Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. B. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. nutarties dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-132-588/2017.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja N. B. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-132-588/2017, kurioje įsiteisėjusiu Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (tuo metu Palangos miesto apylinkės teismo) 2017 m. balandžio 11 d. sprendimu buvo nutraukta pareiškėjų R. K. ir L. K. (šiuo metu M. M.) santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Pareiškėja prašė atnaujinus procesą panaikinti sprendimo dalį dėl turto ir turtinių prievolių padalijimo. Prašymą atnaujinti procesą pareiškėja grindė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu, t. y. kad ji, kaip kreditorė, nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, apie vykstantį skyrybų procesą ir turto padalijimą nebuvo informuota. Nurodė, kad sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo pažeisti jos, kaip kreditorės, interesai. Taip pat nurodė, kad 2018 m. ji sunkiai susirgo, o 2020 m. rugsėjo 17 d. tarp dokumentų jos sūnus rado 2013 m. ir 2014 m. paprastuosius vekselius, kurių bendra suma 25 000,00 Eur, kuriuos pareiškėja prisiminė skolinusi draugės dukrai L. K.. Kadangi pinigų grąžinimo terminai suėję, ji kreipėsi į L. K., tačiau pastaroji informavo, kad pinigai buvo panaudoti gyvenamojo namo remontui, o 2017 m. ji su vyru išsiskyrė, suremontuotas namas liko vyrui, ji neturi pinigų skolai grąžinti. Pareiškėja N. B. nurodė, kad tik 2020 m. rugsėjo 18 d. sužinojo apie civilinę bylą, į kurios procesą ji nebuvo įtraukta, todėl 3 mėnesių termino prašymui pateikti ji nepraleido.

2. Suinteresuotas asmuo M. M. prašė tenkinti pareiškėjos N. B. prašymą ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-132-588/2017. Nurodė, jog byloje nėra įrodymų, kad nagrinėjant civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo ir tvirtinant santuokos pasekmių sutartį kreditorėms, t. y. pareiškėjai N. B. ir AB „Swedbank“, buvo pranešta apie bylos nagrinėjimą (turto padalijimo procesą), todėl buvo pažeistos jų teisės. Pažymėjo, jog nuo 1994 m. iki 2015 m. sausio 11 d. ji (M. M.) dirbo Jungtinių Arabų Emyratų valstybei priklausančiose avialinijose vadovaujamą darbą. 2012 m. balandžio 16 d. ji su R. K. sudarė santuoką, vedė bendrą ūkį. Nors didžiąją laiko dalį sutuoktiniai leido atskirai, tačiau tai nesutrukdė jai rūpintis gyvenamojo namo, registruoto R. K. vardu, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbais. Taip pat ji rūpinosi sodo pastato, registruoto R. K. vardu, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbais. Tuo metu R. K. buvo užsiėmęs kavinės-viešbučio, esančio (duomenys neskelbtini), statybomis. Tam jis iš AB „Swedbank“ buvo paėmęs virš 1 000 000,00 Lt kreditą, kuris santuokos metu buvo dengiamas iš bendrų sutuoktinių lėšų. Keletą kartų pati M. M. mokėjo kredito grąžinimo įmokas. Kelis kartus M. M. prašymu pinigus pervedė jos tėtis S. M. į R. K. sąskaitą kreditui dengti. Nurodytų namų remontui ir rekonstrukcijai M. M. iš pareiškėjos N. B. pasiskolino 25 000,00 Eur. 2016 m. lapkričio 21 d. R. K. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. R. K. M. M. pasiūlė santuoką nutraukti taikiai. M. M. neturėjo jėgų bylinėtis, todėl nemąstydama pasirašė R. K. paruoštą 2016 m. gruodžio 21 d. taikos sutartį, kurią, jai nedalyvaujant, 2017 m. balandžio 11 d. teismas patvirtino. Į Lietuvą gyventi ji grįžo 2020 m. rugpjūčio 18 d., o 2020 m. rugsėjo mėn. į M. M. per sūnų A. B. kreipėsi pareiškėja N. B. dėl paskolintų 25 000,00 Eur grąžinimo. M. M. neturėjo teismo sprendimo santuokos nutraukimo byloje, todėl 2020 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi į teismą ir jai teismas sprendimą elektroniniu paštu atsiuntė. Tik tada M. M. susipažino su teismo sprendimu. Teismo sprendime nurodytų daiktų M. M. nėra gavusi. M. M. neturi lėšų grąžinti pareiškėjai N. B. 25 000,00 Eur, kurie buvo panaudoti R. K. asmeniniam turtui pagerinti. Mano, jog civilinės bylos dalis dėl turto ir turtinių prievolių padalijimo buvo išspręsta netinkamai, pažeidžiant buvusių sutuoktinių M. M. ir R. K. kreditorių N. B. ir AB „Swedbank“ teises.

3. Suinteresuotas asmuo R. K. su pareiškimu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-132-588/2017 nesutiko. Nurodė, kad CPK 368 straipsnio 1 dalis nustato, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. N. B. nurodė, kad 2020 m rugsėjo 18 d. kreipėsi į L. K. dėl skolos grąžinimo ir taip sužinojo apie bylą, kuria nutraukta santuoka, todėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti nėra praleidusi. Tačiau aplinkybės, kad N. B. nuo 2018 m. liepos 19 d. (vekselių apmokėjimo termino) iki 2020 m. rugsėjo 18 d. visiškai nesirūpino skolos pagal vekselius atgavimu, kad 2018 m. pavasarį sirgo ir apie paskolintus pinigus prisiminė tik 2020 m. rugsėjo mėn., kad tada sužinojo, jog draugės dukra L. K. yra nutraukusi santuoką ir pasidalijusi turtą, suinteresuoto asmens nuomone, skamba neįtikinamai. Pažymėjo, kad vekselių apmokėjimo terminas – 2018 m. liepos 19 d. Vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, indosantams ir kitiems įsipareigojusiems asmenims, išskyrus akceptavusįjį, kai pasibaigia nustatyti terminai. Mano, jog vekselių turėtoja N. B. jokio galiojančio kreditinio reikalavimo pagal vekselius neturi, todėl negali tuo pagrindu prašyti atnaujinti bylą. Pažymėjo ir tai, jog nors pareiškime minimu laikotarpiu jis iš tiesų remontavo jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), tačiau jis tam turėjo pakankamai nuosavų lėšų. Atkreipia dėmesį, jog vekselių pasirašymo metu tiek jo, tiek jo buvusios sutuoktinės pajamos buvo pakankamai didelės, todėl jam kyla klausimų, kodėl, turint santykinai dideles pajamas, L. K. prireikė skolintis iš N. B. papildomų lėšų. Nurodė ir tai, kad 2013 m. ir 2014 m. liepos mėnesiais L. K. buvo grįžusi į Lietuvą kasmetinių atostogų, jų metu jie kartu gyveno jo turimame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), tačiau gali patikinti, jog nei 2013 m. liepos 19 d., nei 2014 m. liepos 25 d., nei apskritai kada nors minimais laikotarpiais L. K. nebuvo be jo žinios išvykusi iš jų gyvenamosios vietos, nebuvo išvykusi ir į Panevėžį, kur tariamai yra pasirašyti pareiškime nurodyti vekseliai. L. K. jokių sumų nurodytais laikotarpiais į šeimos ūkį neįnešė ir jam apie tokias paskolas ir tariamai gautas lėšas net neužsiminė. Mano, jog nurodytos aplinkybės kelia pagrįstą įtarimą, kad pareiškime nurodyti vekseliai nurodytomis datomis nebuvo pasirašyti, jų atsiradimas įtartinomis aplinkybėmis galbūt yra N. B. ir L. K. sukurtas planas, siekiant iš jo sukčiaujant įgyti dalį tariamai jo su L. K. pasiskolintos pinigų sumos. Jei byla būtų atnaujinta, prašys teismo išreikalauti vekselių originalus ir reikš teismui prašymą skirti ekspertizę. Jei byla būtų atnaujinta ir vekselių autentiškumas būtų pavirtintas ekspertize, sieks, kad šios skolos būtų pripažintos asmenine L. K. skola.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi pareiškėjos N. B. pareiškimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-132-588/2017 atmestas. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

4.1 Nustatyta, kad 2017 m. balandžio 11 d. Palangos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-132-588/2017 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėjų R. K. ir L. K. prašymą tenkinti. Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) ir įregistruotą (duomenys neskelbtini), teismas nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Taip pat patvirtinta teismui pateikta pareiškėjų 2016 m. gruodžio 21 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių: 1. R. K. ir L. K. santuoka nutraukiama abipusiu susitarimu; 2. Gyvenant santuokoje įgytas automobilis BMW/X5 3.0d., 2007 m. laidos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 3 000,00 Eur), po santuokos nutraukimo atitenka R. K.; 3. Gyvenant santuokoje įgytas turtas – televizorius LG (rinkos vertė 100,00 Eur), šaldytuvas „Haier“ (rinkos vertė 300,00 Eur), miegamojo baldai (rinkos vertė 1 420,00 Eur), svetainės baldai (rinkos vertė 500,00 Eur), skalbimo mašina (rinkos vertė 250,00 Eur), vonios baldai (rinkos vertė 1 100,00 Eur), virtuvės baldai (rinkos vertė 2 230,00 Eur), po santuokos nutraukimo atitenka L. K.; 4. Išlaikymo iš kitos šalies nė viena šalis sau nereikalauja; 5. Po santuokos nutraukimo R. K. pavardė – K., L. K. pavardė – K..

4.2 Teismas pažymėjo, jog neužtenka nustatyti, kad vienas ar kitas asmuo nebuvo įtrauktas į bylą suinteresuotu asmeniu, tačiau būtina nustatyti ir tai, ar byloje priimtas procesinis sprendimas turi poveikį į bylą neįtraukto kreditoriaus materialiosioms teisėms ir pareigoms. Iš 2017 m. balandžio 11 d. sprendimo matyti, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad minėtu sprendimu dėl santuokos nutraukimo, dėl turto ir turinių prievolių padalijimo sutuoktinių turtas būtų padalytas tokiu būdu, kuris darytų įtaką kreditoriaus reikalavimo patenkinimui arba kitokiu būdu paveiktų kreditoriaus teises. Iš minėto sprendimo matyti, kad, be mažos vertės automobilio ir kelių baldų, buvę sutuoktiniai jokio vertingo turto santuokos metu neįgijo ir nedalijo, jokių kompensacijų vienas kitam neišmokėjo, jokių buvusių ar esamų prievolių rūšies (asmeninės jos ar solidariosios) klausimo nesprendė, nepasisakė dėl kreditorių, jei tokių buvo, teisių ar pareigų. Teismo nuomone, minėto sprendimo peržiūrėjimas neatitiktų šio instituto paskirties ir įstatymų leidėjo ketinimų. Teismo nuomone, pareiškėja N. B. savo teises gali ginti reikšdama ieškinį suinteresuotiems asmenims R. K. ir M. M..

4.3 Teismas taip pat pažymėjo, kad N. B. pareiškime ir M. M. atsiliepime nurodytos aplinkybės apie galbūt kitus į procesą neįtrauktus asmenis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas tol, kol teismas nėra gavęs konkretaus suinteresuoto asmens prašymo atnaujinti procesą dėl jo teisių pažeidimo.

4.4 Be to, teismas suabejojo N. B. nurodyta aplinkybe, jog apie galbūt savo pažeistas teises ji sužinojo tik 2020 m. rugsėjo 18 d., pažymėjo, jog ji nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Teismas nurodė, jog N. B. argumentai, kad apie M. M. jai išduotus 25 000,00 Eur sumos vekselius ji pamiršo ir tik 2020 m. rugsėjo 17 d. sūnui juos radus prisiminė apie jų egzistavimą, kelia pagrįstų abejonių. Abejones sustiprina aplinkybė, nurodyta N. B. pareiškime, kad ji pinigus skolino ne kokiam mažai pažįstamam asmeniui, bet savo draugės dukrai M. M., todėl, anot teismo, mažai tikėtina, kad ji nežinojo apie pasikeitusią M. M. šeiminę padėtį. Įvertinęs pareiškime dėl proceso atnaujinimo ir suinteresuoto asmens M. M. atsiliepime pateiktus teiginius, teismas konstatavo, kad proceso atnaujinimo tikslas – ne išspręsti N. B. galimą teisių pažeidimą, bet pakeisti taikos sutartimi abiejų šalių nustatytas sąlygas.

4.5 Teismas pažymėjo, kad M. M. teismui 2016 m. gruodžio 21 d. pateiktą taikos sutartį pasirašė ir patvirtino, kad jai žinomos sutarties sudarymo ir patvirtinimo pasekmės, nustatytos CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Nepaisant to, kad taikos sutartyje, kurią teismas patvirtino, nepasisakyta apie turimus asmeninius ar bendrus kreditorius, šia sutartimi trečiųjų asmenų interesai nebuvo pažeisti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.1 Su atskirojo skundo motyvais suinteresuotas asmuo M. M. sutinka.

6.2 Pažymi, jog ji ir jos buvęs sutuoktinis R. K. teismui nenurodė apie savo kreditorius. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad, nagrinėjant civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo ir tvirtinant santuokos pasekmių sutartį, apeliantei, kaip kreditorei, buvo pranešta apie bylos nagrinėjimą (turto padalijimo procesą).

6.6 Mano, jog aptartos faktinės bylos aplinkybės įrodo, kad apeliantė apie teismo sprendimą sužinojo iš suinteresuoto asmens M. M. tik 2020 m. rugsėjo 21 d., todėl nėra praleidusi CPK 368 straipsnyje nurodyto termino dėl proceso atnaujinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

9. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atmestas jos pareiškimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-132-588/2017.

Dėl naujų įrodymų

10. Kartu su atskiruoju skundu pareiškėja N. B. pateikė medicinos dokumentų išrašo / siuntimo kopijas, specialiųjų poreikių vertinimo ir jų lygio nustatymo dokumentų kopijas.

11. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.

12. Kadangi pateikti įrodymai gali turėti įtakos vertinant šalių įrodinėjamas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pareiškėjos N. B. pateiktus įrodymus priima ir prideda prie civilinės bylos.

Dėl proceso atnaujinimo

13. Proceso atnaujinimas yra ypatinga, išimtinė įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Kasacinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant šio instituto paskirtį ir tikslus, nurodyta, kad teismo sprendimo teisinė galia lemia jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014). Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/02; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).

14. Siekdamas maksimaliai apriboti galimą intervenciją į iš dalies nusistovėjusius bei stabilizavusius teisinius santykius, įstatymo leidėjas numatė prašymo atnaujinti procesą padavimo terminus – 3 mėnesius nuo aplinkybių, sudarančių proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojimo, ir naikinamąjį 5 metų terminą – nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo momento (CPK 368 straipsnis).

15. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet ir įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).

16. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad, įvertinus proceso atnaujinimo instituto išimtinumą bei siekiant užtikrinti proceso koncentruotumo, teisinio apibrėžtumo principus, padedančius užkirsti kelią proceso vilkinimui ir įpareigojančius byloje dalyvaujančius asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019).

17. Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

18. Pirmosios instancijos teismas suabejojo pareiškėjos N. B. nurodyta aplinkybe, jog apie galbūt savo pažeistas teises ji sužinojo tik 2020 m. rugsėjo 18 d. Teismas pažymėjo, jog N. B. argumentai, kad apie M. M. jai išduotus 25 000,00 Eur sumos vekselius ji pamiršo ir tik 2020 m. rugsėjo 17 d. sūnui juos radus prisiminė apie jų egzistavimą, kelia pagrįstų abejonių. Abejones sustiprina aplinkybė, nurodyta N. B. pareiškime, kad ji pinigus skolino ne kokiam mažai pažįstamam asmeniui, bet savo draugės dukrai M. M., todėl, pirmosios instancijos teismo vertinimu, mažai tikėtina, kad pareiškėja N. B. nežinojo apie pasikeitusią M. M. šeiminę padėtį.

19. Apeliuodama į tai, pareiškėja N. B. kartu su atskiruoju skundu pateikė medicinos dokumentų išrašo / siuntimo kopijas, specialiųjų poreikių vertinimo ir jų lygio nustatymo dokumentų kopijas. Nurodo, jog 2018 m. pavasarį ji patyrė insultą, 2 mėnesius gulėjo ligoninėje, vėliau – 4 mėnesius slaugos ligoninėje. Jai nustatytas neįgalumas ir nuolatinė globa. Visa tai atsitiko, kai dar nebuvo suėję pagal vekselius paskolintų pinigų grąžinimo terminai. Šiuo metu ji guli laikinos globos socialinėje įstaigoje, laukia atsilaisvinančios pastovios vietos globos įstaigoje. Mano, jog jos sveikatos būklė patvirtina, kad apie savo pažeistas teises anksčiau sužinoti negalėjo.

20. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog procesas dėl R. K. ir M. M. santuokos nutraukimo buvo pradėtas 2016 m. lapkričio mėn., o teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-132-588/2017 priimtas 2017 m. balandžio 11 d. Apeliantės pateikti įrodymai patvirtina, jog ji 2018 m. gegužės mėn. patyrė insultą, tačiau pažymėtina, jog tai įvyko praėjus 1 metams po to, kai teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-132-588/2017 buvo nutraukta R. K. ir M. M. santuoka. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų ir neišdėstė jokių argumentų, kodėl ji per laikotarpį nuo 2017 m. balandžio mėn. vidurio iki 2018 m. gegužės mėn. nesikreipė dėl proceso atnaujinimo.

21. Iš atskirojo skundo argumentų apie pareiškėjos N. B. ligą („Visa tai atsitiko, kai dar nebuvo suėję pagal vekselius paskolintų pinigų grąžinimo terminai“) galima spręsti, jog pareiškėja N. B. nebuvo suinteresuota atgauti skolą anksčiau, nei sueis pagal vekselius paskolintų pinigų terminai, todėl iki tol ji dėl skolos į M. M. ar jos buvusį sutuoktinį nesikreipė. Vekseliuose nurodytas pinigų grąžinimo terminas – 2018 m. liepos 19 d. Atskirajame skunde nurodoma, jog pareiškėja 2018 m. pavasarį patyrė insultą, 2 mėnesius gulėjo ligoninėje, vėliau – 4 mėnesius slaugos ligoninėje. Jai nustatytas neįgalumas ir nuolatinė globa. Tačiau pažymėtina, jog kartu su atskiruoju skundu pateikti specialiųjų poreikių vertinimo ir jų lygio nustatymo dokumentai patvirtina, kad N. B. specialieji poreikiai nustatyti nuo 2020 m. rugsėjo 24 d. Jai nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, dar pateiktuose dokumentuose įvardijamas kaip nedidelių specialiųjų poreikių lygis. Tačiau kodėl pareiškėja dėl skolos pagal vekselius grąžinimo nesikreipė nuo 2019 m. pradžios, t. y. po 2018 m. pavasarį patirto insulto ir 6 mėnesių, praleistų ligoninėse, kai tuo metu jau buvo suėję pagal vekselius paskolintų pinigų grąžinimo terminai, apeliantė nenurodo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos sveikatos būklė tuo metu būtų buvusi itin sunki, kad ji negalėjo suvokti savo veiksmų ir panašiai. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėja N. B. 2020 m. liepos 14 d. savo sūnui išdavė ir pasirašė įgaliojimą, kurį patvirtino notaras. Prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-132-588/2017, taip pat atskirąjį skundą pasirašė pati pareiškėja N. B.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jeigu pareiškėja N. B. būtų elgusis kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, ji apie savo galbūt pažeistas teises objektyviai galėjo ir turėjo sužinoti daug anksčiau, nei ji teigia sužinojusi.

22. Pareiškėja N. B. prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-132-588/2017 vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu. Pareiškėjos prašymas iš esmės grindžiamas aplinkybe, kad ji, kaip kreditorė, nebuvo informuota apie R. K. ir M. M. santuokos nutraukimo procesą, nebuvo įtraukta į bylą suinteresuotu asmeniu, todėl nutraukus R. K. ir M. M. santuoką ir padalijus turtą buvo pažeisti jos, kaip sutuoktinių kreditorės, interesai.

23. Pagal CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktą prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turi būti nurodyti ir duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš sutuoktinių kreditorius, ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą. Šis pranešimas yra reikalingas kreditoriaus teisėms įgyvendinti, nes jis pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.126 straipsnį turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimo kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus. Jeigu byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių pareiškimu sutuoktiniai ar vienas iš jų turi kreditorių ir dėl jam priklausančių teisių sprendžia sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, šios sutarties nuostatos turi nepažeisti kreditoriaus interesų, ir teismas, spręsdamas dėl sutarties patvirtinimo, turi patikrinti, ar atitinkama sutarties dalis nepažeidžia kreditoriaus interesų. Jei nutraukdami santuoką bendru sutarimu sutuoktiniai nenurodo jiems žinomų bendrų ar vieno jų kreditorių, apie bylą dėl santuokos nutraukimo jiems nepraneša, kreditoriai turi teisę prašyti atnaujinti bylos dalies dėl santuokoje įgyto turto padalijimo procesą. Jeigu tokių asmenų teisės yra pažeistos, jie turi teisę reikalauti atnaujinti procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas) arba pareikšti ieškinį teisme savo teisėms ir teisėtiems interesams ginti (CPK 279 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

24. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas dėl to, kad, nagrinėjant bylą, buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam, todėl teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis proceso teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad prašyme atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybių; pareiškėjas turi nurodyti konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialiosios teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs pareiškėjo į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, jeigu asmuo, kuris prašo atnaujinti procesą, turėjo tam tikrų teisių į ginčo objektą. Kai toks asmuo neįtraukiamas į bylą, akivaizdu, kad teismas, išspręsdamas bylą, savo sprendimu nusprendžia ir dėl neįtraukto į bylą asmens teisių bei pareigų į ginčo objektą. Jeigu į bylą neįtrauktas asmuo neturėjo jokių teisių į ginčo objektą, tai byloje priimtas teismo sprendimas objektyviai negali turėti įtakos jo teisėms, todėl pagrindo procesui atnaujinti nėra. Sprendimo įtaka neįtrauktų asmenų teisių pasikeitimui turi būti reali, todėl svarbu nustatyti sprendimu pakeistų teisių ir pareigų ryšį, kad būtų galima konstatuoti, jog dėl proceso šalių teisių ir pareigų bei neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ryšio pasikeitė pastarųjų turinys. Nenustačius šio pasikeitimo galimybės, proceso atnaujinimas gali tapti trukdžiu įsiteisėjusiam teismo sprendimui vykdyti ir būtų pažeistas proceso atnaujinimo tikslas, taip pat koncentruotumo principas, nes būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam pakartotiniam bylinėjimuisi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-505/2013; 2015 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-403-687/2015). Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012).

25. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali pateikti tik tas subjektas, kuris nebuvo įtrauktas į bylą ir dėl kurio teisių ar pareigų pasisakyta sprendime. Nagrinėjamu atveju AB „Swedbank“ tokio pareiškimo teismui nėra pareiškusi, o apeliantė nėra įgaliota ginti šio asmens teisių ir interesų. Todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nenustatinėjo, ar nagrinėjamu atveju buvo pažeistos AB „Swedbank“ teisės ir interesai.

26. Nustatyta, kad teismas 2017 m. balandžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-132-588/2017 nutraukė R. K. ir M. M. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Taip pat patvirtinta teismui pateikta pareiškėjų 2016 m. gruodžio 21 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Gyvenant santuokoje įgytas automobilis BMW/X5 3.0d., 2007 m. laidos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 3 000,00 Eur), po santuokos nutraukimo atiteko R. K., o gyvenant santuokoje įgytas turtas – televizorius LG (rinkos vertė 100,00 Eur), šaldytuvas „Haier“ (rinkos vertė 300,00 Eur), miegamojo baldai (rinkos vertė 1 420,00 Eur), svetainės baldai (rinkos vertė 500,00 Eur), skalbimo mašina (rinkos vertė 250,00 Eur), vonios baldai (rinkos vertė 1 100,00 Eur), virtuvės baldai (rinkos vertė 2 230,00 Eur), po santuokos nutraukimo atiteko M. M..

27. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimas gali tam tikrais atvejais neigiamai veikti sutuoktinių kreditorių interesus, tačiau nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar buvo pažeisti pareiškėjos N. B. interesai, nenustatyta, kad priimtu sprendimu teismas nusprendė dėl pareiškėjos N. B. materialiųjų teisių ar pareigų. Iš civilinėje byloje Nr. 2-132-588/2017 2017 m. balandžio 11 d. priimto sprendimo matyti, kad teismas nieko nepasisakė dėl kreditorių teisių ar pareigų. Nors minėtu sprendimu buvo padalytas buvusių sutuoktinių santuokoje įgytas turtas, tačiau pareiškėja N. B. jokių teisių į šį padalytą turtą neturėjo, todėl byloje priimtas teismo sprendimas objektyviai negali turėti įtakos jos teisėms ir pagrindo procesui atnaujinti nėra. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad minėtu sprendimu buvusių sutuoktinių turtas buvo padalytas tokiu būdu, kuris darytų neigiamą įtaką kreditorių teisėms arba kitokiu būdu paveiktų kreditorių teises.

28. Apeliantė turi teisę reikalauti grąžinti pagal vekselius paskolintus pinigus, tačiau ši jos teisė gali būti įgyvendinta ginčo teisenos tvarka pareiškiant ieškinį R. K. bei M. M. ir įrodžius, kad sandoris buvo sudarytas buvusių sutuoktinių šeimos interesais. Ginčo teisenos tvarka įrodžius šias aplinkybes, išieškojimas galėtų būti nukreiptas tiek į R. K., tiek į M. M. turtą nepaisant to, kad jų santuoka nutraukta ir jie yra pasidaliję santuokoje įgytą turtą. O jeigu M. M. nėra gavusi daiktų, kurie jai atiteko pagal teismo sprendimą, ji savo teises bei interesus gali ginti išsireikalaudama jai priklausančius daiktus iš asmens, kuris šiuo metu juos valdo.

29. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad 2017 m. balandžio 11 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-132-588/2017 teismas nenusprendė dėl neįtrauktos į bylą pareiškėjos, kaip galimos sutuoktinių kreditorės, materialiųjų teisių ar pareigų, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutarties keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.