Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-261-579/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-12-06
Bylos Nr.: 1A-261-579/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-06-6-00031-2018-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Evaldas Gražys, Jolanta Čepukėnienė, Evaldas Pašilis
Nuteistasis: D. V.
Advokatai: Arūnas Bertulis

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-261-579/2023Teisminio proceso Nr. 1-06-6-00031-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.2; 1.1.8.10.1; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.14.6.3; 2.1.16.2.12; 2.4.1.6; 2.4.2.1; 2.4.6.4.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Evaldo Pašilio,

sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei,dalyvaujant prokurorei Sigutei Malinauskienei,nuteistajam D. V. ir jo gynėjui advokatui Arūnui Bertuliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. gynėjo advokato Arūno Bertulio apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 2 dalį, paskiriant laisvės atėmimo 3 metams 6 mėnesiams bausmę, ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, paskiriant 400 MGL (20 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir D. V. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 8 punktu, iš dalies atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, nustatant po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – 6 mėnesius, likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.

Viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu D. V. įpareigotas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu D. V. išteisintas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi iš D. V. konfiskuota 46 694 Eur vertės turto.

Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 7 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nuosprendis pakeistas:

D. V., pripažintam kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta bausmė – laisvės apribojimas 2 metams (BK 48 straipsnio 2017 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. XIII-960 redakcija), įpareigojant D. V. neatlygintinai išdirbti 150 valandų per 1 metus 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir D. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 2 metams (BK 48 straipsnio 2017 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. XIII-960 redakcija), įpareigojant D. V. neatlygintinai išdirbti 150 valandų per 1 metus 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. balandžio 11 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 7 d. nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. D. V. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „O.“ (toliau – ir bendrovė) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, turėdamas vieningą tyčią savintis bendrovei priklausančius pinigus, laikotarpiu nuo 2016 m. kovo mėnesio iki 2018 m. lapkričio mėnesio, tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos, bendrovės veiklos teritorijoje pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB „O.“ priklausantį, turtą – pinigus 46 694 Eur, o būtent:

1.1. Už parduotą stogo dangą ir komplektuojančias detales, įgytas UAB „O.“ vardu iš „R.“ AS pagal 2016 m. kovo 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3601053 ir 2016 m. kovo 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3601150, kurios 2016 m. kovo 9 d. krovinio važtaraščiu Nr. 3601180 ir 2016 m. kovo 15 d. krovinio važtaraščiu Nr. 3601292 „R.“ AS transportu buvo nugabentos A. Š. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), 2016 m. balandžio mėnesį iš A. Š. gavęs ne mažiau 2 779 Eur pajamų, neišrašęs PVM sąskaitos faktūros, nesurašęs kasos pajamų orderio ar pinigų priėmimo kvito, patvirtinančio 2 779 Eur grynųjų pinigų gavimą, ir pinigų neįnešęs į bendrovės kasą, juos pasisavino.

1.2. Už parduotą stogo dangą ir komplektuojančias detales, įgytas UAB „O.“ vardu iš „R.“ AS pagal 2016 m. balandžio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3601747 ir 2016 m. balandžio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3601981, kurios 2016 m. balandžio 6 d. krovinio važtaraščiu Nr. 3601931 ir 2016 m. balandžio 13 d. krovinio važtaraščiu Nr. 3602197 „R.“ AS transportu buvo nugabentos P. T. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), 2016 m. balandžio mėnesį, tiksliai nenustatytu metu, iš P. T. gavęs ne mažiau 3 191 Eur pajamų, neišrašęs PVM sąskaitos faktūros, nesurašęs kasos pajamų orderio ar pinigų priėmimo kvito, patvirtinančio 3 191 Eur grynųjų pinigų gavimą, ir pinigų neįnešęs į bendrovės kasą, juos pasisavino.

1.3. Už parduotą stogo dangą ir stogo dangos medžiagas, įgytas UAB „O.“ vardu iš „R.“ AS pagal 2016 m. balandžio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3602338, kurios 2016 m. balandžio 25 d. krovinio važtaraščiu Nr. 3602573 „R.“ AS transportu buvo nugabentos A. P. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), 2016 m. balandžio – gegužės mėnesį, tiksliai nenustatytu metu, iš A. P. gavęs 2 800 Eur pajamų, neišrašęs PVM sąskaitos faktūros, nesurašęs kasos pajamų orderio ar pinigų priėmimo kvito, patvirtinančio 2800 Eur grynųjų pinigų gavimą, ir pinigų neįnešęs į bendrovės kasą, juos pasisavino.

1.4. Už parduotą stogo dangą ir komplektuojančias detales, įgytas UAB „O.“ vardu iš „R.“ AS pagal 2016 m. gegužės 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3603505, kurios 2016 m. gegužės 23 d. krovinio važtaraščiu Nr. 3603853 „R.“ AS transportu buvo nugabentos V. Č. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), 2016 m. gegužės mėnesį, tiksliai nenustatytu metu, iš V. Č. gavęs 2 951 Eur pajamų, neišrašęs PVM sąskaitos faktūros, nesurašęs kasos pajamų orderio ar pinigų priėmimo kvito, patvirtinančio 2 951 Eur grynųjų pinigų gavimą ir pinigų neįnešęs į bendrovės kasą, juos pasisavino.

1.5. Už parduotą stogo dangą ir komplektuojančias detales, įgytas UAB „O.“ vardu iš „R.“ AS pagal 2016 m. liepos 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3605755 ir 2016 m. liepos 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3605844, kurios 2016 m. liepos 13 d. krovinio važtaraščiu Nr. 3606264 ir 2016 m. liepos 14 d. krovinio važtaraščiu Nr. 3606354 „R.“ AS transportu buvo nugabentos R. B. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), 2016 m. liepos mėnesį, tiksliai nenustatytu metu, iš R. B. gavęs 3 029 Eur pajamų, neišrašęs PVM sąskaitos faktūros, nesurašęs kasos pajamų orderio ar pinigų priėmimo kvito, patvirtinančio 3 029 Eur grynųjų pinigų gavimą, ir pinigų neįnešęs į bendrovės kasą, juos pasisavino.

1.6. Už parduotą stogo dangą ir komplektuojančias detales, įgytas UAB „O.“ vardu iš „R.“ AS pagal 2016 m. liepos 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3606203, kurios 2016 m. liepos 21 d. krovinio važtaraščiu Nr.3606724 „R.“ AS transportu buvo nugabentos P. P. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), 2016 m. liepos – rugpjūčio mėnesį, tiksliai nenustatytu metu, iš P. P. gavęs 2 065 Eur pajamų, neišrašęs PVM sąskaitos faktūros, nesurašęs kasos pajamų orderio ar pinigų priėmimo kvito, patvirtinančio 2 065 Eur grynųjų pinigų gavimą, ir pinigų neįnešęs į bendrovės kasą, juos pasisavino.

1.7. Už parduotą stogo dangą ir komplektuojančias detales, įgytas UAB „O.“ vardu iš „R.“ AS pagal 2016 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3608214, kurios 2016 m. rugpjūčio 29 d. krovinio važtaraščiu Nr. 3608821 „R.“ AS transportu buvo nugabentos prie statomo namo G. R. nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesį, tiksliai nenustatytu metu, iš G. R. gavęs 2 500 Eur pajamų, neišrašęs PVM sąskaitos faktūros, nesurašęs kasos pajamų orderio ar pinigų priėmimo kvito, patvirtinančio 2 500 Eur grynųjų pinigų gavimą, ir pinigų neįnešęs į bendrovės kasą, juos pasisavino.

1.8. Už parduotą stogo dangą ir komplektuojančias detales, įgytas UAB „O.“ vardu iš „R.“ AS pagal 2016 m. rugpjūčio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3607794 ir 2016 m. rugpjūčio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3608107, kurios 2016 m. rugpjūčio 22 d. krovinio važtaraščiu Nr. 3608386 ir 2016 m. rugpjūčio 25 d. krovinio važtaraščiu Nr. 3608709 „R.“ AS transportu buvo nugabentos prie statomo G. B. priklausančio namo adresu (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugsėjo mėnesį, tiksliai nenustatytu metu, iš G. B. gavęs 2 500 Eur pajamų, neišrašęs PVM sąskaitos faktūros, nesurašęs kasos pajamų orderio ar pinigų priėmimo kvito, patvirtinančio 2 500 Eur grynųjų pinigų gavimą, ir pinigų neįnešęs į bendrovės kasą, juos pasisavino.

1.9. Už parduotą stogo dangą ir komplektuojančias detales, įgytas UAB „O.“ vardu iš „R.“ AS pagal 2016 m. rugpjūčio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3607799, kurios 2016 m. rugpjūčio 22 d. krovinio važtaraščiu Nr. 3608391 „R.“ AS transportu buvo nugabentos N. M. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesį, tiksliai nenustatytu metu, iš N. M. gavęs 2 700 Eur pajamų, neišrašęs PVM sąskaitos faktūros, nesurašęs kasos pajamų orderio ar pinigų priėmimo kvito, patvirtinančio 2 700 Eur grynųjų pinigų gavimą, ir pinigų neįnešęs į bendrovės kasą, juos pasisavino.

1.10. Už parduotą stogo dangą ir komplektuojančias detales, įgytas UAB „O.“ vardu iš „R.“ AS pagal 2016 m. rugpjūčio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3607088, kurios 2016 m. rugpjūčio 5 d. krovinio važtaraščiu Nr. 3607645 „R.“ AS transportu buvo nugabentos L. K. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliai nenustatytu metu, iš L. K. gavęs 4 292 Eur pajamų, neišrašęs PVM sąskaitos faktūros, nesurašęs kasos pajamų orderio ar pinigų priėmimo kvito, patvirtinančio 4 292 Eur grynųjų pinigų gavimą ir pinigų neįnešęs į bendrovės kasą, juos pasisavino.

1.11. Už parduotą stogo dangą ir komplektuojančias detales, įgytas UAB „O.“ vardu iš „R.“ AS pagal 2016 m. spalio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3610095, kurios 2016 m. spalio 3 d. krovinio važtaraščiu Nr. 3610773 „R.“ AS transportu buvo nugabentos V. J. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), 2016 m. spalio mėnesį, tiksliai nenustatytu metu, iš V. J. gavęs 2 700 Eur pajamų, neišrašęs PVM sąskaitos faktūros, nesurašęs kasos pajamų orderio ar pinigų priėmimo kvito, patvirtinančio 2 700 Eur grynųjų pinigų gavimą ir pinigų neįnešęs į bendrovės kasą, juos pasisavino.

1.12. Už parduotą stogo dangą ir komplektuojančias detales, įgytas UAB „O.“ vardu iš „R.“ AS pagal 2017 m. sausio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3700045, kurios 2017 m. sausio 5 d. krovinio važtaraščiu Nr. 3700052 „R.“ AS transportu buvo nugabentos prie statomo namo V. P. nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), 2017 m. sausio mėnesį, tiksliai nenustatytu metu, iš V. P. gavęs 2 619 Eur pajamų, neišrašęs PVM sąskaitos faktūros, nesurašęs kasos pajamų orderio ar pinigų priėmimo kvito, patvirtinančio 2 619 Eur grynųjų pinigų gavimą ir pinigų neįnešęs į bendrovės kasą, juos pasisavino.

1.13. Už parduotą stogo dangą ir komplektuojančias detales, įgytas UAB „O.“ vardu iš „R.“ AS pagal 2017 m. birželio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3705138, kurios 2017 m. birželio 29 d. krovinio važtaraščiu Nr. 3705345 „R.“ AS transportu buvo nugabentos J. V. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio – liepos mėnesį, tiksliai nenustatytu metu, iš J. V. gavęs 1 564 Eur pajamų, neišrašęs PVM sąskaitos faktūros, nesurašęs kasos pajamų orderio ar pinigų priėmimo kvito, patvirtinančio 1 564 Eur grynųjų pinigų gavimą ir pinigų neįnešęs į bendrovės kasą, juos pasisavino.

1.14. Už parduotą stogo dangą ir komplektuojančias detales, įgytas UAB „O.“ vardu iš „R.“ AS pagal 2017 m. spalio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3711744, kurios 2017 m. spalio 30 d. krovinio važtaraščiu Nr. 3712106 „R.“ AS transportu buvo nugabentos M. Š. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio – lapkričio mėnesį, tiksliai nenustatytu metu, iš M. Š. gavęs 5 278 Eur pajamų, neišrašęs PVM sąskaitos faktūros, nesurašęs kasos pajamų orderio ar pinigų priėmimo kvito, patvirtinančio 5 278 Eur grynųjų pinigų gavimą ir pinigų neįnešęs į bendrovės kasą, juos pasisavino.

1.15. Už parduotą stogo dangą ir komplektuojančias detales, įgytas UAB „O.“ vardu iš „R.“ AS pagal 2017 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3711987, kurios 2017 m. lapkričio 3 d. krovinio važtaraščiu Nr. 3712356 „R.“ AS transportu buvo nugabentos R. Č. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), 2017 m. lapkričio mėnesį, tiksliai nenustatytu metu, iš R. Č. gavęs 2 500 Eur pajamų, neišrašęs PVM sąskaitos faktūros, nesurašęs kasos pajamų orderio ar pinigų priėmimo kvito, patvirtinančio 2 500 Eur grynųjų pinigų gavimą ir pinigų neįnešęs į bendrovės kasą, juos pasisavino.

1.16. Už parduotus stoglangius ir komplektuojančias detales, įgytas UAB „O.“ vardu iš „R.“ AS pagal 2018 m. vasario 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3801067, kurios 2018 m. vasario 19 d. krovinio važtaraščiu Nr. 380113 „R.“ AS transportu buvo nugabentos D. R. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), 2018 m. vasario mėnesį, tiksliai nenustatytu metu, iš D. R. gavęs 1 827 Eur pajamų, neišrašęs PVM sąskaitos faktūros, nesurašęs kasos pajamų orderio ar pinigų priėmimo kvito, patvirtinančio 1 827 Eur grynųjų pinigų gavimą ir pinigų neįnešęs į bendrovės kasą, juos pasisavino.

1.17. Už parduotą stogo dangą ir komplektuojančias detales, įgytas UAB „O.“ vardu iš „R.“ AS pagal 2018 m. spalio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3811376, kurios 2018 m. spalio 1 d. krovinio važtaraščiu Nr. 3811691 „R.“ AS transportu buvo nugabentos L. S. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio mėnesį, tiksliai nenustatytu metu, iš L. S. gavęs 1 399 Eur pajamų, neišrašęs PVM sąskaitos faktūros, nesurašęs kasos pajamų orderio ar pinigų priėmimo kvito, patvirtinančio 1 399 Eur grynųjų pinigų gavimą ir pinigų neįnešęs į bendrovės kasą, juos pasisavino.

1.18. Viso laikotarpiu nuo 2016 m. kovo mėnesio iki 2018 m. spalio mėnesio tiksliai nenustatytos dienos D. V. pasisavino 46 694 Eur piniginių lėšų, priklausančių UAB „O.“.

2. D. V. taip pat nuteistas už tai, kad būdamas UAB „O.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už UAB „O.“ apskaitos organizavimą, pažeisdamas šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, bei 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus – visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 15 d. iki 2018 m. lapkričio mėnesio, tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos, Panevėžio mieste, bendrovės veiklos teritorijoje, tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „O.“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

2.1. 2016 – 2017 m. 11 atvejų už parduotą stogo dangą ir komplektuojančias detales, įgytas UAB „O.“ vardu iš „R. AS“, iš fizinių asmenų gavęs 29 383 Eur pajamų, t. y. 2016 m. balandžio mėn. iš A. Š. – 2 779 Eur, P. T. – 3 191 Eur, A. P. – 2 800 Eur, 2016 m. liepos mėn. iš R. B. – 3 029 Eur, P. P. – 2 065 Eur, 2016 m. rugpjūčio mėn. iš G. R. – 2 500 Eur, G. B. – 2 500 Eur, N. M. – 2 700 Eur, 2016 m. spalio mėn. iš V. J. – 2 700 Eur, 2017 m. sausio mėn. iš V. P. – 2 619 Eur, 2017 m. lapkričio mėn. iš R. Č. – 2 500 Eur, neišrašė PVM sąskaitų faktūrų, nesurašė kasos pajamų orderių ar pinigų priėmimo kvitų, patvirtinančių 29 383 Eur grynų pinigų gavimą ir jų gavimo neapskaitė UAB „O.“ buhalterinėje apskaitoje, dėl to bendrovė patyrė 29 383 Eur nuostolį.

2.2. 2016 – 2018 m., tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, 6 atvejais už parduotą stogo dangą ir komplektuojančias detales, įgytas UAB „O.“ vardu iš „R. AS“, iš fizinių asmenų gavęs ne mažiau 17 311 Eur pajamų, t. y. iš L. K. gavęs ne mažiau 4 292 Eur (pagal 2016 m. rugpjūčio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3607088 įgytos prekės), iš J. V. – ne mažiau 1 564 Eur (pagal 2017 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3705138 įgytos prekės), iš M. Š. – ne mažiau 5 278 Eur (pagal 2017 m. spalio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3711744 įgytos prekės), iš L. S. ne mažiau 1 399 Eur (pagal 2018 m. spalio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3811376 įgytos prekės), iš V. Č. – ne mažiau 2 951 Eur (pagal 2016 m. gegužės 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr.3603505 įgytos prekės), iš D. R. – ne mažiau 1 827 Eur (pagal 2018 m. vasario 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3801067 įgytos prekės), gautoms pajamoms nesurašė PVM sąskaitų faktūrų, nesurašė kasos pajamų orderių ar kitų pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų (pinigų priėmimo kvitų), grynų pinigų gavimo ūkinių operacijų neapskaitė buhalterinėje apskaitoje.

2.3. Už 2018 m. rudenį, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, parduotą stogo dangą, įgytą UAB „O.“ vardu iš „R. AS“, iš L. B. gavęs nenustatyto dydžio avansą, neišrašė pinigų priėmimą patvirtinančio dokumento, jo neužregistravo buhalterinėje apskaitoje.

2.4. Dėl minėtų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „O.“ 2016 – 2018 metų veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

3. D. V. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį dėl to, kad inkriminuojamu laikotarpiu įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM į Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją bei į Metinę pelno mokesčio deklaraciją neįtraukė duomenų apie pelno mokesčiu apmokestinamas pajamas ir tų deklaracijų pateikimo valstybės įgaliotai institucijai (dvi nusikalstamos veikos). Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. D. V. dėl kaltinimų padarinius dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje, išteisintas, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kaltinime nurodyta išvada, jog neteisingus duomenis minėtose deklaracijose D. V. pateikė, siekdamas išvengti mokesčių, buvo grindžiama išimtinai prielaida. Skundžiamame nuosprendyje teismas taip pat pažymėjo, kad neteisingų duomenų įrašymo į deklaracijas pagrindinis tikslas buvo nuslėpti grynųjų pinigų, gautų iš užsakovų, pasisavinimą. Tad už neteisingų duomenų įrašymą į deklaracijas ir tokių deklaracijų pateikimą kitais tikslais asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnį.

4. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 7 d. nuosprendžiu, pakeitus Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nuosprendį, D. V., pripažintam kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta bausmė – laisvės apribojimas dvejiems metams (BK 48 straipsnio 2017 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. XIII-960 redakcija), įpareigojant D. V. neatlygintinai išdirbti 150 valandų per vienerius metus šešis mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su 400 MGL dydžio – 20 000 Eur bauda, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir D. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas dvejiems metams (BK 48 straipsnio 2017 gruodžio 21 d. įstatymo Nr. XIII-960 redakcija), įpareigojant D. V. neatlygintinai išdirbti 150 valandų per vienerius metus šešis mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. balandžio 11 d. nutartimi, konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principo (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir nepatikrino bylos tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 5 dalis), panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 7 d. nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Bylą išnagrinėjus kasacine tvarka konstatuota, kad gynyba tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismams pateikė duomenis (PVM sąskaitų faktūrų datas ir numerius, apmokėjimo datas, banko sąskaitos išrašus, informaciją apie prekes) dėl į UAB „O.“ banko sąskaitą iš UAB „A.“, UAB „M.“, UAB „V.“ ir UAB „a.“ pervestų lėšų (18 t., b. l. 111–114; 19 t., p. 155–169; prie bylos pridėtas mėlynos spalvos aplankas su finansinių dokumentų nuorašais), tačiau šie duomenys proceso metu liko neįvertinti. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, vien prekių pardavimo sandorių fiktyvumo aplinkybė šiuo atveju nepagrindžia, kad D. V. veikoje yra visi būtini BK 183 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Gynybos nurodytos aplinkybės dėl bendrovės realiai gauto prekių apmokėjimo, anot Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, yra juridiškai reikšmingos kvalifikuojant D. V. padarytus veiksmus, kadangi leidžia atsakyti į esminį šios bylos klausimą, ar D. V., gavęs pinigus iš fizinių asmenų už jiems parduotas prekes ir neapskaitęs šių sandorių buhalterinėje apskaitoje, padarė turtinę žalą savo vadovaujamai bendrovei, o jei taip, kokio dydžio yra ši realiai padaryta žala. Nuo to priklauso ir padarytų veiksmų kvalifikavimas ir taikyto turto vertės konfiskavimo pagrįstumas bei apimtis (atitinkamai kasacinio skundo argumentai dėl nepagrįstai pritaikyto turto konfiskavimo buvo palikti nenagrinėti). Bylą išnagrinėjus kasacine tvarka taip pat konstatuota, kad iš Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutarties (19 t., b. l. 5-34), 2020 m. rugpjūčio 7 d. išvados Nr. 04/14-2-8-7740 (19 t., b. l. 39-59), 2019 m. lapkričio 27 d. specialisto išvados Nr. 04/14-2-16-12495 ir specialistės D. S. paaiškinimų turinio nėra aišku, ar UAB „O.“ gavo apmokėjimą už prekių pardavimą, kaip šioje byloje teigia gynyba, taip pat nėra aišku, koks buvo byloje nurodomų fiktyvių sandorių sudarymo tikslas. UAB „A.“ direktorius G. P. ir kitų juridinių asmenų, tikėtina, fiktyviai pirkusių iš UAB „O.“ prekes, vadovai neapklausti, duomenys dėl banko pavedimais atlikto prekių apmokėjimo neištirti, taigi UAB „O.“ direktoriaus D. V. veiksmai nagrinėti izoliuotai nuo jų ekonominio konteksto, o nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 7 d. nuosprendyje nebuvo paneigti.

II. Apeliacinio skundo argumentai

6. Nuteistojo D. V. gynėjas advokatas Arūnas Bertulis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nuosprendžio dalį, kuria D. V. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį; arba, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. V. buvo įpareigotas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atlikti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, likusią neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidedant 2 metams, ir priimti naują nuosprendį – atidėti 2 metams visos 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

6.1. Apelianto įsitikinimu, nuteistojo D. V. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, požymių – neįrodyta, jog D. V. pasisavino UAB „O.“ pinigines lėšas bei padarė šiai bendrovei žalą. Atkreipiamas teismo dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje tik teigiama, jog D. V. (galimai) galėjo pasisavinti įmonei priklausančius pinigus už fiziniams asmenims N. M., V. J., R. Č., P. P., G. R., A. P. pateiktas prekes, tačiau nėra įrodyta, kad už šiems ir kitiems byloje minimiems asmenims pateiktas prekes nebuvo atsiskaityta, t. y. jog UAB „O.“ negavo pajamų.

6.2. Apeliantas pažymi, kad įmonėje nebuvo nustatytas pinigų trūkumas, taip pat liko nepaneigti įrodymai, jog pagal krovinio važtaraščius N. M., V. J., R. Č., P. P., G. R., A. P., kitiems asmenims už pristatytas prekes buvo išrašytos UAB „A.“, UAB „M.“, UAB „V.“ ir UAB „a.“ PVM sąskaitos faktūros, už šias prekes atsiskaityta mokėjimo pavedimu per banką, gautos pajamos įtrauktos UAB „O.“ apskaitą, sumokėti reikalingi mokesčiai, ką patvirtino pirmosios instancijos teismas, išteisindamas D. V. dėl nusikaltimų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas itin plačiai analizuoja PVM sąskaitas faktūras (skundo 12-30 punktai), kurios, advokato vertinimu, patvirtina, kad jokia žala UAB „O.“ nebuvo padaryta, o už prekes buvo atsiskaityta.

6.3. Nuteistojo gynėjo teigimu, byloje nepaneigti ir UAB „A.“, UAB „M.“, UAB „V.“, UAB „a.“ bankiniai mokėjimo pavedimai už šioms bendrovėms UAB „O.“ parduodą stogo dangą (kitas prekes), kurios prieš tai buvo pirktos iš „R.“ AS pagal kaltinamajame akte (ir nuosprendyje) nurodytas sąskaitas faktūras. Pasak apelianto, nepaneigus šių mokėjimo dokumentų tikrumo bei paties sumokėjimo už nuosprendyje nurodytas prekes fakto, negalima teigti, jog už šias prekes UAB „O.“ gautos pajamos galėjo būti pasisavintos.

6.4. Apeliacinio skundo autoriaus manymu, pirmosios instancijos teismas vien tik galimą pinigų perdavimą D. V. nepagrįstai laikė nepaneigiamu įrodymu dėl pinigų pasisavinimo. Ši teismo išvada prieštarauja kasacinio teismo praktikai dėl būtinumo vertinti byloje nustatytų aplinkybių visumą, o ne pavienius įrodymus (nurodomos kasacinės nutartys Nr. 2K-526/2010, 2K-7-84/2012).

6.5. Apeliaciniame skunde pažymima, kad specialistė D. S. nei 2019 m. lapkričio 27 d. specialisto išvadoje Nr. 04/12-2-16-12495 „Dėl UAB „O.“ ūkinės finansinė veiklos“, nei duodama paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu nepaneigė UAB „O.“ buhalteriniais dokumentais pagrįsto fakto, jog už UAB „O.“ parduotas prekes vis dėlto buvo išrašytos sąskaitos faktūros, pajamos, kurios buvo atvaizduotos bendrovės buhalterinėje apskaitoje, buvo gautos mokėjimo pavedimais.

6.6. Nuteistojo D. V. gynėjas apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl 2019 m. lapkričio 27 d. specialisto išvados patikimumo, atsižvelgus į tai, kad specialistė į įmonės kasą neįneštas sumas skaičiavo išimtinai remdamasi tik liudytojų parodymais, o ne tirdama įmonės finansinius dokumentus, susijusius su kaltinamajame akte nurodytų prekių pardavimu, t. y. specialistė netyrė, ar pagal nurodytas sąskaitas faktūras iš „R.“ AS įgijus prekes ir vėliau jas pardavus, bankiniais mokėjimo pavedimais apmokėjo ir už jas atsiskaitė UAB „A.“, UAB „M.“, UAB „V.“ bei UAB „a.“. Taigi, anot apelianto, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis aptariama specialisto išvada.

6.7. Apeliaciniame skunde prašoma skirti teismo buhalterinę ekspertizę tam, jog būtų nustatyta, ar iš „R.“ AS bei UAB „R.“ pagal teismo nuosprendyje nurodytus važtaraščius parduotos prekės ir gautos pajamos buvo apskaitytos UAB „O.“ buhalterinėje apskaitoje. Atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo buvo prašoma skirti finansinę – ekonominę ekspertizę, siekiant nustatyti, ar nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. UAB „O.“ įmonės buhalterinėje apskaitoje buvo prekių, gautų iš UAB „R.“ AS pagal nurodytas PVM sąskaitas faktūras, trūkumas; ar yra šių prekių pardavimą pateisinantys dokumentai; ar pardavimo pajamos už šias prekes buvo įtrauktos į UAB „O.“ buhalterinę apskaitą. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas, netenkindamas aptariamo prašymo, neišnaudojo visų galimybių byloje esantiems prieštaravimams pašalinti, todėl visos abejonės ir neaiškumai turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

6.8. Apeliaciniame skunde itin smulkiai analizuojami liudytojų parodymai, tvirtinant, kad liudytojai nenurodė, jog būtų perdavę UAB „O.“ ir (ar) D. V. pinigus už jiems pateiktas prekes. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad liudytojai V. Č., L. S., D. R., M. Š., L. K. teigė, jog mokėjo kitiems ikiteisminio tyrimo metu neįvardintiems statybininkams, o ne UAB „O.“ ir (ar) nuteistajam D. V.. Taigi, apelianto teigimu, su šiais fiziniais asmenimis susiję nuteistajam pareikšti kaltinimai nepagrįsti jokiais įrodymais, galinčiais patvirtinti grynųjų pinigų perdavimą nuteistajam ar šių pinigų pasisavinimą.

6.9. Aptardamas liudytojo A. P. parodymus, nuteistojo D. V. gynėjas pažymi, kad šis liudytojas apie pinigų mokėjimą nuteistajam nurodė tik ikiteisminio tyrimo metu, tačiau teisme tvirtino, jog neprisimena, kad už stogo dengimą būtų mokėjęs D. V. Apelianto įsitikinimu, be neaiškių šio liudytojo parodymų, nesant kitų tiesioginių bei netiesioginių įrodymų, teismas negalėjo priimti apkaltinamojo nuosprendžio dėl prekių gabenimo A. P.

6.10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad D. V. nepagrįstai inkriminuotas ir 5 278 Eur piniginių lėšų pasisavinimas iš M. Š., kadangi byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, jog už M. Š. perduotas prekes nuteistasis gavo pajamų. Be to, apelianto vertinimu, nėra įrodymų, kad šiam liudytojui būtų perdavęs D. V. minėtą pinigų sumą. Vien prekių pristatymas M. Š. statomo namo adresu negali būti vertinamas kaip pinigų pasisavinimas, nes tam turėjo būti nustatyta bendrovei (UAB „O.“) padaryta žala, t. y. už šias prekes gauti pinigai nebūtų įnešti į įmonės kasą ir nuteistojo D. V. pasisavinti.

6.11. Tuo tarpu liudytoja P. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė mokėjusi D. V. pinigus, o už stogo dengimą (medžiagas ir darbą) teigė mokėjusi tiesiogiai R. K. Liudytojai R. B., A. Š., G. B., J. V. taip pat nurodė, kad tiesiogiai mokėjo R. K.

6.12. Apelianto manymu, R. K. teiginys, jog dalį gautų pinigų jis perdavė D. V., yra tik siekis išvengti atsakomybės už bendrininkavimą. Juolab, kad nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių tokią R. K. versiją. Pasak nuteistojo D. V. gynėjo, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme iš R. K. nebuvo išreikalauta rangos sutartys, sudarytos su stogo dengimo darbus užsisakiusiais liudytojais, šio asmens išrašyti pajamų kvitai, jo pajamų deklaracijos už 2016–2017 metus, iš kurių būtų buvę galima nustatyti, kiek ir kokių pajamų iš viso gavo bei deklaravo R. K. Taip pat nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo nustatyta, kiek R. K. turėjo gauti pajamų už savo darbą, medžiagas, kiek pajamų apskaitė, deklaravo, kokias lėšas, gautas iš liudytojų, priskyrė prie savo pajamų (už savo darbą), o kurias prie išlaidų, turėtų perduoti D. V. Apelianto įsitikinimu, nesant tokių duomenų, vien liudytojo R. K. parodymų nepakanka patvirtinti, jog pinigus jis perdavė UAB „O.“, o ne pasiliko sau. Tai, kad R. K. galimai visus pinigus pasiliko sau, anot apeliacinio skundo autoriaus, patvirtina šio liudytojo prieštaringi parodymai, į kuriuos skundžiamame nuosprendyje atsižvelgta nebuvo. Tuo tarpu R. K. veiksmų (pinigų paėmimo iš liudytojų, neišrašant privalomų buhalterinės apskaitos dokumentų, ir tariamo jų perdavimo D. V.) prokuratūra nelaikė neteisėtais, kas, apelianto vertinimu, tik patvirtina įtarimus, jog tokius parodymus liudytojas R. K. davė, būdamas garantuotas, jog jo atžvilgiu nebus taikoma teisinė atsakomybė.

6.13. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytas aplinkybes bei remdamasis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio, BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatomis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimu, kasacine nutartimi Nr. 2K-P-95/2012, apeliantas daro išvadą, kad byloje nenustatyta, jog už konkrečias prekes (stogo dangą) su UAB „O.“ iki šiol nėra atsiskaityta, bendrovėje yra piniginių lėšų trūkumas, o iš šių prekių perleidimo fiziniams asmenims gautos pajamos buvo pasisavintos nuteistojo D. V. Apelianto teigimu, UAB „O.“ dėl kaltinamajame akte nurodytų prekių pardavimo nėra ir nebuvo patyrusi žalos (piniginių lėšų trūkumo), todėl, nesant įmonei padarytos žalos (esminio ir privalomo nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymio), bendrovės vadovui baudžiamoji atsakomybė pagal BK 183 straipsnio 2 dalį negalėjo būti taikoma.

6.14. Pasisakydamas dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo (BK 222 straipsnio 1 dalis) nuteistojo D. V. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad apgaulingas apskaitos vedimas buvo išimtinai susijęs su tariamu pajamų neatvaizdavimu apskaitoje ir mokesčių nesumokėjimu, kas teismo išteisinamąja nuosprendžio dalimi nebuvo laikoma neteisėta veika. Apelianto teigimu, nesant objektyviosios pusės požymio (neteisėtų veiksmų) D. V. veikoje, jis negalėjo būti nuteistas už nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

6.15. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su D. V. pritaikytu 46 694 Eur turto konfiskavimu valstybės naudai. Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas D. V. dėl dviejų BK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų padarymo, pripažino, jog duomenis apie gautas pajamas ir sumokėtus mokesčius D. V. įrašė į deklaracijas teisingai, taigi, faktiškai jokių UAB „O.“ priklausančių lėšų nepasisavino ir šiai bendrovei, tuo pačiu valstybei, turtinės žalos nepadarė. Apelianto įsitikinimu, nesant žalos, teismas negalėjo konfiskuoti ir D. V. turto. Tuo tarpu UAB „O.“ sužinojo apie tariamą žalą (atsirado galimybė kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo) tik priėmus skundžiamą nuosprendį. Tačiau UAB „O.“ pateikus civilinį ieškinį teismui, būtų pažeisti bendrovės interesai, kadangi iš D. V. būtų išieškoma ne 46 694 Eur, o 93 388 Eur. Juolab, kad atsižvelgiant į nuteistojo finansinę padėtį, galimybė išsireikalauti tokią sumą būtų apsunkinta.

6.16. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo D. V. paskirta bausme, nuteistojo gynėjas atkreipia dėmesį, kad D. V. vienas augina nepilnametį sūnų, kuris, nuteistajam išvykus atlikti realios laisvės atėmimo bausmės, neturėtų su kuo gyventi. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, į šią aplinkybę neatsižvelgė. Be to, D. V. anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, neįrašytas į priklausomybių ligų ir psichiatrinio kabineto įskaitas, dirba, charakterizuojamas teigiamai, o tariamas nusikaltimas buvo padarytas prieš 6 metus. Teigia, jog nuteistasis turi didelių skolinių įsipareigojimų bankui, tad atlikdamas realią laisvės atėmimo bausmę netektų pajamų šaltinio – darbo UAB „O.“. Sutrikus paskolos mokėjimui, bankas nutrauktų paskolos sutartį su nuteistuoju bei išieškotų negrąžintą paskolą iš vienintelio jo (D. V.) ir jo sūnaus būsto. Tuo tarpu negalėdamas vykdyti prisiimtų įsipareigojimų UAB „O.“ prarastų užsakymus, ko pasėkoje bankrutuotų. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, nuteistajam D. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, o, nuteistojo gynėjo vertinimu, neadekvati 6 mėnesių realaus laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai neteisinga, todėl byloje taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, visos (3 metų 6 mėnesių) laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 metams.

7. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis D. V. ir jo gynėjas advokatas Arūnas Bertulis atsisakė apeliacinio skundo dalies dėl D. V. pripažinimo kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (tai yra atšaukė šią skundo dalį), tačiau prašė tenkinti apeliacinio skundo dalis dėl nuteistajam D. V. paskirtos bausmės (jos vykdymo atidėjimo sąlygų) sušvelninimo ir pritaikytos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, panaikinimo, nuteistajam sudarius taikos sutartį su UAB „O.“. Atsižvelgusi į tai, prokurorė apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė nuteistajam inkriminuotą BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, atsižvelgus į nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus, perkvalifikuoti į aktualios redakcijos BK 183 straipsnio 3 dalį bei, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti laisvės apribojimo arba baudos bausmę, o pirmosios instancijos teismo nuteistajam D. V. pritaikytą baudžiamojo poveikio priemonę – palikti galioti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo D. V. gynėjo advokato Arūno Bertulio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

8. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o šio straipsnio 4 dalyje – pabloginti nuteisto asmens padėtį apeliacinės instancijos teismas gali, kai yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai, ir bloginti negalima daugiau, nei to prašoma tokiais skundais. Šios taisyklės netiesiogiai suformuoja apeliacinės instancijos teismo galimybes taisyti ne bet kurias pastebėtas pirmosios instancijos teismo fakto nustatymo ar teisės taikymo klaidas, taip pat ir svarbų baudžiamojo proceso non reformatio in peius (draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę) principą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164/2014, 2K-509-489/2015, 2K-278-788/2018, 2K-278-788/2018, 2K-224-495/2020). Taigi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, išdėstyti apeliaciniame skunde, bei apelianto prašymai, pagal kuriuos nustatoma, kokios skundžiamo nuosprendžio dalys (ar visas nuosprendis) yra peržiūrimos ir dėl kurių klausimų yra pasisakoma apeliacinės instancijos teisme priimame baigiamajame akte.

9. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, teismo posėdyje dalyvavę nuteistasis D. V. ir jo gynėjas advokatas Arūnas Bertulis atsisakė apeliacinio skundo dalies dėl D. V. pripažinimo kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo 2023 m. lapkričio 6 d. posėdžio protokolo, nuteistasis ir jo gynėjas palaikė tik apeliacinio skundo dalis dėl nuteistajam D. V. paskirtos bausmės (jos vykdymo atidėjimo sąlygų) sušvelninimo ir pritaikytos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, panaikinimo, UAB „O.“ ir nuteistajam D. V. sudarius taikos sutartį (20 t., b. l. 114-119). BPK 316 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliantas turi teisę apeliacinį skundą atšaukti. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad prašymai dėl skundų atšaukimo gali būti paduoti iki teismo pranešimo posėdžių salėje apie nuosprendžio ar nutarties paskelbimo laiką ir vietą. Kadangi nuteistasis D. V. ir jo gynėjas advokatas Arūnas Bertulis nurodytas apeliacinio skundo dalis atšaukė iki baudžiamojo proceso įstatyme numatyto momento, teisėjų kolegija pripažįsta, kad vertinti skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą dėl D. V. pareikštų kaltinimų pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog nurodyta nuteistojo D. V. gynėjo advokato Arūno Bertulio apeliacinio skundo dalis yra paliekama nenagrinėta, o procesas šioje dalyje nutraukiamas (BPK 316 straipsnio 5 dalis).

10. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir nuteistojo D. V. gynėjo advokato Arūno Bertulio apeliaciniu skundu, vertina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu tinkamai kvalifikavo nuteistojo D. V. padarytas nusikalstamas veikas, tačiau nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus BK pakeitimams, kurie (tam tikra apimtimi) lengvina nuteistojo D. V. teisinę padėtį, nuteistojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 183 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi būti perkvalifikuota, nuteistajam D. V. iš naujo paskiriant bausmę už aptariamo nusikaltimo padarymą. Atsižvelgiant į po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo atsiradusias naujas bylos aplinkybes (tarp nuteistojo D. V. ir UAB „O.“ sudarytą taikos sutartį dėl nuteistojo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo), bus iš naujo vertinamas baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, paskyrimo pagrįstumas.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavimo

11. Skundžiamu Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nuosprendžiu D. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) už jo žinioje buvusio didelės vertės svetimo (UAB „O.“) turto (46 694 Eur – 933 MGL dydžio) pasisavinimą. Nuteistojo D. V. padarytos nusikalstamos veikos metu galiojusioje BK 183 straipsnio 2 dalies redakcijoje buvo numatyta, kad tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų (2007 m. birželio 28 d. įstatymas Nr. X-1233). Tuo tarpu pagal BK 190 straipsnio 1 dalį XXVIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams“ įtvirtintose nusikalstamų veikų sudėtyse nurodytas turtas buvo laikytas didelės vertės, kai jo vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XII-1481 redakcija). Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, t. y. nuo 2023 m. birželio 1 d., įsigaliojo BK 183 straipsnio bei 190 straipsnio pakeitimai. Aktualios redakcijos BK 183 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Tuo tarpu to paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Galiojančio BK 190 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šiame skyriuje (XXVIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams“) nurodytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, o didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Taigi, nuo 2023 m. birželio 1 d. virš 900 MGL dydžio vertės turto pasisavinimo (kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju buvo pasisavinta 933 MGL dydžio suma – 46 694 Eur) nusikalstamos veikos sudėtis yra įtvirtinta ne BK 183 straipsnio 2 dalyje, bet BK 183 straipsnio 3 dalyje. Lyginant nusikaltimo padarymo metu galiojusią BK 183 straipsnio 2 dalies redakciją ir šiuo metu galiojančią BK 183 straipsnio 3 dalies redakciją matyti, kad sankcija už aptariamą nusikaltimą sušvelnėjo, atsiradus alternatyviai (baudos) bausmei ir sumažinus maksimalų laisvės atėmimo bausmės terminą.

12. BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2023 m. gegužės 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka BK numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą šiame įstatyme išdėstytą BK straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Kadangi, kaip jau minėta, procesinio sprendimo priėmimo metu galiojanti BK 183 straipsnio 3 dalies redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925) lengvina nuteistojo teisinę padėtį (švelnina bausmę), D. V. padaryta nusikalstama veika, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi ir paminėto įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi, turi būti kvalifikuota ne pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), tačiau pagal šio nuosprendžio priėmimo metu galiojantį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), baudžiamąjį įstatymą. Perkvalifikavus nuteistojo D. V. padarytą nusikalstamą veiką, nuteistajam yra iš naujo paskiriama bausmė, subendrinant ją su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme už BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą.

Žemesnės instancijos teismas

13. Skundžiamame Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nuosprendyje už BK 183 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) įtvirtinto nusikaltimo padarymą nuteistajam D. V. buvo paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – 400 MGL dydžio (20 000 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais (teisėjų kolegijos pastaba: BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas taikytinas tais atvejais, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai nusikalstamos veikos skiriasi per vieną ar kelias kategorijas (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas), laikytina, kad jos labai skiriasi pagal savo pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-474/2010, 2K-70/2011, 2K-162-719/2020, 2K-69-788/2023). Tuo tarpu D. V. nuteistas už vieną sunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą – greta esančias nusikaltimų kategorijas, tad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padaryta klaidinga nuoroda ne tik į BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, bet ir į 2 punktą), laisvės atėmimo bausmė apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, subendrinta su paskirta baudos bausme ir nuteistajam D. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 8 punktu, nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, nustatant 6 mėnesių nedelsiant po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 metams.

14. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-481/2014, 2K-429-303/2015, 2K-477-746/2015, 2K-39-895/2016). Kaip minėta anksčiau, BK 183 straipsnio 3 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

15. Nuteistasis D. V., būdamas UAB „O.“ direktoriumi, turėdamas vieningą tyčią savintis bendrovei priklausančius pinigus, laikotarpiu nuo 2016 m. kovo mėn. iki 2018 m. lapkričio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos, pasisavino jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą, UAB „O.“ priklausantį 933 MGL dydžio (46 694 Eur) turtą, kuris nežymiai viršija minimalią 900 MGL dydžio pasisavinto turto vertę, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė už labai didelės vertės turto pasisavinimą pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Padarytas nusikaltimas priskiriamas sunkaus (BK 11 straipsnio 5 dalis) nusikaltimo kategorijai. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (antrą kartą) D. V. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. D. V. atsakomybę lengvinančių arba sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Anksčiau D. V. neteistas (18 t., b. l. 4-5), vieną kartą baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimą 2019 metais (18 t., b. l. 6). Baudžiamosios bylos duomenimis nuteistasis D. V. dirba UAB „O.“ (18 t., b. l. 3) (šią aplinkybę nuteistasis patvirtino ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme), taip pat augina nepilnametį sūnų M. V.

16. Apeliaciniame skunde prašoma, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, atidėti skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nuteistajam D. V. paskirtos galutinės subendrintos 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams. Teisėjų kolegija, atsakydama į aptariamą apeliaciniame skunde išreikštą prašymą, susijusį su nuteistajam D. V. paskirta bausme (jos vykdymu), pažymi, kad BK 54 straipsnis „Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai“ yra įtvirtintas baudžiamojo įstatymo VII skyriuje „Bausmės skyrimas“. Tuo tarpu BK 75 straipsnis „Bausmės vykdymo atidėjimas“ yra reglamentuotas baudžiamojo įstatymo X skyriuje „Bausmės vykdymo atidėjimas ir atleidimas nuo bausmės“. Taigi, analizuojant baudžiamąjį įstatymą sistemiškai matyti, kad BK 54 straipsnis (įskaitant šio straipsnio 3 dalį) ir BK 75 straipsnis yra reglamentuoti skirtinguose baudžiamojo įstatymo skyriuose, reglamentuojančiuose skirtingus baudžiamosios teisės institutus – atitinkamai bausmių skyrimą ir bausmių vykdymą. Apie skirtingą aptariamų teisės institutų pobūdį ir paskirtį galima spręsti ir iš susiformavusios teismų praktikos.

17. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2012, 2K-436-489/2016, 2K-317-489/2017, 2K-337-489/2017). Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kai bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015, 2K-334-699/2017).

18. Tuo tarpu BK 75 straipsnio 1-3 dalyse įtvirtinta teismo diskrecinė teisė (visiškai arba iš dalies) atidėti kaltininkui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, pirmiausiai yra siejama su formaliaisiais pagrindais (nusikalstamos veikos kategorija ir paskirtos bausmės dydžiu), sudarančiais pagrindą svarstyti (visiškai arba iš dalies) atidėti paskirtos bausmės vykdymą. BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

19. Atsižvelgusi į skirtingą nurodytų teisės institutų prigimtį, siekiamus tikslus, į anksčiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, pagal kurią BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas yra susijęs su sankcijoje nenumatytos bausmės rūšies arba bausmės trukmės (dydžio) parinkimu ir paskyrimu nuteistajam, o ne su bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų sušvelninimu, taip pat į aplinkybę, kad net ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį ir sumažinus paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį labiau negu tai numatyta atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje (pažymėtina, kad aktualios redakcijos BK 183 straipsnio 3 dalies sankcija nenumato skiriamos laisvės atėmimo bausmės minimalios trukmės, tad, vadovaujantis BK 50 straipsnio 2 dalimi, mažesnis nei trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės terminas apskritai negalėtų būti skiriamas, o BK 54 straipsnio 3 dalis – negalėtų būti taikoma aptariamo straipsnio sankcijoje numatytai laisvės atėmimo bausmei) nusikaltimo kategorija pagal BK 11 straipsnį nekinta, teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti aptariamo apeliaciniame skunde nuteistojo D. V. gynėjo išreikšto prašymo.

20. Dar daugiau, BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, vadovaujantis bausmės paskirtimi, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę tik tais atvejais, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nagrinėjamoje situacijoje BK 183 straipsnio 3 dalies sankcijoje, be laisvės atėmimo bausmės, numatyta ir galimybė paskirti alternatyvią bausmę – baudą, todėl (BK 54 straipsnio 3 dalies kontekste) turi būti vertinama ir tai, ar vienos iš švelniausių bausmių – baudos, paskyrimas D. V. irgi prieštarautų teisingumo principui. O tokių duomenų nėra, jų nenurodė ir nuteistojo gynėjas.

21. Įvertinant anksčiau išvardytų nuteistąjį ir jo padarytą nusikaltimą charakterizuojančių aplinkybių visumą, taip pat aplinkybę, kad po D. V. ir A. V. santuokos nutraukimo nepilnamečio sūnaus M. V. gyvenamoji vieta buvo nustatyta būtent su nuteistuoju D. V. bei į aplinkybę, jog ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas teisme užsitęsė ilgą laiką, teisėjų kolegijos vertinimu, BK 183 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė būtų pernelyg griežta. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybių kontekste efektyviausiai BK 41 straipsnio 2 dalies punktuose įtvirtintų bausmės tikslų bus galima pasiekti nuteistajam D. V. skyrus BK 183 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą alternatyvią laisvės atėmimui bausmę – baudą. BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad už sunkų nusikaltimą yra skiriama nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio bauda. Atsižvelgus į nuteistojo D. V. padarytą nusikaltimą ir nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą, D. V. už BK 183 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) įtvirtinto nusikaltimo padarymą skiriama 420 MGL dydžio (21 000 Eur) bauda.

Žemesnės instancijos teismas

22. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, nuteistajam D. V. šiuo nuosprendžiu paskirta 420 MGL dydžio (21 000 Eur) baudos bausmė už BK 183 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatyto nusikaltimo padarymą apėmimo būdu subendrinama su Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nuosprendžiu už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirta 400 MGL dydžio (20 000 Eur) baudos bausme, griežčiausiai bausmei apimant švelnesnę bausmę. Galutine subendrinta bausme nuteistajam D. V. paskiriama 420 MGL dydžio (21 000 Eur) bauda. Paskirta bauda, atsižvelgiant į šios bausmės dydį, nuteistojo turtinę ir šeiminę padėtį (išsiskyręs, augina nepilnametį vaiką), savanoriškai privalo būti sumokėta per 2 metus nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Dėl turto konfiskavimo sudarius taikos sutartį

23. Skundžiamame Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nuosprendyje nustatyta, kad nuteistasis D. V. savo veiksmais padarė žalą UAB „O.“, kadangi nusikalstamu būdu įgijo (pasisavino neapskaitytus pinigus ir praturtėjo) 46 694 Eur, tad ši suma laikytina nusikalstamos veikos rezultatu. Atsižvelgęs į tai, kad civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebuvo pareikštas, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskavo nurodytos vertės nuteistojo D. V. turtą, o paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuteistojo D. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su (šiuo metu – buvusia) sutuoktine A. V. priklausančiam turtui paliko galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo, į jį (aptariamą turtą) nukreipiant turto konfiskavimą.

24. Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. birželio 13 d. vykusio posėdžio metu nuteistojo D. V. gynėjas informavo teismą, kad Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartimi (20 t., b. l. 75-76) buvo patvirtinta 2022 m. rugpjūčio 23 d. taikos sutartis tarp UAB „O.“, kuriai atstovauja vienintelė akcininkė V. V., ir D. V. Aptariama taikos sutartimi šalys susitarė, kad D. V. atlygins UAB „O.“ patirtą 46 694 Eur žalą, mokėdamas UAB „O.“ naudai po 300 Eur kas mėnesį (20 t., b. l. 91-93). 2023 m. lapkričio 6 d. posėdžio metu nuteistasis D. V. ir jo gynėjas advokatas Arūnas Bertulis atsisakė apeliacinio skundo dalies dėl D. V. pripažinimo kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, tačiau palaikė apeliacinio skundo dalį dėl nuteistajam D. V. pritaikytos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, panaikinimo, remdamiesi ne apeliacinio skundo argumentais (kurie nuteistajam D. V. pripažinus kaltę tapo nebeaktualūs), tačiau nurodyta teismo patvirtinta taikos sutartimi dėl žalos atlyginimo. Atsižvelgusi į šią aplinkybę, nuteistajam D. V. teismo posėdyje prisipažinus kaltu padarius nusikalstamas veikas, įtvirtintas BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentų dėl turto konfiskavimo panaikinimo, susijusių su nuteistojo tariamu nekaltumu bei UAB „O.“ neva nepatirta žala nenagrinėja, pasisakydama dėl po skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio sudarytos taikos sutarties dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo įtakos skundžiamu nuosprendžiu paskirtam turto konfiskavimui.

25. Baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, yra reglamentuota BK 72 straipsnyje. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas (2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (3 dalis).

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad tais atvejais, kai nusikalstamu būdu užvaldytas turtas yra grąžinamas nukentėjusiajam arba pareiškiami civiliniai ieškiniai, arba kitokiu būdu susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos. Laikytina, kad turtinę naudą kaltininkas gavo tada, kai iš nusikalstamos veikos gautą turtą pardavė ar kitaip realizavo didesne kaina nei jo vertė (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-368/2011, 2K-7-84/2012, 2K-210-942/2015, 2K-7-304-976/2016). Taigi, tam tikrais atvejais teismų praktikoje pritariama nusikalstamos veikos rezultato nekonfiskavimui, kai asmens patirta žala nėra atlyginta, tačiau kaltininkas su žalą patyrusiu asmeniu yra susitarę dėl žalos atlyginimo. Tokiu būdu suteikiamas prioritetas nukentėjusiojo teisei į žalos atlyginimą ir išvengiama dvigubo baudimo draudimo pažeidimo.

27. Atsižvelgusi į tai, kad Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nuosprendžio priėmimo metu nuteistasis D. V. nebuvo grąžinęs UAB „O.“ pasisavintų 46 694 Eur, civilinis ieškinys dėl UAB „O.“ patirtos žalos nebuvo pareikštas, o taikos sutartis dėl nusikalstamos veikos rezultato – nuteistojo D. V. pasisavintų 46 694 Eur, grąžinimo tarp UAB „O.“ ir nuteistojo D. V. (ar kitoks susitarimas dėl žalos atlyginimo) taip pat nebuvo sudaryta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu turtas iš nuteistojo D. V. buvo konfiskuotas pagrįstai. Nepaisant to, baudžiamąją bylą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme paaiškėjus naujoms aplinkybėms apie teismo patvirtintą tarp UAB „O.“ (kreditorius) ir D. V. (skolininkas) sudarytą taikos sutartį, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnio nuostatas jos šalims turinčią galutinio teismo sprendimo galią ir esančią priverstinai vykdytinu dokumentu, vadovaujantis anksčiau paminėta kasacinio teismo praktika, nebelieka pagrindo nuteistajam D. V. taikyti turto konfiskavimą, kadangi byloje nėra duomenų, jog nuteistasis D. V. iš pasisavinto UAB „O.“ turto (46 694 Eur) būtų gavęs papildomos turtinės naudos.

28. Panaikinus nuteistajam D. V. taikytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Sigitos Šabliauskienės 2020 m. gegužės 26 d. nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą D. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su (šiuo metu – buvusia) sutuoktine A. V. priklausančiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (18 t., b. l. 9-11), panaikinamas šiai procesinei prievartos priemonei tapus nebereikalinga (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 316 straipsnio 5 dalimi, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

nuteistojo D. V. gynėjo advokato Arūno Bertulio apeliacinio skundo dalį dėl D. V. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį palikti nenagrinėtą, teismo procesą šioje dalyje nutraukti.

Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nuosprendį pakeisti:

D. V. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), remiantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), paskiriant D. V. 420 MGL (21 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nuosprendžiu už BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą paskirta 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda, griežčiausiai bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir D. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 420 MGL (21 000 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad paskirta bauda savanoriškai turi būti sumokėta per 2 (dvejus) metus nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą (įmokos kodas 6801). Išaiškinti nuteistajam D. V., kad savanoriškai nesumokėjus baudos per nustatytą laikotarpį bauda bus išieškoma priverstinai.

Pritaikytą baudžiamojo poveikio priemonę – 46 694 Eur vertės turto konfiskavimą, šią sumą išieškant iš D. V., panaikinti.

Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 8 dalimi, Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Sigitos Šabliauskienės 2020 m. gegužės 26 d. nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą D. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine A. V. priklausančiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėEvaldas GražysEvaldas Pašilis