- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-06
- Bylos Nr.
- 1A-192-851/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Gražys, Nerijus Meilutis, Aiva Survilienė
- Nuteistasis
- D. M.
- Advokatai
- Renas Bradūnas
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Nerijaus Meilučio ir Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. M. ir jo gynėjo advokato Reno Bradūno (toliau – ir apeliantai) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, BK 199 straipsnio 4 dalyje, ir nuteistas:
- pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 6 metams,
- pagal BK 199 straipsnio 4 dalį - laisvės atėmimu 3 metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, konfiskuotas nuteistajam nuosavybės teise priklausantis automobilis „Lexus GS 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Latvijos Respublikos registracija), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo pulteliu ir imobilaizeriu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės
1. D. M. pagal BK 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su nenustatytais asmenimis, neteisėtai gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) tokiomis aplinkybėmis:
- 2022 m. lapkričio mėn., tiksliai nenustatytu laiku, bet nevėliau kaip lapkričio mėnesį, būdamas Ispanijos karalystės Barselonos mieste, iš nenustatyto asmens, pasivadinusio „Slava“, gavo pasiūlymą už 30 000 eurų atlygį savo automobiliu iš Barselonos į Estijos Respublikos Talino miestą nugabenti narkotinės medžiagos - kanapių siuntą bei su šiuo pasiūlymu sutiko. Po to D. M. lapkričio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, automobilių transportavimo paslaugas teikiančiai įmonei UAB ,,Saunalina“ pateikė užsakymą dėl jam priklausančio automobilio „Lexus GS 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Latvijos Respublikos registracija), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), nugabenimo autovežiu iš Lietuvos Respublikos į Ispanijos Karalystę. Vykdydamas pateiktą užsakymą, UAB „Saunalina“ vairuotojas 2022 m. lapkričio 28 d. Šiaulių mieste ant autovežio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos valst. Nr. (duomenys neskelbini), pakrovė aukščiau nurodytą automobilį „Lexus GS 300“ ir nuvežė jį į Barselonos miestą Ispanijos Karalystėje, kur nenustatytu laiku perdavė nenustatytai moteriai, pasivadinusiai „Svetlana“, kuri šį automobilį su jo bagažinėje įrengtoje slėptuvėje paslėptomis keliuose kieto plastiko maišuose supakuotomis kanapėmis 2022 m. gruodžio mėn. viduryje perdavė į Barseloną atvykusiam D. M.. Pastarasis kanapes nusivežė į savo nuomojamą namą Barselonos mieste, nenustatytu adresu, kur, kaip jam buvo nurodžiusi „Svetlana“, kanapes supakavo į mažesnius plastikinius paketus, kuriuos užvakuumavo ir ant paketų užrašė pavadinimus, atitinkančius ant plastiko maišų užrašytus pavadinimus. Po to D. M. šias 49 bespalviuose plastikiniuose paketuose supakuotas kanapes paslėpė aukščiau nurodyto automobilio „Lexus GS 300“ bagažinėje įrengtoje slėptuvėje ir šį labai didelį kiekį (iš viso 20043,971 g) narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) iš Ispanijos Karalystės Barselonos miesto per Prancūzijos Respubliką, Vokietijos Federacinę Respubliką, Lenkijos Respubliką nuo 2022 m. gruodžio mėn. 25 dienos gabeno iki Lietuvos Respublikos Kauno miesto prekybos centro „Mega“ automobilių stovėjimo aikštelės, kur 2022 m. gruodžio 27 d. apie 14.20 val. aukščiau nurodytas automobilis policijos pareigūnų buvo sustabdytas patikrinti bei nuo 16.00 val. iki 17.15 val. atlikus kratą automobilyje, nugabentame į Kauno AVPK teritoriją, esančią adresu Radvilėnų pl. 1C, Kaunas, aukščiau nurodytas labai didelis kiekis narkotinės medžiagos buvo rastas ir paimtas.
2. Taip pat pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su nenustatytais asmenimis, aukščiau aprašytomis aplinkybėmis ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 27 d. apie 14.20 val. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną (Kalvarijos-Budzisko tarptautinį automobilių kelių sienos kontrolės punktą) kontrabandos būdu į Lietuvos Respublikos teritoriją atgabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos - 20043,971 g kanapių (antžeminių dalių).
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. M. ir jo gynėjas advokatas R. Bradūnas prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nuosprendį dėl paskirtos bausmės – taikant BK 54 straipsnio 3 dalies bei BK 75 straipsnio nuostatas, 6 metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 5 metų laisvės atėmimo ir iš dalies atidėti šios bausmės vykdymą – t. y. skirti atlikti 2 metus laisvės atėmimą, o likusios 3 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metų laikotarpiui, arba, nesant galimybės taikyti BK 75 straipsnio, galutinę bausmę sumažinti iki 3 metų laisvės atėmimo.
3.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK nuostatas, reglamentuojančias nusikalstamų veikų vertinimą pavojingumo atžvilgiu, bausmių skyrimą. Tokiu būdu teismas grubiai suvaržė įstatymų ginamas apelianto teises į tinkamą bausmės skyrimą, dėl ko nuosprendis nuteistojo atžvilgiu yra neteisingas, priimtas neišsamiai ir paviršutiniškai išnagrinėjus byloje esančius faktus.
3.2. Pažymi, kad apeliantai visiškai sutinka su teismo pozicija, jog netgi ir minimali bausmė, paskirta nuteistajam už įvykdytas nusikalstamas veikas, neatitiktų teisingumo, proporcingumo principų, taip pat ir jo asmenybės, dėl ko neginčija, jog nuteistojo atžvilgiu turėjo būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Tačiau apeliantai nesutinka su teismo nuostata, jog galutinė šešerių metų reali laisvės atėmimo bausmė yra adekvati nuteistojo padarytoms veikoms bei nuteistojo asmenybei. Apeliantų nuomone, teismas turėjo apsvarstyti galimybę taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Nors BK 75 straipsnis nenumato galimybės šį straipsnį taikyti asmenims, įvykdžiusiems labai sunkius nusikaltimus, tačiau tokia galimybė yra taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.
3.3. Be to, nurodo, kad teismo išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus jos atlikimo, turi remtis ne tik byloje esančiais duomenimis, tiesiogiai apibūdinančiais nuteistojo asmenybę, bet ir bylos aplinkybėmis, kurios sudaro galimybę įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimai padaryti atsitiktinai, ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, ar yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan. Į tai turi būti atsižvelgiama ir skiriant bausmę, ir priimant sprendimą dėl atleidimo nuo paskirtos bausmės vykdymo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje iš esmės nenurodė motyvų, kodėl mano, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nuosprendyje tik lakoniškai nurodė, kad nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas, paskyręs realią laisvės atėmimo bausmę, be jokio pagrindo netaikė 75 straipsnio nuostatų, kadangi yra teisiniai pagrindai šių nuostatų taikymui. Taip pat ir faktinės aplinkybės bei kiti bylos duomenys parodo, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tai, be kita ko, įvertino ir valstybinis kaltintojas, prašydamas nuteistajam skirti laisvės apribojimo bausmę.
3.4. Apeliantų vertinimu, net ir paskyrus bausmę, mažesnę nei numatyta sankcijoje, tokia bausmė nebus proporcinga padarytam nusikaltimui, nuteistojo asmenybei, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėms bei prieštaraus teisingumo principui, be to, neabejotinai turės priešingą efektą – tai yra neužtikrins bausmės paskirties, nes dėl laisvės atėmimo bausmės taikymo nutrūks nuteistojo ryšiai su artimaisiais, šeima, mažamečiu sūnumi.
3.5. Atkreipia dėmesį, kad nors viena iš nuteistojo padarytų veikų ir vertinama kaip labai sunkus nusikaltimas, tačiau tai nėra smurtinė nusikalstama veika. Taip pat akivaizdu, jog nuteistasis tikrai nebuvo šios nusikalstamos veikos organizatorius, sumanytojas. Jis buvo asmuo, kuris, pasidavęs kito asmens įtakai, už piniginį atlygį sutiko atgabenti įstatymo draudžiamas medžiagas iš Ispanijos į Estiją, tačiau nebuvo tas, kurio iniciatyva šis nusikaltimas buvo pradėtas. Policijos pareigūnai iki šio nusikaltimo įvykdymo neturėjo jokios informacijos apie nuteistojo kitas įvykdytas ar ruošiamas nusikalstamas veikas. Nusikaltimai, kuriuos įvykdė D. M., yra pirmasis jo kontaktas su kriminaliniu pasauliu, o atsižvelgiant į tai, jog jis nuo pirmosios apklausos savo kaltę pripažino visiškai, davė nuoširdžius, teisingus parodymus, kurių laikėsi ir kuriuos patvirtino teisme – greičiausiai ir paskutinis. Pažymi, kad policijos pareigūnams patikrinimo metu dėl nuteistojo elgesio kilo įtarimas, jog jis gali vykdyti kažkokį nusikaltimą, dėl ko jie ir patikrino automobilį. Apeliantų vertinimu, tai rodo, jog D. M. nėra kriminalinė asmenybė, sugebanti profesionaliai elgtis vykdant nusikaltimus. Be to, nuteistojo darbovietės bei kardomojo kalinimo vietos charakteristika apibūdina jįtik teigiamai.
3.6. Be to, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai ir atidžiai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, per mažai dėmesio kreipė į tai, kokiu būdu apeliantas pateko į ratą asmenų, kurie užsiiminėjo narkotinių medžiagų gamyba bei prekyba.
3.7. Galiausiai pažymi, kad šiuo atveju realios laisvės atėmimo bausmės skyrimas akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, protingumo principams, todėl atsižvelgiant į teismo nuosprendyje nurodytas lengvinančias aplinkybes – t. y. tai, jog nuteistasis pripažino kaltę duodamas išsamius parodymus viso proceso eigoje, tai, kad jis buvo tik nusikalstamų veikų vykdytojas, turi šeimą, mažametį sūnų, darbdavių yra apibūdinamas itin teigiamai, tai, kad per metų laikotarpį, kurį jis praleido kardomojo kalinimo vietoje, nėra padaręs jokių pažeidimų, D. M. atžvilgiu turi būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies bei 75 straipsnio nuostatos.
Atsiliepimas
4. Prokuroras pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo nuteistojo D. M. gynėjo advokato R. Bradūno apeliacinį skundą atmesti.
4.1. Nurodo, kad skunde visiškai nepagrįstai teigiama, kad yra galimybė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas asmenims, įvykdžiusiems labai sunkius nusikaltimus, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. BK 75 straipsnio 2 ir 3 dalių konstrukcija vienareikšmiškai suponuoja kategorišką draudimą taikyti tiek visišką, tiek ir dalinį laisvės atėmimo bausmės atidėjimą asmenims, nuteistiems už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Aplinkybė, jog labai sunkų nusikaltimą padariusiam asmeniui buvo pritaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, niekaip nesumažina inkriminuotos veikos sunkumo.
Šalies argumentai
4.2. Be to, nurodo, kad skunde nepagrįstai teigiama, jog valstybinis kaltintojas šioje byloje teismo prašė D. M. skirti laisvės apribojimo bausmę. Iš byloje esančio prokuroro teismui pateikto savo baigiamosios kalbos rašytinio varianto, kurį prokuroras prie štai pagarsino teisiamojo posėdžio metu, matyti, jog prokuroras prašė skirti laisvės atėmimą 10 metų.
4.3. Taip pat nurodo, kad skundo rezoliucinėje dalyje pateiktas alternatyvus prašymas sumažinti D. M. paskirtą 6 metų laisvės atėmimo bausmę iki 3 metų, nėra motyvuotas papildomais argumentais, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje nusprendęs D. M. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą minimalų 10 metų laisvės atėmimo terminą sumažinti iki 6 metų.
4.4. Galiausiai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. M. paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta ar prieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai, atitinka padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, nuteistojo asmenybę, ji subendrinta nepažeidžiant baudžiamojo kodekso normų. Taigi, nėra jokio faktinio ir (ar) teisinio pagrindo ją švelninti nei apeliaciniame skunde nurodytais nei kokiais nors kitais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo D. M. ir jo gynejo advokato Reno Bradūno apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliantai neskundžia byloje nustatytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis teismas teisingai nustatė nusikaltimų padarymo aplinkybes bei D. M. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo tinkamai. Apeliantai ginčija nuosprendžio dalį dėl nuteistajam paskirtos bausmės bei prašo sumažinti paskirtą bausmę iki 5 metų laisvės atėmimo ir iš dalies atidėti šios bausmės vykdymą, o nesant galimybės taikyti BK 75 straipsnio – galutinę bausmę sumažinti iki 3 metų laisvės atėmimo.
6. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina paskyrimą kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas aptartų baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo klaidų, skirdamas bausmę nuteistajam, nepadarė.
7. Dėl apeliantų prašymo paskirti švelnesnę bausmę, pažymėtina, kad bausmės rūšies ir dydžio parinkimas pirmiausiai yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelnina ar sugriežtina tik tada, jei pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).
8. Skundžiamu nuosprendžiu D. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, BK 199 straipsnio 4 dalyje. Už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriamas laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų; už BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) padarymą – laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų.
9. Pirmiausia, nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde prašo skirti švelnesnę laisvės atėmimo bausmę bei iš iš dalies atidėti jos vykdymą. Apelianto teigimu, nors BK 75 straipsnio nuostatos neleidžia iš dalies atidėti laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už labai sunkų nusikaltimą, vykdymo, tačiau tai galima padaryti pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija su šiuo skundo argumentu nesutinka bei pažymi, kad BK 54 straipsnis „Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai“ yra įtvirtintas baudžiamojo įstatymo VII skyriuje „Bausmės skyrimas“. Tuo tarpu BK 75 straipsnis „Bausmės vykdymo atidėjimas“ yra reglamentuotas baudžiamojo įstatymo X skyriuje „Bausmės vykdymo atidėjimas ir atleidimas nuo bausmės“. Taigi, analizuojant baudžiamąjį įstatymą sistemiškai matyti, kad BK 54 straipsnis (įskaitant šio straipsnio 3 dalį) ir BK 75 straipsnis yra reglamentuoti skirtinguose baudžiamojo įstatymo skyriuose, reglamentuojančiuose skirtingus baudžiamosios teisės institutus – atitinkamai bausmių skyrimą ir bausmių vykdymą. Apie skirtingą aptariamų teisės institutų pobūdį ir paskirtį galima spręsti ir iš susiformavusios teismų praktikos ( pvz. Lietuvos Apeliacinio Teismo nutartis Nr. 1A-261-579/2023).
10. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2012, 2K-436-489/2016, 2K-317-489/2017, 2K-337-489/2017). Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kai bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015, 2K-334-699/2017).
11. Tuo tarpu BK 75 straipsnio 1-3 dalyse įtvirtinta teismo diskrecinė teisė (visiškai arba iš dalies) atidėti kaltininkui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą pirmiausiai yra siejama su formaliaisiais pagrindais (nusikalstamos veikos kategorija ir paskirtos bausmės dydžiu), sudarančiais pagrindą svarstyti (visiškai arba iš dalies) atidėti paskirtos bausmės vykdymą. BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.
12. Taigi, matyti, kad šių teisės institutų prigimtis, siekiami tikslai yra skirtingi : BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas yra susijęs su sankcijoje nenumatytos bausmės rūšies arba bausmės trukmės (dydžio) parinkimu ir paskyrimu nuteistajam, o ne su bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų sušvelninimu. Atsižvelgiant į tai, apelianto skundo argumentas, jog pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas yra galimybė taikyti BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas ir iš dalies atidėti bausmės vykdymą už labai sunkų nusikaltimą, yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog nuteistasis padarė labai sunkų nusikaltimą, pagrįstai nesvarstė galimybės nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatų.
13. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo tenkinti ir alternatyvaus skundo prašymo – t. y. galutinę bausmę sumažinti iki 3 metų laisvės atėmimo.
14. Nėra pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad apygardos teismas neįvertino ar neteisingai vertino aplinkybes, turinčias įtakos bausmės skyrimui. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam D. M. bausmę, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, t. y. į tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną sunkų ir vieną labai sunkų nusikaltimą, veikas padarė veikdamas idealia nusikalstamų veikų sutaptimi. Teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Taip pat įvertinta ir D. M. asmenybė – jog jis anksčiau neteistas, yra jauno amžiaus, yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, iki suėmimo dirbo IT konsultantu firmoje (duomenys neskelbtini), vedęs, turi mažametį vaiką. Be to, teismas įvertino ir tai, kad nuteistasis viso baudžiamojo proceso metu kaltu prisipažino ir davė nuoširdžius parodymus, suprato nusikaltęs įstatymams, dėl savo atsitiktinio poelgio labai pergyvena, supranta bausmės neišvengiamybę. Jis charakterizuojamas išimtinai teigiamai tiek buvusių darbdavių, tiek ir Kauno kalėjimo administracijos. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistojo veika buvo labiau atsitiktinio pobūdžio, jaunam šeimos žmogui tikintis uždirbti greitai didelį kiekį pinigų, negalvojant apie galimas pasekmes.
15. Įvertinęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), padarymą paskyrė minimalią sankcijoje numatytą – t. y. 3 metų laisvės atėmimo bausmę, bei sprendė, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos minimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas D. M. aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl padarė išvadą, kad yra pagrindas jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir už paminėtą veiką skyrė švelnesnę, t. y. 6 metų laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas bausmes teisingai taikydamas Baudžiamąjį įstatymą subendrino apėmimo būdu ir paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 metams.
16. Nors apeliantai teigia, kad ir tokia pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausmė yra neteisinga, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Keisti skundžiamu nuosprendžiu D. M. paskirtos bausmės dydį ir dar labiau švelninti paskirtą bausmę, nei tai buvo padaryta pirmosios instancijos teismo, nėra pagrindo, į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes jau buvo atsižvelgta. Nuteistojo gynėjo nurodytas aplinkybes, kad nuteistasis pripažino kaltę, jog buvo tik nusikalstamų veikų vykdytojas turi šeimą ir pan., jau tinkamai įvertino pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę.
17. Be to, apeliantų skunde nurodytos aplinkybės, kad dėl laisvės atėmimo bausmės taikymo nutrūks nuteistojo ryšiai su artimaisiais, šeima, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam paskirtos bausmės. Tai, kad nuteistajam paskirta bausmė sukels neigiamas pasekmes ne tik jam, bet ir jo šeimai, yra tiesioginis D. M. neteisėto elgesio rezultatas.
18. Taip pat skunde didelis dėmesys skiriamas aplinkybei, kad nuteistasis nėra kriminalinė asmenybė, sugebanti profesionaliai elgtis vykdant nusikaltimus, jog padaryti nusikaltimai yra atsitiktinio pobūdžio. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl to, jog nuteistasis anksčiau nebuvo teistas ir jo veikos buvo labiau atsitiktinio pobūdžio, byloje ginčo nėra. Šias aplinkybes jau įvertino pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę, jų neginčija ir prokuroras, su šių aplinkybių įvertinimu sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Visgi, nors šios aplinkybės rodo mažesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą bei, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, tai sudaro pagrindą taikyti nuteistojo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę bausmę nei numatyta sankcijoje, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog tai nepaneigia fakto, kad nuteistasis padarė sunkų ir labai sunkų nusikaltimus bei nešalina šių nusikaltimų pavojingumo. Skiriant bausmę taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertintos vertybės, į kurias nusikalstamomis veikomis buvo kėsintasi, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip sumenkinamos įstatymo saugomos vertybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-137-693/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju dar švelnesnė bausmė, nei nuteistajam paskyrė pirmosios instancijos teismas, neatitiktų teisingumo bei proporcingumo reikalavimų, ja nebūtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai.
19. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam D. M. paskirta subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo D. M. ir jo gynėjo advokato Reno Bradūno apeliacinį skundą atmesti.