prašymo, prašo atsakovės direktoriui A. N. grįžus iš Vokietijos, tai yra po 2024-10-15, paskirti žodinį bylos nagrinėjimą teisme. Nurodo, kad atsakovės skola susidarė Vokietijos mokesčių administratoriui klaidingai priskaičiavus mokėtinus mokesčius. Pažymi, kad Vokietijoje advokatas jau eilę metų argumentuotai ginčija Vokietijos mokesčių administratoriaus be pagrindo priskaičiuotas mokėtinas sumas bendrovei. Pradinis 800 000 Eur mokestinis reikalavimas jau nuginčytas iki 500 000 Eur. Vokietijos teismas buvo įpareigojęs Vokietijos mokesčių inspekciją pateikti priskaičiuotos mokestinės nepriemokos detalizaciją. Vokietijos mokesčių inspekcija 1,5 metų nepateikė jokių priskaičiuotos skolos susidarymo aplinkybių. Praėjus 1,5 metams Vokietijos mokesčių inspekcija pateikė teismui tą patį pradinį dokumentą, kuriame nėra informacijos apie mokestinės skolos susidarymo šaltinius ar priežastis. Atsakovė teigia, kad nėra jokių abejonių dėl mokestinės bylos Vokietijoje rezultatų, t.y. bus nustatyta, kad Vokietijos mokesčių inspekcija klaidingai priskaičiavo bendrovei mokesčius. Tokiu būdu bus pripažinta, kad bendrovė neskolinga Vokietijos mokesčių inspekcijai, kurios nurodymą dėl mokesčių išieškojimo vykdo Lietuvos valstybinė mokesčių inspekcija.

UAB „Angera“ keltina bankroto byla.

7. Pagal JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nemokumo procesą inicijuoti turi teisę kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. Nagrinėjamu atveju iš pareiškimo ir prie jo pridėtų įrodymų matyti, kad pareiškėja VMI prie LR FM yra atsakovės kreditorė, prievolių įvykdymo terminai yra suėjęs.

8. Vadovaujantis JANĮ 21 straipsnio 2 dalimi, bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei keliama restruktūrizavimo byla, todėl sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei būtina įvertinti, ar atsakovė yra nemoki.

9. Juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai) (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-646-823/2019).

11. Kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar juridinis asmuo yra iš tiesų nemokus ir nebegalės vykdyti veiklos, ar jis tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant juridinį asmenį kaip veikiantį rinkos dalyvį (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).

12. Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022). Be to, atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1167-577/2023).

13. Lietuvos apeliacinis teismas 2024-06-27 išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-512-798/2024 nustatė, kad 2022 m. balanso duomenimis UAB „Angera“ įsipareigojimai (887 111 Eur) viršijo jos turto vertę (653 673 Eur). 2023 m. balanso duomenimis atsakovės įsipareigojimai (694 225 Eur) viršijo turto vertę (460 856 Eur), taip pat 2024-03-06 balanso duomenimis UAB „Angera“ įsipareigojimai (694 285 Eur) viršijo turto vertę (460 842Eur). 2022 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, UAB „Angera“ gavo 16 617 Eur pelno. 2023 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis atsakovė gavo 74 Eur pelno (arba 70 Eur grynojo pelno). 2024-03-06 pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis UAB „Angera“ patyrė 74 Eur nuostolių. 2024 m. kovo 6 d. duomenimis, Lietuvos apeliacinis teismas patikrinęs 2024-03-06 atsakovės pateiktų kreditorių sąrašą nustatė, kad atsakovės UAB „Angera“ kreditorių reikalavimai sudaro 218 202,59 Eur. Taip pat teismas nustatė, kad 2024-03-06 UAB „Angera“ balanse apskaityta 460 842 Eur vertės turto (1 Eur ilgalaikio turto (transporto priemonių) + 2 465 Eur per vienerius metus gautinos sumos (pirkėjų skolos) + 458 376 Eur ateinančių laikotarpių sąnaudos (baudos, delspinigiai Vokietijoje). Atsakovė nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto neturi. Iš Kelių transporto priemonių registre įrašytų duomenų nustatė, kad atsakovė UAB „Angera“ yra trejų transporto priemonių: „MAN 18.413“, „SEAT IBIZA“ ir „RESPO 110DC“ valdytoja-savininkė. Visos atsakovei priklausiančios transporto priemonės yra areštuotos ir jų dalyvavimas eisme draudžiamas. Teismas sprendė, kad iš 2024-03-06 UAB „Angera“ debitorių sąraše nurodytos vienintelės daugiau nei prieš metus išregistruotos debitorės UAB „Grosvita“ galimybių atgauti skolą nėra. Teismas pažymėjo, kad atsakovės turima reali ilgalaikio turto (transporto priemonių) rinkos vertė (> 22 500 Eur) nepakankama kreditorių reikalavimams (218 202,59 Eur) patenkinti, tačiau byloje nėra ginčo, kad 2021 m. Vokietijos FR mokesčių administratorius per Lietuvos VMI pateikė atsakovei reikalavimą (614 233,72 Eur mokesčių) ir areštavo atsakovei priklausančią didelę piniginių lėšų sumą (744 586,84 Eur). Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, vien dėl to, kad atsakovės piniginės lėšos yra areštuotos Vokietijos FR mokesčių inspekcijos reikalavimui užtikrinti, nesudaro pagrindo vertinti, kad jų (areštuotų lėšų) UAB „Angera“ neturi. Remdamasis nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės įsipareigojimai (218 202,59 Eur) neviršija jos turimo turto (767 086,84 Eur piniginių lėšų be transporto priemonių) vertės, o atsakovės turimų 744 586,84 Eur areštuotų piniginių lėšų (be 22 500 Eur ilgalaikio turto realios vertės) pakaktų visų kreditorių (218 02,59 Eur arba 676 578,57 Eur = 458 375,98 Eur + 218 202,59 Eur) reikalavimams patenkinti. Taigi, atsakovės UAB „Angera“ nemokumo būsenai konstatuoti nėra būtinosios sąlygos – juridinio asmens įsipareigojimai neviršija jo turto vertės.

14. Šiuo atveju teismas įvertinęs tai, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad Lietuvos apeliacinio teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės iš esmės pasikeitė, bei, kad remiantis Antstolių informacinės sistemos (toliau – AIS) 2024-09-25 duomenimis, atsakovės skoliniai įsipareigojimai iš esmės yra nepakitę (tik vykdomojoje byloje Nr. 0009/22/01863 skola padidėjo nuo 8 431,80 Eur iki 8726,54 Eur), todėl atsižvelgiant į tai pripažįsta, kad pagal byloje esančius duomenis spręsti, jog pasikeitė Lietuvos apeliacinio teismo nustatyta aplinkybė, jog UAB „Angera“ įsipareigojimai neviršija jos turto vertės, nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

15. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavęs, kad kilęs ginčas su Vokietijos FR mokesčių administratore yra objektyvi priežastis, lėmusi atsakovės UAB „Angera“ laikiną nemokumą – dėl taikytų apribojimų skolininkė negali disponuoti didele piniginių lėšų suma, atitinkamai valstybė negavo (negauna) pajamų mokesčių pavidalu ir kitų kreditorių reikalavimai nepatenkinti, įpareigojo pirmosios instancijos teismą iš naujo nagrinėjant bylą nustatyti ar atsakovė yra gyvybinga, taip pat teismas pasiūlė atsakovei UAB „Angera“ pateikti motyvuotus paaiškinimus ir įrodymus, pašalinančius abejones dėl jos gyvybingumo – turėjo (turi) darbuotojus ūkinei komercinei veiklai (įstatuose apibrėžtai ar kitokiai) vykdyti bei gavo (gauna) pajamas, iš kurių buvo (yra) tenkinti kreditorių reikalavimai, t. y, ar atsakovė, ilgą laiką besiginčydama su Vokietijos FR mokesčių administratore, nekuria nuostolių kitiems kreditoriams (jų reikalavimus mažino, mažina). Gyvybingumo aplinkybes galima įrodinėti visais leistinais įrodymais (JANĮ 17 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

16. Teismas vykdydamas Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, 2024-07-01 nutartimi įpareigojo atsakovę UAB „Angera“ iki 2024-08-12 pateikti įrodymus ir paaiškinimus dėl Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje Nr. e2-512-798/2024 nurodytų aplinkybių dėl atsakovės gyvybingumo. 2024-08-28 nutartimi teismas atidėjo civilinės bylos dėl nemokumo bylos iškėlimo atsakovei UAB „Angera“ nagrinėjimą ir pakartotinai įpareigojo atsakovę UAB „Angera“ iki 2024-09-20 pateikti įrodymus ir paaiškinimus dėl Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje Nr. e2-512-798/2024 nurodytų aplinkybių dėl atsakovės gyvybingumo, taip pat įmonės finansinės apskaitos registrų (Didžiosios knygos) išrašus (suvestines) apie atliktas finansines - ūkines operacijas ir duomenis apie sudarytus sandorius laikotarpiu nuo 2024-01-01 iki 2024-09-01. Bylos duomenys patvirtina, kad teismo reikalautų įrodymų atsakovė nepateikė. 2024-09-25 pateiktame atsiliepime atsakovė prašydama dar kartą atidėti bylos nagrinėjimą, taip pat jokių aplinkybių, susijusių su įmonės vykdoma veikla, nenurodė. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo praėjo beveik 3 mėnesiai, todėl teismo vertinimu toks laikotarpis laikytinas pakankamu atsakovei surinkti ir pateikti įrodymus apie vykdomą veiklą. Taip pat paminėtina, kad viešai skelbiamais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2024-09-24 dienai atsakovė neturėjo darbuotojų (apdraustųjų asmenų skaičius – 0).

17. Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad atsakovė leistinais įrodymais neįrodė, jog realiai vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jai vykdyti savo prievoles ateityje, todėl nesant įrodymų apie atsakovės gyvybingumą, siekiant apsaugoti sąžiningų kreditorių interesus, atsakovei keltina bankroto byla.

18. Iškėlus bankroto bylą, įmonei skirtinas nemokumo administratorius. Atsakovės nemokumo administratore skirtina Rasa Židonytė (adresas Pienių g. 36A-1, Užliedžių k., Kauno raj., el. p. rasa.zidonyte@gmail.com, tel. + +370 676 10614, sąrašo eilės numeris N-FA0163). Pažymėtina, kad nemokumo administratorė nagrinėjamoje byloje atrinkta vadovaujantis Nemokumo administratorių atrankos taisyklių, patvirtintomis LR Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 924. Byloje nėra duomenų, kad šios administratorės skyrimas nemokumo administratore pažeistų įmonės, kitų kreditorių interesus, neatitiktų sąžiningumo ir protingumo principų.

19. Vadovaujantis JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. JANĮ 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį, ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą (JANĮ 77 straipsnio 3 dalis).

20. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo“ nustatyta, kad bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 MMA. Atsižvelgiant į bankroto iškėlimo dienai turimus duomenis apie įmonę, nemokumo administratorei nustatytinas 4620,00 Eur bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą, kuris gali būti keičiamas JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

21. Iškėlus UAB „Angera“ bankroto bylą, iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuotinas šios įmonės ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ar turtinės teisės (JANĮ 25 straipsnio 6 dalis, 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

22. Įmonės valdymo organams nustatytinas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratorei įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Išaiškintina, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratorei nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

23. Pagal JANĮ įstatymo 41 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratorei, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, teismas

nutaria:

Netenkinti atsakovės prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo.

Iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Angera“ (juridinio asmens kodas 135509385, adresas Draugystės g. 34-32, Mažeikiai).

Uždarosios akcinės bendrovės „Angera“ bankroto administratore paskirti Rasa Židonytė (adresas Pienių g. 36A-1, Užliedžių k., Kauno raj., el. p. rasa.zidonyte@gmail.com, tel. + +370 676 10614, sąrašo eilės numeris N-FA0163).

Nustatyti bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratorei sumą – 4620,00 Eur.

Nustatyti uždarosios akcinės bendrovės „Angera“ kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti 30 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos (bylos nagrinėjimo momentu – nuo nutarties paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje).

Nustatyti uždarosios akcinės bendrovės „Angera“ valdymo organams 15 dienų laikotarpį nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bendrovės administratorei įmonės turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus dokumentus.

Uždarosios akcinės bendrovės „Angera“ valdymo organams teismo nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratorei nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną nevykdymo dieną.

Iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos areštuoti uždarosios akcinės bendrovės „Angera“ (juridinio asmens kodas 135509385) ilgalaikį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ir turtines teises.

Nustatyti, kad nuo nutarties įsiteisėjimo dienos uždaroji akcinė bendrovė „Angera“ įgyja bankrutuojančio juridinio asmens statusą.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo dienos jos kopiją išsiųsti pareiškėjui, atsakovei, paskirtai nemokumo administratorei, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos jos kopiją išsiunčia Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Turto arešto aktų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Įpareigoti nemokumo administratorę ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo įsiteisėjusios nutarties iškelti bankroto bylą gavimo dienos šios nutarties kopiją išsiųsti JANĮ 27 straipsnio 3 dalyje nurodytiems subjektams.

Nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdyti skubiai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.