Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dubingių žirgynas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. P. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dubingių žirgynas“ ir ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dubingių žirgynas“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Estijos Respublikoje registruotas juridinis asmuo „Estateguru tagatisagent OU“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

4. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirųjų skundų ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskiruosius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

5. Atsakovės atskirasis skundas pateiktas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei UAB „Dubingių žirgynas“ atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelta bankroto byla. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios situacijos faktines aplinkybes, ar nustatytomis aplinkybėmis tinkamai taikė nemokumo (restruktūrizavimo ar bankroto) bylos iškėlimą reglamentuojančias teisės normas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

7. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką ginčo klausimui išspręsti.

8. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovės pateiktais naujais įrodymais, daro išvadą, kad su atskiruoju skundu pateiktas atsakovės nekilnojamojo turto vertinimas ir jos pajamas pagrindžiantys dokumentai yra svarbūs dokumentai pareiškimui dėl nemokumo bylos atsakovei iškėlimo tinkamai išnagrinėti, todėl yra pagrindas priimti jį į bylą. Aptariamų dokumentų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo. Be kita ko, tiek pareiškėja, tiek trečiasis asmuo su naujais pateiktais įrodymais susipažino ir atsiliepimuose pateikė jų vertinimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovės naujai pateikti įrodymai priimami ir vertinami su visa bylos medžiaga.

Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų (ne)buvimo

9. Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis). Taigi, restruktūrizavimas yra vienas kolektyvinių bendrovės finansinių sunkumų sprendimo būdų, skirtas su mokumo problemomis susidūrusiai bendrovei išsaugoti.

10. Restruktūrizavimo byla keliama, jeigu yra visuma šių sąlygų: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, restruktūrizavimo byla negali būti iškelta (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Restruktūrizavimo bylą atsisakoma kelti, jeigu restruktūrizavimo plano projektas, kai jis turėjo būti pateiktas, neatitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jeigu restruktūrizavimo plano projekte, kai jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis). Pagal JANĮ 22 straipsnio 2 dalį teismas priima nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių.

11. Juridinio asmens finansiniai sunkumai yra padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra reali tikimybė, kad taps nemokus per artimiausius tris mėnesius (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis). Juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis).

12. Pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi atsisakė iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą, kadangi byloje nustatytos aplinkybės leido nuspręsti, kad UAB „Dubingių žirgynas“ faktiškai yra nemoki. Teismas įvertino, kad atsakovė nėra pajėgi sėkmingai pasiekti restruktūrizavimo tikslą – atkurti mokumą ir vykdyti ūkinę komercinę veiklą, leisiančią vykdyti prievoles ateityje. Teismas nusprendė, kad UAB „Dubingių žirgynas“ neatitinka gyvybingo juridinio asmens kriterijaus (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis, 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl bendrovei negali būti iškelta restruktūrizavimo byla (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirajame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino atsakovės finansinę būklę – teigia, kad jos turtas yra didesnės vertės, nei tai nustatė pirmosios instancijos teismas. Be kita ko, atskirajame skunde nurodoma, kad teismas buvo nepakankamai aktyvus ir abejodamas atsakovės turto verte ir vertinimo atlikimu, turėjo pasiūlyti į bylą pateikti papildomus įrodymus.

14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo juridiniam asmeniui nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar reikalinga pateikti papildomų įrodymų. Nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020). Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo bendrovei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka bendrovei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent bendrovė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016, 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-525-241/2018, 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).

15. Kaip minėta, atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir atmestinai išnagrinėjo bylą, nes, priimdamas nutartį, nepatikrino, jog 2023 metų finansinė atskaitomybė VĮ Registrų centre buvo įregistruota 2023 m. gegužės 30 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas neprivalo tikrinti atsakovės duomenų Juridinių asmenų registre. Priešingai, duomenis savo finansinei padėčiai pagrįsti turi pateikti būtent atsakovė. Kita vertus, iš apskųstos nutarties matyti, kad teismas įvertino ir duomenis už 2023 metus, kadangi nutartyje pažymėta, jog pagal atsakovės balansą už 2023 metus atsakovės turtą sudaro 3 570 809 Eur, tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 3 539 581 Eur, su darbo teisiniais santykiais susiję įsipareigojimai – 140 355 Eur. Be to, teismas nurodė, kad 2023 metais atsakovės finansinis turtas sudarė 3 041 134 Eur, o 2022 metais – 2 044 006 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad nutartyje nurodyta, jog atsakovė vėliausią finansinę atskaitomybę Juridinių asmenų registrui yra pateikusi tik už 2022 metus, neturi teisinės reikšmės nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovė nepagrindžia, kad finansinės atskaitomybės dokumentai už 2023 metus pagrįstų atsakovės mokumą. Be kita ko, atsakovė su atsiliepimu į ieškovės pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikė 2024 m. balandžio 30 d. balansą (ataskaitinis laikotarpis 2024 m. sausio 1 d. – 2024 m. balandžio 30 d.), kurio duomenimis atsakovė turėjo turto už 3 551 057 Eur, o mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų – už 3 687 465 Eur. Taigi, esminių skirtumų tarp 2023 metų balanso ir 2024 m. balandžio 30 d. balanso duomenų nėra, t. y. skirtumų, kurie leistų daryti kitokią išvadą dėl atsakovės turimo turto masės, nenustatyta. Teismas šiuos duomenis įvertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

16. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas turi remtis aktualiais finansinės atskaitomybės duomenimis, taip pat kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors bendrovės (ne)mokumą pirmiausiai rodo finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau tai nėra vieninteliai dokumentai, kurių pagrindu galima nustatyti bendrovės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1048-933/2022). Nagrinėjamu atveju teismas nurodė, kad atsakovė restruktūrizavimo plane nurodo, kad žirgyno komplekso rinkos vertė pagal atliktą turto vertinimą 2022 metais buvo 2 229 667 Eur, tačiau nepateikia tai patvirtinančių įrodymų. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad restruktūrizavimo plano projekte esantys teiginiai neprivalo būti pagrindžiami atskirais rašytiniais įrodymais.

17. Galima sutikti su atsakovės teiginiu, kad restruktūrizavimo plano projekte esantys teiginiai neprivalo būti pagrindžiami atskirais rašytiniais įrodymais, tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju teismas, vadovaudamasis byloje esančiai įrodymais, nagrinėjo atsakovės turimo realaus turto masę. Kaip minėta, bendrovė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį, tačiau šiuo atveju atsakovė teismui duomenų, kurie pagrįstų didesnę turimo turto vertę, neteikė. Priešingai, dar teikdama atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, atsakovė atsiliepime nurodė, kad atsakovei priklausančio turto vertė siekia 3 551 057 Eur (329 974 Eur materialusis turtas, 3 105 013 Eur finansinis turtas, 85 459 Eur kitas ilgalaikis turtas, 30 409 Eur atsargos, 202 Eur per vienerius metus gautinos sumos).

18. Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad 2022 metais žemės, pastatų ir statinių vertė buvo 2 229 667 Eur, tokią vertę nustatė profesionalūs ir kvalifikuoti turto vertintojai, o nekilnojamojo turto kainos nuolat didėja, todėl, jos vertinimu, akivaizdu, jog tikroji atsakovės turto vertė yra didesnė nei užfiksuota balansuose, atitinkamai, 2023 metais – 1 909 701 Eur, 2024 m. balandžio 30 d. – 1 981 940 Eur sumomis. Atsakovė teigia, kad 2023 m. gruodžio 31 d. jos turto vertė siekė 5 480 510 Eur, o 2024 m balandžio 30 d. – 5 532 997 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės pateikta ataskaita nepagrindžia atsakovės teiginių. Bendrovės turto vertinimas buvo atliktas 2022 metais ir nors galima sutikti, kad nekilnojamo turto kainos nuolat didėja, vien tokio teiginio nepakanka pagrįsti atsakovės nurodomai turto vertei, kuri, pasak atsakovės, yra 1 909 701 Eur ir 1 981 940 Eur didesnė. Nėra aišku kokiu būdu atsakovė apskaičiavo faktinę turto vertę. Atsakovės teiginiai prieštarauja jos pačios pateiktiems finansiniams dokumentams, kuriuose nurodoma, kad atsakovei priklausančio turto vertė siekia 3 551 057 Eur (materialusis turtas sudaro 329 974 Eur), o ilgalaikio turto sąraše nurodoma, jog viso turto, įskaitant žemės sklypus, vertė yra 415 465,42 Eur. Be kita ko, turto vertinimas buvo atliktas viso „Dubingių žirgyno“, kaip komplekso, ir nors ataskaitoje išskirta atskirų turtinių vienetų vertė, ataskaitoje yra nurodyta, kad vertinamo turto rinkos verčių priskyrimas atskiriems turtiniams vienetams, sudarantiems išskirtas tris turto grupes, yra sąlyginis, galioja tik įkeičiant / parduodant grupę sudarančius turtinius vienetus kartu. Taip pat prie sąlygų ir aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos turto arba verslo vertinimui, ir į, kurias nebuvo atsižvelgta, nurodytos ir šios sąlygos: turto atžvilgiu nėra jokių turtinių įsipareigojimų (įsiskolinimų už komunalinius patarnavimus ir panašiai), kurie galėtų turėti įtakos vertinamo turto ar jo dalies nustatytai vertei; turtas nėra įkeistas ar areštuotas, į jį nėra nukreipti jokie trečiųjų asmenų reikalavimai ir jis nėra suvaržytas jokiomis ataskaitoje nepaminėtomis trečiųjų asmenų teisėmis, t. y. kad nevyksta, neturi vykti ir negresia teisminis procesas, tyrimas ar aiškinimasis, galintis turėti įtakos vertinamam turtui ar jo savininkų teisėms į jį, taip pat ir neigiamos įtakos vertinamo turto vertei. Bylos duomenys patvirtina, kad šiuo metu atsakovės turtas yra įkeistas kreditoriui Estateguru tagatisagent OU ir (ar) šiam turtui yra taikomas areštas. Taigi, priešingai nei 2022 metais atlikto turto vertinimo metu, atsakovei priklausantis turtas yra apsunktinas, todėl į šią aplinkybę, turto vertinimo metu nebuvo atsižvelgta.

21. Iš apskųstos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino atsakovės galimybes atgauti 3 105 013 Eur skolą iš UAB „Dubingiai diamond resort“. Teismas nustatė, kad UAB „Dubingiai diamond resort“ finansinę atskaitą yra pateikusi tik už 2022 metus, turi 1 darbuotoją, per 2022 metus gavo 25 000 Eur pajamų, nuosavas kapitalas nuo 2020 metų yra neigiamas ir sudaro 30 421 Eur. UAB „Dubingiai diamond resort“ turi 2 503 632 Eur įsipareigojimų kreditoriams, o bendrovės turtą sudaro 2 360 371 Eur. Duomenys gauti iš LITEKO, antstolių informacinės sistemos taip pat patvirtina, kad skolos yra priteistos ir (ar) priverstinai išieškomos ne tik iš atsakovės, bet ir iš jos debitorės (skolininkės) UAB „Dubingiai diamond resort“. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs aktualius UAB „Dubingiai diamond resort“ duomenis, nustatė, kad finansinės atskaitomybės dokumentai už 2023 metus Registrų centrui vis dar nėra pateikti, bendrovėje vis dar dirba 1 darbuotojas, bendrovės atžvilgiu vykdomas priverstinis išieškojimas. Be to, atsakovei yra iškelta bylų, kuriose teismų sprendimai dar nėra įsiteisėję, pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-145-589/2024, kuriuo iš UAB „Dubingiai diamond resort“ VĮ Turto bankui priteista 267 579,66 Eur skola ir delspinigiai. Be kita ko, Vilniaus apygardos teisme šiuo metu nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-75-817/2024, kurioje viena iš kaltinamųjų yra ir UAB „Dubingiai diamond resort“. Baudžiamojoje byloje yra pareikštas prokuroro civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti solidariai iš kaltinamųjų, tarp jų ir iš UAB „Dubingiai diamond resort“, 253 581,94 Eur žalos atlyginimą valstybei. Byloje taip pat gali būti sprendžiamas UAB „Dubingiai diamond resort“ turto konfiskavimo klausimas. Be to, VSDFV Panevėžio skyrius 2024 m. vasario 14 d. kreipėsi į atsakovės debitorę UAB „Dubingiai diamond resort“ dėl 1 815 Eur pradelstų įmokų sumokėjimo, bei informavo, kad nesumokėjus skolos bus taikomos priverstinio poveikio priemonės. Skola iki šiol nėra padengta. Taip pat nustatyta, kad UAB „Dubingiai diamond resort“ nuosavybės teise priklauso poilsio paskirties, SPA, pirčių ir baseinų komplekso pastatas, kuris yra įkeistas Estateguru tagatisagent OU, užtikrinti atsakovės prievolių įvykdymą. Negana to, vis dar vyksta teisminiai ginčai dėl UAB „Dubingiai diamond resort“ išduotų statybą leidžiančių dokumentų, pažymų apie statinio (sudėtingos konstrukcijos paslaugų, viešbučių paskirties sveikatingumo centro) statybą be esminių nukrypimų nuo projekto panaikinimo, nebaigto statyti statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre panaikinimo, hipotekos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsakovė pateiktame atskirajame skunde nepaneigia pirmiau nustatytų aplinkybių, o tik deklaratyviai nurodo, kad nekilnojamojo turto turėjimas ir įkeitimas už atsakovės prievoles suponuoja skolos išieškojimo perspektyvumą ir šio veiksmo atlikimą atsakovės naudai. Tai, kad su trečiuoju asmeniu bus atsiskaityta iš UAB „Dubingiai diamond resort“ turto (kurio teisinis statusas šiuo metu apskritai nėra aiškus), įkeisto atsakovės naudai, nepaneigia galimybės, jog atsakovės reikalavimas UAB „Dubingiai diamond resort“ apskritai nebus patenkintas.

22. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nutartį pagrindė prielaidomis. Teismas, konstatuodamas, kad atsakovės atžvilgiu vykdomi priverstiniai išieškojimai, turtui taikomi areštai, todėl neva jo įsipareigojimai yra gerokai didesni, nei nurodoma finansinėse ataskaitose ir kituose dokumentuose, nurodė, kuo remdamasis daro tokią išvadą. Nutartyje nurodoma, kad trečiojo asmens reikalavimas sudaro ne mažiau kaip 4 595 658,58 Eur, tačiau atsakovės balanse už 2024 metų pirmuosius keturis mėnesius nurodyti visi atsakovės bendrai vykdytini įsipareigojimai kreditoriams sudaro tik 3 687 465 Eur, o atsakovės pateiktame kreditorių sąraše (restruktūrizavimo plano 6 dalis) nurodyta, jog atsakovės įsipareigojimai kreditoriams sudaro 5 415 676,62 Eur. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės atžvilgiu vykdomos 23 vykdomosios bylos, taip pat susidariusi skola valstybės biudžetui. Vien tai, kad teismas neįvardijo kiekvienos vykdomosios bylos numerio ir informacijos, taip pat kokiu pagrindu atsakovės turtui yra taikomi areštai, nepaneigia fakto, jog tokios priemonės visgi yra taikomos atsakovei. Tai, kad atsakovės turtui taikomas areštas patvirtina ir įrašai Turto arešto aktų registre (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

23. Be kita ko, pažymėtina, kad 2024 m. rugpjūčio 7 d. atsakovės skola VSDFV biudžetui padidėjo iki 70 728,85 Eur (skola VSDFV biudžetui 2024 m. sausio 2 d. buvo 46 838,38 Eur, 2024 m. birželio 5 d. – 63 275,87 Eur, 2024 m. birželio 21 d. – 67 124,13 Eur), o Valstybinei mokesčių inspekcijai iki 30 407,65 Eur (pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo metu skola sudarė 18 663,95 Eur).

24. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad 2024 m. sausio 24 d. darbo užmokesčio skola darbuotojams buvo 49 690 Eur (VSDFV Panevėžio skyriaus 2024 m. sausio 25 d. patikrinimo aktas). Atsakovės pateikto balanso už 2023 metus duomenimis, įsipareigojimai susiję su darbo teisiniais santykiais siekė 140 355 Eur, 2024 m. balandžio 30 d. balanso duomenimis – 120 859 Eur, o remiantis restruktūrizavimo plane nurodytais duomenimis įsiskolinimai yra dar didesni. Atskirajame skunde atsakovė nurodo, kad teismas, priimdamas apskųstą nutartį, nesigilino į įsipareigojimų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, teisinę reikšmę ir sudėtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad būtent atsakovė nepateikė duomenų, kuriais remdamasis teismas galėtų spręsti, kokiu pagrindu šie įsipareigojimai atsirado. Pati atsakovė skunde pateikia prieštaringą paaiškinimą – viena vertus teigia, kad balanse nurodomi su darbo teisiniais santykiais susiję įsipareigojimai yra tiek darbo užmokestis darbuotojams, tiek mokėjimai biudžetui, tiek apskaitomos nepanaudotų atostogų kompensacijos, kurios nėra vykdytinas mokėjimas darbo santykiams tęsiantis, todėl darbo užmokesčio įsipareigojimas yra žymiai mažesnis, nei visi įsipareigojimai, susiję su darbo santykiais; kitame sakinyje atsakovė teigia, kad darbo užmokesčio pradelsimų atsakovė apskritai neturi, nevyksta jokie darbo ginčai su darbuotojais ir Darbo ginčų komisijose. Taigi, atsakovė su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, kurie paneigtų jos pačios pirmosios instancijos teismui pateiktus įrodymus – balanso duomenis bei kreditorių sąraše nurodytą informaciją, kuriame aiškiai įvardijami pirmosios eilės kreditoriai su bendru 184 134,98 Eur finansiniu reikalavimu pastabose pažymint „Pradelsta“.

25. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai įvertina atsakovės argumentą, kad jos prievolės VSDFV biudžetui nėra įsisenėjusios ir nevykdomos ilgą laiką. Tai, kad VSDFV Panevėžio skyrius, dėl vyravusios pasaulinės pandemijos ir įvestų apribojimų, 2021 m. liepos 20 d. sprendimu atidėjo atsakovės 49 077,89 Eur skolos sumokėjimą supaprastinta tvarka, nepaneigia skolos atsiradimo momento ir to, kad atsakovė nevykdė sprendime nurodytų sąlygų, todėl 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimas neteko galios. Kita vertus, net ir laikantis atsakovės nepagrįstos pozicijos, kad jos skolos pradelsimo laikotarpis turėtų būti skaičiuojamas nuo 2023 m. gruodžio 15 d., skola būtų laikoma įsisenėjusia. Pati atsakovė nurodo, kad tuo atveju, kai vėluojama sumokėti iki 180 dienų (pusės metų), tokį laikotarpį trunkantis negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais negali būti laikomas sistemingais ir nuolatinio pobūdžio finansiniais sunkumais. Tiek apskųstos nutarties priėmimo dieną, tiek bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, jau yra praėję daugiau nei 180 dienų nuo 2023 m. gruodžio 15 d., kai buvo panaikintas sprendimas dėl skolos sumokėjimo supaprastinta tvarka. Juo labiau, kaip minėta pirmiau šioje nutartyje – skola VSDFV biudžetui nuolat didėja.

26. Taigi, nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bendrovė susiduria su ilgalaikiais finansiniais sunkumais ir yra nemoki. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai nepaneigia šios teismo išvados (CPK 185 straipsnis).

27. Antra, tam, kad būtų galima kelti bendrovei restruktūrizavimo bylą, vadovaujantis JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktu turi būti nustatyta, kad bendrovė yra gyvybinga.

28. Teismas, spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, turi būti įsitikinęs juridinio asmens gyvybingumu tam, kad būtų sudarytos prielaidos išvengti nesėkmingų restruktūrizavimo atvejų. Juridinio asmens gyvybingumas suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti prievoles ateityje. Atsižvelgiant į tai, kad finansinių sunkumų sąvoka apima ir nemokumą, restruktūrizavimo byla gali būti keliama ir nemokiam juridiniam asmeniui, jei galima pagrįsti jo gyvybingumą. Gyvybingumą turi pagrįsti prie pareiškimo teismui iškelti restruktūrizavimo bylą pridėtas restruktūrizavimo planas. Teismas gali priimti nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena JANĮ nustatytų aplinkybių (restruktūrizavimo plano priemonės nepadės išvengti bankroto, restruktūrizavimas negalimas dėl sąlygų neatitikties, nebuvo įgyvendinti tam tikri procedūriniai reikalavimai), siekiant spręsti klausimą dėl pavėluoto bankroto proceso inicijavimo ir mažinti nuostolius kreditoriams. Taigi, gyvybingumui nustatyti JANĮ suteikta didelė reikšmė, t. y. būtent gyvybingumo elementas yra esminis kriterijus, atskiriantis bankroto ir restruktūrizavimo procedūras nemokumo bylos iškėlimo stadijoje. Nustačius, kad bendrovė yra gyvybinga, yra pagrindas spręsti dėl jos galimo restruktūrizavimo. Priešingu atveju (kai nenustatoma bendrovės gyvybingumo) sprendžiama dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-86-567/2023).

29. Gyvybingumo samprata turi būti aiškinama, visų pirma, pagal restruktūrizavimo proceso tikslus. JANĮ tikslas yra sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai, restruktūrizavimo proceso veiksmingumas priklauso nuo juridinio asmens gyvybingumo. Todėl teismas, taikydamas gyvybingumo sąlygą, turi įvertinti, ar juridinio asmens restruktūrizavimo procesas galės būti veiksmingas, užtikrins skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Kitaip tariant, gyvybingumo sąlygos vertinimas yra susijęs su reikšmingų faktinių aplinkybių visumos vertinimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-236-933/2023).

30. Teisės doktrinoje pabrėžiama, kad nustačius, jog įmonė yra ekonomiškai neperspektyvi, jos tolesnės veiklos vykdymas neleis pasiekti restruktūrizavimo tikslų. Tokiu atveju įmonė nelaikoma gyvybinga. <....> net ir esant gyvybingumo sąlygoms, bet įmonei negalint grąžinti skolų, jos nemokumo problemos turėtų būti sprendžiamos bankroto procese (R. Jokubauskas „Gyvybingumo samprata ir vertinimas juridinių asmenų nemokumo procese“, Jurisprudencija 2020, 27(2), p. 561).

31. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas gyvybingumo sąlygą, turi įvertinti, ar juridinio asmens restruktūrizavimo procesas galės būti veiksmingas, užtikrins skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-244-450/2021, 2021 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-585/2021). Dėl gyvybingumo sąlygos nustatymo teismas turi vertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė bendrovės nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita). Jei įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniam asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl įmonės gyvybingumo. Vertinant gyvybingumą, taip pat reikia atsižvelgti ir į esminių įmonės prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).

32. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė vykdo žirgyno, maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų teikimo „Dubingių žirgynas“ komplekse veiklą. Atsakovės teigimu, 2020 metais bendrovės veiklai didelę įtaką padarė COVID-19 pandemija, tai sąlygojo didelius nuostolius. Be to, bendrovė priėmė sprendimą statyti poilsio paskirties, SPA, pirčių ir baseinų kompleksą, kuriame lankytojų netrūktų visus metus. Tam tikslui buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis su UAB „Dubingiai diamond resort“, kurios vardu buvo gauta Europos Sąjungos parama komplekso veiklai, o atsakovė pasiskolino lėšas iš finansinio partnerio Estateguru tagatisagent OU. SPA centro statybos darbai buvo sustabdyti nutraukus Europos Sąjungos finansavimą, o nebaigta statyba pripažinta turinti nukrypimų. Atsakovė jau nuo 2022 metų bylinėjasi dėl statybos teisėtumo ir Europos Sąjungos paramos panaudojimo, šiuo metu SPA centro statybos darbai yra sustabdyti, turtui taikomos laikinosios apsaugos priemonės, o projekto užbaigimui finansavimas yra nutrūkęs. Taip pat teigė, kad 90 proc. pajamų atsakovė įprastai gauna per gegužės – spalio mėnesius, o likusiais mėnesiais veikla yra nuostolinga, kadangi šaltuoju metų laikotarpiu komplekso lankytojų ir klientų žymiai sumažėja.

33. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas įmonės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl įmonės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje. Iš esmės juridinio asmens restruktūrizavimo procedūros negali būti vykdomos (ar jei jos pradėtos vykdyti – tęsiamos), jei juridinis asmuo nevykdo mokestinių prievolių (nemoka mokesčių). Todėl veiksmingas restruktūrizavimo procesas yra siejamas ir su tinkamu juridinio asmens mokestinių prievolių vykdymu. Jei įmonė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių dar pradinėje nemokumo (restruktūrizavimo) proceso stadijoje ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar įmonės restruktūrizavimas galėtų būti laikomas veiksmingu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020, 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-836-407/2023).

34. Kaip jau minėta, įstaigos įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir VSDFV biudžetui nuolat didėja. Kaip nurodė VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą, atsakovei priskaičiuotos įmokos nėra mokamos, paskutinį kartą 2024 m. gegužės 30 d. debeto mokėjimo nurodymu buvo gauta 0,60 Eur įmoka, o pati atsakovė nuo pranešimo gavimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nėra atlikusi nei vieno mokėjimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dideli ir ilgalaikiai mokestiniai įsiskolinimai, sistemingas finansinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams nevykdymas teikia pagrindą nuspręsti, kad mokestinės ir piniginės prievolės nevykdomos sistemiškai, šie pažeidimai nėra pavieniai ar atsitiktiniai. Teisės doktrinoje pažymima, kad sistemingas nuolatinis įmonės prievolių nevykdymas rodo, jog restruktūrizavimas, kaip nemokumo problemų sprendimo būdas, jau yra pavėluotas ir turėtų būti taikomas įmonės bankroto procesas (R. Jokubauskas „Gyvybingumo samprata ir vertinimas juridinių asmenų nemokumo procese“, Jurisprudencija 2020, 27(2), p. 569).

35. Atsakovė teigia, kad ji restruktūrizavimo plane nurodė aiškias ir konkrečias priemones mokumo problemoms spręsti, jos nėra akivaizdžiai neįgyvendinamos, nerealios, tačiau joms įgyvendinti ir yra reikalingas restruktūrizavimo procesas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakove, kad restruktūrizavimo plano projekte pateikiamos tik preliminarios priemonės, o konkrečios ir išsamios priemonės restruktūrizavimo laikotarpiui nustatomos restruktūrizavimo plane. Visgi, teismo vertinimu, atsakovės plano projekte nurodomos priemonės nesudaro pagrindo išvadai, kad bendrovės restruktūrizavimas galėtų būti laikomas veiksmingu ir leistų įvykdyti kreditorinius reikalavimus ateityje. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad restruktūrizavimo plane nurodytos bendrovės gyvybingumo atkūrimo priemonės yra deklaratyvios, nepagrįstos objektyviais tokių priemonių efektyvumo ir realumo duomenimis. Restruktūrizavimo plane nurodytų bendrovės gyvybingumo atkūrimo priemonių atsakovė detaliau nepagrindžia ir atskirajame skunde, teigdama vien tai, jog derybos su potencialiais investuotojais yra itin sudėtingos dėl atsakovės teisinio statuso, kadangi bet koks finansų rinkoje veikiantis subjektas nori turėti aiškumą dėl savo investicijų teisinio statuso. Pažymėtina, kad pati atsakovė siekia, jog jai būtų iškelta restruktūrizavimo byla, todėl lieka neaišku, kodėl derybos jau faktiškai iškėlus restruktūrizavimo bylą bus sėkmingesnės, nei dar neiškėlus restruktūrizavimo bylos. Atsakovė atskirajame skunde akcentuoja SPA komplekso užbaigimą ir vystymo galimybes, tačiau ekonomiškai ir teisiškai jų nepagrindžia, ypač atsižvelgiant į tai, kad UAB „Dubingiai diamond resort“ SPA poilsio komplekso veikla iki šiol nėra vykdoma, o dėl statybos (kurios šiuo metu yra sustabdytos) teisėtumo tebevyksta teisminiai ginčai.

36. Atsakovė iš esmės ketina tęsti iki šiol vykdytą veiklą, kuri norimų pokyčių neduoda ir nelemia prielaidų spręsti apie sėkmingą restruktūrizavimo perspektyvą, įveikiant finansinius sunkumus bei išsaugant gyvybingumą, o įvertinus atsakovės įsiskolinimų dydį, gaunamas pajamas, patiriamas išlaidas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tik trumpalaikis skolų mokėjimo atidėjimas neleis atsakovei padengti skolas ir atkurti gyvybingumą. Pažymėtina, kad atsakovė nebuvo pajėgi įvykdyti dar 2021 m. liepos 20 d. atidėtą 49 077,89 Eur skolą VSDFV biudžetui.

37. Atsakovė su atskiruoju skundu taip pat pateikė duomenis už šių metų birželio mėn., pagal kuriuos atsakovė surinko 61 950,11 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad argumentai apie veiklos tęstinumą turi būti ne deklaratyvūs, o realūs, pateikiant teismui atitinkamas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Viena vertus, tai, kad pastaruosius keletą mėnesių bendrovės veikla buvo pelninga, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepakanka išvadai dėl bendrovės veiklos ilgesnėje perspektyvoje pagerėjimo bei galimybių vykdyti prievoles kreditoriams užtikrinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1547-553/2020). Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai net nėra tokio dydžio nuolatinės pajamos, kurių pakaktų padengti ne tik įsiskolinimus, tačiau ir pačios atsakovės vieno mėnesio bazines veiklos išlaidas (atsakovė atsiliepime į ieškovės prašymą nurodė, kad bendra sąnaudų suma per mėnesį praėjusio sezono metu sudarė 130 325,72 Eur).

38. Byloje nesant duomenų, patvirtinančių atsakovės vykdomos ūkinės komercinės veiklos perspektyvumą, augant atsakovės skolai valstybės biudžetui ir kitiems kreditoriams, nenumatant esminių įstaigos persitvarkymo veiksmų, konstatuojama, kad bendrovė negali būti laikoma gyvybinga, kurios išsaugojimas rinkoje užtikrintų finansinių sunkumų išsprendimą ir kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs skundžiamos nutarties turinį, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, ištyręs faktinius bylos duomenis, padaro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovė nėra gyvybinga. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl bendrovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tinkamai nustatė bendrovės mokumo, gyvybingumo ir veiklos perspektyvų nebuvimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria iškėlė bendrovei bankroto bylą.

Dėl bylos procesinės baigties

39. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apskųstos nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, ištyręs bylos faktinius duomenis, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė JANĮ normas, todėl pagrįstai atsisakė iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą bei iškėlė bankroto bylą. Atsakovės atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2024 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.