Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S-534-544/2018

Virginija Breskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07806-2017-4

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 16 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-6406-452/2018, kuria atmestas Tarnybos prašymas atnaujinti terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti ir priimti papildomą sprendimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teisme 2018 m. gegužės 10 d. buvo gautas Tarnybos prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriame prašoma: 1) atnaujinti terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti; 2) išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų klausimą, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbą I. S.. Prašyme buvo nurodoma, kad Tarnyba apie 2018 m. sausio 29 d. priimtą teismo sprendimą sužinojo tik 2018 m. balandžio 23 d., gavusi advokatės J. Č., teikiančios antrinę teisinę pagalbą, prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. e2-698-452/2018, o teismas 2018 m. sausio 29 d. sprendime nepasisakė dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Taip pat pažymėjo, kad Tarnyba bylos nagrinėjimo metu teismui nepateikė pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo, kadangi neturėjo žinių apie bylos nagrinėjimo eigą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti ir priimti papildomą sprendimą atmetė.Teismas nurodė, kad Tarnyba prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikė daugiau nei 2 mėnesius praleidusi įstatyme numatytą terminą. Be to, antrinę teisinę pagalbą teikiančiai advokatei J. Č. buvo žinoma apie 2018 m. sausio 29 d. sprendimą byloje dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu, o I. S. atstovė turėjo galimybę ir pareigą pateikti įrodymus apie patirtas išlaidas dar iki teismo posėdžio. Kartu teismas pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė neabejotinų įrodymų, kurie patvirtintų, jog laiku įgyvendinti procesines teises ar atlikti procesinius veiksmus jai sutrukdė kokios nors objektyvios aplinkybės, kurios teismo galėtų būti pripažintos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą terminą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir įpareigoti teismą atnaujinti 20 dienų terminą prašymui dėl papildomo sprendimo paduoti bei išspręsti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų klausimą.Nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 99 straipsnio 2 dalies nuostatos įtvirtina valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o CPK 277 straipsnio nuostatos sudaro galimybę išspręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą tuomet, kai teismas jo neišsprendžia priimdamas sprendimą. Vadovaujantis CPK 78 straipsnio nuostatomis, procesiniai terminai gali būti atnaujinami, kas nagrinėjamu atveju ir turėjo būti padaryta. Šiuo atveju skundžiamoje nutartyje išdėstyti argumentai apie nepakankamą Tarnybos rūpestingumą yra nepagrįsti. Pabrėžia, jog Tarnyba nagrinėjamose bylose nedalyvauja ir jai nėra siunčiama informacija apie teisme pradėtą bylos procesą, teismo priimtus procesinius sprendimus bei jų priėmimo laiką. Tarnybos pareiga yra tinkami administruoti valstybės lėšų panaudojimą, bet ji nežino, kada konkreti byla yra nagrinėjama teisme. Tarnybos nuomone, įstatymo leidėjas įtvirtino aiškią nuostatą, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas privalo būti išspręstas sprendimo priėmimo metu arba papildomo sprendimo priėmimo instituto pagalba, taip užtikrinant valstybės lėšų racionalų panaudojimą. Valstybės biudžeto lėšų tinkamo panaudojimo principas galioja ir teismams, o toks principas gali būti tinkamai įgyvendinamas valstybės institucijoms bendradarbiaujant.Nurodė, kad, nors Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme yra įtvirtinta advokato pareiga kreiptis į Tarnybą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, bet ši nuostata neeliminuoja Tarnybos teisės, nustačius, kad advokatas ar jo padėjėjas nesikreipė į Tarnybą dėl šių išlaidų apskaičiavimo, inicijuoti šių išlaidų priteisimo klausimą per papildomo sprendimo priėmimo institutą. Tokia Tarnybos teisė pripažįstama ir šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje. Atskirajame skunde taip pat pažymima, kad Tarnyba praleido terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, kurios buvo aiškiai nurodytos prašyme. Nekartodama šių priežasčių, Tarnyba papildomai akcentuoja, jog tai nėra pirmas atvejis, o bendrosios kompetencijos teismai analogiškose bylose atnaujindavo prašymo dėl papildomo sprendimo padavimo terminus. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o klausimai atnaujinti terminą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo išsprendimo perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos prašyme išdėstytas aplinkybes, sprendė, kad nėra svarbių ir objektyvių priežasčių, kurios galėjo sutrukdyti Tarnybai laiku įgyvendinti procesines teises bei atlikti procesinius veiksmus, todėl terminą atnaujinti nėra pagrindo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Byloje nustatyta, kad I. S. pagal 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos sudaro 218,94 Eur. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Tarnyba prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikė daugiau nei 2 mėnesius praleidusi CPK 277 straipsnio 2 dalyje numatytą 20 dienų terminą (sprendimas priimtas 2018 m. sausio 29 d., o prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo teismui pateiktas tik 2018 m. gegužės 10 d.). Antrinę teisinę pagalbą teikiančiai advokatei J. Č. buvo žinoma apie 2018 m. sausio 29 d. sprendimą byloje dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu ir ji dar 2018 m. balandžio 23 d. Tarnybai pateikė prašymą dėl lėšų priteisimo. Civilinėje byloje atstovavusi advokatė turėjo galimybę ir pareigą pateikti įrodymus apie patirtas išlaidas įstatyme nustatytu terminu. Tačiau, kaip pagrįstai nurodoma atskirajame skunde, Tarnyba byloje nedalyvauja, jai nėra siunčiama informacija apie teisme pradėtą bylos procesą ir priimtus procesinius sprendimus, Tarnybos ir byloje dalyvaujančių advokatų nesieja pavaldumo ar sutartiniai teisiniai santykiai, kad Tarnyba galėtų įpareigoti advokatą kreiptis į Tarnybą dėl šių išlaidų apskaičiavimo. Todėl objektyviais įrodymais nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad nėra svarbių ir objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą. Kartu pažymėtina ir tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui netaikomas CPK 98 straipsnis ir jame numatytas prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas pateikimo terminas. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo CPK 277 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal CPK 99 straipsnį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimas sprendžiamas teismui gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, neatsižvelgiant į tai, ar šie duomenys gauti iki bylos nagrinėjimo pabaigos, ar jau priėmus byloje galutinį procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-232/2013, Nr. 3K-3-337-421/2016).Taigi, atsižvelgdamas į nutarties 14 – 15 punktuose išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pirmosios instancijos teismas, iš naujo spręsdamas Tarnybos reikalavimus, turi apsvarstyti ar Tarnybos prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo buvo (nebuvo) pateiktas per protingą laiką nuo sužinojimo apie 2018 m. sausio 29 d. sprendimą, ar minėtų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti objektyviomis ir svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikimo. Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias dėl svarbių priežasčių praleisto procesinio termino atnaujinimo dėl svarbių priežasčių klausimus, nagrinėjamas klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai. Todėl skundžiamoji nutartis naikinama, o pareiškėjos pareiškimas perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 78 straipsnis, 99 straipsnis, 277 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.