- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-05
- Bylos Nr.
- e2A-21-910/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00422-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Laima Ribokaitė, Marius Bajoras
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, uždarajai akcinei bendrovei „VAATC“
- Ieškovas
- Nyderlandų karalystės bendrovės BWaste International B
- Kategorijos
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.18.3Statybos ranga
- 3.3.1.11Naujų įrodymų ir motyvų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimai
- 3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios Nyderlandų karalystės bendrovės BWaste International B. V., atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje uždarosios akcinės bendrovės „Architekta“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nyderlandų karalystės bendrovės BWaste International B. V. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „VAATC“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl pripažinimo, kad sutartis nutrūko dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kaltės ir skolos bei nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje uždaroji akcinė bendrovė „Architekta“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti Nyderlandų karalystės bendrovė BWaste International BV (toliau – ir ieškovė, tiekėja) pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė: 1) pripažinti neteisėtu atsakovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „VAATC“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovės) 2021 m. kovo 26 d. rašte Nr. A51-27023/21(3.3.10.1E-AD24) išdėstytą sprendimą 2018 m. lapkričio 20 d. pirkimo sutartį dėl papildomo komunalinių atliekų konteinerių aikštelių įrengimo ir požeminių komunalinių atliekų konteinerių šioms aikštelėms įsigijimo Nr. A69-93/18 (3.10.23-TD2) (toliau – ir sutartis) laikyti pasibaigusia, neatnaujinti sutarties vykdymo ir pripažinti, kad ši sutartis pasibaigė 2021 m. kovo 28 d. dėl atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir savivaldybė) kaltės, jos vykdymo atsisakius ieškovei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.661 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu; 2) solidariai iš atsakovių priteisti ieškovei nuostolių atlyginimą – 857 763,85 Eur; 3) priteisti iš atsakovių ieškovei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė UAB „VAATC“ (toliau – ir perkančioji organizacija, užsakovė) per įgaliotąją organizaciją Vilniaus miesto savivaldybės administraciją vykdė tarptautinį atvirą viešąjį pirkimą „Papildomas komunalinių atliekų konteinerių aikštelių įrengimas ir požeminių komunalinių atliekų konteinerių šioms aikštelėms įsigijimas“. Ieškovė pateikė pasiūlymą ir buvo pripažinta pirkimo laimėtoja. Pirkimo rezultatų pagrindu tiekėja ir UAB „VAATC“, kaip užsakovė, bei savivaldybė, kaip UAB „VAATC“ partnerė, 2018 m. lapkričio 20 d. sudarė pirkimo sutartį dėl papildomo komunalinių atliekų konteinerių aikštelių (toliau – ir aikštelės) įrengimo ir požeminių komunalinių atliekų konteinerių šioms aikštelėms įsigijimo. Tiekėja turėjo suprojektuoti ir pastatyti požemines komunalinių atliekų konteinerių aikšteles savivaldybės sudarytame preliminariame sąraše nurodytose Vilniaus miesto vietose, įrengti jose požeminius komunalinių atliekų surinkimo konteinerius, o UAB „VAATC“ – sumokėti už atliktus darbus. Preliminariame sąraše buvo numatyta, kad tiekėja turi įrengti 36 aikšteles skirtingose Vilniaus miesto vietose. Dar 14 aikštelių vietų, nurodytų preliminariame sąraše, buvo numatytos kaip rezervinės tam atvejui, jeigu dėl kokių nors priežasčių aikštelių nebūtų galima įrengti sąrašo 1-36 punktuose nurodytose vietose. Pradėjus vykdyti sutartį paaiškėjo, kad preliminariame sąraše nurodytose vietose dėl objektyvų priežasčių nėra galimybių įrengti aikštelių. Per visą sutarties vykdymą buvo pakeistos kaip netinkamos iš esmės visos preliminariame sąraše nurodytos aikštelių vietos, taip pat ir nurodytos rezerviniame sąraše. Iki sutarties vykdymo pabaigos savivaldybė nesuteikė visų vietų, kuriose būtų galima įrengti aikšteles. Tai lėmė, kad tiekėjai iš esmės nebuvo sudarytos galimybės atlikti sutartimi sulygtus darbus – suprojektuoti ir pastatyti aikšteles, jose sumontuoti konteinerius. Dėl to, kad savivaldybė nesuteikė tinkamų vietų aikštelėms įrengti, sutartis pagal tiekėjos motyvuotus raštus (prašymus) savivaldybės sprendimu buvo pratęsta iki 2020 m. spalio 17 d., vėliau – iki 2021 m. kovo 27 d. Atsakovės 2021 m. kovo 26 d. raštu informavo, kad, pasibaigus papildomai suteiktam laikui, t. y. nuo 2021 m. kovo 28 d., sutartis bus laikoma pasibaigusia. Rašte atsakovės sutarties pasibaigimo faktą susiejo su sutarties įvykdymo termino, nustatyto sutarties 15 punkte, įskaitant pratęsimus, pažeidimu. Atsakovių pranešimas apie sutarties pabaigą, atsižvelgiant į tai, kad dėl sutarties uždelsto vykdymo išimtinai yra atsakinga savivaldybė, nulėmė, jog tiekėja patyrė nuostolių, kurių bendra suma – 857 763,85 Eur (konteinerių įsigijimo išlaidos, archeologinių tyrimų išlaidos, atlikti papildomi darbai, įrengimo darbai, teisinės paslaugos, nuomos mokestis už konteinerių saugojimą, geodezijos darbai, architektūros tyrimai, negautas pelnas). Sutarties 15 punkte nustatytas terminas, įskaitant jo pratęsimus, praleistas išimtinai dėl savivaldybės kaltės ir priešpriešinių pareigų, kylančių iš sutarties, netinkamo vykdymo.
Atsiliepimas
3. Atsakovė savivaldybė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutarties vykdymo metu ne kartą informavo ieškovę apie nepasitenkinimą darbų sparta ir kokybe, dėjo maksimalias pastangas bendradarbiauti su ieškove ir padėti jai spręsti iškylančias sutarties vykdymo kliūtis. Baigiantis papildomam sutarties įvykdymo terminui ir ieškovei nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, o atsakovėms negaunant pirkimo objekto, atsakovės 2021 m. kovo 26 d. raštu informavo ieškovę, kad, pasibaigus papildomai suteiktam laikui, t. y. nuo 2021 m. kovo 28 d., sutartis bus laikoma pasibaigusia. Ieškovė neprašė dar kartą pratęsti sutarties įvykdymo terminą.
4. Atsakovė UAB „VAATC“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti.
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Architekta“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė pasitelkė jį konteinerių aikštelių projektavimo darbams atlikti. Pradėjus vykdyti pirkimo sutartį, buvo pakeistos iš esmės visos sąraše nurodytos aikštelių įrengimo vietos. Pirkimo sutartis neįvykdyta dėl atsakovių kaltės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino neteisėtu atsakovių UAB „VAATC“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. kovo 26 d. rašte išdėstytą sprendimą 2018 m. lapkričio 20 d. su ieškove BWaste International B. V. sudarytą pirkimo sutartį dėl papildomo komunalinių atliekų konteinerių aikštelių įrengimo ir požeminių komunalinių atliekų konteinerių šioms aikštelėms įsigijimo laikyti pasibaigusia, neatnaujino sutarties vykdymo ir pripažino, kad ši sutartis pasibaigė 2021 m. kovo 28 d. dėl atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kaltės, jos vykdymo atsisakius ieškovei CK 6.661 straipsnio 1 ir 2 dalies pagrindu; kitą ieškinio dalį atmetė; ieškovei iš atsakovių lygiomis dalimis priteisė bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvienos atsakovės – po 1 716,80 Eur.
7. Teismas nustatė, kad sutarties vykdymo metu aikštelių vietos buvo tikslinamos. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad iki 2020 m. lapkričio 30 d. ieškovė neturėjo tikslių duomenų, kuriose vietose ji turės įrengti sutartyje numatytas komunalinių atliekų konteinerių aikšteles. Atsižvelgiant į tai, kad sutarties 15 punkte rangovui (ieškovei) buvo suteiktas 20 mėnesių terminas prievolėms įvykdyti, o paskutinė aikštelių vietos korekcija atlikta 2020 m. lapkričio 30 d., teismo vertinimu, šis terminas turėjo būti perskaičiuotas, pradedant jį skaičiuoti iš naujo, t. y. sutarties 15 punkte numatytus 20 mėnesių skaičiuojant nuo paskutinės aikštelių vietos korekcijos datos – 2020 m. lapkričio 30 d., nes tik nurodytą dieną tapo aišku, kurioje vietoje bus numatyta įrengti aikštelė. Taip ieškovės prievolių įvykdymo terminas nusikeltų iki 2022 m. liepos 30 d. Tačiau atsakovės sutarties pasibaigimo faktą susiejo su sutarties įvykdymo termino, nustatyto Sutarties 15 punkte, įskaitant pratęsimus, pažeidimu, nepagrįstai neatsižvelgusios į aplinkybę, jog visų aikštelių įrengimo vietos paaiškėjo 2020 m. lapkričio 30 d. Atsakovių 2021 m. kovo 26 d. rašto nuostatos buvo įgyvendintos ir sutartis nutraukta.
8. Teismas pažymėjo, kad 2020 m. spalio 28 d. savivaldybės raštas dėl termino pratęsimo iki 2021 m. kovo 27 d. yra šalių susitarimas dėl sutartyje numatyto termino pratęsimo, o ne reikalavimas įvykdyti sutartį per papildomą terminą, atitinkantis CK 6.217 straipsnio 3 dalies nuostatas. Taigi atsakovės nesilaikė sutarčių nutraukimo reglamentavimo, numatyto CK 6.217-6.218 straipsniuose. Ieškovei nebuvo nustatytas CK 6.217 straipsnio 3 dalyje numatytas papildomas terminas sutarčiai įvykdyti. Šių nuostatų neįvykdymas atėmė iš ieškovės galimybę, esant nenutrauktai sutarčiai, ginčyti atsakovių veiksmų teisėtumą. Teismo vertinimu, sutarties nutraukimo tvarkos pažeidimas yra esminės reikšmės turinti aplinkybė, kuri yra pagrindas pripažinti, kad atsakovės neturėjo pagrindo nutraukti su ieškove sudarytą sutartį.
9. Teismas nurodė, kad iš atsakovių 2021 m. kovo 26 d. rašto turinio matyti, jog atsakovės nenutraukė šalių sudarytos sutarties, o pritaikė kitą sutarties pabaigos pagrindą – „termino tiekėjo sutartiniams įsipareigojimams užbaigti“ pabaigą. CK XVII skyriuje nėra tokio sutarties pabaigos pagrindo (pagal nurodyto CK skyriaus nuostatas sutartis, jeigu ji nėra įvykdyta, gali būti nutraukta, pakeista, pripažinta negaliojančia, bet ne baigtis savaime, suėjus tam tikram terminui). Šalių sutarties 12 punkte nurodyta, kad sutartis galioja iki visiško šalių įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymo arba sutarties nutraukimo dienos. Šiuo atveju nebuvo pagrindo šalių sudarytai sutarčiai nutraukti, sutartis nebuvo nutraukta, šalys per sutartyje įtvirtintus terminus nebuvo įvykdžiusios iš sutarties kilusių prievolių. Taigi nebuvo aplinkybių, su kuriomis gali būti siejama sutarties pabaiga, todėl nėra pagrindo laikyti šią sutartį pasibaigusia.
10. Teismas nusprendė, kad, esant aplinkybėms, kai teisėtu galėjo būti laikomas ieškovės reikalavimas pratęsti sutarties vykdymą iki 2022 m. liepos 30 d., o atsakovės reikalavo pabaigti vykdyti sutartį iki 2021 m. kovo 27 d., akivaizdu, jog sutarties vykdymas negali būti tęsiamas dėl užsakovių kaltės, joms netinkamai vykdant prievoles parinkti aikštelių vietas. Dėl to ieškovės reikalavimas nutraukti sutartį, ieškovei jos atsisakant, pagal CK 6.661 straipsnio 2 dalį yra pagrįstas.
11. Kartu teismas pažymėjo, kad nė vienas iš pateiktų į bylą dokumentų nepatvirtina, jog ieškovė realiai patyrė dokumentuose nurodytas išlaidas. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys sąskaitų faktūrų, kuriomis ieškovė įrodinėja savo nuostolius, apmokėjimą. Vėliau pateiktus dokumentus atsisakyta priimti 2022 m. kovo 25 d. nutartimi. Dokumentai yra surašyti ne lietuvių kalba, nepatvirtinti juos išdavusios institucijos, nepaaiškinta, ką reiškia šiuose dokumentuose esantys įrašai, todėl šie dokumentai nepatvirtina ieškovės turėtų išlaidų ar nuostolių. Nei sutartyje, nei sąskaitose faktūrose nėra požymių, iš kurių būtų galima spręsti, kad sąskaitos faktūros išrašytos už konteinerių, skirtų sumontuoti pagal ginčo sutartį, saugojimą. Nėra paaiškinta, kaip ieškovės nurodyti „papildomi darbai (kelių ženklinimo ir kelio ženklų projektavimas) yra susiję su sutarties vykdymu. Sutartyje ir jos prieduose tokie darbai nėra numatyti. Įvairias paslaugas suteikusių ir darbus atlikusių asmenų sąskaitose faktūrose neparašyta, kad darbai atlikti vykdant ginčo sutartį.
12. Teismas nurodė, kad pagal techninę specifikaciją ieškovė komunalinių atliekų surinkimo aikšteles ir konteinerius įsipareigojo įrengti tik preliminariai žinomose vietose, kurias pagal techninės specifikacijos (ir sutarties) sąlygas perkančioji organizacija galėjo keisti arba dalies jų visai atsisakyti. Žinodamas šias techninės specifikacijos ir sutarties sąlygas, apdairus ir rūpestingas rangovas aikštelės atitinkamoje vietoje projektavimo darbus vykdytų ir konteinerius, skirtus aikštelei atitinkamoje vietoje, įsigytų tik tvirtai žinodamas, kad šioje konkrečioje vietoje aikštelė bus įrengta. Iš ieškovės dublike išdėstytų motyvų matyti, kad ieškovė, neišsiaiškinusi, ar konkrečiose preliminariai numatytose vietose bus įrengiamos komunalinių atliekų surinkimo aikštelės su konteineriais, įsigijo konteinerius, juos saugojo, atliko archeologinius tyrimus, projektavimo darbus ir tvirtina, jog už juos sumokėjo. Dėl to nėra pagrindo ieškovei priteisti nuostolių atlyginimą.
Šalies argumentai
13. Ieškovės teigimu, atsakovės jai nesumokėjo už 4 įrengtas aikšteles. Ieškovės pateiktų aktų nėra pasirašiusi užsakovė, taip pat aktuose įrašyti užsakovės atstovo atsisakymo pasirašyti aktus motyvai, kuriuose išvardinti atliktų darbų trūkumai. Ieškovė nenuginčijo šių trūkumų, nepateikė įrodymų, kad trūkumai ištaisyti. Teismo vertinimu, užsakovės atstovo įrašai aktuose ir aplinkybė, kad užsakovės atstovas aktų nepasirašė, įrodo, jog nėra pagrindo priteisti ieškovei užmokestį už nurodytuose aktuose įvardytus darbus.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas priėjo prie išvados, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog jai kilo kokios nors prievolės, susijusios su banko garantijos įvykdymu ir kad ieškovė šias prievoles būtų įvykdžiusi (t. y. kad dėl banko garantijos panaudojimo būtų sumažėjęs ieškovės turtas). Ieškovės dublike nurodytos nuostolių grupės, susijusios su negautu pelnu, ieškovė net neįrodinėjo, a priori (iš anksto) tvirtindama, kad jos veikloje yra įprasta tokia pelno marža. Nuostoliai dėl negauto pelno paprastai būna lygūs pajamų ir sąnaudų jiems gauti skirtumui. Nė vieno iš šių elementų ieškovė neįrodinėjo ir neįrodė, todėl ši reikalavimo dalis – nepagrįsta.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
15. Apeliaciniame skunde ieškovė BWaste International B. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – patenkinti reikalavimą dėl 857 763,85 Eur skolos ir nuotolių priteisimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Byloje pateiktos sutartys su paslaugų teikėjais, rangovais, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai, PVM sąskaitos faktūros, duomenys apie faktiškai įvykdytus sutartinius įsipareigojimus (gauti statybą leidžiantys dokumentai, atliktų ekspertizių aktai, archeologinių tyrinėjimų ataskaitos ir kt.) bei ieškovės elektroninis banko sąskaitos mokėjimo išrašas olandų kalba apie atliktus mokėjimus pagal mokėjimo dokumentus leidžia padaryti išvadą, kad ieškovė faktiškai patyrė įrodinėjamus nuostolius.
15.2. Teismas formaliai atsisakė priimti ieškovės teikiamus rašytinius įrodymus ir paaiškinimus, sudarė kliūtis ieškovei įrodinėti ieškinio dalyką, taip pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 ir 198 straipsnius. Dėl to teismas neištyrė ir nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, o tai yra pagrindas pripažinti, kad dėl ieškinio reikalavimo priteisti skolą ir nuostolius teismas neatskleidė bylos esmės.
15.3. Ieškovė prašymą priimti įrodymus, tarp jų – ir dubliko 11 priedo vertimą, teismui pateikė likus dviem savaitėms iki 2022 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio, todėl, vertinant objektyviai, pateiktų įrodymų priėmimas nebūtų užvilkinęs bylos nagrinėjimo.
15.4. Nustatęs, kad su ieškiniu pateikti įrodymai, nesant jų vertimo į valstybinę kalbą (CPK 113 straipsnio 3 dalis), neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, teismas privalėjo taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, tačiau jo netaikė net ir tada, kai ieškovė savarankiškai siekė pašalinti tokius trūkumus.
15.5. Ieškovė pripažįsta, kad, nepateikdama įrodymų dalies vertimo į valstybinę klaidą, padarė netyčinę techninę klaidą. Tačiau, suvokusi šią klaidą, ieškovė elgėsi sąžiningai ir aktyviai siekė pašalinti dokumentų trūkumus iki teismo posėdžio.
15.6. Spręsdamas, kad nėra pagrindo priteisti ieškovei atsakovių panaudoto sutarties įvykdymo užtikrinimo (banko garantijos dėl 40 000 Eur sumos), teismas pažeidė esminį teisės principą, pagal kurį iš neteisės teisė neatsiranda (lot. ex in juria non oritur jus). Teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovių atliktas vienašalis sutarties nutraukimas yra neteisėtas ir negaliojantis. Tačiau teismas nepagrįstai neįvertino to, kad, esant neteisėtam sutarties nutraukimui, atsakovės neturėjo jokio sutartinio ar teisinio pagrindo pasinaudoti sutarties įvykdymo užtikrinimu – banko garantija.
15.7. Teismas, vertindamas įrodymus apie nuostolių kilmę, padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog konteinerių saugojimo sutartimi ir PVM sąskaitomis faktūromis atsakovės UAB „VAATC“ teritorijoje saugoti konteineriai yra tie patys konteineriai, kuriuos ieškovė įsigijo sutarčiai vykdyti. Bylos nagrinėjimo metu šios aplinkybės nebuvo kvestionuojamos, atsakovė neginčijo šios aplinkybės. Priešingai, atsakovės UAB „VAATC“ atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad sutarčiai vykdyti įsigyti konteineriai yra iki šiol laikomi atsakovės teritorijoje.
15.8. Bylos rašytinių įrodymų ir žodinių paaiškinimų visuma neabejotinai patvirtina, kad ieškovės pasitelkti tretieji asmenys atliko PVM sąskaitose faktūrose ir darbų priėmimo–perdavimo aktuose nurodytus darbus įgyvendindami būtent ginčo sutartį. Šioms aplinkybėms paneigti atsakovės į bylą nepateikė priešingų įrodymų ar argumentų, pagrindžiančių, kad ieškovės pasitelkti tretieji asmenys darbus atliko ir (ar) paslaugas suteikė kitoms sutartims įgyvendinti.
15.9. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – ieškovės 2021 m. vasario 2 d. raštas Nr. VL21-0531, 2020 m. lapkričio 26 d. raštas Nr. VL20-3532, savivaldybės 2021 m. kovo 26 d. raštas – įrodo, kad papildomi darbai (kelio ženklų projektavimo ir kelių ženklinimo) yra faktiškai atlikti, savivaldybė pripažįsta, kad jie nebuvo numatyti sutartyje, todėl laikytini papildomais. Tačiau savivaldybė atsisakė už juos sumokėti, nurodydama, jog „Savivaldybė sutinka, kad kelio ženklinimo projektavimo darbai nėra įtraukti į Sutarties apimtį ir neatsisako jų apmokėti. Tačiau kelio ženklinimo projektavimo darbai gali būti apmokami taip pat tik tinkamai ir visiškai įrengus KAS aikšteles“.
15.10. Teismas nepagrįstai ir neteisingai taikė CK 6.259 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, nurodydamas, kad ieškovė be reikalo iš anksto įsigijo konteinerius, skirtus įrengti vietose, kurių tinkamumas nebuvo patvirtintas, be reikalo užsakė atliekų surinkimo aikštelių tokiose vietose tyrinėjimo ir projektavimo darbus, t. y. pažeidė atidaus ir rūpestingo elgesio taisyklę.
15.11. Pagal ieškovės pasiūlyme nurodytas kainas didžiąją sutarties kainos dalį sudaro 144 vnt. konteinerių, kaip prekių, įsigijimas, ir tik nedidelę kainos dalį – 36 aikštelių rangos (projektavimo ir statybos) darbai. Todėl sutartis turėtų būti kvalifikuojama kaip pirkimo–pardavimo sutartis arba bent jau šie santykiai turėtų būti pripažinti dominuojančiais. Atsakovės įsipareigojo nupirkti ne mažiau kaip 36 vnt. aikštelių ir ne mažiau kaip 144 vnt. konteinerių. Nei sutarties, nei jos priedų sąlygos nenumatė, kad savivaldybė turėtų teisę įsigyti mažiau nei 144 vnt. konteinerių. Teismo spendime nurodyti sutarties techninės specifikacijos 1.3, 2.2.2, 2.5 punktai nesuteikė atsakovėms teisės įsigyti mažiau nei 144 vnt. konteinerių; nurodyta tik tai, kad atsakovės gali pakeisti aikštelės vietą į kitą, tačiau ne jos atsisakyti ir taip sumažinti numatytą 36 vnt. aikštelių skaičių.
15.12. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad keturios įrengtos aikštelės nebuvo priimtos, nes pagal byloje esančius rašytinius įrodymus savivaldybė patvirtino, jog už šias aikšteles atsiskaitys pagal pateiktą sąskaitą faktūrą ir atliktų darbų aktą. Be to, analogišku atveju už kitas dvi įrengtas aikšteles su tokiais pačiais trūkumais atsakovės atsiskaitė. Be to, ieškovei atsikirtimų forma pareiškus, kad atsakovių atsisakymas priimti keturias aikšteles buvo nepagrįstas bei pagrindus tokią savo poziciją, teismas privalėjo nagrinėti aplinkybes dėl savivaldybės atsisakymo pasirašyti aikštelių priėmimo–perdavimo aktus bei pasisakyti dėl atsisakymo (ne)pagrįstumo, tačiau to nepadarė.
15.13. Teismo vertinimu, ieškovė turėjo įrodyti nuostolius dėl negauto pelno kaip pajamų ir sąnaudų skirtumą. Ieškiniu buvo reikalaujama priteisti 5 proc. pelno maržą. Teismo dispozicijoje buvo bendra sutarties kaina (965 000 Eur su PVM), ieškovės patirtų išlaidų dalis (857 763,85 Eur). Skirtumas tarp sutarties kainos ir pareikšto reikalavimo (skolos ir nuostolių) sudaro 107 236,15 Eur, kai tuo tarpu 5 proc. sutarties kainos būtų tik 48 250 Eur. Dėl to akivaizdu, kad reikalavimas dėl 5 proc. pelno maržos buvo pagrįstas ir įrodytas.
15.14. Teismas nepagrįstai nepriėmė ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, taip pat nepagrįstai sumažino atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovė pateikė iki baigiamųjų kalbų, šios išlaidos turėjo būti paskirstytos ir priteistos.
Atsiliepimas
16. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Architekta“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo dėl skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.
Šalies argumentai
17. Apeliaciniame skunde atsakovė savivaldybė prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimą ir ieškinį atmesti visiškai. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Preliminarus aikštelių vietų sąrašas pagal sutartį ir pirkimo dokumentus galėjo būti keičiamas dėl nenumatytų aplinkybių visą sutarties galiojimo laikotarpį. Nurodytas sąrašas faktiškai buvo keičiamas tiek dėl objektyvių nenumatytų aplinkybių, tiek dėl ieškovės darbo broko. Savivaldybė sutartimi negarantavo nei to, kad preliminarus sąrašas nesikeis, nei to, kad preliminarus sąrašas yra suderintas su visais suinteresuotais asmenimis. Ieškovė sutartimi patvirtino, kad susipažino su visa pirkimo dokumentacija, tarp jos – ir preliminariu sąrašu, taip pat kad nemato kliūčių sutarčiai per joje nustatytą terminą įvykdyti, be to, pirkimo metu nekėlė jokių klausimų dėl preliminaraus sąrašo ir galimo jo kitimo sutarties vykdymo metu. Sutarties vykdymo terminas, jo eiga nebuvo siejama su preliminaraus vietų sąrašo keitimu ir (ar) galutiniu vietų sąrašo patvirtinimu. Savivaldybė, keisdama preliminarių vietų sąrašą, nepažeidė nei sutarties, nei pirkimo dokumentų sąlygų.
Atsiliepimas
17.2. Atsiliepime į ieškinį išsamiai išdėstytos aikštelių vietų keitimo priežastys, kurių dauguma buvo susijusios su nepakankamu ieškovės ir jos pasitelkto projektuotojo įdirbiu. Ieškovė net neginčija fakto, kad per pirmuosius po sutarties sudarymo metus ji nepateikė nė vieno aikštelės projekto derinti ir statybos leidimui gauti, o tai – dar viena priežastis, nulėmusi sutarties neįvykdymą.
17.3. Iš sutarties nuostatų ir priedų buvo aišku, kad tiek pirkimo objektas, tiek pirkimo kiekiai yra preliminarūs. Vien tai, kad pasikeitė aikštelių vietos, neatleidžia tiekėjos nuo tinkamo jos pareigų pagal sutartį vykdymo.
17.4. Priešingai nei nurodyta sprendime, buvo pakeista mažiau nei pusė pradinio sąrašo vietų. Pagrindinė priežastis vietoms pakeisti buvo žema projektavimo kokybė – atsižvelgiant į aikštelių įrengimo vietą (senieji Senamiesčio ir Naujamiesčio rajonai) buvo itin svarbu iš pradžių patikrinti ankstesnių užstatymų duomenis, įvertinti atstumus iki gretimų pastatų bei komunikacijų, sklypų ribas ir tik tuomet projektuoti. Dažnai šie etapai buvo praleidžiami, todėl būta atvejų, kai aikštelė suprojektuota tiesiog ant buvusio statinio, pradėta kasti, o tada darbai sustojo, nes aptikta vertingų statinio liekanų. Dėl to teko keisti aikštelės vietą.
17.5. Teismas sprendime konstatavo savivaldybės kaltę dėl sutarties pabaigos, nors neaišku, kokias sutarties nuostatas pažeidė savivaldybė.
17.6. Savivaldybė įvykdė tai, kas buvo numatyta sutartyje – parengė sąrašą, suderintą su Nacionaline žemės tarnyba, ir, esant nenumatytoms aplinkybėms, ieškovei prašant, keitė sąrašo vietas pagal sutartyje ir pirkimo dokumentuose nurodytą tvarką. Tuo tarpu sutarties vykdymo terminas buvo apibrėžtas konkrečiu mėnesių skaičiumi, nepriklausomai nuo to, bus sąrašas keičiamas ar ne. Teismo išvada apie „tinkamų vietų nesuteikimą“ yra absoliučiai nepagrįsta pirkimo dokumentų ir sutarties sąlygomis.
17.7. Savivaldybės sprendimai pratęsti sutarties terminą buvo priimti ne atsižvelgiant į ieškovės prašymuose reiškiamus kaltinimus savivaldybei dėl trikdžių sutarčiai vykdyti, bet vadovaujantis ieškovės išreikšta iniciatyva tęsti sutartinius santykius ir savivaldybės tikėjimu, kad miestui svarbus projektas bus įgyvendintas.
17.8. Darbo grupės 2020 m. sausio 17 d. protokole fiksuota, kad nuo sutarties pasirašymo į Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ nėra įkelto nė vieno konteinerių aikštelės projekto, 2019 m. spalio mėn. atlikti tik trys planuojamų įrengti požeminių atliekų surinkimo konteinerių aikštelių žvalgomieji tyrimai. Taigi ieškovė per daugiau nei metus nuo sutarties pasirašymo neparengė nė vienos aikštelės projekto ir byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų, kad toks vangus sutarties vykdymas buvo nulemtas vietų sąrašo keitimo aplinkybės.
17.9. Sutartyje nėra nuostatų, kurios sutarties 15 punkte įtvirtinto termino skaičiavimą sietų su paskutinėmis sąrašo korekcijomis. Komunalinių atliekų konteinerių aikšteles su komunalinių atliekų konteineriais Vilniaus mieste ieškovė įsipareigojo įrengti iki 2020 m. liepos 20 d., tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė. Viešojo pirkimo sutartis tik išimtiniais atvejais gali būti vykdoma ir pasibaigus jos galiojimo terminui, net ir nesant galimybės pratęsti pirkimo sutartį. Atsižvelgus į ypatingą projekto įgyvendinimo svarbą, ieškovei buvo suteiktas papildomas laikas sutartiniams įsipareigojimams įgyvendinti, tačiau net ir per du kartus papildomai suteiktą terminą ieškovė nesugebėjo sutarties įvykdyti.
17.10. Viešojo pirkimo sutartis galioti amžinai. Sutarties 12 punkto nuostata, kad sutartis galioja iki visiško šalių įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymo arba sutarties nutraukimo dienos, nereiškia, jog sutartis nepasibaigia suėjus jos terminui – ši nuostata galėtų turėti reikšmės tik tuo atveju, jeigu sutarties terminas yra nepasibaigęs (nutraukti pasibaigusią sutartį nėra įmanoma) arba tuo atveju, jeigu ieškovė būtų iki sutarties termino pabaigos įvykdžiusi savo prievoles, kurios lemtų priešpriešinių atsakovių pareigų vykdymą, kuris yra galimas ir po sutarties termino pabaigos (pvz., atsiskaitymas už laiku ir tinkamai atliktus darbus, kurie buvo pirkimo objektas).
Šalies argumentai
17.11. Pati ieškovė ieškinyje prašo sutartį pripažinti pasibaigusia iš esmės nuo tos pačios datos, nuo kurios ją pasibaigusia laiko ir savivaldybė, todėl konstatavimas, kad sutartis privalėjo būti nutraukta, o ne laikoma pasibaigusia, neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant kaltės klausimą.
17.12. Teismui konstatavus, kad 2021 m. kovo 26 d. raštu sutartis nebuvo nutraukta, neaišku, kokiu pagrindu teismas konstatavo savivaldybės padarytus CK 6.217-6.218 straipsniuose numatytos sutarčių nutraukimo tvarkos pažeidimus.
17.13. Teismo nurodyta sutartinių įsipareigojimų įvykdymo data – 2022 m. liepos 30 d. – nepagrįsta sutarties nuostatomis. Net ir vertinant, kad sutartis galėjo būti tęsiama, pati ieškovė prašo pripažinti ją pasibaigusia, t. y. ieškovė pati nesiekia sutarties galiojimo iki teismo nurodytos datos – 2022 m. liepos 30 d. Ieškovė iki 2021 m. kovo 27 d. neteikė prašymo dėl kartą suteikti papildomą terminą sutarčiai įvykdyti. Savivaldybė, neturėdama tokio prašymo, negalėjo vienašališkai nustatyti papildomą terminą, todėl sutartis pripažinta pasibaigusia.
Atsiliepimas
18. Ieškovė atsiliepime į atsakovės savivaldybės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
18.1. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad iš esmės visose sąrašo vietose nebuvo galimybės įrengti aikštelių, todėl sutarties vykdymas užsitęsė dėl nuo ieškovės nepriklausančių objektyvių priežasčių. Savivaldybė turėjo pareigą parinkti aikštelių vietas, o ieškovė – pareigą parinktose vietose įrengti aikšteles. Savivaldybė iki pat sutarties pabaigos taip ir neįgyvendino savo pareigos parinkti tokias vietas, kuriose būtų galimybė įrengti aikšteles.
18.2. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad savivaldybė priėmė sprendimus tiek dėl aikštelių vietų keitimo poreikio, tiek dėl ieškovės įsipareigojimų įvykdymo termino, nustatyto sutarties 15 punkte, pratęsimo. Tokiais veiksmais savivaldybė pripažino, kad jos parinktose aikštelių vietose ieškovei nebuvo galimybių įrengti aikšteles, o dėl šių aplinkybių sutarties terminas buvo pratęstas du kartus.
18.3. Savivaldybė neįrodė, kad ieškovė ir (ar) projektuotoja UAB „Architekta“ būtų dirbę nekokybiškai. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad projektuotoja UAB „Architekta“ būtų netinkamai atlikusi projektavimo darbus ar kitas jai priskirtas pareigas. Pagrindinė priežastis, dėl kurios neįvykdyta sutartis, yra savivaldybės nesugebėjimas parinkti tokias aikštelių vietas, kuriose projektuotojas UAB „Architekta“ būtų galėjęs parengti projektą ir jo pagrindu gauti statybą leidžiantį dokumentą.
18.4. Savivaldybės nerūpestingai, atmestinai pasirengė pirkimui ir dėl to tik sutarties vykdymo metu paaiškėjo, jog iš esmės nė vienoje sudaryto sąrašo vietoje objektyviai nėra galimybės įrengti aikštelių.
18.5. Savivaldybė nurodo nepagrįstus argumentus, kad papildomų terminų suteikimas žymėjo būtent ieškovės nepasirengimą vykdyti sutartį, o ne savivaldybės padarytus sutarties pažeidimus.
18.6. Sutartis negalėjo pasibaigti suėjus ieškovės įsipareigojimų įvykdymo terminui, nustatytam sutarties 15 punkte, nes tokio sutarties pasibaigimo pagrindo nėra numatyto sutartyje. Toks sutarties pasibaigimo pagrindas nėra nustatytas ir įstatyme. Sutartyje nebuvo nustatytas jos galiojimo terminas, todėl savivaldybės 2021 m. kovo 26 d. rašte išdėstytas sprendimas laikyti sutartį pasibaigusia, suėjus sutarties 15 punkte nurodytam terminui, yra neteisėtas.
18.7. Sutartyje įtvirtintas ieškovės įsipareigojimų įvykdymo terminas nebuvo esminė sutarties sąlyga.
18.8. Savivaldybė 2021 m. kovo 26 d. raštu nenustatė papildomo termino sutarčiai įvykdyti, todėl toks CK 6.217 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reikalavimo pažeidimas yra atskiras pagrindas savivaldybės 2021 m. kovo 26 d. rašte išdėstytą sprendimą laikyti sutartį pasibaigusia pripažinti neteisėtu.
18.9. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė iki 2021 m. kovo 27 d. nuosekliai prašė pratęsti įsipareigojimų įvykdymo terminą, tačiau savivaldybė visiškai nutraukė bendradarbiavimą su ieškove likus ne mažiau kaip dviem mėnesiams iki 2021 m. kovo 27 d., nereaguodama į jokius ieškovės prašymus susitikti ir aptarti situaciją.
19. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Architekta“ atsiliepime į atsakovės savivaldybės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
19.1. Visais atvejais aikštelių vietų keitimo būtinybė buvo grindžiama tuo, kad tose vietose nebuvo objektyvios galimybės įrengti aikšteles (pvz., aikštelės vieta numatyta ten, kur auga želdiniai, yra įrengta stovėjimo aikštelė, nutiestas dviračių takas, neišlaikomi atstumai iki gretimybių ir pan.). Byloje yra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad kiekvienu atveju, atsižvelgiant į motyvuotus trečiojo asmens prašymus, savivaldybė yra priėmusi sprendimus pakeisti iš esmės visas sąraše numatytas aikštelių įrengimo vietas. Tokiais veiksmais savivaldybė pripažino, kad sąraše nurodytos pirminės vietos nebuvo tinkamos komunalinių atliekų surinkimo aikštelėms įrengti.
19.2. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris pagrįstų, kad aikštelių įrengimo vietos buvo keičiamos dėl netinkamos projektavimo kokybės.
19.3. Savivaldybė nepagrįstai sumenkina savo pareigą tinkamai pasirengti pirkimui ir šią pareigą nori permesti pirkimo sutartį vykdžiusiems ieškovei bei trečiajam asmeniui.
19.4. Pirkimo sutarties 15 punkte nurodytas terminas apibrėžia darbų atlikimo terminą. Nors šis terminas sukelia teisines pasekmes (pvz., už darbų atlikimo termino pažeidimą gali būti pradedamos skaičiuoti netesybos, savivaldybė galėjo spręsti dėl vienašališko pirkimo sutarties nutraukimo), tačiau, priešingai nei interpretuoja savivaldybė, šio termino pažeidimas negali reikšti pirkimo sutarties pasibaigimo. Pirkimo sutarties 12 punkte numatyta, kad pirkimo sutartis galioja iki visiško šalių įsipareigojimų pagal pirkimo sutartį įvykdymo arba pirkimo sutarties nutraukimo dienos. Taigi pirkimo sutarties 15 punkte numatytas terminas (net ir jį pratęsus) nelemia sutarties pabaigos.
Šalies argumentai
20. Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Architekta“ prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimo dalį, kuria atmestas trečiojo asmens prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ir UAB „Architekta“ naudai iš atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bei UAB „VAATC“ priteisti 3 146 Eur dydžio bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų, taip pat apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo įrodinėjo, kad pirkimo sutartis liko neįgyvendinta dėl atsakovių kaltės, nes jos nesugebėjo parinkti vietų, kuriose būtų realios galimybės tinkamai suprojektuoti ir įrengti komunalinių atliekų surinkimo aikšteles, o trečiojo asmens kaltės dėl pirkimo sutarties neįgyvendinimo – nėra. Apskųsto sprendimo motyvuojamojoje dalyje iš esmės patvirtintos trečiojo asmens teismo proceso metu įrodinėtos aplinkybės – dėl pirkimo sutarties neįgyvendinimo yra atsakingos atsakovės, tuo tarpu trečiojo asmens kaltė nenustatyta.
20.2. Teismui konstatavus, kad pirkimo sutartis buvo neįgyvendinta dėl atsakovių kaltės, yra pagrindas trečiajam asmeniui iš atsakovių priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsiliepimas
21. Ieškovė atsiliepime į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, apeliacinį skundą prašo jį patenkinti.
22. Atsakovė savivaldybė atsiliepime į ieškovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, apeliacinius skundus prašo juos atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
22.1. Dubliko 11 priedas nepagrindžia, kad ieškovė patyrė nurodytas išlaidas. Be to, dubliko 11 priedo dokumentai nėra pasirašyti ir kelia abejonių dėl jų autentiškumo.
22.2. Sutartis nenumatė dalinio darbų apmokėjimo, t. y. sutartimi savivaldybė siekė įsigyti jau įrengtas konteinerių aikšteles, o ne konteinerius ar atskirus darbus (projektavimo, archeologiniai tyrimų ir pan.). Atsakovėms pareiga sumokėti už darbus ir prekes pagal sutartį kyla tik po tinkamo prekių pristatymo, darbų atlikimo, priėmus prekes ir darbus.
22.3. Ieškovė jau iš savivaldybės 2021 m. liepos 29 d. tripliko suprato, kad savivaldybė ginčija dubliko 11 priedą kaip neatitinkantį įrodymams keliamų reikalavimų, tačiau net aštuonis mėnesius nesiėmė jokių veiksmų iki 2022 m. kovo 25 d., kai buvo likusios dvi savaitės iki trečiojo posėdžio nagrinėjamoje byloje.
22.4. Tai, kad dubliko 11 priedu iš esmės nebuvo galima vadovautis byloje, savaime nebuvo dubliko trūkumas, nes pati ieškovė pasirinko tokį būdą savo ieškinio reikalavimams pagrįsti (ieškovė savo reikalavimą dėl nuostolių grindė ir kitais įrodymais, buvo aiškus reikalavimo pagrindas, ribos ir pan.).
22.5. Konteineriai turėjo būti saugomi pagal atskirą UAB „VAATC“ ir ieškovės sudarytą sutartį. Taigi visi mokėjimai buvo atliekami (jei buvo atliekami) ne pagal ginčo sutartį, o pagal kitą susitarimą, kuris nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovė nenurodė, kodėl jai turėtų būti atlygintos konteinerių, kurie nebuvo sumontuoti aikštelėse, saugojimo išlaidos, nors prievolę sumokėti už saugojimą prisiėmė pati ieškovė pagal sutartį. Be to, PVM sąskaitose faktūrose nėra požymių, kad jos išrašytos būtent už ginčui aktualių konteinerių saugojimą, jos taip pat nepatvirtina, jog už saugojimo paslaugas ieškovė faktiškai yra sumokėjusi.
22.6. Savivaldybė ne kartą informavo ieškovę, kad sumokėjimas už papildomus, nors sutartyje ir nenumatytus, darbus galimas tik tinkamai ir visiškai įrengus aikštelę. Ieškovė faktiškai įrengė tik 6 iš 40 sutartimi numatytų aikštelių, kurių savivaldybė dėl nustatytų trūkumų nepriėmė – akivaizdu, kad ieškovei joks atlygis už papildomų darbų atlikimą (kelio ženklus ir jų projektavimą), už kuriuos savivaldybė net nebuvo įsipareigojusi atlyginti, nepriklauso, o savivaldybė pagal sutartį neturi pareigos atsiskaityti nei už dalinius, nei už papildomus darbus, dėl kurių atlyginimo nebuvo susitarta.
22.7. Atsakovės nereikalavo, kad ieškovė iš anksto įsigytų konteinerius. Tokios prievolės nenumatė ir sutartis, pirkimo dokumentai. Taigi ieškovė, nepaisydama to, kad projektavimo darbai esmingai strigo, visus konteinerius įsigijo iš anksto savo rizika ir jų įsigijimo kaštai negali būti laikomi ieškovės patirtais nuostoliais.
22.8. Ieškovė apeliaciniame skunde pateikė naujus argumentus dėl sutarties kvalifikavimo, kuriais nesirėmė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
22.9. Sutarties 3 punkte yra aiškiai nurodytas sutarties dalykas – aikštelės. Sutarties 3 punkte nėra nurodyta, kad sutartimi savivaldybė siekia įsigyti aikšteles ir atskirai – konteinerius ir (ar) kitus darbus, reikalingus galutiniam tikslui, t. y. aikštelėms įrengti. Tiek sutarties dalykas, tiek sutartyje numatyta apmokėjimo už atliktus darbus tvarka leidžia pagrįstai teigti, kad sutartimi savivaldybė įsigijo darbų ir prekių kompleksą, kuris yra įvardijamas kaip įrengta aikštelė. Taigi konteinerių įsigijimas nėra dominuojantis sutarties kontekste, nes sutarties dalykas yra įrengtos aikštelės.
22.10. Kadangi konteinerių kėlimo sistema neatitiko tos, kuri buvo siūloma ieškovės pirkimo dokumentų vertinimo metu, ieškovės įrengtas kelias aikšteles buvo atsisakyta priimti ir pareikalauta, kad ieškovė per protingą terminą pašalintų pretenzijoje nurodytus trūkumus. Trūkumai nebuvo ištaisyti. Savivaldybės pretenzijos ieškovė neskundė teismine tvarka, todėl savivaldybei nekilo ir nekyla pareiga atsiskaityti už netinkamai atliktus aikštelių įrengimo darbus.
Šalies argumentai
22.11. Ieškovė į bylą nėra pateikusi jokių įrodymų, kad prašoma priteisti pelno marža jos veikloje buvo įprasta. Buvo įvykdyta tik labai maža sutarties dalis, be to, dar ir su trūkumais, todėl nesuprantama, kodėl ieškovei galėtų priklausyti pelno marža, kuri yra skaičiuojama taip, lyg sutartis būtų iš esmės įvykdyta.
22.12. Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodytus dydžius ir ieškovė to iš esmės nepaneigė.
22.13. Trečiasis asmuo dalį dokumentų, patvirtinančių jo galbūt patirtas išlaidas, pateikė jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės 2022 m. gegužės 16 d. teismo posėdyje. Tai prieštarauja CPK 98 straipsnio 1 daliai, todėl trečiojo asmens prašymas nepriimtas pagrįstai.
Atsiliepimas
23. Atsakovė UAB „VAATC“ atsiliepime į ieškovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, apeliacinius skundus prašo juos atmesti, o atsiliepime į atsakovės savivaldybės apeliacinį skundą prašo šį skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo
24. Apeliantė (ieškovė) su apeliaciniu skundu pateikė rašytinius įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, t. y. ieškovės banko sąskaitos išrašo (dubliko 11 priedo) ištraukų vertimą į valstybinę kalbą, 32 sąskaitas faktūras už konteinerių gamybą ir įsigijimą su vertimais į valstybinę kalbą, bankinių mokėjimų už konteinerių įsigijimą išrašus, bankinių mokėjimų už konteinerių įsigijimą atitinkamų dalių vertimus į valstybinę kalbą, banko išrašus apie ieškovės atliktus mokėjimus UAB „Architekta“ už projektavimo darbus.
25. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis. Tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų sprendime padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Dėl to CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
26. Kartu pažymėtina tai, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, jog CPK 314 straipsnio nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, taip pat negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018 ir kt.). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021, 68 punktas).
27. Pasisakydamas dėl CPK 314 straipsnio normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo įrodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013; 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022, 71 punktas).
28. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 10 punktas).
29. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės (ieškovės) pateiktais rašytiniais įrodymais, visų pirma pažymi tai, kad banko sąskaitos išrašą apeliantė pateikė pirmosios instancijos teismui kartu su dubliku (11 priedas), tik šis išrašas buvo pateiktas ne valstybine kalba ir nepridėta vertimo, kaip reikalaujama pagal CPK 113 straipsnio 4 dalį. Tačiau pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugsėjo 8 d. rezoliucija apeliantės dubliką (kartu su visais jo priedais) priėmė, termino trūkumams pašalinti (dubliko 11 priedo vertimui į valstybinę kalbą pateikti) nenustatė. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, apeliantė 2022 m. kovo 22 d. (t. y. likus beveik 2 savaitėms iki paskirto 2022 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio) pateikė teismui dubliko 11 priedo vertimą į valstybinę kalbą ir kitus šios nutarties 24 punkte nurodytus dokumentus, kuriais grindė ieškinio reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. kovo 25 d. ir 2022 m. balandžio 1 d. nutartimis nurodytus įrodymus atsisakė priimti remdamasis tuo, kad jie teikiami pavėluotai, nes byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, nagrinėjimas iš esmės pradėtas 2022 m. vasario 7 d. teismo posėdyje, todėl pateiktų įrodymų priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
30. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad papildomus įrodymus ieškovė pateikė ne laiku: civilinė byla iškelta 2021 m. balandžio 30 d., pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, jis užbaigtas 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, kuria byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje, o nauji įrodymai pateikti 2022 m. kovo 22 d. Pagal CPK 226 straipsnio nuostatas visus turimus įrodymus šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu. Kita vertus, pažymėtina tai, kad kiekvieno teismo proceso tikslas – tinkamai išspręsti šalių ginčą, visapusiškai ir objektyviai nustačius bei įvertinus konkrečiam ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal CPK 7 straipsnyje įtvirtintą proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo turinį teismo siekis bylą išnagrinėti vieno posėdžio metu turi nekenkti tinkamam bylos išnagrinėjimui. CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo procese, 1 dalyje nustatyta, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, tačiau, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti.
31. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo pradėta nagrinėti iš esmės tik 2022 m. vasario 7 d. teismo posėdyje, nes, 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi paskyrus bylą nagrinėti teismo posėdyje, ji buvo perduota teisminei mediacijai, kuri buvo baigta 2021 m. gruodžio 13 d., o 2021 m. gruodžio 28 d. teismo posėdyje bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2022 m. vasario 7 d. Aptariamus įrodymus ieškovė pateikė po 2022 m. vasario 7 d. įvykusio teismo posėdžio, kuriame atsakovė savivaldybė išsakė argumentus dėl konteinerių įsigijimo išlaidų nepagrįstumo, taip pat pareiškė pastabą, kad ieškovės dubliko 11 priedas nėra išverstas į lietuvių kalbą. Papildomi įrodymai ieškovės buvo pateikti likus beveik dviem savaitėms iki kito teismo posėdžio, paskirto 2022 m. balandžio 4 d. Vadovaujantis civiliniame procese galiojančiu kooperacijos (bendradarbiavimo) principu, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 8 straipsnis), buvo pakankamai laiko nurodytus įrodymus išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims susipažinti, taip nepažeidžiant rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principų (CPK 12, 17 straipsniai), nes, jau nurodyta, kad dubliko 11 priedas buvo pateiktas kartu su dubliku, tik be vertimo į valstybinę kalbą, o teismas šiuos įrodymus priėmė, nenustatęs jų trūkumų; su dubliku taip pat buvo pateiktos ir UAB „Architekta“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros (dubliko 7 priedas), tik nepateikti jų apmokėjimą pagrindžiantys įrodymai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad po 2022 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio įvyko dar du teismo posėdžiai – 2022 m. balandžio 8 d. ir 2022 m. gegužės 16 d., o 2022 m. gegužės 18 d. teismo posėdyje išklausytos byloje dalyvaujančių asmenų baigiamosios kalbos. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad aptariamų įrodymų priėmimas būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą (CPK 181 straipsnio 2 dalis).
32. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ieškovės (apeliantės) pateikti įrodymai ir juose esanti informacija yra susijusi su nagrinėjamos bylos dalyku ir reikšminga, siekiant išsamiai ir objektyviai išnagrinėti byloje pareikštą reikalavimą dėl ieškovės galbūt patirtų nuostolių (ne)atlyginimo – aptariamais rašytiniais įrodymais ieškovė siekia pagrįsti patirtų nuostolių (išlaidų, patirtų vykdant ginčo sutartį) faktą ir jų dydį (CPK 180 straipsnis).
33. Įvertinus nurodytas aplinkybes, atsižvelgus į vieną iš civilinio proceso tikslų – nustatyti materialiąją tiesą byloje, taip pat į bylą nagrinėjančio teismo pareigą imtis įstatymo numatytų galimų procesinių priemonių tam, jog šalių ginčui reikšmingos aplinkybės būtų ištirtos išsamiai, visapusiškai ir objektyviai, o teismas turėtų pakankamai įrodymų išvadoms dėl šalių ginčo esmės padaryti (CPK 179 straipsnio 1 dalis, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis), konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, kurie yra reikšmingi, siekiant tinkamai išspręsti šalių ginčą, o jų priėmimas šiuo konkrečiu atveju nebūtų užvilkinęs bylos nagrinėjimo (CPK 180 straipsnis, 181 straipsnio 2 dalis).
34. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, vadovaudamasis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, apeliacinės instancijos teismas priima apeliantės (ieškovės) prie apeliacinio skundo pridėtus naujus rašytinius įrodymus, su kuriais dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę susipažinti bei, pateikdami atsiliepimus į apeliacinį skundą, išdėstyti savo poziciją dėl šių įrodymų vertinimo (CPK 314 straipsnis).
35. Apeliantė (ieškovė) 2022 m. lapkričio 29 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus.
36. Šalies teisė duoti paaiškinimus teismui žodžiu ir raštu įtvirtinta CPK 42 straipsnio 1 dalyje, ja galima naudotis ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 302 straipsnis). Tačiau tokiu atveju teikiamų paaiškinimų turinys turi atitikti apeliacinio proceso esmę ir jo reglamentavimą, be kita ko, nepažeisti CPK 323 straipsnyje įtvirtinto draudimo pasibaigus skundo padavimo terminui keisti ar pildyti apeliacinį skundą.
Žemesnės instancijos teismas
37. Šiuo atveju apeliantė (ieškovė) pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose atsikirtinėja į savivaldybės atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą išdėstytus argumentus. Toks procesinis dokumentas savo turiniu yra ieškovės paduoto apeliacinio skundo argumentų papildymas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, draudžiama papildyti skundą, apeliantės (ieškovės) rašytinius paaiškinimus atsisako priimti, grąžindamas juos padavusiam asmeniui (CPK 75 straipsnio 1 dalis, 323 straipsnis).
Dėl apeliacinių skundų nagrinėjimo ribų
38. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
39. Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinių skundų ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
40. Apeliaciniai skundai paduoti dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinio reikalavimas pripažinti, kad sutartis nutrūko dėl atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kaltės, o ieškinio reikalavimas dėl skolos ir nuostolių atlyginimo priteisimo atmestas. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarties pasibaigimo pagrindus, civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą (netinkamą įvykdymą), taip pat proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
41. Atsakovė UAB „VAATC“, kaip perkančioji organizacija, per įgaliotą organizaciją Vilniaus miesto savivaldybės administraciją vykdė tarptautinį atvirą viešąjį pirkimą „Papildomas komunalinių atliekų konteinerių aikštelių įrengimas ir požeminių komunalinių atliekų konteinerių šioms aikštelėms įsigijimas“.
42. Pirkimo sąlygų 1 priede „Techninė specifikacija“ nurodyta, kad pirkimo objektas – komunalinių atliekų surinkimo aikštelių (toliau ? KAS aikštelė) su požeminiais komunalinių atliekų konteineriais įrengimas (apima projektavimą, požeminių komunalinių atliekų konteinerių ir visos reikiamos įrangos aikštelėms įsigijimą, pristatymą ir įrengimo statybos darbus). Pirkimo objekto kiekiai – preliminariai 36 vnt. arba daugiau požeminių KAS aikštelių statybos darbų (įrengimo) ir preliminariai 144 vnt. arba daugiau požeminių komunalinių atliekų konteinerių šioms KAS aikštelėms įsigijimas, bet neviršijant 965 000 Eur su PVM sumos.
43. Projektavimo paslaugų ir darbų atlikimo apimtys: vadovaujantis STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ ir kitais statybą reglamentuojančiais teisės aktais, tiekėjas privalo parengti kiekvienos KAS aikštelės įrengimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje supaprastintą statybos projektą pagal statybos (įrengimo) vietą, preliminariai nurodytą Techninės specifikacijos 1 priede Tiekėjas privalo suderinti statinio vietą (jos tinkamumą) pagal Vilniaus GIS duomenų bazę su SĮ „Vilniaus planas“. Jeigu statinys (KAS aikštelė) yra kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, tiekėjas turi gauti rašytinį įgaliotojo valstybės tarnautojo pritarimą, pateikdamas supaprastintą nesudėtingo statinio projektą https://www.planuojustatyti.lt Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (preliminarus KAS aikštelių, kurios patenka į kultūros objekto teritoriją, kultūros paveldo vietovę, sąrašas pateiktas 1 priede). Jeigu statinys (KAS aikštelė) nėra kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, tiekėjas privalo gauti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento vietos raštišką suderinimą (pritarimą). Projektuojant ir statant (įrengiant) KAS aikšteles privaloma laikytis brėžinių (2–4 priedai) bei vadovautis nurodytomis KAS aikštelės koordinatėmis (1 priedas). Tais atvejais, kai KAS aikštelės įrengimas nurodytoje vietoje neįmanomas, sprendimus dėl kitos vietos parinkimo priima Vilniaus miesto savivaldybė (tipiniu atveju – kita vieta (-os) parenkamos iš rezervinio KAS aikštelių sąrašo, pateikto Techninės specifikacijos 1 priede). Prieš pradėdamas žemės kasimo darbus, tiekėjas privalo patikslinti esamų požeminių komunikacijų buvimo vietas. Apie aptiktas komunikacijas, kurios neparodytos topografinėje nuotraukoje arba brėžiniuose, prieš pradedant darbus būtina informuoti Vilniaus miesto savivaldybę. Prieš darbų pradžią tiekėjas privalo gauti visus reikalingus leidimus žemės kasimo darbams, su Perkančiąja organizacija bei inžinerinių tinklų savininkais teisės aktų nustatyta tvarka suderinti supaprastintą projektą. Atsižvelgus į tai, kad kai kurios numatomos įrengti požeminių KAS aikštelės yra kultūros paveldo objekto – Vilniaus miesto senamiesčio – ir kitose į kultūros paveldą įtrauktose teritorijose, prieš vykdant žemės kasimo darbus būtina atlikti archeologinius tyrimus vadovaujantis Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. ĮV-538 „Dėl paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“ patvirtinimo“ nuostatomis. Visas galimas su tuo susijusias išlaidas tiekėjas privalo įsivertinti prieš pateikdamas kainos pasiūlymą. Darbai vykdomi tik su perkančiąja organizacija suderinus darbų eigą ir tvarką pagal patvirtintą darbų grafiką. Statybos darbus tiekėjas privalo vykdyti taip, kad nebūtų pažeisti esami inžineriniai tinklai, kabeliai, laidai ar įranga, esanti statybos zonoje ir jos aplinkoje. Už darbų vykdymo metu pažeistas komunikacijas atsako tiekėjas (techninės specifikacijos 2.2–2.9 punktai).
44. Šio pirkimo laimėtoja pripažinus ieškovę, 2018 m. lapkričio 20 d. sudaryta pirkimo sutartis dėl papildomo komunalinių atliekų konteinerių aikštelių įrengimo ir požeminių komunalinių atliekų konteinerių šioms aikštelėms įsigijimo. Ieškovė (tiekėja) įsipareigojo per 20 (dvidešimt) mėnesių nuo sutarties sudarymo dienos, t. y. iki 2020 m. liepos 20 d., suprojektuoti ir pastatyti komunalinių atliekų konteinerių aikšteles, nupirkti ir įrengti jose požeminius komunalinių atliekų surinkimo konteinerius savivaldybės sudarytame preliminariame sąraše, pateiktame sutarties 3 priede, nurodytose Vilniaus miesto Senamiesčio ir Naujamiesčio rajonų vietose, o UAB „VAATC“ (užsakovė) įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus. Preliminariame sąraše numatytos 36 aikštelių vietos, dar 14 aikštelių vietų numatytos kaip rezervinės tam atvejui, jeigu dėl paaiškėjusių aplinkybių aikštelių nebūtų galima įrengti sąrašo 1–36 punktuose nurodytose vietose.
45. Sutarties vykdymo metu aikštelių vietos buvo tikslinamos: 2019 m. vasario 21 d. posėdžio metu, kuris įformintas 2019 m. vasario 27 d. protokolu Nr. A17-237/19(2.1.13-UK), spręsta dėl 15 aikštelių vietų keitimo (tikslinimo); 2019 m. vasario 27 d. posėdžio metu, kuris įformintas 2019 m. kovo 18 d. protokolu Nr. A17-314/19(2.1.13-UK8), spręsta dėl 11 aikštelių vietų keitimo (tikslinimo); 2019 m. liepos 19 d. posėdžio metu, kuris įformintas 2019 m. liepos 22 d. protokolu Nr. A17-823/19(2.1.13-UK), spręsta dėl 6 aikštelių vietų keitimo (tikslinimo); 2019 m. rugpjūčio 16 d. protokolu Nr. A17-873/19(2.1.13-UK8) spręsta dėl 13 aikštelių vietų keitimo (tikslinimo); 2019 m. rugpjūčio 23 d. protokolu Nr. A17-885/19(2.1.13-UK8) spręsta dėl 1 aikštelės vietos keitimo (tikslinimo); 2019 m. rugsėjo 3 d. posėdžio metu, kuris įformintas 2019 m. rugsėjo 4 d. protokolu Nr. A17-921/19(2.1.13-UK8), spręsta dėl 8 aikštelių vietų keitimo (tikslinimo); 2019 m. rugsėjo 20 d. posėdžio metu, kuris įformintas 2019 m. rugsėjo 25 d. protokolu Nr. A17-974/19(2.1.13-ENE), spręsta dėl 26 aikštelių vietų keitimo (tikslinimo); 2019 m. gruodžio 5 d. posėdžio metu, kuris įformintas 2019 m. gruodžio 6 d. protokolu Nr. A17-1169/19(2.1.13-ENE), spręsta dėl 4 aikštelių vietų keitimo (tikslinimo); 2020 m. sausio 17 d. posėdžio metu, kuris įformintas 2020 m. sausio 21 d. protokolu Nr. A17-49/20(2.1.13-ENE), spręsta dėl 4 aikštelių vietų keitimo (tikslinimo); 2020 m. balandžio 16 d. posėdžio metu, kuris įformintas 2020 m. balandžio 21 d. protokolu Nr. A17-297/20(2.1.13-ENE), spręsta dėl 7 aikštelių vietų keitimo (tikslinimo); 2020 m. gegužės 14 d. posėdžio metu, kuris įformintas 2020 m. gegužės 15 d. protokolu Nr. A17-347/20(2.1.13-ENE), spręsta dėl 5 aikštelių vietų keitimo (tikslinimo); 2020 m. gegužės 13 d. savivaldybės sąlygų rengimo darbo grupės posėdžio metu, kuris įformintas 2020 m. gegužės 19 d. protokolu Nr. A16-454/20(2.1.50-INF), nepritarta aikštelės projektavimui parinktoje vietoje (duomenys neskelbtini); 2020 m. gegužės 20 d. savivaldybės sąlygų rengimo darbo grupės posėdžio metu, kuris įformintas 2020 m. gegužės 26 d. protokolu Nr. A16-470/20(2.1.50-INF), nepritarta 4 aikštelių projektavimui parinktose vietose; 2020 m. gegužės 22 d. posėdžio metu, kuris įformintas 2020 m. gegužės 22 d. protokolu Nr. A17-364/20(2.1.13-ENE), spręsta dėl 4 aikštelių vietų keitimo (tikslinimo), atsižvelgiant į 2020 m. gegužės 13 d. posėdžio metu priimtus nepritarimus; 2020 m. birželio 16 d. posėdžio metu, kuris įformintas 2020 m. birželio 17 d. protokolu Nr. A17-423/20(2.1.13-ENE), spręsta dėl 11 aikštelių vietų keitimo (tikslinimo); 2020 m. birželio 30 d. posėdžio metu, kuris įformintas 2020 m. liepos 1 d. protokolu Nr. A17-454/20(2.1.13-ENE), spręsta dėl 3 aikštelių vietų keitimo (tikslinimo); 2020 m. liepos 17 d. posėdžio metu, kuris įformintas 2020 m. liepos 22 d. protokolu Nr. A17-506/20(2.1.13-ENE), spręsta dėl 11 aikštelių vietų keitimo (tikslinimo); 2020 m. rugpjūčio 10 d. posėdžio metu, kuris įformintas 2020 m. rugpjūčio 20 d. protokolu Nr. A17-549/20(2.1.13-ENE), spręsta dėl 18 aikštelių vietų keitimo (tikslinimo); 2020 m. rugsėjo 7 d. posėdžio metu, kuris įformintas 2020 m. rugsėjo 10 d. protokolu Nr. A51-112798/20(3.3.2.26E-ENE), spręsta dėl 6 aikštelių vietų keitimo (tikslinimo); 2020 m. rugsėjo 28 d. posėdžio metu, kuris įformintas 2020 m. lapkričio 16 d. protokolu Nr. A17-649/20(2.1.13-ENE), spręsta dėl 8 aikštelių vietų keitimo (tikslinimo); 2020 m. lapkričio 11 d. posėdžio metu, kuris įformintas 2020 m. rugsėjo 30 d. protokolu Nr. A17-857/20(2.1.13-ENE), spręsta dėl 11 aikštelių vietų keitimo (tikslinimo); 2020 m. lapkričio 30 d. posėdžio metu, kuris įformintas 2020 m. gruodžio 3 d. protokolu Nr. A51-154037/20(3.3.2.26E-ENE), spręsta dėl 8 aikštelių vietų keitimo (tikslinimo).
46. Atsižvelgiant į ieškovės 2020 m. gegužės 12 d. prašymą Nr. VL 20-27, kuriame nurodyta, kad, vykdant sutartį, visos pirkimo metu nurodytos preliminarios komunalinių atliekų konteinerių aikštelių vietos buvo netinkamos, jas reikėjo keisti kitomis (naujomis), tačiau iki šiol dar nėra patvirtintos galutinės jų vietos, sutarties įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2020 m. spalio 27 d. Atsižvelgus į iš esmės analogiškais argumentais grįstą ieškovės 2020 m. spalio 21 d. prašymą Nr. VL20-32, sutarties įvykdymo terminas buvo dar kartą pratęstas, šiuo atveju – iki 2021 m. kovo 27 d.
47. Atsakovės 2021 m. kovo 26 d. rašte Nr. A51-27023/21(3.3.10.1E-AD24) dėl sutartinių įsipareigojimų neįgyvendinimo nustatytu terminu ieškovei nurodė, kad ji neįvykdė sutarties nei per sutarties 15 punkte nustatytą terminą, nei per du kartus pratęstą terminą; iki šio rašto parengimo dienos tiekėja yra įrengusi tik 6 iš 40 numatytų požeminių komunalinių atliekų konteinerių aikštelių, tiekėjos darbų vykdymo sparta nuo pat sutarties pradžios buvo nepakankama ir iki šiol išlieka nepakitusi, tiekėjo pasirengimas įgyvendinti sutartį bei atliekamų projektavimo paslaugų kokybė nuolat kelia didelį susirūpinimą ir leidžia pagrįstai abejoti tiekėjo nepakankama kompetencija; savivaldybė ir užsakovė nemato priežasčių dar kartą suteikti papildomą laiką sutartiniams įsipareigojimams įgyvendinti ir informuoja tiekėją, kad, pasibaigus papildomai suteiktam laikui, t. y. nuo 2021 m. kovo 28 d., sutartis bus laikoma pasibaigusia.
48. Ieškovė 2021 m. balandžio 19 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama atsakovių 2021 m. kovo 26 d. rašte Nr. A51-27023/21(3.3.10.1E-AD24) išdėstytą sprendimą 2018 m. lapkričio 20 d. sutartį laikyti pasibaigusia pripažinti neteisėtu, neatnaujinti sutarties vykdymo ir pripažinti, kad ši sutartis pasibaigė 2021 m. kovo 28 d. dėl atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kaltės, jos vykdymo atsisakius ieškovei CK 6.661 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu, taip pat iš atsakovių solidariai priteisti ieškovei skolą už įrengtas aikšteles bei nuostolius, patirtus dėl sutarties neįvykdymo, iš viso – 857 763,85 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
49. Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu patenkino ieškinio dalį – pripažino neteisėtu atsakovių 2021 m. kovo 26 d. rašte išdėstytą sprendimą 2018 m. lapkričio 20 d. sudarytą sutartį laikyti pasibaigusia, neatnaujino sutarties vykdymo ir pripažino, kad ši sutartis pasibaigė 2021 m. kovo 28 d. dėl atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kaltės, jos vykdymo atsisakius ieškovei CK 6.661 straipsnio 1 ir 2 dalies pagrindu; ieškinio dalį dėl skolos už įrengtas 4 aikšteles ir nuostolių atlyginimo priteisimo atmetė kaip neįrodytą.
Dėl ginčo sutarties pasibaigimo pagrindo
50. Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu konstatavo, kad pagal sutarties 12 punktą sutartis galioja iki visiško šalių įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymo arba sutarties nutraukimo dienos; šiuo atveju nebuvo aplinkybių, su kuriomis gali būti siejama sutarties pabaiga, taigi nėra pagrindo laikyti šią sutartį pasibaigusia (sprendimo 20 punktas).
51. Atsakovė savivaldybė apeliaciniame skunde nurodo, kad sutarties 12 punkto nuostata, jog sutartis galioja iki visiško šalių įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymo arba sutarties nutraukimo dienos, nereiškia, kad sutartis nepasibaigia suėjus jos terminui; ši nuostata galėtų turėti reikšmės tik tuo atveju, jeigu sutarties terminas yra nepasibaigęs (nutraukti pasibaigusią sutartį nėra įmanoma), arba tuo atveju, jeigu ieškovė iki sutarties termino pabaigos būtų įvykdžiusi savo prievoles, kurios lemtų priešpriešinių atsakovių pareigų vykdymą, kuris yra galimas ir po sutarties termino pabaigos (pvz., atsiskaitymas už laiku ir tinkamai atliktus darbus, kurie buvo pirkimo objektas).
52. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamo ginčo atveju visų pirma turi būti nustatyta, ar ginčo sutartis sudaryta susitariant dėl konkrečios trukmės jos galiojimo termino (t. y. ar buvo sudaryta terminuota sutartis), ar šalys susitarė tik dėl sutarties įvykdymo termino (t. y. sutartinių įsipareigojimų įvykdymo termino), bet ne dėl pačios sutarties galiojimo termino. Pabrėžtina tai, kad tik terminuota sutartis pasibaigia suėjus jos galiojimo terminui. Tuo tarpu sutartis, kurioje sulygta dėl prievolių įvykdymo terminų, tačiau nenustatytas pačios sutarties galiojimo konkretus terminas, savaime nepasibaigia, jeigu sutartinės prievolės neįvykdomos sulygtais terminais; tokiu atveju nukentėjusi sutarties šalis, siekdama sutartinių santykių pabaigos, turi inicijuoti sutarties nutraukimą įstatyme (CK 6.217 straipsnis, 6.658 straipsnio 4 dalis, 6.661 straipsnio 2 dalis) ar sutartyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Sutarties galiojimo terminas ir sutarties įvykdymo terminas negali būti tapatinami, tai – skirtingos teisinės kategorijos.
53. Nagrinėjamos bylos ypatumas yra tas, kad ginčo sutartis sudaryta viešojo pirkimo būdu. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją viešojo pirkimo sutarties nuostatos, nepriklausomai nuo šių santykių išskirtinumo, kaip ir įprastiniai sandoriai, pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo, kilus ginčui teisme turėtų būti aiškinamos remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir jas aiškinančia teismų praktika, atsižvelgiant ir į viešųjų pirkimų specifiką, šiame kontekste reiškiančią teismo pareigą viešojo pirkimo sutarties turinį aiškinti, be kita ko, pagal viešojo pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2013; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-526-248/2016).
54. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
55. Kasacinio teismo, pasisakant dėl rašytine forma sudarytos sutarties aiškinimo, yra nurodyta, kad teismas, aiškindamas tokios sutarties turinį, pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jeigu jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tokiu atveju, jeigu rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017, 23 punktas; 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-823/2022, 74 punktas).
56. Ginčo šalių sudarytos 2018 m. lapkričio 20 d. sutarties III skyriuje „Sutarties vykdymo terminai“ yra nustatyta, kad prekių tiekimo terminas – 20 (dvidešimt) mėnesių nuo pirkimo sutarties sudarymo dienos (sutarties 15 punktas); prekių tiekimo termino pratęsimas nenumatomas (sutarties 16 punktas); prekių tiekimo, darbų pabaiga pagal sutartį bus laikomas momentas, kai bus pateiktos visos sutartyje numatytos prekės, užbaigti visi sutartyje numatyti darbai, surašyti perdavimo–priėmimo aktai, atliktos kiekvienos aikštelės išpildomosios (kontrolinės geodezinės) nuotraukos bei užsakovui perduoti visi reikiami konteinerių, konteinerių aikštelių įrengimo dokumentai; darbų pabaigos terminas gali būti ankstesnis negu nurodyta 15 punkte (sutarties 17 punktas). Sutarties II skyriaus „Sutarties dalykas“ 12 punkte ir XII skyriaus „Baigiamosios nuostatos“ 70 punkte įtvirtinta, kad, šalims pasirašius sutartį, ši sutartis laikoma sudaryta ir įsigalioja nuo sutartyje numatyto galiojančio sutarties įvykdymo užtikrinimo pateikimo dienos bei galioja iki visiško šalių įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymo arba sutarties nutraukimo dienos. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 87 straipsnio, reglamentuojančio pirkimo sutarties turinį, 1 dalį pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nustatyta: sutarties prievolių įvykdymo terminai (5 punktas); sutarties galiojimas (10 punktas).
57. Aiškinant sutarties sąlygas, susijusias su terminais, nagrinėjamu atveju svarbus lingvistinis sutarties sąlygų aiškinimo metodas bei sutarties sąlygų konstrukcija (išdėstymas). Jau nurodyta, kad ginčo sutarties 15 punkte nustatytas prekių tiekimo, darbų atlikimo terminas – 20 (dvidešimt) mėnesių nuo pirkimo sutarties sudarymo dienos. Sutarties 54–60 punktuose numatyta šalių atsakomybė už sutarties sąlygų nevykdymą (netinkamą vykdymą). Be kita ko, šalys susitarė, kad užsakovas turi teisę, įspėjęs tiekėją prieš 15 (penkiolika) dienų, vienašališkai nutraukti šią sutartį dėl esminio jos pažeidimo; esminiu šios sutarties pažeidimu bus laikomas bet kurio tiekėjo įsipareigojimo pagal sutartį neįvykdymas arba netinkamas įvykdymas (sutarties 55 punktas); sutartis gali būti nutraukta abiejų šalių rašytiniu susitarimu, taip pat vadovaujantis CK ir (arba) VPĮ 90 straipsnyje numatytais pagrindais (sutarties 56 punktas). Sutarties 12 ir 70 punktuose įtvirtinta, kad sutartis galioja iki visiško šalių įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymo arba sutarties nutraukimo dienos. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su ieškovės argumentais, kad sutarties 15 punkte įtvirtintas ne sutarties galiojimo terminas, bet tiekėjo prievolių įvykdymo (aikštelių su konteineriais įrengimo) terminas, tuo tarpu sutarties galiojimo terminas apibrėžtas sutarties 12 ir 70 punktuose, pagal kuriuos sutartis galioja iki visiško šalių įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymo arba sutarties nutraukimo dienos.
58. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aiškias šalių sudarytos sutarties sąlygų lingvistines formuluotes ir sąlygų konstrukciją (išskiriant sutarties pradžią ir darbų vykdymo trukmę, šalių atsakomybę, sutarties galiojimą), konstatuoja, kad šalys sutartyje nenustatė konkretaus jos galiojimo termino, o sutarties pasibaigimą susiejo su joje numatytų šalių įsipareigojimų pagal šią sutartį visišku įvykdymu arba sutarties nutraukimu joje ar įstatyme nustatytais pagrindais.
59. Byloje nėra ginčo dėl to, kad sutartimi sulygti įsipareigojimai nebuvo įvykdyti visa apimtimi (nebuvo įrengtas sutartyje numatytas papildomų komunalinių atliekų konteinerių aikštelių su komunalinių atliekų konteineriais kiekis). Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad šalių sutartis buvo nutraukta sutartyje ar įstatyme įtvirtintais pagrindais ir tvarka. Ginčijamas atsakovių 2021 m. kovo 26 d. raštas nėra grindžiamas sutarties 55–56 straipsnių nuostatomis, reglamentuojančiomis sutarties nutraukimą, jame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad sutartis laikoma pasibaigusia, suėjus jos terminui, o ne yra nutraukiama. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad sutarties 15 punkte įtvirtintas sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, o ne sutarties galiojimo terminas, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovių 2021 m. kovo 26 d. rašte Nr. A51-27023/21(3.3.10.1E-AD24) išdėstytas sprendimas, jog sutartis pasibaigė suėjus jos galiojimo terminui, yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes neatitinka šalių sudarytos sutarties sąlygų ir teisės normų, reglamentuojančių sutarčių pasibaigimo pagrindus.
60. Kartu pažymėtina tai, kad ginčijamame atsakovių 2021 m. kovo 26 d. rašte nurodytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai (žr. šios nutarties 47 punktą) savo esme reiškia atsakovių poziciją nutraukti ginčo sutartį dėl to, jog ieškovė neįvykdė sutartinių įsipareigojimų nei per sutartyje sulygtą, nei per du kartus pratęstą terminą ir nėra pagrindo tikėtis, kad sutartis bus įvykdyta ateityje. Esant tokioms aplinkybėms, nurodytame atsakovių rašte išdėstytas sprendimas gali būti kvalifikuojamas kaip vienašalis sutarties nutraukimas, dėl kurio teisėtumo ir pagrįstumo gali būti nuspręsta tik išsamiai ir objektyviai išsiaiškinus, kuri iš sutarties šalių atsakinga už sutarties neįvykdymą (netinkamą įvykdymą).
Dėl sutarties neįvykdymo kaltos sutarties šalies
61. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis tuo, kad sutarties vykdymo metu buvo keičiamos beveik visos preliminariame sąraše nurodytos KAS aikštelių vietos, paskutinis keitimas atliktas 2020 m. lapkričio 30 d., dėl to aikštelių įrengimo terminas turėjo būti nukeltas sutartyje numatytam 20 mėnesių terminui, t. y. iki 2022 m. liepos 30 d., tačiau atsakovės sutarties vykdymo nepratęsė, bet 2021 m. kovo 26 d. raštu pranešė apie šios sutarties pasibaigimą, padarė išvadą, kad akivaizdu, jog sutarties vykdymas negali būti tęsiamas dėl atsakovių kaltės, joms netinkamai vykdant prievoles parinkti komunalinių atliekų surinkimo aikštelių vietas, dėl to ieškovės reikalavimas nutraukti sutartį (ieškovei jos atsisakant) pagal CK 6.661 straipsnio 2 dalies nuostatas yra pagrįstas.
62. Atsakovė savivaldybė, kvestionuodama tokią pirmosios instancijos teismo išvadą, apeliaciniame skunde nurodo, kad: preliminarus aikštelių vietų sąrašas pagal pirkimo dokumentus ir sutartį galėjo būti keičiamas dėl nenumatytų aplinkybių visą sutarties galiojimo laikotarpį; sąrašas faktiškai buvo keičiamas tiek dėl objektyvių nenumatytų aplinkybių, tiek dėl ieškovės ir jos pasitelkto projektuotojo prastos darbo kokybės; priešingai nei nurodyta teismo sprendime, buvo pakeista mažiau nei pusė pradinio sąrašo vietų; savivaldybė įvykdė tai, kas buvo numatyta sutartyje – parengė sąrašą, suderintą su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), ir, esant nenumatytoms aplinkybėms, ieškovei prašant, keitė sąrašo vietas pagal pirkimo dokumentuose ir sutartyje nurodytą tvarką; teismo išvada apie „tinkamų vietų nesuteikimą“ yra nepagrįsta pirkimo dokumentų ir sutarties sąlygomis.
63. Pagal šalių sudarytos sutarties 3 punktą tiekėja (ieškovė) įsipareigojo įrengti papildomas komunalinių atliekų konteinerių aikšteles su komunalinių atliekų konteineriais Vilniaus mieste. Techninės specifikacijos 1.4 punkte numatyta, kad komunalinių atliekų surinkimo aikštelės su požeminiais komunalinių atliekų konteineriais įrengimo statybos darbai apima: komunalinių atliekų požeminių konteinerių komplekto (mišrioms komunalinėms, popieriaus ir plastiko (šios dvi atliekų rūšys bus surenkamos kartu), stiklo ir maisto bei virtuvės atliekoms) ir visos įrangos aikštelėms įrengti įsigijimą, atvežimą į kiekvieną vietą, pakrovimą – iškrovimą, aikštelės, kaip statinio, supaprastinto statybos projekto parengimą ir suderinimą, statybos darbus pagal parengtą ir suderintą projektą, jeigu reikia – archeologo priežiūrą ir (ar) archeologinius tyrinėjimus, išpildomosios geodezinės nuotraukos atlikimą, aikštelės pridavimą naudotis ir garantinę priežiūrą, t. y. pirkimas apima visas prekes, paslaugas ir darbus, kuriuos reikia atlikti tam, kad būtų pasiekti nustatyti techniniai reikalavimai ir funkcinės savybės, nepriklausomai nuo to, ar tokios prekės, paslaugos ir darbai yra aprašyti pateikiamuose dokumentuose, ar ne.
64. Pagal techninės specifikacijos 2.4 punktą, projektuojant ir statant (įrengiant) komunalinių atliekų surinkimo aikšteles, privaloma laikytis brėžinių (žr. 2-4 priedus) bei vadovautis nurodytomis koordinatėmis (žr. 1 priedą). Techninės specifikacijos 1 priedas – Preliminarių komunalinių atliekų konteinerių aikštelių vietų sąrašas. Tais atvejais, kai komunalinių atliekų surinkimo aikštelės įrengimas nurodytoje vietoje neįmanomas, sprendimus dėl kitos vietos parinkimo priima Vilniaus miesto savivaldybė (tipiniu atveju – kita vieta(-os) parenkamos iš rezervinio komunalinių atliekų surinkimo aikštelių sąrašo, pateikto 1 priede) (techninės specifikacijos 2.5 punktas). Komunalinių atliekų konteinerių aikštelės vieta(-os) gali būti keičiama (koreguojama), jeigu iškilo nenumatytos aplinkybės (pvz., naujai įrengti inžineriniai tinklai, naujai parengtas ir SLD (statybą leidžiančiu dokumentu) patvirtintas projektas ar panašiai); naują(-as) komunalinių atliekų konteinerių aikštelės vietą(-as) parenka (nurodo) perkančioji organizacija; nuo 37 numerio nurodytos atsarginės vietos (sutarties 3 priedo pastabos). Prieš pradėdamas žemės kasimo darbus, tiekėjas privalo patikslinti esamų požeminių komunikacijų buvimo vietas (techninės specifikacijos 2.6 punktas). Prieš darbų pradžią tiekėjas privalo gauti visus reikalingus leidimus žemės kasimo darbams, su perkančiąja organizacija bei inžinerinių tinklų savininkais teisės aktų nustatyta tvarka suderinti supaprastintą projektą (techninės specifikacijos 2.7 punktas). Atsižvelgus į tai, kad kai kurios numatomos įrengti požeminės komunalinių atliekų surinkimo aikštelės yra kultūros paveldo objekto – Vilniaus miesto senamiesčio – ir kitose į kultūros paveldą įtrauktose teritorijose, prieš vykdant žemės kasimo darbus būtina atlikti archeologinius tyrimus <...> (techninės specifikacijos 2.8 punktas).
65. Pagal sutarties 44.3 punktą partneris (savivaldybė) įsipareigojo parinkti preliminarias komunalinių atliekų konteinerių aikštelių vietas (sudaryti konteinerių išdėstymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje schemą, įskaitant vietų derinimą su NŽT, kuriose bus vykdomi darbai. Tuo tarpu tiekėja (ieškovė) įsipareigojo, rengdama supaprastintus nesudėtingo statinio projektus, atlikdama darbus, vadovautis komunalinių atliekų konteinerių išdėstymo schema bei nurodytomis koordinatėmis, o tais atvejais, kai darbų atlikimas (aikštelės įrengimas) nurodytoje vietoje neįmanomas, naują vietą derinti su partneriu (savivaldybe) (sutarties 46.6 punktas).
66. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovės pasitelktas projektuotojas (trečiasis asmuo UAB „Architekta“) ne kartą raštu kreipėsi į savivaldybę dėl komunalinių atliekų surinkimo aikštelių vietų keitimo (dubliko 3 priedas). Iš byloje esančių komunalinių atliekų konteinerių aikštelių projektavimo ir įrengimo Vilniaus mieste klausimams spręsti darbo grupės posėdžių protokolų duomenų matyti, kad posėdžiuose buvo ne kartą svarstyti aikštelių vietų keitimo (tikslinimo) klausimai, priimti nutarimai dėl aikštelių vietų keitimo (tikslinimo). Byloje nėra ginčo dėl to, kad sutarties vykdymo metu ne kartą buvo keistos (tikslintos) aikštelių vietos. Tačiau tam, kad teismas galėtų objektyviai įvertinti, kuri iš sutarties šalių atsakinga už sutarties neįvykdymą (netinkamą įvykdymą), turi būti išsiaiškintos kiekvienos iš preliminariame sąraše numatytų aikštelių vietų keitimo (koregavimo) priežastys, nes tik jos gali atskleisti, kurios iš sutarties šalių netinkamai vykdyti sutartiniai įsipareigojimai ir kokia apimtimi nulėmė sutarties neįvykdymą (netinkamą įvykdymą).
67. Ieškovė tvirtina, kad buvo pakeistos kaip netinkamos beveik visos preliminariame sąraše nurodytos aikštelių vietos, tarp jų – ir numatytos rezerviniame sąraše; preliminariame sąraše nurodytose vietose aikštelių įrengti didžiąja dalimi nebuvo galima dėl priežasčių, kurios buvo jau preliminaraus sąrašo sudarymo metu (aikštelių vietose esančių inžinerinių tinklų, per arti esančių statinių, kitų panašių priežasčių), o ne dėl naujai atsiradusių aplinkybių; be to, savivaldybė naujas aikštelių vietas tvirtino ne iš atsarginių (rezervinių) aikštelių sąrašo, taip nukrypdama nuo sutarties sąlygų. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė savivaldybė netinkamai vykdė savo pareigą parinkti tinkamas aikštelių vietas, kuriose būtų reali galimybė jas suprojektuoti ir įrengti.
68. Tuo tarpu atsakovė savivaldybė teigia, buvo pakeista mažiau nei pusė pradinio sąrašo vietų, o aikštelių vietų keitimo priežastys įvairios: negauti gretimybių, inžinerinių tinklų savininkų sutikimai, neišlaikyti minimalūs atstumai iki gretimybių, negauti gyventojų sutikimai, negautos ekspertizės; tam tikrais atvejais aikštelės preliminariai numatytose vietose negalėjo būti suprojektuotos, nes dėl lėto projektavimo tempo pasikeisdavo faktinė parinktos vietos situacija (pvz., buvo atsisakyta (duomenys neskelbtini) vietos, nes, kol vyko projektavimo darbai, kiti asmenys greta pastatė naują pastatą ir pradiniai sprendiniai nebetiko; taip pat atsisakyta vietos (duomenys neskelbtini), nes techninė dokumentacija pradėta rengti numatant pradinę aikštelės vietą teritorijoje, kurioje vėliau, delsiant projektuoti aikštelę, suformuotas sklypas bei suprojektuotas ir pastatytas pastatas); daugeliu atvejų keitimo priežastys buvo susijusios su prasta ieškovės (jos pasitelkto projektuotojo) projektavimo darbų kokybe – atsižvelgiant į aikštelių įrengimo vietą (senieji Senamiesčio ir Naujamiesčio rajonai) buvo itin svarbu iš pradžių patikrinti ankstesnių užstatymų duomenis, įvertinti atstumus iki gretimų pastatų bei komunikacijų, sklypų ribas ir tik tuomet projektuoti; dažnai šie etapai buvo praleidžiami, ypač susiję su archeologija, todėl būta atvejų, kai aikštelė suprojektuota tiesiog ant buvusio statinio, pradėta kasti, o tada darbai, aptikus vertingų statinio liekanų, sustojo ir teko keisti aikštelės vietą. Anot atsakovės, ji turi ne visą ir nepakankamai tikslią informaciją apie požemio statinius, tarp jų – inžinerinius tinklus, todėl prieš projektavimą yra būtina iš naujo atlikti geodezinius tyrinėjimus ir projektą suderinti su inžinerinius tinklus eksploatuojančiomis įmonėmis.
69. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad atsakovės netinkamai vykdė prievolę parinkti komunalinių atliekų surinkimo aikštelių vietas, visiškai neanalizavo pirkimo dokumentų, šalių sudarytos sutarties nuostatų, kuriose numatytas preliminaraus aikštelių vietų sąrašo sudarymas ir jo keitimas sutarties vykdymo metu, nesiaiškino, kokias aplinkybes perkančioji organizacija ir jos įgaliota savivaldybė turėjo ir galėjo nustatyti prieš sudarant preliminarių vietų sąrašą, atsižvelgiant, be kita ko, į tai, kad nurodytas sąrašas buvo suderintas su NŽT, ir kokių aplinkybių aiškinimasis nepateko į perkančiosios organizacijos bei jos įgaliotos savivaldybės pareigų apimtį ir buvo jau tiekėjo pareigų dalis. Teismas apskųstame sprendime tik išvardijo komunalinių atliekų konteinerių aikštelių projektavimo ir įrengimo Vilniaus mieste klausimams spręsti darbo grupės posėdžius, kuriuose buvo svarstyti aikštelių vietų keitimo (tikslinimo) klausimai, savivaldybės raštus, kuriuose spręsti aikštelių vietų keitimo (tikslinimo) klausimai, įvardijo kiekviename posėdyje tikslintų aikštelių skaičių, tačiau nenustatinėjo (neišsiaiškino), kiek konkrečiai aikštelių vietų iš techninės specifikacijos 1 priede numatyto aikštelių sąrašo buvo pakeista, be to, netyrė ir nevertino, dėl kokių priežasčių buvo pakeista ar patikslinta kiekviena iš preliminariame (ir rezerviniame) sąraše nurodytų aikštelių vietų, t. y., ar tai nulėmė objektyvios priežastys (pvz., aikštelės preliminariame sąraše nurodytoje vietoje nebuvo įmanoma įrengti gretimų pastatų, inžinerinių tinklų savininkams nedavus tam sutikimo, objektyviai nesant galimybės numatytoje vietoje išlaikyti teisės aktų reikalaujamus atstumus iki gretimybių ir pan.), ar nuo sutarties šalių priklausančios priežastys (pvz., dėl nepagrįsto delsimo vykdyti sutartinius įsipareigojimus pasikeitusi faktinė parinktos vietos situacija, dėl projektavimo klaidos ir pan.). Nurodytų aplinkybių nustatymas (ištyrimas) yra neabejotinai reikšmingas tam, kad teismas galėtų objektyviai įvertinti, ar tiekėja (ieškovė) turėjo realias galimybes įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus per sutartyje nustatytą (pratęstą) terminą ir kurios iš sutarties šalių nepakankamai ar netinkamai vykdyti sutartiniai įsipareigojimai nulėmė tai, kad sutartis neįvykdyta sulygta apimtimi. Pirmosios instancijos teismas, nesiaiškinęs ir netyręs nurodytų aplinkybių, neatskleidė šalių ginčo, kuri iš sutarties šalių kalta dėl sutarties neįvykdymo (netinkamo įvykdymo), esmės, todėl apskųstame sprendime padaryta išvada, kad sutartis neįvykdyta dėl atsakovių kaltės, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.
70. Išanalizavęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad per visą sutarties vykdymo laikotarpį, kuris šiuo atveju vietoje sutartyje numatytų 20 mėnesių tęsėsi 28 mėnesius, buvo įrengtos tik 6 aikštelės (iš sutartyje numatytų ne mažiau kaip 36). Byloje esantys duomenys (darbo grupės protokolai) patvirtina, kad aikštelių vietų derinimas (tikslinimas, keitimas) vyko nuo sutarties vykdymo pradžios iki 2020 m. lapkričio 30 d. (2020 m. gruodžio 3 d. darbo grupės protokolas), t. y. beveik dvejus metus (kai sutartyje nustatytas visų darbų atlikimo terminas – 20 mėnesių). Ieškovė 2020 m. gegužės 12 d. rašte Nr. VL20-27 (ieškinio 5 priedas) ir 2020 m. spalio 21 d. rašte Nr. VL20-31 (ieškinio 6 priedas) nurodė, kad prievolių įvykdymas sutartyje nustatytais terminais negalimas dėl savivaldybės kaltės, nes ši negeba parinkti tinkamų aikštelių vietų, kuriose ieškovė galėtų vykdyti darbus. Kartu pastebėtina tai, kad 2020 m. sausio 17 d. darbo grupės protokole akcentuota, jog nuo sutarties pasirašymo į Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ nėra įkelto nė vieno konteinerių aikštelės projekto, 2019 m. spalio mėn. atlikti tik trys planuojamų įrengti požeminių atliekų surinkimo konteinerių aikštelių žvalgomieji tyrimai, ieškovė įpareigota pateikti detalųjį požeminių konteinerių aikštelių A3 tipo projektavimo ir įrengimo darbų eigos grafiką, kuriame turi būti nurodyti pagrįsti kiekvienos konteinerių aikštelės įrengimo terminai. 2020 m. sausio 24 d. darbo grupės protokole užfiksuota, kad ieškovė, projektuotojas neįvykdė įpareigojimų. 2020 m. vasario 21 d. darbo grupės protokole taip pat užfiksuota, kad ieškovė su projektuotoju neteikia derinti aikštelių projektų. 2020 m. kovo 6 d. darbo grupės protokole užfiksuota, kad ieškovė ir projektuotojas nesilaiko projektavimo ir darbų vykdymo grafiko, nustatyti įpareigojimai pateikti informaciją.
71. Bylos duomenimis, atsakovė savivaldybė sutarties vykdymo metu ne kartą informavo ieškovę apie netinkamą darbų spartą ir kokybę (pvz., 2020 m. kovo 10 d. raštas Nr. A51-35856/20; 2020 m. birželio 17 d. raštas Nr. A51-78043/20; 2020 m. rugpjūčio 20 d. raštas Nr. A51-104405/20; 2020 m. rugpjūčio 25 d. raštas Nr. A51-105673/20; 2020 m. rugsėjo 4 d. raštas Nr. A51-110104/20; 2020 m. rugsėjo 14 d. raštas Nr. A51-114161/20; 2020 m. rugsėjo 25 d. raštas Nr. A51-120012/20; 2020 m. spalio 8 d. raštas Nr. A51-126696/20; 2020 m. lapkričio 26 d. raštas Nr. A51-150523/20; 2020 m. lapkričio 30 d. raštas-pretenzija Nr. A51-152293/20; 2020 m. gruodžio 16 d. raštas Nr. A51-158922/20; 2020 m. gruodžio 22 d. raštas Nr. A51-161145/20; 2020 m. gruodžio 31 d. raštas Nr. A51-163426/20; 2021 m. sausio 20 d. raštas Nr. A51-4777/21; 2021 m. vasario 17 d. raštas Nr. A51-14851/21; 2021 m. vasario 23 d. raštas Nr. A51-16757/21; 2021 m. kovo 15 d. raštas Nr. A51-22290/21). 2020 m. kovo 10 d. rašte Nr. A51-35856/20 pažymėta, kad, nors savaitiniuose pasitarimuose savivaldybė aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo tiekėjui atlikti tam tikrus veiksmus per nustatytą terminą, tačiau net ir protokolinius nutarimus (kuriems pritaria tiekėjo atstovai) tiekėjas vykdo aplaidžiai, o kai kurių iki šiol nėra įgyvendinęs. 2020 m. birželio 17 d. rašte Nr. A51-78043/20 dar kartą akcentuota, kad tiekėjas ne visada atsižvelgia į darbo grupės protokolinius nutarimus, o projektavimą atlieka savo nuožiūra, dėl to parengtas aikštelės projektas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių nederinamas, o tiekėjas pakartotinai kreipiasi į partnerį dėl aikštelės alternatyvios vietos parinkimo. 2020 m. rugsėjo 25 d. rašte Nr. A51-120012/20 ir 2020 m. gruodžio 31 d. rašte Nr. A51-163426/20 nurodyta, kad tiekėjas nesilaiko reikalavimų, keliamų informuojant visuomenę apie visuomenei svarbių statinių projektavimą.
72. Iš byloje esančių 2021 m. vasario 4 d., 2021 m. vasario 19 d., 2021 m. vasario 22 d., 2021 m. kovo 2 d. darbo grupės protokolų duomenų matyti, kad: 1) aikštelė Nr. 249 (duomenys neskelbtini) – techninė dokumentacija pradėta rengti neįvertinus, jog aikštelė patenka į suformuotą žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini); aikštelė buvo perkelta į kitą gatvės pusę; darbo grupės 2019 m. birželio 12 d. protokolu Nr. A17-688/19 buvo nutarta aikštelės vietą derinti su UAB „ESO“; jei bus gautas jų raštiškas pritarimas, pritarti aikštelės parinktai vietai prie įvažiavimo į namo (duomenys neskelbtini) kiemą; techniniame projekte yra pateikti 2020 m. kovo mėn. suderinimai su UAB „Vilniaus vandenys“ bei UAB „Vilniaus šilumos tinklai“, o 2020 m. balandžio 3 d. pateiktas UAB „Vilniaus apšvietimas“ nepritarimas projektuojamai aikštelei, nes ji projektuojama po laikančiu ašinės linijos trosu; projektuotojas per beveik metus laiko neįsivertino, kad virš projektuojamos aikštelės eina atotampa, kuri trukdys ištuštinti įrengtus konteinerius, nors tai buvo akivaizdus faktas; 2) aikštelė Nr. 973 (duomenys neskelbtini) – techninė dokumentacija 2019 m. pradėta rengti pagal pasiūlytą preliminarią vietą prie pastato (duomenys neskelbtini), valstybiniame žemės sklype; minimalūs atstumai iki pastato langų bei durų atitiko teisės aktų reikalavimus; aikštelės forma siūlyta arba „L“ formos, arba išdėstant konteinerius kvadratu; 2020 m. vasario mėn. projektuotojas kreipėsi į Vadovybės apsaugos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos bei į Seimo kanceliariją dėl aikštelės vietos derinimo; 2020 m. kovo ir balandžio mėn. gauti neigiami šių institucijų atsakymai; darbo grupės 2020 m. balandžio 21 d. protokolu Nr. A17-297/20 buvo nuspręsta perkelti šią konteinerių aikštelę priešais pastatą (duomenys neskelbtini); techninio projekto derinimas pradėtas tik po metų, kai preliminari aikštelės vieta buvo suderinta 2019 m.; 3) aikštelė Nr. 247 (duomenys neskelbtini) – pradinė 2019 m. pasiūlyta aikštelės vieta buvo priešais pastatą (duomenys neskelbtini) (techninio projekto rengimo pradžioje čia buvo senas apgriuvęs pastatas), automobilių stovėjimo aikštelėje; projektuotojui pasiūlius savo vietą arčiau (duomenys neskelbtini), jai nebuvo pritarta (darbo grupės 2019 m. balandžio 19 d. protokolas Nr. A17-477/19), nurodant aikštelę projektuoti dabartinėje antžeminių konteinerių pastatymo vietoje prie betoninės atraminės sienelės, išlaikant 10 m atstumą nuo naujo nekilnojamojo turto objekto (duomenys neskelbtini); darbo grupės 2019 m. birželio 12 d. protokolu Nr. A17-688/19 aikštelės vieta buvo suderinta, tačiau projektuotojas aikštelę suprojektavo kitoje, ne SĮ „Vilniaus planas“ parinktoje, vietoje, t. y. žaliojoje zonoje priešais (duomenys neskelbtini) namą; atitinkamai 2020 m. balandžio mėn. buvo gauti gyventojų skundai ir nesutikimai dėl suplanuotų liepų kirtimo; dėl to darbo grupės 2020 m. gegužės 5 d. protokolu Nr. A17-327/20(3.1.16-ENE) projektuotojas įpareigotas perprojektuoti aikštelę automobilių stovėjimo aikštelėje, priešais pastatą (duomenys neskelbtini).
73. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai netyrė ir nevertino atsakovės savivaldybės argumentų ir pateiktų į bylą pirmiau aptartų įrodymų (savivaldybės raštų, darbo grupės protokolų), susijusių su ieškovės (jos projektuotojo) atliekamų darbų sparta ir kokybe, pagrįstumo, nesiaiškino (nevertino), ar ieškovė (jos pasitelktas projektuotojas) tinkamai (laiku, be nepagrįsto delsimo) vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, susijusius su archeologinių tyrimų vykdymu, statinio projekto parengimu, suderinimu ir pan., ar ieškovės (jos pasitelkto projektuotojo) veiksmai (neveikimas) neturėjo įtakos tam, kad sutartis neįvykdyta (netinkamai įvykdyta). Nurodytų aplinkybių, susijusių su ieškovės (jos pasitelkto projektuotojo) darbų kokybe ir sparta, ištyrimas ir įvertinimas neabejotinai yra reikšmingas, siekiant objektyviai išspręsti nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą dėl sutarties šalies(-ių) civilinės atsakomybės už sutarties neįvykdymą (netinkamą įvykdymą).
74. Ieškovės teigimu, pradėjusi vykdyti sutartį, ji, įvertinusi preliminariame sąraše nurodytų aikštelių vietų tinkamumą, nedelsdama (2018 m. gruodžio 12 d.) informavo savivaldybę apie būtinybę jas tikslinti, tačiau savivaldybė pirmą susitikimą sušaukė ir sprendimą dėl aikštelių vietų keitimo priėmė tik 2019 m. vasario 21 d., t. y. praėjus daugiau nei dviem mėnesiams nuo ieškovės kreipimosi dienos; ir vėliau savivaldybė vangiai, su dideliais laiko tarpais priiminėjo sprendimus dėl aikštelių vietų keitimo.
75. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendradarbiavimo ir kooperavimosi principas yra vienas iš esminių sutartinių teisinių santykių principų. Pagal CK 6.38 straipsnio 3 dalį kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir, vykdydama prievolę, bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). Vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, ar ginčo sutarties šalys laikėsi bendradarbiavimo ir kooperavimosi principo, turinčio įtakos tinkamam sutartinių įsipareigojimų įvykdymui, t. y. ar informacija apie aikštelių vietų keitimo poreikį buvo teikiama ir sprendimai dėl aikštelių vietos keitimo buvo priimami be nepagrįsto delsimo.
76. Atsakovė savivaldybė savo procesiniuose dokumentuose, be kita ko, nurodo, kad iki sutarties pabaigos buvo įrengtos 6 aikštelės pagal preliminarias vietas (duomenys neskelbtini), dar 7 aikštelėms pagal preliminarias vietas buvo išduoti statybą leidžiantys dokumentai, tačiau aikštelės nebuvo įrengtos. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, dėl kokių priežasčių aikštelės, kurioms buvo išduoti statybą leidžiantys dokumentai, nebuvo įrengtos.
77. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė 2020 m. lapkričio 24 d. rašte Nr. VL 20/34 (savivaldybės atsiliepimo į ieškinį 29 priedas) nurodė, jog sutartis baigiasi 2021 m. kovo 27 d., o projekto parengimo, derinimo bei aikštelės įrengimo darbai trunka daugiau nei 6 mėnesius, todėl, kaip yra informavusi 2020 m. spalio 21 d. VL20-32 raštu, ji nebegali pradėti naujų projektų, nes nėra galimybės atlikti šių darbų iki sutarties pabaigos. Taigi ieškovė, likus daugiau kaip 5 mėnesiams iki sutartinių įsipareigojimų įvykdymo termino pabaigos, nutraukė naujų aikštelių projektų rengimo darbus ir nerodė intereso tęsti sutartinių įsipareigojimų vykdymą, tariantis dėl jų įvykdymo termino pratęsimo dar kartą. Nors ieškovė 2020 m. vasario 2 d. rašte Nr. VL21-05 (ieškinio 14 priedas) ragino savivaldybę organizuoti susitikimą tam, kad būtų išspręstos esminės sutarties vykdymo problemos (dėl atsiskaitymo, papildomų darbų apmokėjimo ir pan.), tačiau neprašė pratęsti sutarties įvykdymo terminą iki konkrečios datos. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, šių aplinkybių netyrė ir nevertino.
78. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, netyrė ir nevertino faktinių aplinkybių, turinčių esminę reikšmę nustatant atsakingą už sutarties neįvykdymą (netinkamą įvykdymą) šalį ir sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už sutarties neįvykdymą (netinkamą įvykdymą): kokios priežastys lėmė aikštelių vietų pakeitimus; ar perkančioji organizacija (jos įgaliota savivaldybė), prieš paskelbdama viešąjį pirkimą ir sudarydama preliminarų aikštelių vietų sąrašą, turėjo realią galimybę numatyti aplinkybes, nulėmusias aikštelių vietų keitimo poreikį sutarties vykdymo metu; ar tiekėja (ieškovė) turėjo realias galimybes įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus per sutartyje nustatytą (pratęstą) terminą; ar ieškovės (jos pasitelkto projektuotojo) veiksmai (neveikimas) turėjo įtakos sutarties neįvykdymui (netinkamam įvykdymui); ar sutarties šalys laikėsi bendradarbiavimo ir kooperavimosi principo. Nenustačius nurodytų aplinkybių, apskųsto teismo sprendimo dalis, kuria pripažinta, jog 2018 m. lapkričio 20 d. sutartis pasibaigė 2021 m. kovo 28 d. dėl atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kaltės, jos vykdymo atsisakius ieškovei CK 6.661 straipsnio 1 ir 2 dalies pagrindu, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.
79. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. CPK 329 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.
80. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).
81. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją, lemtą to, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, netyrė ir nevertino esminių aplinkybių, kurios yra reikšmingos, sprendžiant dėl atsakingos už sutarties neįvykdymą (netinkamą įvykdymą) šalies ir civilinės atsakomybės už sutarties neįvykdymą (netinkamą įvykdymą), konstatuoja, jog dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi. Tokia situacija pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to, panaikinus apskųstą teismo sprendimą, ši byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
Dėl ieškovės reikalaujamų atlyginti nuostolių, susijusių su sutarties neįvykdymu (netinkamu įvykdymu)
82. Pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad šalių sudaryta sutartis pasibaigė 2021 m. kovo 28 d. dėl atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kaltės, jos vykdymo atsisakius ieškovei CK 6.661 straipsnio 1 ir 2 dalies pagrindu, konstatavo, kad, nutraukus sutartį dėl atsakovės kaltės, ieškovė turi teisę į nuostolių atlyginimą. Tačiau, įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų nuostolių, todėl reikalavimą dėl jų atlyginimo atmetė.
83. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas apskųstą teismo sprendimą ir perduodamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl neatskleistos bylos esmės, išsamiai nevertina ir nepasisako dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su reikalavimo atlyginti nuostolius pagrįstumu, nes šio ieškovės reikalavimo pagrįstumas gali būti vertinamas tik nustačius atsakovės (savivaldybės) kaltę dėl sutarties neįvykdymo (netinkamo vykdymo).
84. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, remdamasis motyvais, išdėstytais sprendžiant dėl ieškovės su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų, kurie nebuvo priimti pirmosios instancijos teisme, priėmimo, nurodo, kad apskųstą sprendimą priėmęs teismas, nepagrįstai atsisakęs priimti ieškovės bylą nagrinėjant iš esmės pateiktus papildomus įrodymus, kuriais ji siekė įrodyti reikalaujamų atlyginti nuostolių faktą ir dydį, ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo išnagrinėjo ir išvadas dėl šio ieškinio padarė išsamiai, visapusiškai ir objektyviai neišsiaiškinęs ir neįvertinęs šiam klausimui išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių, kurios galėjo būti išsiaiškintos analizuojant ir įrodymų, kuriuos teismas nepagrįstai atsisakė priimti, turinį.
85. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovė UAB „VAATC“ pasinaudojo sutarties įvykdymo užtikrinimu, t. y. jai buvo išmokėta 40 000 Eur suma pagal banko garantiją. Tuo atveju, jeigu būtų nustatyta atsakovės (savivaldybės) kaltė dėl sutarties neįvykdymo (netinkamo vykdymo), spręstinas klausimas dėl išmokėtos garantijos sumos kaip nuostolių priteisimo ieškovei (tiekėjai) (nustačius, kad bankas savo reikalavimus, susijusius su garantijos išmokėjimu, yra nukreipęs į ieškovę).
86. Nurodytina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl nuostolių, susijusių su konteinerių saugojimo išlaidomis, nesiaiškino ir netyrė aplinkybių, ar atsakovės UAB „VAATC“ teritorijoje saugomi konteineriai yra tie patys konteineriai, kuriuos ieškovė įsigijo ginčo sutarčiai vykdyti (ar sutartis dėl konteinerių saugojimo ir PVM sąskaitos faktūros yra susijusios būtent su ginčo sutartimi įsipareigotais įrengti konteineriais). Kita vertus, atsakovės, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šių aplinkybių nekvestionavo, priešingai, atsakovės UAB „VAATC“ atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad sutarčiai vykdyti įsigyti konteineriai yra iki šiol laikomi atsakovės teritorijoje. Taigi sutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo motyvai, jog neaišku, už kokiems tikslams skirtų konteinerių saugojimą buvo išrašytos sąskaitos faktūros, pateiktos kartu su konteinerių saugojimo sutartimi, yra siurpriziniai.
87. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje dėl teisės į teisingą teismą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnis) pasisakyta, kad Konvencijos požiūriu gali kilti Konvencijoje įtvirtintų teisių pažeidimo pavojus, kai teismai, nagrinėdami bylas, priima siurprizinius sprendimus tiek įrodymų tyrimo ir vertinimo, tiek teisės taikymo aspektu. Pagal Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisingo bylos nagrinėjimo koncepciją šalys turi teisę į rungtynišką procesą, reiškiančią, kad jos privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-916/2020 31 punktą ir jame nurodytą EŽTT jurisprudenciją). Taigi draudimas priimti siurprizinį sprendimą susijęs su šalies teise būti išklausytai (CPK 42 straipsnis), kuria, be kita ko, siekiama užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimams įtaką potencialiai darytų šalių neapsvarstyti argumentai ir šalims būtų apribota galimybė gintis nuo joms pareikštų reikalavimų.
88. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime tik abstrakčiai nurodė, jog nėra aišku, kaip ieškovės nurodyti „papildomi darbai (kelių ženklinimo ir kelio ženklų projektavimas)“ yra susiję su ginčo sutarties vykdymu; sutartyje ir jos prieduose tokie darbai nėra numatyti. Tačiau teismas proceso metu netyrė (nesiaiškino) ir nevertino, ar šie darbai apskritai laikytini papildomais darbais (dėl kurių nebuvo susitarta sutartimi), kaip šie darbai susiję su sutarties vykdymu, ar atsakovės (ne)pritarė, kad šie papildomi darbai būtų atlikti, ir ar ieškovė įgijo teisę į šių darbų išlaidų atlyginimą.
89. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovė be reikalo iš anksto įsigijo konteinerius, skirtus įrengti vietose, kurių tinkamumas nebuvo patvirtintas, t. y. pažeidė atidaus ir rūpestingo elgesio taisyklę, todėl pati yra atsakinga už nuostolius, atsiradusius dėl viso sutarčiai įvykdyti reikalingo konteinerių kiekio įsigijimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal šalių sutarties 11 punktą techninėje specifikacijoje nurodyti prekių, darbų kiekiai yra preliminarūs ir gali didėti iki pradinės sutarties vertės. Techninės specifikacijos 1.3 punkte numatyta, kad pirkimo objekto kiekiai – preliminariai 36 vnt. arba daugiau požeminių komunalinių atliekų surinkimo aikštelių statybos darbų (įrengimo) bei preliminariai 144 vnt. arba daugiau požeminių komunalinių atliekų konteinerių šioms aikštelėms įsigijimas, bet neviršijant 965 000 Eur su PVM sumos. Taigi atsakovės užsakė įrengti ne mažiau kaip 36 vnt. aikštelių ir nupirkti ne mažiau kaip 144 vnt. konteinerių. Nei sutarties, nei jos priedų sąlygos nenumatė, kad atsakovės turėtų teisę įsigyti mažiau nei 144 vnt. konteinerių, todėl ieškovės veiksmai, sutarties vykdymo metu įsigyjant reikiamą kiekį konteinerių, nelaikytini nesuderinamais su tiekėjams taikomu bendruoju bonus pater familias (apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens) elgesio standartu. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė faktiškai įsigijo 160 vnt. konteinerių, nes, jos teigimu, sutarties vykdymo metu buvo nurodyta įrengti ne mažiau 40 vnt. aikštelių.
90. Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime pažymėjo, kad ieškovė, neišsiaiškinusi, ar konkrečiose preliminariai numatytose vietose bus įrengiamos komunalinių atliekų surinkimo aikštelės su konteineriais, be reikalo atliko archeologinius tyrimus, projektavimo darbus, t. y. pažeidė atidaus ir rūpestingo elgesio taisyklę. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad apie tai, jog konkrečioje sąrašo vietoje ar kitoje savivaldybės parinktoje vietoje nebus galimybės įrengti aikštelės, ji galėjo nustatyti tik atlikusi žvalgomuosius archeologinius tyrimus ir (arba) projektavimo darbus; tik atliekant žvalgomuosius archeologinius tyrimus buvo galima nustatyti, ar po žeme nėra vertingo kultūrinio sluoksnio ir tolesnis aikštelės projektavimas yra galimas; taip pat tik atlikus projektavimo darbus buvo galima nustatyti, ar yra išlaikomi norminiai atstumai iki gyvenamųjų namų, gauti prisijungimo sąlygas ir (arba) sužinoti, ar visuomenė pritaria projekto sprendiniams.
91. Pagal techninės specifikacijos 1.4 punktą komunalinių atliekų surinkimo aikštelės su požeminiais komunalinių atliekų konteineriais įrengimo statybos darbai apima, be kita ko, ir archeologo priežiūrą ir (ar) archeologinius tyrinėjimus. Šiuo konkrečiu atveju, pasibaigus prievolių įvykdymo terminui ir šalių sutarčiai esant neįvykdytai (įrengtos tik 6 aikštelės iš sutartyje numatytų 36), o ieškovei patyrus išlaidas už archeologinius tyrinėjimus ir tose vietose, kuriose aikštelės nebuvo įrengtos, šių išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas atsižvelgiant į tai, dėl kurios iš šalių kaltės nebuvo įvykdyti (netinkamai įvykdyti) sutartiniai įsipareigojimai.
92. Ieškovė kaip nuostolių reikalauja ir negauto pelno priteisimo. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
93. Kasacinio teismo išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau galėjo būti, jei nebūtų neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustačius negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad negautos pajamos reiškia negautą pelną, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Dėl to apskaičiuojant negautas pajamas turi būti atimamos išlaidos, kurių būtų turėjęs nukentėjusysis. Tai turi būti grynasis pelnas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų (įplaukų), o iš šių – ir pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kaip būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, kt.).
94. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, apskųstu sprendimu atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo, į nutarties 93 punkte nurodytus kriterijus neatsižvelgė ir jų nevertino.
Dėl ieškovės reikalavimo atlyginti įrengtų keturių aikštelių išlaidas
95. Ieškovė ieškinyje taip pat prašė priteisti 94 622 Eur sumą už 4 aikštelių įrengimo darbus, už kuriuos iki šiol neatsiskaityta. Ieškovė pateikė priėmimo–perdavimo aktus, PVM sąskaitą faktūrą (ieškinio 18 priedas). Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu reikalavimą dėl skolos už atliktus 4 aikštelių įrengimo darbus atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovės pateiktų aktų nėra pasirašęs užsakovas, aktuose įrašyti užsakovo atstovo atsisakymo pasirašyti aktus motyvai, kuriuose išvardinti atliktų darbų trūkumai; ieškovas šių trūkumų nenuginčijo, nepateikė įrodymų, kad trūkumai ištaisyti. Teismo vertinimu, užsakovo atstovės įrašai aktuose ir aplinkybė, kad užsakovo atstovė aktų nepasirašė, įrodo, jog nėra pagrindo priteisti ieškovei užmokestį už pateiktuose aktuose nurodytus darbus.
96. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad savivaldybė patvirtino, jog už 4 aikšteles atsiskaitys pagal pateiktą sąskaitą faktūrą ir atliktų darbų aktą; be to, analogišku atveju už kitas 2 įrengtas aikšteles su tokiais pačiais trūkumais atsakovės atsiskaitė.
97. Pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalį darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai.
98. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tokiu atveju, kai kyla ginčas dėl rangos darbų kokybės ir apmokėjimo, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010, kt.).
99. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilus ginčui dėl darbų trūkumų bei atsiskaitymo už atliktus darbus (4 įrengtas aikšteles), pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, ar užsakovas pagrįstai atsisakė pasirašyti darbų priėmimo–perdavimo aktą, ar darbai (jų rezultatas) atitinka sutartyje numatytus reikalavimus, ar darbai (jų rezultatas) turi trūkumų, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas pagrįstai, ar užsakovui kilo pareiga atsiskaityti už atliktus darbus ir kt. Tačiau apskųstą sprendimą priėmęs teismas šių aplinkybių nenustatinėjo, netyrė ir nevertino.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose
100. Perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidos šalims nepaskirstomos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl ieškovės ir trečiojo asmens apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų, susijusių su bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidomis.
101. Ieškovė ir trečiasis asmuo apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriėmė jų prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kurie buvo pateikti iki baigiamųjų kalbų. Apeliantų vertinimu, šios išlaidos turėjo būti paskirstytos ir priteistos.
102. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
103. Prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015 ir joje nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei EŽTT praktiką; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 20 punktą).
104. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, jog būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2017).
105. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, civilinės bylos nagrinėjimas iš esmės buvo baigtas 2022 m. gegužės 16 d. teismo posėdyje, baigiamosios kalbos atidėtos 2022 m. gegužės 18 d. 9.00 val. Pažymėtina tai, kad bylą nagrinėjantis teisėjas 2022 m. gegužės 16 d. teismo posėdžio metu atkreipė byloje dalyvaujančių asmenų dėmesį į tai, kad terminas, per kurį į bylą galima pateikti rašytinius įrodymus ir kitus dokumentus, baigiasi šiame teismo posėdyje, vėliau jokie įrodymai (dokumentai) nebus priimami, dar kartą paklausė byloje dalyvaujančių asmenų, ar nebus jokių prašymų (papildymų) ir baigė bylos nagrinėjimą iš esmės (2022 m. gegužės 16 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 131:17 min.). Tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jų dydį pagrindžiančius įrodymus pateikė jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, t. y. 2022 m. gegužės 17 ir 18 d. Byloje nėra pagrindo išvadai, kad apeliantai (ieškovė ir trečiasis asmuo) neturėjo galimybės pateikti prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Be to, apeliantai pirmosios instancijos teisme naudojosi kvalifikuotų teisininkų pagalba, kuriems neabejotinai žinomas CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jų dydį pagrindžiančius įrodymus pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
106. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės ir trečiojo asmens prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kurie buvo pateikti jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, panaikinus teismo sprendimą dėl neatskleistos bylos esmės ir grąžinus šią bylą nagrinėti iš naujo, bylos dalyviai turės galimybę iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikti pirmosios instancijos teismui prašymus dėl visų teismo proceso metu patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
107. Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu nepriteisė trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, patirtų bylinėjimo išlaidų atlyginimo, remdamasis tuo, kad trečiojo asmens dalyvavimas susijęs su šio asmens interesais, atsakovei savivaldybei tvirtinant, jog ieškovė savo įsipareigojimus vykdė ne laiku ir (ar) netinkamai dėl žemos projektavimo kokybės; dėl šio klausimo (projektavimo darbų kokybės) ieškovė neprašė priimti sprendimo, sprendimas šiuo klausimo nebuvo priimtas, todėl nėra pagrindo trečiajam asmeniui priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
108. Trečiasis asmuo su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka ir apeliaciniame skunde nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu jis įrodinėjo, jog pirkimo sutartis liko neįgyvendinta dėl atsakovių kaltės, nes jos negebėjo parinkti vietų, kuriose būtų realios galimybės tinkamai suprojektuoti ir įrengti komunalinių atliekų surinkimo aikšteles, tuo tarpu trečiojo asmens kaltės dėl pirkimo sutarties neįgyvendinimo nėra; teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje iš esmės patvirtintos trečiojo asmens teismo proceso metu įrodinėtos aplinkybės – dėl pirkimo sutarties neįgyvendinimo buvo atsakingos atsakovės, tuo tarpu trečiojo asmens kaltė nenustatyta, todėl trečiojo asmens naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovių.
109. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė dublike pareiškė prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, UAB „Architekta“, nes ji yra ieškovės subrangos pagrindais pasamdytas projektuotojas, kuris rūpinosi supaprastintų projektų rengimu ir derinimu, o savivaldybė teigia, jog ieškovė savo įsipareigojimus vykdė ne laiku ir (ar) netinkamai dėl žemos projektavimo kokybės. Anot ieškovės, tuo atveju, jeigu teismas tokius atsakovės teiginius pripažintų pagrįstais ir ieškinys dėl to būtų atmestas, toks teismo sprendimas galėtų turėti įtakos UAB „Architekta“ teisėms ir pareigoms, nes ieškovė įgytų teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš subrangovo – projektuotojos UAB „Architekta“. Pirmosios instancijos teismas tokį ieškovės prašymą patenkino ir UAB „Architekta“ įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Teismo proceso pirmosios instancijos teisme metu trečiasis asmuo UAB „Architekta“ nebuvo pašalintas iš bylos nei teismo iniciatyva, nei dalyvaujančių byloje asmenų prašymu. Taigi byloje nebuvo nustatyta, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms.
110. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, materialiosioms teisėms ir pareigoms tarp bylos šalių nagrinėjama civilinė byla tiesioginės įtakos neturi. Vis dėlto CPK 37 ir 47 straipsniais įtvirtinta galimybė dalyvauti byloje ir tokiems asmenims. Tai grindžiama tuo, kad bylos baigtis gali turėti netiesioginės, bet svarbios įtakos asmens teisinei padėčiai. Tai, kad bylos baigtis turės tik netiesioginę įtaką trečiojo asmens teisinei padėčiai, lemia, kad trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų CPK nesuteikia teisės disponuoti ginčo dalyku. Tačiau trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nors ir nėra tiesioginis ginčo dalyvis, yra suinteresuotas konkrečia bylos baigtimi ir jam procesiniu įstatymu suteikiamos visos procesinės teisės, išskyrus tas, kurios susijusios su galimybe disponuoti ginčo dalyku. Tai trečiajam asmeniui leidžia dalyvauti procese taip, kad šis pats galėtų užtikrinti savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-403/2022 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
111. Pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą). Trečiasis asmuo UAB „Architekta“ šiuo atveju byloje buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko ir dėl to patyrė bylinėjimosi išlaidas.
112. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos atsižvelgus į tai, kurios iš ginčo šalių pusėje šis asmuo dalyvavo, ir į bylos išnagrinėjimo rezultatą (žr., inter alia (be to, be kita ko), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-403/2022). Panaikinus apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų ir dalyvaujančio ieškovės pusėje, patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turės būti išspręstas pagal bylos išnagrinėjimo rezultatą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.