Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl ieškinio senaties terminą iš indėlių draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams reglamentuojančių materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo.Ieškovė valstybės įmonė ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ prašė priteisti iš atsakovės Švenčionių rajono savivaldybės administracijos be pagrindo gautus 677 288,36 Lt (196 156,27 Eur) ir procesines palūkanas. Ieškinio reikalavimas grindžiamas tuo, kad trečiajam asmeniui AB bankui SNORAS (toliau – ir Bankas) iškėlus bankroto bylą įvyko draudžiamasis įvykis pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau – ir IĮIDĮ) 2 straipsnio 2 dalį. Dėl to ieškovei atsirado pareiga išmokėti draudimo išmokas buvusiems Banko indėlininkams (IĮIDĮ 18 straipsnio 2 punktas). Ieškovė, gavusi iš Banko duomenis, per IĮIDĮ nustatytą 20 darbo dienų terminą išmokėjo atsakovei ir jos filialams draudimo išmokas: atsakovei Švenčionių rajono savivaldybės administracijai – 345 280 Lt (100 000 Eur); jos padaliniams (skyriams ir seniūnijoms) – 677 288,36 Lt (196 156,27 Eur). Kadangi draudimo išmokų gavėjų skaičius buvo apie 400 000, o IĮIDĮ imperatyviai nustato maksimalų 20 darbo dienų terminą (su galimybe, esant tam tikroms sąlygoms, pratęsti šį terminą dar 10 darbo dienų) draudimo išmokoms išmokėti, ieškovė per laikotarpį nuo draudžiamojo įvykio dienos iki draudimo išmokų išmokėjimo neatliko išsamaus ir detalaus draudėjos pateiktų duomenų tikrumo ir teisingumo patikrinimo, siekdama išsiaiškinti, ar nė vienas iš ieškovei Banko pateiktų subjektų nėra juridinis asmuo ir jo filialas. Atsakovės filialai nėra indėlininkai IĮIDĮ prasme ir negali gauti indėlių draudimo išmokų kaip savarankiški indėlių draudimo išmokos gavėjai, todėl jų lėšos turi būti laikomos jį įsteigusio juridinio asmens lėšomis IĮIDĮ prasme. Taigi juridiniam asmeniui bei jo filialui ir (ar) atstovybei išmokėtina bendra draudimo išmokos suma neturi viršyti maksimalios 100 000 Eur atitinkančios sumos litais (IĮIDĮ 9 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Banko informacinėje sistemoje juridiniai asmenys ir jų filialai buvo identifikuojami tik pagal Juridinių asmenų registro suteiktus kodus, todėl Bankas, teikdamas ieškovei duomenis apie indėlininkus, be atsakovės, į indėlininkų sąrašą įtraukė ir jos filialus. Dėl to atsakovė gavo ne maksimalią įstatyme nurodytą indėlių draudimo išmoką (100 000 Eur, arba 345 280 Lt), o 677 288,36 Lt (196 156,27 Eur) didesnę sumą. Ieškovė 2013 m. lapkričio 21 d. raštu kreipėsi į atsakovę su reikalavimu grąžinti nepagrįstai gautas indėlių draudimo išmokas, tačiau atsakovė tai padaryti atsisakė.