- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-06
- Bylos Nr.
- 1A-81-449/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Aloyzas Kruopys, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- R. K.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aloyzo Kruopio, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. nuteistas:
- pagal BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 3 d., taikant BK 54 str. 3 d., laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams,
- pagal BK 265 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė R. K. paskirta laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu G. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 259 str. 1 d. atleistas pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Šioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu R. K. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas vieningą tikslą neteisėtai gaminti, laikyti ir platinti labai didelį kiekį – ne mažesnį kaip 5 513,618 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), neteisėtai augino labai didelį kiekį kanapių, iš kurių pagamino labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, kurių dalį išplatino. Šios nusikalstamos veikos buvo padarytos tokiomis aplinkybėmis.
1.1. Nuo tiksliai nenustatytos dienos, tačiau ne vėliau kaip nuo 2016 m. gruodžio mėnesio, pažeisdamas nustatytą tvarką, tai yra Lietuvos Respublikos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 7 straipsnį, draudžiantį Lietuvos Respublikoje auginti kanapes, 8 straipsnį, nustatantį, jog be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos (leidimo) į I-ą sąrašą įtrauktas medžiagas (įskaitant ir kanapes) draudžiama įsigyti, laikyti, gabenti valstybės teritorijoje, gaminti, perdirbti, jis, specialiai įrengtoje patalpoje – X gatvėje esančiame metaliniame garaže, (duomenys neskelbtini), neteisėtai augino didelį kiekį – 83 vnt. kanapių augalų, turinčių savo sudėtyje daugiau kaip 0,2 procento tetrahidrokanabinolio, bei iš neteisėtai užaugintų kanapių pagamino didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), t. y. šiuos augalus nuskynė ir nuvežęs į E. K. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), antrajame aukšte, sudžiovino, tokiu būdu neteisėtai pagamino didelį kiekį – 2033 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kuriuose ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 11,3 %, tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas vieninga tyčia, nuo tiksliai nenustatytos dienos, tačiau ne vėliau kaip nuo 2017 m. sausio mėnesio, E. K. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje specialiai įrengtoje patalpoje neteisėtai augino nenustatytą didelį kiekį kanapių augalų, turinčių savo sudėtyje daugiau kaip 0,2 procento tetrahidrokanabinolio, bei iš dalies neteisėtai užaugintų kanapių pagamino didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), tai yra šiuos augalus nuskynė ir sudžiovino, tokiu būdu neteisėtai pagamindamas didelį kiekį – 1507,618 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kuriuose ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra nuo 12,3 % iki 22,1 %, ir tokiais bendrais savo veiksmais neteisėtai augino labai didelį kiekį kanapių augalų, iš kurių neteisėtai pagamino ir laikė gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), labai didelį kiekį – viso 3540,618 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), iš kurių dalį neteisėtai išplatino - 2017 m. kovo 11 d. apie 09.30 val., prie Y upės, šalia (duomenys neskelbtini), už 250 eurų pardavė 720 ml talpos stiklainį su narkotinėmis medžiagomis - kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė yra 40,588 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 13,6 %, G. Ž., likusius kanapių augalus - 21 vnt., veikdamas vieninga tyčia, toliau augino šiose patalpose turėdamas tikslą neteisėtai gaminti didelį kiekį narkotinės medžiagas, ją laikyti ir platinti, tačiau šių nusikalstamų veiksmų nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi neteisėtai augintas didelis kiekis - 21 vnt. kanapių augalų, kurių išdžiovintų bendra masė yra 1973 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 15,2 %, bei dalis pagamintos labai didelio kiekio narkotinės medžiagos- kanapių (antžeminių dalių), viso 3411 g, kuriuose ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra nuo 11,3 % iki 22,1 %, buvo rastos ir paimtos GGG apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų 2017-03-11 d. laikotarpyje nuo 11.55 val. iki 13.00 val. atliekamos kratos metu gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), dalis narkotinių medžiagų – 53,75 g kanapių (antžeminių dalių), ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 12,5 %, buvo rastos ir paimtos GGG apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų 2017-03-11 d. laikotarpyje nuo 15.55 val. iki 16.15 val. atliekant R. K. asmens kratą tarnybinėse patalpose, (duomenys neskelbtini), dalis narkotinių medžiagų - 35,28 g kanapių (antžeminių dalių), ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 12,3 %, buvo rastos ir paimtos GGG apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų 2017-03-11 d. laikotarpyje nuo 17.40 val. iki 18.02 val. atliekamos kratos R. K. gyvenamosiose patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), metu ir tokiu būdu jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 265 str. 1 d., 260 str. 3 d.
1.2. Be to, jis nuo tiksliai nenustatytos dienos, tačiau ne vėliau kaip nuo 2017 m. birželio mėnesio pradžios, pažeisdamas nustatytą tvarką, tai yra Lietuvos Respublikos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 7 straipsnį, draudžiantį Lietuvos Respublikoje auginti kanapes, 8 straipsnį, nustatantį, jog be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos (leidimo) į I-ą sąrašą įtrauktas medžiagas (įskaitant ir kanapes) draudžiama įsigyti, laikyti, gabenti valstybės teritorijoje, gaminti, perdirbti, turėdamas vieningą tikslą neteisėtai pagaminti, laikyti ir platinti labai didelį kiekį – ne mažesnį kaip 4088,284 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), neteisėtai krūmynuose, esančiose (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, (duomenys neskelbtini), augino nenustatytą labai didelį kiekį kanapių augalų bei vieną kanapės augalą sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), šiltnamyje, turinčių savo sudėtyje daugiau kaip 0,2 procento tetrahidrokanabinolio, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. rugsėjo mėnesį, tyrimo metu nenustatytą dieną, turėdamas tikslą pagaminti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, dalį šių kanapių augalų nuskynė ir neteisėtai nugabeno į ūkinį pastatą, esantį E. K. gyvenamosios sodyboje, (duomenys neskelbtini), kur jas išdžiovino, tokiu būdu neteisėtai pagamino didelį kiekį – 1023,974 g narkotinių medžiagų - kanapių (antžeminių dalių), kuriuose ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra nuo 3,9 % iki 9,2 %, ir jas šiose patalpose neteisėtai laikė, o 2017-09-18 d. dalį narkotinės medžiagos – 10,074 g kanapių (antžeminių dalių), ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 7,8 %, neteisėtai nugabeno į savo gyvenamąsias patalpos, esančias (duomenys neskelbtini), likusį tiksliai nenustatytą didelį kiekį kanapių augalų bei vieną kanapės augalą sodybos šiltnamyje toliau augino turėdamas tikslą neteisėtai pagaminti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, ją laikyti ir platinti, tačiau nusikalstamų veiksmų, nukreiptų į labai didelio kiekio narkotinių medžiagų pagaminimą, laikymą ir platinimą nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi 2017 m. rugsėjo 19 d. GGG apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai neteisėtai auginamas kanapes (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, (duomenys neskelbtini), kurių išdžiovintų bendra masė yra 2982 g, surado ir išėmė, o neteisėtai pagamintą didelį kiekį narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), viso 1013,9 g, kuriuose ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra nuo 3,9 % iki 9,2 %, bei neteisėtai auginamą vieną kanapės augalą, kurio išdžiovinto masė 82,31 g, rado ir paėmė GGG apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai 2017-09-19 d. laikotarpyje nuo 10.21 val. iki 11.51 val. atliekamos kratos metu ūkiniame pastate bei šiltnamyje, esančiuose (duomenys neskelbtini), dalis šių neteisėtai pagamintų narkotinių medžiagų – 10,074 g kanapių (antžeminių dalių), ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 7,8 %, buvo rastos ir paimtos GGG apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų 2017-09-19 d. laikotarpyje nuo 12.30 val. iki 13.30 val. atliekamos kratos R. K. gyvenamosiose patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), metu, tai yra padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 265 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 260 str. 3 d.
Šalies argumentai
2. Nuteistasis R. K. apeliaciniame skunde prašo taikyti BK 64¹ str. nuostatas. Tuo atveju, jeigu nebus pritaikytas BK 64¹ str., jam paskirtą bausmę sumažinti.
2.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. K. nurodo, kad, nors jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė išsamius parodymus, šių parodymų nekeitė ir bendradarbiavo su tyrėjais, tačiau ši baudžiamoji byla nebuvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, taip pat nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Tuo metu, kai jis buvo sulaikytas du kartus, abu kartus savo kaltę pripažino, savanoriškai, niekieno neverčiamas jis parodė vietas, kur kanapes augino, džiovino ir saugojo. Be to, antruoju atveju, parodydamas kanapių auginimo vietą, jis palengvino nusikaltimo išaiškinimą.
2.2. Nuteistasis R. K. nurodo ir tai, kad GGG apskrities vyriausiojo policijos komisariato X policijos Y skyriaus 3-ojo poskyrio viršininkui L. S. ir vyriausiajam tyrėjui E. D. savo noru suteikė informacijos, kuri padėjo išaiškinti kitus labai sunkius nusikaltimus, dėl šių nusikaltimų asmenys yra sulaikyti. Nuteistasis R. K. prašo tokią informaciją išreikalauti iš minėtų policijos pareigūnų.
2.3. Nuteistojo nuomone, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino kaltu padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).
2.4. Skunde R. K. nurodo, kad už administracinį nusižengimą, susijusį su kelių eismo taisyklių pažeidimu, paskirtą baudą sumokėjo. Prideda tai patvirtinantį kvitą. Be to, nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad rūpinosi ir ateityje rūpinsis motina, kuri yra neįgali, pati savimi negali pasirūpinti, jai reikalinga nuolatinė priežiūra.
2.5. Apeliaciniame skunde dėstoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449-942/2016, pažymimos kitos bylos (Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.) ir nurodoma, kad jam, R. K., paskirta bausmė yra per griežta.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdyje nuteistasis R. K. ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras nuteistojo R. K. apeliacinį skundą prašo atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
5. R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai augino didelį kiekį kanapių ir neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Po to vėl neteisėtai augino didelį kiekį kanapių ir pasikėsino neteisėtai disponuoti labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Teismo nustatytos šių nusikaltimų padarymo aplinkybės išdėstytos skundžiamo nuosprendžio ir šios nutarties aprašomosiose dalyse.
6. Nuteistasis R. K. neginčija teismo nustatytų bylos aplinkybių, įrodymų vertinimo, savo kaltės ir jo nusikalstamų veikų kvalifikavimo. Skunde apeliantas nesutinka tik su jam paskirta bausme, prašo ją švelninti ir, vadovaujantis BPK 320 str. 3 d., teisėjų kolegija patikrino šią bylą tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde.
7. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad nuo pačios ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino kaltu, parodė apie visas padarytų nusikaltimų aplinkybes, tačiau teismas, jo nuomone, nepagrįstai netaikė sutrumpinto įrodymų tyrimo arba pagreitinto proceso. Pagrindinis apelianto prašymas yra taikyti jam BK 64¹ str. nuostatas ir sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu. Apeliaciniame skunde nurodoma ir apie konkrečią kasacinę nutartį kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449-942/2016, kurioje kitam nuteistajam buvo taikytas ne tik BK BK 64¹ str., bet ir BK 54 str. 3 d. bei BK 75 str. nuostatos.
8. Teisėjų kolegija apelianto argumentus dėl BK 64¹ str. taikymo atmeta, nes šis baudžiamasis įstatymas, skirtingai negu paminėtoje kitoje byloje, negali būti taikomas. Taip yra todėl, kad R. K. nuteistas ne už vieną, o už keletą nusikalstamų veikų, iš kurių dvi priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 6 d.).
9. Pagal BK 64¹ str. 1 d. baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. BK 64¹ str. 2 d. nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Tai reiškia, kad BK 64¹ str. 1 d. taisyklės taikymui ir skiriamos bausmės sumažinimui vienu trečdaliu vien tik asmens prisipažinimo kaltu nepakanka. Tam dar būtina bent viena iš jau paminėtų sąlygų: baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu.
10. Pagal BPK 41 str. teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme. Tačiau surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą teisėjas gali tik gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Pagal BPK 418 str. 1 d. dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas, prokuroras nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, o teisėjas – surašyti baudžiamąjį įsakymą neturi teisės. BK 260 str. 3 d. sankcija numato tik terminuoto laisvės atėmimo nuo 10 iki 15 metų bausmę, todėl baudžiamoji byla R. K. baudžiamuoju įsakymu negalėjo būti užbaigta. Ši byla negalėjo būti išnagrinėta taip pat pagreitinto proceso tvarka, nes pagal BPK 426 str. prokuroras gali nesurašyti kaltinamojo akto, o kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka tik tuo atveju, kai baudžiamoji byla turi būti nagrinėjama apylinkės teisme. Baudžiamoji byla, kurioje buvo kaltinamas ir yra nuteistas R. K., pagal BPK 225 str. buvo teisminga ir pagrįstai išnagrinėta ne apylinkės, o apygardos teisme. BPK 273 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Jau buvo nurodyta, kad R. K. buvo kaltinamas padaręs ir labai sunkius nusikaltimus, todėl byla, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą taip pat negalėjo būti išnagrinėta.
11. Dėl to, kas jau buvo išdėstyta, akivaizdu, kad baudžiamoji byla, kurioje buvo kaltinamas R. K., negalėjo būti išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat ši baudžiamoji byla negalėjo būti baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu. BK 64¹ str. 1 d. nustatyta taisyklė R. K. negalėjo būti taikoma ir jam paskirta bausmė vienu trečdaliu negalėjo būti mažinama.
12. Alternatyvų apelianto prašymą tik sušvelninti jam paskirtą bausmę teisėjų kolegija taip pat atmeta. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė faktiškai į visas apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, visas šias aplinkybes įvertino nuteistojo naudai, o už labai sunkius nusikaltimus netgi paskyrė R. K. švelnesnes, negu įstatymo numatyta, bausmes.
13. Teisėjų kolegija dar kartą atkreipia dėmesį į tą pačią apelianto nurodomą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449-942/2016. Taip pat pažymi, kad nors toje byloje kasacinės instancijos teismas atmetė prokuroro kasacinį skundą ir paliko galioti apeliacinės instancijos tesimo nuosprendį, kuriuo, skiriant bausmę pagal BK 260 str. 2 d., buvo taikyta ne tik BK 54 str. 3 d., bet ir BK 75 str. nuostatos, iš tikrųjų tos bylos ir bylos, kurioje nuteistas R. K., daugelis aplinkybių skiriasi. Kita vertus, net ir remiantis paminėta kasacine nutartimi, dar labiau švelninti R. K. paskirtas bausmes nėra pagrindo.
14. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449-942/2016, kaip ir kitose kasacinėse nutartyse, išaiškinta, kad pagal BK 54 straipsnio 1, 2 dalis teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).
14.1. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.
14.2. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Tačiau bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad, viena vertus, taikant kaltininkui baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones, taip pat priverčiamąsias medicinos priemones, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę ir jos resocializacijos poreikius. Kita vertus, valstybė taiko kraštutinę griežčiausią laisvės atėmimo bausmę ir parenka tam tikrą jos trukmę tik tada, kai tokia priemonė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atsižvelgdama taip pat ir į kaltininko asmenybę, ir tikrai, kai tai yra būtina (kitos teisinės priemonės yra aiškiai nepakankamos) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2014, 2K-204-942/2015).
14.3. Minėta, kad teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Be to, teismams suteikta galimybė švelninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Taigi ši nuostata nėra pagrindinė ir vienintelė taisyklė, kuria pirmiausia turi vadovautis teismas, skirdamas bausmę. Priešingai, pagrindinės taisyklės yra aiškiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, mininti teisingumo principą, yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais. Todėl ši norma teismų praktikoje ir įgijo išimtinių aplinkybių statusą, taip bausmės skyrimą pabrėžiant ne kaip statišką, o labai dinamišką procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015).
14.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Turint omenyje teisingumą teisingos bausmės paskyrimo prasme, tai, visų pirma, teisingumas reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas negali būti suprastas kaip išimtis, kuriai negalioja BK 41 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 2 dalies nuostatos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98/2008). Taikant BK54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006).
15. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad bausmės skyrimo R. K. motyvai išdėstyti labai išsamiai, teismas BK 54 str. 1 d., 2 d. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir BK 41 str. nuostatų apie bausmės paskirtį nepažeidė.
16. Apeliantas skunde nurodo, kad jis visiškai prisipažino kaltu padaręs visas nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Tačiau teismas į tai jau atsižvelgė ir tai jau pripažino R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 str. 1 d. 2 p. Teismas taip pat nenustatė jokių nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Skiriant bausmę jau buvo atsižvelgta ir į kitas BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes: padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, taip pat ir į kaltininko asmenybę.
17. Skirdamas R. K. bausmes, teismas pažymėjo, kad R. K. padarė iš viso keturias nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos tyčinių labai sunkių, o kitos dvi – tyčinių apysunkių nusikaltimų kategorijoms. Teismas atsižvelgė į tai, kad R. K. nusikaltimus padarė pasipelnymo tikslais, vienas labai sunkus nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Nors nuteistasis anksčiau teistas, bet jo teistumai išnykę, baustas už administracinės teisės pažeidimus ir iki šiol nesumokėjęs jam paskirtos baudos. Dar atsižvelgė į tai, kad nuteistasis oficialiai niekur nedirbo, tik jo paties teigimu uždarbiaudavo kartu su broliu pagal patentą. Skiriant bausmę jau buvo atsižvelgta ir į tai, kad nuteistasis rūpinosi savo invalide motina, kuriai reikalinga priežiūra.
18. Iš skundžiamo nuosprendžio taip pat matosi, kad pirmosios instancijos teismas, prieš tai pagrįstai nustatęs, kad BK 62 str. 1 arba 2 dalies taikymui nėra tam būtinų sąlygų, nuosprendyje išdėstė ir papildomas aplinkybes, dėl kurių už labai sunkius nusikaltimus paskyrė R. K. švelnesnes bausmes, negu numatyta BK 260 str. 3 d. sankcijoje. Teismas dar kartą įvertino tai, kad ir pirmą, ir antrą kartą sulaikytas R. K. iš karto visiškai pripažino savo kaltę, niekieno neverčiamas parodė vietas, kuriose augino kanapes, kanapes augino ir dalį jų realizavo pats ir į šį verslą nebuvo įtraukęs kitų asmenų. Teismas nuosprendyje dar nurodė, kad gyvendamas užsienyje nuteistasis ten vartojo kanapes, patikėjo nuteistuoju, kad šis narkotines medžiagas vartojo nuoširdžiai tikėdamas, kad tai padės jam išsigydyti depresiją ir skrandžio opą.
19. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad net minimalios BK 260 str. 3 d. sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 260 str. 3 d. sankcija numato tik terminuoto laisvės atėmimo nuo 10 iki 15 metų bausmę. Teismas R. K. taikė BK 54 str. 3 d. ir pagal BK 260 str. 3 d. paskyrė jam laisvės atėmimą 5 metams, o pagal BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 3 d. laisvės atėmimą 4 metams.
20. Teisėjų kolegijos nuomone, tenkinti apelianto prašymą ir dar labiau švelninti jam paskirtas bausmes nėra pagrindo. Dar kartą įvertinus visas jau paminėtas aplinkybes, kurios turėjo reikšmės bausmės paskyrimui, dar kartą pažymėtina tai, kad į visas aplinkybes, rodančias mažesnį R. K. padarytų nusikaltimų ir jo asmenybės pavojingumą, jau buvo atsižvelgta. Teismas ypač didelį dėmesį jau skyrė ir nustatytai R. K. atsakomybę lengvinančiai aplinkybei. Prie apeliacinio skundo nuteistasis dar pridėjo dokumentą, patvirtinantį, kad jau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo sumokėjo jam dar prieš keletą metų paskirtą piniginę baudą (5 t., 10-12 b.l.), bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismui dar buvo pateikta X tardymo izoliatoriaus jam pareikšta padėka už geras žinias ir aktyvų dalyvavimą viktorinoje Valstybės dienai paminėti (5 t., 28 b.l.). Galima sutikti su tuo, kad šie duomenys apibūdina R. K. palankiai, tačiau šių aplinkybių dar ženklesniam paskirtų bausmių švelninimui, kolegijos nuomone, nepakanka. Byloje nustatyta, kad praeityje už tyčinius nusikalstamas veikas R. K. buvo keletą kartų teistas. Šie teistumai jau išnykę, nepaisant to, tokie bylos duomenys vis tiek apeliantą apibūdina nepalankiai. Nors nuteistasis aiškina, kad kanapes neteisėtai augino, o po to iš jų gamino narkotines medžiagas tikėdamas jų gydomosiosmis savybėmis, jo aiškinimų, kad šias narkotines medžiagas jis vartojo tik siekdamas išsigydyti skrandžio opą ar kitas ligas, jokie bylos duomenys nepatvirtina. Be to, nustatyta, kad dalį narkotinių medžiagų nuteistasis ir išplatino kitam asmeniui, prisipažino, kad dalį tų medžiagų iš anksto planavo parduoti. Nuteistasis skunde nurodo, kad po sulaikymo pirmą kartą 2017 m. kovo 11 d. bendradarbiavo su tyrėjais ir padėjo jiems išaiškinti kitus ir kitų asmenų padarytus nusikaltimus. Tokius apelianto argumentus atmesti nėra pagrindo. Tačiau ypač svarbu yra tai, kad pirmą kartą sulaikytas dėl kanapių auginimo ir neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, paleistas iš suėmimo, R. K. pats vėl padarė tokio paties pobūdžio nusikaltimus. Paleistas iš suėmimo šioje byloje, jis vėl neteisėtai augino kanapes ir pasikėsino vėl neteisėtai disponuoti labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, tačiau vėl buvo sulaikytas ir suimtas. Toks nuteistojo elgesys rodo, kad R. K. nusikalto ne vieną kartą ir neatsitiktinai. O dar ženklesnis bausmių švelninimas netgi paskatintų nuteistajam nebaudžiamumo jausmą.
21. Teisingumo principui prieštarauja ne tik per griežtos, bet ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. Už abu labai sunkius nusikaltimus teismas, taikant BK 54 str. 3 d., jau paskyrė R. K. bausmes, dvigubai arba dar švelnesnes už BK 260 str. 3 d. sankcijos žemutinę ribą. Pagal BK 265 str. 1 d. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės artimesnės sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės žemutinei ribai. Skiriant galutinę subendrintą bausmę, taikant bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdus, prie už labai sunkų nusikaltimą paskirtos bausmės buvo pridėta tik nedidelė už tokį patį nusikaltimą paskirtos bausmės dalis. Galutinė subendrinta terminuoto laisvės atėmimo bausmė irgi ženkliai švelnesnė už BK 260 str. 3 d. sankcijos žemutinę ribą.
22. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė į visas aplinkybes, turėjusias reikšmės bausmių paskyrimui, R. K. jau paskirtos švelnesnės negu numatyta įstatyme bausmės. Nei rūšimi, nei dydžiu šios bausmės, taip pat galutinė subendrinta bausmė, nėra aiškiai per griežtos ir dar labiau šias bausmes švelninti pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.