Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

1. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi iškelta uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Dumtra“ (toliau – ir Bendrovė) nemokumo (bankroto) byla, Bendrovės nemokumo administratore paskirta Rasa Židonytė (toliau – ir nemokumo administratorė) (1 t., b. l. 31–35). Nutartis įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 13 d.

2. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartimi patvirtintas pradinis Bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas vėlesnėmis nutartimis (1 t., b. l. 107–109). Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi Bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (2 t., b. l. 1–6).

10. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 23 d. nutartimi tenkino pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „Dumtra“, atstovaujamos nemokumo administratorės, pareiškimą dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Pripažino LUAB ,,Dumtra“ bankrotą tyčiniu, o suinteresuotą asmenį T. S. atsakingu asmeniu dėl tyčinio bankroto sukėlimo. Apribojo suinteresuoto asmens T. S. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu vieneriems metams.

11. Teismas nustatė, kad nuo 2023 m. liepos 13 d. Bendrovė neuždirbo bei negavo pajamų ir įplaukų, paskutinis darbuotojas (vadovas) iš pareigų atleistas 2023 m. lapkričio 10 d. 2023 m. vasario 14 d. tarp Bendrovės ir UAB ,,Hipotekiniai kreditai“ buvo sudarytas susitarimas ir šalys geranoriškai susitarė dėl skolos išdėstymo. Kadangi bankroto byloje patvirtintas 45 731,88 Eur finansinis reikalavimas, teismas konstatavo, kad minėtas susitarimas nebuvo vykdomas. Atitinkamai, teismas vertino, kad tuo laikotarpiu Bendrovė negalėjo laiku vykdyti įsipareigojimų kreditoriams.

12. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-3038-608/2025 pagal ieškovės LUAB ,,Dumtra“ ieškinį atsakovui T. S. dėl žalos priteisimo. 2025 m. kovo 5 d. sprendimu už akių ieškinys patenkintas visiškai, Bendrovės naudai iš T. S. priteista 54 811,02 Eur žalos atlyginimo bei 5 (penkių) procentų metinės palūkanos. Teismas nurodė, kad minėtoje byloje ieškinio reikalavimas buvo reiškiamas dviem faktiniais pagrindais: Bendrovės vadovas nevykdė pareigos inicijuoti juridinio asmens nemokumo bylą, Bendrovei tapus nemokia 2022 m. gruodžio 31 d., ir neperdavė nemokumo administratorei Bendrovės dokumentų bei turto. Be to, teismas nustatė, kad 2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovės balanso duomenys patvirtina, kad Bendrovės įsipareigojimai viršijo jos turimo turto vertę 3 364 Eur. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, nusprendė, kad 2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovės finansinė būklė atitiko JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatytą juridinio asmens nemokumo apibrėžiamą, tai yra 2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovė buvo nemoki ir nebegalėjo laiku vykdyti turtinių prievolių.

13. Teismas, vertindamas automobilių pirkimo ir pardavimo sandorių pagrįstumą, nurodė, kad vien aplinkybės, jog automobiliai buvo perkami ir parduodami, nesudaro pagrindo teigti, kad šiais veiksmais buvo sudaromi sandoriai, kurie neprivalėjo būti sudaryti ar taip tyčia bloginama bendrovės finansinė padėtis. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra žinoma, dėl kokių priežasčių automobiliai, nepraėjus ilgam laikui, buvo vėl parduodami. Be to, teismas nurodė, kad nemokumo administratorė, neturėdama Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, negali patvirtinti, ar buvo pasisavintos lėšos už parduotas transporto priemones, ar šios lėšos galėjo būti panaudotos. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas nevertino šių sandorių kaip neprivalomų ar kaip bloginančių Bendrovės finansinę padėtį.

14. Teismas nurodė, kad 2023 m. vasario 14 d. tarp Bendrovės ir UAB „Hipotekiniai kreditai“ buvo sudaryta kredito sutartis dėl 45 000 Eur kredito Bendrovei suteikimo apyvartinėms lėšoms. Kredito sutartyje numatyta, kad kreditas išmokamas tokia tvarka: 3 023,21 Eur suma išmokama UAB „Tele2“, 787,71 Eur suma išmokama akcinei bendrovei (toliau – AB) „Telia Lietuva“ ir 38 939,08 Eur suma išmokama Bendrovei. Teismas vertino, kad tokia sutartis rodo, jog 2023 m. vasario 14 d. Bendrovė neabejotinai turėjo pradelstų įsipareigojimų UAB „Tele2“ ir AB „Telia Lietuva“. Be to, teismas vertino, kad toks sandoris nebuvo reikalingas Bendrovei, nes vadovui jau buvo kilusi pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bendrovė neprivalėjo imti kreditą, taip didindama savo įsipareigojimus, nes Bendrovė nebuvo pajėgi kredito grąžinti. Teismas nustatė, kad: i) nuo 2023 m. liepos 13 d. Bendrovė neuždirbo pajamų, negavo įplaukų į banko sąskaitą; ii) 2023 m. Bendrovė nebegalėjo laiku ir tinkamai vykdyti savo skolinių prievolių Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, taip pat negrąžino tiekėjams sumokėtų avansų; iii) 2024 m. Bendrovė jokios veiklos nebevykdė, pajamų negavo, darbuotojų neturėjo, tačiau 2024 m. kovo 13 d. su UAB „Hipotekiniai kreditai“ sudarė susitarimą, kuriame nurodyta, kad yra susidariusi 46 328,13 Eur skola, iš šios sumos kredito dalies skola 43 686,34 Eur, palūkanų dalies skola 2 582,38 Eur, delspinigių dalies skola 59,41 Eur. Teismas pažymėjo, kad nors šalys susitarė išdėstyti skolą pagal naują grafiką, tačiau iki bankroto bylos iškėlimo skolinis įsipareigojimas UAB „Hipotekiniai kreditai“ buvo sumažintas tik iki 45 731,88 Eur. Tai, teismo nuomone, įrodo, kad ši sutartis taip pat buvo sudaryta Bendrovei jau turint finansinių sunkumų ir esant nemokiai, nes Bendrovės nemokumo momentas nustatytas nuo 2022 m. gruodžio 31 d. Taigi, sudaryta sutartis tuo metu jau buvo Bendrovei ekonomiškai nenaudinga. Teismas konstatuoja, kad Bendrovės sandoriai su UAB „Hipotekiniai kreditai“ buvo ekonomiškai nenaudingi, bloginantys Bendrovės finansinę padėtį, o tai yra pagrindas pripažinti Bendrovės bankrotą tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

15. Teismas nurodė, kad T. S., nors ir tinkamai informuotas apie pradėtą bankroto procesą ir nustatytus įpareigojimus, nevykdė savo pareigos ir neperdavė nemokumo administratorei nei turto, nei kitos informacijos. Taigi, šiais veiksmais pažeidė Bendrovės kreditorių interesus, kadangi nemokumo administratorė, neturėdama reikalingų dokumentų, informacijos, negali nustatyti realios Bendrovės turtinės padėties. Be to, teismas nustatė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-3038-608/2025 iš T. S. Bendrovei priteista 54 811,02 Eur dydžio žala. Tai rodo, kad T. S. veiksmai (neveikimas), nesiimant jokių priemonių Bendrovės mokumui atkurti, kreipiantis laiku į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, yra tyčiniai. Teismas nusprendė, kad yra pagrindas pripažinti Bendrovės bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 1 dalies pagrindu.

16. Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad Bendrovė paskutinį kartą Juridinių asmenų registrui yra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentus už 2022 m. Nemokumo administratorei nepateikti Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai, dėl to nemokumo administratorė negali identifikuoti, kas sudarė 2022 m. balanse nurodytą turtą, kokia turto likutinė vertė. Neturint buhalterinės apskaitos dokumentų negalima nustatyti, ar už parduotas transporto priemones gauti pinigai buvo apskaityti Bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Teismas pripažino pagrįstais nemokumo administratorės argumentus, kad Bendrovės buvusio vadovo T. S. veiksmai buvo nukeipti į tyčinį bankrotą. Be to, teismas nurodė, kad T. S. nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų už 2023 m., nevykdė teismo įpareigojimų, nepateikė Bendrovės dokumentų ir informacijos, nemokėjo privalomų mokesčių.

17. Teismas vertino, kad T. S., būdamas Bendrovės vadovu, Bendrovei jau esant nemokiai, nesiėmė jam įstatyme nustatytos pareigos inicijuoti Bendrovės bankroto procedūrą, be to, Bendrovei esant nemokiai ir toliau atliko veiksmus, privedusius Bendrovę prie tyčinio bankroto, sąmoningai neperdavė ir iki šiol neperduoda nemokumo administratorei Bendrovės finansinę atskaitomybę pagrindžiančių ir kitų reikšmingų dokumentų. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad T. S. savo veiksmais ir neveikimu sukėlė tyčinį Bendrovės bankrotą ir yra už tai atsakingas.

18. Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina akivaizdų Bendrovės vadovo T. S. aplaidumą, netinkamą pareigų vykdymą, todėl sankcijos buvusiam vadovui skyrimas visiškai atitinka jos paskirtį – pašalinti iš verslo rinkos asmenį, kuris, vadovaudamas verslo subjektams, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sąžiningo verslo, dėl ko viešieji, privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančių turtinių praradimų. Kadangi Bendrovės nemokumas nulemtas buvusio vadovo T. S. veiksmų (veikimo ir neveikimo), nes jis laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, neperdavė Bendrovės dokumentų, turto ir kitos reikiamos informacijos, yra padaręs Bendrovei žalą, yra pagrindas taikyti JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose numatytą poveikio priemonę – teisės apribojimą. Teismas, įvertinęs tai, kad tokio pobūdžio sankcija suinteresuoto asmens T. S. atžvilgiu taikoma pirmą kartą, taip pat į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, siekiant nepažeisti proporcingumo principo imperatyvų, nusprendė, jog apribojimas juridinio asmens vadovui teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu nagrinėjamu atveju taikytinas vieneriems metams.

Žemesnės instancijos teismas

20.1. Nors atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog Bendrovė nemokia tapo 2022 m. gruodžio 31 d., tačiau nutyli aplinkybes, kad pats suinteresuotas asmuo iki šiol nėra įvykdęs pareigos perduoti nemokumo administratorei visus Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus ir turtą. Už šios pareigos nevykdymą T. S. dar Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 14 d. civilinėje byloje Nr. eB2-2536-779/2024 skyrė baudą. Taigi, nors nemokumo datai nustatyti yra svarbūs aktualūs Bendrovės finansiniai duomenys, tačiau būtent pats suinteresuotas asmuo jų nėra perdavęs nemokumo administratorei. Suinteresuotas asmuo nepateikė jokių aktualių duomenų ir (ar) dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie kitokį Bendrovės nemokumo momentą, nepateikė paaiškinimo, kodėl laiku nevykdė prievolės mokėti mokesčių ar įvykdyti kitus įsipareigojimus kreditoriams, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktus rašytinius įrodymus, kurie yra svarbūs nemokumo momentui nustatyti, teisingai nustatė, kad Bendrovė nemokia tapo 2022 m. gruodžio 31 d.

20.2. Nors atskirajame skunde teigiama, kad tai, jog procesas pirmosios instancijos teisme vyko rašytinio proceso tvarka, suinteresuotam asmeniui buvo apribota galimybė pateikti paaiškinimus, tačiau nemokumo momentui nustatyti svarbu ne žodiniai, niekuo nepagrįsti paaiškinimai, tačiau įrodymai, iš kurių būtų galima apskaičiuoti nemokumo datą. Suinteresuotas asmuo nepateikė argumentų, kada, jo įsitikinimu, Bendrovė tapo nemokia.

20.3. Nemokumo administratorė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl žalos iš T. S. priteisimo. Ieškiniu buvo grindžiamos aplinkybės, kad T. S. kaip Bendrovės vadovas nesikreipė laiku į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo tuo padarydamas žalą Bendrovei ir jos kreditoriams. Ieškinyje buvo nurodyta, kad Bendrovės nemokumo momentas 2022 m. gruodžio 31 d., o po šios datos padidėję kreditorių reikalavimai laikytini žala. Vilniaus miesto apylinkės 2025 m. kovo 5 d. teismas priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-3038-608/2025 ir ieškinį tenkino. Taigi Bendrovės nemokumo momentas jau yra konstatuotas prejudiciniu faktu, kurio naujai šalims nereikia įrodinėti. Suinteresuotas asmuo tik po skundžiamos nutarties priėmimo 2025 m. gegužės 13 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu peržiūrėti įsiteisėjusį sprendimą už akių, prašymas nėra išnagrinėtas, todėl suinteresuoto asmens pasvarstymai, kad minimas sprendimas ne tik gali būti peržiūrėtas, bet ir panaikintas yra niekuo neparemti spėjimai.

20.4. Blogą Bendrovės valdymą rodo aplinkybės, kad: i) iškėlus bankroto bylą buvęs Bendrovės vadovas neperdavė nemokumo administratorei Bendrovės vardu registruotos transporto priemonės Ford Focus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), taip pat mobilaus telefono Samsung S23, kurio įsigijimo kaina 792,56 Eur; ii) Bendrovei esant nemokiai, Bendrovės vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šie Bendrovės vadovo tyčiniai veiksmai laikyti tyčinio bankroto požymiu. Apeliantas argumentų dėl turto neperdavimo ir nesikreipimo laiku į teismą atskirajame skunde nenurodė. Be to, nors apeliantas teigia, kad jis neturi lėšų buhalterinės apskaitos suvedimui, tačiau pažymėtina, kad buhalterinė apskaita turi būti vedama savu laiku po kiekvieno įvyko Bendrovėje, todėl buhalterinė apskaita turėjo būti vedama dar 2023 ir 2024 metais, o šiuo metu turi būti perduota nemokumo administratorei, o nebe tvarkoma. Buhalterinės apskaitos registrų neperdavimas ir finansinių ataskaitų neparuošimas turi esminės reikšmės, o tai įrodo siekį tyčia nuslėpti Bendrovės gautas pajamas ir turtą, taip pat išlaidas ir sąnaudas.

20.5. Suinteresuotas asmuo Bendrovės apskaitos tinkamai neorganizavo, nes jau 2023 m. neturėjo lėšų net buhalterinei apskaitai vesti ir organizuoti. Vis dėl to, buhalterinės apskaitos neorganizavimas neatleidžia apelianto nuo pareigos perduoti jau suvestą buhalteriją. Iš turimų duomenų matyti, kad 2023 m. vasario 20 d. Bendrovės vardu buvo įsigyta transporto priemonė BMW 118D už 4 000 Eur, kuri po vienos dienos, t. y. 2023 m. vasario 21 d. parduota už 3 000 Eur. Be to, 2023 m. kovo 15 d. Bendrovės vardu buvo įsigyta transporto priemonė Fiat Punto už 1 000 Eur, kuri 2023 m. gegužės 2 d. už 1 000 Eur parduota. Be kita ko, 2023 m. vasario 20 d. Bendrovės vardu buvo įsigyta transporto priemonė Citroen Jumper už 6 655 Eur, o 2023 m. birželio 9 d. parduota už 4 600 Eur. Šie visi sandoriai buvo ne tik, kad nenaudingi Bendrovei, tačiau už transporto priemones gauti pinigai (9 600 Eur) nebuvo sumokėti į Bendrovės banko sąskaitą, kitų duomenų, kaip gauti pinigai buvo apskaityti, byloje nepateikta. Neturint Bendrovės buhalterinės apskaitos duomenų, nėra galimybės nustatyti kam, kada ir kokia suma buvo perleistas Bendrovės balanse nurodytas 39 598 Eur trumpalaikis turtas. Vadovas turi veikti bendrovės interesais, todėl jam keliami padidinti rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Suinteresuotam asmeniui nebuvo apribota galimybė pateikti nemokumo administratorei ar į bylą duomenis apie sudarytus sandorius, informaciją apie grynųjų pinigų gavimą ir jų panaudojimą.

20.6. Priežastinis ryšys tarp sąmoningo apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos vedimo ir juridinio asmens nemokumo ar nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo yra preziumuojamas, jei dėl bendrovės dokumentų trūkumų negalima nustatyti, kur yra bendrovės turtas, iš kurio galėjo būti patenkinta bent dalis kreditorių reikalavimų. Šiuo atveju nėra žinoma, kiek tiksliai pajamų buvo gauta ir apskritai, ar gauta, už trumpalaikį turtą, ar kur tas turtas yra. Be to, iškėlus Bendrovei bankroto bylą ir jos vadovą įpareigojus nemokumo administratorei perduoti visus Bendrovės dokumentus ir turtą, šis įpareigojimas nebuvo įvykdytas, todėl tiek bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, tiek ir nemokumo administratorei yra apribotos galimybės įvertinti, kiek tiksliai buvo gauta pajamų, ar tinkamai ir teisėtai jos panaudotos, ar nesuteikta vėlesnės eilės kreditoriui galimybė gauti savo reikalavimų patenkinimą ir tokiu būdu nepažeista kitų kreditorių teisė ar kt. Bendrovės vadovo veiksmai buvo nukreipti į tyčinį bankrotą – Bendrovės piniginės lėšos neapskaitytos, pajamų gavimas neregistruotas, turto perleidimas neregistruotas, neparuošti Bendrovės registrai ir finansinės ataskaitos. Taigi, aplaidus Bendrovės finansinės apskaitos tvarkymas ir jos nevedimas yra vienas iš tyčinio bankroto požymių Bendrovės veikloje.

20.7. Bendrovės vadovas sudarė sandorius, kurių sudaryti neprivalėjo, ir taip tyčia blogino jau nemokios Bendrovės būklę. Bendrovė pirko ir nedelsdama parduodavo transporto priemones jau Bendrovei esant nemokiai, nors tokia veikla Bendrovė nesivertė, o iš tokių sandorių Bendrovė negavo ekonominės naudos, o tik nuostolį, nes pirkimo–pardavimo sandoriai turėjo būti registruojami ir sumokama atitinkamo dydžio rinkliava. Be to, transporto priemonės buvo parduodamos už grynuosius pinigus, o duomenų, kad grynieji pinigai būtų buvę panaudoti Bendrovės veikloje, įnešti į Bendrovės kasą ar atsiskaitymams su kreditoriais, nėra. Be to, 2023 m. vasario 20 d. buvo įsigytas mobilusis telefonas Samsung S23, kurio įsigijimo kana 792,56 Eur, tačiau nesuprantama, kodėl finansinių sunkumų turinčioje Bendrovėje reikėjo pirkti naują telefoną, kai Bendrovė turėjo skolų, o šie atsiskaitymui už telefoną panaudoti pinigai buvo gauti kaip kreditas iš UAB „Hipotekiniai kreditai“. 2023 m. vasario 14 d. Bendrovei esant nemokiai, su UAB „Hipotekiniai kreditai“ buvo sudaryta Kredito sutartis, kurios pagrindu suteiktas 45 000 Eur kreditas apyvartinėms lėšoms. Gautas kreditas buvo panaudotas apyvartinėms lėšoms, tačiau dalis pinigų buvo pervesta į asmeninę Bendrovės vadovo sąskaitą arba išgryninta: 14 766 Eur buvo pervesta į Bendrovės vadovo asmeninę sąskaitą, o daugiau nei 1 800 Eur išgryninta. Kreditas iš UAB „Hipotekiniai kreditai“ Bendrovei kainavo 77 494,88 Eur, įskaitant mokėtinas palūkanas, taip pat buvo sumokėtas 2 250 Eur sutarties administravimo mokestis. Toks sandoris nebuvo nei reikalingas, nei naudingas Bendrovei, nes tuomet Bendrovės vadovui jau buvo kilusi pareiga kreiptis į teismą dėl Bendrovės nemokumo bylos iškėlimo. Taigi, Bendrovės vadovo sudaryti ekonomiškai nenaudingi Bendrovei sandoriai yra pagrindas pripažinti Bendrovės bankrotą tyčiniu.

21. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

22. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

23. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos, atstovaujamos nemokumo administratorės, prašymas pripažinti Bendrovės bankrotą tyčiniu, taip pat apribota teisė suinteresuotam asmeniui eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

24. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Žemesnės instancijos teismas

26. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad minėti duomenys yra susiję su byloje nagrinėjamais klausimais dėl Bendrovės nemokumo momento nustatymo, dėl sudarytos Kredito sutarties įvykdytinumo, taip pat į tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys turėjo galimybę su jais susipažinti ir dėl jų pasisakyti, siekdamas teisingai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą bei nenustačiusi suinteresuoto asmens akivaizdžių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, priima teikiamus įrodymus ir esant poreikiui juos vertins kitų byloje esančių įrodymų kontekste (CPK 180, 314 straipsniai).

27. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

Žemesnės instancijos teismas

29. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinant minėtas įstatymo nuostatas yra nurodyta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023, 26 punktas).

30. Iki JANĮ įsigaliojimo suformuota kasacinio teismo praktika bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu išlieka aktuali. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė negali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau bloginama. Todėl, net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 29 punktas). Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

31. Taigi, nagrinėjamoje byloje pareiškėja, atstovaujama nemokumo administratorės, turėjo įrodyti konkrečių tyčinio bankroto požymių egzistavimą ir šių požymių priežastinį ryšį su kilusiu Bendrovės nemokumu arba šių požymių priežastinį ryšį su nemokios Bendrovės padėties esminiu pablogėjimu.

Žemesnės instancijos teismas

33. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjos, atstovaujamos nemokumo administratorės prašymą dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis suinteresuotas asmuo pateikė atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į esminius suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentus, juos aptaria ir vertina toliau.

34. Pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus bendrovės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar bendrovės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022; 2024 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-584-407/2024).

35. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Bendrovės nemokumas yra nustatomas išanalizavus bendrovės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra bendrovės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su bendrovės turto verte ir bendrovės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys bendrovės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant JANĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.

36. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemingai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

37. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančių įrodymų visuma, konstatavo, kad Bendrovė nemokia tapo 2022 m. gruodžio 31 d.

Žemesnės instancijos teismas

40. Nors byloje nebuvo pateiktas Bendrovės kreditorių sąrašas, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Bendrovė turėjo pradelstų įsipareigojimų. 2022 m. gruodžio 31 d. duomenimis skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) siekė 7 200,75 Eur, delspinigiai 49,82 Eur (2 t., b. l. 46). Byloje esantys VSDFV duomenys, be kita ko, patvirtina ir tai, kad Bendrovė sistemiškai nevykdė savo įsipareigojimų: VSDFV 2020 m. rugsėjo 7 d., 2021 m. liepos 29 d. priėmė sprendimus dėl Bendrovės įsiskolinimų atidėjimo (1 t., b. l. 1; CBP-838).

41. Kiti byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad Bendrovės finansinė padėtis 2023 m., 2024 m. laikotarpiais, lyginant su 2022 m., būtų pagerėjusi. Priešingai, byloje esančių duomenų visuma leidžia nuspręsti, kad 2023 m., 2024 m. Bendrovės finansinė situacija tik blogėjo. Visų pirma, Bendrovė ir UAB „Hipotekiniai kreditai“ 2023 m. vasario 14 d. sudarė Kredito sutartį, kurios pagrindu Bendrovei buvo suteiktas 45 000 Eur kreditas už 32 494,88 Eur kainą, t. y. bendra kredito gavėjo mokama suma 77 494,88 Eur. Gautas kreditas buvo skirtas refinansavimui ir Bendrovės apyvartinėms lėšoms, t. y. kreditas buvo išmokėtas Bendrovės kreditorėms UAB „Tele2“ (3 023,21 Eur), AB Telia Lietuva (787,71 Eur) bei likusi dalis pervesta į Bendrovės banko sąskaitą (2 t., b. l. 51–60). 2024 m. kovo 13 d. buvo sudarytas Susitarimas dėl 2023 m. vasario 14 d. Kredito sutarties vykdymo, kuriuo buvo išdėstytas 46 328,13 Eur skolos, delspinigių ir palūkanų mokėjimas dešimties metų laikotarpiui (2 t., b. l. 106–108). Antra, 2023 m. Bendrovė veiklos faktiškai nebevykdė, buvo atleisti visi Bendrovės darbuotojai, tame tarpe ir suinteresuotas asmuo (2 t., b. l. 103). Trečia, Bendrovės pradelsti įsipareigojimai VMI nuo 2023 m. birželio 26 d. siekė 2 856,46 Eur (2 t., b. l. 104–105), 2023 m. ir 2024 m. Bendrovės atžvilgiu buvo užvestos 10 vykdomųjų bylų dėl 13 008, 09 Eur skolos išieškojimo. Ketvirta, iš Bendrovės vadovo pirmosios instancijos teismui pateiktų apyvartos žiniaraščių matyti, kad 2023 m. gruodžio 31 d.: i) Bendrovės įsiskolinimas darbuotojams siekė 20 179,32 Eur (3 t., b. l. 69); ii) Bendrovės skolos tiekėjams sudarė 32 108,02 Eur (3 t., b. l. 70–73); iii) kitos mokėtinos Bendrovės sumos – 39 042,79 Eur (3 t., b. l. 74); iv) pirkėjų įsiskolinimas Bendrovei buvo neigiamas (-2 097,88 Eur), kas reiškia, kad Bendrovės klientai permokėjo Bendrovei ir ši turi grąžinti šią sumą (3 t., b. l. 10–60, 61–68); v) Bendrovės patirtos sąnaudos (50 237,12 Eur) ženkliai viršijo jos pajamas (37 070,55 Eur) (3 t., b. l. 2–3).

43. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai.

Žemesnės instancijos teismas

45. Minėta, kad Bendrovė ir UAB „Hipotekiniai kreditai“ 2023 m. vasario 14 d. sudarė Kredito sutartį, kurios pagrindu Bendrovei buvo suteiktas 45 000 Eur kreditas už 32 494,88 Eur kainą, t. y. bendra kredito gavėjo mokama suma 77 494,88 Eur. Gautas kreditas buvo skirtas refinansavimui ir Bendrovės apyvartinėms lėšoms, t. y. kreditas buvo išmokėtas Bendrovės kreditorėms UAB „Tele2“ (3 023,21 Eur), AB Telia Lietuva (787,71 Eur) bei likusi dalis pervesta į Bendrovės banko sąskaitą (2 t., b. l. 51–60).

46. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2023 m. vasario 14 d. Kredito sutartis, sudaryta tarp Bendrovės ir UAB „Hipotekiniai kreditai“ buvo sudaryta tuo metu, kai Bendrovė turėjo finansinių sunkumų ir buvo faktiškai nemoki. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šis sandoris buvo ekonomiškai nenaudingas, dar labiau bloginantis Bendrovės finansinę padėtį.

Žemesnės instancijos teismas

48. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, Bendrovės su UAB „Hipotekiniai kreditai“ sudaryta Kredito sutartis turėjo nepagrįstai didelę naštą Bendrovei, nes Bendrovė būdama nemoki (kai įsipareigojimai viršijo turimo turto apimtis, o atsiskaitymai su kreditoriais buvo pradelsti), įsipareigojo sumokėti UAB „Hipotekiniai kreditai“ 77 494,88 Eur, t. y. daugiau nei jos turimas turtas (2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovės turimo turto vertė 44 969 Eur). Taigi, darytina išvadą, kad Bendrovės sudarytas sandoris dar labiau pablogino nemokios Bendrovės finansinę padėtį. Tai, kad Bendrovė buvo nepajėgi sumokėti kredito patvirtina ir šalių sudarytas 2024 m. kovo 13 d. Susitarimas dėl 2023 m. vasario 14 d. Kredito sutarties vykdymo, kuriuo buvo išdėstytas 46 328,13 Eur skolos, delspinigių ir palūkanų mokėjimas dešimties metų laikotarpiui (2 t., b. l. 106–108).

Žemesnės instancijos teismas

50. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Kredito sutarties pagrindu UAB „Hipotekiniai kreditai“ pareiškė 45 731,88 Eur finansinį reikalavimą Bendrovės nemokumo byloje, kuris buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi (1 t., b. l. 168–170). Tačiau po nemokumo bylos iškėlimo draudžiama vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą, išieškoti skolas iš juridinio asmens (JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 1–2 punktai). Taigi, vien aptariama aplinkybė nesudaro pagrindo aptarimą situaciją vertinti kitaip, nei ji buvo įvertinta šios nutarties 49 punkte bei skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti.

52. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.

53. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas požymis atitinka anksčiau galiojusio ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą juridinio asmens tyčinio bankroto pagrindą, todėl šiuo atveju tikslinga vadovautis ir teismų praktika, suformuluota aiškinant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymą.

54. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje lemia atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide (sąžiningumo, atvirumo) bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Viena iš bendrovės vadovo pareigų yra tinkamas bendrovės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (toliau – FAĮ) 13 straipsnio 1 dalis; iki 2022 m. sausio 1 d. galiojusios įstatymo redakcijos 21 straipsnio 1 dalis).