- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-05
- Bylos Nr.
- e2A-242-430/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06747-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Atsakovas
- S. B.
- Ieškovas
- A. B.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. B. (dabartinė pavardė – Š.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2663-566/2018 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei S. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 400 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016 m. vasario 27 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarp šalių įvyko konfliktas, kurio metu atsakovė sužalojo ieškovą. Dėl minėto įvykio buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, jo metu ieškovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju, o atsakovei iškelta baudžiamoji byla. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 31 d. nuosprendžiu atsakovė pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nubausta laisvės apribojimu 3 mėnesiams. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje paliktas nenagrinėtu. Ieškovo manymu, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 31 d. nuosprendžiu buvo nustatytos visos būtinos atsakovės civilinės atsakomybės kilimui sąlygos (neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių). Ieškovo teigimu, dėl įvykio jis patyrė 400,06 Eur turtinę žalą, kurią sudarė 15,06 Eur išlaidos už atliktą medicininę apžiūrą, 35 Eur išlaidos už antstolio paslaugas, atliekant faktinių aplinkybių konstatavimą ir 350 Eur išlaidos, susijusios su buto durų remontu. Taip pat ieškovas patyrė 1 000 Eur neturtinės žalos, nes dėl įvykio ir jo metu patirtų sužalojimų jautė skausmą, nepatogumus, pažeminimą ir dvasinį sukrėtimą. Be to ieškovas iki šiol jaučia nesaugumo jausmą ir baimę, jog atsakovė gali jį vėl užpulti.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu nesutiko su ieškiniu ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovė buvo pateikusi dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 31 d. nuosprendžio kasacinį skundą ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. spalio 1 d. nutartimi atleido ją nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo. Paaiškino, kad ieškovo įrodinėjama turtinė žala nepagrįsta ir nesusijusi su nežymiu ieškovo sveikatos sutrikdymu. Ieškovo reikalaujama 350 Eur suma už durų apgadinimą nėra tikrasis žalos dydis, nes tokio dydžio išlaidos realiai nebuvo patirtos, o prie jų apgadinimo prisidėjo pats ieškovas, dėl to turi būti mažintinos. Atsakovės manymu, ieškovo teiginiai dėl patirtos neturtinės žalos taip pat nepagrįsti ir turi būti vertinami visų aplinkybių kontekste. Atsakovės teigimu, pats ieškovas įvykio metu elgėsi netinkamai ir neprotingai, buvo labai neatsargus ir nerūpestingas. Taip pat atsakovė akcentavo, kad jos finansinė padėtis šiuo metu yra labai sunki, ji gyvena su keturiais nepilnamečiais vaikais ir juos išlaiko, tačiau gauna nedideles pajamas, dėl to sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas į šias aplinkybes privalo atsižvelgti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovės 600 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (600 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. kovo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinys atmetė.
5. Teismas nustatė, kad tarp šalių kilo konfliktas, po kurio atsakovei buvo iškelta baudžiamoji byla dėl fizinio skausmo (nežymaus sveikatos sutrikdymo) sukėlimo ieškovui. Ieškovas minėtoje byloje buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 31 d. nuosprendžiu atsakovė buvo pripažinta kalta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir nubausta laisvės apribojimu 3 mėnesiams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. spalio 1 d. nutartimi panaikino ankstesnių teismų nuosprendžius ir atleido atsakovę nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį, t. y. dėl veikos mažareikšmiškumo.
6. Teismas, spręsdamas dėl reikalavimo priteisti turtinę žalą pagrįstumo, padarė išvadą, jog faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo rengimo išlaidos (35 Eur) priskirtinos išlaidoms, susijusioms su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, jos pagrįstos ir įskaičiuojamos į ieškovo nuostolius, dėl to priteistinos. Teismas nenustatė, kad virtuvės durų apgadinimas galėjo atsirasti dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų, dėl to padarė išvadą, jog durys buvo apgadintos dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir ši žala turi būti atlyginta. Teismo vertinimu, ieškovo pateikti įrodymai dėl durų remonto už 350 Eur sumą yra pagrįsti, nes už šią sumą buvo atliekamas durų restauravimas, tačiau ne naujų durų gamyba, o byloje nepateikta kitų įrodymų, kad žalos dydis galėtų būti nepagrįstas. Teismo vertinimu, iš atsakovės turi būti priteista ieškovui 15 Eur išlaidų, kurias ieškovas patyrė, sumokėjęs už Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto atliktą apžiūra, nes šios išlaidos laikytinos atsakovės neteisėtų veiksmų (ieškovo nežymaus sveikatos sutrikdymo) pasekme (tiesioginis priežastinis ryšys).
7. Teismas, spręsdamas dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą pagrįstumo, padarė išvadą, kad ieškovo išvardintos (įrodinėjamos) neigiamos pasekmės, išgyvenimai, nepatogumai kilo dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, kurie buvo įvertinti baudžiamąja tvarka, egzistuoja priežastinis ryšys, todėl ieškovo patirta neturtinė žala turi būti atlyginta. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo teismo padarytas išvadas dėl atsakovės nusikaltimo padarinių, į tai, jog veika buvo padaryta tarp šalių susiklosčius itin konfliktiškiems santykiams dėl vykstančio santuokos nutraukimo proceso, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijaus, iš atsakovės ieškovui priteisė 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
III. Apeliacinis skundas ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovė S. B. (dabartinė pavardė – Š.) pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
9. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui 400 Eur turtinei žalai atlyginti, nesivadovavo susiklosčiusia teismų praktika, neįvertino vieno rašytinio įrodymo turinio ir reikšmės, dėl to padarė neteisėtas išvadas dėl patirtos turtinės žalos dydžio. Teigia, kad byloje nepateikta rašytinių įrodymų, kad ieškovas patyrė ar ateityje patirs 350 Eur žalą dėl durų remonto, o teismas nepagrįstai nevertino byloje reikšmingo įrodymo – ieškovo į bylą pateikto 2018 m. sausio 22 d. advokatų profesinės bendrijos B. ir partneriai banko sąskaitos išrašo, kuriame užfiksuota, kad avansinį 200 Eur dydžio mokėjimą už durų remontą atliko advokatų kontora – Advokatų profesinė bendrija B. ir partneriai, tačiau ne pats ieškovas. Dėl tokių priežasčių, ieškovas, gaudamas 350 Eur žalos atlyginimą teismo sprendimu, nepatyręs jokių išlaidų, nepagrįstai praturtėjo. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad tarp ieškovo ir advokatų profesinės bendrijos buvo tarpusavio susitarimai dėl atsiskaitymo.
10. Apeliantė nesutinka, kad 15 Eur už Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto atliktą apžiūrą ir 35 Eur faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidos, kaip turtinės žalos priteisimas, susijęs priežastiniu ryšiu su ieškovo nežymaus sveikatos sutrikdymu, nes atsakovei nebuvo pritaikyta baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamos veikos padarymą.
11. Apeliantė nesutinka, kad ieškovui buvo priteistas 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas, nes teismas, padarydamas išvadą, jog ieškovas patyrė neturtinę žalą, neįvardino jos turinio ir neatskleidė kuo konkrečiai pasireiškė ieškovo patirta neturtinė žala. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į nukentėjusiojo elgesį šioje situacijoje, nes įtakos ieškovo patirto sveikatos sutrikdymo atsiradimui turėjo paties nukentėjusiojo elgesys. Teismas neišlaikė teisingo balanso tarp apeliantės interesų ir ieškovo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo konkretaus įvykusio įvykio aplinkybių kontekste. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9.-13039-1015/2016, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-146-574/2017 buvo konstatuotas netinkamas ir neadekvatus ieškovo elgesys, dėl to ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas.
12. Ieškovas atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą nepateikė. Pareiškime (atsisakydamas nuo savo apeliacinio skundo) pateikė apeliacinės instancijos teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog apeliantė siekia suklaidinti apeliacinės instancijos teismą, nurodydama aplinkybes dėl Advokatų profesinės bendrijos B. ir partneriai mokėjimo, nes šioje advokatų profesinėje bendrijoje veikia vienasmenis atstovas – pats ieškovas. Šioje advokatų profesinėje bendrijoje buvo įregistruota ieškovo, kaip advokato, darbo vieta. Kadangi ieškovas iki šiol yra vienintelis minėto juridinio asmens dalyvis ir vienasmeniškai jam atstovauja, dėl to visi mokėjimai, atliekami iš Advokatų profesinės bendrijos B. ir partneriai sąskaitos yra vykdomi tik su jo žinia. Nagrinėjamu atveju minėta sąskaita buvo apmokėta iš juridinio asmens sąskaitos, nes pačio ieškovo asmeninės sąskaitos buvo areštuotos, dėl to toks mokėjimas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.50 straipsnio sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimą dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.
15. Ieškovas pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus dokumentus – Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašą apie Advokatų profesinę bendriją B. ir partneriai, ir Lietuvos Advokatūros 2016 m. sausio 14 d. protokolo išrašą. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuos įrodymus ieškovas galėjo pateikti teismui ir anksčiau, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pateikti nauji įrodymai prisideda prie ieškinyje ir apeliaciniame skunde išdėstytų faktinių aplinkybių atskleidimo (įrodinėjant turtinę žalą), pateiktus naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismas priima ir vertina juos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).
16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Žemesnės instancijos teismas
17. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2016 m. vasario 27 d., apie 21.30 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), tarp ieškovo A. B. ir atsakovės S. B. įvyko konfliktas. Dėl šio įvykio atsakovei iškelta baudžiamoji byla, kurioje ji buvo kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymu, o ieškovas A. B. baudžiamojoje byloje pripažintas nukentėjusiuoju. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2214-1038/2016 kaltinamąją išteisino. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-82-211/2017 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nuosprendį ir priėmė naują nuosprendį byloje – pripažino S. B. kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nubaudė laisvės apribojimu 3 mėnesiams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. spalio 10 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 31 d. nuosprendį, ir pritaikęs BK 37 straipsnį, atleido S. B. nuo baudžiamosios atsakomybės bei bylą jos atžvilgiu nutraukė. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje paliktas nenagrinėtu. Taip pat dėl šio įvykio atsakovės S. B. atžvilgiu buvo nagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.9.-13039-1015/2016 nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimų įvykio ir sudėties. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. ATP-146-574/2017 šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas paliktas nepakeistu.
18. Vienu iš apeliacinio skundo argumentų dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodoma tai, kad teismas neatsižvelgė į nukentėjusiojo elgesį, neišlaikė teisingo balanso tarp apeliantės interesų ir ieškovo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo konkretaus įvykio aplinkybių kontekste. Pasisakant dėl minėto argumento, pažymėtina, kad kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog baudžiamosiose bylose nustatyti faktai civilinėje byloje turi ribotą prejudicinę galią. Į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje įeina, pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Taigi, pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, tuo tarpu kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017, 16 punktas). Remiantis kasacinio teismo praktika, teismo nuosprendžiai, kuriais nustatyti faktai civilinio ginčo teisiniame santykyje nėra prejudiciniai, vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008). Nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017 atsakovė S. B. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo. Baudžiamojoje byloje buvo konstatuotas atsakovės padarytas nusikaltimas ieškovo atžvilgiu (jo sužalojimas) ir pasekmės, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas dėl atsakovės tyčinių neteisėtų veiksmų, tačiau veika pripažinta mažareikšme, dėl to atsakovė atleista nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to kasacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, jog konfliktas tarp šalių kilo dėl abiejų sutuoktinių nevisiškai adekvataus elgesio, pasireiškusio abipusiais įžeidinėjimais po jų mažamečio vaiko susirgimo. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 23 d. nutartyje priimtoje administracinėje byloje Nr. ATP-146-574/2017, nustatė, jog šalių santykiai itin įtempti ir negalima daryti išvados, jog ginčo situaciją lėmė tik S. B. veiksmai, o ne bendra itin konfliktinė situacija šeimoje. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės šiai civilinei bylai turi prejudicinę reikšmę ir teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti konstatuotų šių aplinkybių (t. y. tiek dėl nusikalstamų veiksmų ir jų civilinių teisinių pasekmių, tiek dėl nepaneigtos abipusės (bendros) kaltės dėl konflikto atsiradimo priežasčių). Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės motyvus, kad pirmosios instancijos teismas nevertino nukentėjusiojo elgesio, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Priešingai, teismas atsižvelgė į aplinkybę, jog nusikalstama veika buvo padaryta tarp šalių susiklosčius itin konfliktiniams santykiams dėl vykstančio santuokos nutraukimo proceso ir sprendė, kad 200 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas atitinka tiek CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, tiek bendrus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šalių santykių įvardijimas itin konfliktiškais dėl santuokos nutraukimo proceso laikytinas abiejų šalių elgesio įvertinimu.
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įprastiniu atveju už nesunkų ir nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 580 eurų iki 2900 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015; 2K-95-222/2017 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovui priteista 200 eurų neturtinė žala yra teisinga, išlaikanti balansą, proporcinga padarytai žalai ir atitinka suformuotą teismų praktiką, todėl apeliacinės instancijos teismas negali nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo ir šioje dalyje apeliacinis skundas atmestinas.
20. Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų dėl nepagrįsto ieškovo praturtėjimo, apeliantės teigimu, jam nepatyrus durų remonto išlaidų, pažymėtina, kad pagal CK 6.50 straipsnio 1 dalį prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Tokių prievolės vykdymo apribojimų apeliantė nenurodo. Kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad kito asmens prievolės įvykdymas už skolininką, nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų apribojimų, yra tik pradinio kreditoriaus reikalavimo pasibaigimo pagrindas, skolininkui prievolė (ir visos iš šios prievolės atsiradusios papildomos teisės ir pareigos) nepasibaigia – jis ją turi įvykdyti trečiajam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017, 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-378/2018). Byloje pateiktas uždarosios akcinės bendrovės „Stradivarija“ (toliau – UAB „Stradivarija“) durų išmontavimo, restauravimo ir sumontavimo kainos paskaičiavimas 350 Eur sumai, o 2018 m. sausio 19 d. UAB „Stradivarija“ išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. 0002229 ieškovui apmokėti 200 Eur sumą (avansinį mokėjimą pagal sutartį už paslaugas). PVM sąskaita-faktūra Nr. 0002229 (už durų išmontavimo, restauravimo ir sumontavimo paslaugas) išrašyta ieškovui A. B., o ne Advokatų profesinei bendrijai B. ir partneriai, t. y. prievoles už durų išmontavimo, restauravimo ir sumontavimo paslaugas prisiėmė ieškovas, o ne advokatų kontora. Advokatų profesinei bendrijai B. ir partneriai apmokėjus UAB „Stradivarija“ išrašytą sąskaitą faktūrą, UAB „Stradivarija“, kaip kreditoriaus, reikalavimai iš dalies, pasibaigė, o Advokatų profesinei bendrijai Bandžius ir partneriai perėjo kreditoriaus teisės į ieškovą, kurio prievolė sumokėti už durų remontą, nepasibaigė. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo remtis nepagrįsto praturtėjimo instituto nuostatomis, kadangi šios normos yra skirtos suinteresuotų asmenų teisėms ginti tokiose situacijose, kai skolininkas jų sąskaita jau įgijo (gavo) turtą ar praturtėjo, t. y. faktiškai turtą valdo, tačiau nėra turto įgijimą (turėjimą) legalizuojančio teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2009; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-916/2016).
21. Apeliantė teigė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai priteisė 15 Eur už Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto atliktą apžiūrą ir 35 Eur už antstolio paslaugas, atliekant faktinių aplinkybių konstatavimą. Apeliantė motyvuoja tuo, kad šios sumos nesusijusios priežastiniu ryšiu su ieškovo nežymaus sveikatos sutrikdymu. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka ir pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad 15 Eur išlaidų už Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto atliktą apžiūrą ieškovas patyrė siekdamas apginti savo teises privataus kaltinimo tvarka ir jos laikytinos atsakovės neteisėtų veiksmų (ieškovo nežymaus sveikatos sutrikdymo) pasekme (tiesioginis priežastinis ryšys), o 35 Eur išlaidos patirtos už antstolio suteiktas paslaugas, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Šios išlaidos laikytinos atsakovės neteisėtų veiksmų pasekme, dėl to pirmosios instancijos teismas jas pagrįstai priteisė iš atsakovės.
22. Kiti apelianto skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).
23. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – Tarnyba) pateikė apeliacinės instancijos teismui 2019 m. vasario 8 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodė, jog atsakovei pagal Tarnybos 2017 m. gegužės 29 d. sprendimą ir 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą byloje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir valstybė patyrė 350,84 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatės teisinę pagalbą, kurias prašo priteisti. 2018 m. vasario 26 d. Tarnyba buvo pateikusi pirmosios instancijos teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (258,20 Eur), kurio pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu neišsprendė.
24. Tarnybos sprendimai patvirtina, kad atsakovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos esmė yra ta, kad dalis ar visos tokios pagalbos teikimo tam tikrų kategorijų asmenims išlaidos yra apmokamos iš specialiai tam skirtų valstybės biudžeto lėšų. Asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, susijusios su civilinės bylos nagrinėjimu, išlaidų atlyginimo tvarka įtvirtinta CPK 99 straipsnio 2 dalyje, t. y. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1357-221/2018). Kartu pažymėtina ir tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui netaikomas CPK 98 straipsnis ir jame numatytas prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas pateikimo terminas (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-534-544/2018). Pabrėžtina, jog Tarnyba nagrinėjamose bylose nedalyvauja ir jai nėra siunčiama informacija apie teisme pradėtą bylos procesą, teismo priimtus procesinius sprendimus bei jų priėmimo laiką, dėl to pagal CPK 99 straipsnį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimas sprendžiamas teismui gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, neatsižvelgiant į tai, ar šie duomenys gauti iki bylos nagrinėjimo pabaigos, ar jau priėmus byloje galutinį procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-232/2013, Nr. 3K-3-337-421/2016).
25. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas neišsprendė Tarnybos turėtų išlaidų pirmosios instancijos teisme, nors tokie įrodymai jam buvo pateikti, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką dėl CPK 99 straipsnio taikymo, sprendžia šių bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai atlyginimo klausimą proporcingai ieškovo atmestų/patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
26. Atmetus apeliacinį skundą, 92,64 Eur valstybės patirtos išlaidos už advokatės teisinę pagalbą pagal 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą nepriteisiamos, o patenkinus 42,85 proc. pareikštų reikalavimų iš ieškovo valstybei priteistina 110,63 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Likusi suma turėtų būti priteisiama iš atsakovės, tačiau ji atleista nuo bylinėjimosi išlaidų 100 proc., dėl to apmokama iš valstybės biudžeto lėšų.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 110,63 Eur (šimtas dešimt Eur 63 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nurodant, kad šios išlaidos turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 – AB „Citadele“ banke, LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 – Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220 ir LT74 4010 0510 0132 4763 – Luminor banke, LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.