- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-14
- Bylos Nr.
- e2YT-11389-1077/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06853-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Ranceva
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kranų technika“
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kranų technika“ skundą dėl antstolio Vitalio Milevičiaus veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Vitalis Milevičius ir uždaroji akcinė bendrovė „Bygma“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kranų technika“ (toliau – pareiškėja, skolininkė) padavė antstoliui Vitaliui Milevičiui 2023 m. gegužės 4 d. skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti antstolio Vitalio Milevičiaus 2023 m. balandžio 14 d. nurodymą Nr. S-23-13-6565 priverstinai nurašyti pinigines lėšas vykdomojoje byloje 0013/23/00523; 2) įpareigoti antstolį grąžinti pareiškėjai iš atsiskaitomosios sąskaitos priverstinai nurašytas 2 590,46 Eur pinigines lėšas.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad 2023 m. balandžio 17 d. gavo antstolio Vitalio Milevičiaus el. laišką, kuriuo antstolis atsiuntė 2023 m. balandžio 14 d. antstolio nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-23-13-6565 (toliau – patvarkymas). Minėtu el. laišku antstolis informavo pareiškėją, kad esą „pagal Jūsų pateiktus dokumentus negalime spręsti, kad skola yra padengta atlikus įskaitymą“. Antstolis laiške nurodė, kad „atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir UAB „Bygma“ pateiktą pranešimą, kuriuo Jums buvo pateikti prieštaravimai dėl įskaitymo, negalime tenkinti Jūsų prašymo“. Pareiškėjos įsitikinimu, antstolis nepagrįstai nusprendė nurašyti iš pareiškėjos sąskaitos 2 590,46 Eur sumą, kadangi nurodyta piniginė prievolė pasibaigė pareiškėjai atlikus įskaitymą dar iki antstolio pranešimo gavimo. Pareiškėja su lėšų nurašymu nesutinka ir antstolio veiksmus laiko nepagrįstais ir neteisėtais, nes pareiškėja nėra gavusi antstolio raginimo sumokėti 2 590,46 Eur sumą, todėl antstolio patvarkymas dėl lėšų nurašymo yra neteisėtas, nes buvo priimtas pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas. Pareiškėja apie lėšų areštą sužinojo tik kreipusis į antstolį raštu. Anot pareiškėjos, dar iki antstolio patvarkymo gavimo ji įvykdė pareigą suinteresuotam asmeniui atlikdama vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, todėl pareiškėjos prievolė suinteresuotam asmeniui pasibaigė. Pareiškėja teigia, kad antstolis neturi teisės vertinti įskaitymo teisėtumo. Neegzistuoja nė viena aplinkybė, dėl kurios įskaitymas būtų negalimas. Suinteresuoto asmens 2023 m. balandžio 30 d. atsakymas į pareiškėjos pranešimą patvirtina, kad suinteresuotas asmuo gavo pareiškėjos pranešimą apie įskaitymą. Suinteresuoto asmens prieštaravimas dėl įskaitymo nedaro įskaitymo negaliojančiu, todėl antstolis nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė, kad esą įskaitymas nebuvo atliktas.
Antstolis Vitalis Milevičius 2023 m. gegužės 10 d. patvarkymu Nr. S-23-13-8225 nutarė atsisakyti patenkinti pareiškėjos skundą ir jį pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų yra nepagrįstas, nes raginimas įvykdyti sprendimą buvo siunčiamas registruotu įmonės buveinės adresu – (duomenys neskelbtini) ir ieškovo UAB „Bygma“ prašyme nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau abiem adresais siųstas raginimas ir pridedami dokumentai grįžo neįteikti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 660 straipsnis reglamentuoja, kad tais atvejais, kai nežinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimo įvykdyti sprendimą negalima, raginimas įvykdyti sprendimą skelbiamas specialiame interneto tinklalapyje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Raginimas įvykdyti sprendimą 2023 m. balandžio 3 d. buvo paskelbtas viešai internetiniame tinklapyje www.antstoliai.lt, kaip yra numatyta CPK 660 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Antstolis pažymėjo, kad raginimo įvykdyti sprendimą įteikimas CPK 660 straipsnio nustatyta tvarka neprieštarauja galiojančioms teisės normoms. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, antstolis ėmėsi visų priemonių aktyviai padėti skolininkui apginti jo teises ir įstatymų saugomus interesus, kad būtų užtikrintas tinkamas raginimo įteikimas teisės aktų nustatyta tvarka, o skolininkui neįvykdžius vykdomojo dokumento per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, antstolis pagrįstai ir teisėtai taikė priverstinio vykdymo priemones. Taip pat svarbu pažymėti, kad pareigos, nepavykus įteikti dokumentų registruota pašto siunta, ieškoti skolininko viešojoje erdvėje prieinamomis ryšio priemonėmis – telefonu, elektroniniu paštu, nei procesiniai įstatymai, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija antstoliui nenumato.
Dėl reikalavimo įskaitymo antstolis pažymėjo, jog UAB „Kranų technika“ atstovui pateikus pranešimą ir sąskaitas (kurios buvo pateiktos trečiųjų asmenų UAB „Kranų technikai“) ieškovui UAB „Bygma“, ieškovas pateikė atsakymą ir prašymą, kuriuo informavo, kad UAB „Bygma“ neturėjo ir neturi vykdytinų įsipareigojimų UAB „Kranų technika“ atžvilgiu, bei nurodė, kad toks įskaitymas yra neteisėtas ir negalimas. Vertinant įskaitymo galimybes esant jų (ne)atitikčiai vykdytinumo ir akivaizdumo kriterijams, darytina išvada, kad skolininko UAB „Kranų technika“ reikalavimas pagal pateiktas sąskaitas yra nelygiavertis, esant jau išduotam vykdomajam dokumentui UAB „Bygma“ atžvilgiu. UAB „Kranų technika“ elektroniniu laišku buvo informuota, kad CPK 687 straipsnyje, reglamentuojančiame priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymą, nustatyta galimybė įskaityti priešpriešinius reikalavimus vykdymo procese jeigu yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo. Šių sumų tarpusavio įskaitymą atlieka antstolis savo patvarkymu. UAB „Kranų technika“ negalėjo įskaityti reikalavimo pagal pridėtas sąskaitas UAB „Bygma“ atžvilgiu, šiai turint galiojantį priteistą reikalavimą. Pridūrė, jog „Kranų technika“ nepraranda teisės kreiptis į teismą dėl raštuose minimų nuostolių priteisimo civiline tvarka.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „Bygma“ (toliau – ir kreditorius) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo atmesti pareiškėjos UAB „Kranų technika“ skundą dėl antstolio Vitalio Milevičiaus veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0013/23/00523 kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Teigia, jog skolininkas, žinodamas apie jo atžvilgiu išduotą vykdomąjį raštą, antstolio siųsto raginimo neatsiėmė galimai sąmoningai. Atkreipė dėmesį, kad skolininkui buvo žinomas tiek teismo sprendimo priėmimo faktas, tiek vykdomojo rašto išdavimo faktas, todėl skolininkas, veikdamas sąžiningai ir apdairiai, turėjo pareigą priimti siunčiamus antstolio dokumentus ar juos atsiimti pašte. Skolininko vengimas priimti registruotą pašto siuntą neatleidžia skolininko nuo prievolės ir vykdymo proceso pasekmių. Kreditoriaus vertinimu, antstolis vykdomuosius veiksmus vykdė teisėtai, visus veiksmus atliko CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytais terminais, skolininko teisės vykdymo procese nebuvo pažeistos. Taigi, antstolis ir patvarkymą dėl lėšų nurašymo priėmė teisėtai, prieš jį priimant įvykdęs visas būtinas procedūras.
Dėl reikalavimo įskaitymo suinteresuotas asmuo UAB „Bygma“ nurodė, jog skolininkas pranešime kreditoriui nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimo pagrindu mokėtinas sumas įskaito į tariamus jo nuostolius. Viena iš privalomų įskaitymo sąlygų – abu reikalavimai turi galioti. Skolininkas neturėjo galiojančio reikalavimo kreditoriaus atžvilgiu, dėl ko įskaitymas negalėjo būti atliktas. Skolininkas, pardavęs kraną nepagrįstai maža kaina, pats prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką, sutartį skolininkas nutraukė jau po daikto pardavimo, t. y. po Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimo net nesikreipęs į kreditorių, ir, galiausiai, pranešime įvardintas įskaitymas yra neteisėtas ir negalimas, nes siekta įskaityti ne tik nelygiaverčius reikalavimus, bet ir kreditorius neturi jokių įsipareigojimų skolininko atžvilgiu. Negalima situacija, kai vienašališkas pareiškimas apie tariamą reikalavimo teisę ir įskaitymo atlikimą sudarytų galimybes išvengti privalomo teismo sprendimo vykdymo. Skolininkas negalėjo atlikti įskaitymo ir tuo požiūriu, kad kreditoriaus reikalavimas yra kilęs pagal teismo išduotą vykdomąjį dokumentą, taigi jis yra apibrėžtas ir vykdytinas. Priešingai nei skolininko reikalavimas dėl sumokėjimo už tariamus nuostolius, kuriuos skolininkas, jei nuostolių buvo, nulėmė pats savo veiksmais, šis reikalavimas nėra aiškiai apibrėžtas, neįrodytos civilinės atsakomybės sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad antstolis Vitalis Milevičius 2023 m. kovo 17 d. patvarkymu Nr. S-23-13-4837 priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-13550-987/2022 dėl 2000 Eur sumokėto avanso, 28,49 Eur kompensacinių palūkanų, 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo 2028,49 Eur priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos (2022 m. balandžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 34,50 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „Kranų technika“ išieškotojai UAB „Bygma“. Tą pačią dieną, t. y. 2023 m. kovo 17 d., antstolis priėmė raginimą Nr. S-23-13-4855 ir raginimą Nr. S-23-13-4856 įvykdyti sprendimą kartu su vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S-23-13-4859, kuriuo paragino skolininką per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 2062,99 Eur skolą, 6 proc. metines palūkanas nuo 2028,49 Eur sumos, skaičiuojamas nuo 2022 m. balandžio 15 d. ir 89,92 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 2264,95 Eur, į antstolio depozitinę sąskaitą. Minėti procesiniai dokumentai buvo išsiųsti skolininkei registruota pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini), įmonės buveinės adresu – (duomenys neskelbtini) ir adresu (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai, siųsti abiem adresais grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. 2023 m. balandžio 3 d. antstolis priėmė raginimą Nr. S-23-13-5876 įvykdyti sprendimą, kuriuo paragino skolininką per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 2062,99 Eur skolą, 6 proc. metines palūkanas nuo 2028,49 Eur sumos, skaičiuojamas nuo 2022 m. balandžio 15 d. ir 89,92 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 2270,62 Eur, į antstolio depozitinę sąskaitą. Antstolis, vadovaudamasis CPK 660 straipsniu, raginimą įvykdyti sprendimą paskelbė viešai vykdomosios bylos portale www.antstoliai.lt. 2022 m. balandžio 14 d. antstolis priėmė ginčijamą nurodymą Nr. S-23-13-6565 priverstinai nurašyti pinigines lėšas bei tos pačios dienos Turto arešto aktu Nr. S-23-13-6566 areštavo skolininkui priklausančią transporto priemonę VW Passat v/n. (duomenys neskelbtini). Minėti procesiniai dokumentai kartu su Patvarkymu dėl skolos išieškojimo ir Vykdymo išlaidų apskaičiavimu buvo išsiųsti skolininkei registruota pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai skolininkei buvo įteikti 2023 m. balandžio 25 d. Antstolis 2023 m. gegužės 2 d. patvarkymu Nr. S-23-13-7645 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo vykdomąją bylą Nr. 0013/23/00523 užbaigė kaip visiškai įvykdytą.
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami per plačiai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyta, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017 ir 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-687/2018). Vykdymo esmė – skolos išieškojimas, taip įvykdant skolininko prievolę kreditoriui. Dėl to, aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias normas, turi būti užtikrinama, kad teisės taikymo rezultatas nebus priešingas siekiamam tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020 20, 21 punktai). Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007, 2008 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010, 2019 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-378/2019 ir 2019 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-1075/2019).
Dėl raginimo įvykdyti sprendimą įteikimo.
Pareiškėja teigia, kad nebuvo gavusi antstolio raginimo sumokėti skolą, todėl antstolio patvarkymas dėl lėšų nurašymo yra neteisėtas, nes buvo priimtas pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas.
Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir išvengti priverstinio vykdymo priemonių bei jų lemiamų papildomų išlaidų.
Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad CPK 655 straipsnio norma yra imperatyvaus pobūdžio. Vykdydamas šios teisės normos reikalavimus, antstolis, iki pradėdamas priverstinio vykdymo procedūras, privalo paraginti skolininką įvykdyti teismo sprendimą geruoju. Šios teisės normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016).Kadangi konkreti vykdomoji byla pradedama konkretaus vykdomojo dokumento pagrindu, tai dėl konkretaus pateikto vykdomojo dokumento turi būti atliekami vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose nustatyti konkretūs veiksmai, tarp jų – raginimo įvykdyti teismo sprendimą skolininkui įteikimas arba išsiuntimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2012).
Procesinių dokumentų išsiuntimo ir įteikimo vykdymo procese taisyklės įtvirtintos CPK 604–605 straipsniuose. Remiantis CPK 605 straipsnio 1 dalimi, antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams įteikiami pasirašytinai, siunčiami registruotąja pašto siunta arba elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka; remiantis CPK 604 straipsniu, šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais antstolio procesiniai dokumentai, jeigu yra galimybė, vykdymo proceso dalyviams įteikiami iš karto arba išsiunčiami ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo ir laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnyje nustatytus atvejus.
Vadovaujantis CPK 657 straipsnio 1 dalies nuostatomis, raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai. Pagal bendrąją taisyklę juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 122 straipsnio 2 dalis), juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems Juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui (CPK 123 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja (skolininkė) yra juridinis asmuo, todėl šiuo atveju taikytina CPK 122 straipsnio 2 dalis ir CPK 123 straipsnio 4 dalis, reglamentuojanti procesinių dokumentų įteikimą juridiniams asmenims. Pagal CPK 122 straipsnio 2 dalies, 123 straipsnio 2, 4 dalių nuostatas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimo vietą ir tvarką juridiniams asmenims, įtvirtinta pareiga visus reikalingus įteikti dokumentus siųsti juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą.
Juridinių asmenų registro 2023 m. birželio 9 d. išplėstinis išrašas patvirtina, kad pareiškėjos UAB „Kranų technika“ buveinės adresas nuo 2016 m. lapkričio 28 d. yra (duomenys neskelbtini). Šis buveinės adresas nepakeistas iki šiol. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų nurodžiusi antstoliui kitą korespondencijos adresą (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad tą patį įmonės buveinės adresą pareiškėja nurodo ir savo antstoliui teiktame skunde.
Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad už teisingų duomenų pateikimą/atnaujinimą Juridinių asmenų registrui yra atsakinga pati skolininkė (jos vadovas), todėl dėl pareigos pateikti (išviešinti) tikslius skolininkės kontaktinius duomenis tinkamo nevykdymo kylančių pasekmių rizika tenka pačiai skolininkei. Skolininkei tinkamai nevykdant šios pareigos, ji praranda teisę remtis šia aplinkybe kaip pateisinančia jai numatytų įpareigojimų nevykdymą (žr., pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1481-854/2022).
Svarbu pažymėti, kad įstatyme nėra nustatyta pareiga vykdymo proceso metu dokumentus siųsti juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresu. Atitinkama linkme formuojama ir teismų praktika (žr., pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1481-854/2022). Už teisingų duomenų, taip pat ir buveinės adreso nurodymą, Juridinių asmenų registrui atsakingas juridinis asmuo ir jo vadovas. Šiuo atveju, esant įregistruotam buveinės adresui – (duomenys neskelbtini), kuris iki šiol nėra pakeistas, antstolis pagrįstai ir teisėtai raginimą išsiuntė UAB „Kranų technika“ buveinės adresu. Be to, antstolis raginimą įvykdyti sprendimą skolininkei siuntė ir kitu jam žinomu adresu – (duomenys neskelbtini). Taigi procesiniams dokumentams grįžus neįteiktiems, antstolis, vadovaudamasis CPK 660 straipsniu, raginimą įvykdyti sprendimą pagrįstai paskelbė viešai vykdomosios bylos portale www.antstoliai.lt. Todėl darytina išvada, kad antstolis išnaudojo visas įstatyme suteiktas priemones, kad skolininkę informuotų apie priimtą raginimą įvykdyti sprendimą.
Nurodytas teisinis reglamentavimas bei antstolio pateikti vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai įteikiant pirminius vykdomojoje byloje priimtus procesinius dokumentus buvo laikomasi tiek bendrosios CPK įtvirtintos dokumentų juridiniam asmeniui įteikimo tvarkos, tiek ir specialios dokumentų įteikimo tvarkos, nustatančios procesinio dokumento – raginimo įvykdyti sprendimą – įteikimo tvarką.
Suėjus raginimo geruoju įvykdyti sprendimą, antstolis pagrįstai pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus – areštavo turtą, nurašė lėšas bei apskaičiavo vykdymo išlaidas. Todėl darytina išvada, kad iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo konstatuoti, kad antstolis būtų pažeidęs vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų dėl raginimo skolininkui siuntimo ir įteikimo tvarkos, vykdymo išlaidų apskaičiavimo bei priverstinių priemonių taikymo tvarkos.
Dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo.
Pareiškėja nurodo, jog įvykdė pareigą suinteresuotam asmeniui atlikdama vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, todėl pareiškėjos prievolė suinteresuotam asmeniui pasibaigė.
Vienas įstatyme nustatytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad įskaitymui atlikti turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010; 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014; 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016; 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017).
Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę įskaitymo pagrįstumą ginčyti teisme (CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas), įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2014; 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016). Teisme ginčijamus reikalavimus draudžiama įskaityti dėl to, kad jie nėra aiškūs ir apibrėžti, ir tokių reikalavimų įskaitymas negalimas tol, kol teismas nepatvirtina atitinkamo reikalavimo pagrįstumo bei jo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Tai reiškia, kad į reikalavimus, dėl kurių priimtas res iudicata galią turintis teismo sprendimas ir kurie yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka, vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo Protokolo 1 straipsnio saugoma nuosavybe inter alia pripažįstami teismo sprendimai dėl skolų, kurios yra pakankamai įrodytos, kad jas būtų galima vykdyti (žr. 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Stran Greek Refineries and Stratis Andreadis v. Greece, bylos Nr. 13427/87, §59; 2002 gegužės 7 d. sprendimą byloje Burdov v. Russia, bylos Nr. 59498/00, §40). Jei į reikalavimus, pagrįstus teismo sprendimo res iudicata galia, būtų galima įskaityti teisme nepatikrintus ar kitaip priverstinio vykdytinumo savybės neįgijusius reikalavimus, būtų nepagrįstai ribojamos galimybės naudotis Konvencijos saugoma nuosavybe ir varžomas teisingumo įgyvendinimas, nes kiekvieną kartą, teismui patenkinus kreditoriaus reikalavimą, skolininkas galėtų pateikti vienašalį pareiškimą dėl įskaitymo, kurio pagrįstumo aiškinimasis neišvengiamai nukeltų teisingumo vykdymą ir atitinkamai realų reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. sausio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-185-701/2021 nurodė, jog CPK 687 straipsnyje, reglamentuojančiame priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymą, nustatyta galimybė įskaityti priešpriešinius reikalavimus vykdymo procese – jeigu yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo, antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą. Aptariama norma siekiama supaprastinti ir padaryti efektyvesnį (operatyvesnį ir ekonomiškesnį) vykdymo procesą, kai antstoliui yra pateikiami vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių piniginių sumų išieškojimo, tam, kad nereikėtų imtis ilgai trunkančių ir brangiai kainuojančių veiksmų išieškant priešpriešines pinigų sumas ir pagal skolininko, ir pagal išieškotojo pateiktus vykdomuosius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017 27 punktas; 2019 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-611/2019 19 punktas). Antstolio atliekamas išieškotinų sumų įskaitymas pagal CPK 687 straipsnio 1 dalį nėra įskaitymas materialiosios teisės normų (CK 6.130–6.131 straipsnis) prasme, t. y. nėra prievolės šalies (šalių) valios, išreikštos įstatymo nustatyta tvarka, rezultatas. Įskaitymas vykdymo procese yra procesinis priverstinio vykdymo veiksmas (priemonė) (CPK 624 straipsnio 2 dalies 9 punktas); jį atlieka valstybės įgaliotas pareigūnas, kuriam valstybė yra suteikusi vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-185-701/2021 22 punktas). CPK 687 straipsniu reglamentuojama išimtinai tik antstolio veikla, kai jam pateikiami vykdyti dokumentai dėl išieškotojo ir skolininko priešpriešinių sumų išieškojimo. Be to, abu priešpriešiniai reikalavimai turi būti piniginiai ir vykdomi, t. y. lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017 19 punktas). Vykdymo proceso metu prievolės šalis negali pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį vienašališkai įskaityti teisme nepatikrintos skolos į skolą, kuriai išduotas vykdomasis dokumentas ir kuri išieškoma vykdymo proceso metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-185-701/2021 31 punktas).
Taigi, teismo vertinimu, pareiškėja (skolininkė) UAB „Kranų technika“ negalėjo, remiantis CK 6.130 straipsnio 1 dalimi, pati įskaityti reikalavimo pagal pridėtas sąskaitas suinteresuoto asmens UAB „Bygma“ atžvilgiu, kuriai jau buvo išduotas vykdomasis dokumentas bei pradėtas vykdymo procesas, nes šių sumų tarpusavio įskaitymą gali atlikti tik antstolis savo patvarkymu remiantis CPK 687 straipsnio 1 dalimi.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytą kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju antstolis savo veiksmais nepažeidė teisės aktų reikalavimų, teisėtai ir pagrįstai priėmė 2023 m. balandžio 14 d. nurodymą Nr. S-23-13-6565 priverstinai nurašyti pinigines lėšas vykdomojoje byloje 0013/23/00523, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą ir įpareigoti antstolį grąžinti pareiškėjai iš atsiskaitomosios sąskaitos priverstinai nurašytas 2 590,46 Eur pinigines lėšas. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 513 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kranų technika“ skundą dėl antstolio Vitalio Milevičiaus veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Vitalis Milevičius ir uždaroji akcinė bendrovė „Bygma“, atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.