Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Šiukštos,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. N. ir jo gynėjo advokato Vytauto Aginto, nuteistojo G. V. gynėjo advokato Ato Molio ir nuteistojo K. K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo E. N. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje, 266 straipsnio 3 dalyje ir nuteistas:

- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 11 metų;

- pagal BK 266 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 8 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 metų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2021 m. rugpjūčio 30 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2023 m. balandžio 6 d.

G. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, 266 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas:

- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 11 metų;

- pagal BK 266 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 8 metams;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2021 m. rugpjūčio 30 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2023 m. balandžio 6 d.

K. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, 266 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, 266 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 10 metų;

- pagal BK 266 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 8 metams;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 metams;

- pagal BK 266 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 7 metams;

- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 8 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2021 m. rugpjūčio 30 d. iki 2021 m. spalio 29 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

Rengiantis įvykdyti nusikalstamą veiką, G. V. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo metalinį kanistrą su labai dideliu kiekiu – 20 l 1-fenil-2-propanono (fenilacetono, BMK), kuris vadovaujantis 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 273/2004 1 priedu yra pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakas (prekursorius) ir 25 kg metilaminochlorido, skirtų psichotropinės medžiagos – metamfetamino – gamybai, kurias tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku neteisėtai atgabeno ir perdavė saugoti iki sutarto laiko – 2021 m. rugpjūčio 30 dienos K. K. jo darbovietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tokiu būdu K. K. savo darbovietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kartu su G. V. neteisėtai laikė metaliniame kanistre labai didelį kiekį – 20 l 1-fenil-2-propanono (fenilacetono, BMK), po to E. N., vykdančiam G. V. nurodymus, per du kartus – 2021 m. rugpjūčio 23 d. ir 2021 m. rugpjūčio 25 dienomis – K. K. darbovietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), K. K. ir G. V. perdavė G. V. iš anksto parūpintas psichotropinių medžiagų gamybai reikalingas priemones ir įrangą – dujų balioną, viryklę, plastikines talpyklas, metalinį bidoną, 25 kg metilaminochlorido bei pagalbines medžiagas, kurias pastarasis, vykdydamas susitarimą, savo naudojamu automobiliu „Toyota Rav 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabeno į savo gyvenamąją vietą – nuošalią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini).

I. Apeliacinių skundų argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo E. N. ir jo gynėjo Vytauto Aginto apeliacinis skundas atmetamas, nuteistojo G. V. gynėjo Ato Molio skundas ir nuteistojo K. K. skundas tenkinamas iš dalies.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi E. N. ir jo gynėjo Vytauto Aginto, nuteistojo G. V. gynėjo Ato Molio ir nuteistojo K. K. apeliacinių skundų argumentus, įvertinusi išnagrinėtų įrodymų visumą ir atlikusi įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo nuteistųjų veikas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamų veikų sudėties buvimo nuteistųjų veiksmuose pagrįstos teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais. Taip pat pirmosios instancijos teismas E. N. paskyrė tinkamą bausmę. Tačiau taip pat nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai K. K. pripažino kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 2 dalyje ir 266 straipsnio 3 dalyje, todėl ši nuosprendžio dalis, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 punktu, naikinama ir priimamas naujas nuosprendis – K. K. dėl šių nusikalstamų veikų išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Be to, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nuteistieji K. K. bei G. V., disponuodami labai dideliu kiekiu –15,761.64 kg metamfetamino bei disponuodami 0,251 g metamfetamino, padarė ne dvi pavienes, o vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Dėl to pavienės nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuojamos kaip tęstinė nusikalstama veika į BK 260 straipsnio 3 dalį. Šioje dalyje nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Be to, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai K. K. inkriminavo ne tik psichotropinių medžiagų - 0,251 g metamfetamino laikymą, tačiau ir alternatyvius nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius – šių medžiagų įgijimą bei gabenimą, taip pat nepagrįstai G. V. inkriminavo ne tik šių medžiagų gabenimą ir laikymą, tačiau ir šių medžiagų įgijimą, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl nuosprendyje išdėstytų dalies teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Be to, atsižvelgiant į tai, jog konstatuota, kad G. V. buvo pagrįstai pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 266 straipsnio 3 dalyje, ši nuosprendžio dalis naikintina ir baudžiamasis procesas G. V. atžvilgiu nutraukiamas jam mirus (BPK 327 straipsnio 1 punktas). Taip pat nuteistojo K. K. veiksmus perkvalifikavus į vieną tęstinę nusikalstamą veiką bei jį išteisinus dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 2 dalyje, 266 straipsnio 3 dalyje, iš naujo sprendžiamas klausimas dėl bausmių paskyrimo bei subendrinimo.

9. Nagrinėjamu atveju iš apeliantų skundų nustatyta, jog nuteistasis E. N. ir jo gynėjas Vytautas Agintas ginčija E. N. nuteisimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį bei paskirtą bausmę. Mirusiojo nuteistojo G. V. gynėjas Atas Molis ginčija G. V. nuteisimą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį bei paskirtą bausmę. Nuteistasis K. K. ginčija jo nuteisimą už visas nusikalstamas veikas (t. y. BK 260 straipsnio 3 dalį, 266 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį) bei paskirtą bausmę.

10. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija patikrino šią bylą ir skundžiamą nuosprendį tiek, kiek to prašoma nuteistųjų bei gynėjų apeliaciniuose skunduose.

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2023 m. birželio 28 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo raštas, kad G. V. (duomenys neskelbtini) mirė. 2023 m. rugpjūčio 28 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas mirusiojo nuteistojo G. V. sūnaus J. V. prašymas tęsti baudžiamosios bylos nagrinėjimą G. V. atžvilgiu reabilituojančiais pagrindais. Esant tokiam mirusio nuteistojo sūnaus išreikštam prašymui, teisėjų kolegija nutarė tęsti procesą reabilituojančiais pagrindais G. V. atžvilgiu. Šiame kontekste pažymėtina, kad toks baudžiamasis procesas nėra mirusio asmens nuteisimo procesas, o tik procesas, per kurį tikrinamas tiek mirusiajam asmeniui, tiek kitiems byloje nuteistiems asmenims pareikštų kaltinimų pagrįstumas. Teismui pripažinus mirusiajam asmeniui pareikštų kaltinimų pagrįstumą, šis asmuo negali būti pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. Šiuo atveju teismas turi priimti sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą. Pripažinus, kad miręs asmuo nepadarė nusikalstamos veikos, ar neįrodžius, kad šis asmuo dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis.

Dėl policijos pareigūnų veiksmų

12. G. V. gynėjas skunde nurodo, kad policijos pareigūnai galimai iš anksto neteisėtai sekė G. V., kitus bendrininkus, netinkamai atliko savo pareigas, funkcijas, neužkirto kelio galimai daromai G. V., kitų bendrininkų nusikalstamai veikai, savo delsimu leido jiems daryti sunkesnį nusikaltimą, už ką, jo vertinimu, G. V. neturėtų būti baudžiamas.

13. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka. Pirmiausia, teisėjų kolegija pažymi, kad kaip ir konstatavo 2023 m. lapkričio 8 d. protokolinėje nutartyje, byloje nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai nuteistųjų atžvilgiu atliekami nebuvo. Bylos duomenys patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus informaciją apie galimai daromą nusikalstamą veiką. Vadovaujantis byloje esančiu 2021 m. rugpjūčio 30 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kurį surašė D. Jamontas, nustatyta, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 3 – ioje valdyboje buvo gauta informacija apie tai, kad nuteistieji galimai neteisėtai disponuoja labai dideliu kiekiu pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais), kitomis cheminėmis medžiagomis, reikalingomis psichotropinių medžiagų gamybai bei vykdo psichotropinių medžiagų gamybą. Liudytojas E. Damukaitis, apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, paaiškino, kad informaciją, jog nurodytu adresu buvo gaminamos psichotropinės medžiagos, jis gavo vykdydamas savo tarnybines funkcijas, informacija buvo gauta iš šaltinio, kurio jis negali atskleisti, nes tai yra tarnybinė paslaptis. Be to, liudytojas nurodė, kad ši informacija buvo gauta nuteistųjų sulaikymo dieną. Po tokios informacijos gavimo, ji buvo tikrinama – buvo nusiųsti pareigūnai, kurie informavo, kad iš tikrųjų toje sodyboje yra gaminamos psichotropinės medžiagos – pareigūnai matė, kaip nuteistieji vaikščiojo su dujokaukėmis, vėmė, maišė medžiagas. Liudytojas A. Burkauskas taip pat patvirtino, kad informacija buvo gauta tą pačią dieną, kai buvo sulaikyti nuteistieji. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su skundo teiginiu, kad nuteistieji buvo iš anksto neteisėtai sekami, tokių teiginių bylos medžiaga nepatvirtina. Byloje apklausti liudytojai nurodė priešingas aplinkybes – liudytojas E. Damukaitis paaiškino, kad nuteistųjų sekimas šioje byloje atliekamas nebuvo. Liudytojas R. Jakšto taip pat patvirtino, kad iki sulaikymo, kratų atlikimo, nuteistieji nebuvo stebimi, sekami ar kontroliuojami. Jis nurodė, kad E. N. nepasakojo, kad jie klausėsi G. V. pokalbių, kad buvo sekami, nes jis tokia informacija nedisponavo. Liudytoja K. Didjurgienė taip pat patvirtino, kad iki sulaikymo asmenys nebuvo stebimi.

14. Atmestinas G. V. gynėjo argumentas, kad aplinkybę, jog nuteistieji buvo iš anksto sekami, patvirtina tai, kad pareigūnai turėjo duomenis apie nuteistuosius – t. y. G. V. sulaikymo metu ikiteisminį tyrimą atlikusi tyrėja K. Didjurgienė žinojo ką seka, nes su G. V. pasisveikino, sakaydama „labas, G.“; pareigūnai kalbėdami su E. N. pasakė, jog prieš sulaikymą viską žinojo apie G. V. ir ruošimąsi gamybai ir pan. Bylos duomenys patvirtina, kad asmenų, darančių nusikalstamas veikas, apie kurias buvo gauta informacija, tapatybė, buvo sužinota vėliau – t. y. asmenys nebuvo iš anksto žinomi, jų tapatybė bei kita informacija, susijusi su jų turimu nekilnojamu turtu ir pan., buvo išsiaiškinta jau po to, kai buvo gauta informacija apie galimai daromą nusikalstamą veiką. Liudytojas E. Damukaitis nurodė, kad gavus informaciją, buvo žinomas tik sodybos, kurioje galimai gaminamos psichotropinės medžiagos, adresas, o pagal adresą pareigūnai nustatė, kas toje sodyboje gali gyventi – t. y. nustatė, kad ten gyvena E. N., kuris pareigūnams yra žinomas, nes ir anksčiau jau buvo teistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, byla buvo tiriama Lietuvos kriminalinės policijos biure. Sulaikytasis G. V. taip pat buvo policijai gerai žinomas, kadangi tuo metu Lietuvos kriminalinės policijos biure vyko ikiteisminis tyrimas, kuriame G. V. buvo pareikšti įtarimai dėl dalyvavimo nusikalstamame susivienijime, susijusiame su narkotinių medžiagų gamyba. Liudytojas R. Jakšto, apklaustas apeliacinės instancijos teisme, taip pat patvirtino, kad asmenų tapatybės buvo nustatytos vėliau. Liudytoja K. Didjurgienė taip pat paaiškino, kad ji žinojo sulaikomų asmenų duomenis, nes prieš pat sulaikymą juos jai perdavė arba jos viršininkas D. Jamontas, arba pareigūnai, su kuriais ji susitiko įvykio vietoje. Ji nurodė, kad E. N. apklausos metu tikrai nebuvo kalbama apie ankstesnį nuteistųjų sekimą, telefoninių pokalbių klausymą. Liudytojas D. Jamontas, apklaustas pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad pareigūnai, tikrindami informaciją apie vykdomą nusikalstamą veiką, nežinojo, kokie asmenys dalyvauja. Gavus pirminę informacija, kad nurodytu adresu bus vykdoma psichotropinių medžiagų gamyba, valdybos pareigūnai surinko informaciją apie vietą ir apie disponuojančius asmenis iš sistemos. Pareigūnai, kurie buvo įvykio vietoje, tikrino informaciją ir stengėsi asmenis identifikuoti. Liudytojas A. Burkauskas nurodė, kad apie kaltinamuosius jokios informacijos neturėjo. Kiek žino, buvo gauta informacija dėl vietos, kurioje galbūt gaminamos narkotinės ir psichotropines medžiagos, ir kas yra sodybos savininkas.

15. Be to, atmestini kaip nepagrįsti G. V. gynėjo argumentai, kad aplinkybę, jog policijos pareigūnai neteisėtai sekė nuteistuosius, patvirtina tai, kad pareigūnai žinojo K. K. žmonos prekyvietės adresą, taip pat tai, kad 2021 m. rugpjūčio 30 d. tarnybiniame pranešime nurodė detalią informaciją su kaltinamųjų duomenimis, deklaruotomis vietomis, taip pat tarnybiniuose pranešimuose, kratos protokoluose nurodė automobilių, nekilnojamo turto, kur buvo atlikta krata, savininkus, unikalius numerius ir pan. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareigūnai, duodami parodymus, paaiškino, kad turi prieigą prie valstybės duomenų bazių, registrų. Liudytojas R. Jakšto paaiškino, kad vietų, kuriose bus atliekamos kratos, adresai buvo gauti iš valstybės duomenų bazių, registrų, policijos duomenų bazių. Taip pat ir liudytoja K. Didjurgienė nurodė, kad tikėtina, kad prieš pradedant atlikti procesinius veiksmus, ji nekilnojamojo turto objekto unikalius numerius, asmens kodus, apie savininkus, apie transporto priemonių priklausomybę sužinojo iš duomenų bazių, prie kurių turi prieigą. Liudytojas D. Jamontas nurodė, kad K. K. darbo vietą rado „Sodros“ duomenų registruose. Taip pat buvo rasti raktai ir kratų metu buvo klausiama, kokių patalpų tai raktai, mano, kad K. K. pats pasakė, kur jo darbo vieta. Pats K. K. pasakė, kad jis telefoną palikęs žmonos darbo vietoje. Atvežė K. K. tiesiai į prekyvietę, kur žmona prekiauja daržovėmis, jie kelią žinojo. Taigi, šie liudytojų parodymai patvirtina, kad pareigūnai skunde nurodytą informaciją apie nekilnojamą turtą, automobilius, darbovietes ir pan. gavo patikrinę informaciją registruose, prie kurių turi prieigą. Skunde nurodoma aplinkybė, kad tarnybiniai pranešimai, kratos protokolai buvo surašyti anksčiau, nei į bylos medžiagą pridėti nekilnojamojo turto ir kitų registrų išrašai, neleidžia daryti išvados, kad nuteistieji buvo iš anksto sekami, kadangi pareigūnai šią informaciją galėjo patikrinti sulaikymo dieną prieš atlikdami procesinius veiksmus, o išrašus į bylos medžiagą pateikti kitą dieną.

16. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti aukščiau išdėstytais tarpusavyje sutampančiais liudytojų – policijos pareigūnų, parodymais. Atsižvelgiant į šiuos parodymus bei byloje esančią medžiagą, nuteistojo gynėjo argumentai, kad policijos pareigūnai iš anksto sekė nuteistuosius, laikytini nepagrįstais, todėl atmestini.

17. Be to, nepagrįstas ir gynėjo argumentas, kad pareigūnai delsė sulaikyti nuteistuosius, taip leisdami jiems padaryti sunkesnę nusikalstamą veiką. Liudytojas A. Burkauskas, kuris pirmasis nuvyko į įvykio vietą, apklaustas pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad stebėjimas užtruko 2–3 valandas, jis laukė, kol atvažiuos pastiprinimas. Nuo informacijos gavimo užtruko 5–6 valandas. Taip pat liudytojas E. Damukaitis, apklaustas apeliacinės instancijos teisme, paaiškino, kad į įvykio vietą (sodybą) buvo nusiųsti pareigūnai – A. Burkauskas ir D. Sinkevič, kurie nuvykę į įvykio vietą informavo jį (E. Damukaitį), kad sodyboje yra akivaizdūs narkotinių medžiagų gaminimo požymiai. Po šio pranešimo jis privalėjo organizuoti sulaikymą ir pradėti ikiteisminį tyrimą. Kadangi į įvykio vietą buvo išvykę tik du pareigūnai, jie negalėjo atlikti sulaikymo, todėl buvo pasitelktos papildomos pajėgos, o kadangi narkotikų gamyba yra susijusi su pavojingomis medžiagomis, narkotikų gamyboje naudojama sieros rūgštis, gyvsidabris, prekursoriai, kurie gali sukelti neigiamų, netgi negrįžtamų pasekmių sveikatai, todėl buvo pasitelktos papildomos pajėgos. Liudytojas pažymėjo, kad nuvykusios pajėgos nedelsė atlikti sulaikymo, sulaikymas buvo organizuotas tada, kai buvo matoma, kad atliekant sulaikymą nekils grėsmė pareigūnų sveikatai ir gyvybei. Buvo priimtas sprendimas sulaikyti tada, kai asmenys jau buvo pasišalinę iš sodybos ir su savimi neturės pavojingų medžiagų, bei tas sulaikymas buvo tuo metu saugus, negalėjo sukelti jokių sveikatos ar kitų problemų. Pareigūnai, kuriems jis vadovavo, nesakė, kad laukia, kol nuteistieji baigs gamybos procesą ir tik tada vykdys sulaikymą. Jis taip pat nedavė nurodymo laukti, kol bus baigtas gamybos procesas. Taigi, šie liudytojų parodymai patvirtina, kad nuteistųjų sulaikymas įvyko ne iš karto pareigūnams atvykus į sodybą, kurioje vyko psichotropinių medžiagų gamyba, o praėjus kelioms valandoms, kadangi, įvertinus aplinkybes, buvo nuspręsta organizuoti nuteistųjų sulaikymą pasitelkiant Aro pareigūnus, be to, nustačius sulaikymo planą, buvo laukiama momento, kada nuteistųjų sulaikymas bus saugus. Be to, nors G. V. gynėjas akcentuoja liudytojo D. Jamonto parodymus, kuris nurodė, kad pareigūnai nuvyko 11 val., o aktyvūs sulaikymo veiksmai buvo atliekami tada, kai jie matė, kad šių asmenų veikla užbaigta bei jie automobiliu „Toyota“ išvyko iš sodybos teritorijos, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šio liudytojo parodymai nepaneigia prieš tai pacituotų liudytojų parodymų, o priešingai, juos patvirtina – t. y. patvirtina, kad sulaikymo veiksmai buvo atlikti tuo metu, kai pareigūnai įvertino, kad sulaikymas jau buvo saugus – asmenys jau buvo pasišalinę iš sodybos ir su savimi neturėjo pavojingų medžiagų. Atsižvelgiant į tai, šis gynėjo argumentas dėl neteisėto pareigūnų delsimo taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

18. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistieji pripažinti kaltais, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. Skunduose apeliantai prašo nuteistuosius išteisinti, jiems nepadarius šios nusikalstamos veikos.

19. BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šio įstatymo dispozicijoje išvardytos veikos sudaro alternatyvius požymius, todėl kiekviena iš jų gali sudaryti savarankišką nusikaltimą. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji – jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš minėtų alternatyvių veiksmų padarymo. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalies dispoziciją motyvas ir tikslas nėra būtinieji šios veikos požymiai; kaltininko nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį lemia šios veikos dalykas – narkotinių ar psichotropinių medžiagų labai didelis kiekis; nesvarbu, ar kaltininkas turėjo tikslą šias medžiagas platinti, ar jo neturėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228-511/2017, Nr. 2K-1-719/2020, Nr. 2K-189-895/2018). Iš baudžiamosios bylos matyti, kad šiuo atveju aktualūs šią veiką apibūdinantys požymiai – psichotropinių medžiagų pagaminimas bei laikymas.

20. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, skundo argumentus bei atlikusi byloje papildomą įrodymų tyrimą, sprendžia, kad bylos duomenų visuma patvirtinta, jog E. N., G. V. ir K. K. padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, todėl tenkinti apeliacinius skundus ir dėl šios nusikalstamos veikos juos išteisinti, nėra teisinio pagrindo.

21. Pirmiausia, byloje nustatyta, kad E. N. gyvenamojoje vietoje buvo rastos talpos su skysčiais, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Vadovaujantis 2021 m. rugpjūčio 30 d. kratos protokolu nustatyta, kad kratos metu pas E. N. gyvenamajame name su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), rasta, be kita ko, plastikinė apvali talpykla, kurios viduje nenustatytas kiekis baltos/pieno spalvos skysčio, taip pat mėlynos spalvos 30 l talpos bakas su apie 20 l esančiu rudos spalvos skysčiu. 2021 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2666091-21 užfiksuota, kad šviesiai rudos spalvos skysčio iš 30 l talpos mėlynos spalvos plastikinio bako, 2021 m. rugpjūčio 30 d. kratos metu rasto E. N. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), stovinčio keturračio „Honda“ priekaboje, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė yra 14 327 g (14,327 kg) ir 1-os kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakas (prekursorius) – 1-fenil-2-propanonas (sinonimai: BMK, P2P, fenilacetonas), kurio masė yra 987 g (0,987 kg). 2021 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2235159-21 užfiksuota, kad balkšvos spalvos specifinio organinių tirpiklių kvapo skysčio iš plastikinės talpyklos (kubilo), 2021 m. rugpjūčio 30 d. kratos metu paimtos E. N. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurios masė yra 1 434,64 g, bei 1-os kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) 1-fenil-2-propanono (BMK, fenilacetonas) pėdsakų.

22. Šių aplinkybių – t. y. jog E. N. gyvenamojo namo ir priklausinių bei jo žemės sklype stovinčio automobilio kratų metu rastuose talpose su skysčiais, o konkrečiai plastikinėje talpykloje (kubile) rastame balkšvos spalvos skystyje ir 30 l talpos mėlynos spalvos plastikiniame bake šviesiai rudos spalvos skystyje rasta psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurias nuteistieji pagamino ir laikė, nuteistasis E. N. ir jo gynėjas, K. K. neginčija.

23. Nuteistojo G. V. gynėjas skunde šias aplinkybes ginčija dvejais aspektais. Gynėjas skunde akcentuoja, kad kratos metu rasti skysčiai 30 1 talpoje ir 50 1 apvaliame kubile nebuvo išmatuoti ar kitaip pasverti jų kiekiai, kuriuos būtų galima sutikrinti su specialisto išvadose nurodytu kiekiu, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti specialistų išvadose nurodytais duomenimis. Nors gynėjas ginčija specialistų išvadų metodiką – nurodo, kad specialistė Izolda Žvironaitė tyrė talpą jau be plombų, iš bendro kiekio paėmė tris mėginius, kurie specialisto išvadoje net nėra nurodyti ir detalizuoti, ji paėmė 24 gramus iš 17257 gramų skysčio, iš kurių ir buvo apskaičiuotas bendras 14327 g metamfetamino kiekis, tačiau pirmosios instancijos teisme apklausta specialistė I. Žvironaitė paaiškino, kad viso skysčio ištirti nereikia, imamas tik skysčio mėginys. Šiuo atveju ji pasvėrė bendrą skysčio masę ir pagal tai atliko skaičiavimus. Buvo sunaudota 24 gramai skysčio, iš viso bendro kiekio buvo paimti trys mėginiai. Be to, ji nurodė, kad netirtame kiekyje negali būti metamfetamino paklaida. Apeliacinės instancijos teisme apklausta specialistė paaiškino jų darbe taikomą metodiką – nurodė, kad jie visų pirma pasveria visą gautą tyrimui skystį, po to iš to skysčio paima mėginius, kuriuos skiedžia organiniais tirpikliais ir leidžia į dujinį chromatografą, kuris prieš tai yra sukalibruojamas, kad būtų galima atlikti metamfetamino tyrimą. Šiuo atveju buvo pateiktas skystis, todėl ji iš jo paėmė skysčio mėginį, jį pasvėrė, praskiedė organiniu tirpikliu ir leido į prietaisą. Taip pat ji paaiškino, kodėl skystį skiedė organiniu tirpikliu – nurodė, kad bazė, kuri pateikta tyrimui, yra labai koncentruota medžiaga, o prietaisai, kuriais atliekami tyrimai, labai jautrūs, todėl neįmanoma įdėti grynos medžiagos į prietaisą, jis negalėtų veikti. Nors skunde apeliantas pažymi, kad ši talpykla buvo pateikta specialistei jau be plombų, tačiau specialistė paaiškino, kad ji talpą gavo po daktiloskopinio tyrimo, todėl ji ir buvo be plombų. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nesudaro pagrindo abejoti specialistės išvados teisėtumu. Be to, nors apeliantas skunde akcentavo aplinkybę, kad specialistas Aidas Žebrauskas tyrė talpą, apvyniotą juodos spalvos plastikine plėvele, kuri taip pat negali būti sandariai užplombuota, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apklaustas pirmosios instancijos teisme šis specialistas paaiškino, kad plastikinis indas pakankamai sandariai užsidarė ir skystis per plėvelę išsipilti negalėjo, todėl ši aplinkybė taip pat nesudaro pagrindo abejoti specialisto pateiktomis išvadomis.

24. Be to, gynėjas nurodo, kad balkšvos spalvos drumstame skystyje, kratos metu rastame 50 l talpoje, buvo rastas metamfetaminas, tačiau milteliuose, kurie buvo nugramdyti nuo pagalio, kuriuo šis skystis buvo maišomas, buvo rastas natrio karbonatas, o specialistai negalėjo paaiškinti tokių skirtingų medžiagų nustatymo aplinkybių. Visgi, teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, kad ant pagalio, kuriuo galimai buvo maišomas skystis, kuriame rasta psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, nebuvo rasta šios psichotropinės medžiagos, neturi įtakos nuteistųjų veikos kvalifikavimui, kadangi ši aplinkybė nepaneigia specialistų išvadų, kad minėtame skystyje buvo rasta psichotropinė medžiaga – metamfetaminas.

25. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esantys įrodymai patvirtina objektyviąją šios nusikalstamos veikos pusę – t. y. kad nuteistieji E. N., G. V. ir K. K. pagamino ir laikė labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų.

26. Iš skundų matyti, kad visi apeliantai ginčija nusikaltimo sudėties subjektyviąją pusę – nuteistasis E. N. ir jo gynėjas bei G. V. gynėjas teigia, kad nuteistieji nesuvokė, jog gamina psichotropinę medžiagą – metamfetaminą, o manė, kad gamina prekursorius. Nuteistasis K. K. teigia, kad jis iš viso nesuvokė, ką gamina, jis buvo pakviestas tik dėl fizinės jėgos, reikalingos procese.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kai kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat jų kiekį ir pan. Nebūtina įrodyti, kad kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-60/2014, Nr. 2K-452-788/2016). Įrodymai, patvirtinantys minėtą suvokimą, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426-507/2016, Nr. 2K-84-489/2017). Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, apeliantų teiginius, kad nuteistieji nesuvokė ką gamina, paneigia byloje esančių duomenų visuma.

28. Nuteistasis E. N., apklausiamas pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme, nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes – t. y. kad jis suprato, kad bus vykdoma tik prekursorių gamyba. Jo įsivaizdavimu, metamfetaminas – tai yra baltos spalvos milteliai, o prekursoriai yra skysčiai. Nežino, koks medžiagų kiekis prekursorių sudaro labai didelį kiekį, jie apie tai nekalbėjo. Jeigu G. V. jam būtų pasiūlęs gaminti narkotines medžiagas arba labai didelį narkotinių medžiagų kiekį, jis nebūtų sutikęs. Visgi, šiuos E. N. parodymus paneigia jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo apklausų metu, per kurias jis pripažino, kad susitarė padėti G. V. gaminti psichotropines medžiagas. Nors apeliacinės instancijos teisme, pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis nurodė, kad nesuprato, kokia medžiaga bus gaminama, jį per apklausą ikiteisminio tyrimo metu suklaidino, klausdami apie psichotropinę medžiagą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybę, kad nuteistieji susitarė gaminti psichotropines medžiagas, o ne prekursorius, E. N. teigė nuosekliai viso ikiteisminio tyrimo metu – 2021 m. rugpjūčio 31 d. apklausos metu jis nurodė, kad G. V. paklausė jo, ar jis su K. K. galėtų pas jį sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), „pasidarbuot“. Jis suprato, kad G. V. kalbėjo apie psichotropinių medžiagų gamybą. Žino, kad G. V. turi kriminalinę praeitį, susijusią su narkotikais. Su G. V. dėl pinigų nesitarė. G. V. pasakė, kad jeigu viskas įvyks gerai, jis jo nenuskriaus. Jis suprato, kad jeigu G. V. pavyks pagaminti psichotropines medžiagas, jis sumokės pinigų, bet sumos neaptarė. Jie tiesiog prašė leisti pagaminti minėtas medžiagas jo sodyboje. 2021 m. spalio 20 d. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu E. N. nurodė analogiškas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad suprato, kad „darbas“ bus susijęs su narkotikų ar prekursorių gamyba. Jo žiniomis narkotikai yra miltelių pavidalo, o prekursorius - skysčio pavidalo. G. V. pasakė, kad "nenuskriaus" jo, duos pinigų, apie 2-3 „štukas“. Taip pat nurodė, kad jis žinojo, kad bus gaminamos medžiagos, iš kurių galutiniame rezultate turbūt bus narkotikai. Be to, E. N. nurodė, kad visi suprato, ką gamina. Pažymėtina ir tai, kad šių apklausų metu dalyvavo E. N. advokatai, E. N. proceso veiksmo protokolo specialiuose prieduose nurodė, kad protokolai surašyti teisingai, iš jo žodžių, jis juos pasirašė.

29. Nuteistasis K. K., apklausiamas pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu, nurodė, kad jis buvo naudojamas tik kaip fizinė jėga kilnojant sunkius daiktus. Jis pilstė, ką jam liepdavo. Nesuprato, ką daro. Jo darbas buvo kažką nunešti, įpilti, išpilti, išplauti. Jam net nebuvo įdomu, ką jie daro. Jam nieko neaiškino, sakė: „nesuk galvos, vis tiek tu čia nieko nesuprasi“. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis davė priešingus parodymus – pripažino supratęs, kad gamina psichotropines medžiagas. Nors apklaustas jis nurodė, kad G. V. jam pasakė, jog važiuoja pas E. N. „daryti darbus“, t. y. „maišyti, daryti, pilti vandenį“, tačiau taip pat pripažino, kad G. V. buvo paminėjęs, kad tai susiję su narkotikais. Suprato, kad iš to, ką jie maišė, turėjo gautis amfetaminas. Viską, ką jie pagamino, turėjo palikti E. N.. Pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, K. K. nurodė, kad kai jį sulaikė, jam liepė prisipažinti, kad gamino amfetaminą ar metamfetaminą, todėl jis save apkalbėjo.

30. Nuteistasis G. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis gamino aminą. Tai medžiaga, kurią kiti vadina prekursoriumi. Jis K. K. pasiūlė mažą „chaltūrėlę“, sakė vienai dienai nuvažiuos, reikės pakilnoti, nes jis turi išvaržą. K. K. pinigų prieš įvykius sodyboje nedavė, jis buvo reikalingas jam kaip fizinė jėga, jį reikėjo įkalbinėti. Jis E. N. paprašė draugiškai duoti jam sodybą pusdieniui ir viskas, pasakė, kad darys „vandenį“. Nebuvo nei minties ar kalbų E. N., kad gamins amfetaminą. Visgi, ikiteisminio tyrimo metu šis nuteistasis taip pat davė priešingus parodymus. 2021 m. rugpjūčio 31 d. apklausos metu jis nurodė, kad susitiko su asmeniu, Rusijos piliečiu, kuriam pasakė, kad jam reikia pinigų ir jis sutinka pagaminti jam amino. Jis kažkiek paaiškino K. K., kas tai yra, pasiūlė jam padėti ir užsidirbti. K. K. suprato, jog jiedu kalbėjo apie narkotinių medžiagų gamybą, K. K. su jo pasiūlymu sutiko. Taip pat jam reikėjo vietos narkotinių medžiagų gamybai, jis žinojo kad E. N. gyvena nuošalioje sodyboje, (duomenys neskelbtini), todėl pasiūlė jo sodybos teritorijoje pagaminti aminą ir už tai jam sumokėti po 100 eurų už litrą. E. N. su pasiūlymu sutiko. Kai atvyko į E. N. sodybą, jie pradėjo darbus, nurodė, ką daryti K. K. ir E. N., kadangi jie nežinojo, ką daryti. Plastikinėje talpoje pagamino skystą metamfetaminą, buvo belikę jį išdžiovinti. Mano, kad K. K. ir E. N. žinojo, kad jie gamins psichotropines medžiagas - metamfetaminą. Be to, atsakydamas į klausimus, kas buvo kratos metu rastose talpose, jis nurodė, kad skystas metamfetaminas.

31. G. V. gynėjas skunde teigia, kad nuteistojo 2021 m. rugpjūčio 31 d. apklausoje nežinia dėl kokių aplinkybių nurodyta, jog nuteistasis nurodė, kad plastikinėje talpoje pagamino skystą metamfetaminą, kadangi vertinant nuteistojo parodymų visumą, šioje dalyje pastebėtini ženklūs neatitikimai ir parodymų turinio prieštaravimai, iš tokių prieštaravimų manytina, kad apie metamfetaminą nuteistasis ir negalėjo kalbėti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu. Iš šio apklausos protokolo nustatyta, kad šios apklausos metu dalyvavo G. V. advokatas, proceso veiksmo protokolo specialiame priede G. V. patvirtino, kad protokolas surašytas iš jo žodžių, surašyta teisingai. G. V. ir advokatas šį dokumentą pasirašė. Be to, ir 2021 m. spalio 21 d. papildomos apklausos metu G. V. šiuos savo parodymus patvirtino bei nurodė, kad daiktai buvo skirti metamfetamino (o ne prekursorių) gamybai. Nurodė, kad kaip gaminamas metamfetaminas, kur išmoko gaminti, nepasakos ir pan.

32. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šie anksčiau nurodyti nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie apimtyje dėl supratimo, kokia medžiaga bus gaminama, yra analogiški, patvirtina, kad nuteistieji G. V., K. K. ir E. N. suprato, kad gamina psichotropinę medžiagą – metamfetaminą. Nuteistųjų teisminio bylos nagrinėjimo metu bei skunduose nurodyti argumentai, kad jie galvojo, kad gamina ne psichotropinę medžiagą, o prekursorių (o K. K. parodymai, kad jis iš viso nesuprato, ką gamina), vertinami kaip jų siekis išvengti atsakomybės. Be to, teisėjų kolegija sutinka su prokuroro baigiamųjų kalbų metu nurodyta aplinkybe, kad įsitikinimą, jog nuteistieji suvokė, kad gaminamos psichotropinės medžiagos, sustiprina ir nuteistųjų veiksmų kryptingumas – psichotropinių medžiagų gaminimui pasirinkimas nuošalios sodybos, kuri yra pakankamai toli nuo G. V. ir K. K. gyvenamosios vietos, įvairių priemonių įsigijimas, jų nugabenimas į psichotropinių medžiagų gaminimo vietą, G. V. ankstesnis teistumas už analogiškus nusikalstamus veiksmus, taip pat pas K. K. kratų metu tiek darbo vietoje, tiek naudojamame gyvenamajame name, naudojamame garaže rastos tiek psichotropinės medžiagos, tiek prekursoriai skystuose pavidaluose, tiek cheminės medžiagos (sieros rūgštis, gyvsidabris), naudojamos metamfetamino gamyboje, tiek psichotropinės medžiagos su laktozės milteliais, laktozės milteliai, naudojami narkotinių bei psichotropinių medžiagų praskiedimui ir pan.

33. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su G. V. gynėjo skundo argumentu, kad nuteistieji savo parodymais nesiekia išvengti griežtos atsakomybės, kadangi, advokato teigimu, lyginant jų parodymus nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, kuomet nebuvo galimybės jiems tarpusavyje susitarti, nes jie buvo suimti, laikomi atskirai, jų parodymai sutampa, jie yra išsamūs, jais netikėti nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai nei nurodo advokatas, kaip jau minėta prieš tai, nuteistųjų parodymai nebuvo nuoseklūs – nuteistieji iš esmės analogiškus bei nuoseklius parodymus davė tik ikiteisminio tyrimo metu, kuomet jie pripažino žinoję, kad gamina ir laiko metamfetaminą, o teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistieji kaltę dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis ėmė neigti.

34. Be to, teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo K. K. skundo argumentu, kad byloje nėra duomenų, kad K. K., G. V. bei E. N. iki nusikalstamos veikos padarymo būtų ilgą laiką bendravę, susitikinėję, derinę veiksmus, jog jie trise buvo susitikę tik tada, kai E. N. į automobilį iš K. K. garažo buvo sukrautos talpos ir tada, kai sodyboje buvo gaminamos draudžiamos medžiagos, tačiau ši aplinkybė nepaneigia nuteistųjų kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, kadangi tai, jog nuteistieji suvokė, kad gamina psichotropines medžiagas, patvirtina anksčiau išdėstytų aplinkybių visuma, šią aplinkybę nuteistieji neabejotinai aptarė atskirų – t. y. G. V. ir K. K. bei G. V. ir E. N. susitikimų metu.

35. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentu, kad byloje nėra duomenų, kad K. K. būtų rūpinęsis kokių nors medžiagų, priemonių, reikalingų narkotinių medžiagų ar prekursoriaus gamybai įgijimu, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad K. K. ir nebuvo kaltinamas bei nuteistas už tai, kad įgijo priemones psichotropinių medžiagų gamybai.

36. Be to, pagal teismų praktiką, kvalifikuojant kaltininko veiksmus pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, svarbu nustatyti, ar bylos faktiniai duomenys patvirtina, jog jis bent bendrais bruožais suvokė, koks yra jo disponuojamos narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis. Teismų praktikoje laikoma, kad įrodymai, patvirtinantys tokį suvokimą, gali būti duomenys apie tai, jog kaltininkas žinojo, kokios tai narkotinės ar psichotropinės medžiagos, jam buvo žinoma jų kaina narkotinių medžiagų prekyboje arba narkotinės medžiagos buvo supakuotos atskiromis dozėmis ar pan. ir kitos svarbios bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426-507/2016, Nr. 2K-237-689/2018).

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju bylos duomenys – tai, jog nuteistieji psichotropines medžiagas gamino didelėse talpose (liudytojas A. Burkauskas nurodė, kad matė, kaip nuteistieji iš baltų pakelių pylė skystį į kibiriuką ir perpylė į didelę talpyklą ir nuolat maišė, taip pat ir kratos protokolai patvirtina, kad psichotropinių medžiagų gamyboje buvo naudojamos didelės talpos), tai, jog nuteistieji naudojo didelius kiekius medžiagų (G. V. ir K. K. nurodė, kad G. V. pasiūlė K. K. darbą – kad jis kilnos svorius, nes jis turi išvaržą, negali daug pakelti; K. K. nurodė, kad talpos buvo sunkios, reikėjo stiprių nugaros raumenų), patvirtina, kad nuteistieji be jokios abejonės bent bendrais bruožais suvokė, kad jie pagamino ir laikė psichotropines medžiagas, kurių kiekis yra labai didelis. Be to, teismo įsitikimą sustiprina ir tai, kad E. N. ir G. V. anksčiau jau teisti už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, taip pat G. V. nurodė, kad yra gaminęs tokią medžiagą 1999 metais, už ką gavo ganėtinai nemažą bausmę. Be to, pats G. V. nurodė, kad nenustatytas asmuo jo paprašė pagaminti 20 litrų medžiagos.

38. G. V. gynėjas nurodė, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių duomenų visgi padarytų išvadą, jog G. V. siekė pagaminti psichotropinę medžiagą – metamfetaminą, tai teismas šio epizodo veiką turėjo kvalifikuoti kaip pasikėsinimą pagaminti psichotropinę medžiagą – metamfetaminą – t. y. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį. Gynėjas šį teiginį motyvuoja tuo, kad ši medžiaga dar nebuvo tinkama vartoti. Šis gynėjo argumentas nepagrįstas.

39. BK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra ir tada, kai kaltininkas nesuvokia, jog jis veikos negali pabaigti todėl, kad kėsinasi į netinkamą objektą arba naudoja netinkamas priemones.

40. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad nuteistieji realizavo aptariamos nusikalstamos veikos požymius, todėl padarė baigtinę nusikalstamą veiką. Kaip minėta, byloje esančiose specialistų išvadose nustatyta, kad plastikinėje talpykloje (kubile) rastame balkšvos spalvos skystyje ir 30 l talpos mėlynos spalvos plastikiniame bake šviesiai rudos spalvos skystyje rasta psichotropinė medžiaga – metamfetaminas. Atsakydama į klausimus apeliacinės instancijos teisme specialistė Izolda Žvironaitė paaiškino, kad nustatydama tiriamo objekto narkotinės medžiagos kiekį, masę, pati jokių intervencijų nedarė, jokios rūgšties nepylė. Į pateiktą tirti medžiagą įpylė organinio tirpiklio, bet tai yra daroma tik tam (tokios yra metodikos), kad galėtų atlikti su prietaisu tyrimą, tai visiškai neįtakoja pavyzdžio, kuris yra pateiktas tirti, tai mėginio paruošimas tyrimui. Specialistė patvirtino, kad pateikta bazė – t. y. kratų metu rasti skysčiai, jau yra pagaminta psichotropinė medžiaga, tiesiog jos būvis yra skystas. Taigi, specialistė patvirtino, kad rastame skystyje jau buvo pagaminta psichotropinė medžiaga – metamfetaminas. Tai, jog psichotropinė medžiaga buvo rasta kitoje formoje (t. y. skystoje), o ne miltelinėje, kaip įprastai, neleidžia daryti išvados, kad nuteistieji tik pasikėsino pagaminti ir laikyti šią psichotropinę medžiagą, o ne padarė baigtinę šią nusikalstamą veiką. Be to, nors specialistė nurodė, kad kiek žinoma iš praktikos, yra vartojama miltelinė medžiaga, tačiau nurodė ir tai, kad teoriškai būtų galima bandyti garinti ir skystą medžiagą ir ją rūkyti, įtraukti. Pažymėtina ir tai, kad ir pats nuteistasis G. V. 2021 m. rugpjūčio 31 d. apklausos metu nurodė, kad plastikinėje talpoje pagamino skystą metamfetaminą. Buvo belikę jį tik išdžiovinti. Taigi, jis suprato, kad nusikalstama veika – psichotropinės medžiagos pagaminimas - jau buvo baigta.

41. Be to, G. V. gynėjas nurodė, kad kaltinamieji neketino toliau tęsti gamybos proceso, nes jau buvo persirengę, dalį darbo drabužių jau buvo sudeginę o policijos pareigūnai pastaruosius sulaikė tada, kuomet jie jau planavo važiuoti namo. Todėl, pasak advokato, gamybos procesas buvo baigtas pačių nuteistųjų, o ne nuo jų valios nepriklausančių priežasčių (tarkim policijos pareigūnų sulaikymo). Pirmiausia, teisėjų kolegija pažymi, kad tai, ar nuteistieji ketino toliau tęsti gamybos procesą, neturi įtakos veikos kvalifikavimui, nes kaip teismas jau nurodė anksčiau, šiuo atveju nusikalstama veika jau buvo baigta. Be to, nors kaip nurodė apeliantas, manytina, kad nuteistieji prieš juos sulaikant tuo metu toliau tęsti psichotropinių medžiagų apdorojimo neketino, kadangi jau buvo persirengę, tačiau tai, kad nuteistieji ateityje ketino toliau dirbti su pagaminta psichotropine medžiaga, patvirtinta nuteistojo G. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad buvo belikę medžiagą tik išdžiovinti, jis planavo ją nuspausti per paklodę, palikti pas E. N. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. ir tuomet Šventojoje perduoti pirkėjui. Be to, ir nuteistasis K. K. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad viską ką jie pagamino, turėjo palikti pas E. N..

42. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad G. V., E. N. ir K. K. pagrįstai pripažinti kaltais, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, ir tenkinti apeliantų skundus bei juos išteisinti, ar perkvalifikuoti nusikalstamą veiką į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl BK 266 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

43. Skundžiamu nuosprendžiu K. K., be kita ko, pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 266 straipsnio 3 dalyje. Teikiamame skunde nuteistasis prašo jį išteisinti, jam nepadarius šios nusikalstamos veikos.

44. Pagal BK 266 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, įgijo, laikė, gabeno, siuntė arba pardavė ar kitaip realizavo pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius). Konstatuojant, kad asmuo neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ar jų pirmtakais (prekursoriais), būtina tiksliai įvardyti, kokios tai medžiagos bei nustatyti jų kiekį. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad šiuo atveju aktualūs šią veiką apibūdinantys požymiai – prekursorių laikymas ir gabenimas. Vadovaujantis bylos duomenimis nustatyta, kad K. K. nuteistas už tai, kad G. V. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijus metalinį kanistrą su labai dideliu kiekiu – 20 l 1-fenil-2-propanono (fenilacetono, BMK) (prekursoriumi) ir jam jį atgabenus ir perdavus saugoti, K. K. savo darbovietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kartu su G. V. neteisėtai laikė metaliniame kanistre labai didelį kiekį – 20 l 1-fenil-2-propanono (fenilacetono, BMK) (prekursorių), taip pat K. K. metaliniame kanistre neteisėtai gabeno 20 l 1-fenil-2-propanono (fenilacetono, BMK) iki E. N. gyvenamosios vietos – nuošalios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) bei ten neteisėtai laikė 30 l talpos mėlynos spalvos plastikiniame bake šviesiai rudos spalvos skystį, kurio sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas bei 1-fenil-2-propanonas (fenilacetonas, BMK) (prekurosius), kurio masė yra 987 g (0,987 kg), bei metaliniame, tamsiai žalios spalvos kanistre esantį skystį – 1-fenil-2-propanoną (fenilacetoną, BMK) (prekursorių), kurio masė yra 21,313 g, taip neteisėtai disponavo bendru labai dideliu kiekiu pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtaku (prekursoriumi) – ne mažiau kaip 1,008.313 kg 1-fenil-2-propanonu (fenilacetonu, BMK).

45. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, skundo argumentus bei atlikusi byloje papildomą įrodymų tyrimą, sprendžia, kad bylos duomenų visuma patvirtinta, jog K. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 266 straipsnio 3 dalyje, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir dėl šios nusikalstamos veikos jį išteisinti, nėra teisinio pagrindo.

46. Pirmiausia, kad K. K. neteisėtai laikė prekursorius savo darbovietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), bei juos gabeno iki E. N. sodybos, patvirtina paties K. K. parodymai. K. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad žalios spalvos kanistrą į jo darbovietę, esančią (duomenys neskelbtini), atvežė G. V., tačiau nuteistasis nurodė, kad jis nežinojo, kas jame buvo. Buvo jį pakėlęs, jautė, kad jis yra pilnas. Ten buvo skystis, minėtas bakas buvo maiše. 2021 m. rugpjūčio 30 d. anksti ryte jis iš minėto sandėliuko pasiėmė žalios spalvos kanistrą ir įsidėjo į savo naudojamą automobilį „Opel Combo“. Visgi, aplinkybę, kad K. K. nežinojo, kas yra talpoje, paneigia paties K. K. 2022 m. sausio 26 d. apklausos metu nurodytos aplinkybės – šios apklausos metu K. K. nurodė, kad 1-fenil-2-propano (fenilacetono, BMK) jis nežinojo, tačiau suvokė, kad iš šios medžiagos, naudojant papildomas medžiagas ir vykstant reakcijoms, bus gaminama psichotropinė medžiaga, žinias apie šią medžiagą ir iš jos gaunamą rezultatą jis gavo iš G. V.. Be to, tai, kad G. V. K. K. paaiškino, kokia tai medžiaga, patvirtina ir G. V. parodymai – G. V. nurodė, kad asmuo, kuris jo prašė pagaminti aminą, jam metaliniame kanistre davė 20 litrų BMK. Jis šias medžiagas perdavė K. K., kažkiek paaiškino, kas tai yra. Jis pasiūlė užsidirbti, todėl mano, kad K. K. suprato, kad jis kalba apie narkotinių medžiagų gamybą. Taip pat G. V. nurodė, kad jis susitiko su K. K. bei jo automobiliu vyko pas E. N., kartu vežėsi BMK. Be to, ir E. N. nurodė, kad atvažiavę K. K. ir G. V. iš automobilio „Opel“ pasiėmė metalinį 20 l kanistrą. Taigi, įvertinus tai, jog K. K. nurodė, jog suvokė, kad iš šios medžiagos gaminama psichotropinė medžiaga, įvertinus, kad G. V. nurodė, kad kažkiek paaiškino K. K., kas yra talpoje, taip pat įvertinus, tai, kad G. V. talpą K. K. davė tada, kai pasiūlė jam kartu gaminti psichotropines medžiagas, bei įvertinus tai, jog K. K. šią talpą pasiėmė važiuojant pas E. N. gaminti psichotropines medžiagas, darytina išvada, kad K. K. neabejotinai suprato, kad šioje talpoje yra prekursoriai, iš kurių bus gaminama psichotropinė medžiaga, bei tai suvokdamas šią talpą laikė ir ją gabeno.

47. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad K. K. su kitais nuteistaisiais neteisėtai laikė prekursorių ir E. N. sodyboje. Pirmiausia, bylos duomenys patvirtina, kad K. K. su kitais nuteistaisiais sodyboje laikė prieš tai minėtą žalios spalvą talpą su prekuroriumi, kurią kartu su G. V. jis atgabeno į sodybą. Šią aplinkybę patvirtina 2021 m. rugpjūčio 30 d. kratos protokolas, kuriame užfiksuota, kad E. N. priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), stovinčiame automobilyje ,,Volkswagen Caravelle“ rastas ir paimtas metalinis tamsiai žalios spalvos kanistras, kuriame - neaiškaus skysčio likučiai. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. IBPS-V-2181032-21, kurioje užfiksuota, kad tirti pateiktame metaliniame, tamsiai žalios spalvos kanistre (plombos Nr. 112286) esančiame skystyje yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmos kategorijos pirmtako (prekursoriaus) 1-fenil-2-propanono (fenilacetono), kurio masė yra 21,313 g. Taip pat šią aplinkybę patvirtina ir G. V. parodymai – jis nurodė, kad rastame ir paimtame metaliniame tamsiai žalios spalvos kanistre buvo BMK, tai kanistras, kurį jis atsivežė su savimi.

48. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad K. K. su kitais nuteistaisiais neteisėtai laikė prekursorių mėlynos spalvos 30 l talpykloje. 2021 m. rugpjūčio 30 d. kratos protokole užfiksuota, kad adresu (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas mėlynos spalvos 30 l talpos bakas su apie 20 l esančiu rudos spalvos skysčiu. 2021 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2666091-21 užfiksuota, kad šviesiai rudos spalvos skysčio iš 30 l talpos mėlynos spalvos plastikinio bako, 2021 m. rugpjūčio 30 d. kratos metu rasto E. N. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), stovinčio keturračio „Honda“ priekaboje, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė yra 14 327 g (14,327 kg) ir 1-os kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakas (prekursorius) – 1-fenil-2-propanonas (sinonimai: BMK, P2P, fenilacetonas), kurio masė yra 987 g (0,987 kg). Įvertinus anksčiau šiame nuosprendyje nurodytas aplinkybes, kad K. K. suvokė, jog laiko ir gabena prekurosių, suvokė, kad gamina psichotropines medžiagas bei jų gamybai naudoja prekurosius, darytina išvada, kad jis taip pat neabejotinai suvokė, kad gamybos procese gauto skysčio sudėtyje yra ne tik psichotropinės medžiagos, tačiau ir prekursoriaus.

49. Be to, įvertinus aplinkybę, kad prekursorius buvo laikomas ir gabenamas didelėje talpoje – t. y. 20 l metaliniame kanistre, taip pat įvertinus, kad gaminant psichotropinę medžiagą, kurios sudėtyje buvo rastas prekursorius, buvo naudojamos didelės talpos – t. y. 30 l bakas, be to, įvertinus tai, kad kaip jau minėta prieš tai analizuojant BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, gamybos procese buvo naudojami dideli kiekiai medžiagų, neabejotina, kad K. K. suvokė, kad jis disponavo labai dideliu kiekiu prekursoriaus.

50. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, K. K. pagrįstai pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 266 straipsnio 3 dalyje, todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundo ir jį dėl šios nusikalstamos veikos išteisinti.

Dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

51. Nuteistasis K. K. ir nuteistojo G. V. gynėjas prašo K. K. ir G. V. išteisinti, nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje.

52. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuteistųjų veiksmai padarant šią nusikalstamą veiką pasireiškė tuo, kad jie, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje neteisėtai įgijo metamfetaminą, kurį nugabeno į K. K. naudojamas patalpas – namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai laikė popieriniame maiše su užrašu „Lactose Edible Grade 598,97 g geltonos spalvos miltelių, kurių sudėtyje rasta psichotropinės medžiagos – 0,251 g metamfetamino.

53. 2021 m. rugpjūčio 30 d. kratos protokole užfiksuota, kad pas K. K. name su priklausiniais, esančiais žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), be kita ko, rastas popierinis maišas su užrašu „Lactose edible grade“ su polietileniniu maišeliu, kuriame baltos spalvos milteliai. 2021 m. gruodžio 31 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-3073828-21 užfiksuota, kad rastuose milteliuose yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė yra 0,251 g.

54. K. K. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad statomame name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo daiktai, kuriuos jam paliko G. V.. Pastarasis daiktus paliko gal prieš mėnesį iki sulaikymo. G. V. paprašė juos palaikyti, o vėliau žadėjo pasiimti. Ten buvo maišas ir mėlynas indas, svarstyklės, švirkštai, vakuumavimo aparatas, maišeliai. Be to, jis pripažino, kad jis pats šiuos daiktus „numetė“ namo pirmame aukšte. Vėlesnės apklausos metu jis nurodė, kad G. V. jam atvežė metalinį, sugręžiotą kibirą, taip pat maišą, kuriame buvo dėžutės, elektroninės svarstyklės, piltuvėlių, jis viską sudėjo į maišą ir paprašė, kad nuvežtų į namą (duomenys neskelbtini). Taip pat jis davė G. V. raktus, kad šis nuvežtų į namus mėlyną talpą. Tačiau šios apklausos metu jis nurodė, kaip ir ankstesnės apklausos metu, kad į namą, esantį (duomenys neskelbtini), popierinį maišą su užrašu „Lactose edible grade“ atvežė G. V. bei nurodė, kad juos vėliau paims. Teisiamojo posėdžio metu K. K. nurodė, kad G. V. atvažiavo pasikeisti automobilio tepalus ir pradėjus kalbėti apie tai, kad name nėra vandens, G. V. pasakė, kad turi talpyklą ir gali ją atiduoti. Atvežė talpyklą ir kartu paprašė palaikyti name kažkokį maišą. Visgi, apklaustas apeliacinės instancijos teisme K. K. jau neigė žinojęs, kad G. V. paliko maišą jo uošvių namuose, bei nurodė žinojęs tik tai, kad G. V. ten buvo nuvežęs didelę, gal 200 litrų, talpyklą vandeniui laikyti.

55. Taigi, matyti, kad K. K. viso proceso metu teigė, kad daiktai, rasti šiame name, o taip pat ir maišas su milteliais, kurių sudėtyje rasta psichotropinė medžiaga, priklausė G. V.. K. K. parodymai dėl aplinkybės, kaip G. V. daiktai atsirado šiame name, buvo nenuoseklūs – vienų apklausų metu jis teigė, kad daiktus į šį namą nuvežė G. V., o kitų – kad G. V. prašymu šiuos daiktus nuvežė jis, tačiau jis nuosekliai teigė, kad popierinį maišą su užrašu „Lactose edible grade“ atvežė G. V.. Be to, iki proceso apeliacinės instancijos teisme, K. K. nuosekliai teigė, kad jis žinojo, kad šie G. V. daiktai yra nurodytame name.

56. G. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad yra lankęsis (duomenys neskelbtini), pas K. K., tačiau nurodė, kad nėra ten nieko vežęs ir nieko palikęs, nėra ten buvęs, kai name nebuvo K. K.. Taip pat nurodė, kad buvo davęs K. K. vieną maišą su laktoze, tačiau jis nežino, kur K. K. jį padėjo. Nurodė, kad maišas su laktoze buvo skirtas metamfetamino gamybai, jeigu reikėtų jį atskiesti. Nuteistasis G. V. nepripažino, kad šiuo adresu rasti daiktai priklauso jam. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į K. K. parodymus, kurie dalyje dėl minėtų daiktų priklausomybės G. V. bei dėl to, kad maišą, kuriame rastos psichotropinės medžiagos, atvežė G. V., yra nuoseklūs, taip pat įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekstą – t. y. jog nustatyta, kad G. V. susitarė su nenustatytu asmeniu, kad pagamins psichotropines medžiagas – metamfetaminą, bei tai, kad jis pats nurodė, kad laktozės milteliai yra skirti metamfetamino gamybai, tokius G. V. parodymus – t. y. jog jis šie daiktai, o tame tarpe ir maišas, su užrašu „Lactose edible grade“, kuriame buvo rastos psichotropinės medžiagos, priklauso ne jam, vertina kaip jo siekį išvengti atsakomybės.

57. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys – nuteistojo K. K. nuoseklūs parodymai patvirtina, kad abu nuteistieji žinojo, kad G. V. daiktai, o taip pat ir maišas, kuriame rastos psichotropinės medžiagos, yra laikomi name, esančiame (duomenys neskelbtini). Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, abu nuteistieji suvokė, kad laktozės milteliai naudojami psichotropinių medžiagų gamybai – t. y. metamfetamino atskiedimui. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą. Pirmiausia tai, kad kartu su milteliais, kurių sudėtyje rastos psichotropinės medžiagos, kratos metu buvo rasti daiktai, skirti psichotropinių medžiagų gamybai, laikymui, pakavimui – t. y. elektroninės svarstyklės, piltuvėliai, švirkštai, vakuumavimo aparatas, ritiniai, skirti vakuumavimui, užspaudžiami polietileniniai maišeliai ir kt. Be to, šią išvadą patvirtina ir G. V. parodymai, kad jis davė K. K. maišelį su laktoze (nors byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad G. V. turėjo omenyje šį maišą, kadangi maišas su užrašu „Lactose edible grade milk sugar“ taip pat buvo rastas K. K. darbo vietoje - metaliniuose garažuose, adresu (duomenys neskelbtini)), bei svarbu, kad nuteistasis pats paaiškino, kad laktozės milteliai yra skirti metamfetamino gamybai, todėl įvertinus aplinkybę, kad byloje yra įrodyta, kad K. K. ir G. V. susitarė gaminti psichotropines medžiagas, laikytina, kad ir K. K. suvokė, kam yra skirti šie milteliai. Be to, teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, kad nuteistieji suvokė, kad šie milteliai skirti metamfetamino gamybai bei įvertinusi aplinkybę, kad pakuotė su laktozės milteliais, kurių sudėtyje rastos psichotropinės medžiagos, buvo atidaryta – t. y. milteliai galimai jau buvo naudoti gaminant psichotropines medžiagas (ši aplinkybė nustatyta vadovaujantis prie kratos protokolo pateiktomis nuotraukomis), sprendžia, kad nutiestieji suvokė, kad juose gali būti likęs psichotropinių medžiagų likutis.

58. Teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentu, kad šių rastų psichotropinių medžiagų paklausa ir pardavimas yra betikslis, nes pardavimo atveju būtų realizuota daugiau kaip pusę kilogramo laktozės, be to, suvartojus 598,97 g, geltonos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra tik 0,251 g, metamfetamino, vargu, ar asmuo pajaustų psichotropinės medžiagos poveikį. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad K. K. ir G. V. šį metamfetamino kiekį įgijo, gabeno ir laikė tikslu jas savarankiškai parduoti ar kitaip platinti, yra abejotina. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodyti duomenys patvirtina, kad K. K. ir G. V. daiktus, rastus kratos metu statomame name, esančiame (duomenys neskelbtini), tame tarpe ir miltelius, ant kurių maišo buvo užrašas „Lactose edible grade“, laikė turėdami tikslą juos naudoti psichotropinių medžiagų gamybai, tačiau nedisponavo šiomis medžiagomis turint savarankišką tikslą – jas parduoti ar kitaip platinti, kaip nepagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas.

59. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiuos G. V. ir K. K. veiksmus kvalifikavo kaip atskirą nusikalstamą veiką. BK 63 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Pagal formuojamą teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami bendros tyčios (kasacinės nutartys Nr. 2K-37-689/2018 Nr. 2K-177-788/2019 ir kt.). Taigi, tęstinės nusikalstamos veikos ypatumas, kad ji daroma ne ištisai, o susideda iš atskirų veikų, kurios, esant kitoms aplinkybėms, galėtų būti kvalifikuojamos atskirai, tačiau dėl bendros tyčios ar kitų požymių sudaro vienos tos pačios savarankiškos nusikalstamos veikos atskiras sudėtines dalis (epizodus).

60. Pirmiau aptarti faktiniai duomenys ir nustatytos įvykio aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nuteistųjų tyčia dėl neteisėto disponavimo 0,251 g metamfetamino, rasto 598,97 g laktozės milteliuose, kurie, kaip patvirtina nuteistojo parodymai, buvo naudojami psichotropinėms medžiagoms atskiesti, bei dėl neteisėto disponavimo labai didelio kiekio – 15,761.64 kg metamfetamino, formavosi iš naujo ir sudarė dviejų nusikaltimų objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Medžiagoje, skirtoje atskiesti psichotropinę medžiagą, rastas metamfetamino likutis, esant kitų, anksčiau paminėtų aplinkybių visumai, tik patvirtina teismo įsitikinimą, kad nuteistieji turėjo tyčią pagaminti psichotropinę medžiagą – metamfetaminą bei sudaro pagrindą išvadai, kad nuteistųjų K. K. ir G. V. nusikalstamas sumanymas pagaminti psichotropines medžiagas, turint tikslą psichotropines medžiagas realizuoti (t. y. parduoti asmeniui, su kuriuo susitarė G. V.), buvo įgyvendintas vieninga tiesiogine tyčia, disponuojant geltonos spalvos milteliais, kurie buvo maiše su užrašu „Lactose Edible Grade“, kurioje rasta psichotropinė medžiaga, kurios kiekis 0,251 g bei disponuojant psichotropinėmis medžiagomis – 15,761.64 kg metamfetamino.

61. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistajam K. K. bei mirusiojo nuteistojo G. V. gynėjui nebuvo pranešta apie galimybę šių nuteistųjų nusikalstamus veiksmus, numatytus BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuoti į vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Kasacinio teismo praktikoje yra pasakyta, kad priimant sprendimą dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo, iš anksto apie tai neįspėjus nuteistojo, tokiu atveju būtina įvertinti, ar toks nusikalstamos veikos perkvalifikavimas nesukuria „procesinio netikėtumo“ nuteistajam ir nepažeidžia jo teisės žinoti kaltinimo pobūdį ir nuo jo gintis (kasacinė nutartis Nr. 2K-172-788/2021). Teisėjų kolegija realaus pavojaus apeliantų procesinėms teisėms konkrečiu atveju nenustatė. Darydama šią išvadą teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad, visų pirma, byloje nėra pagrindo teigti, jog dėl pakeistos nusikalstamų veiksmų kvalifikacijos gynyba būtų buvusi kitokia. Kaip minėta pirmiau, nuteistieji nuosekliai neigė, jog jie neteisėtai disponavo 0,251 g metamfetamino – t. y. jog padarė BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, taip pat teisminio bylos nagrinėjimo metu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose neigė padarę BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Antra, K. K. ir G. V. nusikalstamų veikų perkvalifikavimas į vieną tęstinę veiką šiuo konkrečiu atveju nepasunkina jų teisinės padėties. Trečia, tiek Konstitucinio Teismo, tiek Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pasakyta, kad teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas. Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Taigi, įstatymas įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą būti aktyviam ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Apeliacinės instancijos teismas gali ištaisyti visas klaidas, padarytas nustatant tiek faktines bylos aplinkybes, tiek taikant įstatymus (Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 3 d., 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimai; kasacinė nutartis Nr. 2K-425/2012).

62. Todėl, esant nustatytoms aplinkybėms, K. K. ir G. V. nusikalstami veiksmai neteisėtai disponuojant labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – 15,761.64 kg metamfetamino bei neteisėtai disponuojant 0,251 g metamfetamino, vertinami kaip vienas tęstinis nusikaltimas ir iš BK 260 straipsnio 3 dalies ir BK 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikuojami į BK 260 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad E. N. nebuvo kaltinamas padaręs BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, jo padarytos nusikalstamos veikos neperkvalifikuojamos.

63. Be to, pirmosios instancijos teismas K. K. ir G. V. be psichotropinių medžiagų laikymo inkriminavo dar du alternatyvius nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius – šių medžiagų įgijimą bei gabenimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna minėtų medžiagų. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Gabenimas yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas. Medžiagos gali būti gabenamos jas transportuojant, nešant su savimi ir pan. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad gabenimu laikomas tokių medžiagų perkėlimas didesniais nuotoliais, pavyzdžiui, iš gatvės į gatvę, į kitą miestą ir pan. Pirmiausia, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimas šioje baudžiamojoje byloje pripažintas nustatytu, tačiau ši veika nepagrįsta baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, o kaltinimas narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimu neturi jokio turinio. Pirmosios instancijos teismas nurodė tik tai, jog K. K. ir G. V., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje neteisėtai įgijo psichotropines medžiagas. Psichotropinių medžiagų įgijimo faktas byloje tiesiog preziumuotas, remiantis šių prekių laikymo namo patalpose faktu. BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytos alternatyvios veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę, ir todėl kiekviena iš jų turi savarankišką procesinį įrodinėjimą ir negali būti preziumuojamos („išvedamos“) iš kitų BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytų ir įrodytų vėlesnių veikų. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltininko kaltę padarius nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas K. K. ir G. V. kaltu dėl neteisėto psichotropinių medžiagų įgijimo nenustatytomis aplinkybėmis, šių nuostatų nesilaikė, kaltinimo dalis, jog K. K. ir G. V., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje neteisėtai įgijo psichotropines medžiagas, nepagrįsta neginčijamais baudžiamojo proceso įstatymo nustatytais būdais gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nėra konkreti ir pagrįsta prielaidomis, todėl iš kaltinimo šalinama, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl nuosprendyje išdėstytų dalies teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju byloje neįrodyta ir kaltinimo dalis, kad K. K. kartu su G. V. gabeno šias psichotropines medžiagas iki namo, esančio (duomenys neskelbtini). Kaip minėta prieš tai, K. K. nuoseklūs parodymai patvirtina, kad maišą, kuriame buvo rastos psichotropinės medžiagos, į šį namą atvežė G. V.. Byloje nėra duomenų, paneigiančių šiuos K. K. parodymus. Atsižvelgiant į tai, ši nuosprendžio dalis taip pat keičiama, nurodant, kad psichotropines medžiagas gabeno tik G. V..

Dėl BK 260 straipsnio 2 dalyje ir BK 266 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų

64. Nuteistasis K. K. prašo jį išteisinti, nepadarius nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 2 dalyje, 266 straipsnio 3 dalyje.

65. Nustatyta, kad nuteistasis dėl šių nusikalstamų veikų buvo nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir laikė didelį kiekį – 91,667 g psichotropinių medžiagų ir labai didelį kiekį – 977,6 g pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių).

66. 2021 m. rugpjūčio 31 d. kratos protokole užfiksuota, kad pas K. K. metaliniame garaže Nr. 149, esančiame (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas mėlynas plastikinis bakas, mėlynas plastikinis bakas su užrašu „Sieros rūgštis“, mėlynas plastikinis bakas su užrašu „Langų ploviklio koncentratas“, baltas plastikinis bakas su raudonu kamščiu, baltas bakelis su rausvu skysčiu, baltas bakelis su etikete „Acetonas“, baltas bakelis su etikete „Acetonas“, baltas bakelis su etikete „Acetonas“, žalia plastikinė statinė. 2021 m. rugpjūčio 30 d. kratos protokole užfiksuota, kad K. K. darbo vietoje - „(duomenys neskelbtini)“ autoservise, pagalbinėse registruotose Registrų centre ir neregistruotose patalpose / metaliniuose garažuose, adresu (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta, be kita ko, plastikinis paketas LDL su rankena, kurio viduje 4 litrų baltos spalvos plastikinė talpykla, užsukta raudonu kamščiu, ant kurio etiketė „Vasarinis langų plovimo skystis“, talpyklos viduje skaidrus skystis, plastikinė raudonos spalvos 20 litrų talpykla, užsukta juodu kamščiu, su skysčiu viduje, turinčiu specifinį kvapą, juodos spalvos polietileninis maišas, kurio viduje dvi gelsvos spalvos 30 litrų talpyklos, užsuktos juodais kamščiais, kurių viduje rudos spalvos cheminės medžiagos likučiai, turintys specifinį kvapą.

67. Iš 2021 m. spalio 8 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. IBPS-V-2339653-21 nustatyta, kad rudos spalvos specifinio kvapo skysčio iš mėlynos spalvos plastikinio bako su etikete „Sieros rūgštis“, užplombuoto plomba Nr.125602, 2021 m. rugpjūčio 30 d. kratos metu rasto pas K. K. garaže Nr.149, esančiame (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė yra 0,795 g. Iš 2021 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. IBPS-V-2206998-21 nustatyta, kad rudos spalvos skysčio iš 4 l plastikinės talpyklos su etikete „Boker Summer Screen wash“, paimto kratos metu K. K. darbovietėje - (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra 1-os kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakas (prekursorius) – 1-fenil-2-propanonas. 2021 m. spalio 14 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2396917-21 užfiksuota, kad rudos spalvos specifinio organinių tirpiklių kvapo skysčio iš 20 l talpos raudonos spalvos plastikinės talpyklos, 2021 m. rugpjūčio 30 d. kratos metu rastos K. K. darbovietėje -(duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė yra 87,473 g; gelsvos spalvos medžiagos, susimaišiusios su rudos spalvos klampaus skysčio likučiais iš 30 l talpos plastikinės talpyklos, tyrimo eigoje pažymėtos Nr. 3, 2021 m. rugpjūčio 30 d. kratos metu rastos K. K. darbovietėje, (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė yra 0,627 g; gelsvos spalvos medžiagos, susimaišiusios su rudos spalvos klampaus skysčio likučiais iš 30 l talpos plastikinės talpyklos, tyrimo eigoje pažymėtos Nr. 4, 2021-08-30, kratos metu rastos K. K. darbovietėje - (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra metamfetaminas, kurio masė yra 2,772 g.

68. Pirmiausia, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl šių K. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų yra nemotyvuota bei apsiriboja iš esmės tik formaliais teiginiais, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad K. K. padarė šias nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius įrodymus bei atlikusi įrodymų tyrimą, sutinka su K. K. skundo argumentais, kad byloje nėra įrodymų, paneigiančių K. K. parodymus, kad garažuose rastos talpos su draudžiamomis medžiagomis nėra jo, bei kad K. K. nežinojo, koks yra šių talpų turinys.

69. Nustatyta, kad nuteistasis K. K. nuosekliai teigė, kad nežinojo, jog šiose talpose yra prekursoriai ar psichotropinės medžiagos. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas K. K. nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 30 d. kratos metu jam priklausančiame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), metalinių garažų masyve, pareigūnai rado mėlyną kanistrą su skysčiu, kelis acetono bakelius, minėtus skysčius jam buvo atvežęs E. N., kai keitė jo automobilio saloną. E. N. sakė, gal jam prireiks tuščių kanistrų, keičiant kokius tepalus. Taip pat paliko vieną pilną kanistrą, nežino, kas jame buvo, koks skystis. Ar garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo G. V. daiktų, jis nežino. Vėlesnės apklausos metu K. K. nurodė, kad G. V. atvažiuodavo pas jį į darbą, esantį (duomenys neskelbtini), ir matydavo, kad jis plauna automobilių detales ir pasiūlydavo tuščius bakelius tam, kad jis galėtų į juos supilti likusius po remonto tepalus arba panaudoti savo darbe. Vėlesnių apklausų metų ikiteisminio tyrimo, pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose metu K. K. taip pat nurodė, kad G. V. jam atveždavo ir palikdavo įvairias talpas. Taigi, matyti, kad K. K. viso proceso metu iš esmės nuosekliai teigė, kad G. V. jam atveždavo talpas, kurių dalį jam duodavo pasaugoti, o kitą dalį – atiduodavo naudoti darbinėje veikloje (tik pirminėje apklausė K. K. vietoje G. V. nurodė E. N.).

70. Analizuojant nuteistojo K. K. parodymus dėl konkrečių – t. y. kaltinime nurodytų talpų, kuriose rastos psichotropinės medžiagos ir prekursoriai, nustatyta, kad K. K. pirminėje apklausoje dėl 4 l plastikinės talpyklos su etikete „Boker Summer Screen wash“, rastos ir paimtos garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), nurodė, kad nežino, kam ji priklauso, nežino, koks joje yra skystis. Vėlesnės apklausos metu jis nurodė, kad šią talpą jam atvežė G. V.. Dėl 20 l talpos raudonos spalvos plastikinės talpyklos ir 30 l talpos plastikinės talpyklos, kurios buvos rastos ir paimtos garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), nuteistasis nurodė, kad jis nežino, kam jos priklauso, vėlesnės apklausos metu taip pat nurodė, kad šias talpas pirmą kartą pamatė iš parodytų nuotraukų. Dėl mėlynos spalvos plastikinio bako su etikete „sieros rūgštis“, rasto ir paimto garaže, adresu (duomenys neskelbtini), nuteistasis pirminės apklausos metu nurodė, kad šį kanistrą jam atvežė E. N., vėlesnės apklausos metu nurodė, kad kanistras su užrašu „sieros rūgštis“ priklauso jam, jame buvo laikoma tai, kas nurodyta ant kanistro (t. y. sieros rūgštis). Vėlesnių apklausų metu nuteistasis nurodė, kad plastikinį baką su etikete „Sieros rūgštis“ galėjo atvežti G. V., kaip ir daugelį kitų bakų, kuriuos jis atveždavo.

71. Apklaustas G. V. patvirtino tik dalį K. K. parodymų – dėl 2021 m. rugpjūčio 30 d. kratos metu garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), rastų ir paimtų daiktų, nurodė, kad jokių talpų ir daiktų K. K. atvežęs nebuvo, kas jų viduje - nežino. Nuteistasis pripažino tik tai, kad mėlynos spalvos didelės talpos statinės viduje esantis juodas maišas priklauso jam. Šį maišą su daiktais jis K. K. nuvežė likus maždaug savaitei laiko iki E. N. daiktus išvežant į sodybą. Taip pat pripažino, kad jis buvo davęs K. K. maišą su laktoze, tačiau negali pasakyti, ar tai tas pats maišas, taip pat buvo K. K. davęs gelsvos spalvos popierinį/plastikinį maišą, kurio viduje buvo du plastikiniai maišai su gelsvos spalvos kristalinės medžiagos likučiais, paaiškino, kad tai gali būti metilaminochloridas, kuris yra metamfetamino sudedamoji dalis, kuris yra leidžiamas civilinėje apyvartoje. Taip pat G. V. nurodė, kad garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta mėlyna 20 l talpa su sieros rūgštimi priklauso jam, jis ją perdavė K. K., ji buvo skirta metamfetamino gamybai, kitos talpos jam nepriklauso, kas jose laikoma, nežino.

72. Taigi, įvertinus nuteistųjų parodymus matyti, kad K. K. viso proceso metu iš esmės teigė, kad talpos, kuriose rastos psichotropinės medžiagos, prekursoriai priklausė G. V.. Tik dėl talpos su etikete „Sieros rūgštis“ nuteistasis vienos apklausos metu nurodė, kad ši talpa priklauso jam, tačiau nurodė, kad joje laikė sieros rūgštį, o ne psichotropines medžiagas. Vėlesnių apklausų metu nuteistasis jau teigė, kad šią talpą taip pat atvežė G. V.. G. V. apklausos metu pripažino, kad garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta mėlyna 20 l talpa su sieros rūgštimi, priklauso jam, jis ją perdavė K. K.. Įvertinus aplinkybę, kad kratos metu garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo rastas ir paimtas mėlynas bakas su užrašu „sieros rūgštis“, kuriame buvo rasta psichotropinė medžiaga bei mėlynas bakas be užrašo, kuriame buvo rasta sieros rūgštis, taip pat įvertinus G. V. parodymus, kad jam priklausanti talpa su sieros rūgštimi buvo skirta metamfetamino gamybai, neatmetama, jog G. V. turėjo omenyje, jog jam priklauso talpa su užrašu „sieros rūgštis“, kurioje rasta sąlyginai (įvertinus talpos dydį) nedaug psichotropinės medžiagos – t. y. 0,795 g metamfetamino.

73. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje negali būti preziumuojama, o turi būti įrodyta dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Pareigą įrodyti, kad asmuo padarė tam tikrą nusikaltimą, turi baudžiamąjį persekiojimą vykdančios institucijos. To nepadarius, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (lot. in dubio pro reo). Esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, draudžiama veiką kvalifikuoti pagal baudžiamąjį įstatymą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018 ir kt.).

74. Nagrinėjamu atveju vien aplinkybė, kad talpos su psichotropinėmis medžiagomis ir prekursoriais buvo rastos K. K. garažuose, savaime nesudaro pagrindo jo pripažinti kaltu padarius BK 260 straipsnio 2 dalyje ir 266 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių K. K. teiginius, kad kaltinime nurodytas talpas jam atvežė G. V. ir kad jis nežinojo, koks yra šių talpų turinys. Svarbu pažymėti ir tai, kad nors G. V. nepripažino, kad K. K. atvežė talpas, kuriose buvo psichotropinės medžiagos ar prekursoriai, tačiau jis neneigė, kad tam tikras talpas K. K. atveždavo.

75. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog K. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir laikė didelį kiekį – 91,667 g psichotropinių medžiagų ir labai didelį kiekį – 977,6 g pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), bei nesant kitų įrodymų, pagrindžiančių K. K. kaltę, visos abejonės aiškinamos K. K. naudai. Vadovaujantis tuo, K. K. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir 266 straipsnio 3 dalį išteisintinas, nes jo veiksmuose nėra paminėtų nusikaltimų sudėties (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

76. Be to, nustatyta, kad visi apeliantai skunduose ginčija nuteistiesiems paskirtas bausmes.

77. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina paskyrimą kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

78. Už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriamas laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų; už BK 266 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – laisvės atėmimas nuo šešerių iki dešimties metų.

79. Dėl apeliantų prašymo paskirti švelnesnę bausmę, pažymėtina, kad bausmės rūšies ir dydžio parinkimas pirmiausiai yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelnina ar sugriežtina tik tada, jei pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas aptartų baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo klaidų, skirdamas bausmę nuteistiesiems, nepadarė.

Dėl E. N. skirtos bausmės

80. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę E. N., atsižvelgė į tai, kad jis padarė labai sunkų ir sunkų nusikaltimus, kaltę iš dalies pripažino. Nuteistasis iki šiol teistas keturis kartus, iš jų - ir už disponavimą narkotinėmis medžiagomis dideliu bei nedideliu kiekiu, teistumas neišnykęs, nuteistasis daug kartų baustas administracine tvarka. Teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė bei nustatė vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad padaryti nusikaltimai, susiję su narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis, kuriuos padarė nuteistasis, kelia didelį pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, padeda plisti narkomanijai. Be to, teismas įvertino, kad nuteistojo padaryti nusikaltimai baigti ir tyčiniai. Nuteistasis juos darydamas suvokė nusikalstamų veikų pobūdį ir norėjo taip veikti. Įvertinęs šias aplinkybes teismas nuteistajam skyrė sankcijose numatytą terminuotą laisvės atėmimo bausmę, jos dydžius parinkdamas artimus sankcijų vidurkiui. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pirmosios instancijos teismas paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 metų.

81. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Keisti skundžiamu nuosprendžiu E. N. paskirtos bausmės dydį ir švelninti paskirtą bausmę nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

82. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde prašydami sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę, nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad E. N. ir kiti asmenys davė tik iš dalies teisingus parodymus ir šiuos parodymus davė tik „priremti įrodymų“. Nesant nei faktinio, nei teisinio pagrindo netikėti E. N. parodymais, apeliantų vertinimu, turi būti pripažinta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką tokią, kokios požymiai buvo susiformavę jo sąmonėje ir jis nuoširdžiai gailisi padaręs šią nusikalstamą ir tai turi būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą).

83. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

84. Taigi, šiai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei nustatyti būtina konstatuoti vieną iš trijų alternatyvų sąlygų: kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi, kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir padėjimą išaiškinti nusikalstamą veiką, kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir padėjimą išaiškinti ją darant dalyvavusius asmenis. Kaip minėta, šiuo atveju apeliantai prašo pripažinti, kad E. N. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

85. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, Nr. 2K-550/2008, Nr. 2K-638/2010, Nr. 2K- 106/2011). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, Nr. 2K- 259/2009, Nr. 2K-327/2010, Nr. 2K-123/2011, Nr. 2K-7-54-677/2015). Nuoširdus gailėjimasis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, Nr. 2K- 259/2009, Nr. 2K-94/2010, Nr. 2K-450/2010, Nr. 2K-7-107/2013).

86. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nors nuteistasis nurodo, jog prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų, tačiau vien tik toks deklaravimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi nuteistasis davė tik iš dalies teisingus parodymus, E. N. nėra nuoširdus, nes jis nepripažino esminių bylos aplinkybių. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis neigė žinojęs, kad gamina ir laiko psichotropines medžiagas bei teigė, kad planavo gaminti prekursorius. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teismų praktiką, prisipažinimas nereiškia, jog kaltininkas turi sutikti su visa kaltinimų apimtimi – turi būti pripažįstamos esminės faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės; taip pat kaltinamasis neturi visiškai sutikti su jo veikos teisiniu vertinimu, kuris pateiktas kaltinime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020). Tačiau nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, jog E. N. ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas – t. y. prisipažino, kad suvokė, jog gamino ir laikė psichotropines medžiagas, teisėjų kolegija tai, jog nuteistasis vėliau ėmė teigti, kad šių aplinkybių nesuvokė, vertina ne kaip jo nesutikimą su jo atliktų veiksmų teisiniu vertinimu, o kaip siekį išvengti griežtos atsakomybės, jo parodymų nenuoseklumas parodo, kad E. N., duodamas parodymus nėra nuoširdus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti E. N. ir jo gynėjo skundo ir pripažinti tai nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

87. Teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentu, kad E. N. vaidmuo darant nusikalstamas veikas nebuvo pagrindinis. Bylos duomenys patvirtina, kad E. N. vaidmuo pasireiškė iš esmės tuo, kad jis suteikė G. V. ir K. K. nuošalią vietą psichotropinių medžiagų gamybai, taip pat atlikto pagalbinius darbus – iš K. K. garažo į sodybą nuvežė dalį priemonių, skirtų psichotropinių medžiagų gamybai, taip pat vykdė G. V. nurodymus – keturračiu, prie kurio buvo prikabinta priekaba su talpykla, kurioje buvo jų sumaišyti skysčiai, važinėjo laukais, taip pat keturračiu išvežė ir išpylė nereikalingą likusią masę, plovė talpas, kuriose buvo gaminamos psichotropinės medžiagos, degino nuteistųjų rūbus. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors E. N. vaidmuo nebuvo pagrindinis, tačiau jis pakankamai aktyviai dalyvavo nusikalstamų veikų daryme atlikdamas pagalbinius darbus. Be to, svarbu pažymėti, kad pats E. N. pripažino, kad sutiko padėti G. V., nes šis pasakė, kad jo „nenuskriaus“ – jam duos 2 000, gal net 3 000 eurų. Taigi, E. N. nusikalstamas veikas padarė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas neteisėtu būdu, susijusiu su psichotropinių medžiagų disponavimu, užsidirbti pajamų, kas kelia ypatingai didelį pavojų ir daro didelę žalą visuomenei. Todėl šios aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo švelninti E. N. paskirtos bausmės.

88. Skunde nurodyti duomenys, susiję su E. N. asmenybe – t. y. kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki sulaikymo prižiūrėjo sunkiai sergančią motiną bei motinos draugą, taip pat (duomenys neskelbtini) pateikta pažyma, kurioje bendrovė įsipareigoja nuteistąjį priimti į darbą bei kurioje jis teigiamai charakterizuojamas, Šiaulių kalėjimo pateikta charakteristika, kurioje E. N. charakterizuojamas teigiamai, yra svarbios, tačiau nesudaro pagrindo dar labiau švelninti nuteistajam paskirtos bausmės.

89. Teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentu, kad tai, jog E. N. anksčiau teistas, neeliminuoja galimybės taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę bausmę, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tokios aplinkybės ir nenurodė. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju byloje nėra nustatyta aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo padarytą nusikaltimą ar jo asmenybę, kurių visuma leistų spręsti, kad BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu nuteistajam galėtų būti skirta mažesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė ir taip realizuota BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis. Įvertinusi BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti reikšmingus duomenis, teisėjų kolegija neįžvelgia aplinkybių, kurios leistų vertinti nuteistojo veikos pavojingumą kaip daug mažesnį nei rūšinį tokių nusikalstamų veikų pavojingumą, ar pripažinti, kad nuteistojo asmenybė vertintina kaip mažiau pavojinga.

90. E. N. ir jo gynėjas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo aspektą. Apeliantų vertinimu, nors nuteistųjų padaryta veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau šios veikos aplinkybės, įvykdymo būdas rodo mažesnį jos pavojingumą nei tipinės šiuo BK 260 straipsniu uždraustos veikos. Šį savo teiginį apeliantai motyvuoja tuo, kad nusikaltimas buvo padarytas veikiant pačia paprasčiausia bendrininkavimo forma – bendrininkų grupe, psichotropinė medžiaga nebuvo realizuota, nebuvo išplatinta jokiems asmeninis, visas medžiagos kiekis buvo surastas ir paimtas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, dėl to nesukėlė žalos BK 260 straipsnyje saugomiems gėriams, be to, nors nuteistųjų disponuotas psichotropinės medžiagos kiekis viršijo teisės aktais nustatytą labai didelio kiekio ribą, jų disponuotas kiekis nebuvo išimtinai didelis, be to, nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai laukė psichotropinių medžiagų pagaminimo ir tik po to sulaikė nuteistuosius, o tai taip pat mažina E. N. įvykdyto nusikaltimo pavojingumą. Teisėjų kolegija su šiais skundo teiginiais nesutinka. Pirmiausia, pažymėtina, kad kaip apeliacinės instancijos teismas jau nurodė anksčiau, apeliantų argumentas, kad policijos pareigūnai laukė, kol nuteistieji pagamins psichotropines medžiagas ir tik tada juos sulaikė, yra nepagrįstas, jį paneigia byloje esantys liudytojų parodymai. Taip pat nors nuteistieji veikė mažiausiai pavojinga bendrininkavimo forma, tačiau teismas pažymi, kad ir veikimas bendrininkų grupe pripažįstamas nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe, todėl priešingai nei nurodo apeliantai, nelaikytinas aplinkybe, patvirtinančia mažesnį nuteistųjų padarytos veikos pavojingumą. Kaip nepagrįstas vertinamas ir apeliantų argumentas, kad nuteistųjų disponuotas psichotropinių medžiagų kiekis nebuvo išimtinai didelis, kadangi nustatyta, kad nuteistieji disponavo labai dideliu jų kiekiu, kas savaime nusikaltimą daro labai pavojingu. Pažymėtina ir tai, kad nors, apeliantų teigimu, dėl nusikalstamos veikos padarymo nebuvo padaryta žala, nenukentėjo įstatymų saugomi gėriai, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog kelią tam užkirto nusikalstamos veikos išaiškinimas ir psichotropinių medžiagų suradimas, bet ne nuteistųjų apsisprendimas neišplatinti pagamintos psichotropinės medžiagos, todėl ši aplinkybė taip pat nedaro nusikalstamos veikos mažiau pavojinga.

91. Be to, apeliantai skunde cituoja teismų praktiką bei nurodo, kad yra buvę daug atvejų, kuomet asmenys, net didesniu laipsniu prisidėję prie analogiškos veikos padarymo, yra nuteisiami 4-5 metų laisvės atėmimo bausmėmis. Pirmiausia, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, skirdamas bausmę, kiekvienu atveju vertina konkrečios bylos aplinkybes, atsižvelgia ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti. Analizuojant apelianto pacituotą praktiką nustatyta, kad pvz.: baudžiamojoje byloje Nr. 2K-179-693/2019 nuteistasis buvo nuteistas už vieno labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, ir vieno baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą, teismas konstatavo, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, jo vaidmuo buvo pasyvus - psichotropinės medžiagos laikymas pasireiškė tuo, kad apie jos buvimo (laikymo) vietą jam buvo žinoma iš asmens, disponavusio ja, po kurio nužudymo paketas su psichotropine medžiaga atsidūrė jo žinioje. Baudžiamojoje byloje Nr. 1A-184-197/2019 nuteistieji padarė vieną labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, abu nuteistieji anksčiau nebuvo teisti. Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-1073/2019 vienas iš nuteistųjų padarė vieną labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, o kitas – vieną labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, šioje baudžiamojoje byloje buvo nustatyta nuteistųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nuteistieji viso proceso metu davė tapačius parodymus, be to, skiriant bausmę buvo atsižvelgta į šių nuteistųjų ilgalaikį bendradarbiavimą su teisėsaugos institucijomis ir jų pagalba siekiant nustatyti kitus nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Baudžiamojoje byloje Nr. 1A-81-449/2019 nuteistasis padarė vieną labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, du apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 265 straipsnio 1 dalyje bei pasikėsino padaryti vieną labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad nuteistasis sulaikytas iš karto visiškai pripažino savo kaltę, parodė vietas, kuriose augino kanapes, be to, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis, gyvendamas užsienyje, ten vartojo kanapes, narkotines medžiagas vartojo nuoširdžiai tikėdamas, kad tai padės jam išsigydyti depresiją ir skrandžio opą, nuteistasis anksčiau teistas, tačiau teistumai išnykę. Baudžiamojoje byloje Nr. 1A-81-449/2018 nuteistasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 265 straipsnio 1 dalyje bei pasikėsino padaryti vieną labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, nuteistasis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nuteistasis anksčiau neteistas, nebaustas administracinėmis nuobaudomis, nusikaltimus padarė atsitiktinai, faktiškai buvo įtrauktas į nusikalstamas veikas savo bendrininkų, nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje (taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliantai nurodo, kad šioje baudžiamojoje byloje nuteistajam buvo skirta laisvės apribojimo bausmė, tačiau priešingai, šioje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismas panaikino paskirtą laisvės apribojimo bausmę ir nuteistajam paskyrė laisvės atėmimo bausmę). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje E. N. nuteistas už tai, kad padarė vieną labai sunkų ir vieną sunkų nusikaltimą. E. N. padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, jis juos padarė veikdamas bendrininkų grupe, siekdamas pasipelnyti, be to, nuteistasis anksčiau teistas, nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nors nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino, tačiau vėliau, siekdamas išvengti griežtos bausmės, dalį kaltės ėmė neigti, nebuvo nuoširdus. Pažymėtina, jog precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktinėms aplinkybėms arba labai panašios į jas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Todėl, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, apelianto pacituota teismų praktika netaikytina kaip precedentas nagrinėjamoje byloje.

92. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo atžvilgiu netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų bei neskyrė E. N. švelnesnės bausmės, negu numatyta baudžiamajame įstatyme. E. N. paskirta bausmė yra teisinga bei proporcinga, keisti jos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas E. N. paskirtas bausmes, taip pat tinkamai pritaikė bausmių bendrinimą reglamentuojančius įstatymus.

Dėl G. V. bausmės

93. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę G. V., atsižvelgė į tai, kad jis padarė labai sunkų ir du sunkius nusikaltimus (šiuo nuosprendžiu apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nuteistasis padarė vieną labai sunkų ir vieną sunkų nusikaltimą, kadangi dvi G. V. nusikalstamas veikas kvalifikavo kaip vieną tęstinį nusikaltimą), kaltę iš dalies pripažino. Nuteistasis iki šiol buvo teistas du kartus, iš jų - ir už disponavimą narkotinėmis medžiagomis turint tikslą platinti. Teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė bei nustatė vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje. Teismas atsižvelgė į tai, kad padaryti nusikaltimai, susiję su narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis, kuriuos padarė nuteistasis, kelia didelį pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, padeda plisti narkomanijai. Be to, teismas įvertino, kad nuteistojo padaryti nusikaltimai baigti ir tyčiniai. Nuteistasis juos darydamas suvokė nusikalstamų veikų pobūdį ir norėjo taip veikti. Įvertinęs šias aplinkybes teismas nuteistajam skyrė sankcijose numatytą terminuotą laisvės atėmimo bausmę, jos dydžius parinkdamas artimus sankcijų vidurkiui.

94. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas G. V. bausmę, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei paskyrė jam teisingą bei proporcingą bausmę.

95. Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje esančią situaciją, kad po apeliacinio skundo padavimo G. V. mirė, teisėjų kolegija nevertina ir plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su jam paskirta bausme, kadangi bausmės klausimas jau prarado aktualumą.

Dėl K. K. bausmės

96. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę K. K., atsižvelgė į tai, kad jis padarė labai sunkų ir keturis sunkius nusikaltimus (šiuo nuosprendžiu apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nuteistasis padarė vieną labai sunkų ir vieną sunkų nusikaltimą, kadangi dvi K. K. nusikalstamas veikas kvalifikavo kaip vieną tęstinį nusikaltimą, bei dėl dviejų nusikalstamų veikų K. K. išteisino), kaltę iš dalies pripažino. Nuteistasis iki šiol teistas vieną kartą, daug kartų baustas administracine tvarka. Teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė bei nustatė vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupe. Teismas įvertino ir tai, kad K. K. dirbo, charakterizuojamas teigiamai. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad padaryti nusikaltimai, susiję su narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis, kuriuos padarė nuteistasis, kelia didelį pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, padeda plisti narkomanijai. Be to, teismas įvertino, kad nuteistojo padaryti nusikaltimai baigti ir tyčiniai. Nuteistasis juos darydamas suvokė nusikalstamų veikų pobūdį ir norėjo taip veikti. Įvertinęs šias aplinkybes teismas nuteistajam skyrė sankcijose numatytą terminuotą laisvės atėmimo bausmę, jos dydžius parinkdamas artimus sankcijų vidurkiui. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pirmosios instancijos teismas bausmes subendrino jas iš dalies sudedant ir apėmimo būdu ir paskyrė subendrintą 12 metų laisvės atėmimo bausmę.

97. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

98. Teisėjų kolegija skunde nurodomas aplinkybes, kad K. K. po nusikalstamų veikų padarymo nepadarė naujų nusikalstamų veikų, jog jis dirba, turi legalų pragyvenimo šaltinį, savanoriauja, rūpinasi šeima, gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, vertina kaip svarbias, tačiau pažymi, kad jos nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam paskirtos bausmės. Teisėjų kolegija pažymi, kad skiriant bausmę taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertintos vertybės, į kurias nusikalstamomis veikomis buvo kėsintasi, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip sumenkinamos įstatymo saugomos vertybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-137-693/2017).

99. Nuteistasis skunde nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laiko tai, kad jis daug kartų baustas administracine tvarka. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvardino K. K. charakterizuojančius duomenis ir, be kita ko, nurodė, kad nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalto bendrininkų grupe, taip pat nurodė, kad nuteistasis daug kartų baustas administracine tvarka, tačiau nenurodė, kad šią aplinkybę laiko sunkinančia jo atsakomybę. Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad aplinkybė, jog nuteistasis yra baustas administracine tvarka, nėra reikšminga skiriant bausmę, kadangi padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai nėra susiję su veikomis, už kurias apeliantas yra nuteistas, tokius pažeidimus daugiau ar mažiau yra padaręs kiekvienas žmogus. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši aplinkybė yra svarbi nustatant nuteistojo asmenybę bei parodo, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis nustatytų taisyklių. Sutiktina su skundo argumentu, kad ši aplinkybė savaime negali lemti teismo sprendimo skirti nuteistajam bausmę artimą sankcijoje numatytam vidurkiui, tačiau šiuo atveju Klaipėdos apygardos teismas, priimdamas sprendimą skirti nuteistajam bausmę, artimą vidurkiui, rėmėsi ne tik šia aplinkybe, o nustatytų aplinkybių, kurias apeliacinės instancijos teismas nurodė anksčiau, visuma.

100. Apeliantas skunde prašo taikyti 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti nuteistajam švelnesnę bausmę nei numatyta sankcijoje. Apeliantas pažymi, kad realus laisvės atėmimas nėra vienintelė bausmė ir šiuo atveju K. K. ji neturėtų būti skiriama. K. K. galima skirti areštą, baudą, ar laisvės atėmimo bausmę, ją atidedant.

101. Pirmiausia, teisėjų kolegija pažymi, kad K. K. yra pripažintas kaltu padarius labai sunkų ir sunkų nusikaltimą. BK 75 straipsnio nuostatos neleidžia atidėti laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, taip pat neleidžia iš dalies atidėti laivės atėmimo bausmės, paskirtos už labai sunkų nusikaltimą bei už sunkius nusikaltimus, numatytus BK XXXVII skyriuje (t. y. už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis). Taip pat nėra galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatų ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, kaip skunde prašo apeliantas.

102. BK 54 straipsnis „Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai“ yra įtvirtintas baudžiamojo įstatymo VII skyriuje „Bausmės skyrimas“. Tuo tarpu BK 75 straipsnis „Bausmės vykdymo atidėjimas“ yra reglamentuotas baudžiamojo įstatymo X skyriuje „Bausmės vykdymo atidėjimas ir atleidimas nuo bausmės“. Taigi, analizuojant baudžiamąjį įstatymą sistemiškai matyti, kad BK 54 straipsnis (įskaitant šio straipsnio 3 dalį) ir BK 75 straipsnis yra reglamentuoti skirtinguose baudžiamojo įstatymo skyriuose, reglamentuojančiuose skirtingus baudžiamosios teisės institutus – atitinkamai bausmių skyrimą ir bausmių vykdymą. Apie skirtingą aptariamų teisės institutų pobūdį ir paskirtį galima spręsti ir iš susiformavusios teismų praktikos (pvz. Lietuvos Apeliacinio Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-261-579/2023, Nr. 1A-192-851/2024).

103. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kai bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015, 2K-334-699/2017). Tuo tarpu BK 75 straipsnio 1-3 dalyse įtvirtinta teismo diskrecinė teisė (visiškai arba iš dalies) atidėti kaltininkui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą pirmiausiai yra siejama su formaliaisiais pagrindais (nusikalstamos veikos kategorija ir paskirtos bausmės dydžiu), sudarančiais pagrindą svarstyti (visiškai arba iš dalies) atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

104. Taigi, matyti, kad šių teisės institutų prigimtis, siekiami tikslai yra skirtingi: BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas yra susijęs su sankcijoje nenumatytos bausmės rūšies arba bausmės trukmės (dydžio) parinkimu ir paskyrimu nuteistajam, o ne su bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų sušvelninimu. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju, vadovaujantis nurodytomis įstatymo nuostatomis, nėra galimybės nuteistajam atidėti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

105. Be to, teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentu, kad teismų praktikoje nėra jokio sąrašo išimtinių aplinkybių, kurios yra laikomos išimtinėmis ir joms esant turėtų būti taikoma BK 54 straipsnio 3 dalis. Kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai, vienu atveju tos pačios aplinkybės laikomos išimtinėmis, kitu atveju – ne. Kaip minėta, iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Svarbiausia yra tai, kad būtent tas aplinkybių visetas ir leidžia padaryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principams (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-81-449/2018). Teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentu, kad tai, jog K. K. pilnai neprisipažino padarius nusikalstamas veikas, veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe, savaime neeliminuoja galimybės jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Visgi, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių aplinkybių visumą – t. y. nusikalstamų veikų pobūdį (kaip jau minėta, nuteistieji disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų ir prekursorių, kas savaime nusikaltimą daro labai pavojingu, be to, nors nuteistasis nurodo, kad nebuvo padaryta žala, nenukentėjo įstatymų saugomi gėriai, nes psichotropinės medžiagos išplatintos nebuvo, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip minėta prieš tai, kelią tam užkirto nusikalstamos veikos išaiškinimas ir psichotropinių medžiagų suradimas, bet ne nuteistųjų apsisprendimas neišplatinti pagamintos psichotropinės medžiagos, todėl ši aplinkybė taip pat nedaro nusikalstamos veikos mažiau pavojinga), nuteistojo K. K. vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme (sutiktina su skundo argumentu, jog jis nebuvo veikos nebuvo veikų sumanytojas ir organizatorius, tačiau nustatyta, kad jis buvo aktyvus nusikaltimų vykdytojas – jis net keliose savo patalpose (garažuose, uošviams priklausančiame name) laikė prekursorius, medžiagas, skirtas psichotropinių medžiagų gamybai, iki E. N. sodybos gabeno medžiagas, skirtas psichotropinių medžiagų gamybai ir prekursorius, be to, tiesiogiai dalyvavo psichotropinių medžiagų gamyboje, t. y. vykdydamas G. V. nurodymus jis maišė medžiagas, jas kilnojo, pilstė ir pan.), nuteistojo asmenybę (nors nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, anksčiau nebuvo teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, todėl galima teigti, kad jo padaryta nusikalstama veika buvo labiau atsitiktinio pobūdžio, tačiau nėra pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė dėl neapdairumo, priešingai, bylos duomenys (G. V. parodymai, kad jis K. K. pasiūlė užsidirbti apie 2 000 Eur už pusdienį darbo, K. K. parodymai, kad jam G. V. pasiūlė apie 1 000 Eur) patvirtina, kad K. K. veiką padarė dėl savanaudiškų paskatų – t. y. siekio užsidirbti pinigų), sprendžia, kad nėra pagrindo K. K. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų.

106. Be to, apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad izoliavus nuteistąjį tokiam ilgam laikui jo socialiniai ryšiai bus sugriauti negrįžtamai, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam paskirtos bausmės. Tai, kad nuteistajam paskirta bausmė sukels neigiamas pasekmes, yra tiesioginis K. K. neteisėto elgesio rezultatas.

107. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas K. K. paskyrė tinkamas bausmes bei jas tinkamai subendrino.

108. Visgi, šiuo nuosprendžiu K. K. padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje perkvalifikavus į vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, iš naujo spręstinas klausimas dėl bausmės už šias nusikalstamas veikas paskyrimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes, svarbias bausmės K. K. skyrimui, sprendžia, kad už šią nusikalstamą veiką skiriama bausmė, artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui – t. y. 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrinama apėmimo būdu su bausme, apygardos teismo paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 266 straipsnio 3 dalyje (t. y. 8 metų laisvės atėmimo bausme), ir K. K. skiriama galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų.

Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktais, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 327 straipsnio 1 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. nuosprendžio dalį, kuria K. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 266 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 7 metams, pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 metams, panaikinti bei šioje dalyje priimti naują nuosprendį – K. K. pagal BK 266 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendžio dalį dėl nuteistojo K. K. nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį, taip pat nuteistojo K. K. ir mirusiojo G. V. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybių pakeisti.

K. K. nusikalstamas veikas iš BK 260 straipsnio 3 dalies ir BK 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 260 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam bausmę - laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nusprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtą bausmę subendrinti su bausme, skirta pagal BK 266 straipsnio 3 dalį, ir K. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų.

Pašalinti iš Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. nuosprendžio aprašomosios dalies įrodytą pripažintos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, kuri šiuo nuosprendžiu perkvalifikuota į BK 260 straipsnio 3 dalį, aplinkybę, kad K. K. su G. V., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje neteisėtai įgijo psichotropines medžiagas bei K. K. šias psichotropines medžiagas nugabeno į jo naudojamas patalpas – namą, esantį (duomenys neskelbtini).

Nuosprendžio dalį, kuria G. V. pripažintas kaltu ir nuteistas, panaikinti, ir baudžiamąjį procesą G. V. nutraukti, jam mirus.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo E. N. ir jo gynėjo Vytauto Aginto skundą atmesti.