Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. S. teisme kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad tą dieną nuvežė trąšas į (duomenys neskelbtini), o jam grįžtant buvo tas įvykis. Nuo (duomenys neskelbtini) įvažiuodamas į miškelį matė, kad važiavo tas dviratininkas. Ta diena buvo labai vėjuota. Jo automobilio langas buvo atidarytas. Buvo ne gyvenvietė, tai greitis galėjo būti 75 km/h arba 80 km/h. Jis matė važiuojantį tą dviratininką, jis jį lenkė. Kai jis jį lenkė pervažiuodamas ašinę liniją, tai, jam atrodė, kad dviratininkui vietos turėjo užtekti. Jis pats neįsivaizduoja, gal jis galėjo pasikreipti, pasižiūrėti. Dviratininko nepervažiavo, bet jis atsitrenkė į jo automobilį. Kadangi greitis buvo apie 80 km/h, tai jį nubloškė. Jis jo nesuvažinėjo, bet išėjo, kaip išėjo. Kas buvo tyrime atliekama, visur dalyvavo, parodė, kas, kaip, ką. Jis viską pripažįsta. Jei būtų žinojęs, kad taip įvyks, tai būtų galėjęs sustoti visai, nevažiuoti. Kiek metų važinėja, jam nėra buvę tokio atvejo. Gailisi dėl tokio įvykio. Viskas įvyko lapkričio mėnesį, o kokią dieną, tiksliai pasakyti negali. Gali būti, kad įvykis įvyko spalio 5 d., kaip pagarsino prokurorė. Įvykis buvo prieš metus laiko – 2020 m. Laiko nesekė, bet buvo kažkur po pietų, apie 14.00-15.30 val., kai pamatė važiuojantį dviratininką. Dviratininkas važiavo dešine kelio puse. Jis važiavo nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Dviratininkas važiavo ta pačia kryptimi kaip ir jis. Jis jį pamatė iki jo likus maždaug 300-400 m. Tik įvažiavęs į mišką, matė, kad tolumoje važiuoja dviratis. Dviratininkas nevažiavo kelio viduriu, jis važiavo pakraščiu, ne pačiu kelkraščiu, bet važiuojamosios dalies pirma juosta. Jis, jį lenkdamas, išvažiavo į priešingą kelio pusę, dar prieš jį buvo toks posūkis. Jis pamatė, kad iš priekio atvažiuoja lengvasis automobilis. Jis atkreipė dėmesį į tą automobilį, kokiu greičiu jis artėja link jo, kad galėtų pasitraukti į pašalį. Pasižiūrėjo per veidrodėlį, bet to dviratininko nebesimatė. Persirikiavo atgal į savo juostą. Jis net nejuto, kad ten įvyko įvykis. Yra susipažinęs su specialisto išvada. Susipažino, perskaitė ir sutinka su išvadoje nurodytomis aplinkybėms, kaip įvyko eismo įvykis, kokia eiga buvo, kas atsitiko. Jis suprato, kad galėjo būti sukeltas eismo įvykis tik tada, kai pas jį į darbą atvažiavo policija. Jau buvo pasikrovęs vežti antrą reisą trąšų, kai jie atvažiavo pas jį į darbovietę, priėjo prie jo mašinos, buvo atsinešę tą „atražatelį“, t. y. plastmasės gabaliuką. Kai jį parodė, tai tik tada suprato, kad kažkas buvo ne taip. Tas plastmasės gabaliukas buvo iš mašinos šono, kur yra kabina, kad ant veidrodžių neneštų purvo, todėl yra uždėti tokie „atražatėliai“, kad nukreiptų oro srautą. Tas plastmasės gabaliukas buvo iš dešinės pusės automobilio priekio. Iš pradžių jį ištiko šokas, nes ką galėjo pagalvoti, kai atnešė tą detalę, o jis tą dviratininką lenkė prieš kokį pusvalandį. Suprato, kad kažkas įvyko negero. Jis nėra turėjęs nė vieno tokio įvykio. Yra ne vieną su dviračiu nuvedęs nuo kelio. Važiuodavo naktį įsijungęs ilgas šviesas, yra pamatęs visai girtą žmogų, stovintį viduryje kelio. Kitas įvykis buvo, kai jam važiuojant, po jo padangomis nugriuvo, pakėlė ir nunešė nuo kelio. Šiuo atveju žmogus važiavo normaliai, nieko negali pasakyti, nes jau iš tolo įvertini, ar žmogus adekvatus, ar ne, kaip jis važiuoja. Kadangi tą dieną buvo stiprus priešinis vėjas, gal žmogus, išgirdęs mašiną, norėjo pasižiūrėti, gal sukosi, gal kryptelėjo. Jis lietė jo kabinos kampą. Tas jo kabinos kampas iš jo sėdimos vietos praktiškai nematomas, kai yra tokiame atstume. Galėjo būti, kad jo lenkimo momentu asmuo atsisuko ar kryptelėjo, ar suktelėjo, neįsivaizduoja kaip. Dabar, iki teismo ne vieną kartą pravažiavo per tą vietą, vis pasižiūri, įvertina visą reikalą. Jam pačiam nesuprantama, kaip galėjo taip nutikti. Ant to žmogaus jis specialiai nevažiavo. Jis jį matė aiškiai. Dėl to saugaus tarpo iš šono, kai buvo tiriamas jo lenkimas, tai pastatė mašiną, matavo nuo kelkraščio iki jo automobilio, ten pilnai buvo 2,5 metrų atstumas nuo kelkraščio iki jo automobilio. Kitą kartą prasilenkdamas su kitu automobiliu sumažina greitį, o dviratininką lenkia važiuodamas atsargiai. Kadangi jam nebuvo kliūties iš priekio, tai jis tą tarpą stengėsi palikti gan normalų. Pamatė iš priekio atvažiuojantį baltą lengvąjį automobilį. Tą automobilį pamatė, kai praktiškai buvo susigretinęs su tuo dviračiu, jau ėjo link lenkimo. Jis jį pamatė lenkdamas. Pasižiūrėjo į tą automobilį, kokiu greičiu važiuoja, pasižiūrėjo į veidrodį. Veidrodyje pamatė, kad galėtų grįžti į savo juostą, nes tada dviračio praktiškai nebematė. Buvo toks triukšmas, vėjo šniokštimas per atvirą langą. Tokio pašalinio garso ar atsitrenkimo garso, tai nejuto. Dėl Kelių eismo taisyklių 9, 27, 128, 136.5 punktų pažeidimų, kurie įvardinti kaltinime, tai jis tų punktų nežino, bet tiki, kad prokurorė viską įvertino adekvačiai. Galėjo susimažinti greitį. Būtų žinojęs, tai gal iš viso nebūtų lenkęs, važiavęs. Gyvenvietė buvo pasibaigusi. Kai važiavo iš gyvenvietės, tai greitis galėjo būti kažkur apie 50 km/h, o už pusės kilometro galėjo būti 70-75 km/h, netoli 80 km/h, nes mašina buvo tuščia, tai ji gan greitai pasiėmė pagreitį. Dabar turi pamoką visam gyvenimui. Dabar jau geriau reiktų sustoti, palaukti ir nelenkti. Praeityje nėra turėjęs tokių panašių eismo įvykių. Transporto priemonę vairuoja kažkur nuo 1983 m. Per tą laiką yra turėjęs vieną avariją dirbdamas transporte. Tada su molio mašina išvažinėjo iš šalutinio kelio į pagrindinį, buvo dideli kukurūzai, o lengvoji mašina važiavo dideliu greičiu. Kai jis ją pamatė, tai jam nebebuvo kur dėtis, mašina trenkėsi jam į „(duomenys neskelbtini)“ ir nulėkė į bulvių lauką. Tas įvykis buvo gal 1986-1987 m. Išsikvietė policiją, kuri nustatė, kad tas „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas buvo neblaivus, neturėjo teisių. Po šito įvykio kitų eismo įvykių, kad kažkas nukentėtų, nėra buvę. Šiai dienai vairuotoju nebedirba. Darbinę veiklą nutraukė, nes iš po to įvykio dar psichologiškai neatsistojo į vėžias. Dar nėra pensininkas. Jis pats buvo pasimetęs, todėl po įvykio dėl to dviratininko labiau susirūpino jo dukra. Advokatė davė numerį, tai jis skambino žuvusiojo seseriai. Pradžioje paklausė, kiek susimokėti, kaip spręs tą reikalą. Jis pats vienas šeimoje dirbdamas vairuotoju santaupų nėra sukaupęs. Paskui, antrą dieną susiskambino su seserimi, jam pasakė, jog bus taip, kaip teismas nuspręs. Nežino, su kuria seserimi kalbėjo, nes buvo atsiųstas numeris, tai juo ir skambino. Savaime suprantama, kad atsiprašo. Kai norėjo susisiekti su nukentėjusiuoju, tai jiems jokių koordinačių nedavė, kad nuvažiuoti į ligoninę. Buvo izoliuoti tiek jo darbdaviai, tiek jis. Kiek domėjosi, niekas nieko nesakė. Kiek jis savo iniciatyva norėjo susisiekti, bet jokių koordinačių niekas jiems nesuteikė. Jam atrodo, kad bendravo su B.. Dabar konkrečiai negali pasakyti, kad jos atsiprašė. Aišku, kad gaila, jog taip įvyko. Praeito teismo posėdžio metu nukentėjusiųjų neatsiprašė, nes dar nėra grįžęs į savo natūralią būseną. Palaiko prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Žino sąlygas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jei jį uždarys, tai nežino, kam nuo to bus geriau. Laiduotojas yra žmogus, kuris laiduoja, atsako už jį, už jį prisiima visą atsakomybę. Kas daugiau, jei ne žmona galėtų būti tas žmogus, kuris prisiimtų už jį visą atsakomybę. Jis, aplenkęs dviratininką, pasižiūrėjęs į veidrodėlį, nematė nei dviračio, nei dviratininko. Bet jam šmėstelėjo tokia mintis, kad, kai jis aplenkė, tai dviratininkas dar daugiau pavažiavo kelio viduriu ir galėjo dingti iš jo matymo zonos. Ten toliau pavažiavus jau įvažiuojama į posūkį. Kelias truputį daro trajektoriją į dešinę pusę. Jis jo nematė veidrodėlyje ir jam tai nesukėlė jokio įtarimo, nes, jei nors truputį būtų pajutęs, kad jis į jį atsitrenkė, tai tada būtų sustojęs, būtų kvietęs greitąją. Bet jokio pašalinio triukšmo neišgirdo. Yra susipažinęs su pateiktu civiliniu ieškiniu. Jie patyrė visas tas išlaidas. Jis pilnai įvertina ir čia niekur nedingsi. Po eismo įvykio, kai sužinojo, kad sužalojo dviratininką, jis buvo nuvykęs į ligoninę, bet ten jo niekas neįleido. Tik B. A. buvo davusi kontaktus. Su B. A. bendravo porą kartų. Paskutinį kartą bendravo prieš teismą. Po įvykio, kai gavo kontaktus, buvo susisiekę. Vieną dieną pasiskambino, pakalbėjo, tai sakė, jog pakalbės su savo broliu, su savo šeima ir nuspręs. Paskui, kai paskambino, tai pasakė, kad ką teismas nuspręs, tai taip ir bus, taip jų pokalbis ir baigėsi. Neturi galiojančių administracinių nuobaudų už vairavimo pažeidimus. Užaugino keturis vaikus, o vienas vaikas dar mokosi. Daugiau visi vaikai jau yra išėję gyventi savarankiškai. Žmona dirba vaikų globos namuose. Nežino, ar transporto priemonė, kurią vairavo eismo įvykio metu, buvo drausta civilinės atsakomybės draudimu. Visos transporto priemonės buvo draustos tuo privalomuoju draudimu. Jie nevažinėja su nedraustomis mašinomis. Mašina buvo drausta, buvo visi dokumentai ir visos patikros. Palaiko prašymą, kuris buvo pateiktas ikiteisminio tyrimo metu, dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Galima laiduotoja, t. y. jo sutuoktinė, palaiko prašymą. Jo sutuoktinė yra atvykusi į teismo posėdį.

Nukentėjusioji B. A. dėl civilinio ieškinio teisme parodė, kad civilinį ieškinį palaiko. Palaiko 874 eurų 10 euro centų dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Neturi kapo tvarkymo išlaidas patvirtinančių dokumentų. Šiuo atveju daug kvitų visai nėra. Nėra čekio dėl laidojimo namų išlaidų. Jiems yra pasimetę daug čekių. Jie tikisi, kaip teismas nuspręs dėl 2300 eurų dydžio išlaidų kapo sutvarkymui, taip ir bus, nors nėra išlaidas patvirtinančių dokumentų, nes dabar ne visur duoda čekius. Ir dėl bažnytinių apeigų neduoda čekių. Buvo mišios ir metinės, viską reikėjo užpirkti. Ne visur duoda čekius, tai jie negali įrodyti, o čia jau bus kaip teismas nuspręs. Neturtinės žalos suma padidėjo, nes labai pablogėjo sveikata, viskas vėl atsinaujino, nes reikėjo laukti ilgai iki teismo. Kai pusantro mėnesio brolis gulėjo reanimacijoje, tą pusantro mėnesio buvo nežinomybėje. Dėl to sveikatos sutrikimo vartojo vaistus. Pas gydytojus nesikreipė, kai dirbi, pas juos nėra kada kreiptis. Tiesiog, nusiperki raminančius vaistus. Jie visi gerai bendrauja, susitinka. Kai atšildavo oras, tai jie matydavosi per kiekvienas išeigines, nes visi atvažiuodavo. Ir broliai, ir sesuo šalia turi sodybas, gyvena. Brolis su dviračiu per kiekvienas išeigines, įprastomis dienomis atvažiuodavo pas brolio šunį, nes brolis išvažiuodavo į (duomenys neskelbtini). Jie matydavosi labai dažnai. Žiemą gal mažiau matydavosi, nes mažiau važinėjosi, o kai atšildavo orai, tai matydavosi gal kas savaitę, gal kas antrą, nes jis atvažiuodavo. Kiti broliai, seserys su žuvusiuoju irgi matydavosi, nes jie visi labai gerai bendrauja. Jie laukė kaltinamojo atsiprašymo. Jiems yra sunku, bet ji užjaučia ir juos. Jie visi vairuoja, čia yra netyčinis įvykis, nelaimė. Jiems yra labai skaudu, jiems taip pat užuojauta. Kad nesumeluoti, bet atsiprašymo nesulaukė, nes jie gal ir būtų atleidę. Iš jo pusės nebuvo jokio skambučio, paskambino tik jo dukra. Paskambino dukra, kai jau buvo praėję 3-4 mėnesiai, nes žino, kad brolis jau pusantro mėnesio buvo išgulėjęs ligoninėje, buvo praėjusios mišios. Dukra paskambino su ašaromis, kad tėvelis jų atsiprašo. Pasakė jai, kad ją irgi užjaučia kaip dukrą, bet jiems irgi skaudu, kad jie norėtų atsiprašymo ne nuo dukros, o nuo to, kuris padarė avariją. Dar pasakė, kad paskambins broliams, seserims ir pakalbės, ką nuspręs. Kitą dieną ji jai vėl perskambino, tai pasakė, kad jie nusprendė, kad bus taip, kaip teismas nuspręs, nes iš jo pusės nieko negirdėjo. Jis atsiprašė prieš Kalėdas, bet kokia diena tada buvo, nežino. Gal likus savaitei iki Kalėdų. Tada paskambino pirmą kartą ir atsiprašė. Pasakė, kad priima atsiprašymą ir kad jį užjaučia, bet nieko nebegali padėti, nes reikėjo tai daryti anksčiau. Paklausė, kodėl anksčiau neatsiprašė. Neatsiprašė, nes gal žmogui tikrai buvo šokas. Ji jį irgi supranta, gal tokiu atveju žmogui yra sunku atsiprašyti. Jie laukė to atsiprašymo, nes tas atsiprašymas irgi daug ką reiškia, kad žmogus jaučia, jog yra kaltas. Prieš Kalėdas jis paskambino ir atsiprašė, klausė, gal reikia padėti. Pasakė, kad jiems dabar nieko padėti nereikia. Atsiprašė prieš šias Kalėdas. Ji asmeniškai atleidžia, bet nežino, kaip jos broliai ir seserys, nes čia yra nelaimė, visiems šitaip gali būti. Tik buvo skaudu, kad nesulaukė atsiprašymo. Jie viską dalijasi, ką šeimoje daro, tai dalinosi ir laidotuvių išlaidas. Dar kol kas jie nieko nesidalino. Dar nedalino 1452 eurų dydžio sumos už teisines paslaugas. Jie dalinsis viską lygiomis dalimis. Sutinka ir neprieštarauja dėl laidavimo. Kvitą už kapo sutvarkymą jie turėjo, bet jo neranda. Neranda, tai neranda ir daug kvitų neturi. Išlaidos tokios, kad ten buvo tik pora čekių. Visas išlaidas jie visi draugiškai pasidalino. Tą kapą jie padarė dviem broliams, nes prieš 4-5 metus ten buvo palaidotas brolis. Jie nutarė žuvusį brolį palaidoti kartu su kitu broliu, nes anas brolis irgi neturėjo šeimos. Ten buvo toks paprastas kryželis. Jie nutarė, kad laidos brolį ir sutvarkys kapus. Buvo padarytas paminklas, toks išlietas, dar uždėjo plyteles, padarė nuotraukas, raides. Nežino, koks to paminklo akmuo. Juodas akmuo ir tiek. Ant paminklo išmušė anksčiau mirusio brolio ir žuvusiojo nuotraukas. Bendrai abiem broliams už kapo tvarkymą sumokėjo 2 300 eurų. Matyt, kad tą sumą tada reikia padalinti per pusę. Jie čekio neturi, ir jie neįrodys, 2300 Eur sumą reikia dalinti į dvi lygias dalis, todėl likusioje dalyje dėl 1150 eurų reikalavimo atsisako. Pirminį civilinį ieškinį parengė I. M.. Pirminiame ieškinyje dėl sumų konsultavosi tarp savęs. Su žuvusiu broliu bendraudavo telefonu, susitikdavo per gimtadienius, Kalėdas, šventes. Susitikinėdavo ir be švenčių, nes jis važiuodavo pro šalį su dviračiu. Niekada nepamiršdavo vienas kito gimtadienių. Po brolio mirties visus dokumentus tvarkė ji su vyru. Buvo gauta pašalpa dėl mirties iš savivaldybės. Tą sumą įtraukė į laidojimo sumą. Iš tos sumos, kuri reikalaujama už laidojimo išlaidas, gautos pašalpos suma jau yra išskaičiuota. Jie neturi visokių čekių bažnytinėms išlaidoms, šarvojimo, nes ne visur tuos čekius duoda. Kaime, prie kapinių, (duomenys neskelbtini) yra toks namelis, skirtas laidojimams, kurį jie išnuomojo. Ji nežino, ar ten oficialiai veikianti bendrovė, bet ten visi šarvoja, tai reiškia, kad veikia oficialiai. Jei ten duoda čekius, tai tada galima pabandyti paprašyti čekio už šarvojimą. Tikriausiai net ir klausti nereikia dėl sveikatos problemų, nes taip staigiai neteko jauno, sveiko vyro, tai, jai atrodo, kad artimiesiems ir tiems, kas padarė šitą nusikaltimą, sveikata sušlubuoja. Pas psichologą nesikreipė. Kreipėsi į šeimos gydytoją. Jai nereikia jokių įrodymų dėl kreipimosi į šeimos gydytoją. Ką teismas nuspręs, taip ir bus, nes ji neturi laiko, kad eiti ieškoti įrodymų, nes ji dirba. Ji pati geria raminančius vaistus. Vaistus nuo spaudimo yra išrašiusi gydytoja. Jie visi bendrauja. Visi, broliai ir sesės, bendrauja vienodai. Kai žuvęs brolis neteko darbo, gal prieš 7-10 metų grįžo į kaimą. O šiaip, tai ir jie, ir jis po armijos dirbo (duomenys neskelbtini), tai bendravimas buvo dar artimesnis. Po to, kai prieš 10 metų neteko darbo, tai jis buvo grįžęs į amžiną atilsį tėvelio namus. Po to susirado labai gerą draugę ir keturis metus gyveno su drauge. Kartais pas ją atvažiuodavo ir su drauge. Bet šiaip dažniau atvažiuodavo su dviračiu. Bendravo šeimomis. Jis gulėjo ligoninėje, po įvykio praėjus gal savaitei ar dviem juos iškvietė, bet greitai. Jie nutarė tyrėjai duoti tik vieną telefono numerį, kad visiems neskambinėtų. Gali būti, kad davė jos numerį dėl to, kad jie su vyru daugiau viskuo užsiėmė. Po laidotuvių sutvarkė šeimos kapą – ne tik jo, bet ir kito brolio. Jie patys nusprendė prašyti tokios neturtinės žalos sumos. Jie čia nieko nepretenduos, bus taip, kaip teismas nuspręs. Kad jie iš draudimo kompanijos labai vėlai gavo pranešimą, tada buvo praėję gal metai nuo įvykio, kai pradėjo kažką gauti. Draudimas su jais ilgai nekontaktavo. Nežino, ar ikiteisminio tyrimo metu, kai draudimas prašė reikalavimą pagrindžiančių dokumentų, juos pateikė, nes, kai gavo tuos draudimo laiškus, tai juos perdavė dukrai I. M., kad viską sutvarkytų. Jos dukra yra I. M.. Visus šituos klausimus dabar sprendžia jos dukra I. M.. Ji iš viso nenorėjo įsitraukti į visą šitą ieškinį, nes neturėjo laiko, turėjo problemų. Jos amžiną atilsį brolis gyveno mamytės namuose kažkur 6 metus, o 4 metus (duomenys neskelbtini) pas draugę. Jie patys gyvena (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) yra apie 130 km. Su dviračiu atvažiuodavo todėl, kad jie ten turi sodybą.

Nukentėjusysis P. M. dėl civilinio ieškinio teisme parodė, kad palaiko pateiktą civilinį ieškinį. Palaiko patikslintą civilinį ieškinį. Kapas buvo tvarkomas dviem broliams. Ta 2300 eurų suma buvo naudojama dviejų asmenų kapo tvarkymui. Palaiko civilinį ieškinį visoje apimtyje, t. y. dėl 2300 eurų. Ką turėjo, tą pateikė. Neturtinės žalos suma yra būtent tokio dydžio ir ji padidėjo, nes, kaip ir sakė, po to įvykio kiekvieną dieną pergyveni, galvoji. Jis jį tankiai matydavo, atvažiuodavo pas jį į sodybą, nes ten yra šuo. Jis jį matydavo kas antrą dieną. Ten būdavo beveik kiekvieną dieną, tai beveik kiekvieną dieną galvoja apie jį. Jo ryšys su žuvusiu asmeniu buvo artimas. Iš kaltinamojo nesulaukė atsiprašymo. Jam asmeniškai niekas neskambino. Iš kaltinamojo sulaukė atsiprašymo per kitą asmenį. Buvo, kad prieš kažkiek laiko skambino seseriai. Jam asmeniškai niekas neskambino. Kaltinamasis atsiprašė per seserį B. A.. Nežino, ką pasakyti dėl atleidimo kaltinamajam. Nesulaukė atsiprašymo prie teismo posėdžių salės durų. Neturi nuomonės dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. I. M. sumokėjo išlaidas dėl advokato padėjėjo dalyvavimo. Tas išlaidas dėl advokato padėjėjo padalino ant jų visų. Buvo padarytas paminklas, ant paminklo yra nuotraukos, buvo samdyti žmonės, buvo uždėtas antkapis, tvorelė. Paminklo akmuo juodas, tamsus. Tas visas išlaidas dėl kapo tvarkymo draugiškai pasidalino. Laidotuvių ir kapo tvarkymo išlaidas mokėjo vienas žmogus – sesuo B. A., o paskui jas bendrai pasidalino. Vėliau tą sumą padalino ir savo įnašą jai atidavė. Visur važinėjo, kur reikėjo, ten važiavo, padėjo dėl laidotuvių, kapo tvarkymo. Važiavo ir kartu su seserimi, važiavo ir vienas, buvo, kad važiavo ir penkiese. Su broliu matėsi pakankamai dažnai, per savaitę po 4-7 kartus. Ten buvo šuo, o jis su dviračiu atvažiuodavo į sodybą, nes jis dirbdavo (duomenys neskelbtini). Kiekvieną dieną jis dviračiu važiuodavo į sodybą. Jei susitinki, tai kaip nebendrausi. Gimtadieniai, šventės kartu, pasikalbėdavo ar kažką vienas kitam padėdavo. Savo brolį matė likus gal 1-2 dienoms iki mirties. Jis gyveno apie 20 km nuo jo sodybos. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), bet į sodybą važiuoja beveik kiekvieną dieną arba kas antrą dieną. Ten yra brolio gimtinė. Brolis iš (duomenys neskelbtini) važiuodavo iki jo, kad pasivaikščioti su šunimi, nes tuo metu jis būdavo darbe. Brolis niekur nedirbo. Ką paprašydavo, kur pavažiuoti ar nuvežti, tai jam padėdavo broliai, seserys. Neturtinei žalai atlyginti įvardino tokią sumą, nes visi kartu pasitarė. Visi prašo vienodos sumos. Draudimo kompanija jam išmokėjo 2490 Eur. Jis nesutinka, kad nesumokėtų likusios sumos. Nori, jog jam būtų priteista visa jo prašoma suma tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos. Dėl alkoholio jis nieko prieš, kad draudimo kompanija nesutinka sumokėti, nes ten ne tokia suma, o dėl kitų mokėjimų nesutinka.

Nukentėjusioji Z. M. dėl civilinio ieškinio teisme parodė, kad palaiko patikslintą civilinį ieškinį dėl 874 eurų turtinės žalos atlyginimo. Dėl kapo tvarkymo viskas tas pats. Kai ji pati nevairuoja, tai sesers vyras – švogeris ir sesuo tvarkė visus reikalus. Po to pasakė sumą ir susidėjo. Visą sumą dalinosi po lygiai. Tų 2300 eurų sumai čekio neturi. Tos išlaidos buvo skirtos dviejų asmenų kapo tvarkymui. Mano, kad šitą 2300 eurų sumą reikia mažinti. Jos tokia pati nuomonė, kaip ir B. A., kad šitą sumą reikia mažinti per pusę. Likusioje dalyje dėl 1150 eurų reikalavimo atsisako. Dėl neturtinės žalos visi pasitarė, nes brolis buvo sveikas, gyventi norėjo. Jis jiems padėdavo, buvo geras, gražiai draugavo. Tankiai susiskambindavo ir susitikdavo. Dažniausiai susiskambindavo su kokiu nors reikalu. Dažniausiai jis atvažiuodavo, nes netoli gyveno. Kartais atvažiuodavo per savaitę vieną kartą, kartais du. Kai gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini), tai matydavosi rečiau, tada dažniausiai bendravo skambučiais. Po brolio netekties vartojo lašiukus nuo širdies, raminančius vaistus, nes ne metus buvo pažįstami, o augę kartu nuo pat mažens, tankiai matydavosi, brolis yra brolis. Jis toks buvo labai gerietis, visiems padėdavo, mesdavo savo darbus ir bėgdavo padėti kitiems. Nesipykdavo, toks charakteris jo buvo, jog jis pykti nemokėjo. Kaltinamasis paskambino tik seseriai, ji sakė, kad jis skambučio metu atsiprašė. Čia, teisme jis jos neatsiprašė, pagalbos nesiūlė. Tas proceso išlaidas išsidalino visi kartu lygiomis dalimis. Tas visas proceso išlaidas jie visi, kiek čia jų yra ir dar V., kurio šiandien nėra, dalinasi po lygiai. I. M. irgi dalinasi tas proceso išlaidas. Ją, kaip žmoną, supranta, daug metų žmonės išgyvenę, yra vaikai, dar vienas vaikas yra mokyklinio amžiaus, tai pritaria dėl laidavimo. Su žuvusiu broliu matydavosi kas savaitę, kartais rečiau. Jis pas ją užvažiuodavo su dviračiu. Daugiausiai ten susitinka kartu su šeimomis. Ta vieta yra netoli (duomenys neskelbtini). Nuo jos namų iki (duomenys neskelbtini) yra apie 20 km. Jie ten aplinkui visi gyvena, netoli vienas kito. Tai jis nuo jos užvažiuodavo pas brolį. Nuo (duomenys neskelbtini) ten yra daugiau kilometrų. B. A. mokėjo visas laidojimo išlaidas, o paskui pasakė, ir jie visi susidėjo pinigus. Jai yra 2 km nuo kapinių. Dėl kapo ir visus dokumentus tvarkė švogeris, nes jis yra vairuojantis, tai visur apvažinėdavo. Nežino, bandys rasti tą čekį, bet nežino, ar ta įstaiga duos tą čekį ar neduos. Jei bus tokia galimybė, tai draudimui galės pateikti kapavietės nuotrauką. Žuvusį brolį prieš tą nelaimę paskutinį kartą buvo mačiusi gal prieš savaitę ar dvi. Kai jis buvo ligoninėje, tai buvo karantinas, bet sesuo su mašina buvo nuvažiavusi. Kartu dėjosi, kartu tarėsi, pirko ir siuntė jam maistą, „pampersus“, viską, ko jam reikėjo. Visi kartu pasitarė ir nusprendė dėl neturtinės žalos, nes prisiminimai liks visą gyvenimą, kadangi tai brolis. Dėl brolio netekties nesikreipė į psichologą, bet be gydytojo paskyrimo gėrė raminančius vaistus, valerijonus, vaistus nuo širdies.

Nukentėjusioji I. M. dėl civilinio ieškinio teisme parodė, kad civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos palaiko. Neturtinės žalos suma tokia dėl didelių išgyvenimų, dėl artimo žmogaus netekties. Ji mano, kad tą netektį įvertinti pinigais praktiškai yra neįmanoma. Suma tokia, nes prašė ir rašė. Pinigais to neįvertinsi, nes neteko jiems labai artimo žmogaus. Jos ryšys su žuvusiu asmeniu buvo artimas. Savo vaikų jis neturėjo, tai realiai ji buvo jo vaikas. Jis buvo jos krikšto tėvas. Jie ypatingai artimai bendravo, kol jis buvo (duomenys neskelbtini). Vienas šalia kito arti gyveno, nes vienas miestas. Jis visur ją vežiodavosi. Jie gerai sutardavo. Jis buvo jos antras tėtis, palaikydavo bet kuriuo momentu. Dėl patirtų išgyvenimų vaistų nevartojo. Tie visi išgyvenimai ypatingai paaštrėjo, kai reikėjo važiuoti į teismą, nes, atrodo, kaip ir susigyveni su tuo, kad netekai to asmens. Ji mano, jog čia yra ne vienintelė, kuri dalyvauja ir realiai yra be miego. Kaltinamasis jos neatsiprašė. B. A. pasakė, kad su ja susisiekė. Kiek žino, su B. A. pradžioje buvo susisiekusi kaltinamojo dukra, o paskui ir jis pats asmeniškai, gaila, bet tik visai neseniai. Supranta ir, mano, kad daugumai yra sunkiausia atsiprašyti. Ji nemano, kad pačioje pradžioje, kai buvo visas tas įvykis, jog jis ėmėsi visų reikalingų veiksmų, kad galėtų susisiekti su jais, kad sužinotų, kaip žuvusiojo sveikata, kaip laidotuvės. Tai ji nelabai mano, kad asmuo labai nuoširdžiai gailisi. Prieš posėdį atsiprašymo nesulaukė. Tas procesines išlaidas dalinosi. Jie visada viską dalinasi tolygiai. Dėl tų 2300 eurų kapo tvarkymo išlaidų, tai jie bendrai kalbėjo apie visas tas išlaidas, žino, kad buvo tvarkoma, tas kapas buvo sutvarkytas. Iš to akmens yra padarytas apvadas kapui, išbetonuota prieiga prie kapo, išdėtos plytelės. Nežino, koks ten akmuo, žino, kad tamsus. Tas kapas buvo tvarkytas dviem asmenims. Dėl laidavimo sutinka. Iš tiesų labai stipriai išgyveno. Tas išgyvenimas neatslūgo ir metams praėjus. Galvojo, kad nesikišus į tą visą procesą, viskas praeis, bet nepraėjo. Sudėtinga kalbėti apie jį. Manė, kad užsimirš, todėl iš karto ir neprašė būti pripažinta nukentėjusiąja. Turtinė žala jai nėra padaryta. Ji mano, kad jai yra padaryta tik neturtinė žala. Tiesiog, išgyveno dėl artimo žmogaus netekties. Penkias dienas jie nežinojo, kad tokia nelaimė įvyko. Sekmadienį ji jam skambino, bet jis nekėlė ragelio, spalio 5 d., pirmadienį jis buvo perblokštas ir išvežtas kaip neatpažintas asmuo. Penkias dienas jis gulėjo reanimacijoje kaip neatpažintas asmuo. Tik penktadienį jai mama paskambino ir pasakė, kad reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini) atpažinti. Įleisti niekas neįleido. Dar paprašė daktaro, kad įleistų atsisveikinti mamą ir dėdę, nes, kai pakalbėjo su daktaru, tai sakė, jog praktiškai viskas. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausta. Kelis kartus ji bendravo telefonu su tyrėja. Labai stipriai išgyveno, manė, kad greičiau nurims, gal užsimirš labiau, taip nebeišgyvens, nes žino, ką reiškia visi tie teisminiai procesai, todėl nenorėjo būti pripažinta nukentėjusiąja ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau jau praėjo metai, bet niekas nenurimsta. Išgyveno dėl artimo asmens mirties. Net dėl asmeninių problemų tiek neišgyveno. Deja, į (duomenys neskelbtini) pas save į svečius jį įsiprašyti nelabai pavykdavo, nes jis buvo dviratininkas. Šiaip, kai važiuodavo į sodybą, tai visada susitikdavo. Į sodybą važiuodavo 2-3 kartus per mėnesį, priklausomai nuo sezono, darbo. Telefonu tikrai dažnai bendraudavo. Kartu keliaudavo į (duomenys neskelbtini). Daug laiko leisdavo kartu su juo. Dėl neturtinės žalos, tiesiog pasitarė, kad tokia suma ir kiekvienas atskirai nevertino. Jis mirė lapkričio 20 d., tai tikriausiai 22 d. buvo palaidotas. Po to laiko buvo kapinėse, net ir šiandien. Jos krikštatėvio gimtadienis yra liepos 2 d. Nežino, kada kaltinamajam buvo suteikti nukentėjusių asmenų duomenys. Ji rūpinosi atstovo suradimu teisminiam bylos nagrinėjimui. Nežino, kodėl tuo ieškiniu ir atstovu nebuvo rūpinamasi ikiteisminio tyrimo metu. Kiek žino iš mamos žodžių, pati laišką rankose laikė, tai mama gavo laišką iš draudimo bendrovės, jei neklysta, tik 2021 m. lapkričio pabaigoje – gruodžio pradžioje. Po to nebuvo kontaktuota su draudimu, nes jie bendravo su advokatu ir tiek. Dėl patirtų išgyvenimų patyrė moralinę žalą. Dėl patirtų išgyvenimų nesikreipė į medikus, psichologus. Su išgyvenimais reikės tvarkytis visą gyvenimą, kai turi laidoti aktyvų, sveiką žmogų, kuris tikrai džiaugėsi gyvenimu. Jis buvo toks geras, kad net musės nenuskriaustų. Jų visos trys sodybos yra viena šalia kitos, kelių šimtų metrų atstumu. Tai P. M., V. M. ir B. A. sodybos. Ji važiuoja į tėvų sodybą, nes ja bendrai naudojasi. Iki (duomenys neskelbtini) yra apie 20 km. Z. M. yra šiek tiek už (duomenys neskelbtini), tai už kokių 4-5 km nuo jų sodybos. Krikštatėvis niekada nebūtų priėmęs finansinės pagalbos. Pagalbos jis niekada nieko neprašė. Jis turėjo sugyventinę. Jie kartu gyveno apie 4 metus. Kai ji buvo vaikas, jis su jos kūma gyveno (duomenys neskelbtini), o daugiau visą laiką buvo vienišas. Daugiau krikšto vaikų jis neturėjo. Mamos broliai ir seserys, kurie šiandien byloje yra apklausti nukentėjusiaisiais, turi vaikų. R. M. turėjo daugiau dukterėčių ir sūnėnų, bet nei viena iš dukterėčių su juo taip nebendravo.

Nukentėjusysis V. M. dėl civilinio ieškinio teisme parodė, kad pateiktą patikslintą civilinį ieškinį palaiko. Dėl turtinės žalos atlyginimo civilinį ieškinį palaiko visoje apimtyje. Kiek buvo už kapo tvarkymą, tiek yra. Jis neturi kvito dėl kapo tvarkymo. Kiek broliai, seserys turėjo, tiek pateikė kvitų dėl kapo tvarkymo. Pradžioje kapas buvo tvarkomas vienam asmeniui. Pradžioje buvo medinis kryželis, o kai mirė antras brolis, tai tada pastatė paminklą. Paminklą pastatė abiem broliams, nes jie kartu guli. Vienam broliui už kapo tvarkymą kainavo 2500 eurų. Iš viso už kapo sutvarkymą sumokėjo apie 5000 eurų. Dabar smulkmenų negali pasakyti, kas sudaro kapo tvarkymą. Už kapo tvarkymą yra sumokėję 3500 eurų. Sesuo, brolis gali patvirtinti, kad 3500 eurų sumokėjo už kapo tvarkymą, bet gal jis blogai suprato. Kapo tvarkymas vienam broliui kainavo 2300 eurų. Jis žino, kiek sumokėjo vienam broliui, o kam skaičiuoti tą antrą brolį. Pats mokėjo už kapo tvarkymą. Už kapo tvarkymą mokėjo apie 800 eurų. Prie kapo tvarkymo dėjosi keturiese. Tai gaunasi, kad kapo tvarkymas iš viso gavosi 3500 eurų. Nežino, kodėl neturtinės žalos suma padidėjo. Dabar neturtinės žalos suma yra 3000 eurų dėl problemų, nervų, dėl visko, nes čia išlieka visam gyvenimui. Su žuvusiu broliu bendravo tankiai. Vasarą jis atvažiuodavo dažniau, o žiemą rečiau. Vasarą susitikdavo kas dvi savaites. Jų ryšys buvo labai artimas, artimiau nebūna. Atsiprašymo iš kaltinamojo nesulaukė. Nieko nežino, ar kaltinamasis jo atsiprašė per kitus asmenis. Dabar, prie teismo posėdžių salės durų atsiprašymo iš kaltinamojo nesulaukė. Brolis jam buvo pats artimiausias žmogus. Jis yra vedęs, bet vaikų neturi. Brolis jam vis tiek buvo pats artimiausias. Taip pat artimi ir kiti broliai, seserys. Šitas brolis buvo labai geras. Su broliu susitikdavo maždaug kas dvi savaites. Jis gyvena toliau. Matydavosi, nes atvažiuodavo į sodybą. Dėl šios netekties poliklinikoje kreipėsi į medikus, profesionalus, bet dokumento, kuris tai patvirtintų, nėra. Dokumentas, kad lankėsi, yra poliklinikoje. Poliklinikoje gali paprašyti dokumento, kad lankėsi. Po to vartojo vaistus, nes buvo nemiga, nelabai gerai buvo su nervais. Jei ras, tai galės pateikti receptą, kas buvo išrašyta. Jis pats patyrė daugiau nei 800 eurų išlaidas dėl brolio mirties. Pats sprendė dėl neturtinės žalos dydžio, bet pasitarė ir su kitais broliais, seserimis. Žuvęs brolis gyveno su sugyventine. Su ja sunkiai palaiko ryšį, nes gyvena toli. Po brolio mirties su jo sugyventine buvo susitikę. Nežino, negali atsakyti už kitus, kodėl žuvusio brolio sugyventinės neįtraukė į bendrą ieškinį. Nieko iš jos negirdėjo, kad ji kažko norėtų. Su brolio mirtimi santykiai su ja truputėlį nutrūko, nes jis gyvena toli, tai kokie santykiai gali būti. Jie kartu gyveno gal kokius 5 metus. Į medikus kreipėsi po brolio mirties praėjus gal trims mėnesiams. Draudimo kompanija trumpai buvo susisiekusi, o po to jai skambino, bet niekas neatsiliepė. Draudimo kompanijai atskambino tuo pačiu numeriu, kuriuo skambino jam, bet labai daug nekėlė ragelio. Tarp jo ir žuvusio brolio buvo 9 metų skirtumas. Jam draudimo kompanija išmokėjo 2490 Eur. Taip pat, kaip ir brolis sakė, kad palaiko likusioje dalyje. Nieko nenori pasisakyti dėl to, kad draudimo kompanija nesutinka su kai kuriomis prašomomis sumomis. Prie ko čia alkoholis, o kvituose buvo centai.

Apklausta kaip galima laiduotoja D. S. teisme parodė, kad palaiko prašymą būti laiduotoja. Jos sutuoktinis yra kaltinamas dėl eismo įvykio, kurio metu žuvo žmogus. Ji, aišku, labai blogai vertina tokį savo sutuoktinio elgesį, čia didžiausia netektis artimiesiems. Čia įvyko nelaimingas atsitikimas, tiki, kad jis nusižengė netyčia. Labai gaila, kad taip įvyko. Jų šeimoje jis buvo vienintelis maitintojas. Dabar taip atsitiko, kad jis negali dirbti, tai ji perėmė šeimos vairą ir dabar ji viena yra dirbanti. Jis stovi darbo biržoje. Turi dar vieną sūnų, kurį turi išlaikyti, nes jis dar mokosi. Dar yra trys suaugę vaikai. Dabar ji daugiau prisideda prie šeimos gerbūvio. Po to, kai įvyko šitas įvykis, jos sutuoktinis reagavo labai blogai, labai pergyveno. Jam yra pašlijusi ir sveikata. Dabar kelyje jis yra labai atsargus. Jam buvo problemų su sveikata, nes yra negeras kraujospūdis. Jis labai pergyveno, nes įvyko žmogaus netektis. Pati didžiausia nelaimė, kuri gali įvykti. Važiuoji ir jau esi eismo dalyvis, nežinai, kas gali nutikti. Čia gal ir yra baisiausia, kad jis nuvažiavo ir nepastebėjo to žmogaus. Nesuteikė ir neiškvietė laiku pagalbos, bet ji juo pasitiki, kad jis to nepadarė tyčia. Šiaip jis buvo geras vairuotojas, tiek metų pradirbęs, tiek metų pravažinėjęs, kelyje neturėjo kažkokių didelių nusižengimų. Negali sakyti, kad jis prastas vairuotojas Jis kelyje susikoncentruoja. Laikosi tų taisyklių. Ji galvoja, kad būtų tinkama laiduotoja. Turi įtaką sutuoktiniui, jo elgesiui, jis jos klauso. Pragyveno tiek metų, kažkaip randa kompromisą šeimoje. Jis paklauso jos žodžio. Ji tikisi, kad jam yra pavyzdys, nes gyvenime tarp jų nebuvo jokių didelių nesutarimų, kad pyktųsi. Gražiai pragyveno 37 metus. Užaugino keturis vaikus. Tarp jų nebuvo didelių barnių. Niekada gyvenime nebuvo teista, bausta. Nėra teista ar bausta administracine tvarka. Jos ir sutuoktinio tarpusavio santykiai yra pagarbūs. Vienas kitą gerbia. Tą dieną, kai įvyko tas įvykis, jis parvažiavo į namus, įėjo į kambarį ir ji, tiek metų pragyvenusi, į jį pasižiūrėjusi, suprato, kad kažkas nutiko, kadangi jis, grįžęs iš darbo, buvo ne toks kaip visada. Ji jo paklausė, kas atsitiko, o tada jis papasakojo. Aišku, labai pergyveno. Jie norėjo sužinoti, gal tiems žmonėms ir būtų reikėję padėti, bet ikiteisminio tyrimo metu jiems nedavė jokių kontaktų. Jis labai pergyveno ir šiandien labai pergyvena, nes čia žmogaus netektis. Ji į rankas gauna apie 700 eurų. Dabar vyras dar turi pradėti gauti nedarbingumo išmoką iš biržos. Vairuotoju jis dirbo maždaug 19-20 metų. Kiek žino, jo bendradarbiai, draugai jį apibūdina kaip gerą žmogų, padedantį kitiems. Niekas niekada ant jo nėra pasakęs blogo žodžio. Palaiko prašymą atleisti jos vyrą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jį atiduodant jos, kaip laiduotojos, žinion.

Civilinio atsakovo atstovas J. K. dėl civilinio ieškinio teisme paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) nesutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu, nes mano, jog pareikšti reikalavimai iš dalies nepagrįsti, todėl negali būti patenkinti pilna apimtimi. Pirmiausiai norėtų pasisakyti dėl paties eismo įvykio ir draudiko atsakomybės. Esmė yra tame, kad 2020 m. spalio 5 d. (duomenys neskelbtini) vykusio eismo įvykio kaltininko transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta jų draudimo bendrovėje. Draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl draudimo bendrovei kilo prievolė atlyginti eismo įvykio metu nukentėjusių asmenų patirtą žalą. Norėtų priminti gerbiamam teismui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsniu, nukentėjęs trečiasis asmuo, norėdamas gauti išmoką iš draudiko, privalo pateikti pretenziją dėl padarytos žalos, taip pat privalo pateikti informaciją arba dokumentus apie eismo įvykį, dokumentus, įrodančius per eismo įvykį padarytos žalos faktą, taip pat leisti susipažinti su dokumentais, galinčiais patvirtinti padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Kadangi nukentėjusieji į draudimo bendrovę tiesiogiai nesikreipė, nuostolių atlyginimo procedūros draudimo bendrovėje buvo pradėtos tik iš teismo gavus informaciją apie pareikštus reikalavimus. Norėtų dar pastebėti, jog draudikas, draudimo bendrovė jokiais teisės aktais nėra įpareigota ieškoti nukentėjusio asmens ir prašyti pateikti informaciją apie žalos dydį, prašyti priimti draudimo išmoką. Informuoja gerbiamą teismą, kad, išanalizavus draudimo bendrovei pateiktus dokumentus – ieškinį ir priedus, paaiškinimus, pridėtus prie ieškinio, bei paaiškinimus, pateiktus teismo posėdžio metu, bei, vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės, bei Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, draudimo bendrovė, atlikusi nukentėjusiųjų patirto žalos dydžio įvertinimo procedūras, apskaičiuoja tokio dydžio draudimo išmokas. Jis iš karto norėtų pasakyti, kad savo kalboje nenorėtų skaidyti išmokų kiekvienam nukentėjusiajam, nes yra pareikštas bendras ieškinys, suma tiesiog padalinta proporcingai kiekvienam, todėl pasisakys tik dėl bendrų dalykų. Pirmiausiai pasisakys dėl turtinės žalos. Draudimo bendrovei yra pateikti dokumentai dėl 2020-11-21 patirtos 696 eurų dydžio laidojimo paslaugos, taip pat tos pačios dienos 270 Eur duobės kasimui ir karsto nešimui. Draudimo bendrovė neginčija šių išlaidų nei sumos dydžio, nei pagrįstumo. Toliau yra pateikti dokumentai, kad buvo pirktos prekės iš parduotuvių – 2020-10-27 „(duomenys neskelbtini)“ kvitas, kuriame yra pirkti keturi buteliukai „(duomenys neskelbtini)“ vandens ir jogurto gėrimai. Deja, šios prekės pripažįstamos kaip kasdieninės prekės, draudimo bendrovei nekyla pareiga jų atlyginti. Antras kvitas yra iš „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, bet šitame kvite nėra datos, kada buvo pirktos prekės – čekis 109 eurų 80 euro centų sumai. Tikėtina, kad šios prekės yra pirktos būtent paminėjimo procedūrai. Draudimo bendrovei taip pat nekyla pareiga šios sumos pilnai kompensuoti, nes dalis prekių – už 59 eurus 56 euro centus buvo pirktas alkoholis. Šios prekės nėra pripažįstamos būtinomis pagal teismų praktiką ir yra minusuojamos iš bendros sumos. 2020-11-22 „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės kvitas 63 eurų 65 euro centų sumai, kai pirktos maisto prekės. Šios prekės pripažįstamos ir suma neginčijama. Taip pat buvo pirktos prekės, žuvusiajam būnant gydymo įstaigoje, kurios buvo skirtos jo priežiūrai. Tai yra 2020-11-11 ir 2020-10-27 čekiai iš vaistinės, kai buvo pirktos: sauskelnės, valymo pirštinės, prausiamasis kremas, higienos servetėlės. Vienas čekis yra 26 eurų 54 euro centų, tačiau iš šio čekio minusuojama 2 eurų 47 euro centų suma, nes buvo pirkta „(duomenys neskelbtini)“ arbata, draudimo bendrovei nekyla pareiga atlyginti, kadangi šis pirkinys nėra susijęs su sveikatos sutrikdymu. Kitas čekis yra 25 eurų 88 euro centų sumai, tai lygiai taip pat iš šios sumos atimami 3 eurai 59 euro centai, nes „(duomenys neskelbtini)“ sirupas yra peršalimo ligos vaistas, kuris nėra susijęs su sveikatos sutrikdymu, kuris buvo patirtas dėl eismo įvykio. Tokiu būdu šios sumos reikalavimai yra mažinami ir bendras žalos dydis, kuris pripažįstamas, yra 1195 eurai 85 euro centai. Taip pat norėtų pasakyti, kad draudimo bendrovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.291 str. 2 d. bei Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 55 punktu, kuris numato, kad socialinio draudimo išmokos, ligos pašalpos, netekto darbingumo pensijos ar kompensacijos, mokamos pagal teisės aktus dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, ir laidojimo pašalpos įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Atsakingas draudikas moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui likusios žalos dydžio draudimo išmoką, kiek jos nepadengia socialinis draudimas ir privalomasis sveikatos draudimas. Jeigu asmuo dėl eismo įvykio miršta, jo laidojimo išlaidos atlyginamos mirusiojo šeimos nariams arba kitiems jį laidojusiems asmenims tiek, kiek jos viršija laidojimo pašalpas, gautas pagal teisės aktus. Vadovaujantis šiuo dokumentu, iš šios sumos papildomai minusuojama 312 eurų dydžio suma – savivaldybės laidojimo pašalpa, kuri turėjo būti išmokėta nukentėjusiems asmenims. Tokiu būdu galimos išmokos dydis dėl šių reikalavimų yra 813 eurų 85 euro centai. Taip pat draudimo bendrovei pateiktas reikalavimas dėl kapavietės tvarkymo išlaidų. Pirminiame ieškinyje buvo pareikštas reikalavimas 2300 eurų sumai, tačiau ieškovo posėdžio metu buvo sumažintas per pusę, kiek suprato, iki 1150 eurų sumos. Vertinant situaciją, draudimo bendrovei pateiktą medžiagą, jų prašymu buvo pateiktos kapavietės nuotraukos ir įvertinti padaryti darbai. Pagal teismų praktiką ir specialisto apžiūrą tikėtina, kad kapavietės tvarkymo išlaidos sudarė būtent tokio dydžio sumą, todėl draudimo bendrovė šios sumos neginčija ir pripažįsta, kad kapavietės sutvarkymo išlaidos, nors ir nėra pateikta tai patvirtinančių įrodymų, galėjo būti 1150 eurų dydžio ir, kilus pareigai, jie tokio dydžio išmoką išmokės. Tokiu būdu bendras išmokos dėl turtinės žalos dydis sudaro 1963 eurus 85 euro centus. Kalbėdamas apie neturtinę žalą, norėtų priminti, kad pagal LR CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio antroje dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. LR CK 6.250 str. reglamentuoja bendrąsias žalos atlyginimo nuostatas. Tarp šių nuostatų yra įtvirtinti kriterijai, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis. Teismas dėl kompensacijos už patirtos neturtinės žalos dydį turėtų spręsti aiškindamas ir vertindamas individualias, bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, kitus aktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykis. Dėl to kiekvienu atveju turi būti ištirtas šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį. Pagal LR CK 6.284 straipsnio 1 dalį fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi LR CK 6.284 str. 1 d. nurodyti asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi, o kitiems LR BK 248 str. nurodytiems šeimos nariams, nukentėjusiojo artimiesiems ir giminaičiams – broliams, seserims, seneliams, vaikaičiams kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, priteisiama tik išimtiniais atvejais (civilinė byla Nr. 3K-3-217-690/2018). Turėtų pastebėti, kad išmoka dukterėčiai dėl neturtinės žalos atlyginimo iš viso nėra numatyta pagal įstatymą. Neigiamus emocinius išgyvenimus dėl asmens mirties gali patirti labai platus jo giminaičių ratas, tačiau tie išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą. Žala atlyginama tik tiems asmenims, kuriuos su mirusiuoju siejo šeimos ar itin artimos giminystės ryšys bei pastovaus pobūdžio dvasinis, emocinis artumas. Kiekvieną netektį lydi sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai, kurie paliečia ne tik žuvusiojo artimus šeimos narius, platesnį asmenų ratą, pavyzdžiui, artimi draugai ir t.t., tačiau įstatymas nenumato jų teisės į žalos atlyginimą. Mirusiojo broliai, seserys turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jeigu juos ir mirusįjį siejo stiprūs emociniai ryšiai, tarp jų buvo susiformavę artimi ir glaudūs santykiai. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai nurodo, kad su broliu R. M. bendravo artimai ir glaudžiai, kalbėdavosi telefonu, jis atvykdavo į svečius, su R. M. bendrai švęsdavo metų šventes, gimtadienius. Šiuo aspektu spręstina, kad ieškovus su žuvusiuoju siejo įprasti broliški santykiai – bendravimas, bendras švenčių šventimas, pagalba vienas kitam. Ieškovai ir žuvusysis - pilnamečiai asmenys, jie gyveno atskirai. Iš medžiagos matyti, kad ieškovai turi dar artimesnius giminaičius ir tą patį patvirtino posėdžio metu. Dėl to panašų ar analogišką bendravimo ryšį civiliniai ieškovai turi galimybę sukurti ir dabar. Taip pat pažymėtina, kad kartu su civiliniu ieškiniu nepateikta jokių įrodymų, nors įstatymas to reikalauja, dėl itin stiprių emocinių išgyvenimų pasekmių atsiradimo po brolio mirties. Visi įrodymai dėl kreipimosi psichologinės pagalbos ar išlaidų medikamentams yra pareikšti tik žodžiu, tačiau nėra pateiktas nei vienas įrodymas, dokumentas, kuris galėtų tą patvirtinti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis. Jis nevardins visos teismų praktikos, o čia kalba eina apie konkretų atvejį, apie broliams ir seserims priteisiamas sumas. Ši praktika nėra labai gausi. Vienas iš pavyzdžių civilinėje byloje Nr. 3K-3-242-421/2019, kur broliui ir seseriai priteistas po 3500 eurų neturtinės žalos atlyginimas. Turėtų pastebėti, kad šios paminėtos bylos faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos, negu jų byloje. Ten kalba ėjo apie jauną asmenį, kurį su jo broliu ir seserimi siejo labai artimas ryšys. Jie gyveno kartu ir ateityje planavo toliau bendrauti. Todėl šioje byloje, draudimo bendrovės vertinimu, patirtą brolių ir seserų neturtinę žalą draudimo bendrovė vertina po 2000 eurų kiekvienam iš ieškovų. Mano, kad ieškovei – dukterėčiai neturtinės žalos atlyginimas negali būti taikomas, nes, pirmiausiai, turėtų pastebėti, kad įstatymai nenumato išmokos mokėjimo dukterėčiai. Taip pat pastebės faktines aplinkybes, t. y. tai, kad ikiteisminio tyrimo metu jokių reikalavimų pateikta nebuvo, jokių paaiškinimų pateikta nebuvo ir įstojimas į bylą atsirado tik atsiradus naujam atstovui, kuris suformavo patikslintą civilinį ieškinį ir taip nusprendė įtraukti naują ieškovą. Mano, kad šis reikalavimas turi būti teismo atmestinas. Civilinio atsakovo nuomone, toks draudimo bendrovės įvertinimas – kiekvienam broliui ir seseriai po 2000 eurų yra pagrįstas, teisingas ir atitinka draudimo bendrovės veiklą ir neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančius teisės aktus bei aktualią teismų praktiką. Todėl ieškovo reikalavimai, viršijantys draudimo bendrovės apskaičiuotą dydį, teismo turėtų būti atmesti. Taip pat, vertinant civiliniame ieškinyje pareikštą reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, norėtų priminti, kad civilinio ieškovo reikalavimas iš civilinio atsakovo, t. y. draudimo bendrovės, prisiteisti bylinėjimosi išlaidas, yra pažeidžiantys Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 106 str. tvarką dėl advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo advokatas, darbo apmokėjimo. Minėto straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Vadovaujantis minėto straipsnio nuostatomis, civilinis atsakovas draudimo bendrovė neturi jokio teisinio pagrindo mokėti išlaidų už civilinio ieškovo ar atsakovo turėtą advokatą, kuris byloje dalyvavo kaip civilinio ieškovo ar nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaip ir minėjo, papildomus dokumentus, kurių prašė, gavo tik vakar po pietų ir šiandien dienai įvykdyti savo pareigą jie dar neturėjo galimybės. Šiai dienai taip pat neturi, nes vienas iš prašymų buvo pateikti atsiskaitymo sąskaitų duomenis iš nukentėjusiųjų, kurių, deja, jie dar negavo. Šis prašymas nėra įvykdytas, kadangi jie savo pareigos įvykdyti negali faktiškai. Jis tikisi, kad nukentėjusiojo atstovas ir patys nukentėjusieji vis tik pateiks jiems tuos dokumentus ir tą sumą, kuri yra neginčijama, jie nedelsiant perves į nukentėjusiųjų sąskaitas. Iš esmės šis įvykis yra pripažintas draudžiamuoju jų draudimo bendrovėje. Išmokos yra apskaičiuotos, todėl jie tas išmokas galėtų išmokėti kitą dieną po reikalingų dokumentų gavimo. Jie sutinka su 1963 eurų 85 euro centų dydžio turtinės žalos suma. Dokumentų, kad asmenys gavo būtent tokio dydžio pašalpą iš savivaldybės dėl laidojimo išlaidų, nėra gavę, bet apklausos metu B. A. paminėjo, jog ši pašalpa buvo gauta. Iš 696 eurų išminusavo pašalpą tokio dydžio, kokio dydžio ši pašalpa 2020 m. buvo skiriama laidotuvėms.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis LR BPK 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis LR BPK 291 str., teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji Z. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. M., gim. (duomenys neskelbtini), buvo jos brolis. Jis kartu su sugyventine Z. M. gyveno (duomenys neskelbtini). 2020-10-09 jos sesuo B. iš (duomenys neskelbtini) paskambino ir pasakė, kad jai skambino Z. ir pasakė, jog R. papuolė į eismo įvykį ir dabar yra ligoninėje. Dar pasakė, kad jo nuotrauka yra ir „(duomenys neskelbtini)“, bet ji prieš tai to nebuvo mačiusi. Kai sužinojo, tada pasižiūrėjo internete ir atpažino, kad toje nuotraukoje jos brolis R.. Kitą dieną taip pat iš B. ji sužinojo, kad ji buvo (duomenys neskelbtini) ligoninėje, reanimacijoje ir atpažino, jog ligoninėje tikrai jų brolis R. M.. Apie brolio sveikatą žino tik tiek, kad jis vis dar komoje. Brolis vaikų neturėjo, o jų tėveliai jau yra mirę. Jos ir brolio santykiai buvo geri, jie dažnai bendraudavo, jis dažnai atvažiuodavo pas ją, padėdavo. Ji su broliu buvo artima ir dėl jo sužalojimo ji taip pat patyrė moralinės žalos. Dar neaišku, kokia bus tolimesnė jo sveikata, todėl galvoja, kad reikės ir finansinės pagalbos. Prašo ją pripažinti nukentėjusiąja, nes dėl brolio sužalojimo ji patyrė moralinės žalos, o ateityje galimai patirs ir turtinės. Apie eismo įvykį daugiau jokios informacijos nežino, tik tiek, kiek buvo parašyta „(duomenys neskelbtini)“ pranešime, kad įvyko eismo įvykis (3 t., b. l. 41-44).

Nukentėjusioji Z. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., yra jos sugyventinis, jie kartu gyvena 4 metus, kartu gyvena ir veda bendrą ūkį. R. vaikų neturi, jie bendrų vaikų neturi. 2020-10-05 apie 6.30 val. ji išėjo į darbą ir jį paliko namuose miegantį. Ji dirba vaikų darželyje. Vakare grįžo namo apie 19.00 val. ir jo nebuvo. Matė, kad jo telefonas yra paliktas namuose, pagalvojo, kad jis išėjo pasivaikščioti, nes kartais vakarais eidavo. R. negrįžo per naktį, bet ji niekur dėl jo dingimo nesikreipė, nes kartais būdavo, kad jis, nepasakęs jai (arba pasakęs), išvažiuodavo kelioms dienoms pas gimines. Tada ji jam paskambindavo, bet dabar jis telefoną buvo palikęs namuose, todėl nebuvo kaip susisiekti. R. telefonas buvo su kodu, ir ji jo nežinojo, todėl nežinojo, kaip paskambinti jo artimiesiems, o pati numerių neturėjo. Kartais jis negrįždavo 3-4 dienas. Penktadienį, t. y. 2020-10-09, kaimynė jai per internetą parodė R. nuotrauką ir pasakė, kad ieškomas kaip sužalotas ir neatpažintas žmogus, tada ji atpažino, kad tai R.. Ji nuvažiavo į kaimą, kur jo sesuo B. turi sodybą, ir iš kaimynų sužinojo jos mobilaus telefono numerį, jai paskambino. Žino, kad šeštadienį B. viena nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ligoninę ir atpažino, kad tai tikrai R., bet iš nuotraukos ji jau žinojo, kad tai tikrai jis. Nuo namų iki įvykio vietos yra apie 2 km, kur jis galėjo važiuoti, tiksliai nežino, kartais važiuodavo tiesiog pasivažinėti. R. alkoholį vartojo retai. Kaip įvyko eismo įvykis, ji nieko nežino. Toliau matys, kokia bus R. sveikata, ir kaip jie kartu toliau gyvens. Šiuo metu jis yra komoje, ir daugiau apie jo sveikatą nieko gydytojai nesako. Jie kartu su R. gyveno 4 metus, vedė bendrą ūkį, todėl dėl jo sužalojimo ji patyrė didelės moralinės žalos, jei vėliau reikės jį slaugyti ir gydyti, tai turės ir finansinių išlaidų, todėl pageidauja būti pripažinta nukentėjusiąja (3 t., b. l. 57-60).

Nukentėjusioji B. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., buvo jos brolis. Jis gyveno (duomenys neskelbtini) su sugyventine Z. M., brolis vaikų neturi. Buvo penktadienis, 2020-10-09 jai paskambino Z. ir pasakė, kad jos kaimynė „(duomenys neskelbtini)“ paskyroje pamatė, jog yra ieškomas neatpažintas sužalotas žmogus, ji atpažino, kad tai R.. Kitą dieną ji nuvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninę, ją įleido į reanimaciją ir ji atpažino, kad ten tikrai yra jų brolis R.. Kaip viskas įvyko ir kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas jos brolis, ji nežino, žino tik tiek, kiek skaitė „(duomenys neskelbtini)“, kad jis buvo partrenktas fūros. Ji su broliu R. buvo labai artima, jų santykiai buvo labai geri, todėl dėl jos brolio R. M. sužalojimo ji taip pat patyrė moralinės žalos. Jei vėliau reikės slaugyti ir gydyti R., tai patirs ir turtinės žalos, todėl pageidauja būti pripažinta nukentėjusiąja. Apie eismo įvykį daugiau jokios informacijos nežino (3 t., b. l. 73-76).

Nukentėjusysis V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., buvo jo brolis. Jis gyveno (duomenys neskelbtini) su sugyventine Z., jos pavardės nežino. Jis tiksliai neatsimena, bet atrodo, kad Z. jam ir pasakė, kad R. yra ligoninėje ir, kad buvo eismo įvykis. Vėliau jis pats „(duomenys neskelbtini)“ paskyroje pamatė, kad yra ieškomas neatpažintas žmogus, jis iš karto atpažino, kad tai jo brolis R., bet jis jau žinojo iš Z.. Jis buvo nuvykęs į ligoninę, bet prieš tai ten jau buvo buvusi jų sesuo B. su broliu, todėl jo į vidų neįleido. Jis kalbėjosi su seserimi B., ji jam pasakė, kad ten tikrai R.. Kas konkrečiai įvyko ir kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas jo brolis R. M., jis nieko nežino. R. vaikų neturėjo, tik sugyventinę Z.. Šiuo metu jis yra reanimacijoje, komoje, daugiau jokių žinių apie jo sveikatą jis nežino. Su broliu buvo labai artimas, jų santykiai buvo labai geri, todėl dėl jo brolio R. M. sužalojimo jis taip pat patyrė moralinės žalos. Jei vėliau reikės slaugyti ir gydyti R., tai patirs ir finansinių išlaidų, todėl pageidauja būti pripažintas nukentėjusiuoju. Apie eismo įvykį daugiau jokios informacijos nežino (3 t., b. l. 89-92).

Nukentėjusysis P. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., buvo jo brolis. 2020-10-09 jam paskambino jų sesuo B. A. ir pasakė, kad su R. atsitiko nelaimė, kad jį partrenkė sunkvežimis. Sesuo jam paaiškino, kad kažkas iš pažįstamų pamatė per socialinius tinklus platinamą nuotrauką su neatpažintu žmogumi ligoninėje ir atpažino, kad tai R., paskambino sesei. 2020-10-10 buvo šeštadienis, jis kartu su sese B. nuvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Juos įleido į reanimaciją ir parodė be sąmonės esantį žmogų. Jie atpažino, kad tai jų brolis R. M.. Medikams jie paliko brolio asmens dokumentus. Apie tai, kas nutiko, jie žino tik faktą, kad įvyko eismo įvykis, kuriame yra sužalotas jų brolis. R. gyveno (duomenys neskelbtini), kur tiksliai, nežino. Gyveno kartu su sugyventine Z., pavardės nežino, jos kontaktų neturi. Kiek jam yra žinoma, tai brolis su Z. kartu gyveno apie 3 metus. Brolis prieš įvykį nedirbo. Būdavo, kad kartais jis iš namų išvažiuodavo vienai ar kelioms dienoms, todėl jo niekas ir nepasigedo, o telefoną jis buvo palikęs namuose. R. be jo ir B. dar turi brolį V. M. ir seserį Z. M.. R. vaikų neturi. Dėl jo brolio R. M. sužalojimo jis patyrė moralinės žalos, todėl pageidauja būti pripažintas nukentėjusiuoju. Apie eismo įvykį daugiau jokios informacijos nežino (3 t., b. l. 105-108).

Liudytoja I. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-10-05 apie 14.12 val. patruliuojant kartu su patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Mobiliojo būrio vyriausiuoju patruliu A. D. ir vyr. patrule I. K. šaukiniu „(duomenys neskelbtini)“, iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, jog važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), neprivažiavus (duomenys neskelbtini), yra partrenktas vyras, o automobilis pasišalino. Vyras guli krūmuose, kvėpuoja, be sąmonės. Pranešė pravažiuojantis asmuo. Apie 14.24 val. atvykus adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko pranešėja R. G. kartu su vyru A. L. (jų duomenis užrašė tarnybiniame pranešime, kuris jai dabar pateiktas susipažinti). Jie paaiškino, kad, važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini), ant kelio pamatė gulintį dviratį ir šalia nukritusius daiktus. Sustojo pažiūrėti, ar nėra aplink nukentėjusių asmenų, tada išgirdo ir pamatė netoli krūmų aimanuojantį vyrą. Jie iš karto išvietė policiją ir greitąją. Taip pat jiems atvykus buvo sustojusi ir kita transporto priemonė (jos duomenis užrašė tarnybiniame pranešime), bet asmenys iš to automobilio nelaukė, kol atvažiuos medikai, ir išvažiavo. Atvykę medikai apžiūrėjo vyrą, jo būklė buvo sunki, jis sunkiai kvėpavo, todėl jis buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Nukentėjusiojo asmens tapatybės nustatyti buvo neįmanoma, nes asmuo nekalbėjo, jokių jo dokumentų nerado. Dėl nukentėjusiojo asmens sunkios būklės blaivumo nustatyti buvo neįmanoma. Taip pat ant kelio (kelkraštyje) jie pamatė žalios spalvos plastmasinę detalę (kokia būna sunkvežimio priekyje), kuri, kaip jie pagalvojo, galėjo būti nuo automobilio, kuris partrenkė dviratininką. Toliau įvykį perdavė atvykusiam (duomenys neskelbtini) ekipažui, patys, išvykdami iš įvykio vietos, tik dairėsi automobilio, bet nerado (3 t., b. l. 3-6).

Liudytojas R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-10-05 dirbo kartu su būrio vadu D. Š.. Apie 14.28 val. iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) yra partrenktas dviratininkas, o automobilis pasišalinęs iš įvykio vietos. Į įvykio vietą, kelyje ((duomenys neskelbtini) nuvyko apie 15.20 val. Juos pasitiko ekipažas šaukiniu „(duomenys neskelbtini)“. Jie nurodė, kad atvykę griovyje rado be sąmonės gulintį vyriškį bei jį pastebėjusius asmenis, kurie ir pranešė 112. Įvykio vietoje buvęs patrulių ekipažas jiems nurodė, kad asmenys 112 skambino ir pranešė apie kelkraštyje pastebėtą dviratininką apie 14.11 val., tų žmonių įvykio vietoje jau nebuvo. Atvykę medikai dviratininką išsivežė į ligoninę, kai jie atvyko, buvo tik dviratis, nukentėjusiojo jau nebuvo. Prie dviratininko nebuvo jokių asmens dokumentų, todėl jo asmenybės nustatyti nepavyko. Įvykio vietoje buvo pastebėta žalios spalvos detalė, kurią apžiūrėjus buvo spėjama, kad ji galimai yra nuo sunkvežimio. Įvykio vietoje jie išmatavo, nufotografavo, subraižė schemą, susiruošė visus duomenis kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo surašymui. Nukentėjusiojo radimo vietą jiems parodė patrulių ekipažas. Tada buvo nutarta pakeliui važiuojant apžiūrėti įmonių teritorijas, ar nėra panašaus automobilio. Apie 15.55 val. nuvykus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonę, adresu (duomenys neskelbtini), joje buvo pastebėtas žalios spalvos sunkvežimis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (tikslius automobilio duomenis nurodo, nes apklausos metu jam buvo pateiktas jo tarnybinis pranešimas). Buvo matyti, kad yra nulaužta sunkvežimio priekinės dešinės pusės ortakio plastmasė bei nubrėžtos dešinės pusės durys. Pridėjus detalę prie automobilio apgadinimų, jie atitiko. Automobilio vairuotojas V. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., buvo blaivus ir nurodė, kad, jam važiuojant keliu nuo (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, jis matė keliu, ta pačia važiavimo kryptimi, kaip ir jis, važiavusį dviratininką. Pasak vairuotojo, dviratininką jis aplenkė ir toliau nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Jokio smūgio ar pašalinio garso lenkdamas dviratininką jis nepajuto ir neišgirdo. Kai jie pradėjo klausinėti, tada vairuotojas buvo nustebęs, negalėjo patikėti, kad kliudė dviratininką. Sakė, kad, kai aplenkė dviratininką, tada pasižiūrėjo per galinio matymo veidrodį, bet dviratininko nematė, nes, kaip jis pagalvojo, jam vaizdą užstojo sunkvežimio priekaba, todėl jis toliau nuvažiavo. Po pokalbio vairuotojas atrodė nustebęs ir išsigandęs, tada paprašius surašė paaiškinimą. Apie įvykį buvo informuota Lietuvos transporto saugos administracija, kurie po jų pranešimo buvo atvykę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją ir toliau bendravo su vairuotoju V. S. (3 t., b. l. 9-12).

Liudytoja R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-10-05, gali būti, kad apie 14.11 val., ji važiavo kartu su savo vyru A. L. (jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir šiuo metu yra išvykęs į reisą). Vairavo vyras, ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Buvo šviesus paros metas, apie 14.11 val., graži, saulėta diena, kelio matomumas buvo geras. Dabar tiksliai negali atsakyti, bet atrodo, kad nuo (duomenys neskelbtini) priešpriešais jiems pravažiavo keli automobiliai. Vienu metu jos vyras pasakė: „žiūrėk, kažkas ant kelio“, jie pamažu privažiavo ir pamatė, kad tai dviratis. Dviratis gulėjo ant važiuojamosios kelio dalies, buvo truputį aplankstytas. Vyras tą dviratį aplenkė, bet vėliau atbulas grįžo ir užstatė jų automobilį taip, kad to dviračio niekas nepervažiuotų. Tuo pat metu ji pamatė, kad kitoje kelio pusėje jau buvo sustojęs lengvasis automobilis ir jo vairuotojas ėjo link dviračio. Ji išlipo iš automobilio ir pamatė, kad netoli dviračio, kelkraštyje ant žolės yra vienas batas. Ji pradėjo skambinti 112, o tuo metu jos vyras ir tas kitas vairuotojas pradėjo šaukti, kad krūmuose yra žmogus. Ji pati arti priėjusi nebuvo, bet to vyro pilvas buvo plikas, ir ji matė, kad jis kvėpuoja ir aimanuoja. Kažkuriuo metu jos vyras ir tas kitas vairuotojas pamatė, kad netoli tos vietos, kur viskas buvo įvykę, yra žalios spalvos detalė. Tą detalę parodė policijos pareigūnams. Tas kitas vairuotojas nuvažiavo, nesulaukęs policijos, bet jie policijos pareigūnams pasakė jo automobilio numerius (duomenys neskelbtini) markės ir spalvos neprisimena. Tas vairuotojas jiems sakė, kad jis, važiuodamas keliu, pamatė dviratį ir sustojo, ir tuo pat metu sustojo ir jie, daugiau nieko nekalbėjo, tik jis pasakė, kad dar nespėjo iškviesti greitosios, todėl ji ir skambino 112. Tas sužalotas vyras nieko nesakė. Daugiau apie tai, kas nutiko, ji nieko nežino, nes pamatė tik dviratį ir sustojo. Ar prieš pamatant dviratį priešais juos (jų važiavimo kryptimi) važiavo kokie nors automobiliai, ji nežino, atrodo, kad nevažiavo (3 t., b. l. 16-20).

Liudytojas M. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vairuoja automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Juo 2020-10-05, galėjo būti apie 14.00 val., važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Važiavo vienas. Jam išvažiavus iš (duomenys neskelbtini) ir pravažiavus (duomenys neskelbtini) ribos pabaigą žyminčią lentą, už maždaug 8 kilometrų (laiko atžvilgiu tai galėjo būti apie 5,5 min.) jis pamatė, kad priešinga jo kryptimi (važiavo link (duomenys neskelbtini)) lengvasis automobilis apvažiavo kažkokią kliūtį. Jam grįžus į savo važiavimo juostą, jis pamatė, kad ant kelio guli dviratis. Jo prasilenkimas su tuo kitu automobiliu įvyko beveik toje vietoje, kur buvo tas dviratis. Todėl jis pravažiavęs atsistūmė savo automobilį atgal ir sustojęs išlipo. Tada pamatė, kad ant kelio važiuojamosios dalies guli dviratis, buvo matyti, kad jo galinis ratas yra susiraitęs. Tada netoli dviračio, kelkraštyje pamatė batą. Tuo metu kilo mintis, kad kažkur turi būti ir žmogus. Jis, stovėdamas ant kelio krašto, pamatė, kad maždaug už 10 metrų nuo dviračio radimo vietos guli žmogus. Jis priėjęs pamatė, kad jis alsuoja, knarkia, buvo be sąmonės. Tada grįžo į savo automobilį, nes norėjo iškviesti pagalbą, jo telefonas tuo metu automobilyje krovėsi, bet tuo pat metu sustojo kitas automobilis, kuris važiavo (duomenys neskelbtini) link, ir tie žmonės iškvietė pagalbą. Jis kiek pakalbėjo su tais žmonėmis, jie kartu matė tą žmogų, kartu apžiūrėjo tą vietą netoli dviračio ir to žmogaus, ir jis pamatė sunkvežimio priekinės dalies šviesiai žalios spalvos apdailos detalę (tai jis žino iš bendro suvokimo, yra dirbęs autoservise, iš karto pagalvojo, kad tai gali būti „(duomenys neskelbtini)“ sunkvežimio detalė). Tą detalę matė ir tie sustoję žmonės. Kadangi jie iškvietė medikus ir policiją, tai jis išvyko. Jam išvažiavus iš (duomenys neskelbtini), ir, kaip jau sakė, pravažiavus (duomenys neskelbtini) ribos pabaigą žyminčią lentą, už maždaug 8 kilometrų (laiko atžvilgiu tai galėjo būti apie 5,5 min.) jis pamatė įvykio vietą. Kilometrus ir laiką žino, nes iškviestas į apklausą važiavo tuo keliu ir pats pasimatavo tą atstumą ir žiūrėjo laiką. Tą dieną jis važiavo apie 90 km/h greičiu, kelio matomumas buvo geras. Kadangi su tuo priešais jį atvažiavusiu automobiliu, kuris apvažiavo dviratį, jis prasilenkė netoli įvykio vietos, tai jis tikrai žino, kad ne tas automobilis partrenkė dviratininką. Tiek, kiek jis atsimena, išvažiavus iš (duomenys neskelbtini), iki kol pamatė dviratį, tikrai neprasilenkė (nevažiavo link (duomenys neskelbtini)) su jokiu sunkvežimiu. Kadangi prie dviračio jis pamatė šviesiai žalios spalvos, kaip jam pasirodė, gali būti sunkvežimio „(duomenys neskelbtini)“, detalę, tai jis pagalvojo, kad pats sunkvežimis taip pat gali būti žalios spalvos, mano, kad su tokiu sunkvežimiu kelyje jis tikrai neprasilenkė (3 t., b. l. 23-26).

Liudytojas R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) padalinyje, yra (duomenys neskelbtini) padalinio vadovo pavaduotojas, yra atsakingas už transporto priežiūrą. Pas juos dirba vairuotojas V. S., ir jis jį pažįsta. Datos jis neatsimena, bet gali būti 2020 m. spalio mėn., buvo toks įvykis, kai pas juos buvo atvykę policijos pareigūnai ir pasakė, kad V. S. galimai pateko į eismo įvykį. Atsimena, kad vieną dieną V. S. grįžo iš reiso ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), vėl pasikrovęs trąšas turėjo išvykti į reisą. Jis stovėjo lauke ir rūkė, tuo metu V. S. važiuojant per teritoriją, jis išgirdo, kad iš jo automobilio sklinda bildesys rate. V. S. važiavo su sunkvežimiu ir prikabinta priekaba. Jis jį sustabdė kieme ir sunkvežimį įsivarė į garažą pažiūrėti, kas jam yra. Automobilį apžiūrėjo jis, šaltkalvis V. A. ir V. S.. Buvo nustatyta, kad yra sugedusios sunkvežimio dešinės pusės varomojo tilto rato smeigės ir stebulė. Šių detalių sugedimas būna dėl susidėvėjimo. Reikėjo keisti smeiges ir stebulę, todėl jis išvyko į (duomenys neskelbtini) ieškoti ir pirkti detalių. Kiek buvo valandų, jis nežino, bet buvo po pietų. Kai jis grįžo iš (duomenys neskelbtini), tai V. S., V. A. ir dar kiti bendradarbiai jam pasakė, kad per tą laiką buvo atvykę policijos pareigūnai ir, kad V. S. su tuo automobiliu pateko į eismo įvykį. Jie sakė, kad įtaria, jog V. S. numušė dviratininką. Pradžioje, kai jie ėjo ieškoti bildesio, sklidusio iš ratų, tai jokių kitų sunkvežimio apgadinimų nepastebėjo, nes jo tikslas buvo rasti bildesio priežastį. Vėliau bendradarbiai jam pasakė, kad policijos pareigūnai rado ar tai eismo įvykio vietoje pamestą to sunkvežimio detalę. Tada kartu su bendradarbiais nuėjo prie to sunkvežimio, tada jam parodė, kurios detalės trūksta. Pamatė, kad trūksta kabinos plastmasės, kuri yra sunkvežimio dešiniame priekiniame kampe, jie jį vadina „(duomenys neskelbtini)“. Pats V. S. sakė, kad jis nieko nepastebėjo, negirdėjo ir nieko nežino. Kai jis dėl bildesio rate bendravo su V. S., tai jis buvo toks, kaip visada, jokio susijaudinimo ar kitokio elgesio nepastebėjo, o vėliau, jau po jo grįžimo, matė, kad jis yra labai pasimetęs, susijaudinęs (3 t., b. l. 29-32).

Liudytojas V. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu. Jo darbo vieta yra (duomenys neskelbtini). V. S. dirba kartu, jis yra vairuotojas. Galėjo būti 2020 m. spalio mėn., buvo po pietų, bet kiek valandų, jis nežino, jis rūkė lauke, kai tuo metu V. S. su savo sunkvežimiu išvažinėjo iš teritorijos ir važiavo pro jį. Tada jis išgirdo, kad iš jo sunkvežimio sklinda pašaliniai garsai. Tada apie tai jis pasakė vedėjui R. P., kuris sustabdė V. S.. Tada sunkvežimį jie įvarė į garažą ir jį apžiūrėjo. Kai apžiūrinėjo sunkvežimį, tai buvo jis, R. ir V.. Apžiūrėjo ratus ir rado, kad yra trūkęs sunkvežimio dešinės pusės varomos ašies rato stabdžių diskas (sunkvežimis vienoje pusėje turi 3 ratus, tai vidurinis). Toks gedimas gali atsirasti įvairiai, perkaitus stabdžiams, ar staugė jį paspaudus, stabdant, ar gedimas senas, ar naujas, nėra galimybės nustatyti. Tada R. išvažiavo detalės, o jis liko ir nuiminėjo ratą. V. S. tuo metu buvo prie jo. Tuo metu atvyko policijos pareigūnai ir pasakė, kad jie įtaria, jog tas V. S. vairuojamas sunkvežimis nutrenkė žmogų. Jie parodė detalę, buvo matyti, kad ji yra nuplyšusi nuo sunkvežimio dešinės pusės sparno. Daugiau to sunkvežimio jie neremontavo, tik uždėjo ratą, kad jis išvažiuotų į kiemą. Pradžioje, kai sunkvežimį jie įvarė į garažą ir jį apžiūrėjo, tai net nebuvo kreipęs dėmesio į sunkvežimio priekį ir nematė, kad nėra tos policijos parodytos detalės, jie žiūrėjo tik ratus. Tuo metu V. S. elgesys buvo kaip visada, jis nebuvo susinervinęs ar susijaudinęs, buvo ramus, ir jei jie nebūtų jo sustabdę, tai jis jau būtų išvažiavęs į kitą reisą. Po to, kai atvyko policijos pareigūnai, tai jis girdėjo, kad V. S. sakė, jog jis nieko nežino, kad nieko nenudaužė. Tada policijos pareigūnai jį nusivedė, kas vyko toliau, jis negirdėjo. Po to, kai policija išvyko, su V. S. jis nekalbėjo. Dar po kiek laiko pats V. S. sakė, kad jis lyg tai matė tą dviratininką, jį lenkė ir po to nebematė, bet jis neaiškiai pasakoja, todėl nesigilino (3 t., b. l. 35-38).

Liudytoja D. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. S. yra jos vyras, jie kartu gyvena ir veda bendrą ūkį. Ji žino, kad šiame ikiteisminiame tyrime jos vyrui yra įteiktas pranešimas apie įtarimą ir jis yra įtariamasis, jai paaiškinta, kad ji gali neduoti parodymų ar neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus apie savo šeimos narį, bet ji sutinka duoti parodymus. Ji žino, kad 2020-10-05 jos vyras, vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį, sukėlė avariją, kurios metu žuvo žmogus. Ji yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, galintis daryti bei darantis teigiamą įtaką savo vyrui V. S.. Save laiko pareiginga piliete, per savo gyvenimą niekada nėra bausta administracine tvarka, nėra teista, prieš ją niekada nebuvo pradėti jokie ikiteisminiai tyrimai. Ji yra dora, sąžininga pilietė, darbe yra charakterizuojama teigiamai, drausminių nuobaudų niekada neturėjo, pareigingai laikosi darbo vidaus tvarkos taisyklių. Su vyru ją sieja ilgametė tarpusavio pagalba ir palaikymu grįsta santuoka, glaudūs šeiminiai ryšiai. Yra susituokę jau 37 metus, užaugino 4 vaikus. Į nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus žiūri itin kritiškai ir nieko panašaus nepropaguoja, todėl visa ši situacija sukrėtė jų šeimą, nieko panašaus niekada nebuvo patyrę. Supranta, kad jos vyras V. S. dėl padaryto eismo įvykio labai išgyvena, todėl prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Yra pilnai pasiryžusi prisiimti atsakomybę dėl laidavimo (3 t., b. l. 121-124).

2020-10-05 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyriausiosios patrulės I. Z. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad patruliuojant gavo pranešimą, jog pravažiuojantys žmonės pranešė, kad nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) yra partrenktas vyras, kuris guli krūmuose, kvėpuoja be sąmonės, automobilis pasišalino. Atvykus į įvykio vietą, pasitiko pranešėja R. G. ir jos buvęs vyras A. L., kurie paaiškino, jog, važiuodami nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini), ant kelio pamatė nuvirtusį dviratį ir šalia nukritusius daiktus. Sustoję pažiūrėti, išgirdo netoli krūmų aimanuojantį vyrą, todėl iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Jiems atvykus, buvo sustojusi ir kita transporto priemonė, tačiau nelaukė, kol atvažiuos medikai, ir išvažiavo. Atvykę medikai apžiūrėjo nukentėjusį vyrą, jis sunkiai kvėpavo, todėl, esant sunkiai būklei, išvežė į ligoninę. Asmens tapatybės nustatyti buvo neįmanoma, nes asmuo nekalbėjo, jokių dokumentų šalia nerado. Dėl sunkios asmens būklės jo blaivumo nustatyti buvo neįmanoma. Eismo įvykio metu pašaliniai žmonės nenukentėjo (1 t., b. l. 51-52).

2020-10-05 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tyrėjo R. P. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad 2020-10-05 buvo gautas pranešimas apie (duomenys neskelbtini) nutrenktą dviratininką. Automobilis pasišalinęs. Nuvykus į įvykio vietą, pareigūnus pasitiko kolegų ekipažas šaukiniu (duomenys neskelbtini), kurie nurodė, jog atvykę griovyje rado be sąmonės gulintį vyriškį bei jį pastebėjusius asmenis. Atvykę medikai dviratininką išsivežė į ligoninę, jo tapatybės pareigūnams nustatyti nepavyko. Įvykio vietoje pastebėta žalios spalvos detalė, galimai nuo sunkvežimio. Nutarta pakeliui važiuojant apžiūrėti įmonių teritorijas, ar nėra panašaus automobilio. Nuvykus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonę, adresu (duomenys neskelbtini), joje buvo pastebėtas žalios spalvos sunkvežimis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Ant sunkvežimio matėsi nulaužta priekinės dešinės pusės ortakio plastmasė bei nubrėžtos dešinės pusės durys. Automobilio vairuotojas V. S. nurodė, kad matė keliu važiavusį dviratininką, jį aplenkė ir toliau nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Jokio smūgio ar pašalinio garso negirdėjo. Iš (duomenys neskelbtini) ligoninės Chirurginės reanimacijos skyriaus gautas papildomas pranešimas, kad nenustatytos asmenybės vyriškiui iš eismo įvykio diagnozuota galvos smegenų trauma, daugybiniai kairės pusės šonkaulių lūžiai bei blauzdikaulio lūžis (1 t., b. l. 53-54).

2020-10-06 BIRT ataskaitų žiūryklės informacija, iš kurios matyti, kad 2020-10-05 14.11 val. pranešėja R. G. informavo, jog nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), neprivažiavus (duomenys neskelbtini), partrenktas vyras, automobilis pasišalino (1 t., b. l. 55-58).

2020-10-05 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo atlikta įvykio vietos, esančios kelio (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 63-73).

2020-10-05 eismo įvykio vietos planu, iš kurio matyti eismo įvykio vietos, esančios kelio (duomenys neskelbtini), schema (1 t., b. l. 74-75).

2020-10-05 transporto priemonės apžiūros protokolais, iš kurių matyti, kad buvo atlikta transporto priemonių „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“, apžiūra (1 t., b. l. 80-81).

2020-10-05 transporto priemonės apžiūros protokolu ir 2020-10-07 daiktų apžiūros protokolu, iš kurių matyti, kad buvo atlikta transporto priemonės – dviračio apžiūra (1 t., b. l. 84-99).

2021-05-07 daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo atlikta bato, kepurės, liemenės apžiūra (1 t., b. l. 106-111).

2021-05-19 daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo atlikta vilkiko „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dviračio „(duomenys neskelbtini)“ apžiūra (1 t., b. l. 120-145).

2021-05-21 daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo atlikta galinio žibinto dalies apžiūra (1 t., b. l. 146-150).

2021-05-28 daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo atlikta CD-R disko su Body Cam įrašu apžiūra (1 t., b. l. 153-155).

2021-01-06 kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo atlikta CD-R disko, kuriame užfiksuotas 2020-10-05 Bendrojo pagalbos centro iškvietimo įrašas, apžiūra (1 t., b. l. 161-163).

2020-10-09 BIRT ataskaitų žiūryklės informacija, iš kurios matyti, kad pranešėja V. G. informavo, jog pamačiusi informaciją ir nuotrauką socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“, atpažino (duomenys neskelbtini) gyventoją R. (pavardės nežino), kuris 2020-10-05 buvo partrenktas važiuojantis dviračiu. Nurodė, kad nukentėjusiojo sugyventinė yra Z.. Buvo nurodyti Z., Z. sesers, seniūnaitės D. V. telefono numeriai (1 t., b. l. 176-177).

2020-10-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad ištyrus nežinomo vyro, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kraują, paimtą 2020-10-05 15.30 val., jame etilo alkoholio nerasta (2 t., b. l. 2).

2020-11-24 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. A.-Z. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad 2020-10-05 apie 14.00 val. kelyje (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) sužalotas dviratininkas R. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris 2020-10-05 buvo atvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninės Chirurginės reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių, kur buvo gydomas iki 2020-11-11 ir perkeltas į (duomenys neskelbtini) ligoninės Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių, 2020-11-20 apie 20.40 val. mirė (2 t., b. l. 3-4).

2020-11-26 viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) ligoninės raštu Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad buvo pateikta R. M. medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2020-11-21, kopija (2 t., b. l. 17-18).

2020-12-03 valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad: 1. R. M. kūne nustatyti sužalojimai: pakaušio kairės pusės poodinė kraujosruva, daugybiniai galvos smegenų sumušimo židiniai, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų voratinkliniu dangalu, kraujo išsiliejimas galvos smegenų skilveliuose, kairės krūtinės ląstos pusės I, II, VI-X šonkaulių lūžiai, kairio plaučio sumušimas, oro susikaupimas kairėje pleuros ertmėje, kairės blauzdos odos nubrozdinimas, kairės čiurnos poodinė kraujosruva, kairiojo blauzdikaulio ir kairiojo šeivikaulio apatinių dalių lūžiai. Visi sužalojimai (išskyrus kairės blauzdos priekinio paviršiaus odos nubrozdinimą) galėjo būti padaryti vienmomentiškai didelės energijos traumos metu kietu buku daiktu ar paviršiumi kontaktuojant su kūno užpakaliniu - kairiu paviršiumi. Kairės blauzdos odos nubrozdinimas galėjo būti padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu ar paviršiumi paveikus kairės blauzdos priekinį paviršių 14 parų laikotarpyje iki apžiūros gydymo įstaigoje tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus. 2. Visi sužalojimai (išskyrus kairės blauzdos odos nubrozdinimą) galėjo būti padaryti vienu metu; nėra galimybės atsakyti, kada padarytas kairės blauzdos odos nubrozdinimas (prieš užduotyje nurodytą eismo įvykį ar eismo įvykio metu krentant po gauto smūgio ant kieto paviršiaus ar kontaktuojant su dviračiu), kadangi neaprašytos sužalojimo makromorfologinės savybės. 3. Visi R. M. kūne nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto eismo įvykio aplinkybėmis. 4. Visi sužalojimai galėjo būti padaryti judančios transporto priemonės kontaktuojant su kūno užpakaliniu - kairiu paviršiumi (kontaktuojant su pakaušiu, krūtinės ląsta, čiurna). Nėra galimybės atsakyti, kokiame aukštyje nuo padų padaryti sužalojimai, kadangi nebuvo atliktas mirusiojo kūno tyrimas. 5. Nėra nustatyta sužalojimų, padarytų pervažiuojant transporto priemonės ratais. 6. Nėra nustatyta sužalojimų, padarytų nukentėjusįjį velkant. 7. Nėra galimybės nustatyti, kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis eismo įvykio metu: sužalojimai galėjo būti padaryti tiek būnant stovimoje padėtyje, tiek sėdint ant dviračio. Nukentėjusysis į atvažiuojančią transporto priemonę buvo atsisukęs nugara - kairiu šonu. 8. Po nustatytų sužalojimų R. M. galėjo atlikti tik elementarius veiksmus: į skausminį dirgiklį reaguoti kairės rankos ir kojos judesiu. 9. R. M. mirtis įvyko dėl galvos sumušimo, kuris komplikavosi neurogenine koma, plaučių uždegimu ir progresuojančiu širdies veiklos ir kvėpavimo funkcijos sutrikimu. 10. Mirtis turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais. 11. R. M., remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.2 ir 6.6.15 punktais, dėl galvos smegenų sumušimo ir sukeltos neurogeninės komos, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 25-27).

2020-12-09 viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės raštu, iš kurio matyti, kad R. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) gydėsi viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) ligoninės Chirurgijos reanimacijos ir intensyvios terapijos, Kardiologijos reanimacijos ir intensyvios terapijos bei Neurochirurgijos skyriuose nuo 2020-10-05 iki 2020-11-11. 2020-11-11 R. M. tolimesniam gydymui buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) ligoninės Vidaus ligų skyrių (2 t., b. l. 32).

2021-06-03 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad suformuota įvykio vietos mastelinė ortomozaika, ortomozaika su pažymėtomis „aklosiomis“ zonomis ir 3D modelis įrašyti į optinę duomenų laikmeną (2 t., b. l. 55-56).

2021-05-06 – 2021-09-03 eksperimento atlikimo protokolu, iš kurio matyti, kad buvo atliktas eksperimentas dėl partrenkto dviračio matomumo. Eksperimento metu sumodeliuotoje situacijoje bei eksperimento metu gauti duomenys leidžia teigti, jog sunkvežimiui esant toliau nei 40 m nuo dviračio radimo vietos, vairuotojas galėjo jo nematyti (2 t., b. l. 58-82).

2021-05-19 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad tirti pateikta vilkiko kabinos detalė (žr. nuotr. Nr. 2, 3) yra vilkiko „(duomenys neskelbtini)“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (žr. nuotr. Nr. 13), kabinos sudedamoji dalis ir anksčiau sudarė vieną visumą su ant vilkiko dešiniajame kampe pritvirtinta plastmasine detale (žr. nuotr. Nr. 14) (2 t., b. l. 88-104).

2021-01-07 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad sunkvežimis „(duomenys neskelbtini)“ prieš pat susidūrimą galėjo važiuoti apie 61÷84 km/h greičiu su paklaida ± 4 km/h. 2. Sunkvežimio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas V. S., jo paties nurodytomis aplinkybėmis, apvažiuodamas dviratininką R. M. jam iš kairės pusės, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus bei kliudė dviračiu važiavusį R. M., techniniu požiūriu tai buvo nepriimtina ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Iš tirti pateiktoje medžiagoje esančių duomenų negalima nustatyti, ar dviratininko R. M. veiksmai turėjo įtakos šiam eismo įvykiui kilti. 3. Eismo įvykio eiga buvo tokia: sunkvežimis „(duomenys neskelbtini)“, vairuojamas V. S., važiavo kryptimi (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini), tikėtina, dešiniuoju kampu bei dešiniojo šono priekine dalimi kliudė kelio važiuojamosios dalies dešiniąja eismo juosta važiavusį R. M.. Pirminio kontakto metu, tikėtina, sunkvežimio „(duomenys neskelbtini)“ priekiniu dešiniuoju kampu ar dešiniojo šono priekine dalimi buvo kliudytas dviračio kairysis šonas ir po to dviratis, bei juo važiavęs dviratininkas R. M. buvo nublokšti transporto priemonių judėjimo kryptimi į priekį ir į dešinę. Sunkvežimis „(duomenys neskelbtini)“ eismo įvykio vietos plane nefiksuotas. 4. Šioje eismo situacijoje dviratininkas R. M. kelio skersine kryptimi buvo kliudytas kelio dešinėje pusėje. 5. Nurodytoje eismo situacijoje dviratininkas, važiuodamas kuo arčiau kelio važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio kilimo, o sunkvežimio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, palikdamas saugų tarpą iš šono, turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio kilimo. 6. Iš tirti pateiktoje medžiagoje esančių duomenų negalima nustatyti, ar dviratininko R. M. veiksmai turėjo įtakos šiam eismo įvykiui kilti. Sunkvežimio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas V. S., jo paties nurodytomis aplinkybėmis, apvažiuodamas dviratininką R. M. jam iš kairės pusės, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kad eismas butų saugus bei kliudė dviračiu važiavusį R. M., techniniu požiūriu tai buvo nepriimtina ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (2 t., b. l. 110-115).

2021-06-21 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad: 1. Sunkvežimio „(duomenys neskelbtini)“ priekinio bamperio plastikinio gaubto dešiniajame šone, apie 31÷73 cm aukštyje nuo pagrindo esantys antsluoksniniai ir nuosluoksniniai pėdsakai/įbrėžimai (l pav. pažymėti mėlynomis rodyklėmis) padaryti ne vieno slystamo kontakto metu su riboto ploto ar šiurkščius paviršius turinčiais objektais. Apie 95÷101 cm aukštyje nuo pagrindo, ant priekinio dešinės pusės rato arkos išorinio paviršiaus (l pav. pažymėtas raudonomis rodyklėmis) esantis juodos spalvos antsluoksninis pėdsakas buvo padarytas juodos spalvos riboto ploto atsikišusį paviršių turinčiam objektui slystant nuo sunkvežimio priekinės dalies link jo galo. Virš minėto pėdsako, apie 100÷104 m aukštyje nuo pagrindo esantis antsluoksninis siauras pėdsakas (l pav. pažymėtas geltona rodykle) susidarė slystamai kontaktuojant su atsikišusį riboto ploto paviršių turinčiu objektu. Ant sunkvežimio „(duomenys neskelbtini)“ priekinio dešinės pusės rato arkos išorinio paviršiaus bei ant priekinių dešinės pusės durelių apatinės dalies, apie 100÷135 m aukštyje nuo pagrindo (l pav. pažymėtas juodomis rodyklėmis) esanti įbrėžimų grupė susidarė slystamo kontakto metu su kietą, aštrų ar šiurkštų riboto ploto paviršių ar briauną turinčiu objektu. Dviračio bagažinės kairės pusės atrama, atlenkta į išorę, nuo dešiniojo link kairiojo šono, o jos vidinėje pusėje esantis nevienodo intensyvumo tamsios spalvos pėdsakas (5 pav. pažymėtas raudonomis rodyklėmis) susidarė slystamai kontaktuojant su tamsios spalvos plokščiu ar atsikišusią briauną turinčiu objektu. 2. Ant sunkvežimio „(duomenys neskelbtini)“ priekinio dešinės pusės rato arkos išorinio paviršiaus bei ant priekinių dešinės pusės durelių apatinės dalies, apie 100÷135 m aukštyje nuo pagrindo (l pav. pažymėtas juodomis rodyklėmis) esantys įbrėžimai buvo padaryti ne kontakto su dviračiu metu. Sunkvežimio „(duomenys neskelbtini)“ priekinio bamperio plastikinio gaubto dešiniajame šone, apie 31÷73 cm aukštyje nuo pagrindo esantys antsluoksniniai ir nuosluoksniniai pėdsakai/įbrėžimai (1 pav. pažymėti mėlynomis rodyklėmis), bei apie 100÷104 m aukštyje nuo pagrindo esantis antsluoksninis pėdsakas (l pav. pažymėtas geltona rodykle), tikėtina, susidarė ne šio eismo įvykio metu. Apie 95÷101 cm aukštyje nuo pagrindo, ant priekinio dešinės pusės rato arkos išorinio paviršiaus (l pav. pažymėtas raudonomis rodyklėmis) esantis juodos spalvos antsluoksninis pėdsakas buvo padarytas, tikėtina, slystamo kontakto su dviračio vairo kairės pusės rankenos galu. Ant dviračio bagažinės kairės pusės atramos vidinės pusės esantis tamsios spalvos pėdsakas (5 pav. pažymėtas raudonomis rodyklėmis) susidarė, tikėtina, kontakto su sunkvežimio „(duomenys neskelbtini)“ dešinės pusės priekinio rato purvasaugiu, metu (2 t., b. l. 126-132).

2021-05-06 – 2021-09-03 parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad su V. S. buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje, tikrinant, tikslinant V. S. parodymus, matymo lauką per sunkvežimio dešinės pusės galinio matymo veidrodėlius (4 t., b. l. 2-17).

V. S. neatsargia kaltės forma padarė nusikalstamą veiką, nusikalto būdamas neteistas (4 t., b. l. 36), administracine tvarka buvo baustas praeityje, galiojančių administracinių nuobaudų neturintis (4 t., b. l. 37-41), nusikalstamos veikos padarymo metu buvo dirbantis (4 t., b. l. 42), buvusios darbovietės charakterizuojamas teigiamai (4 t., b. l. 48). Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. S. palaikė ikiteisminio tyrimo metu pateiktą prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti (4 t., b. l. 44-47). LR BK 40 straipsnio 1 dalis (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (LR BK 40 str. 2 d.). Taigi, šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik LR BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius LR BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms LR BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-132-699/2017).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. S. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Jis pažeidė Kelių eismo taisykles ir jo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai lėmė eismo įvykį, kurio metu R. M. mirė nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ir jų komplikacijų. Pažymėtina, kad uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės ir kelių eismo saugumo bylose šio klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo padarytos išvados dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo pobūdžio, ar asmuo sąmoningai šiurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar eismo įvykis kilo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. S. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, t. y. laiku nelėtino greičio, nesustabdė automobilio ir neapvažiavo dviratininko taip, kad nesukeltų jam pavojaus, neįsitikino, kad lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės, nepaliko pakankamo tarpo iš šono nuo dviratininko, kad eismas būtų saugus, ir dėl to kliudė ta pačia kryptimi dviračiu važiavusį R. M., kuris dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, jų komplikacijų mirė, t. y. kilo sunkūs, nepataisomi padariniai. Tačiau bylos aplinkybių visuma rodo, kad eismo įvykis įvyko ne V. S. sąmoningai šiurkščiai pažeidžiant Kelių eismo taisykles, lengvabūdiškai tikintis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, o dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kai dėl tam tikrų aplinkybių kaltininkas nesuvokė rizikingo savo elgesio pobūdžio ir nenumatė galinčių kilti padarinių. Tai patvirtina ir paties kaltinamojo V. S. nuoseklūs paaiškinimai, kad, kai jis aplenkė dviratininką ir, pažiūrėjęs pro veidrodėlį, nematė nei dviračio, nei dviratininko, nesuprato, kad sukėlė eismo įvykį ir dėl to joks įtarimas nekilo, nes jokio smūgio jis nepajuto, jokio pašalinio triukšmo neišgirdo, nes, kaip teigė, tą dieną buvo itin vėjuota, buvo toks triukšmas, vėjo šniokštimas, o jis važiavo atsidaręs langą. Be to, kaip teismui tvirtino kalinamasis, jei nors truputį būtų pajutęs, kad jis partrenkė dviratininką, tai tada būtų sustojęs, būtų kvietęs greitąją pagalbą, tačiau apie tai, kad įvyko nelaimė, suprato tik tada, kai pas jį į darbovietę atvažiavo policija ir parodė eismo įvykio vietoje rastą nuo jo vairuojamos transporto priemonės dešinės pusės priekio nukritusią ir pamestą detalę. Kaltinamasis teismui tvirtino ir tai, kad asmens važiavimą dviračiu jis buvo įvertinęs iš anksto, nes taip daro visada, buvo matyti, jog dviratininkas adekvatus, nevažiavo kelio viduriu, nesimėtė. Pastebėtina ir tai, kad, atlikus eksperimentą, siekiant nustatyti dviračio matomumą per dešinės pusės galinio matymo veidrodėlius, eksperimento metu sumodeliuotoje situacijoje bei eksperimento metu gauti duomenys patvirtina, jog sunkvežimiui esant toliau nei 40 m nuo dviračio radimo vietos, vairuotojas galėjo jo nematyti. Tokių duomenų visumos analizė neleidžia teismui daryti išvados apie V. S. šiurkštų ir sąmoningą Kelių eismo taisyklių nesilaikymą.

Šiuo atveju paminėtina ir tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką, svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, įvertinti ne tik eismo įvykio aplinkybes, bet ir kaltinamojo elgesį po eismo įvykio. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. S. teisę vairuoti turi beveik 40 metų, kaip teigė teismui, transporto priemonę vairuoja maždaug nuo 1983 m. Byloje esantis administracinių nusižengimų registro išrašas rodo, kad kaltinamasis V. S. penkerių metų laikotarpyje dėl Kelių eismo taisyklių nesilaikymo buvo nubaustas 5 kartus, iš jų keturi padaryti administraciniai nusižengimai susiję su leistino greičio viršijimu, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo. Įvykio metu V. S. vairavo automobilį būdamas blaivus, leistino greičio viršijimas nenustatytas, jis nevengė atsakomybės, nuo ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę dėl įvykusio eismo įvykio pripažino visiškai, dėl padaryto nusikaltimo gailėjosi, teisme atsiprašė nukentėjusiųjų, neginčijo nukentėjusiųjų patirtų išlaidų, pilnai atlygino nukentėjusių patirtas procesines išlaidas. Kaip teismui teigė, kai sužinojo, jog įvyko eismo įvykis, jis buvo labai pasimetęs, norėjo susisiekti su nukentėjusiuoju, bet jiems jokių koordinačių nedavė, kad nuvažiuoti į ligoninę, kiek domėjosi, niekas nieko nesakė, po eismo įvykio, kai sužinojo, kad sužalojo dviratininką, jis buvo nuvykęs į ligoninę, bet ten jo niekas neįleido, buvo izoliuotas tiek jis, tiek jo darbdaviai. Kaltinamasis teismui paaiškino ir tai, kad jis įvykio metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, kaip rodo darbovietės pateikta charakteristika, V. S. įmonėje dirbo nuo 2002 metų, jis darbdavio apibūdinamas itin teigiamai (4 t., b. l. 48). Kaltinamasis teismui pripažino, kad po įvykio jis iš darbo išėjo, darbinę veiklą nutraukė todėl, kad iš po to įvykio dar psichologiškai neatsistojo į vėžias, taip pat paaiškino, kad jis dar nėra pensininkas, todėl pasibaigus bylos nagrinėjimui, norėtų tęsti darbinę veiklą ir grįžti į įmonę dirbti vairuotoju. Dar daugiau, kaip paaiškino kaltinamasis, po įvykio jam netekus darbo, kad šeima gautų pajamų, pradėjo dirbti jo sutuoktinė, jis ją vežioja į darbą ir iš darbo. Pajamos iš darbinės veiklos šeimai yra itin svarbios, nes kaltinamasis su žmona turi keturis vaikus, iš jų vienas sūnus dar mokosi, todėl jį reikia išlaikyti. Bylos medžiaga liudija ir tai, kad kaltinamasis su šeima gyvena (duomenys neskelbtini), sutuoktinės D. S. darbovietė yra (duomenys neskelbtini), kaltinamojo buvusi darbovietė, į kurią ketina grįžti dirbti V. S., yra (duomenys neskelbtini). Tokios aplinkybės, taip pat tai, kad kaltinamasis šeimoje yra vienintelis asmuo, kuris vairuoja transporto priemones, rodo, kad teisė vairuoti transporto priemones V. S. yra itin reikalinga. Paminėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog po eismo įvykio praėjus daugiau nei metams, V. S. būtų padaręs naujų nusižengimų ar nesilaikęs Kelių eismo taisyklių reikalavimų.