- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-23
- Bylos Nr.
- eB2-1958-779/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00845-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Suinteresuotas asmuo
- T. S.
- Kategorijos
- 3.4.3.11pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Dumtra“, atstovaujamos nemokumo administratorės Rasos Židonytės, pareiškimą pripažinti uždarosios akcinės bendrovės ,,Dumtra“ bankrotą tyčiniu, suinteresuotas asmuo T. S.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Dumtra“ (toliau – ir bendrovė arba pareiškėja) iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratore paskirta Rasa Židonytė. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 13 d.
2. 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi bankrutuojanti UAB ,,Dumtra“ pripažinta likviduojama dėl bankroto.
3. Byloje gautas likviduojamos UAB (toliau – LUAB) ,,Dumtra“ atstovaujamos nemokumo administratorės Rasos Židonytės pareiškimas dėl LUAB ,,Dumtra“ bankroto pripažinimo tyčiniu, kuriuo prašoma: 1) pripažinti LUAB ,,Dumtra“ bankrotą tyčiniu; 2) pripažinti, kad tyčinis bankrotas sukeltas T. S. veikimu ir neveikimu; 3) apriboti T. S. penkis metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
4. Paaiškino, jog bendrovė prie bankroto buvo privesta tyčia ją sąmoningai blogai valdant ir tuo siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, todėl remiantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsniu, teikiamas šis pareiškimas.
5. Nurodė, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo, nes vadovo atlikti veiksmai ir neveikimas sietinas su įmonės ekonominės vertės ir jos turto aktyvo mažinimu, kuris nulėmė įmonės nemokumą bei atitinkamai negalėjimą vykdyti kreditorių reikalavimus. Bendrovei esant nemokiai, vadovas nesiėmė jokių veiksmų jos mokumui atkurti, taip pat nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Šios nurodytos aplinkybės yra pagrindas pripažinti UAB „Dumtra“ bankrotą tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 2 punktą.
6. Bendrovės nemokumas atsirado nuo 2022 m. gruodžio 31 d. Pagal Bendrovės balanso duomenis, UAB „Dumtra“ įsipareigojimai viršijo jos turto vertę. Be to, bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai, tiksliau nuo 2023 m. sausio 1 d. visai netvarkoma. Juridinių asmenų registrui paskutinė finansinė ataskaita pateikta už 2022 metus. Nemokumo administratorei neperduotas joks įmonės turtas, nors pagal viešus duomenis ir pagal kreditorių pateiktą informaciją matyti, kad bendrovė turėjo jai priklausančio tiek ilgalaikio, tiek trumpalaikio turto. Šios nurodytos aplinkybės yra pagrindas pripažinti UAB „Dumtra“ bankrotą tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 4 punktą.
7. Teigia, jog bendrovės vadovas sudarė sandorius, kurių sudaryti neprivalėjo, t. y. automobilių pirkimo ir pardavimo sandoriai, tarp UAB „Dumtra“ ir UAB „Hipotekiniai kreditai“ buvo sudaryta kredito sutartis. Tačiau pinigus, gautus už parduotą turtą, vadovas pasisavino, taip panaikindamas kreditoriams galimybę gauti reikalavimų patenkinimą iš įmonės turto. Šios nurodytos aplinkybės yra pagrindas pripažinti UAB „Dumtra“ bankrotą tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 1 punktą. Atkreipė dėmesį, kad blogą bendrovės valdymą rodo ir aplinkybė, kad įmonei esant nemokiai, įmonės vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o tokiu savo neveikimu sukėlė įmonei ne mažesnę nei 54 811,02 Eur dydžio žalą. Ši žala 2025 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-3038-608/2025 yra priteista bendrovei. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2025 m. kovo 26 d.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo T. S. (toliau – ir suinteresuotas asmuo arba T. S.) pranešimu nurodė, kad bankrotas nebuvo tyčinis. Paaiškino, jog nemokumo administratorei nepateikė dokumentų, nes nebuvo lėšų sumokėti buhalterei. Šiuo metu tariasi su buhaltere, kad paruoštų dokumentus į „skolą“. Pažymėjo, kad verslas dešimt metų veikė sėkmingai, o sustojo, nes kilo nesutarimų su pagrindiniu verslo partneriu. Teigia, jog turi šimtus aptarnautų ir laimingų klientų. Būtų nelogiška nutraukti veikiantį verslą, o sumos, kurias teikia nemokumo administratorė, negali būti teisingos dėl duomenų trūkumo ir ne iki galo deklaruotos dokumentacijos. Įmonės kreditui buvo laiduojama asmeniniu nekilnojamuoju turtu ir kreditas jau yra perrašytas kitos įmonės vardu kreditoriaus prašymu.
9. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog pritaria nemokumo administratorės pareiškime išdėstytai pozicijai. Dėl bendrovės buhalterinės apskaitos pažymėjo, kad bendrovės buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma nuo 2023 m. sausio 1 d., nes Juridinių asmenų registrui nebuvo teikiamos finansinės ataskaitos. Nemokumo administratorei nebuvo perduoti jokie buhalterinės apskaitos dokumentai. Neturint buhalterinės apskaitos dokumentų, nėra galimybės identifikuoti, kas sudarė 2022 m. balanse nurodytą turtą, kokia turto likutinė vertė. Taip pat neturint buhalterinės apskaitos dokumentų nėra galimybės nustatyti, kas pasisavino bendrovės lėšas už parduotas transporto priemones, kur jos ir ar tinkamai buvo panaudotos.
12. Suinteresuotas asmuo T. S. papildomai informavo teismą, kad 2025 m. balandžio 8 d. buhalterė jam perduos dokumentus, kuriuos jis pateiks nemokumo administratorei. Teigia, kad negalima priteisinėti kažkokias sumas, kai nėra sutvarkyta buhalterija. Pažymėjo, jog pateiks teismui įrodymus, kad nebuvo tyčinio bankroto.
Atsiliepimas
13. Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškimą ir prašo pareiškimą spręsti teismo nuožiūra pagal byloje esančius dokumentus bei pateiktus įrodymus. Nurodė, kad BUAB ,,Dumtra“ nemokumo administratorės pareiškime dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu išdėstyti argumentai leidžia konstatuoti BUAB „Dumtra“ bankroto pripažinimą tyčiniu. Bendrovės valdymo organai (vadovas, akcininkai) savo veiksmais pažeidė JANĮ 70 straipsnio imperatyvius reikalavimus, nesilaikė jam nustatytų vadovui pareigų, susijusių su įmonės valdymu, todėl UAB „Dumtra“ bankrotas gali būti pripažintinas tyčiniu.
14. Suinteresuotas asmuo pateikė teismui papildomus dokumentus, kuriuos gavo iš buhalterės, t. y. pajamų ir sąnaudų lentelę, sąskaitų apyvartos suvestinę (grupuojant pagal klases), apyvartos žiniaraštį, apyvartos žiniaraštį (kitos mokėtinos sumos), apyvartos žiniaraštį (pirkėjų įsiskolinimas) (2), apyvartos žiniaraštį (prekybos skolos tiekėjams).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas. LUAB ,,Dumtra“ bankrotas pripažintinas tyčiniu.
Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu sąlygų
15. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
16. JANĮ 70 straipsni 2 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.
17. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinant minėtas įstatymo nuostatas yra nurodyta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023 26 punktas).
18. JANĮ 70 straipsnyje įtvirtintas tyčinio bankroto teisinis reglamentavimas iš esmės atitinka šio instituto teisinį reglamentavimą galiojusiame Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme ir jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, todėl teismas nagrinėjamoje byloje vadovaujasi ir anksčiau pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais.
19. Kasacinio teismo yra nurodyta, kad aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, jog įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).
20. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 29 punktas).
21. Jeigu nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 31 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
22. JANĮ nustatyta, kad teismas nutartimi, kuria juridinio asmens bankrotas pripažįstamas tyčiniu, turi nustatyti tyčinį bankrotą sukėlusius asmenis. Teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą (JANĮ 70 straipsnio 3 dalis). Aiškinant JANĮ 70 straipsnio 3 dalį, nurodoma, kad ši norma, nors ir turi procesinės teisės požymių, tačiau iš esmės yra materialioji. Tokią išvadą pagrindžia JANĮ 70 straipsnio 3 dalies taikymo tikslas – ja siekiama nustatyti už tyčinį bankrotą atsakingus asmenis, t. y. tokiems asmenims sukuriamos tam tikros teisės ir pareigos (atsiranda teisiniai padariniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021).
Dėl LUAB ,,Dumtra“ nemokumo momento
23. Pripažįstant bankrotą tyčiniu, nustatytinas bendrovės nemokumo faktas, t. y. teismas turi nustatyti bendrovės tapimo faktiškai nemokia momentą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1789-241/2017).
24. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė teigia, kad LUAB ,,Dumtra“ faktiškai nemoki tapo nuo 2022 m. gruodžio 31 d. Juridinio asmens nemokumas – būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Įmonės nemokumui konstatuoti pakanka nustatyti vieną iš JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nustatytų sąlygų: 1) negalėjimą laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-448-302/2022).
Žemesnės instancijos teismas
25. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
26. Pateikti nemokumo administratorės rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybes, kad nuo 2023 m. liepos 13 d. bendrovė neuždirbo bei negavo jokių pajamų ir įplaukų bei tai, kad paskutinis darbuotojas (vadovas) iš pareigų buvo atleistas 2023 m. lapkričio 10 d. Pateiktas 2023 m. vasario 14 d. susitarimas patvirtina, jog tarp UAB ,,Dumtra“ ir UAB ,,Hipotekiniai kreditai“ buvo sudarytas susitarimas ir šalys geranoriškai susitarė dėl skolos išdėstymo. Teismas atkreipia dėmesį, kad UAB ,,Hipotekiniai kreditai“ kreditorinis reikalavimas LUAB ,,Dumtra“ bankroto byloje patvirtintas 45 731,88 Eur sumai. Taigi, šiuo atveju, teismas daro pagrįstą išvadą, kad susitarimas nebuvo vykdomas ir tuo pagrindžiama aplinkybė, jog bendrovė negalėjo laiku vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Be to, remiantis 2025 m. kovo 28 d. patikslintu kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašu, bendras bendrovės kreditorinių reikalavimų dydis sudaro 60 475,12 Eur.
27. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-3038-608/2025 pagal ieškovės BUAB ,,Dumtra“ ieškinį atsakovui T. S. dėl žalos priteisimo. 2025 m. kovo 5 d. sprendimu už akių ieškinys patenkintas visiškai, kuriuo pagrindu bendrovės naudai iš T. S. priteista 54 811,02 Eur žalos atlyginimo bei 5 (penkių) procentų metinės palūkanos. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinio reikalavimas buvo reiškiamas dviem faktiniais pagrindais: bendrovės vadovas nevykdė pareigos inicijuoti juridinio asmens nemokumo bylą, įmonei tapus nemokia 2022 m. gruodžio 31 d., ir neperdavė nemokumo administratoriui įmonės dokumentų bei turto.
28. 2022 m. gruodžio 31 d. bendrovės balansas patvirtina, kad bendrovės turtas sudarė 44 969 Eur (5 371 Eur – ilgalaikis turtas; 39 598 Eur– trumpalaikis turtas), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 48 333 Eur (4 000 Eur – po vienerių metų mokėtinos sumos, 44 333 Eur– per vienerius metus mokėtos sumos). Pagal bendrovės balanso duomenis, UAB „Dumtra“ įsipareigojimai viršijo jos turto vertę 3 364 Eur. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad 2022 m. gruodžio 31 d. LUAB ,,Dumtra“ finansinė būklė atitiko JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatytą juridinio asmens nemokumo apibrėžiamą, tai yra 2022 m. gruodžio 31 d. UAB „Dumtra“ buvo nemoki ir nebegalėjo laiku vykdyti turtinių prievolių.
Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo (dėl sudarytų sandorių)
29. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai ar buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai.
30. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, jog įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, nulėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).
Žemesnės instancijos teismas
31. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė nurodo šiuos sandorius: 1) 2023 m. vasario 20 d. bendrovės vardu buvo įsigyta transporto priemonė BMW 118D už 4000 Eur. Tačiau jau po vienos dienos (2023 m. kovo 22 d.) ta pati transporto priemonė buvo parduota pigiau, tai yra už 3000 Eur. Tokio sandorio T. S. akivaizdžiai neprivalėjo sudaryti, tačiau pablogino įmonės finansinę padėtį, perleisdamas įmonės turtą už mažesnę kainą; 2) 2023 m. kovo 15 d. bendrovės vardu buvo įsigyta transporto priemonė Fiat Punto už 1000 Eur. 2023 m. gegužės 2 d. transporto priemonė Fiat Punto už 1000 Eur buvo parduota. Atsiskaityta buvo grynaisiais pinigais. Tokio sandorio T. S. taip pat neprivalėjo sudaryti, nes toks sandoris buvo nuostolingas įmonei dėl transporto priemonės registravimo rinkliavos, tačiau iš jo nebuvo gauta jokio pelno; 3) 2023 m. vasario 20 d. bendrovės vardu buvo įsigyta transporto priemonė Citroen Jumper už 6655 Eur. 2023 m. birželio 9 d. transporto priemonė Citroen Jumper už 4600 Eur buvo parduota. Toks sandoris buvo akivaizdžiai nenaudingas įmonei; 4) 2023 m. vasario 20 d. buvo įsigytas mobilusis telefonas Samsung S23, kurio įsigijimo kaina 792,56 Eur. Yra nesuprantama, kodėl finansinių sunkumų turinti įmonė turėjo pirkti naują telefoną už tokią kainą, kai įmonė turėjo skolų; 5) 2023 m. vasario 14 d. tarp UAB „Dumtra“ ir UAB „Hipotekiniai kreditai“ buvo sudaryta kredito sutartis, kurios pagrindu UAB „Hipotekiniai kreditai“ įsipareigojo suteikti 45000 Eur kreditą apyvartinėms lėšoms. Už kredito grąžinimą laidavo vadovas asmeniškai, taip pat vadovas įkeitė savo motinos nekilnojamąjį turtą. Gautas kreditas buvo panaudotas apyvartinėms lėšoms, tačiau dalis pinigų buvo pervesta į asmeninę T. S. banko sąskaitą arba išgryninta. Nemokumo administratorės skaičiavimu, 14766 Eur buvo pervesta į T. S. asmeninę banko sąskaitą, o daugiau nei 1800 Eur išgryninta. Kreditas iš UAB „Hipotekiniai kreditai“ bendrovei kainavo 77 494,88 Eur, įskaitant mokėtinas palūkanas, taip pat buvo sumokėtas 2250 Eur sutarties administravimo mokestis. Toks sandoris nebuvo reikalingas bendrovei, nes vadovui jau buvo kilusi pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, o ne didinti jos įsipareigojimus, imant kreditus, kurių įmonė nebuvo pajėgi grąžinti. Kreditoriui UAB „Hipotekiniai kreditai“ nebendradarbiaujant su nemokumo administratore, nėra žinoma, kokią sumą yra sumokėjęs laiduotojas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
32. Teismas, vertindamas sandorių pagrįstumą, atkreipia dėmesį, kad suinteresuotas asmuo nepateikė jokių paaiškinimų ar atsikirtimų dėl minėtų sandorių, taigi teismas remiasi tik nemokumo administratorės pateikta informacija ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
33. Vertinant nurodytų automobilių pirkimo ir pardavimo sandorių pagrįstumą, teismo vertinimu, vien aplinkybės, jog automobiliai buvo perkami ir parduodami, nesudaro pagrindo teigti, kad šiais veiksmais buvo sudaromi sandoriai, kurie neprivalėjo būti sudaryti ar taip tyčia bloginama bendrovės finansinė padėtis. Nagrinėjamu atveju nėra žinoma, dėl kokių priežasčių automobiliai, nepraėjus ilgam laikui, buvo vėl parduodami. Atkreiptinas dėmesys, kad automobilių pardavimą galėjo įtakoti įvairūs veiksniai (nusidėvėjimas, gėdimai ir pan.). Be to, nemokumo administratorė, neturėdama bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, negali patvirtinti, ar buvo pasisavintos lėšos už parduotas transporto priemones, ar šios lėšos galėjo būti panaudotos. Taigi, teismas negali vertinti šių sandorių kaip neprivalomų ar kaip bloginančių įmonės finansinę padėtį.
34. 2023 m. vasario 14 d. tarp UAB „Dumtra“ ir UAB „Hipotekiniai kreditai“ sudaryta kredito sutartis dėl 45 000 Eur kredito bendrovei suteikimo apyvartinėms lėšoms. Kredito sutartyje numatyta, kad kreditas išmokamas tokia tvarka: 3023,21 Eur suma išmokama UAB „Tele2“, 787,71 Eur suma išmokama AB „Telia Lietuva“ ir 38 939,08 Eur suma išmokama UAB „Dumtra“. Tokia sutartis rodo, kad 2023 m. vasario 14 d. bendrovė neabejotinai turėjo pradelstų įsipareigojimų UAB „Tele2“ ir AB „Telia Lietuva“. Nemokumo administratorės skaičiavimu, 14766 Eur pagal kredito sutartį buvo pervesta į T. S. asmeninę banko sąskaitą, o daugiau nei 1800 Eur išgryninta. Kreditas iš UAB „Hipotekiniai kreditai“ bendrovei iš viso kainavo 77 494,88 Eur (įskaitant mokėtinas palūkanas), taip pat buvo sumokėtas 2250 Eur sutarties administravimo mokestis. Tai reiškia, kad toks sandoris nebuvo reikalingas bendrovei, nes vadovui jau buvo kilusi pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Taip pat bendrovė neprivalėjo imti kreditą, taip didindama savo įsipareigojimus, nes įmonė jau nebuvo pajėgi kredito grąžinti. Be to, pažymėtina, kad nuo 2023 m. liepos 13 d. įmonė neuždirbo jokių pajamų, negavo jokių įplaukų į banko sąskaitą; 2023 metais UAB „Dumtra“ nebegalėjo laiku ir tinkamai vykdyti savo skolinių prievolių Valstybinei mokesčių inspekcijai, taip pat negrąžino tiekėjams sumokėtų avansų. 2024 metais UAB „Dumtra“ jokios veiklos nebevykdė, pajamų negavo, darbuotojų neturėjo, tačiau 2024 m. kovo 13 d. su UAB „Hipotekiniai kreditai“ sudarė susitarimą, kuriame nurodyta, kad yra susidariusi 46 328,13 Eur skola, iš šios sumos kredito dalies skola 43 686,34 Eur, palūkanų dalies skola 2 582,38 Eur, delspinigių dalies skola 59,41 Eur. Šalys susitarė išdėstyti skolą pagal naują grafiką, tačiau iki bankroto bylos iškėlimo skolinis įsipareigojimas UAB „Hipotekiniai kreditai“ buvo sumažintas tik iki 45 731,88 Eur. Tai rodo, kad ši sutartis taip pat buvo sudaryta bendrovei jau turint finansinių sunkumų ir esant nemokiai, nes bendrovės nemokumo momentas nustatytas nuo 2022 m. gruodžio 31 d. Taigi, sudaryta sutartis tuo metu jau buvo bendrovei ekonomiškai nenaudinga. Teismas konstatuoja, kad UAB „Dumtra“ sandoriai su UAB „Hipotekiniai kreditai“ buvo ekonomiškai nenaudingi, bloginantys bendrovės finansinę padėtį. O tai taip pat yra pagrindas pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu.
35. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad prašymas pripažinti bankrotą tyčiniu, nustačius JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą sąlygą, yra pagrįstas ir įrodytas.
Dėl blogo bendrovės valdymo
36. Nemokumo administratorė teigia, kad šioje byloje yra akivaizdus priežastinis ryšys tarp sąmoningų tyčinių T. S. veiksmų ir nemokios UAB „Dumtra“ finansinės padėties esminio pabloginimo.
37. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė negali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau bloginama. Todėl, net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 29 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
38. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą nemokiai įmonei pažeidimo kaip tyčinio bankroto požymio, išaiškinta, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat kartu laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).
39. UAB ,,Dumtra“ bankroto byla iškelta 2024 m. rugpjūčio 30 d. Nutartis dėl bankroto bylos kėlimo buvo įteikta tiek bendrovei, tiek jos vadovui T. S. Nutartyje buvo nurodoma, kad BUAB „Dumtra“ valdymo organai per 15 dienų laikotarpį nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos turi perduoti nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis bei visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Tačiau nemokumo administratorei turtas ir informacija nebuvo perduoti ir 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi T. S. buvo paskirta 300 Eur bauda. Pažymėtina, kad nutartis apie paskirtą baudą T. S. buvo įteikta ir išduotas vykdomasis dokumentas. Teismo vertinimu, visos šios aplinkybės patvirtina, kad T. S., nors ir tinkamai informuotas apie pradėtą bankroto procesą ir nustatytus įpareigojimus, nevykdė savo pareigos ir neperdavė nemokumo administratorei nei turto, nei kitos informacijos. Taigi, šiais veiksmais pažeidė ir bendrovės kreditorių interesus, kadangi nemokumo administratorė, neturėdama reikalingų dokumentų, informacijos, negali nustatyti realios bendrovės turtinės padėties.
40. Be to, įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-3038-608/2025 iš T. S. bendrovei priteista 54 811,02 Eur dydžio žala. Tai rodo, kad T. S. veiksmai (neveikimas), nesiimant jokių priemonių bendrovės mokumui atkurti, kreipiantis laiku į teismą dėl nemokumo bylos įmonei iškėlimo, yra tyčiniai.
41. T. S. pateikti byloje paaiškinimai, papildomi dokumentai niekaip nepaaiškina jo atliktų veiksmų. T. S. nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie paneigtų nemokumo administratorės poziciją, argumentus dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Be to, T. S. pateikti dokumentai yra be jokių paaiškinimų, nenurodoma, kokias aplinkybes norima jais pagrįsti ar paneigti.
42. Remiantis teismų praktika ir nustatytomis byloje aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti LUAB ,,Dumtra“ bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Dėl netinkamo (aplaidaus) buhalterinės apskaitos tvarkymo
43. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas. Šiuo nurodytu požymiu nemokumo administratorė prašo pripažinti UAB ,,Dumtra“ bankrotą tyčiniu.
44. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje lemia atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide (sąžiningumo, atvirumo) bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalis).
45. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai įmonės apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugomi buhalterinės apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015).
46. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB ,,Dumtra“ paskutinį kartą Juridinių asmenų registrui yra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentus už 2022 metus. Nemokumo administratorei nepateikti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai, dėl to nemokumo administratorė negali identifikuoti, kas sudarė 2022 metų balanse nurodytą turtą, kokia turto likutinė vertė. Taip pat neturint buhalterinės apskaitos dokumentų negalima nustatyti, ar už parduotas transporto priemones gauti pinigai buvo apskaityti bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Teismo vertinimu, šiuo atveju pagrįsti nemokumo administratorės argumentai, kad bendrovės buvusio vadovo T. S. veiksmai buvo nukeipti į tyčinį bankrotą. T. S. nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų už 2023 metus, nevykdė teismo įpareigojimų, nepateikė bendrovės dokumentų ir informacijos, nemokėjo privalomų mokesčių (susidariusi skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai).
Dėl atsakingo už bankrotą asmens
47. JANĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą.
48. Remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, iki UAB ,,Dumtra“ bankroto bylos iškėlimo bendrovės vadovu nuo 2018 m. lapkričio 30 d. registruotas T. S. Nuo 2015 m. sausio 5 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. T. S. buvo registruotas kaip bendrovės direktorius.
49. Teismo vertinimu, T. S., būdamas bendrovės vadovu, bendrovei jau esant nemokiai, nesiėmė jam įstatyme nustatytos pareigos inicijuoti bendrovės bankroto procedūrą, be to, bendrovei esant nemokiai ir toliau atliko veiksmus, privedusius bendrovę prie tyčinio bankroto, sąmoningai neperdavė ir iki šiol neperduoda nemokumo administratorei bendrovės finansinę atskaitomybę pagrindžiančių ir kitų reikšmingų dokumentų.
50. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad T. S. savo veiksmais ir neveikimu sukėlė tyčinį UAB ,,Dumtra“ bankrotą ir yra už tai atsakingas.
Dėl teisės eiti vadovo pareigas apribojimo
51. Nemokumo administratorė prašo apriboti buvusiam bendrovės vadovui T. S.i penkis metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
52. JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo vienerių iki penkerių metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos. Sprendimą apriboti asmens teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu teismas priima savo iniciatyva, nemokumo administratoriaus, kreditorių susirinkimo arba kreditoriaus motyvuotu prašymu (JANĮ 13 straipsnio 3 dalis).
53. Teismų praktikoje išaiškinta, jog JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai sankcijai taikyti užtenka nustatyti bent vieną iš šioje normoje nurodytų neteisėto neveikimo ar neteisėtų veiksmų atvejų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-109-381/2016; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-795-370/2018), o minėtoje nuostatoje reglamentuojamo asmens teisės ribojimo taikymas nėra siejamas su jokiomis papildomomis sąlygomis ir (ar) vadovo darbo aplaidumo, sąmoningo pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) akivaizdumu.
54. Pagal savo paskirtį (tikslą) juridinio asmens vadovo teisės eiti tam tikras pareigas apribojimas laikytina griežčiausia vadovui taikytina sankcija. Sprendžiant aptariamos sankcijos (poveikio priemonės) taikymo klausimą reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp poreikio užtikrinti atsakingo valdymo standartų laikymąsi ir verslo (ūkinės-komercinės veiklos) laisvės ribojimo, t. y. nepažeisti proporcingumo principo imperatyvų.
55. Byloje esantys duomenys patvirtina akivaizdų UAB „Dumtra“ vadovo T. S. aplaidumą, netinkamą pareigų vykdymą, todėl, teismo vertinimu, sankcijos buvusiam vadovui skyrimas visiškai atitinka jos paskirtį – pašalinti iš verslo rinkos asmenį, kuris, vadovaudamas verslo subjektams, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sąžiningo verslo, dėl ko viešieji, privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančių turtinių praradimų. Kadangi UAB ,,Dumtra“ nemokumas nulemtas buvusio vadovo T. S. veiksmų (veikimo ir neveikimo), nes jis laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, tai yra, neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal JANĮ tą privalėjo padaryti, be to, T. S. neperduoda bendrovės dokumentų, turto ir kitos reikiamos informacijos, yra padaręs bendrovei žalą. Išdėstytų motyvų pagrindu teismas sprendžia, kad yra pagrindas taikyti JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose numatytą poveikio priemonę - teisės apribojimą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog tokio pobūdžio sankcija suinteresuoto asmens T. S. atžvilgiu taikoma pirmą kartą, taip pat į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, siekiant nepažeisti proporcingumo principo imperatyvų, spręstina, jog apribojimas juridinio asmens vadovui teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu nagrinėjamu atveju taikytinas vieneriems metams.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškėjos likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Dumtra“ atstovaujamos nemokumo administratorės Rasos Židonytės pareiškimą pripažinti uždarosios akcinės bendrovės ,,Dumtra“ bankrotą tyčiniu tenkinti.
Pripažinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,Dumtra“ (juridinio asmens kodas 303506881) bankrotą tyčiniu, o atsakingu asmeniu dėl tyčinio bankroto sukėlimo pripažinti suinteresuotą asmenį T. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).
Apriboti suinteresuoto asmens T. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu vieneriems metams.
Šios nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti nemokumo administratorei bei netekusiems įgaliojimų juridinio asmens valdymo organų nariams.
Šios nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo dienos išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Juridinių asmenų registro tvarkytojui bei Vilniaus apygardos prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
Įpareigoti nemokumo administratorę per 3 dienas nuo nutarties kopijos gavimo informuoti kreditorius apie priimtą nutartį, pateikiant teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama paduodant atskirąjį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.