- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-23
- Bylos Nr.
- 2S-1481-854/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05043-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- V. P., uždaroji akcinė bendrovė „Sorita“, akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“, Panevėžio miesto savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „Nikosparta“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“, uždaroji akcinė bendrovė „EDS Invest“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir uždaroji akcinė bendrovė, „Mano Būstas Neris“, UAB "Sorita", "Nikosparta", " Mano būstas Neris", "Vilniaus šilumos tinklai", Panevėžio miesto savivaldybės administracija, "Vilniaus vandenys", "EDS INVEST, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.9.1.3Bauda
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (suinteresuoto asmens) V. P. (V. P.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys V. P. (V. P.), uždaroji akcinė bendrovė „Sorita“, akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“, Panevėžio miesto savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „Nikosparta“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“, uždaroji akcinė bendrovė „EDS Invest“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Neris“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė kreipėsi į teismą, prašydama skirti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sorita“ vadovui V. P. 500 Eur baudą už antstolės patvarkymo pateikti informaciją apie turimą turtą nevykdymą.
2. Pareiškime antstolė nurodė, kad ji vykdo priverstinį skolų išieškojimą iš skolininkės UAB „Sorita“ išieškotojų akcinės bendrovės (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, UAB „Nikosparta“, UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „EDS Invest“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) ir UAB „Mano Būstas Neris“ naudai. Vadovaujantis valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras duomenimis, skolininkės vadovu yra V. P. Skolininkė 2021 m. rugsėjo 30 d. patvarkymu įpareigota per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti duomenis apie skolininkės turimą turtą. Skolininkės vadovas iki kreipimosi į teismą dienos antstolės reikalavimų neįvykdė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 9 d. nutartimi pareiškėjos antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės pareiškimą tenkino – skyrė UAB „Sorita“ vadovui V. P. 500 Eur baudą už antstolės 2021 m. rugsėjo 30 d. patvarkymo dėl skolininkui priklausančio turto nurodymo Nr. S-21-33-18591 nevykdymą, baudą išieškant iš asmeninių V. P. lėšų.
4. Teismas nustatė, kad antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė vykdo skolų išieškojimą iš skolininkės UAB „Sorita“ išieškotojų AB „Vilniaus šilumos tinklai“, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, UAB „Nikosparta“, UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „EDS Invest“, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir UAB „Mano Būstas Neris“ naudai (vykdomosios bylos Nr. 0033/21/00991, 0033/21/00855, 0033/21/00799, 0033/21/00735, 0033/21/00736, 0033/21/01566, 0033/21/01524, 0033/21/01674, 0033/22/00093, 0033/21/01340, 0033/21/01483 ir 0033/21/00662). Juridinių asmenų registro duomenimis skolininkės UAB „Sorita“ vadovu nuo 2021 m. kovo 16 d. yra V. P.
5. Teismas taip pat nustatė, kad antstolė 2021 m. rugsėjo 30 d. surašė patvarkymą dėl skolininkui priklausančio turto nurodymo Nr. S-21-33-18591, kuriuo įpareigojo skolininkę per 5 dienas nuo patvarkymo įteikimo dienos raštu pateikti duomenis apie turimą turtą, jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, debitorių sąrašą, lėšas kredito įstaigose, taip pat pateikti kasos knygą ir įmonės pagrindinių priemonių sąrašą (v. b. Nr. 0033/21/00662 l. 63–64). Nurodytas patvarkymas išsiųstas elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kurį skolininkė yra išviešinusi Juridinių asmenų registre. Byloje duomenų, kad iki pareiškimo padavimo teismui dienos skolininkė įvykdė antstolės reikalavimą pateikti informaciją apie turimą turtą nėra.
6. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad antstolė iš esmės neturėjo kito būdo įteikti skolininkei procesinius dokumentus, nes skolininkė nėra išviešinusi savo deklaruotos buveinės adreso, Juridinių asmenų registre nurodyta, kad UAB „Sorita“ buveinė yra Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Teismas sprendė, kad skolininkei neišviešinus savo tikrojo veiklos adreso, skolininkė prisiėmė tokio sprendimo pasekmių riziką, todėl procesinių dokumentų įteikimas skolininkei elektroniniu paštu nagrinėjamu atveju laikytinas tinkamu procesinių dokumentų įteikimu.
7. Teismas darė išvadą, kad skolininkė neįvykdė antstolės reikalavimų, dėl tokių veiksmų vilkinamas sprendimo vykdymas ir pažeidžiami išieškotojų interesai.
8. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, tai kad iš skolininkės yra vykdomas išieškojimas net 12 vykdomųjų bylų, skolininkė daugiau nei 4 mėnesius visiškai nereaguoja į antstolės reikalavimus, taip pat įvertinęs, kad skolininkė yra juridinis asmuo, todėl jos vadovui teisės aktai (tiek Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas, tiek Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas) kelia didesnius rūpestingumo reikalavimus, sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju yra teisinga tenkinti antstolės reikalavimą dėl baudos skyrimo visiškai, t.y. skirti skolininkės vadovui 500 Eur baudą (CPK 645 straipsnis).
9. Teismas pažymėjo, kad baudos sumokėjimas suinteresuoto asmens neatleidžia nuo pareigos įvykdyti antstolės patvarkyme nurodytus reikalavimus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Suinteresuotas asmuo V. P. atskirajame skunde nurodo, kad nesutinka su antstolės pareiškimu skirti jam baudą ir prašo pareiškimą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Suinteresuotas asmuo nuo 2022 m. kovo 10 d. nebėra UAB „Sorita“ vadovu (direktoriumi), todėl jis neturėjo prieigos prie įmonės elektroninio pašto bei kitų elektroninių portalų ir nežinojo apie pareigą įvykdyti antstolės įpareigojimą pateikti duomenis apie turimą turtą.
10.2. Nors antstolė neturėjo duomenų apie registruotą skolininkės UAB „Sorita“ buveinę, tačiau antstolė procesinius dokumentus galėjo įteikti skolininkės buvusio vadovo V. P. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau to nepadarė. Darytina išvada, kad skolininkei procesiniai dokumentai nebuvo tinkamai įteikti.
10.3. Suinteresuoto asmens atžvilgiu vykdomos kitos vykdomosios bylos Nr. 0013/21/01405, Nr. 0013/21/01607 ir Nr. 0013/21/01612, kuriose įsiskolinimo suma sudaro net 6 000 Eur sumą. Suinteresuoto asmens banko sąskaitos su visomis piniginėmis lėšomis yra areštuotos. Šiuo metu jis nėra pajėgus sumokėti įsiskolinimus visose vykdomosiose bylose, nes jo mėnesinis atlyginimas yra 850 Eur neatskaičius mokesčių, kas sudaro tik neženkliai didesnį nei įstatymų nustatytą minimalų atlyginimą.
11. Suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
11.1. Apelianto teiginiai, kad jis nežinojo ir nebuvo tinkamai informuotas apie pareigą pateikti antstolei informaciją apie jo turimą turtą bei procesiniai dokumentai jam nebuvo tinkamai įteikti yra nepagrįsti.
11.2. Antstolė patvarkymą surašė 2021 m. rugsėjo 30 d., o apeliantas tik nuo 2022 m. kovo 10 d. nėra UAB „Sorita“ direktoriumi. Apeliantas turėjo pakankamai laiko ir galimybių įvykdyti antstolės reikalavimą bei pateikti informaciją apie turimą turtą.
11.3. Teismas pagrįstai nurodė, kad UAB „Sorita“ yra juridinis asmuo, todėl jos vadovui teisės aktai kelia didesnius rūpestingumo reikalavimus, dėl ko yra teisinga tenkinti antstolės reikalavimą dėl baudos skyrimo.
11.4. Apeliantas atskirajame skunde nenurodo jokių objektyvių argumentų, dėl kurių skundžiama nutartis yra neteisėta ir/ar nepagrįsta ir turėtų būti panaikinta.
Atsiliepimas
12. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Apelianto argumentas, kad jis nuo 2022 m. kovo 10 d. nebėra UAB „Sorita“ direktoriumi, yra nepagrįstas ir teisiškai nereikšmingas, kadangi antstolės patvarkymas surašytas 2021 m. rugsėjo 30 d., todėl buvo pakankamai laiko jį įvykdyti.
12.2. Apeliantas ir pats pripažįsta, kad antstolė neturėjo kito būdo įteikti patvarkymo kaip siųsdama jį elektroniniu paštu. Nėra jokių duomenų, kad apeliantas nesusipažino su siųstu patvarkymu ir galėjo nežinoti apie pareigą vykdyti patvarkyme nurodytą įpareigojimą.
12.3. Aplinkybė apie sąlyginai nedideles apelianto pajamas negali būti pagrindas neskirti apeliantui baudos už antstolės įpareigojimo nevykdymą. Apeliantas turi turto, iš kurio gali būti išieškomos skolos. Tą nustatė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2YT-17953-820/2022, kuria buvo atmestas apelianto prašymas dėl paskirtos baudos išdėstymo.
13. Suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Aplinkybė, jog apeliantas nuo 2022 m. kovo 10 d. nebėra UAB „Sorita“ direktoriumi, neturi esminės reikšmės, nes apeliantas nevykdė antstolės įpareigojimo kai jis ėjo UAB „Sorita“ vadovo pareigas ir turėjo pakankamai laiko pateikti antstolės pareikalautą informaciją.
13.2. Apeliantas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kokių nors teisės normų pažeidimų, leidžiančių daryti išvadą, kad teismo nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
kontatuoja:
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
16. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nutarties, kuria buvo patenkintas pareiškėjos antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės pareiškimas dėl baudos skyrimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl pagrindo skirti baudą už antstolės reikalavimų nevykdymą (ne)buvimo
17. Nustatyta, kad antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė vykdo išieškojimą iš skolininkės UAB „Sorita“ išieškotojų AB „Vilniaus šilumos tinklai“, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, UAB „Nikosparta“, UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „EDS Invest“, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir UAB „Mano Būstas Neris“ naudai (vykdomosios bylos Nr. 0033/21/00991, Nr. 0033/21/00855, Nr. 0033/21/00799, Nr. 0033/21/00735, Nr. 0033/21/00736, Nr. 0033/21/01566, Nr. 0033/21/01524, Nr. 0033/21/01674, Nr. 0033/22/00093, Nr. 0033/21/01340, Nr. 0033/21/01483, Nr. 0033/21/00662).
18. Vykdydama vykdomąjį dokumentą, antstolė 2021 m. rugsėjo 30 d. priėmė patvarkymą dėl skolininkui priklausančio turto nurodymo Nr. S-21-33-18591, kuriuo įpareigojo skolininkę UAB „Sorita“ per 5 dienas nuo patvarkymo įteikimo dienos raštu pateikti duomenis apie turimą turtą, jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, debitorių sąrašą, lėšas kredito įstaigose, taip pat pateikti kasos knygą ir įmonės pagrindinių priemonių sąrašą.
19. Patvarkymas skolininkei išsiųstas jos Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad patvarkymas buvo vykdomas ir/ar įvykdytas, byloje nėra.
20. Juridinių asmenų registro duomenimis skolininkės vadovu nuo 2021 m. kovo 16 d. iki 2022 m. kovo 10 d. buvo V. P.
21. Skolininkei nevykdant antstolės reikalavimų, antstolė 2022 m. kovo 3 d. kreipėsi į teismą, prašydama skirti skolininkės UAB „Sorita“ vadovui V. P. 500 Eur baudą už antstolės reikalavimų, numatytų 2021 m. rugsėjo 30 d. patvarkyme Nr. S-21-33-18591, nevykdymą.
22. Pirmosios instancijos teismas antstolės prašymą dėl baudos skyrimo patenkino visa apimtimi. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad skolininkė neišviešino savo tikrojo veiklos adreso Juridinių asmenų registre, laikė, kad procesinių dokumentų įteikimas skolininkei jos tame pačiame registre nurodytu elektroninio pašto adresu yra tinkamas, ir, kadangi skolininkė jau daugiau nei 4 mėnesius visiškai nereaguoja į antstolės reikalavimus ir jų nevykdo, be to, skolininkės atžvilgiu yra vykdomas išieškojimas net 12 vykdomųjų bylų, skyrė skolininkės vadovui CPK 645 straipsnyje numatytą 500 Eur dydžio baudą.
23. Suinteresuotas asmuo V. P. atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, nurodydamas, kad nuo 2022 m. kovo 10 d. jis nebėra skolininkės UAB „Sorita“ vadovas, todėl neturėjo prieigos prie skolininkės elektroninio pašto bei kitų elektroninių portalų ir nežinojo apie pareigą įvykdyti antstolės įpareigojimą pateikti duomenis apie turimą turtą. Teigia, kad antstolė skolininkei adresuotus dokumentus galėjo įteikti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau to nepadarė, todėl skolininkei procesiniai dokumentai nebuvo įteikti tinkamai. Be to, nurodo, kad jo atžvilgiu vykdomos ir kitos vykdomosios bylos dėl įsiskolinimų išieškojimo, kurių jis, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, iš karto vienu metu nėra pajėgus padengti.
24. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl suinteresuoto asmens V. P. atskirojo skundo ir kitų suinteresuotų asmenų atsiliepimų į jį faktinių ir teisinių argumentų.
25. Vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Atlikdamas savo funkcijas, antstolis turi teisę gauti reikalingus duomenis ir dokumentus apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus jo funkcijoms atlikti (Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalis).
26. Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis).
27. Pagal CPK 645 straipsnio 1 dalį skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Jeigu reikalavimas pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą pateikiamas juridiniam asmeniui, už tokio reikalavimo nevykdymą atsakingas juridinio asmens vadovas (CPK 645 straipsnio 2 dalis). Už CPK 645 straipsnyje nurodytų reikalavimų neįvykdymą arba melagingų duomenų pateikimą teismas antstolio teikimu be svarbių priežasčių patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui gali skirti iki 500 Eur baudą arba nubausti areštu iki 30 parų (CPK 645 straipsnio 3 dalis).
28. Taigi asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali skirti procesinio poveikio priemonę – baudą. Tokia bendro pobūdžio taisyklė suponuoja, kad šios procesinės atsakomybės subjektas yra kiekvienas asmuo, kuriam antstolis, neviršydamas jam suteiktų galių, įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikalavimus atlikdamas vykdymo veiksmus. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-695/2017).
29. Įstatymas neapibrėžia sąlygų, kurioms esant antstolis gali įpareigoti skolininką pranešti duomenis apie turimą turtą, dėl to turi būti vadovaujamasi bendrais vykdymo procese taikomais principais. Įpareigojimo pateikti duomenis apie turimą turtą tikslas – surasti skolininko turtą ir nukreipti į jį išieškojimą. Taikant atsakomybę už neteisėtus veiksmus pagal CPK 645 straipsnio 3 dalį, turi būti nustatyta, ar skolininkas, kuris privalėjo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą, tokio antstolio reikalavimo neįvykdė dėl svarbių priežasčių. Asmuo gali būti nepripažintas kaltu, jei atsisakė teikti informaciją dėl svarbių priežasčių, t.y. svarbios priežastys, dėl kurių informacija nebuvo ir negali būti pateikta, gali būti faktinės ar teisinės aplinkybės, dėl kurių informacija objektyviai negali būti pateikta, pvz., asmuo tokios informacijos neturi dėl to, kad nėra įpareigotas ją turėti ir saugoti, informacija nebuvo išsaugota ir pan. Baudų, skiriamų vykdomojo dokumento vykdymo procese, tikslas – skatinti skolininką domėtis vykdymo eiga, apsaugoti nuo antstolio reikalavimų nevykdymo, garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškotojo interesų patenkinimą, t. y. skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti vykdomąjį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-916/2017).
30. Pažymėtina, kad baudos skyrimas yra teismo teisė, o tai reiškia, kad teismas įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).
31. Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo, kad pagrindo jam skirti baudą, visų pirma, nebuvo dėl to, kad procesiniai dokumentai skolininkei nebuvo tinkamai įteikti, jie nebuvo siųsti skolininkės vadovo (apelianto) deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau išsiųsti skolininkės elektroniniu paštu, nurodytu Juridinių asmenų registre. Apeliacinės instancijos teismas su šiais suinteresuoto asmens argumentais nesutinka dėl žemiau nurodomų motyvų.
Žemesnės instancijos teismas
32. Procesinių dokumentų išsiuntimo ir įteikimo vykdymo procese taisyklės įtvirtintos CPK 604–605 straipsniuose. CPK 604 straipsnyje numatyta, kad CPK VI dalyje numatytais atvejais antstolio procesiniai dokumentai, jeigu yra galimybė, vykdymo proceso dalyviams įteikiami iš karto arba išsiunčiami ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo ir laikomi įteiktais praėjus 5 dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 straipsnyje nustatytus atvejus.
33. Pagal CPK 605 straipsnio 1 dalį antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams įteikiami pasirašytinai, siunčiami registruotąja pašto siunta arba elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Vykdomosiose bylose dėl mažesnių negu 1 000 eurų pinigų sumų išieškojimo antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis, išskyrus CPK nustatytus atvejus, kai procesinis dokumentas siunčiamas registruotąja pašto siunta. Procesinių dokumentų siuntimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką nustato teisingumo ministras (2 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nenurodytose vykdomosiose bylose dėl pinigų sumų išieškojimo antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams siunčiami registruotąja pašto siunta. Vykdymo proceso dalyviui įteikus antstolio procesinį dokumentą, vėlesni antstolio procesiniai dokumentai šiam dalyviui įteikiami šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (3 dalis). Gavus rašytinį proceso dalyvio prašymą, procesiniai dokumentai gali būti siunčiami tik elektroninių ryšių priemonėmis (4 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
34. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 1R-205 „Dėl dokumentų pateikimo antstoliui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Dokumentų pateikimo antstoliui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 7 punkte nurodyta, kad advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms antstolis procesinius ir kitus dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Dokumentus antstolis įteikia šiame punkte nurodytų asmenų oficialiu elektroninio pašto adresu. Aprašo 6 punkte nustatyta, jog asmenys, pageidaujantys procesinius ir kitus dokumentus iš antstolio gauti elektroninių ryšio priemonėmis, turi pateikti antstoliui rašytinį prašymą ir nurodyti elektroninio pašto adresą, kuriuo pageidautų gauti dokumentus. Pagal Aprašo 9 punktą, elektroniniai dokumentai, antstolio įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis, laikomi įteiktais praėjus 5 dienoms nuo išsiuntimo dienos.
35. Kasacinis teismas dėl procesinių dokumentų įteikimo vykdymo procese yra pasisakęs, kad procesinių dokumentų siuntimas registruotu laišku yra papildoma garantija, jog asmuo bus laiku ir tinkamai informuotas apie procesinio dokumento turinį ir galės atitinkamomis teisinėmis priemonėmis į jį reaguoti; taip apsaugomas vykdymo proceso dalyvio interesas būti informuotam apie atliekamus vykdymo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2009). Kartu kasacinio teismo taip pat yra pažymėta, kad nėra pagrindo CPK 604 straipsnio normą nei per se (savaime), nei vykdymo procesą reglamentuojančių normų visumos kontekste aiškinti kaip nustatančią, kad vienintelis leistinas ir teisėtas procesinių dokumentų įteikimo būdas yra jų siuntimas registruotu laišku, o įteikimas kitu būdu nesukelia teisinių pasekmių; CPK reikalavimai nepažeidžiami tuo atveju, kai asmuo gauna antstolio raštą ne registruotu laišku, o kitu būdu, jeigu toks įteikimas leidžia jam susipažinti su dokumento turiniu ir pasinaudoti įstatymo suteikiamomis galimybėmis ginti savo interesus; turi būti nustatyta, ar skolininką pasiekė reikalinga ir būtina informacija, o ne tai, kokiu būdu jis tą informaciją gavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2009; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-469/2019).
36. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad kilus ginčui, ar antstolio patvarkymas buvo įteiktas skolininko ar kito vykdymo proceso dalyvio adresu, ar tai padaryta tinkamai, šis klausimas spręstinas remiantis ne tik CPK 604–605 straipsnių nuostatomis, bet ir bendrosiomis CPK normomis, reglamentuojančiomis procesinių dokumentų įteikimą, pvz., CPK 122 ir 123 straipsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2008; 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-684/2015, 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-469/2019). Teismų praktikoje išaiškinta, kad CPK 122 straipsnio 2 dalies, 123 straipsnio 2, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimo vietą ir tvarką juridiniams asmenims, įtvirtina pareigą visus reikalingus įteikti dokumentus siųsti Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-459-186/2015).
37. Iš Juridinių asmenų registro nustatyta, kad skolininkės UAB „Sorita“ buveinė yra nurodyta Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Duomenų apie konkretų skolininkės registruotos buveinės ar faktinės veiklos vykdymo adresą byloje nėra, skolininkė tokių duomenų taip pat nepateikė (CPK 178 straipsnis). Todėl, įvertinus šias aplinkybes, skolininkei adresuotų procesinių dokumentų siuntimas, vadovaujantis CPK 122, 123 straipsniais, registruota pašto siunta šiuo atveju faktiškai negalėjo būti įgyvendinamas.
Žemesnės instancijos teismas
38. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiga atskleisti duomenis Juridinių asmenų registrui taikoma juridiniam asmeniui (jo valdymo organams, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip), todėl šiuo atveju skolininkė UAB „Sorita“, žinodama jai tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, neišviešinusi duomenų apie savo buveinę (konkretų adresą), pati prisiėmė riziką, kad jai procesinių dokumentų įteikti įprastu būdu – registruota pašto siunta, bus neįmanoma (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018).
39. Nustatyta, kad antstolės 2021 m. rugsėjo 30 d. patvarkymas skolininkei UAB „Sorita“ išsiųstas jos elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuris nurodytas Juridinių asmenų registre. Kadangi pati skolininkė tokį savo elektroninio pašto adresą yra išviešinusi, nėra pagrindo spręsti, kad šis elektroninio pašto adresas jai nepriklauso (to neginčija ir apeliantas) ir/ar kad minėtu elektroniniu paštu dėl tam tikrų aplinkybių skolininkė negalėtų siųsti/gauti elektroninių laiškų. Šių aplinkybių apeliantas neįrodinėjo ir nepaneigė, t.y. neįrodė, kad nurodytas skolininkės elektroninio pašto adresas būtų neaktualus ir nenaudojamas ar, kad elektroniniame pašte antstolės patvarkymas nebūtų gautas. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad minėtas antstolės 2021 m. rugsėjo 30 d. patvarkymas pateikti informaciją apie turimą turtą, jį išsiunčiant skolininkės elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), skolininkei buvo įteiktas, ir ji žinojo patvarkyme jai numatytų įpareigojimų turinį bei patvarkymo nevykdymo teisines pasekmes.
40. Pažymėtina tai, kad už teisingų duomenų pateikimą/atnaujinimą Juridinių asmenų registrui yra atsakinga pati skolininkė (jos vadovas), todėl dėl pareigos pateikti (išviešinti) tikslius skolininkės kontaktinius duomenis tinkamo nevykdymo kylančių pasekmių rizika tenka pačiai skolininkei. Skolininkei tinkamai nevykdant šios pareigos, ji praranda teisę remtis šia aplinkybe kaip pateisinančia jai numatytų įpareigojimų nevykdymą.
41. Apeliantas nurodo, kad antstolė nepagrįstai nebandė procesinių dokumentų įteikti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolės 2021 m. rugsėjo 30 d. patvarkymas yra adresuotas vykdymo proceso šaliai – skolininkei UAB „Sorita“, ir būtent jai numatytas įpareigojimas pateikti duomenis apie turimą turtą. Šiuo atveju įmonės vadovas veikia ne kaip tiesiogiai įpareigojimą turintis įgyvendinti asmuo vykdymo proceso šalies statusu, tačiau kaip skolininkės atstovas, todėl antstolė, nors ir galėjo, tačiau neturėjo įstatyme numatytos pareigos procesinių dokumentų skolininkei įteikti papildomai juos siunčiant ir skolininkės vadovo gyvenamosios vietos adresu. Tokia išvada darytina įvertinus ir tai, kad procesiniai dokumentai skolininkei buvo įteikti jos pačios išviešintu elektroninio pašto adresu, kas laikytina tinkamu įteikimu.
42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors CPK 604 straipsnyje įtvirtinta procesinių dokumentų įteikimo prezumpcija, ji negali būti aiškinama atsietai nuo kitų reikšmingų aplinkybių ir neatsižvelgiant į šios normos tikslą – užkirsti kelią skolininkų piktnaudžiavimui, sąmoningai neatsiimant antstolio jiems siunčiamų dokumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-684/2015).
43. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis tiek įstatymo nuostatomis, tiek anksčiau minėta kasacinio teismo praktika, apskritai pastebėtina tai, kad baudai pagal CPK 645 straipsnį skirti esminę reikšmę turi net ne pats patvarkymo įteikimo būdas, tačiau tai, ar skolininkei žinoma apie turimus vykdyti antstolio įpareigojimus.
44. Šiuo atveju apeliantas, prašydamas panaikinti jam paskirtą baudą, nurodo, kad jis nuo 2022 m. kovo 10 d. nebėra UAB „Sorita“ vadovas, todėl neturėjo prieigos prie UAB „Sorita“ elektroninio pašto bei kitų elektroninių portalų ir nežinojo apie pareigą įvykdyti antstolės įpareigojimą pateikti duomenis apie turimą turtą. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto teiginius vertina kritiškai ir atmeta kaip nepagrįstus.
45. Pagal CPK 644 straipsnio 4 dalies nuostatas skolininkas turi pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2005; 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2007; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010).
46. Iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad apeliantas UAB „Sorita“ vadovu buvo nuo 2021 m. kovo 16 d. iki 2022 m. kovo 10 d., o antstolės patvarkymas pateikti duomenis apie turimą turtą skolininkei priimtas ir išsiųstas 2021 m. rugsėjo 30 d., t.y. tuo metu, kai apeliantas dar buvo įmonės vadovu ir turėjo galimybę susipažinti su skolininkei adresuotais procesiniais dokumentais bei, kaip įmonės vadovas, privalėjo vykdyti antstolės reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, už antstolės reikalavimo pateikti informaciją apie skolininkės turtą įvykdymą patvarkymo priėmimo ir jo gavimo metu buvo atsakingas būtent apeliantas – skolininkės UAB „Sorita“ vadovas V. P. (CPK 645 straipsnio 2 dalis).
47. Teisės aktai numato, kad kai antstolio reikalavimų vykdymas pavedamas juridiniam asmeniui, už jų vykdymą atsako būtent juridinio asmens vadovas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.33 straipsnio 1 dalis, 2.81 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 1 dalis, 7 dalis, 12 dalies 16 punktas; CPK 585, 645 straipsniai). Juridinio asmens vadovo pasikeitimas nedaro įtakos antstolio reikalavimų vykdymui. Aplinkybė, kad pasikeičia įmonės vadovas nepaneigia antstolio teisės prašyti ir teismo teisės skirti baudą antstolio patvarkymo nevykdžiusiam asmeniui laikotarpiu nuo dienos, kai šis, gavęs antstolio patvarkymą, privalėjo pradėti jį vykdyti, iki aplinkybių, dėl kurių išnyksta pareiga vykdyti patvarkymo reikalavimus.
48. Taigi ta aplinkybė, kad po 2022 m. kovo 10 d. apeliantas nebėra UAB „Sorita“ vadovu ir po šios dienos neturi prieigos prie skolininkės duomenų bazių ir pan., šiuo atveju nekeičia teisinės situacijos vertinimo, kadangi antstolė patvarkymą priėmė dar 2020 m. rugsėjo 30 d., į teismą dėl baudos jam, kaip skolininkės vadovui, skyrimo kreipėsi 2022 m. kovo 3 d., o skundžiama nutartis priimta 2022 m. kovo 9 d. Taigi, skolininkė, atstovaujama jos vadovo (apelianto), nuo 2021 m. rugsėjo mėn. pabaigos iki 2022 m. kovo mėn. turėjo pakankamai laiko įvykdyti antstolės teisėtus ir privalomai vykdytinus įpareigojimus, o jų negalėdama įvykdyti – turėjo galimybę kreiptis į antstolę ir nurodyti objektyvias negalėjimo to padaryti priežastis, tačiau to nepadarė.
49. Pažymėtina tai, kad apeliantas atskirajame skunde akcentuoja patvarkymo jam neįteikimą, tačiau, netgi atskirojo skundu pateikimo metu, neabejotinai žinodamas apie patvarkymo turinį ir numatytų įpareigojimų pobūdį, apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų, kad jis būtų dėjęs bet kokias pastangas vykdyti antstolės reikalavimus, taip pat kad netgi po nutarties, kuria jam paskirta bauda, priėmimo, siekdamas jos panaikinimo/sumažinimo, bendradarbiautų su antstole, nurodydamas patvarkymo nevykdymo priežastis, jam žinomus duomenis apie skolininkės UAB „Sorita“ turtą, jo buvimo vietą ir pan., ir taip prisidėtų prie sklandesnio vykdymo proceso.
50. Paminėtina tai, kad teisės aktai – CK 2.81, 2.82 straipsniai, ABĮ 19, 37 straipsniai, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 10 straipsnio 7 dalis, 12 straipsnio 2 dalis įpareigoja uždarosios akcinės bendrovės vadovą (direktorių) saugoti įmonės dokumentus, o pasikeitus vadovui, buvęs vadovas turi pareigą juos perduoti naujai paskirtam vadovui nepriklausomai nuo to, kur fiziškai laikomi įmonės dokumentai. Įvertinus tai, kad apeliantas iki 2022 m. kovo 10 d. buvo įmonės vadovu, o nuo šios dienos, kaip matyti iš Juridinių asmenų registro duomenų, paskirtas kitas įmonės vadovas (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl apeliantas turėjo vykdyti įstatyminę pareigą naujajam vadovui perduoti visus UAB „Sorita“ dokumentus ir turtą, darytina išvada, kad apeliantui neabejotinai turėjo būti žinoma informacija apie skolininkės turimą turtą, kurią jis taip pat galėjo pateikti ir antstolei, siekdamas sumažinti jam tenkančios teisinės atsakomybės mastą.
51. Pažymėtina, kad antstolio patvarkymų, raginimų, kitų dokumentų siuntimo skolininkui tikslas, be skolininko tinkamo informavimo, taip pat yra aktyvus skolininko dalyvavimas vykdymo procese. Antstolio galimybės sužinoti skolininko turimo turto, lėšų kilmę galimybės vykdymo procese, skolininkui nebendradarbiaujant, yra ribotos. Būtent skolininkas, siekdamas kuo greitesnio vykdymo proceso pabaigos, yra (turi būti) suinteresuotas atitinkamų duomenų antstoliui atskleidimu ir dokumentų pateikimu, ypač tais atvejais, kai iš atitinkamo turto, lėšų nėra galimas išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-378/2021).
52. CPK normos, reglamentuojančios antstolio ir kitų asmenų veiksmus vykdymo procese, yra įsakmaus pobūdžio ir turi būti vykdomos arba turi būti ginčijami antstolio veiksmai. Jeigu neįvykdytas teisėtas antstolio reikalavimas, tai yra pagrindas šio reikalavimo nevykdžiusio asmens veiksmus vertinti kaip neteisėtus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011). Antstolio teisėtų reikalavimų privalomumas reiškia tai, kad įstatymas nesuteikia teisės asmeniui, kurio atžvilgiu atitinkami dokumentai yra priimti, pasirinkti, ar jis vykdys atitinkamus teismo ar antstolio reikalavimus, ar nevykdys, ar vykdys iš dalies, ar vykdys savo pasirinktu būdu nei nurodė antstolis. Asmuo neturi teisės atsisakyti teikti antstoliui reikalaujamos informacijos ir turi pateikti šią informaciją antstolio nurodytu būdu per nustatytą terminą, o negalint įvykdyti, antstoliui turi būti nurodytos pagrįstos nevykdymo priežastys.
53. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju skolininkė (buvęs jos vadovas – apeliantas) žinojo apie jos atžvilgiu vykdomą išieškojimą ir 2021 m. rugsėjo 30 d. priimtą patvarkymą, tačiau duomenų, kad būtų siekusi bendradarbiauti su vykdymo veiksmus atliekančia antstole, įvykdžiusi jai numatytą įpareigojimą pateikti informaciją apie turimą turtą ar nurodžiusi tokio įpareigojimo nevykdymo svarbias priežastis, nėra, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad toks skolininkės elgesys yra nukreiptas prieš greitą vykdymo procesą ir pažeidžia išieškotojų teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantui, kaip asmeniui, atsakingam už 2021 m. rugsėjo 30 d. patvarkyme numatytų įpareigojimų, kuriuos jis turėjo galimybę vykdyti iki tol, kol ėjo vadovo pareigas UAB „Sorita“ (2022 m. kovo 10 d.), nevykdymą skyrė baudą (CPK 645 straipsnis).
54. Apelianto argumentai dėl jo atžvilgiu vykdomų vykdomųjų bylų kiekio, išieškojimo masto, jo turtinės padėties ir tai, kad jis nėra šiuo metu pajėgus padengti turimų įsiskolinimų, nėra aplinkybės, pateisinančios antstolės privalomo įpareigojimo pateikti duomenis apie skolininkės turtą nevykdymą.
55. Suinteresuotas asmuo atskirajame skunde neginčija paskirtos baudos dydžio, nenurodo su tuo susijusių argumentų, todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pažeidimo pobūdį, laikotarpį, kurį buvo nevykdomas antstolės teisėtas reikalavimas pateikti informaciją apie skolininkės turimą turtą, tai, kad apeliantas nenurodė svarbių patvarkymo nevykdymo priežasčių, bei tai, kad skolininkės atžvilgiu vykdoma net dvylika vykdomųjų bylų skirtingų išieškotojų naudai, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo paskirta vienkartinė 500 Eur bauda yra pagrįsta ir atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, todėl jos panaikinti ar sumažinti nėra pagrindo.
Dėl procesinės bylos baigties
56. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias baudos skyrimą už antstolio reikalavimų nevykdymą, todėl suinteresuoto asmens atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
suinteresuoto asmens V. P. (V. P.) atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.