Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. P. ir A. E. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo:

nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 13 (trylikai) metų; nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 266 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. P. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 13 (trylikai) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su neatliktos pagal Kauno apygardos teismo 2004-06-21 nuosprendį ir 2004-09-24 nutartį bausmės dalimi ir R. P. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 14 (keturiolikai) metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 13 (trylikai) metų; nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 266 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams; nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 265 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams; nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalyje (narkotinės medžiagos laikymas Šakių m.) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams; nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalyje (narkotinės medžiagos laikymas V. V. sodyboje) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. E. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 13 (trylikai) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su neatliktos pagal Kauno apygardos teismo 2002-11-11 nuosprendį bausmės dalimi ir A. E. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 14 (keturiolikai) metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteista V. V. , tačiau dėl jos nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. ir A. E. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe disponavo labai dideliu psichotropinės medžiagos kiekiu, o taip pat neteisėtai disponavo pirmos kategorijos psichotropinės medžiagos pirmtaku (prekursoriumi), o būtent: veikdami bendrininkų grupe, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, turėdami tikslą pagaminti psichotropinę medžiagą – metamfetaminą, įgijo chemines medžiagas - ne mažiau kaip 710 ml pirmos kategorijos pirmtako (prekursoriaus) 1-fenil-2-propanono (BMK), trečios kategorijos pirmtakų (prekursorių) - ne mažiau kaip 3 dm³ sieros rūgšties, ne mažiau kaip 3645 g natrio šarmo, ne mažiau kaip 1099 g metilamino hidrochlorido, nenustatytą kiekį gyvsidabrio chlorido, ne mažiau kaip 1980 ml azoto ir druskos rūgščių mišinio (karališko vandens), ne mažiau kaip 110 dm³ acetono, taip pat įrangą ir medžiagas, skirtas psichotropinės medžiagos gamybai - įvairias plastikines talpas, plastikinius ir metalinius indus, vakuuminio filtravimo kolbą, elektrinius maišytuvus, metalinį vakuuminį siurblį, ne mažiau kaip 14 vnt. folijos ritinėlių, visas šias medžiagas ir įrangą atgabeno į O. P. priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kur įrengė psichotropinių medžiagų gaminimo laboratoriją ir per du kartus, nuo 2006-09-06 iki 2006-09-11 ir nuo 2006-10-08 iki 2006-10-11 13 val. 13 min., panaudodami minėtas chemines medžiagas ir įrangą, medžiagų sintezę atliekant redukcinio amininimo būdu, neteisėtai pagamino ir laikė ne mažiau kaip 7892,5 g, t. y. labai didelį kiekį, psichotropinės medžiagos- metamfetamino.

R. P. ir A. E. taip pat nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir aplinkybėmis neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 1575 ml pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) 1-fenil-2-propanono (BMK), kurio dalį, ne mažiau kaip 710 ml, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir aplinkybėmis atgabeno į O. P. priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kur ją laikė iki 2006-10-11 13 val. 13 min., kuomet ši medžiaga buvo rasta kratos metu, o kitą dalį - 865 ml ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis atgabeno į V. B. priklausantį garažą Nr. 150, esantį (duomenys neskelbtini), kur ją laikė iki 2006-10-12 9 val. 45 min., kuomet ši medžiaga buvo rasta kratos metu.

A. E. nuteistas už tai, kad nuo 2006 m. birželio mėn. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2006 spalio mėn. 12 d. 8 val., V. K. priklausančiame šiltnamyje, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai augino 770 g, t. y. didelį kiekį narkotinių augalų – kanapių.

A. E. taip pat nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis neteisėtai įgijo ir iki 2006 m. spalio 12 d., 7 val. 10 min. savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 173,454 g. narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių) neturėdamas tikslo jų platinti.

A. E. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su V. V. , nuo 2006 m. spalio mėn. nenustatytos dienos iki 2006m spalio 18 d. 17 val. 15 min. V. V. priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai išaugino, neteisėtai laikė 349 g. narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių), neturėdamas tikslo jų platinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. E. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o nuteistojo R. P. apeliacinis skundas tenkinamas.

Toks jo teiginys prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

Tiek A. E. , tiek R. P. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad tuose pokalbiuose įrašyti jų balsai. Iš pokalbių turinio seka, kad A. E. pokalbių metu pasakė ir tokias frazes: „“neržaveikos visai neėda“ .., „šitą gaidį mes turime gauti. Nuvažiuosim į Lytagrą, Ramai. Vis tiek važiuosim dirbt motorinėj Lytagroj. Nueit, paklaust ar yra storasienių vamzdžių neržaveikos, storasienių ir tada aš nuvažiuosiu..“. (b. l. 86, t. 2). Kitame pokalbyje jis pasako: „ BMK buvo lauke... slėgis važiuoja... Kokį maišą paimam ir viskas... Nedėk ant lentų, dėk ant žemės... pusė bako turi būt... Bet eina po kol kas gerai“ (b. l. 88, t. 2). Dar kitame pokalbyje jis pasako: „Man atrodo, kad folga kokia stipresnė... Dešimt kilų, nu kas čia yra tas dešimt kilų? Paėmei porą ir viskas... nu jo /keiksmažodis/ minkštimas. Tai va šitas kaifas, niekad neragavęs, pederastai kaifo paragaus, eis kaip eina /keiksmažodis/, prisivalgę narkomanai...tą šlangą nenumauk, nereikia maut (b. l. 90-91, t. 2).

Iš šių frazių matosi, kad A. E. kaip lygiavertis partneris su R. P. aptarinėja įvairius gamybos klausimus, problemas, jų sprendimo būdus, atskirais atvejais ir pats duoda nurodymus (mes turime gauti; nedėk ant lentų, dėk ant žemės; tą šlangą nenumauk, nereikia maut). Iš pokalbio matosi ir tai, kad A. E. suvokia, kad kalba apie svaiginantį poveikį turinčias medžiagas (va šitas kaifas, niekad neragavęs, pederastai kaifo paragaus, eis kaip eina /keiksmažodis/, prisivalgę narkomanai). Tai paneigia A. E. apeliacinio skundo teiginius, kad jis nors ir gamino psichotropines medžiagas, tačiau buvo tik pagalbininkas ir nesuprato darąs nusikaltimą.

Liudytojai D. G., R. V. , A. U. dalyvavę stebint kaip O. P. priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), A. E. ir R. P. gamina psichotropines medžiagas parodė, jog abu stebimi asmenys atliko panašius veiksmus. A. E. buvo toks pat gamintojas kaip ir R. P. . Jis ieškojo reikiamų medžiagų, padėjo pagaminti įrangą, važiavo į gamyklas ir tą įrangą užsakinėjo. Juos stebint buvo aišku, kad jie abu žinojo ir suprato ką daro. A. E. apeliaciniame skunde kelia ir šių liudytojų atsakomybės klausimą, teigdamas, kad jie elgėsi neteisėtai, nes turėdami informacijos apie rengimąsi daryti nusikalstamą veiką, nesiėmė jokių veiksmų užkirsti kelią nusikaltimo padarymui. Toks apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas, nes šie pareigūnai, kaip matyti iš jų parodymų, vykdė gautus nurodymus ir apeliantus stebėjo tol, kol tai buvo reikalinga reikiamiems įkalčiams surinkti.

Išvadą, kad A. E. suprato dalyvaująs gaminant psichotropines medžiagas patvirtina ir paties A. E. parodymai pirmosios instancijos teisme, kad „aš nutuokiau, kad čia bus gaminami narkotikai“ ... „P. klausė ar nežinau meistrų, kurie gali pagaminti talpą, įvores. Aš supratau kam, supratau, kad narkotikų gamybai (b. l. 162, t. 4).

Šie duomenys įrodo, kad A. E. padarant nusikalstamą veiką buvo toks pat vykdytojas kaip ir R. P. . Darydamas šią veiką jis suvokė dalyvaujantis gaminant psichotropines medžiagas, todėl A. E. apeliacinio skundo argumentai, kuriuose tvirtinama priešingai, yra nepagrįsti.

Tiek R. P. , tiek A. E. apeliaciniuose skunduose ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad psichotropinių medžiagų gaminimas buvo baigtas.

Toks jų teiginys yra pagrįstas.

2007-02-09 specialisto išvadoje Nr. 140-(9878)-ISI-1205 be kitų daiktų ištirti ir daiktai, kurie buvo paimti 2006-10-11 kratos metu iš O. P. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini). Šios išvados 4, 5, 7, 9 punktuose nurodyta, kad 40 dm³ talpos baltos spalvos plastikiniame bake su pritvirtintu plastikiniu rudos spalvos vamzdžiu esančio skysčio ir pilkos spalvos medžiagos mišinio sudėtyje yra psichotropinė medžiaga metamfetaminas, kurios bendroji masė yra 1626,3 g. Pilkos spalvos besifiltruojančių medžiagų, esančių ant baltos spalvos audinių atraižų, pritvirtintų prie dviejų po 85 dm³ talpos plastikinių mėlynos spalvos bakų, bei bakuose esančių geltonos spalvos skysčių sudėtyse yra psichotropinė medžiaga metamfetaminas, kurios bendroji masė yra 3084,8 g. Baltos spalvos plastikiniu dangčiu uždengtame kibire esančio rudos spalvos skysčio sudėtyje yra psichotropinė medžiaga metamfetaminas, kurios masė yra 1276, 2 g. Mėlynos spalvos plastikiniu dangteliu uždengtame 10 dm³ talpos baltos spalvos plastikiniame bake esančio skysčio sudėtyje yra psichotropinė medžiaga metamfetaminas, kurios masė yra 1905, 2 g. (b. l. 37-50, t. 3).

Šią išvadą surašant dalyvavęs ekspertas A. Žebrauskas apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad tie psichotropinių medžiagų pavidalai, kurie buvo aptikti tyrimo metu, nėra tinkami vartojimui. Prarijus tą mišinį, jis patenka į skrandį, sureaguoja su rūgštimi ir tampa tikruoju amfetaminu, kuris yra paprastai vartojamas. Fiziologiškai tai nėra įmanoma, nes organizmas nepriima šarminės terpės medžiagų. Tas skystis injekcijoms negali būti naudojamas. Tam, kad galima būtų jį vartoti kaip miltelius, reikia atlikti cheminę reakciją, t. y. paveikti jį sintetine medžiaga su rūgštimi. Tas mišinys nėra baigtas produktas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002-06-21 nutarimo Nr. 37 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekusorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas“ 10 punkte nurodoma, kad „Gaminimas yra procesas, kurio metu gaunamos psichotropinės ar narkotinės medžiagos, nepriklausomai nuo gamybos būdo, - žaliavos perdirbimas, išvalymas nuo pašalinių priemaišų, turimų komponentų sujungimas ir pan. Gaminimas pripažįstamas baigtu, kai yra pagamintas bet koks kiekis tinkamos vartoti medžiagos“. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad psichotropinės medžiagos- metamfitamino gaminimas laikytinas baigtu, nes iš pagaminto skysčio vartojimui tinkančią psichotropinę medžiagą gali išgauti bet kuris vartotojas. Tačiau ši išvada nėra teisinga.

Iš minėto eksperto paaiškinimo matyti, kad nuteistųjų pagamintas psichotropines medžiagas tokiame pavidale, kokiame jos rastos, vartoti nėra galima. Norint ją vartoti, reikalinga dar atlikti cheminę reakciją. Todėl apeliantų padaryta veika vertintina tik kaip pasikėsinimas pagaminti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino ir iš Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuotina į Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį. Tai padarytina pakeičiant nuosprendį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. A. E. prašymas šią veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį netenkintinas, nes nustatyta, kad jis su R. P. pasikėsino pagaminti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų. Už tai atsakomybę numato Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalis, papildomai kvalifikuojant ir pagal 22 straipsnio 1 dalis dėl to, kad veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje.

Nusikalstamos veikos stadija Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra numatyta kaip aplinkybė, į kurią atsižvelgiama skiriant bausmę. Veika, kurią tik pasikėsinta padaryti yra mažiau pavojinga ir baustina švelniau negu baigta veika. Todėl ir šiuo atveju perkvalifikavus apeliantų veikas į pasikėsinimą, jiems skirtinos švelnesnės, artimos minimalioms, tačiau vis tiek griežtos laisvės atėmimo bausmės.

Skirdamas bausmes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, todėl dar kartą tai daryti ir dėl to mažinti bausmę, kaip tai apeliaciniame skunde prašo R. P. , nėra pagrindo. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, įskaitant ir apeliaciniame skunde nurodytą nuoširdų gailestį, pagrįstai nenustatyta, nes nuoširdaus gailėjimosi iš jo parodymų nesimato.

R. P. pirmosios instancijos teisme savo kaltę dėl prekursoriaus įgijimo ir neteisėto laikymo pripažino, nurodė, kad ir O. P. sodyboje (duomenys neskelbtini) ir V. B. priklausančiame garaže buvo rastas tas prekursorius, kurį jis amfetamino gamybai buvo gavęs iš asmens vardu Kęstas. Jis turėjo gaminti amfetaminą, o Kęstas realizuoti. Pinigų už prekursorių Kęstui nemokėjo (b. l. 160-161, t. 4).

Apeliacinės instancijos teisme apie prekursoriaus įgijimą jis parodė kitaip, teigdamas, kad prekursorių iš Kęsto pirko, o šio asmens jokių duomenų nežino. Jis nurodė, kad apie prekursorių A. E. nežinojo.

A. E. dėl prekursoriaus neteisėto įgijimo ir laikymo kaltę neigė, nurodydamas, kad prekursoriaus neįgijo, į sodybą neatgabeno, apie jo buvimą garaže nežinojo.

Apeliaciniame skunde šis nuteistasis kaip neišsamaus bylos išnagrinėjimo argumentą pateikia tai, kad dėl šio epizodo jam buvo užduoti tik du klausimai. Tačiau su tokiu nuteistojo teiginiu kolegija nesutinka. A. E. pirmosios instancijos teisme turėjo galimybę dėl šio kaltinimo faktines aplinkybes aiškinti ir teikti jų vertinimą tiek, kiek jam atrodė reikalinga. Iš pirmosios instancijos teismo nesimato, kad tokia jo teisė būtų varžyta. Jam pareiškus, kad dėl šio kaltinimo neprisipažįsta kaltu, kad prekursoriaus jis neįgijo ir negabeno, nebebuvo ko apie tai ir klausinėti A. E. . Todėl kolegija V. K. nepripažįsta, kad šis epizodas ištirtas netinkamai ar neišsamiai.

2006-10-11 kratos metu iš O. P. priklausančios sodybos, esančios Varėnos r. Merkinės sen., Subartonių k. buvo paimta ir 1 litro talpos plastikinis rudos spalvos butelis su užrašu „Švyturys“ su skysčiu (b. l. 29-38, t. 1).

Analogiškas butelis su skysčiu paimtas ir 2006-10-12 atliekant kratą V. B. priklausančiame garaže, esančiame Kaune, Islandijos plentas 183 (b. l. 43-44, t. 2).

2007-02-09 specialisto išvadoje Nr. 140-(9878)-ISI-1205 nustatyta, kad butelyje, paimtame O. P. priklausančioje sodyboje 2006-10-11 kratos metu, rasta 710 ml pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) – 1-fenil-2-propanono, o butelyje su skysčiu paimtame 2006-10-12 atliekant kratą V. B. priklausančiame garaže rasta 865 ml pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) – 1-fenil-2-propanono (b. l. 37-50, t. 3). Šioje specialisto išvadoje nurodyta ir tai, kad šio pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) reikia metamfetamino gamyboje.

Šiame nuosprendyje jau nurodyti motyvai, patvirtinantys, kad šioje psichotropinių medžiagų gamyboje lygiomis teisėmis dalyvavo abu apeliantai, jie abu, naudodami įvairias medžiagas, įskaitant ir prekursorių, bei įrengimus, bendrai pasikėsino pagaminti metamfetaminą. Cituota frazė apie prekursorių „BMK buvo lauke“, kurią pasakė A. E. patvirtina, kad jis suvokė kas tai yra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes kolegija V. K. prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog prekursoriumi disponavo tiek A. E. , tiek ir R. P. . Tai jie padarė kaip bendrininkai. Todėl abiejų jų veiksmuose pagrįstai nustatyta ir Lietuvos Respublikos BK 266 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis. Taip pat pagrįstai konstatuota ir minėta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikimas bendrininkų grupe. Esant šiai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, į kurią pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes tiek A. E. , tiek R. P. atsižvelgė, už šį nusikaltimą paskirtos bausmės nėra per griežtos ir nešvelnintinos.

Tokia pat atsakomybę sunkinanti aplinkybė A. E. pagrįstai nustatyta ir dėl narkotinės medžiagos- 349 g. kanapių ir jų dalių - laikymo V. V. sodyboje. Savo kaltės dėl šios veikos padarymo A. E. neginčija, tačiau apeliaciniame skunde nurodo manantis, kad be pagrindo pripažintas V. V. bendrininku. Toks jo teiginys nepagrįstas. Iš V. V. parodymų matyti, kad kanapes augino iš sėklų, kurias atvežė A. E. . Kai kanapės augo, A. E. domėjosi, kaip jos auga.

Tas aplinkybes pripažino ir A. E. . Jis pripažino ir tai, kad užfiksuotos SMS žinutės yra jo. Iš žinučių turinio matosi, kad A. E. kanapes vadino „gėlėmis“ ir nurodė, kad ketina jas pasiimti iš V. V. , o pastaroji nurodo, kad „jau vienos žydi žemesnės, o tos didelės remia dangų, gal šeštadienį jau imk“ (b. l. 103, t. 2).

Šios aplinkybės patvirtina, kad tiek V. V. , tiek A. E. kanapes ir jų dalis V. V. sodyboje laikė veikdami kaip bendrininkai, todėl tokia atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta pagrįstai ir ji nenaikintina. Nėra pagrindo ir keisti šios veikos kvalifikavimą kaip to A. E. prašo apeliaciniame skunde. Jis nurodo, kad šią veiką reikėtų iš Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į to paties straipsnio 2 dalį. Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o šio straipsnio 1 dalis tokio požymio – nedidelio kiekio nenumato. Pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 patvirtintas rekomendacijas nedideliu kiekiu pripažintina iki 5 gramų kanapių ir jų dalių, o virš 500 gramų kanapių ir jų dalių jau laikytina dideliu kiekiu.

Byloje nustatyta, kad neteisėtai V. V. sodyboje laikomų kanapių ir jų dalių kiekis yra 349 gr. Todėl tai nepripažintina nedideliu kiekiu ir veiką perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalį nėra pagrindo.

Toks pat sprendimas priimtinas ir dėl kito epizodo, kuriame A. E. nuteistas už tai, kad nenustatytu laiku ir aplinkybėmis neteisėtai įgijo ir iki 2006 m. spalio 12 d., savo gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 173,454 g. narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių neturėdamas tikslo jų platinti. Savo kaltės ir dėl šio epizodo A. E. neneigia. Pagal neteisėtai laikytą kanapių ir jų dalių kiekį ši veika taip pat pagrįstai kvalifikuota kaip Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas. Už šį nusikaltimą buvo pakankamas pagrindas A. E. paskirti griežčiausią iš sankcijoje numatytų bausmių – laisvės atėmimą, atsižvelgiant į tai, kad jis teistas, nusikalto būdamas lygtinai prieš laiką paleistas iš laisvės atėmimo vietos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 16 punkte išaiškino, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. A. E. pirmosios instancijos teisme iš tikrųjų prisipažino padaręs šį nusikaltimą, tačiau ikiteisminio bylos tyrimo aiškino, kad nežinojo, jog kanapes auginti ir laikyti draudžiama (b. l. 46-48, t. 4), t. y. nepripažino kaltės. Todėl apelianto teiginys, kad jis nuoširdžiai gailisi ir turi būti pripažinta tokia atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra pagrįstas. Todėl keisti bausmės už Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą nėra pagrindo.

Iš kratos protokolo matyti, kad 2006-10-12 atlikus kratą V. K. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). šiltnamyje buvo rasti augantys 4 augalai, kaip manoma, kanapės (b. l. 18-25, t. 2).

Iš specialisto išvados Nr. 20-KE-1884 matyti, kad šie augalai yra kanapės, jų masė yra 770 gramų.

A. E. skundžiamu nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 265 straipsnio 1 dalį yra nuteistas už tai, kad nuo 2006 m. birželio mėn. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2006 spalio 12 d. 8 val., V. K. priklausančiame šiltnamyje, esančiame Šakių rajono Kriūkų seniūnijos Šukėtų kaime, neteisėtai augino 770 g., t. y. didelį kiekį narkotinių augalų – kanapių.

A. E. pripažino, kad jis iš tikrųjų augino šias kanapes, tačiau apeliaciniame skunde prašo jį išteisinti, nurodydamas, kad Europos sąjungos teisės aktai nedraudžia auginti technines kanapes.

Toks aiškinimas nėra pagrįstas.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ buvo patvirtinti narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašai. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams sąraše nurodyta ir eilutė „Kanapės (ir jų dalys) (Cannabis plant)“.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje specialistė Ramona Voronkovienė, paaiškino, kad ji atliko minėtų kanapių tyrimą. Augalai, kurie buvo paimti tyrimui, buvo šviežiai nuskinti ir žali. Šitos kanapės yra įtrauktos į 2000 m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos ministro įsakymą Nr. 5. Jos turi narkotinės medžiagos – kanaboidų ir jas auginti Lietuvos Respublikos draudžiama.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ekspertas Aidus Žebrauskas paaiškino, kad pagal 2000 m. sausio 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. 5 bet kuri kanapė auginama Lietuvoje yra pripažįstama narkotine medžiaga ir jas auginti draudžiama. Canabys plant (anglų kalba) tai yra kanapės augalas.

Taigi, Lietuvos Respublikos įstatymai nedaro jokių išlygų dėl kanapių rūšių ir bet kokias kanapes auginti draudžia.

Lietuvos Respublikos BK 265 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, „kas pažeisdamas nustatytą tvarką augino didelį kiekį aguonų, kanapių ar kitų į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą įtrauktų augalų“. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. E. augino didelį kiekį kanapių, remdamasis tuo, kad rastų kratos metu 4 kanapių augalų masė buvo 770 gr ir tai, remiantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis rekomendacijomis, vertintinas kaip didelis kiekis, nes pagal šį įsakymą rekomenduojama dideliu kiekiu laikyti daugiau kaip 500 gramų kanapių ir jų dalių.

Tačiau Lietuvos Respublikos BK 265 straipsnio 1 dalies teksto matyti, kad įstatymų leidėjas baudžiamosios atsakomybės atsiradimo kriterijumi laikė būtent neteisėtai auginamų augalų kiekį, o ne augalų masę, joje esančios narkotinės medžiagos kiekį ar pan. Todėl kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktu didelio kanapių kiekio vertinimu, kuris taikytinas ne auginimui, o kitiems veiksmams, susijusiems su neteisėtu disponavimu kanapėmis. Remiantis nuosprendyje panaudota didelio kanapių kiekio vertinimo metodika būtų galima situacija, kad net labai didelį kiekį aguonų, kanapių ar kitų į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą įtrauktų augalų pasėjusio asmens nebūtų galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jei šie augalai būtų aptikti praėjus nedaug laiko po jų pasėjimo ir jų masė nesiektų 500 gramų. Be to, pagal pirmosios instancijos teismo taikytą kanapių didelio kiekio apskaičiavimo metodiką, kuri remiasi Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis rekomendacijomis, tas pats augalų kiekis bėgant laikui ir augalams augant iš nedidelio kiekio (iki 5 g) pasiektų didelį (virš 500 g), o dar vėliau galėtų pasiekti ir labai didelį (virš 2500 g), nors augalo vienetų (stiebų) kiekis ir nesikeistų ar net sumažėtų. Tai patvirtina, kad baudžiamosios atsakomybės kriterijus yra pats pažeidžiant nustatytą tvarką augintų augalų kiekis, o ne kiti faktoriai.

A. E. inkriminuotą pažeidžiant nustatytą tvarką augintų kanapių kiekį – 4 augalus –teisėjų kolegija nelaiko dideliu kiekiu, konstatuoja, kad baudžiamoji atsakomybė už tokio kiekio kanapių neteisėtą auginimą pritaikyta nepagrįstai. Todėl dėl šio kaltinimo A. E. išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,

nusprendžia:

panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 7 d. nuosprendžio dalį, kuria A. E. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 265 straipsnio 1 dalyje ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: A. E. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 265 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kitą Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 7 d. nuosprendžio dalį pakeisti:

A. E. veiką iš Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį ir už šio nusikaltimo padarymą A. E. paskirti vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausmėmis, kurios A. E. paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 266 straipsnio 1 dalį, pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį (už narkotinės medžiagos laikymą Šakių m.); pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį (už narkotinės medžiagos laikymą V. V. sodyboje) ir A. E. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vienuolikai metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šios bausmės pridėti dalį neatliktos bausmės paskirtos Kauno apygardos teismo 2002-11-11 nuosprendžiu ir A. E. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvylikai metų. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

R. P. veiką iš Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį ir už šio nusikaltimo padarymą R. P. paskirti vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su R. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 266 straipsnio 1 dalį paskirta bausme ir R. P. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vienuolikai metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šios bausmės pridėti dalį neatliktos bausmės paskirtos Kauno apygardos teismo 2004-06-21 nuosprendžiu ir 2004-09-24 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi ir A. E. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvylikai metų. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Likusią Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 7 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.