Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. Č. ieškinį atsakovui D. Š. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir į vaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šilalės savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką atsakovui pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Faktinės aplinkybės ir byloje kilusio ginčo esmė

5. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad D. Š. yra ieškovės K. Č. ir atsakovo D. Š. sūnus. Sprendimo priėmimo dieną vaikui yra (duomenys neskelbtini) metų, jis mokosi (duomenys neskelbtini). Ieškovė nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, per mėnesį gaunama socialinių išmokų suma sudaro apie 430 Eur. Turi dar du išlaikomus asmenis – E. Č., gimusį (duomenys neskelbtini), ir U. V., gimusį (duomenys neskelbtini). Iš Kelių transporto priemonių registro duomenų nustatyta, kad ieškovė nuosavybes teise priklausančių transporto priemonių neturi. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad K. Č. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). (sklypo vidutinė rinkos vertė yra (duomenys neskelbtini) Eur); gyvenamasis namas (vidutinė rinkos vertė – (duomenys neskelbtini) Eur); kiti pastatai: viralinė, ūkinis pastatas, tvartas, garažas, kiemo statiniai ir kiti ūkiniai pastatai (visų jų bendra vidutinė rinkos vertė – (duomenys neskelbtini) Eur). Iš teismo iniciatyva surinktų įrodymų nustatyta, kad atsakovas Lietuvos Respublikoje šiuo metu nedirba, registruotino kilnojamojo turto neturi. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad atsakovui D. Š. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). (vidutinė buto rinkos vertė yra (duomenys neskelbtini) Eur).

6. Šioje byloje ieškovė K. Č. reiškia atsakovui D. Š. reikalavimus dėl vaiko D. Š. gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

7. Ieškovė byloje pareikštu ieškiniu prašo nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus D. Š. gyvenamąją vietą su ieškove.

8. Teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 2 dalis).

9. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras, kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2011 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011; kt.). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo).

10. Iš bylos duomenų matyti, kad šalių nepilnametis sūnus nuo gimimo faktiškai gyvena su ieškove. Iš byloje esančio šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto matyti, jog ieškovės gyvenamojoje vietoje vaikui yra sudarytos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad išvadą teikiančios institucijos atstovams atsakovas D. Š. nesudarė galimybės įvertinti jo gyvenamosios vietos sąlygų. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų vaiko interesus. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkintinas, šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.174 straipsnis).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

11. CK 3.170 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

12. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; kt.).

13. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas su sūnumi bendrauja nereguliariai, t. y. išvadą teikiančios institucijos atstovės apklausiamas vaikas paaiškino, kad su tėčiu matosi, kai jis atvažiuoja pas savo tėvus (vaiko senelius). D. Š. taip pat paaiškino, kad su tėčiu bendrauja tik tada, kai jis būna blaivus. Ieškovė ieškinyje nurodė ir jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė ne tik nedraudžia atsakovui matytis su sūnumi, tačiau šį bendravimą palaiko ir skatina. Teismo vertinimu, šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad atsakovo ir jo sūnaus bendravimas nėra reguliarus, į tai, kad atsakovas nepateikė jokių nesutikimo su ieškovės prašomos nustatyti bendravimo tvarkos sąlygomis argumentų, manytina, kad geriausius vaiko interesus atitiks ieškovės pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka, todėl šis ieškinio reikalavimas tenkintinas visiškai.

Dėl išlaikymo priteisimo

14. Ieškovė byloje pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo po 190 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnamečiui sūnui D. Š. išlaikyti nuo 2022 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas pavesti tvarkyti ieškovei uzufrukto teise.

15. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

16. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga apie 500 Eur suma bei pateikė detalų sūnui išlaikyti reikalingų išlaidų apskaičiavimą. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad per mėnesį sūnaus maistui mokykloje ir namuose išleidžiama 215 Eur, drabužiams, avalynei – 50 Eur, sveikatos priežiūros išlaidoms – 30 Eur, higienos priemonėms – 30 Eur, mokyklinėms prekėms, ekskursijoms – 50 Eur, vaikui tenkanti buitinių prekių (patalynė, rankšluosčiai ir pan.) išlaidų dalis – 60 Eur, pramogoms, laisvalaikiui – 30 Eur. Taigi pagal ieškovės ieškinyje pateiktą išlaidų pagrindimą bendra išlaidų vaiko poreikiams suma per mėnesį iš viso sudaro apie 500 Eur. Šį išlaidų pagrindimą ieškovės atstovė palaikė ir teismo posėdžio metu. Įvertinęs nurodytų išlaidų rūšį ir jų dydį, teismas pripažįsta, jog ieškovės nurodytos išlaidos iš esmės atitinka vaiko amžių, jo poreikius ir nėra aiškiai per didelės ar nepagrįstos. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas). Vadinasi, šiuo atveju teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog ieškovė neįrodė sūnaus poreikiams patenkinti reikalingos sumos dydžio pagrįstumo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, ieškovės pateiktą išlaidų pagrindimą, atsižvelgdamas į vaiko amžių, prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, teismas konstatuoja, jog šalių nepilnamečiui sūnui išlaikyti per mėnesį yra reikalinga apie 500 Eur suma

17. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Atsižvelgiant į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, taip pat įvertinus tai, kad išmoka vaikui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą nuo 2022 m. sausio 1 d. sudaro 80 Eur, o ieškovės atveju – 120 Eur, sprendžiant klausimą dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, laikytina, jog vaiko poreikiams per mėnesį tėvai privalo skirti apie 380 Eur (500 Eur – 120 Eur = 380 Eur).

18. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

19. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba, yra užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje ir kaip nurodė ieškinyje – aktyviai ieškosi darbo. Ieškovė nurodė, kad vasaros ir rudens laikotarpiu deda maksimalias pastangas gauti pajamų – renka uogas ir grybus, ieškosi trumpalaikių darbų. Iš pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė gauna išmokas vaikams ir socialinę pašalpą. Taigi ieškovė su darbo santykiais susijusių pajamų negauna, vienintelės jos pajamos yra vaikams mokamos išmokos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir socialinė pašalpa. Ieškovė turi jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir kitus statinius. Šį turtą ieškovė įsigijo siekdama sudaryti geresnes sąlygas augti vaikams. Ieškovės teigimu, jos gaunamų pajamų neužtenka sūnui išlaikyti, todėl ji kreipiasi į ūkininkus prašydama leisti atlikti talkos darbus ir pan.

20. Kaip jau minėta, iš teismo iniciatyva surinktų įrodymų nustatyta, kad atsakovas Lietuvos Respublikoje šiuo metu nedirba, registruotino kilnojamojo turto neturi. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad atsakovui D. Š. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini).

21. Spręsdamas klausimą dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali dirbti ir gauti pajamų, iš kurių galėtų teikti sūnui reikalingo dydžio išlaikymą. Byloje taip pat nėra duomenų apie atsakovo turimus rimtesnius sveikatos sutrikimus, dėl kurių jis neturėtų realių galimybių ieškoti geriau apmokamo darbo, jeigu jo gaunamos pajamos nėra pakankamos skirti vaikui reikalingo dydžio išlaikymą. Taip pat įvertintina, kad atsakovas neginčijo teismo nutarties, kuria priteistas laikinas 190 Eur išlaikymas vaikui, t. y. atsakovas nenurodė, jog priteistas laikinas 190 Eur dydžio išlaikymas yra nepagrįstas ar, kad jis neturi galimybių mokėti tokio dydžio išlaikymą. Atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovė deda pastangas susirasti darbą, taip pat ieško galimybių gauti pajamų iš uogų ir grybų rinkimo, talkos pas kaimynus ir pan. Be to, įvertintina ir tai, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, todėl jai neišvengiamai teks didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

22. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, byloje esančius įrodymus apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį bei jų sūnaus poreikius, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, iš atsakovo nepilnamečiui sūnui D. Š. išlaikyti priteistina po 190 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Šalių nepilnamečiui sūnui išlaikyti skiriamas lėšas ieškovei pavestina tvarkyti uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

23. Teismas pažymi, kad nors ieškovė prašo priteisti išlaikymą nuo 2022 m. liepos 1 d., tačiau CK 3.200 straipsnyje yra įtvirtintas išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo momentas. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda tada, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Už laikotarpį nuo išlaikymo neteikimo pradžios iki ieškinio pareiškimo dienos priteisiamas įsiskolinimas. Teismas negali priteisti įsiskolinimo daugiau nei už paskutinius trejus metus, skaičiuojant nuo dienos, kai pareikštas reikalavimas priteisti išlaikymą (CK 3.200 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas 54 “Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ 13 punktas). Tai reiškia, kad išlaikymas periodinėmis išmokomis yra priteisiamas nuo ieškinio padavimo teismui dienos, o už ankstesnį laikotarpį priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas. Todėl 190 Eur kas mėnesį mokamos periodinės išmokos priteistinos nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

24. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 6840 Eur nepilnamečio sūnaus išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius (iki 2022 m. liepos 1 d.).

25. Kaip jau minėta, CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (šiuo atveju iki 2022 m. rugpjūčio 8 d.). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

26. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius iki kreipimosi į teismą dienos, nurodydama, jog šiuo laikotarpiu atsakovas sūnui turėjo teikti po 190 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį. Iš byloje esančių įrodymų nėra pagrindo daryti išvados, jog iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai buvo iš esmės mažesni. Teismas taip pat neturi pagrindo daryti išvados, jog aplinkybės, susijusios su ieškovės ir atsakovo turtine padėtimi laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 31 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. būtų iš esmės skirtingos, nei šiuo metu esamos aplinkybės dėl šalių turtinės padėties. Atsižvelgiant į tai, remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, pripažintina, kad šalių nepilnamečio sūnaus D. Š. poreikius nuo 2019 m. liepos 31 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. atitiko 190 Eur per mėnesį atsakovo teiktinas išlaikymas.

27. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog aptariamu laikotarpiu atsakovas teikė sūnui išlaikymą pinigais ar prisidėjo prie sūnaus išlaikymo kokia nors kita forma (CPK 178 straipsnis). Vadinasi, laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 31 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. atsakovas sūnui išlaikyti turėjo skirti 6840 Eur (190 Eur x 36 mėn.), todėl dėl neteikto išlaikymo iki ieškinio pateikimo yra susidaręs 6840 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Esant šioms aplinkybėms, iš atsakovo priteistinas 6840 Eur nepilnamečio sūnaus D. Š. išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 31 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d.

28. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. CK 6.210 straipsnyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas netinkamai vykdė savo pareigą teikti sūnui reikalingą išlaikymą, iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos išlaikymo įsiskolinimo sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

29. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai, o skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas), laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi, naikintos nuo sprendimo priėmimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

31. Ieškovės reikalavimai yra patenkinti visiškai.

32. Nustatyta, kad ieškovei šioje byloje buvo teikta antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2022 m. spalio 13 d. Nr. (12.34Mr) PT-7726). Pažymoje nurodyta, kad K. Č. pagal 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. (8.3Mr.)TP-22-T-636-4855 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, dėl to Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 346,67 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra tenkinamas visiškai, šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo.

33. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

34. Ieškovė pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnis). Šioje byloje ieškovė pareiškė vieną neturtinio pobūdžio (vaiko gyvenamosios vietos nustatymas ir bendravimo tvarkos nustatymas laikytini susijusiais reikalavimais) ir du turtinio pobūdžio (išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimas) reikalavimus. Todėl remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktais, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybei priteistinas 305 Eur dydžio žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio D. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti tokią atsakovo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio sūnaus D. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

- D. Š. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi D. Š. kas antros savaitės savaitgalį, pradedant šeštadienį nuo 11 val. iki sekmadienio 17 val., su teise sūnų pasiimti su savimi per naktį. Susitikimus pradedant skaičiuoti nuo pirmo, po įsiteisėjusio teismo sprendimo, savaitgalio. Sūnų pasiimant ir grąžinant iš / į jo gyvenamosios vietos.

- Nepilnamečio sūnaus tėvas turi teisę netrukdomai ir neribotai bendrauti su nepilnamečiu vaiku visomis susisiekimo ir kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, kai tai netrukdo sūnaus ugdymui, sveikatai, poilsiui ir, kai pats sūnus to nori.

- Nepilnamečio sūnaus tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir kitu šioje tvarkoje neaptartu laiku, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko užimtumą ir galimybes, sutikimą iš anksto suderinęs su sūnaus mama K. Č..

Priteisti iš atsakovo D. Š. po 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų 0 ct) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnamečiui sūnui D. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikyti nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2022 m. rugpjūčio 8 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, 6840 Eur (šešių tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimties eurų 0 ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 31 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d., 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 6840 Eur skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2022 m. rugpjūčio 8 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pavesti ieškovei K. Č. nepilnamečio sūnaus D. Š. išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Iš atsakovo D. Š. priteisti 346,67 Eur ( tris šimtus keturiasdešimt šešis eurus 67 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – už antrinę teisinę pagalbą.

Iš atsakovo D. Š. priteisti 305 Eur (tris šimtus penkis eurus 0 ct) žyminio mokesčio valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Nuo šio sprendimo priėmimo dienos panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.