Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2022-11-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-282-795/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2019-01-31Klaipėdos apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-06-10Klaipėdos apylinkės teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2022-11-10Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-10
Bylos Nr.
1A-282-795/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-51279-2015-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Savinijus Katauskas, Dalia Kursevičienė, Kristina Kakurinė
Nuteistasis
A. S.
Civilinis ieškovas
(duomenys neskelbtini)
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-282-795/2022Proceso Nr. 1-01-1-51279-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.1; 2.1.14; 2.2.4.3; 2.4.6.4.4; 2.4.7 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Savinijaus Katausko ir Dalios Kursevičienės,

sekretoriaujant Aušrai Čybienei ir Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorui A. N.,nuteistajam A. S. ir jo gynėjui (duomenys neskelbtini) G. D.,

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2015 m. rugpjūčio 23 d. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 30 MGL (1 129 Eur) dydžio bauda, kurią nuteistasis turi sumokėti per 2 mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Civilinei ieškovei (duomenys neskelbtini) iš nuteistojo A. S. priteistas 1 730 Eur turtinės žalos atlyginimas.

(duomenys neskelbtini) iš nuteistojo A. S. priteista 3 986,13 Eur teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. S. nuteistas už tai, kad, dirbdamas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) kasininku, būdamas atsakingas už (duomenys neskelbtini) kontrolės poste esančius grynuosius pinigus ir surenkamą vietinę rinkliavą už įvažiavimą į valstybės saugomą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) administruojamą teritoriją, (duomenys neskelbtini) kontroliniame poste, (duomenys neskelbtini) kasoje, laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2015 m. rugpjūčio 23 d., panaudodamas (duomenys neskelbtini) bekontaktę (nulinę) kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bekontaktę (nulinę) kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei vardinę A. B. (A. B.) vardu išduotą kortelę (duomenys neskelbtini), praleido 178 transporto priemones, o surinktą 1 730 Eur vietinę rinkliavą už įvažiavimą į valstybės saugomą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) administruojamą teritoriją, (duomenys neskelbtini) kontroliniame poste, į (duomenys neskelbtini) kasą neįnešė ir taip pasisavino jam patikėtą svetimą (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – 1 730 Eur, o būtent:

- panaudodamas (duomenys neskelbtini) bekontaktę (nulinę) kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) praleido:

1) 2015 m. gegužės 29 d. 11:08:55 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 5 Eur neįnešė į kasą;

2) 2015 m. gegužės 29 d. 12:09:31 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 5 Eur neįnešė į kasą;

3) 2015 m. gegužės 29 d. 12:29:01 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 5 Eur neįnešė į kasą;

4) 2015 m. gegužės 29 d. 12:43:52 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 5 Eur neįnešė į kasą;

5) 2015 m. gegužės 29 d. 15:20:49 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 5 Eur neįnešė į kasą;

6) 2015 m. gegužės 29 d. 15:41:09 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 5 Eur neįnešė į kasą;

7) 2015 m. gegužės 29 d. 15:53:44 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 5 Eur neįnešė į kasą;

8) 2015 m. birželio 23 d. 13:23:11 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

9) 2015 m. birželio 23 d. 13:39:49 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

10) 2015 m. birželio 23 d. 13:49:51 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

11) 2015 m. birželio 23 d. 14:29:00 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

12) 2015 m. birželio 23 d. 15:12:55 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

13) 2015 m. birželio 23 d. 16:58:15 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

14) 2015 m. birželio 23 d. 17:50:12 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

15) 2015 m. birželio 23 d. 19:08:55 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

16) 2015 m. birželio 24 d. 11:08:41 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

17) 2015 m. birželio 24 d. 12:10:10 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

18) 2015 m. birželio 24 d. 12:28:50 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

19) 2015 m. birželio 24 d. 12:29:37 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

20) 2015 m. birželio 24 d. 14:28:00 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

21) 2015 m. birželio 24 d. 14:47:09 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

22) 2015 m. birželio 24 d. 15:12:15 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

23) 2015 m. birželio 24 d. 16:09:07 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

24) 2015 m. birželio 24 d. 17:26:24 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

25) 2015 m. birželio 24 d. 19:25:25 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

26) 2015 m. birželio 27 d. 10:30:28 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

27) 2015 m. birželio 27 d. 10:34:15 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

28) 2015 m. birželio 27 d. 11:08:33 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

29) 2015 m. birželio 27 d. 13:03:25 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

30) 2015 m. birželio 27 d. 13:12:58 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

31) 2015 m. birželio 27 d. 13:13:36 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

32) 2015 m. birželio 27 d. 14:31:17 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

33) 2015 m. birželio 27 d. 14:55:53 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

34) 2015 m. birželio 27 d. 19:24:37 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

35) 2015 m. birželio 28 d. 11:10:08 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

36) 2015 m. birželio 28 d. 11:48:53 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

37) 2015 m. birželio 28 d. 13:02:53 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

38) 2015 m. birželio 28 d. 13:05:44 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

39) 2015 m. birželio 28 d. 14:18:30 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

40) 2015 m. birželio 28 d. 14:49:48 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

41) 2015 m. birželio 28 d. 16:35:40 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

42) 2015 m. birželio 28 d. 17:48:07 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

43) 2015 m. liepos 1 d. 13:56:55 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

44) 2015 m. liepos 1 d. 13:58:51 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

45) 2015 m. liepos 2 d. 11:10:41 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

46) 2015 m. liepos 2 d. 12:59:52 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

47) 2015 m. liepos 2 d. 19:47:18 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

48) 2015 m. liepos 5 d. 10:50:34 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

49) 2015 m. liepos 5 d. 10:57:35 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

50) 2015 m. liepos 5 d. 10:58:06 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

51) 2015 m. liepos 5 d. 11:03:17 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

52) 2015 m. liepos 5 d. 11:19:34 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

53) 2015 m. liepos 5 d. 11:52:30 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

54) 2015 m. liepos 5 d. 12:08:43 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

55) 2015 m. liepos 5 d. 12:38:56 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

56) 2015 m. liepos 5 d. 13:17:05 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

57) 2015 m. liepos 5 d. 13:43:05 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

58) 2015 m. liepos 5 d. 13:43:40 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

59) 2015 m. liepos 5 d. 14:25:01 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

60) 2015 m. liepos 5 d. 14:34:05 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

61) 2015 m. liepos 5 d. 17:45:20 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

62) 2015 m. liepos 5 d. 18:31:14 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

63) 2015 m. liepos 5 d. 19:17:26 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

64) 2015 m. liepos 5 d. 19:33:55 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

65) 2015 m. liepos 5 d. 19:57:59 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

66) 2015 m. liepos 6 d. 11:33:11 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

67) 2015 m. liepos 6 d. 11:46:32 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

68) 2015 m. liepos 6 d. 12:15:15 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

69) 2015 m. liepos 6 d. 14:25:22 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

70) 2015 m. liepos 6 d. 18:05:19 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

71) 2015 m. liepos 6 d. 18:25:13 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

72) 2015 m. liepos 6 d. 19:12:12 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

73) 2015 m. liepos 9 d. 11:48:18 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

74) 2015 m. liepos 9 d. 12:21:38 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

75) 2015 m. liepos 9 d. 14:47:22 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

76) 2015 m. liepos 9 d. 15:07:14 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

77) 2015 m. liepos 9 d. 16:48:04 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

78) 2015 m. liepos 9 d. 18:08:22 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

79) 2015 m. liepos 9 d. 19:26:23 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

80) 2015 m. liepos 9 d. 19:27:41 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

81) 2015 m. liepos 10 d. 13:04:58 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

82) 2015 m. liepos 10 d. 14:50:09 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

83) 2015 m. liepos 10 d. 14:50:59 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

84) 2015 m. liepos 10 d. 15:57:41 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

85) 2015 m. liepos 10 d. 16:14:45 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

86) 2015 m. liepos 10 d. 16:57:17 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

87) 2015 m. liepos 10 d. 18:26:00 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

88) 2015 m. liepos 10 d. 18:59:54 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

89) 2015 m. liepos 10 d. 19:01:38 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

90) 2015 m. liepos 10 d. 21:11:11 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

91) 2015 m. liepos 10 d. 21:27:58 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

92) 2015 m. liepos 17 d. 10:54:16 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

93) 2015 m. liepos 17 d. 11:15:08 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

94) 2015 m. liepos 17 d. 12:01:59 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

95) 2015 m. liepos 17 d. 12:24:26 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

96) 2015 m. liepos 17 d. 12:31:15 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

97) 2015 m. liepos 17 d. 13:29:50 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

98) 2015 m. liepos 17 d. 14:34:09 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

99) 2015 m. liepos 17 d. 14:45:11 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

100) 2015 m. liepos 17 d. 15:26:22 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

101) 2015 m. liepos 17 d. 16:39:28 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

102) 2015 m. liepos 17 d. 18:02:27 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

103) 2015 m. liepos 17 d. 18:41:44 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

104) 2015 m. liepos 17 d. 18:57:12 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

105) 2015 m. liepos 18 d. 20:40:48 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

106) 2015 m. liepos 18 d. 21:51:25 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

- naudodamas (duomenys neskelbtini) bekontaktę (nulinę) kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) praleido:

107) 2015 m. liepos 18 d. 13:01:59 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

- naudodamas A. B. vardu išduotą kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) praleido:

108) 2015 m. liepos 13 d. 11:32:11 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

109) 2015 m. liepos 13 d. 11:32:55 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

110) 2015 m. liepos 13 d. 12:54:11 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

111) 2015 m. liepos 13 d. 12:54:50 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

112) 2015 m. liepos 13 d. 13:45:37 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

113) 2015 m. liepos 13 d. 15:46:55 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

114) 2015 m. liepos 13 d. 17:19:06 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

115) 2015 m. liepos 13 d. 17:19:28 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

116) 2015 m. liepos 14 d. 12:16:24 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

117) 2015 m. liepos 14 d. 16:18:17 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

118) 2015 m. liepos 14 d. 17:36:21 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

119) 2015 m. liepos 21 d. 11:52:29 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

120) 2015 m. liepos 21 d. 12:15:23 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

121) 2015 m. liepos 21 d. 16:13:56 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

122) 2015 m. liepos 21 d. 16:35:10 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

123) 2015 m. liepos 21 d. 17:07:13 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

124) 2015 m. liepos 21 d. 17:34:12 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

125) 2015 m. liepos 21 d. 19:44:26 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

126) 2015 m. liepos 22 d. 13:37:55 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

127) 2015 m. liepos 22 d. 14:54:17 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

128) 2015 m. liepos 25 d. 11:33:07 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

129) 2015 m. liepos 25 d. 11:37:25 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

130) 2015 m. liepos 25 d. 13:19:27 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

131) 2015 m. liepos 25 d. 13:20:22 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

132) 2015 m. liepos 25 d. 13:48:18 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

133) 2015 m. liepos 25 d. 14:15:30 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

134) 2015 m. liepos 25 d. 19:38:20 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

135) 2015 m. liepos 26 d. 13:34:06 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

136) 2015 m. liepos 26 d. 15:33:13 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

137) 2015 m. liepos 26 d. 15:36:08 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

138) 2015 m. liepos 26 d. 15:47:24 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

139) 2015 m. liepos 26 d. 16:46:15 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

140) 2015 m. liepos 29 d. 14:35:32 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

141) 2015 m. liepos 29 d. 15:45:15 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

142) 2015 m. liepos 29 d. 17:45:16 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

143) 2015 m. liepos 30 d. 12:20:29 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

144) 2015 m. liepos 30 d. 15:00:13 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

145) 2015 m. liepos 30 d. 18:10:09 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

146) 2015 m. rugpjūčio 2 d. 11:35:24 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

147) 2015 m. rugpjūčio 2 d. 12:30:27 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

148) 2015 m. rugpjūčio 2 d. 12:53:16 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

149) 2015 m. rugpjūčio 2 d. 13:41:31 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

150) 2015 m. rugpjūčio 2 d. 14:15:20 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

151) 2015 m. rugpjūčio 2 d. 14:28:26 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

152) 2015 m. rugpjūčio 2 d. 15:19:15 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

153) 2015 m. rugpjūčio 3 d. 15:02:11 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

154) 2015 m. rugpjūčio 3 d. 16:44:19 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

155) 2015 m. rugpjūčio 3 d. 16:45:26 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

156) 2015 m. rugpjūčio 3 d. 18:16:41 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

157) 2015 m. rugpjūčio 3 d. 19:03:06 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

158) 2015 m. rugpjūčio 6 d. 13:06:06 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

159) 2015 m. rugpjūčio 6 d. 13:33:10 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

160) 2015 m. rugpjūčio 10 d. 13:20:27 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

161) 2015 m. rugpjūčio 10 d. 18:18:14 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

162) 2015 m. rugpjūčio 10 d. 19:24:27 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

163) 2015 m. rugpjūčio 11 d. 12:37:18 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

164) 2015 m. rugpjūčio 11 d. 14:21:11 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

165) 2015 m. rugpjūčio 14 d. 13:22:07 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

166) 2015 m. rugpjūčio 15 d. 12:32:08 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

167) 2015 m. rugpjūčio 15 d. 13:19:24 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

168) 2015 m. rugpjūčio 15 d. 13:38:09 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

169) 2015 m. rugpjūčio 15 d. 14:02:12 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

170) 2015 m. rugpjūčio 15 d. 14:20:18 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

171) 2015 m. rugpjūčio 15 d. 14:55:22 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

172) 2015 m. rugpjūčio 15 d. 16:09:06 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

173) 2015 m. rugpjūčio 15 d. 16:10:22 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

174) 2015 m. rugpjūčio 18 d. 12:46:28 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

175) 2015 m. rugpjūčio 18 d. 15:06:17 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 10 Eur neįnešė į kasą;

176) 2015 m. rugpjūčio 22 d. 16:11:01 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 5 Eur neįnešė į kasą;

177) 2015 m. rugpjūčio 22 d. 18:38:25 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 5 Eur neįnešė į kasą;

178) 2015 m. rugpjūčio 23 d. 19:51:15 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas sumokėjo už įvažiavimą, o gautų 5 Eur neįnešė į kasą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Nuteistasis A. S. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 10 d. nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Bylą išnagrinėjo ir nuosprendį priėmė neteisingas, subjektyvus bei šališkas teismas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šios bylos nesugrąžino prokurorui ar jos nenutraukė, o paskyrus šią bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, nagrinėjo bylą pagal kaltinimą, kuris neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 219 straipsnio keliamų reikalavimų, taip pažeisdamas A. S. teisę į gynybą, todėl buvo neleistinai pratęstas bylos procesas dar 2,5 metų, o kadangi visas procesas tęsiasi nuo 2015 m. rugsėjo 3 d., tai šių metų rugsėjį suėjo 7 metai. Prokuroras neįvertina, kad šiuo procesu ir jo trukme yra padaryta didžiulė žala ne tik nuteistajam, bet ir jo šeimai. Policijos pareigūnai, vadovaujant prokurorui, gavę bylą iš apeliacinės instancijos teismo tyrimui papildyti, kaltei pagrįsti, papildomų įrodymų nesurinko. Priešingai, papildomai apklausti liudytojai dar kartą patvirtino, jog praktiškai visais kaltinime nurodytais atvejais, sumokėję kasoje dirbusiems asmenims pinigus, gavo tai patvirtinantį kasos kvitą. Nustatyta, kad ne tik prokuroras, bet ir teismas vadovavosi rezultatais, kurie buvo gauti atlikus veiksmus, kurie buvo atlikti prieštaraujant proceso normoms. Pavyzdžiui, tariamas eksperimentas buvo atliktas su nenustatyto asmens neišaiškintu būdu galimai suaktyvintomis kortelėmis ar veikiančiomis kortelėmis, tame eksperimente dalyvaujant suinteresuotam asmeniui V. A. S. ar net kasininkei, kurios darbo metu V. A. S. teigia nustatęs bekontaktės kortelės neteisėtą naudojimą. Be to, nustatyta, kad liko apskritai netirta (duomenys neskelbtini) posto kortelių naudojimo ar nepaaiškinamo sinchronizuoto suveikimo su (duomenys neskelbtini) kasa situacija. Policija ir prokuroras šią V. A. S. nepagrįstai sukurtą situaciją tęsė ir jokiais naujais įrodymais nepagrįstą kaltinimą pakartotinai perdavė teismui. Nors pirmosios instancijos teismas teigė, kad V. A. S. nėra suinteresuotas asmuo, ne jis pats kreipėsi į policiją, o jam kažkas iš (duomenys neskelbtini) pavedė tai padaryti, tačiau tokie teiginiai yra paneigti byloje esančiais dokumentais.

2.2. A. S. nurodo, jog nėra turėjęs kaltinime minimų bekontakčių kortelių, nėra jų naudojęs, tuo labiau – pasisavinęs pinigų. Be to, (duomenys neskelbtini) nekaltina jo pasisavinus pinigus, civilinio ieškinio pateikimas buvo inicijuotas prokuroro, tačiau (duomenys neskelbtini) jo nepalaikė. Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai priimdamas šią baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu, prieštaraujančiu BPK 219 straipsnio reikalavimams, ir nagrinėdamas ją daugiau kaip 2 metus, reikšmingai prisidėjo prie to, kad procesas būtų dar labiau užtęstas. 2020 metų sausio mėnesį A. S. ir jo gynėjui paprašius bylą grąžinti prokurorui arba ją nutraukti, teismas, nenurodęs savo sprendimo motyvų, žodžiu paaiškino, kad prašymą atmeta, nors turėjo priimti motyvuotą nutartį. Taigi tokiais neteisėtais veiksmais teismas sukūrė situaciją, kai į bylos nagrinėjimą teisme buvo perkeltas įrodymų rinkimo procesas, už kurį atsakingas ikiteisminio tyrimo subjektas (policija) bei šiam tyrimui vadovavęs prokuroras. A. S. nurodžius argumentus dėl kaltinimo neatitikimo BPK reikalavimams, teismas leido prokurorui tikslinti kaltinimą, nors aukštesnysis teismas jau kartą buvo bylą grąžinęs prokurorui. Tiek prokuroro 2020 m. vasario 5 d. naujas patikslintas kaltinimas, tiek 2019 m. lapkričio 28 d. kaltinimas, tiek ir pradinis kaltinamasis aktas yra abstraktūs, neaiškūs ir nemotyvuoti.

2.3. Prokuroras naują kaltinimą surašė iš esmės pagal tą pačią bylos medžiagą, kuri jau buvo teismui pateikta dar iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo. Pradiniame kaltinime A. S. buvo kaltinamas ne 178 transporto priemonių, o 916 transporto priemonių neteisėtu praleidimu, taip pat ne 1 730 Eur, o 8 645 Eur pasisavinimu. Taigi šiuo metu kaltinimas pripažįsta, jog 738 transporto priemonės buvo praleistos teisėtai ir pinigai įnešti į kasą, nors tas pats asmuo V. A. S. įrodinėja, kad A. S. ir šias 738 transporto priemones praleido, panaudojęs bekontaktes (su pasibaigusiais galiojimo terminais) korteles, surinko iš vairuotojų pinigus ir juos pasisavino. Nuosprendyje apie tai, kodėl 738 atvejais A. S. kaltė nepatvirtinta, apskritai nutylima. Kaltinimo nepagrįstumą teismas pastebėjo tik nagrinėdamas bylą, o įrodymų trūkumo problemą – jau pakeitus kaltinimą. Teismas ėmėsi taisyti šią situaciją, daugelį kartų įpareigodamas prokurorą atlikti tam tikrus veiksmus, rinkti įrodymus, net pavedė surašyti papildomus dokumentus – išvadą apie „(duomenys neskelbtini)” ir ,, (duomenys neskelbtini)” duomenų analizę, kurią parengė tyrimą atlikusi tyrėja, tačiau ne ekspertai ir ne specialistai, kuriuos A. S. ir jo gynėjas ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu reikalavo pasitelkti. Neatsakytų klausimų šioje byloje ir procese yra daug. Pavyzdžiui, kaip gali veikti neveikianti kortelė, kurios galiojimo terminas pasibaigęs; kaip, kokiu būdu ir kas galėtų korteles suaktyvinti; kaip galima teigti, kad A. S. naudojo tokias korteles, nesant įrodymų, o absoliučiai daugumai liudytojų nurodžius, jog mokėjo pinigus už pravažiavimą į (duomenys neskelbtini) ir gavo kvitą, be to, daug kas šiuos kvitus išsaugojo; kaip be konkrečių įrodymų galima teigti, kad A. S. atliko nusikalstamus veiksmus, jei ir ne jo budėjimo laiku yra duomenų apie kortelių galimą fiksavimą sistemose; kaip galima pagrįsti išvadas, kad A. S. naudojo neveikiančias korteles ir jos veikė, kad jis praleido automobilius ir, surinkęs pinigus, juos pasisavino, paduodamas kitų asmenų kvitus, kurie buvo kasoje atspausdinti anksčiau. Tokia teismo argumentacija yra negalima, nes didžioji dalis šių kvitų nėra išsaugota. Taigi negali būti paneigta, jog aptariama situacija susiklostė dėl sistemų sutrikimų.

2.4. A. S. nesutinka su teismo sprendimu, kad, nesant finansinio trūkumo (duomenys neskelbtini) finansinėje apskaitoje, yra galima teikti daugiatūkstantinį ieškinį byloje. Šio ieškinio niekas iš (duomenys neskelbtini) nepalaikė, tačiau teismas jį neteisėtai tenkino, be to, priteisė (duomenys neskelbtini) atstovavimo išlaidas, nors (duomenys neskelbtini) procese dalyvavo tik epizodiškai. Išvardintos aplinkybės ir faktai rodo, kad šią bylą išnagrinėjo šališkas teismas, savo procesiniais veiksmais sudaręs galimybę nepagrįstai ir nemotyvuotai vilkinti ir taip jau neleistinai užtęstą procesą. Tuo labiau, kad nuosprendyje išdėstytos tariamai A. S. kaltę patvirtinančios aplinkybės, paremtos tik prielaidomis ir spėlionėmis. Aptarti teismo procesiniai veiksmai, taip pat jo atsisakymas gynėjui suteikti teisę papildomai pasiruošti ginamajai kalbai po to, kai prokuroras išdėstė kaltinamąją poziciją ir tikslino kaltinimo aplinkybes, pažeidė A. S. teisę į gynybą ir teisę į nešališką teismą.

2.5. Nei prokuroras, nei pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartyje išdėstytus nurodymus:

2.5.1. Kaip matyti iš 2019 m. lapkričio 28 d. kaltinimo (teisme pakeisto 2020 m. vasario 5 d.) ir teismo nuosprendžio, apygardos teismo nustatyti pirminio kaltinamojo akto trūkumai nebuvo pašalinti. Nėra konkretaus nusikalstamos veikos laiko pagrindimo, nes „(duomenys neskelbtini)” ir „(duomenys neskelbtini)” sistemų užfiksuoti laikai skiriasi, taip pat skiriasi ir kasos aparato fiksuojamas laikas. Nagrinėjamu atveju ekspertizė nebuvo paskirta, todėl nėra aišku, kuris laikas yra transporto priemonės praleidimo laikas (ar laikas, kada išmušamas kvitas, ar laikas, kada atpažįstamas numeris). Nuosprendžio išvados kertasi su situacija: jeigu praleidžiama transporto priemonė, ją atpažinus pagal numerį, tai kokiu tikslu turėtų būti panaudota kortelė, ir priešingai, jeigu panaudojama kortelė, tai ar „(duomenys neskelbtini)” užfiksuotas laikas yra tas laikas, kada praleidžiama transporto priemonė. Nustatyta, kad minėtos sistemos ir kasos aparato programinė įranga nebuvo suderintos, kaip viena veikianti sistema. Pagrįstai iškilo klausimas, kaip buvo nustatomas kasos aprato laikas, ar visada kiekvienas atėjęs kasininkas tikrindavo kasos aparato laiką su kitų programų fiksuojamu operacijų laiku.

2.5.2. Nėra nė vieno įrodymo, kuriuo teismas pagrįstų, kad A. S. praleido 178 transporto priemones, panaudodamas bekontaktes korteles, prieš tai surinkęs pinigus, o vėliau juos pasisavindamas. Teismas nesavalaikiai ir neteisėtai suteikė prokurorui teisę papildomai kreiptis į bankus ir aiškintis, kieno – automobilio savininko ar vairuotojo – kortele buvo atsiskaityta, pravažiuojant pro postą, ar iš anksto apmokant pravažiavimą. Daugeliu atveju, nors nežinoma, kas konkrečiai mokėjo už pravažiavimą, bet tikrai nustatyta, jog ne automobilio savininkas ir ne vairuotojas. Teismas nuosprendyje itin akcentavo J. S. atvejį, tačiau bylos medžiagoje yra surinkti duomenys, jog tai buvo tik darbinė A. S. klaida, kurią nulėmė didelis automobilių srautas ir skubotumas. A. S. pateikė paaiškinimą dėl šios situacijos, o (duomenys neskelbtini) minima darbinė klaida buvo suprasta. J. S. automobilis pravažiavo įnešus pinigus į kasą, tačiau per klaidą padavus šalia gulėjusį (duomenys neskelbtini) asmeniui išmuštą kvitą. A. S. dėl šios situacijos nebuvo nubaustas drausmine nuobauda.

2.5.3. Prokuroras nepateikė duomenų, kurie paaiškintų, ar galėjo veikti kaltinime nurodytos kortelės, pasibaigus jų galiojimo terminui, ir kokiu būdu, taip pat nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kas yra atsakingas už kortelių suaktyvinimą. Prokurorui buvo pavesta aiškintis, kas, kada ir kokiu būdu perdavė kaltinime nurodytas korteles, kokie įrodymai tai patvirtina. Vis dėlto šių aplinkybių ir dabar prokuroras nėra atskleidęs, o pirmosios instancijos teismas nuosprendyje apie tai nepasisakė.

2.6. 2022 m. birželio 10 d. nuosprendyje be pagrindo teigiama, jog kvito galimas laiko nesutapimas su kitų tarpusavyje nesuderintų sistemų užfiksuotu laiku yra A. S. kaltės įrodymas, tačiau tai tik prielaida ir spėlionė, kurią draudžia BPK ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Neišskyrus, kiek kiekvienu nusikalstamos veikos padarymo epizodu tiksliai pinigų neva pasisavino A. S., ir nepagrindus šių išvadų objektyviais duomenimis, negali būti laikoma, jog patirtas turtinės žalos dydis yra įrodytas. Taigi tinkamai kaltinamajame akte aprašyti nusikalstamos veikos padariniai ir išsamus jų detalizavimas turi tiesioginės reikšmės civilinio ieškinio pagrįstumo įrodinėjimo procesui. Sumažinus epizodų skaičių, paliktas ieškinys, kuris buvo surašytas, pateikiant pirminį kaltinimą dėl 916 transporto priemonių tariamai neteisėto praleidimo. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas kaltinamąjį aktą ir paskirdamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, to negalėjo nepastebėti. Teismas priteisė kelių (duomenys neskelbtini) išlaidų atlyginimą iš A. S., nors tik pradiniame bylos etape dalyvavo viena (duomenys neskelbtini), nepagrįsdama atstovavimo išlaidų reikšmingo dydžio. Taigi, kodėl pirmosios instancijos teismas priteisė būtent tokią pinigų sumą ir kokiu pagrindu, nuosprendyje nekonkretinama.

2.7. Teismas, priimdamas 2022 m. birželio 10 d. nuosprendį, jame suformavo naują kaltinimą, nemotyvuotai pašalindamas iš prokuroro kaltinamojo akto dalį, jog dvi bekontaktės (nulinės) kortelės buvo su pasibaigusiais galiojimo terminais, t. y. teismas neteisėtai nurodė šias korteles kaip veikiančias. Teismas, priešingai nustatytiems įrodymams, nuosprendyje teigė, kad: l) „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)” programos buvo suderintos; 2) visi laikai sutampa (nors kitoje nuosprendžio vietoje teigė, jog 13 atvejų nesutampa); 3) tiki „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis, tačiau jie skiriasi nuo „(duomenys neskelbtini)” duomenų. Teismas nepagrįstai neteikė reikšmės kompiuterinių sistemų sutrikimams / gedimams, elektros energijos tiekimo trukdžiams, internetinio ryšio problemoms ir pan. Taigi pirmosios instancijos teismas, priėmęs skundžiamą nuospredį, esmingai pažeidė BPK normas, buvo šališkas kaltinimo pusei, neleistinai uždelsė baudžiamąjį procesą, neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, nors privalėjo bylą nutraukti, nesant A. S. veiksmuose nusikaltimo sudėties.

3. Teismo posėdžio metu proceso dalyviai išsakė savo pozicijas dėl apeliacinio skundo, įrodymų vertinimo ir kaltės nustatymo:

3.1. Gynėjas (duomenys neskelbtini) G. D. pažymėjo, jog apygardos teismas ankstesnėje nutartyje nurodė, kad prokuroro pateiktas kaltinimas yra ydingas, neatitinka BPK keliamų reikalavimų, o 2019 m. lapkričio 28 d. surašytas kaltinimas yra analogiškas, nieko nesiskiria nuo pradinio. Buvo pateiktas prašymas bylą grąžinti prokurorui, tačiau teismas jo netenkino, taip pat nepaaiškino, kodėl iš 916 epizodų, inkriminuotų pirminiame kaltinime, liko tik 178 epizodai. Papildomo tyrimo metu buvo atmesti ir prašymai dėl ekspertizės atlikimo. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kasos nebuvo tirtos kaip bendras kompleksas, o pagal liudytojų parodymus, jose pamainos metu dirbo trys asmenys, jie keisdavosi. Kiekvieno asmens kodai buvo tame poste, kas norėjo, galėjo paimti A. S. kodą, prisijungti prie sistemos ir atlikti tam tikrus veiksmus. Nėra įrodymų, kad A. S. panaudojo bekontaktę kortelę, tų kortelių nėra ir jų niekas netikrino, taip pat nėra įrodymų, kad dvi kortelės su pasibaigusiais terminais veikė. Nuosprendis yra labai didelės apimties ir painus, neaiški kaltinimo esmė ir kuo motyvuota A. S. kaltė. Teismas, surašydamas nuosprendį, neleistinai ir nepagrįstai išplėtė kaltinimą, todėl A. S. turi būti išteisintas. Pagal darbo grafiką dirbo ne vienas A. S., trikdžių buvo labai daug, laikai skyrėsi minutėmis, o ne sekundėmis, ką turėtų aiškintis specialistai. Laikai gali nesutapti, nes, kaip paaiškino A. S., dažnai dingdavo elektra, keisdavosi laiko sukinėjimai, kiekvienas operatorius turėdavo laiką patikslinti rankiniu būdu, bet niekas netikslindavo. (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu atveju nereiškia jokių pretenzijų, ji išdavė bekontaktes korteles ir yra už jas atsakinga. Dalis mokėjimų buvo atlikti bankiniu pavedimu, bet pavedimas užskaitytas ne tą pačią, o kitą dieną. Nuteistasis A. S. prašė jį išteisinti, nes nepadarė nusikaltimo.

3.2. Prokuroras A. N. prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 10 d. nuosprendį. Prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismo veiksmai, kai jis įpareigojo liudytoją pateikti papildomus įrodymus, kurie iki tol nebuvo žinomi, negali patvirtinti teismo šališkumo, nes tie įrodymai buvo surinkti, tiriami ir nagrinėjami, dalyvaujant pačiam nuteistajam ir jo gynėjui. Vien tai, kad teismas bylos duomenis įvertino nepalankiai nuteistajam ar atmetė gynėjo prašymus, nėra nei BPK pažeidimas, nei teismo šališkumas. Visi prašymai dėl įrodymų rinkimo ir tyrimo buvo apsvarstyti ir išspręsti. Ekspertizės tiriamasis objektas turėtų būti visos trys sistemos, tačiau jų sukauptų duomenų yra turima tik nedidelė dalis, todėl eksperto atsakymai į klausimus būtų menamojo pobūdžio ir nepadėtų nustatyti tiesos byloje, todėl šio procesinio veiksmo atlikimas būtų perteklinis. Visi būtini duomenys kaltinamajame akte yra nurodyti ir labiau papildyti kaltinimą neįmanoma, nes visi įrodymai jau buvo ištirti, o naujų nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 10 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų klausimų (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 328 straipsnio 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

5. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

Žemesnės instancijos teismas

6. Pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismas turi teisę, bet ne pareigą atlikti įrodymų tyrimą. Pagal teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai (pvz., neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų), tirti tik tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2009, 2K-516/2011, 2K-47/2012, 2K-109/2014, 2K-240/2014). Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo turinio matyti, kad šis teismas, išklausęs proceso dalyvių nuomonių, nutarė atnaujinti įrodymų tyrimą ir leisti duoti paaiškinimus pačiam nuteistajam A. S., prašymas dėl ekspertizės atlikimo buvo atmestas, nes nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo septyneri metai ir dalis sistemų nebeveikia, taip pat nėra galimybės jų atkurti (t. 39, b. l. 152-153). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė būtinybės įrodymų tyrimą atlikti platesne apimtimi, laikydamas, kad nuteistojo apeliaciniame skunde iškeltus klausimus galima išspręsti vertinant byloje esamus įrodymus.

7. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-659/2012, 2K-135/2013, 2K-165-648/2015 ir kt.). Apeliaciniame skunde yra keliami nuteistojo kaltės ir įrodymų vertinimo bei pagrįstumo klausimai, taip pat pasisakoma dėl kaltinamojo akto trūkumų ir teismo šališkumo bei priteisto proceso išlaidų atlyginimo (dydžio) pagrįstumo. Būtent šiuos klausimus ir aptaria apeliacinės instancijos teismas savo procesiniame sprendime.

Dėl kaltinamojo akto trūkumų

8. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnį, BPK 2 ir 164 straipsnius, ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. Prokurorams kyla pareiga organizuoti ikiteisminį tyrimą ir vadovauti jam taip, kad būtų surinkta objektyvi, išsami informacija apie nusikalstamą veiką ir asmenį, įtariamą padarius šią veiką, kuri sudarytų teisines prielaidas teismui baudžiamojoje byloje nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo. Prokuroras, gindamas dėl nusikalstamos veikos pažeistas asmens, visuomenės ar valstybės teises bei teisėtus interesus, privalo, baudžiamosiose bylose palaikydamas valstybinį kaltinimą, veiksmingai įgyvendinti šią savo konstitucinę priedermę, nes valstybinio kaltinimo palaikymas yra valstybės funkcija, kuri įgyvendinama tik per prokurorus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Konstitucijoje įtvirtintos normos ir principai, be kita ko, Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas teismas, teisinės valstybės, teisingumo principai, suponuoja tokį teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, modelį, kad teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams), be kita ko, prokurorams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d., 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimai).

9. Kaltinamajame akte suformuluojamas kaltinimas, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme. Pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį ir 254 straipsnio 3 dalį, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme, pirmosios instancijos teismas ją perduoda prokurorui. Laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. – BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys (BPK 219 straipsnio 2 punkto pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas) ir kt. Šie reikalavimai skirti užtikrinti kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas. Tačiau ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Byla prokurorui gali būti perduodama esant trijų būtinų sąlygų visumai: pirma, kaltinamojo akto turinys turi neatitikti BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų, antra, kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurių nebūtų galima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, ir, trečia, kaltinamojo akto trūkumai turi trukdyti teismui nagrinėti bylą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-480/2012, 2K-222/2013, 2K-415-677/2016). Tai reiškia, kad kaltinamasis aktas nesuteikia pakankamai duomenų teismui neabejotinai apsispręsti dėl apkaltinamojo ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimo. Teismas atsiduria teisinėje aklavietėje.

10. Byla perduodama prokurorui naujam kaltinamajam aktui surašyti, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-354/2008, 2K-250/2009). BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Šie reikalavimai įtvirtinti tam, kad įtariamasis suprastų, kuo yra kaltinamas, ir būtų nustatytos nagrinėjimo teisme ribos. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti BK normoje, pagal kurią nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kt. (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas)) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2013, 2K-435/2013, 2K-44-303/2017).

Žemesnės instancijos teismas

11. Pažymėtina, jog nagrinėjama byla jau kartą buvo perduota prokurorui. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartimi ši baudžiamoji byla buvo perduota (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokurorui, kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdė nagrinėti baudžiamąją bylą. Tuo metu teisėjų kolegija konstatavo, jog kaltinamasis aktas neatitiko BPK 219 straipsnio 3 punkto ir 4 punkto reikalavimų, t. y. buvo pateiktas visiškai neišsamus ir nedetalizuotas nusikalstamos veikos aprašymas (nenurodytas nusikalstamos veikos epizodų padarymo laikas, jų padarymo būdai ir kitos reikšmingos aplinkybės (konkrečios transporto priemonės, kurios buvo praleistos įvažiuoti į valstybės saugomą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) administruojamą teritoriją, jas vairavę ir vietinę rinkliavą mokėję asmenys), taip pat neatskleisti dėl kiekvieno nusikalstamos veikos epizodo kilę padariniai (nedetalizuotos per kiekvieną nusikalstamos veikos epizodą pasisavintos pinigų sumos, o nurodyta tik bendra 8 645 Eur suma) bei pateikti neišsamūs duomenys, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, o jų nepakako visapusiškai pagrįsti asmens kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, kas savo ruožtu turėjo esminės įtakos įrodymų tyrimo ir vertinimo procesui. 2019 m. lapkričio 28 d. buvo surašytas naujas kaltinamasis aktas ir byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui. 2020 m. sausio 23 d. teisiamojo posėdžio metu A. S. gynėjas pateikė prašymą dar kartą grąžinti bylą prokurorui, nes ir naujai surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, gintis nuo naujai pareikšto kaltinimo A. S. taip pat negalėjo tinkamai. 2020 m. vasario 6 d. teisiamojo posėdžio metu prokuroras A. N. pateikė prašymą pakeisti kaltinimą, kuriame buvo prašoma pakeisti faktines aplinkybes, t. y. tiksliai nurodant kiekvieno automobilio pravažiavimo laiką ir įvardijant už kiekvieną praleistą automobilį surinktą pinigų sumą. 2020 m. vasario 20 d. teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas nutarė atmesti gynėjo prašymą perduoti bylą prokurorui kaltinamojo akto trūkumams ištaisyti, kadangi nėra pagrindo konstatuoti, jog pateiktas kaltinamojo akto pakeitimas neatitinka jam keliamų reikalavimų.

12. Pažymėtina, jog bylos perdavimas prokurorui dėl kaltinamojo akto trūkumų yra išimtinė ir paskutinė priemonė, kurią turi taikyti teismas, ir tik tais atvejais, kai nustatomi esminiai kaltinamojo akto trūkumai, kurių negalima pašalinti bylą nagrinėjant teisme, ir kai tokie trūkumai turi tiesioginės įtakos tinkamam bylos išnagrinėjimui ir teisingo baigiamojo procesinio sprendimo priėmimui. Byla neturi būti grąžinama prokurorui kiekvieną kartą, kai su surašytu kaltinamuoju aktu nesutinka kaltinamas asmuo ar jo gynėjas, nes, savaime suprantama, kad gynybos pusė turi priešingą nuomonę negu kaltinimas, tačiau tai savaime neįrodo, kad byloje surašytas kaltinamasis aktas yra neteisingas, nepagrįstas, neatitinkantis BPK 219 straipsnio reikalavimų ir ribojantis kaltinamo asmens teisę į gynybą. Pažymėtina, kad kaltinamasis aktas turi būti surašomas itin kruopščiai, ypač turinio prasme jame neturi būti esminių trūkumų ar nesutapimų su bylos medžiaga, kurie sudarytų kliūtį teisingo sprendimo priėmimui. Kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teismui yra sprendimo krypties orientyras bei sprendimo ribų kriterijus, būtent todėl privalo atitikti byloje faktiškai nustatytas aplinkybes. Vis dėlto pažymėtina, kad kaltinamasis aktas neturi būti nepagrįstai išplėstas, t. y. kaltinime neturi būti pateikiama perteklinė informacija ir neturi būti nurodomos neaktualios faktinės aplinkybės, kurios nėra susijusios su inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėtimi bei konkrečiais jos požymiais. Aprašant nusikalstamą veiką turi būti aptarti visi BPK 219 straipsnio 3 punkte paminėti požymiai, tačiau tai turi būti daroma trumpai paminint esmines aplinkybes, neapkraunant aprašymo ne itin reikšmingomis detalėmis. Kitus duomenis, kurie nėra tiesiogiai susiję su inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties būtinaisiais požymiais, prokuroras kaltinime gali nurodyti tuo atveju, jei jis mano, kad tie duomenys gali turėti reikšmės nagrinėjant bylą.

13. Tiek, kiek buvo įmanoma, kaltinamojo akto trūkumai buvo ištaisyti, pateikiant naują 2019 m. lapkričio 28 d. kaltinamąjį aktą ir vėliau prokurorui jį pakeičiant / papildant 2020 m. vasario 6 d., kadangi pirmosios instancijos teismas nematė pagrindo grąžinti bylą prokurorui dar kartą dėl esminių akto trūkumų, jis tokio sprendimo atitinkamai ir nepriėmė. Kaltinamajame akte nurodytos aplinkybės negali būti tikslinamos ar keičiamos, jei atitinkami duomenys nebuvo nustatyti, remiantis vien tuo pagrindu, kad su pareikštu kaltinimu nesutinka pats kaltinamasis ar jo gynėjas. Galų gale, kaltinamajame akte nurodytų faktinių aplinkybių perdėtas detalizavimas vien pagal proceso dalyvių prašymus savaime negali pašalinti kaltinamojo akto trūkumų, ypač tų, kurie yra neesminiai ir netrukdo tolimesniam bylos nagrinėjimui. Pagal aktualų kaltinimą A. S., pagal kurį jis ir buvo nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 10 d. nuosprendžiu, negalima daryti išvados, jog nuteistasis negalėjo realizuoti savo teisės į gynybą, nes kaltinimas buvo neaiškus, ar kad būtų kitų esminių kaltinamojo akto trūkumų, kurie trukdytų iš esmės išnagrinėti bylą. Nuteistojo A. S. ir jo gynėjo keliami ginčo klausimai ir nurodomas deklaratyvus nesutikimas su kaltinamuoju aktu yra iš esmės tiesiogiai susiję su bylos medžiagoje objektyviai užfiksuotų duomenų ir kitų įrodymų tyrimu bei vertinimu. Dar kartą pažymėtina, jog kaltinamasis aktas turėtų būti trumpas ir aiškus dokumentas, t. y. jis neturi būti ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos konspektas, nereikia perrašinėti apklausų protokolų ir smulkiai atpasakoti kitų surinktų duomenų turinį. Smulkiai aptarti surinktus duomenis beprasmiška dėl dviejų priežasčių: 1) svarbiausi duomenys turi būti pateikti teismui (BPK 220 straipsnio 1 dalis) ir teismas bei bylos nagrinėjimo teisme dalyviai su tais duomenimis gali susipažinti tiesiogiai, o ne vien perskaitę kaltinamąjį aktą; 2) šie duomenys jokios išankstinės įrodomosios reikšmės neturi, neišnagrinėjus jų teismo proceso metu, priimant nuosprendį jais remtis negalima.

Žemesnės instancijos teismas

14. Aktyvus teismo modelis reiškia, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Teismas negali apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis, o privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės. Taigi vien tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pavedė prokurorui atlikti tam tikrus proceso veiksmus ir surinkti papildomus duomenis, savaime neįrodo, jog esama esminių kaltinamojo akto trūkumų, kurie negalėjo būti pašalinti bylos nagrinėjimo teisme metu. Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamasis aktas yra išeities pozicija bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme, būtent kaltinamuoju aktu yra nustatomos tiek paties kaltinimo, tiek ir bylos nagrinėjimo ribos. Dėl šios priežasties pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo tokia apimtimi, kokios apimties buvo suformuotas kaltinimas, ir jis neprivalėjo pasisakyti, kodėl nusikalstamos veikos epizodų sumažėjo nuo 916 iki 178, t. y. kaltinime nebuvo pakartotinai nurodyti 738 epizodai, ir sumažėjo A. S. pasisavinta pinigų suma nuo 8 645 Eur iki 1 730 Eur. Kaip jau minėta, kaltinimo ribas nustato prokuroras, tai yra jo diskrecija, o bylą nagrinėjantis teismas neturi pareigos aptarinėti ar tuo labiau motyvuoti kaltinimo apimties, t. y. jis nagrinėja bylą pagal pateiktą, o ne paties suformuotą kaltinimą. Prokuroras bylą su kaltinamuoju aktu perduoda teismui, kai, jo vertinimu, bylos medžiagoje yra surinkta tiek ir tokių duomenų, kurie padės įrodyti padarytą nusikalstamą veiką ir patvirtins konkretaus asmens kaltę dėl nusikaltimo padarymo, kad procesas būtų užbaigtas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo ir A. S. kaltės nustatymo

15. Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Turto pasisavinimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą (turtinę teisę) neteisėtai paverčia savo turtu, numato, jog dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori. Turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai neteisėtai užvaldomas svetimas turtas ir yra reali galimybė jį valdyti, juo naudotis ar disponuoti. Taigi, aptariant objektyviuosius turto pasisavinimo požymius, yra akivaizdu, jog neteisėtas, neatlygintinis svetimo, patikėto, asmens žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pasisavinimas, pavertimas savu ir žalos padarymas savininkui yra visapusiškai tiesiogiai susiję požymiai su kaltinamajame akte pateikiamu nusikalstamos veikos aprašymu.

16. Bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimu „Dėl vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) administruojamą teritoriją“ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta vietinė rinkliava už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į (duomenys neskelbtini) teritoriją (t. 2, b. l. 9-10). Tuo pačiu sprendimu, pakeistu (duomenys neskelbtini) tarybos 2015 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti tokie rinkliavos dydžiai lengviesiems automobiliams: nuo rugsėjo 1 d. iki gegužės 31 d. – 5 Eur, nuo birželio 1 d. iki birželio 19 d. ir nuo rugpjūčio 21 iki rugpjūčio 31 d. – 5 eurai, nuo birželio 20 d. iki rugpjūčio 20 d. – 10 Eur (t. 7, b. l. 34-35). Vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) administruojamą teritoriją nuostatų 8 punkte nustatyta, kad vietinė rinkliava mokama prieš paslaugos suteikimą pagal mechaninės transporto priemonės klasę (kategoriją) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) kontrolės postuose arba išankstiniu mokėjimu per sistemą (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 11-13). Taigi, remiantis minėtu teisės aktu, visi automobiliai, atvykstantys į (duomenys neskelbtini) teritoriją, privalo sumokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą, išskyrus asmenis, kuriems suteiktos šios rinkliavos lengvatos. Tokie asmenys yra nurodyti (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintame Vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) administruojamą teritoriją lengvatų sąraše. Tokių asmenų prašymų dėl lengvatos nemokėti vietinės rinkliavos suteikimo, dokumentų pateikimo, registracijos bei informacijos suvedimo tvarkos aprašas tvirtinamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu (11 punktas) (t. 2, b. l. 14-16).

17. (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2015 m. sausio 2 d. įsakymu patvirtintame Transporto priemonių valstybinių numerių suvedimo bei nuotolinio nuskaitymo kortelių, suteikiančių teisę įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) administruojamą teritoriją, išdavimo tvarkos apraše nustatyta, kad asmenims, atleistiems nuo rinkliavos, arba sumokėjusiems nustatyto dydžio vietinę rinkliavą, išduodamas leidimas, kuris galioja leidime nustatytą laiką (nebereikia kaskart mokėti rinkliavos kontrolės poste) (aprašo 5 punktas). Tokiems fiziniams ar juridiniams asmenims įvažiavimui į (duomenys neskelbtini) teritoriją išduodamos nuotolinio nuskaitymo kortelės (t. 2, b. l. 17-22). Nustatyta ir tai, kad kaltinime minima nuotolinio nuskaitymo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 2012 m. spalio 19 d. išduota (duomenys neskelbtini) ir galiojo iki 2014 m. gruodžio 31 d., o kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 2013 m. sausio 31 d. išduota A. B. ir galiojo iki 2016 m. sausio 30 d. (t. 2, b. l. 39-143; t. 3, b. l. 9; t. 7, b. l. 26).

18. Nuteistasis A. S. 2014 m. birželio 18 d. darbo sutarties pagrindu dirbo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) kasininku (t. 1, b. l. 16-17). Ši sutartis terminuota ir galiojo tik iki 2014 m. rugpjūčio 20 d., kitos sutarties ar jos pratęsimo byloje nėra, tačiau įvertinus bylos aplinkybes, kitus dokumentus – A. S. darbo grafikus, elektroninio kasos aparato žurnalo išrašus, darytina išvada, kad jis kasininku dirbo ir bylai aktualiu laikotarpiu (nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2015 m. rugpjūčio 23 d.). Pagal (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2012 m. vasario 29 d. įsakymu patvirtintų (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) kasininko pareigybės nuostatų 2 punktą, atsakingas už vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) administruojamą teritoriją surinkimo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kontrolės postuose užtikrinimą yra kasininkas, būtent jis renka (duomenys neskelbtini) tarybos sprendimu nustatytą vietinę rinkliavą (11 punktas). Kasininkas atsako už kasos operacijų atlikimo teisingumą; tikrina pinigų ženklų saugumą, atlieka pinigų inkasavimą (14 punktas). Kasininkas privalo kontroliuoti ir sekti automatinių vietinės rinkliavos surinkimo kasų, kasos aparato bei kitų techninių priemonių techninį stovį; esant techniniams gedimams, juos fiksuoti „(duomenys neskelbtini)“ bei informuoti techninę priežiūrą atliekančią tarnybą, taip pat (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėją (22 punktas) (t. 1, b. l. 18-19). (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kasininkų darbo grafikai patvirtina, kad kaltinime nurodytomis dienomis: 2015 m. gegužės 29 d., 2015 m. birželio 23 d., 24 d., 27 d., 28 d., 2015 m. liepos 1 d., 2 d., 5 d. 6 d., 9 d., 10 d., 13 d., 14 d., 17 d., 18 d., 21 d., 22 d., 25 d., 26 d., 29 d., 30 d., 2015 m. rugpjūčio 2 d., 3 d., 6 d., 10 d., 11 d., 14 d., 15 d., 18 d., 22 d., 23 d. (duomenys neskelbtini) kontrolės posto (duomenys neskelbtini) kasoje dirbo nuteistasis A. S. Šią aplinkybę patvirtina ir Elektroninio kasos aparato kasos operacijų žurnale anksčiau minėtomis dienomis A. S. parašu patvirtintos dienos (duomenys neskelbtini) ataskaitos (t. 3, b. l. 10-16; t. 7, b. l. 37-45). Pažymėtina, kad nuteistasis A. S. neginčija, jog kaltinime nurodytomis dienomis jis dirbo (duomenys neskelbtini) kasoje kasininku.

19. Liudytojai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) V. A. S. (t. 31, b. l. 15-22) ir (duomenys neskelbtini) M. K. (t 16, b. l. 148-149) parodė, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu vietinė rinkliava už įvažiavimą į valstybės saugomą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) administruojamą teritoriją buvo surenkama kontrolės poste, naudojant dvi tarpusavyje suderintas kompiuterines programas – „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Šių programų veikimo principas buvo nustatytas toks: automobilis sustoja prie Stop linijos, suveikia kamera, kuri „(duomenys neskelbtini)“ programoje autorizuoja automobilio valstybinį numerį ir, priklausomai nuo situacijos: 1) „(duomenys neskelbtini)“ programai atpažinus įvestą vietos gyventojo automobilio valstybinį numerį, elektroninis kelio užtvaras pasikelia automatiškai (programos ataskaitoje užfiksavus vartų atidarymo laiką, automobilio valstybinį numerį, ir numerio atpažinimo būdas – gyventojo vardas ir pavardė); 2) „(duomenys neskelbtini)“ programai atpažinus automobilio valstybinį numerį, už kurio pravažiavimą yra sumokėta internetu iš anksto, kelio užtvaras pasikelia automatiškai („(duomenys neskelbtini)“ programos bendrojoje vartų atidarymo ataskaitoje užfiksuojamas vartų atidarymo laikas, automobilio valstybinis numeris, ir numerio atpažinimo būdas – „WEB“; 3) automobilio valdytojui sumokėjus posto kasininkui vietinę rinkliavą (banko kortele ar grynaisiais pinigais) ir kasininkui suvedus šiuos duomenis į elektroninį kasos aparatą, aparatas atspausdina kasos kvitą ir „(duomenys neskelbtini)“ programa iš karto pakelia kelio užtvarą („(duomenys neskelbtini)“ programos bendrojoje vartų atidarymo ataskaitoje nurodomas vartų atidarymo laikas, automobilio valstybinis numeris, ir atpažinimo būdas – „Kasos aparatas“); 4) prie kasos (posto) įrengto kortelių skaitytuvo, susieto su „(duomenys neskelbtini)“ programa, pridėjus (duomenys neskelbtini) išduotą bekontaktę kortelę, suteikiančią teisę nemokamai įvažiuoti į teritoriją, „(duomenys neskelbtini)“ programa, atpažinusi šią kortelę, perduoda signalą programai „(duomenys neskelbtini)“, kuri iškart pakelia kelio užtvarą (tai atsispindi tiek „(duomenys neskelbtini)“ programos ataskaitoje – data, laikas (valanda ir minutė), kortelės turėtojas, kortelės numeris, tiek ir „(duomenys neskelbtini)“ programos bendrojoje vartų atidarymo ataskaitoje – vartų atidarymo data, laikas (valanda, minutė ir sekundė), valstybinis numeris, atpažinimo būdas – „Kortelių skaitytuvas: nuskanuota bekontaktė kortelė.“).

20. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kontrolės posto (duomenys neskelbtini) kasos transporto priemonių, pravažiuojančių per užtvarą, naudojant nuotolinio skanavimo korteles („(duomenys neskelbtini)“ kortelių sistema), ataskaitoje užfiksuota, kad kaltinime nurodytomis dienomis, panaudojus (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) A. V.) išduotą nuotolinio nuskaitymo bekontaktę kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), pravažiavo 106 automobiliai, nepriklausantys (duomenys neskelbtini), todėl neturintys teisės į vietinės rinkliavos lengvatą, o panaudojus A. B. išduotą nuotolinio nuskaitymo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), pravažiavo 71 automobilis, nepriklausantis A. B., todėl neturintis teisės į vietinės rinkliavos lengvatą (t. 4. b. l. 1-200; t. 7, b. l. 128-138). (duomenys neskelbtini) 2016 m. kovo 10 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. gegužės 3 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad nuotolinio nuskaitymo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduota (duomenys neskelbtini), nenurodant konkrečių transporto priemonių. Ši kortelė 2012 m. spalio 19 d. nepasirašytinai buvo perduota (duomenys neskelbtini) A. V. ir, pasibaigus jos galiojimo laikui, nebuvo grąžinta (t. 7, b. l. 26, 33-35). Liudytoja (duomenys neskelbtini) darbuotoja I. K. patvirtino, kad, negrąžinus nuotolinio nuskaitymo kortelės, pasibaigus jos galiojimo terminui, kortelė gali ir toliau veikti „(duomenys neskelbtini)“ programoje, jeigu šioje programoje kortelė nėra deaktyvuota (neuždėta varnelė, žyminti kortelės galiojimo pabaigą) (t. 16, b. l. 187-189). 2015 m. rugsėjo 17 d. apžiūros metu ir 2016 m. rugsėjo 20 d. atlikto eksperimento metu buvo patikrintas nuotolinio nuskaitymo kortelių veikimas (duomenys neskelbtini) kasoje (nuteistojo darbo vietoje) ir nustatyta, jog kortelės, kurių galiojimo terminas yra pasibaigęs, veikia (jas priglaudus prie nuskaitymo įrenginio, pasikelia kontrolės posto vartai) (t. 7, b. l. 4-6, 157-159). Nuteistojo ir jo gynėjo skundo argumentus, jog eksperimentas atliktas su kitomis kortelėmis, o ne su bylai aktualia nuotolinio nuskaitymo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija vertina kaip spekuliatyvius, kadangi bylos tyrimo metu kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) taip ir nebuvo surasta, todėl nebuvo įmanoma patikrinti jos veikimo galimybių. Liudytoju apklaustas A. B. parodė, kad nuotolinio nuskaitymo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiančia teisę į vietinės rinkliavos lengvatą (nemokamai įvažiuoti į (duomenys neskelbtini) teritoriją), jis naudojosi iki 2015 m. gegužės 23 d. (paskutinį kartą įvažiavo į (duomenys neskelbtini) teritoriją), po to ją kažkokiomis aplinkybėmis prarado (t. 17, b. l. 18-19). Šie duomenys patvirtina, kad nuotolinio nuskaitymo (bekontaktėmis) kortelėmis naudojosi ne tie asmenys, kuriems jos buvo išduotos.

21. Liudytojais apklausti kaltinime nurodytų automobilių valdytojai patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku į (duomenys neskelbtini) teritoriją per (duomenys neskelbtini) kontrolės postą įvažiavo, kasininkui sumokėję nustatyto dydžio (5 ar 10 Eur) rinkliavą. Visi be išimties liudytojai patvirtino, kad jie neturėjo teisės į saugomą teritoriją įvažiuoti nesumokėję vietinės rinkliavos (neturėjo teisės į šios rinkliavos lengvatą) ir neturėjo nuotolinio nuskaitymo kortelių / leidimų, suteikiančių galimybę patekti į teritoriją nesumokėjus rinkliavos. Dalis liudytojų parodė gavę kasos aparato kvitus, tačiau jų turinio nepatikrinę ir kvitų neišsaugoję, kiti neprisiminė, ar gavo šį dokumentą, tačiau tai nepaneigia kaltinime nurodytos ir pirmosios instancijos teismo pripažintos įrodyta aplinkybės, jog gautų pinigų nuteistasis kasos aparatu neapskaitė, juos pasisavino, o automobilius į (duomenys neskelbtini) teritoriją įleido (pakėlė elektroninį užtvarą), prie elektroninių kortelių skaitytuvo priglaudęs kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims išduotas bekontaktes korteles. Liudytojų (kaltinime nurodytu laiku nurodytomis transporto priemonėmis įvažiavusių į (duomenys neskelbtini) teritoriją per (duomenys neskelbtini) kontrolės posto (duomenys neskelbtini) kasą) bankų sąskaitų išrašuose vietinės rinkliavos mokėjimai (duomenys neskelbtini) neužfiksuoti (t. 36, b. l. 25-199; t. 37, b. l. 1-199).

21.1. Liudytojai G. Š. (t. 10, b. l. 106), N. Ž. (t. 10, b. l. 50), I. T. (t. 9, b. l. 53), S. M. (t. 12, b. l. 55), T. D. (t. 12, b. l. 97-98), G. P. (t. 13, b. l. 97), G. G. (t. 11, b. l. 76), V. J. (t. 11, b. l. 69), K. R. (t. 9, b. l. 38), A. Ba. (t. 17, b. l. 71) savo parodymams pagrįsti ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė kasos kvitus, tačiau šie kvitai elektroniniu kasos aparatu atspausdinti kitu laiku (anksčiau), nei liudytojai tvirtina važiavę į (duomenys neskelbtini) teritoriją, taip pat nei „(duomenys neskelbtini)“ sistemoje buvo atpažinti ir užfiksuoti liudytojų automobilių numeriai. Pavyzdžiui: 1) liudytoja I. T. per kontrolės postą į (duomenys neskelbtini) teritoriją įvažiavo 2015 m. birželio 28 d., 11.48.53 val., tačiau jai išduotame kasos kvite nurodytas laikas 11.29 val. (skiriasi beveik 20 min.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ši liudytoja pateikė ir AB „(duomenys neskelbtini)“ kelionės keltu iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) bilietą, kuriame užfiksuotas laikas 11.22 val., tad ši liudytoja per 7 min. fiziškai negalėjo pasiekti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kontrolės posto (t. 9, b. l. 53); 2) liudytojas G. Š. į (duomenys neskelbtini) teritoriją įvažiavo 2015 m. birželio 24 d., 19.25.25 val., tačiau jam išduotame kasos kvite nurodytas laikas 18.41 val. (skiriasi 44 min.); 3) liudytoja N. Ž. į (duomenys neskelbtini) teritoriją įvažiavo 2015 m. birželio 28 d., 11.10.08 val., tačiau jai išduotame kasos kvite nurodytas laikas 10.09 val. (skiriasi 1 val. 1 min.); 4) liudytoja G. M. į (duomenys neskelbtini) teritoriją įvažiavo 2015 m. liepos 5 d., 13.43.05 val., tačiau jai išduotame kasos kvite nurodytas laikas 13.36.07 val. (skiriasi 7 min.); 5) liudytojas T. D. į (duomenys neskelbtini) teritoriją įvažiavo 2015 m. liepos 5 d., 19.17.26 val., tačiau jam išduotame kasos kvite nurodytas laikas 17.50.28 val. (skiriasi 1 val. 27 min.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šis liudytojas pateikė ir AB „(duomenys neskelbtini)“ kelionės keltu iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) bilietą, kuriame užfiksuotas laikas 17.55 val., t. y. vėlesnis, nei jo tariamo pravažiavimo pro (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kontrolės postą laikas (t. 12, b. l. 97); 6) liudytojas G. P. į (duomenys neskelbtini) teritoriją įvažiavo 2015 m. liepos 6 d., 12.15.15 val., tačiau jam išduotame kasos kvite nurodytas laikas 11.59.30 val. (skiriasi apie 15 min.); 7) liudytojas G. G. į (duomenys neskelbtini) teritoriją įvažiavo 2015 m. liepos 10 d., 15.57.41 val., tačiau jam išduotame kasos kvite nurodytas laikas 15.01.27 val. (skiriasi 56 min.); 8) liudytojas V. J. į (duomenys neskelbtini) teritoriją įvažiavo 2015 m. liepos 10 d., 16.14.45 val., tačiau jam išduotame kasos kvite nurodytas laikas 15.47.40 val. (skiriasi 27 min.); 9) liudytojas K. R. į (duomenys neskelbtini) teritoriją įvažiavo 2015 m. liepos 17 d., 10.54.16 val., tačiau jam išduotame kasos kvite nurodytas laikas 10.20.52 val. (skiriasi 34 min.); 10) liudytojas A. Ba. į (duomenys neskelbtini) teritoriją įvažiavo 2015 m. liepos 17 d., 13.29.50 val., tačiau jam išduotame kasos kvite nurodytas laikas 12.50.08 val. (skiriasi 39 min.).

21.2. Visuose anksčiau minėtuose kasos kvituose nurodytas aptarnavusio kasininko vardas – A. Be to, liudytojo G. P. pateiktame kvite nurodyta, kad vietinė rinkliava už vienkartinį leidimą įvažiuoti į (duomenys neskelbtini) buvo sumokėta mokėjimo kortele, tačiau liudytojo banko sąskaitos išraše aktualiu bylai laiku jokių mokėjimų (duomenys neskelbtini) neužfiksuota (t. 36, b. l. 25-199; t. 37, b. l. 1-199). Visi šie duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. S., gavęs iš transporto priemonių valdytojų vietinę rinkliavą už vienkartinį leidimą įvažiuoti į (duomenys neskelbtini) teritoriją, šios rinkliavos kasos aparatu neapskaitė (į (duomenys neskelbtini) kasą neįnešė), o automobilių vairuotojams davė anksčiau, kitų transporto priemonių valdytojams atspausdintus, bet dėl vienokių ar kitokių priežasčių neperduotus kasos kvitus.

22. Kaip jau minėta anksčiau, „(duomenys neskelbtini)“ programos ataskaitoje užfiksuota, kad visi kaltinime nurodyti automobiliai į teritoriją įvažiavo kortelių nuskaitymo programai „(duomenys neskelbtini)“ pateikus bekontaktes korteles Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 7, b. l. 132-134; t. 31, b. l. 99-200; t. 32, b. l. 2-200; t. 33, b. l. 2-61). (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad 2015 m. (duomenys neskelbtini) elektros sutrikimų neužfiksavo, o trumpalaikiai gedimai ar svyravimai / sutrikimai buvo išsprendžiami „(duomenys neskelbtini)“ kontrolės poste įsijungiant elektros generatoriui. Visi sutrikimai, turėję įtakos „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ sistemų veikimui, buvo fiksuojami „(duomenys neskelbtini)“ kontrolinio posto įrangos gedimų žurnale (t. 18, b. l. 27). Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame žurnale įrangos gedimus savo darbo laiku privalėjo registruoti nuteistasis A. S., tačiau bylai aktualiomis dienomis žurnale jokių įrangos ir kasos aparato veikimo sutrikimų neužfiksuota (t. 16, b. l. 138-144). Apeliantas ir jo gynėjas tvirtina, kad visi aptarti laiko nesutapimai galėjo kilti dėl informacinių programų „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ tinkamo nesureguliavimo. Teisėjų kolegija šį argumentą laiko deklaratyviu, nes jam pagrįsti nepateikta jokių argumentų. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentais, kad iš byloje esančių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ programų ataskaitų duomenų, kurie yra atvaizduoti apibendrinančioje 2021 m. gegužės 6 d. – 2021 m. gegužės 20 d. Apžiūros protokolo priedo lentelėje (t. 33, b. l. 81-107), matyti, kad daugumoje iš kaltinime nurodytų 178 atvejų „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ programų ataskaitose nurodyti laikai valandos ir minutės tikslumu sutampa. 13 atvejų, kai „(duomenys neskelbtini)“ programos ataskaitose laikas skiriasi, tačiau ne daugiau nei 7 sekundes (kaltinime nurodytu 3 atveju („(duomenys neskelbtini)“ programoje užfiksuotas laikas 12:28 ir „(duomenys neskelbtini)“ programoje užfiksuotas laikas 12:29:01), 11 atveju („(duomenys neskelbtini)“ programoje užfiksuotas laikas 14:28 ir „(duomenys neskelbtini)“ programoje užfiksuotas laikas 14:29:00), 20 atveju („(duomenys neskelbtini)“ programoje užfiksuotas laikas 14:27 ir „(duomenys neskelbtini)“ programoje užfiksuotas laikas 14:28:00), 23 atveju („(duomenys neskelbtini)“ programoje užfiksuotas laikas 16:08 ir „(duomenys neskelbtini)“ programoje užfiksuotas laikas 16:09:07), 42 atveju („(duomenys neskelbtini)“ programoje užfiksuotas laikas 17:47 ir „(duomenys neskelbtini)“ programoje užfiksuotas laikas 17:48:07), 50 atveju („(duomenys neskelbtini)“ programoje užfiksuotas laikas 10:57 ir „(duomenys neskelbtini)“ programoje užfiksuotas laikas 10:58:06), 56 atveju („(duomenys neskelbtini)“ programoje užfiksuotas laikas 13:16 ir „(duomenys neskelbtini)“ programoje užfiksuotas laikas 13:17:05), 57 atveju („(duomenys neskelbtini)“ programoje užfiksuotas laikas 13:42 ir „(duomenys neskelbtini)“ programoje užfiksuotas laikas 13:43:05), 59 atveju („(duomenys neskelbtini)“ programoje užfiksuotas laikas 14:24 ir „(duomenys neskelbtini)“ programoje užfiksuotas laikas 14:25:01), 60 atveju („(duomenys neskelbtini)“ programoje užfiksuotas laikas 14:33 ir „(duomenys neskelbtini)“ programoje užfiksuotas laikas 14:34:05), 77 atveju („(duomenys neskelbtini)“ programoje užfiksuotas laikas 16:47 ir „(duomenys neskelbtini)“ programoje užfiksuotas laikas 16:48:04), 87 atveju („(duomenys neskelbtini)“ programoje užfiksuotas laikas 18:25 ir „(duomenys neskelbtini)“ programoje užfiksuotas laikas 18:26:00), 114 atveju („(duomenys neskelbtini)“ programoje užfiksuotas laikas 17:18 ir „(duomenys neskelbtini)“ programoje užfiksuotas laikas 17:19:06)), o toks nežymus sekundžių neatitikimas yra visiškai pateisinamas, atsižvelgiant į programų paskirtį („(duomenys neskelbtini)“ skenuoja kortelę, o „(duomenys neskelbtini)“, tik gavęs iš „(duomenys neskelbtini)“ signalą, pakelia vartus). Svarbūs ir liudytojų – „(duomenys neskelbtini)“ programos administratoriaus M. T. (t. 31, b. l. 42-45) ir „(duomenys neskelbtini)“ programos administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) L. K. (t. 31, b. l. 49-58; t. 33, b. l. 66-72) parodymai, jog programoje „(duomenys neskelbtini)“ fiksuojamas laikas yra susietas su globaliu virtualiu „(duomenys neskelbtini)“ serveriu, o „(duomenys neskelbtini)“ programoje su „(duomenys neskelbtini)“ serveriu, dėl to šiose programose fiksuojami laikai gali skirtis keliomis sekundėmis.

23. Nuteistasis A. S. tvirtina, jog nuotolinio nuskaitymo kortelių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) jis neturėjo ir jomis nesinaudojo, tačiau programos „(duomenys neskelbtini)“ ataskaitoje užfiksuota, kad šios kortelės bylai aktualiu laikotarpiu buvo naudojamos (automobiliai į (duomenys neskelbtini) teritoriją praleidžiami) (duomenys neskelbtini) kontrolės posto (duomenys neskelbtini) kasoje tik nuteistojo A. S. darbo metu, kitų kasininkų darbo metu šių kortelių panaudojimo atvejų neužfiksuota. Kaip jau minėta anksčiau, visi 178 šiuo laikotarpiu į (duomenys neskelbtini) teritoriją, panaudojus bekontaktes korteles Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavę liudytojai patvirtino, kad jie minėtomis kortelėmis nesinaudojo, o į (duomenys neskelbtini) teritoriją pateko, kasininkui sumokėję nustatyto dydžio vietinę rinkliavą. Svarbu pažymėti ir tai, kad tarp kai kurių pravažiavusių automobilių, kurie į (duomenys neskelbtini) teritoriją buvo įleisti, prie skaitytuvo priglaudus bekontaktes nuskaitymo korteles, yra vos keliolikos ar kelių minučių laiko skirtumas.

23.1. Pavyzdžiui: panaudojus (duomenys neskelbtini) bekontaktę kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. gegužės 29 d. 12.29.01 val. įvažiavo automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o po 14 min., 12.43.52 val., įvažiavo automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. gegužės 29 d. 15.41.09 val. įvažiavo automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o po 12 min., 15.53.44 val., įvažiavo automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. birželio 23 d. 13.39.49 val. įvažiavo automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o po 10 min., 13.49.51 val., įvažiavo automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. birželio 24 d. 12.28.50 val. įvažiavo automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o po 1 min., 12.29.37 val., įvažiavo automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. birželio 27 d. 10.30.28 val., įvažiavo automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o po 4 min., 10.34.15 val. įvažiavo automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. birželio 27 d. 13.12.58 val. įvažiavo automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o po 38 s., 13.13.36 val., įvažiavo automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. birželio 28 d. 13.02.53 val. įvažiavo automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o po 3 min., 13.05.44 val., įvažiavo automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. liepos 1 d. 13.56.55 val. įvažiavo automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o po 2 min., 13.58.51 val., įvažiavo automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. liepos 5 d. 10.50.34 val. įvažiavo automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o po 7 min., 10.57.35 val., įvažiavo automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. liepos 5 d. 13.43.05 val. įvažiavo automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o po 35 s., 13.43.40 val., įvažiavo automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. liepos 9 d. 19.26.23 val. įvažiavo automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o po 1 min., 19.27.41 val., įvažiavo automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. liepos 10 d. 14.50.09 val. įvažiavo automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o po 50 s., 14.50.59 val., įvažiavo automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

23.2. Panaudojus A. B. vardu išduotą kortelę Nr. (duomenys neskelbtini): 2015 m. liepos 13 d. 11.32.11 val. įvažiavo automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o po 44 s., 11.32.55 val., įvažiavo automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. liepos 13 d. 12.54.11 val. įvažiavo automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o po 39 s., 12.54.50 val., įvažiavo automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. liepos 13 d. 17.19.06 val. įvažiavo automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o po 22 s., 17.19.28 val., įvažiavo automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. liepos 21 d. 11.52.29 val. įvažiavo automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), po 23 min., 12.15.23 val., įvažiavo automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. liepos 25 d. 11.33.07 val. įvažiavo automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), po 4 min., 11.37.25 val., įvažiavo automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. liepos 25 d. 13.19.27 val. įvažiavo automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o po 1 min., 13.20.22 val., įvažiavo automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. liepos 26 d. 15.33.13 val. įvažiavo automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), po 3 min., 15.36.08 val., įvažiavo automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o dar po 11 min., 15.47.24 val., įvažiavo automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. rugpjūčio 3 d. 16.44.19 val. įvažiavo automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o po 1 min., 16.45.26 val., įvažiavo automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

23.3. Visi šie duomenys paneigia atsitiktinumo, jog kortelėmis naudojosi automobilių valdytojai, tikimybę ir patvirtina, jog kortelėmis neteisėtai disponavo, priglausdamas jas prie elektroninio kortelių skaitytuvo, (duomenys neskelbtini) kasoje dirbęs žmogus – A. S.

24. Apeliaciniame skunde daug kartų minimas argumentas dėl viso užsitęsusio proceso metu neatliktų veiksmų. Visų pirma, pažymėtina, jog įrodinėjimas baudžiamajame procese negali būti betikslis arba perteklinis. Asmens kaltė ir jo padaryta nusikalstama veika negali būti įrodinėjamos visais įmanomais būdais, numatytais BPK, o proceso dalyviai gali tik pareikšti prašymus dėl, jų nuomone, būtinų atlikti veiksmų, tačiau tokių prašymų pareiškimas neįpareigoja nei ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nei prokuroro, nei tuo labiau teismo. Taip pat gynybos pusė viso proceso metu ne kartą reiškė prašymą skirti ekspertizę. Ekspertizės skyrimas nėra privalomas proceso veiksmas kiekvienoje baudžiamojoje byloje; ekspertizė skiriama, kai ją atlikus gali būti nustatytos reikšmingos bylos aplinkybės. Baudžiamojo proceso įstatymas palieka teismui teisę spręsti, ar reikia ir kada reikia skirti ekspertizę. Būtinosios ekspertizės atvejų BPK 286 straipsnis nenustato. Nors ekspertizė yra specialių žinių reikalaujantis tyrimas, kita vertus, nagrinėjamu atveju apie patį sistemų veikimo principą geriausiai gali papasakoti jas kūrę ir su jomis dirbę asmenys. Proceso metu klausimas dėl ekspertizės skyrimo ne kartą buvo spręstas, taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau visais atvejais gynybos prašymai buvo atmesti. Be to, prokuroras teisingai pažymėjo, kad dalis sistemų duomenų nėra išlikę, jos nebenaudojamos, todėl, paskyrus ekspertizę, specialistai / ekspertai galėtų pateikti tik spėjamojo pobūdžio išvadas, vertindami hipotetines situacijas, tad ekspertizės metu gauti tokie duomenys neturėtų įrodomosios reikšmės. Kaip jau ir minėta, įrodymų visumos išsamaus vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2P-89/2014, 2K-247-788/2017). Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos reikšmingos bylai teisingai išspręsti (o ne visos įmanomos) aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-659/2012, 2K-135/2013, 2K-165-648/2015, 2K-174-788/2017, 2K-257-788/2017 ir kt.). Teisingą teismo nuosprendžio, nutarties priėmimą lemia pirmiausia ne įrodinėjimo proceso apimtis, o turimų įrodymų pakankamumas. Dėl bekontakčių kortelių (de)aktyvavimo būtina pažymėti, jog ekspertai negalėtų pateikti jokių papildomų išvadų, kurios ir taip nebūtų aiškios iš bylos medžiagoje esančių duomenų, t. y., jeigu bylos duomenys patvirtina, kad kortelės buvo nuskaitytos, tai jau savaime leidžia spręsti, jog jos buvo aktyvios. Vien ta aplinkybė, kad kortelės turėjo būti deaktyvuotos, nereiškia, jog tai ir buvo padaryta. Sutiktina, kad bekontaktės kortelės buvo išduodamos asmenims (tiek fiziniams, tiek juridiniams), turintiems teisę į mokesčio lengvatą, jų galiojimo laikas buvo terminuotas, tačiau, pasibaigus nustatytam terminui, kortelė pati savaime nenustodavo veikti, t. y. atsakingas asmuo, grąžinus ją išdavusiai institucijai, turėdavo kompiuteryje nuimti aktyvumo žymą. Jeigu kortelė grąžinama nebūdavo, pavyzdžiui, likdavo pas kasininką, surenkantį vietinę įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) teritoriją rinkliavą, tai net ir pasibaigus nustatytam bekontaktės kortelės galiojimo terminui, atsakinga institucija neturėdavo galimybės tokios kortelės deaktyvuoti.

25. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog nagrinėjamu atveju yra neaišku, kiek kiekvienu kartu (vieno epizodo metu) A. S. pasisavindavo pinigų. A. S. pateiktame kaltinime, pagal kurį jis buvo nuteistas, prie kiekvieno epizodo, t. y. prie kiekvienos jo praleistos transporto priemonės, yra nurodyta, kokia turėjo būti sumokėta vietinė rinkliava už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į (duomenys neskelbtini) teritoriją, todėl laikytina, kad būtent tokią pinigų sumą ir pasisavino A. S., neįtraukdamas jos į apskaitą ir neužpajamuodamas. Taigi būtent tokia pinigų suma, t. y. gauta sudėjus atskirų kaltinime nurodytų transportų priemonių valdytojų turėtas sumokėti įmokas, buvo priteista iš A. S. – 1 730 Eur, o ne tiek, kiek buvo nurodyta ankstesniame kaltinime, t. y. iš A. S. nebuvo priteistas 8 645 Eur turtinės žalos atlyginimas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog daugelis kitų apeliacinio skundo argumentų yra deklaratyvūs, neatitinkantys faktinių įvykių aplinkybių ir situacijos vertinimo, todėl laikytini gynybine nuteistojo versija. Be to, dalį apeliaciniame skunde nurodytų teiginių ir argumentų jau labai išsamiai buvo aptaręs pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, todėl apeliacinės instancijos teismas, visiškai pritardamas pateiktam vertinimui, nebesikartoja. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, patikrinęs ir palyginęs visus byloje esančius duomenis, teisingai pripažino, jog įrodyta, kad nuteistasis A. S. užimamų (duomenys neskelbtini) kasininko pareigų pagrindu, būdamas atsakingu už vietinės rinkliavos iš mechaninių transporto priemonių valdytojų, įvažiuojančių į (duomenys neskelbtini) teritoriją, surinkimą ir apskaitymą (duomenys neskelbtini) kasoje (elektroniniame kasos aparate), dalies surinktų lėšų (1 730 Eur) į (duomenys neskelbtini) kasą neįnešė, jas pasisavino. Kadangi pagal kontrolės poste įdiegtą leidimų programą „(duomenys neskelbtini)“, neapskaičius sumokėtos rinkliavos elektroniniu kasos aparatu, transporto priemonė negali įvažiuoti į (duomenys neskelbtini) teritoriją (nepasikelia užtvaras), nuteistasis pasisavino transporto priemonių valdytojų sumokėtas vietines rinkliavas už vienkartinį leidimą įvažiuoti į (duomenys neskelbtini) teritoriją, transporto priemones įleidęs, pakeldamas užtvarą nuotolinio nuskaitymo kortelių pagalba. Taigi nuteistojo A. S. kaltė buvo konstatuota pagrįstai ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 1 dalį.

Dėl teismo nešališkumo ir pernelyg ilgos proceso trukmės

26. Apeliaciniame skunde yra keliamas taip pat ir pirmosios instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą, nešališkumo klausimas, t. y. teigiama, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas, palaikantis kaltinimo pusę.

26.1. Pažymėtina, kad baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo prieš proceso dalyvius. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, 58, 59 straipsniuose, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-414/2010, 2K-187/2011, 2K-45-303/2018, 2K-269-303/2020, 2K-185-976/2021). Nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-214-976/2017, 2K-45-303/2018, 2K-269-303/2020, 2K-185-976/2021 ir kt.).

26.2. Skunde apeliantas nurodė, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes bylą nagrinėjęs teisėjas netenkino nė vieno iš gynybos prašymų. Nagrinėjamu atveju byloje surinkti duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad bylą nagrinėjęs teismas būtų buvęs subjektyviai šališkas. Duomenų, kurie galėtų rodyti teismo asmeninį suinteresuotumą byla, nenurodė ir apeliantas. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo šališkumo. Kaltinamojo ir jo gynėjo prašymų netenkinimas nėra pagrindas manyti, kad teisėjas turėjo išankstinį nusistatymą byloje ir buvo šališkas. Pažymėtina, kad, spręsdamas prašymus, teismas atsižvelgia į tai, ar pateikti prašymai turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Iš teisiamojo posėdžio protokoluose užfiksuotų duomenų matyti, kad teismas tenkino kaltinamojo ir jo gynėjo prašymą kviesti į teisiamąjį posėdį liudytojus ir prie bylos pridėti pateiktus dokumentus, taip pat atlikti atitinkamus proceso veiksmus. Teismas netenkino tik prašymų grąžinti bylą prokurorui ir skirti ekspertizę. Akivaizdu, kad šie prašymai nebuvo tenkinti įvertinus tai, kad, visų pirma, byla jau vieną kartą buvo grąžinta prokuratūrai kaltinamajam aktui papildyti, o be to, kaltinimas gali būti keičiamas ir nagrinėjant bylą teisme. Antra, šių prašymų tenkinimas ir atitinkamų veiksmų atlikimas nebūtų padėjęs nustatyti naujų aplinkybių, kurios būtų turėjusios įtakos teisingo sprendimo priėmimui.

26.3. Šiuo aspektu taip pat pažymima, kad, kaip jau minėta anksčiau, įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114/2008). Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų kaltinamasis, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Apeliaciniame skunde vien nurodymas, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, apsiribojant vien deklaratyviu teiginiu, jog teisėjas turėjo išankstinį neigiamą A. S. vertinimą, ir nenurodant jokių objektyvių duomenų, kad teisėjas yra asmeniškai iš anksto nusistatęs prieš nuteistąjį ar tendencingas, taip pat jokių kitų aplinkybių, kurios keltų pagrįstų abejonių dėl teisėjo nešališkumo, nesudaro pagrindo pripažinti teisėją G. S. šioje byloje buvus šališką, kartu daryti išvadą dėl teismo nešališkumo principo pažeidimo (BPK 44 straipsnio 5 dalis).

27. Apeliaciniame skunde taip pat net kelis kartus yra pabrėžiamas argumentas dėl proceso vilkinimo ir per ilgos proceso trukmės.

27.1. Teismų praktikoje pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę pagal atitinkamo baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-503/2010, 2K-102/2011, 2K-147-677/2015). Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio baudžiamojo proceso laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, konstatuojama, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, gali būti skiriama švelnesnė bausmė, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-7-109/2013, 2K-147-677/2015). Tokia teismų praktika atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, pagal kurią bausmės švelninimas, taikomas atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimą, yra laikomas tinkama ir pakankama teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-109/2013, 2K-150/2014, 2K-281-746/2016, 2K-107-489/2017).

27.2. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2015 m. rugsėjo 14 d., o skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo priimtas 2022 m. birželio 10 d., t. y. procesas truko septynerius metus. Nors nagrinėjamu atveju negalima tvirtinti, kad kaltinimas ar jo apimtis buvo tokie sudėtingi, kad savaime pateisintų pernelyg ilgą proceso trukmę – baudžiamasis procesas vyko dėl vieno kaltinamojo (A. S.) ir dėl vienos nusikalstamos veikos (BK 183 straipsnis), tačiau procesas užsitęsė, nes byla buvo vieną kartą grąžinta iš apeliacinės instancijos prokuratūrai, o po to kaltinimas buvo keistas ir pakartotinai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat buvo atlikta daug proceso veiksmų, o svarbiausia apklausta apie du šimtai liudytojų, išnagrinėta ir įvertinta daug rašytinės bylos medžiagos (apie 40 tomų). Taigi, visų pirma, pažymėtina, jog pernelyg ilga proceso trukmė nors ir sudaro pagrindą svarstyti dėl švelnesnės bausmės skyrimo, tačiau jokiu būdu nesudaro pagrindo spręsti dėl asmens išteisinimo. Antra, nors nagrinėjamu atveju ir būtų pagrindas dėl užsitęsusio proceso švelninti bausmę A. S., tačiau pirmosios instancijos teismas ir taip parinko BK 183 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą vieną iš švelniausių bausmės rūšių – baudą, o, atsižvelgęs į tai, kad nėra A. S. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, baudos dydį paskyrė ženkliai mažesnį už vidurkį ir artimą minimaliam (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakcija už nesunkų nusikaltimą numatė baudą nuo 1 MGL iki 500 MGL dydžio, tad šios bausmės vidurkis yra 250 MGL), todėl nėra pagrindo dar labiau švelninti A. S. pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę. Taigi apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. S. bausmę, nesilaikė įstatymo reikalavimų.

Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų atlyginimo

28. Nesutiktina su apeliacinio skundo tvirtinimu, jog (duomenys neskelbtini) nepalaikė civilinio ieškinio. Visų pirma, būtent (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažinta civiline ieškove ir pateikė civilinį ieškinį dėl 8 645 Eur turtinės žalos atlyginimo (t.1, b. l. 143-144). Šį ieškinį pirmosios instancijos teismas tenkino tik iš dalies, kadangi buvo nustatyta ir įrodyta, jog A. S. savo nusikalstamais veiksmais (duomenys neskelbtini) padarė tik 1 730 Eur turtinę žalą. Antra, nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde nesutiko su priteistu turtinės žalos atlyginimu, tačiau nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą tokio žalos atlyginimo apskritai nepriteisti arba jį sumažinti. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir priteistu turtinės žalos atlyginimo dydžiu, plačiau šiuo klausimu nepasisako.

29. Pirmosios instancijos teismas (duomenys neskelbtini) iš nuteistojo A. S. priteisė 3 986,13 Eur teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti. Pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) atstovė (duomenys neskelbtini) R. D.-K. baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą priteisti civilinei ieškovei (duomenys neskelbtini) iš A. S. 3 986,13 Eur išlaidų (duomenys neskelbtini) pagalbai apmokėti, susijusių su atstovavimu ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (t. 18, b. l. 126-142) bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus – sąskaitas-faktūras, t .y. 2017 m. sausio 31 d. – 441,05 Eur, 2017 m. vasario 28 d. – 261,36 Eur, 2017 m. balandžio 28 d. – 677,90 Eur, 2017 m. birželio 30 d. – 171,52 Eur, 2017 m. rugsėjo 29 d. – 539,06 Eur, 2017 m. lapkričio 30 d. – 522,72 Eur, 2017 m. gruodžio 31 d. – 555,39 Eur, 2018 m. sausio 31 d. – 444,76 Eur, 2018 m. vasario 28 d. – 372,37 Eur.

29.1. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Pažymėtina, jog nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teisme, civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) atstovė R. D.-K. dalyvavo visuose teisiamuosiuose posėdžiuose, buvo aktyvi – apklausiamiems liudytojams užduodavo klausimus, reikšdavo prašymus ir pasisakydavo dėl kitų proceso dalyvių pareikštų prašymų, išsakydavo savo poziciją dėl tolimesnės proceso eigos. Antrą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) atstovas nedalyvavo. Taip pat civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) atstovas nedalyvavo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (abiem kartais – tiek dabar, tiek tuomet, kai byla buvo grąžinta prokuratūrai).

29.2. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali proceso išlaidų, skirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš kaltinamojo nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo ir / ar civilinio ieškovo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, Nr. 2K-210/2014, Nr. 2K-155-511/2017). Pažymėtina, jog nors civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) atstovė (duomenys neskelbtini) R. D.-K. dalyvavo visuose teisiamuosiuose posėdžiuose nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau atstovavimo sutartis buvo sudaryta tik 2016 m. sausio 28 d. (t. 16, b. l. 11), t. y. ne nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, kas rodo, kad (duomenys neskelbtini) dalyvavo ne visuose ikiteisminio tyrimo metu atliktuose proceso veiksmuose, taip pat ne ji surašė ir pateikė civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) vardu pareikštą civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, o (duomenys neskelbtini) A. V.

29.3. Sprendžiant dėl priteistų proceso išlaidų pagrįstumo, būtina įvertinti keletą reikšmingų aplinkybių. Visų pirma, nors civilinės ieškovės atstovė (duomenys neskelbtini) R. D.-K. dalyvavo visuose posėdžiuose nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ją išnagrinėjus priimtas nuosprendis buvo panaikintas ir byla grąžinta net ne pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o prokuratūrai dėl kaltinamojo akto trūkumų šalinimo, t. y. šis proceso etapas, kai byla pirmą kartą buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, yra netekęs savo reikšmės, nes nepasiekė tikslo – nebuvo priimtas baigiamasis procesinis dokumentas, o byla nebuvo užbaigta. Be to, kaip jau buvo minėta, (duomenys neskelbtini) nei pati rengė civilinį ieškinį (duomenys neskelbtini) vardu, nei vėliau jį tikslino. Atkreiptinas dėmesys, jog (duomenys neskelbtini) turi savo teisininkų, kurie būtų galėję civilinę ieškovę atstovauti proceso metu, todėl sprendimas samdytis teisininkę – (duomenys neskelbtini), kuri nedirba (duomenys neskelbtini), buvo savanoriškas, bet neprivalomas, priimtas galbūt siekiant užsitikrinti profesionalesnį paslaugų suteikimą. Pažymėtina, jog prijungimui prie baudžiamosios bylos medžiagos buvo pateikti 2018 m. birželio 20 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 19, b. l. 46) ir atliktą apmokėjimą patvirtinantis išrašas (t. 19, b. l. 47), iš kurių matyti, jog civilinė ieškovė (duomenys neskelbtini) atstovei (duomenys neskelbtini) už atstovavimą, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) apeliacinės instancijos teisme, sumokėjo 980,10 Eur. Būtina įvertinti, jog (duomenys neskelbtini) R. D.-K. (duomenys neskelbtini), nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme pirmą kartą, neatstovavo, t. y. nedalyvavo nė viename posėdyje, o tik parengė atsiliepimą į apeliacinius skundus, iš kurių prokuratūros apeliacinis skundas buvo paliktas nenagrinėtas, o nuteistojo A. S. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, ir baudžiamoji byla buvo grąžinta prokuratūrai.

29.4. Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog priteistas proceso išlaidų atlyginimas – 3 986,13 Eur, daugiau nei du kartus viršija nuteistajam A. S. paskirtą 1 129 Eur dydžio baudą. A. S. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ir šiuo metu dirbantis, tačiau numatyti finansiniai įpareigojimai kartu su priteistu 1 730 Eur turtinės žalos atlyginimu gali tapti jam nepakeliama finansinė našta, kas galbūt ne tik pasunkintų turtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą, bet taip pat savaime daro nubaudimą neaktualiu, o tiksliau pažeidžia proporcingumo ir non bis in idem principus, nes priteistas proceso išlaidų atlyginimo dydis gali būti prilyginamas antrai piniginei bausmei. Teismo priteisiamas proceso išlaidų atlyginimo už (duomenys neskelbtini) suteiktas paslaugas dydis neturi padaryti žalos atlyginimo neįmanomu ar asmens nubaudimą už padarytus nusikalstamus veiksmus nustumti į antrą planą, t. y. pagrindinis baudžiamojo proceso tikslas ir jo paskirtis yra išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis), o visiškas proceso išlaidų atlyginimas tikrai nėra įvardijamas esminiu ar pagrindiniu proceso tikslu. Atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas išsamiau priteisiamo proceso išlaidų atlyginimo neargumentavo, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad 3 986,13 Eur proceso išlaidų priteisimas iš nuteistojo A. S. yra nepagrįstas. Įvertinus atstovavimo apimtį, proceso sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, reikalingas teisines paslaugas, taip pat prašomą priteisti išlaidų dydį, nuteistojo turtinę padėtį, apeliacinės instancijos teismas mažina iš nuteistojo A. S. priteisiamą proceso išlaidų atlyginimą (duomenys neskelbtini) paslaugoms apmokėti iki 1 000 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 10 d. nuosprendį:

(duomenys neskelbtini) iš nuteistojo A. S. priteistą proceso išlaidų sumą – 3 986,13 Eur, skirtą teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti, sumažinti iki 1 000 Eur.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Kristina KakurinėSavinijus KatauskasDalia Kursevičienė