Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aldonos Tilindienės ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dombold“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dombold“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Domus Maior“ dėl avanso, sumokėto pagal preliminariąją sutartį, grąžinimo, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Domus Maior“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Dombold“ dėl baudos ir kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Evalda investicijos“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1.1. Teismas, nepaisant sutarties nuostatų, nusprendė, kad preliminariosios sutarties Nr. 2 8.5 papunktyje nurodyti 250 000 Eur laikomi minimaliais atsakovės patirtais nuostoliais. Tačiau teismo priteista netesybų suma yra akivaizdžiai neproporcinga, kadangi tai yra objektyviai labai didelė pinigų suma. Atsakovei priteistos 250 000 Eur netesybos sudaro 16,7 proc. viso sandorio vertės (1 500 000 Eur). Be to, teismas nesiaiškino ir atsakovė nepateikė duomenų apie tai, kokius nuostolius ji realiai patyrė dėl nesudarytos sutarties ir (ar) patyrė juos iš viso. Nekilnojamojo turto rinkos kainos nuolat auga, todėl labai tikėtina, kad atsakovė nuostolių nepatyrė.

1.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės veiksmuose, kuomet ji nepateikė ieškovei reikalingos dokumentacijos, nėra kaltės. Atsakovei buvo žinoma, kad ieškovė turto įsigijimui planavo gauti finansavimą iš finansų įstaigos. Ieškovė dėl finansavimo kreipėsi ir finansavimo sąlygas derino su UAB „SME Finance“, kuri nurodė, kad be kitų reikiamų dokumentų finansavimo įvertinimui reikia pateikti informaciją apie objekte esančias komunikacijas, inžinerinius tinklus, inžinerinius statinius ir objekto nuotraukas. Dėl to ieškovė ir kreipėsi į atsakovę, kad ši pateiktų schemas. Atsakovei atsakius, kad tokių dokumentų neturi, UAB „SME Finance“ atsisakė išduoti kreditą.

1.3. Atsakovės pozicija, kad ji neturi ieškovės prašomos schemos finansavimui gauti yra labai jai patogi, kadangi atsakovė turėjo suprasti, jog nepateikus šios schemos, ieškovė negaus finansavimo, nebus sudaryta pagrindinė sutartis ir atsakovei liks turtas bei bus prielaida reikalauti sutartinių netesybų. Teismas susidariusios situacijos atsakovės kaltės kontekste nevertino, nepagrįstai konstatuodamas, kad ieškovė neva nepagrįstai, formaliai, reikalaudama neegzistuojančio dokumento, taip siekė vilkinti pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą. Atsakovės atsakymas, kad ji šios schemos neturi yra laikomas nepakankamu bendradarbiavimo pareigos vykdymu.

1.4. Teismas atsisakydamas apklausti kaip liudytoją I. J., kuris iš ieškovės pusės dalyvavo derybose dėl preliminariosios sutarties tarp šalių sudarymo, nepagrįstai apribojo ieškovės teisę įrodyti ieškinio dalyką bei iš esmės neišsiaiškino dėl preliminariosios sutarties Nr. 2 8.3 ir 8.5 papunkčių esmės ir kitų reikšmingų aplinkybių. Teismas netinkamai ir neobjektyviai išnagrinėjo civilinę bylą bei priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

1.5. Ieškovė prašo priimti naują įrodymą – ieškovės atstovo 2025 m. gegužės 14 d. elektroninio laiško kopiją UAB „SME finance“, kuriuo prašoma pateikti informaciją kokių dokumentų, susijusių su nekilnojamojo turto įsigijimu, UAB „SME finance“ prašė iš ieškovės; 2025 m. gegužės 14 d. UAB „SME finance“ atsakymą į ieškovės atstovo elektroninį laišką bei 2024 m. gegužės 3 d. UAB „SME finance“ preliminarų finansavimo pasiūlymą. Ieškovės vertinimu, šie nauji įrodymai pagrindžia, kad turto įsigijimui buvo bandoma gauti finansavimą bei kokie dokumentai buvo reikalingi.

2. Atsakovė UAB „Domus Maior“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovei visa esminė informacija apie parduodamą turtą buvo atskleista ir pateikta dar 2023 m. spalio 3 d. Tuo pačiu teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantės reikalaujamos schemos atsakovė neturi. Atsakovė pateikė visus jos dispozicijoje buvusius dokumentus. Tuo pačiu ieškovės reikalauta schema apskritai neegzistavo ir objektyviai negalėjo būti atsakovės pateikta. Tai aiškiai patvirtina, kad ieškovės bandymas perkelti atsakomybę dėl nesudarytos pagrindinės sutarties atsakovei yra nepagrįstas.

2.2. Priešingai nei nurodo ieškovė, preliminaraus pasiūlymo turinys neleidžia daryti išvados, kad schema kredito įstaigai buvo būtina. Ieškovei pateiktoje informacijoje apie turtą atsispindėjo visi kredito įstaigos reikalauti duomenys tiek apie sklype esančius inžinerinius, tiek komunikacinius tinklus. Be to, preliminarus pasiūlymas kelia pagrįstų abejonių dėl jo aktualumo apeliantės finansavimo galimybių vertinimo kontekste. Preliminariuoju pasiūlymu prašoma pateikti 2023 m. UAB „Dombold“ finansines ataskaitas, nors bendrovė įsteigta tik 2024 m. sausio 22 d.

2.3. Ieškovės pateikiamas naujas dokumentas neįrodo, kad būtent dėl tariamo schemos nepateikimo finansavimas nebuvo suteiktas. Priešingai, pateiktas preliminarus pasiūlymas iš viso nenumato jokių aiškių ir konkrečių sąlygų, kurių nesilaikymas būtų pagrindas atsisakyti finansuoti ieškovę. Be to, būtent tik po preliminaraus pasiūlymo dienos ieškovė pirmą kartą, t. y. 2024 m. gegužės 16 d., kreipėsi į atsakovę su pranešimu (pasiūlymu) „Dėl pateiktos pretenzijos ir pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo“. Pastarajame pranešime ieškovė pirmą kartą nurodė, kad negavusi schemos ji prarado galimybę gauti finansavimą. Tai reiškia, kad tuo metu net pati ieškovė nenurodė aplinkybių dėl tariamos schemos trūkumo kaip pagrindinės ar vienintelės kliūties finansavimui gauti. Ieškovė apie finansavimo galimybės praradimą apskritai nebuvo užsiminusi iki pat 2024 m. gegužės 16 d.

2.4. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nuo 2023 m. gruodžio 20 d. iki 2024 m. balandžio 25 d., kai pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo terminas atsakovės buvo pratęstas 3 kartus, nei ieškovė, nei trečiasis asmuo, schemos pateikti neprašė.

2.5. Ieškovė nepagrįstai remiasi kasacinio teismo suformuluota praktika, grįsdama neva per didelį ir baudinio pobūdžio netesybų dydį. Ieškovės nurodyta kasacinio teismo praktika yra visiškai nesusijusi su preliminariosiomis nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimis. Be to, skiriasi faktinės aplinkybės.

2.6. Ieškovės teiginiai, kad netesybos laikytinos baudinėmis, o ne kompensuojamosiomis, neturi jokios teisinės reikšmės vertinant teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Ieškovės pagal preliminariąją sutartį Nr. 2 mokėtina bauda, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo ieškovė, yra kompensuojamojo pobūdžio. Be to, teismui konstatavus, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės, atsakovė turėjo pagrindą jai taikyti preliminariojoje sutartyje Nr. 2 numatytą atsakomybę. Nagrinėjamu atveju ieškovė ir atsakovė iš anksto susitarė dėl netesybų dydžio tam, kad nei ieškovei, nei atsakovei nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, taip sumažinant įrodinėjimo naštą. Šiuo atveju ieškovė neįrodinėjo, kad sutarties sąlyga dėl netesybų taikymo yra siurprizinė, jog ji neturėjo realios galimybės derėtis dėl jų dydžio. Kita vertus, preliminariąją sutartį Nr. 2 parengė pati ieškovė (jos atstovas).

2.7. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad teismas atsisakė byloje apklausti I. J.. Visas I. J. faktinis dalyvavimas sudarant preliminariąsias sutartis, atsakovės buvo detaliai nurodytas dar 2024 m. gruodžio 23 d. atsiliepime į ieškinį. Būtent nuo šio momento ieškovė turėjo visas objektyvias galimybes teikti procesinį prašymą dėl liudytojo apklausos. Tačiau prašymas dėl liudytojo apklausos buvo pateiktas tik 2025 m. kovo 6 d.

2.8. Atsakovės vertinimu, nėra pagrindo priimti į bylą ieškovės pateiktą naują įrodymą – kredito įstaigos UAB „SME Finance“ 2024 m. gegužės 3 d. raštą, nes ieškovė dar ieškinyje aiškiai suformulavo poziciją, kad pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, jai nepateikus schemos. Akivaizdu, kad šį įrodymą ieškovė turėjo nuo pat bylos pradžios, todėl galėjo pateikti anksčiau.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, ex officio (savo iniciatyva) nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl esminių faktinių aplinkybių

2. Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Evalda investicijos“ ir atsakovė UAB „Domus Maior“ 2023 m. gruodžio 20 d. pasirašė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (sutartyje nurodyta data – 2023 m. gruodžio 15 d.), kuria susitarė, pardavėja įsipareigoja parduoti pradinei pirkėjai, o pradinė pirkėja įsipareigoja nupirkti iš pardavėjos nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini): žemės sklypą su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ligoninę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – ligoninę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – kiemo aptvėrimą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

3. Preliminariosios sutarties Nr. 1 4.1.1 papunktyje šalys susitarė, kad dalį pirkimo kainos (avansą), t. y. 200 000 Eur pradinė pirkėja sumokės pardavėjai per 10 dienų nuo šios sutarties pasirašymo. Šalys taip pat susitarė, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis tarp pradinės pirkėjos ir pardavėjos turi būti pasirašoma ir notariškai tvirtinama šalių pasirinktame Lietuvos Respublikos notarų biure ne vėliau kaip iki 2024 m. vasario 12 d. su galimybe šalių susitarimu pratęsti 30 dienų laikotarpiui, jei iškiltų nenumatytų sąlygų dėl banko finansavimo ar kitų nenumatytų atvejų (3.1 papunktis).

4. Byloje taip pat nustatyta, kad pradinė pirkėja pagal preliminariąją sutartį Nr. 1 pareigą sumokėti avansą praleido 21 dieną, nes 200 000 Eur avansas buvo sumokėtas tik 2024 m. sausio 19 d.

5. 2024 m. kovo 29 d. susitarimu trečiasis asmuo ir atsakovė susitarė, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis tarp pradinės pirkėjos ir pardavėjos turi būti pasirašoma ir notariškai tvirtinama šalių pasirinktame Lietuvos Respublikos notarų biure ne vėliau kaip iki 2024 m. gegužės 20 d. Šiame susitarime taip pat buvo numatyta, kad už galimybę pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminą, pradinė pirkėja įsipareigoja sumokėti 5 000 Eur kompensaciją į pardavėjai priklausančią sąskaitą iki 2024 m. balandžio 3 d. (imtinai). Pradinei pirkėjai neįvykdžius papildomo susitarimo 2 punkte numatyto įsipareigojimo, pagrindinė sutartis turės būti pasirašoma ir notariškai tvirtinama pardavėjos pranešime nurodytu terminu.

6. Atsakovei 5 000 Eur kompensacija buvo sumokėta 2024 m. balandžio 3 d. Kompensaciją sumokėjo G. B..

7. Ieškovė UAB „Dombold“, atsakovė UAB „Domus Maior“ ir trečiasis asmuo UAB „Evalda investicijos“ 2024 m. balandžio 19 d. pasirašė susitarimą dėl teisių ir pareigų perleidimo pagal 2023 m. gruodžio 15 d. preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį. Pagal šį susitarimą, pradinė pirkėja perleido naujajai pirkėjai (ieškovei) visas teises ir pareigas, kylančias iš ir susijusias su preliminariąja sutartimi Nr. 1, įskaitant pradinės pirkėjos reikalavimo teises į preliminariosios sutarties Nr. 1 pagrindu pradinės pirkėjos pardavėjai sumokėtą avansą ir jo vardu sumokėtą kompensaciją, atitinkamai naujoji pirkėja (ieškovė) perėmė iš pradinės pirkėjos visas teises ir pareigas, kylančias iš ir susijusias su preliminariąja sutartimi Nr. 1, įskaitant pradinės pirkėjos reikalavimo teises į preliminariosios sutarties Nr. 1 pagrindu pradinės pirkėjos pardavėjai sumokėtą avansą.

8. Ieškovė ir atsakovė 2024 m. balandžio 19 d. pasirašė preliminariąją sutartį Nr. 2, kuria atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovei nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Taip pat iki 2024 m. gegužės 20 d. buvo pratęstas pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo terminas. Ieškovė, perėmusi pradinės pirkėjos teises ir pareigas, įsipareigojo iki 2024 m. balandžio 24 d. sumokėti atsakovei 5 000 Eur kompensaciją. Taip pat ieškovė prisiėmė pareigą iki 2024 m. gegužės 9 d. sumokėti atsakovei papildomą 50 000 Eur turto kainos dalį.

10. 2024 m. balandžio 25 d. atsakovė elektroniniu paštu gavo ieškovės prašymą pateikti jai turto sklypo ir pastatų komunikacijų schemą. Prašydama dokumentų ieškovė nurodė, kad jie yra reikalingi norint ieškovei tinkamai ir laiku vykdyti iš preliminariosios sutarties Nr. 2 kylančius įsipareigojimus. Pateikti šiuos dokumentus atsakovę dar 2024 m. balandžio 24 d. paprašė „Ajus Group“ įmonių grupės darbuotoja M. A.. Atsakovės direktorius M. A. nurodė, kad schemos neturi, o visą turimą turto dokumentaciją jau buvo pateikęs gerokai anksčiau.

11. Atsakovė 2024 m. gegužės 13 d. išsiuntė ieškovei pranešimą „Dėl preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo“. Atsakovė pranešime nurodė tokias aplinkybes: ieškovė praleido 2024 m. balandžio 19 d. susitarimo 2.3 papunktyje įtvirtintą pareigą atsakovei iki 2024 m. balandžio 24 d. sumokėti 5 000 Eur kompensaciją; ieškovė praleido preliminariosios sutarties Nr. 2 4.1.2 papunktyje įtvirtintą pareigą atsakovei iki 2024 m. gegužės 9 d. sumokėti 50 000 Eur papildomą turto kainos dalį (avansą). Atsakovė informavo ieškovę, kad preliminarioji sutartis Nr. 2 bus laikoma nutraukta dėl ieškovės kaltės remiantis 8.5 papunktyje nurodytu pagrindu. Atsakovė suteikė ieškovei 7 dienų terminą nurodytiems pažeidimams ištaisyti.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

15. Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas reglamentuojamas CPK 314 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

16. Sprendžiant dėl nagrinėjamu atveju pateiktų naujų rašytinių įrodymų priėmimo, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo priimtus, ištirtus bei įvertintus įrodymus. Pažymėtina, kad ieškovės pateikiamuose įrodymuose atspindimos aplinkybės egzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovė apie jų buvimą neabejotinai žinojo, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, naujų įrodymų teikimas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka stadijoje nepagrįstas objektyviomis priežastimis, negalima daryti išvados, jog galimybė ir (ar) būtinybė pateikti šiuos įrodymus iškilo tik apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujų įrodymų į bylą nepriima.

Dėl pareigos grąžinti sumokėtą avansą pagal preliminariąją sutartį

19. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pradinė pirkėja (trečiasis asmuo) ir atsakovė 2023 m. gruodžio 20 d. pasirašė preliminariąją sutartį Nr. 1, kuria atsakovė įsipareigojo parduoti turtą už 1 488 888 Eur (preliminariosios sutarties Nr. 1 4.1 papunktis). Šalys taip pat susitarė, kad pradinė pirkėja dalį pirkimo kainos (avansą), t. y. 200 000 Eur sumokės į pardavėjos sąskaitą per 10 dienų nuo šios sutarties pasirašymo (preliminariosios sutarties Nr. 1 4.1.1 papunktis). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pradinė pirkėja sumokėjo pardavėjai avansą tik 2024 m. sausio 19 d. (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 10). Be kita ko, pradinė pirkėja šia sutartimi garantavo pardavėjai, kad iki preliminariosios sutarties sudarymo ji susipažino su nekilnojamuoju turtu, jo teisine ir faktine būkle, registro duomenimis, jam taikomais mokesčiais, taip pat, jog nekilnojamasis turtas visiškai atitinka pradinės pirkėjos keliamus reikalavimus bei mokamą pirkimo kainą (preliminariosios sutarties Nr. 1 5.2.7 papunktis). Pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2024 m. vasario 12 d. (preliminariosios sutarties Nr. 1 3.1 punktas).

20. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad 2024 m. balandžio 19 d. pradinė pirkėja, ieškovė ir atsakovė sudarė susitarimą, kuriuo ieškovė perėmė visas teises ir pareigas pagal preliminariąją sutartį Nr. 1. Už galimybę perleisti reikalavimo teises pagal šį susitarimą naujoji pirkėja (ieškovė) įsipareigojo sumokėti pardavėjai 5 000 Eur kompensaciją iki 2024 m. balandžio 24 d. (susitarimo 2.3 papunktis). Tą pačią dieną buvo sudaryta ir nauja preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis. Preliminariąja sutartimi Nr. 2 šalys nustatė naujus ieškovės, kaip būsimos turto pirkėjos, įsipareigojimų terminus, taip pat buvo iki 2024 m. gegužės 20 d. pratęstas ir pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo terminas. Suėjus šiam terminui, laikoma, kad preliminariosios sutarties terminas pasibaigė. Byloje nėra ginčo, kad nustatytu terminu pagrindinė sutartis šalių nebuvo sudaryta.

21. Bylos duomenys taip pat pagrindžia, kad preliminariąja sutartimi Nr. 2 šalys susitarė, jog dalis pirkimo kainos (avansas), t. y. 200 000 Eur yra sumokėta į pardavėjos sąskaitą iki šios sutarties pasirašymo ir laikoma pirkėjos tinkamai sumokėtu avansu (preliminariosios sutarties Nr. 2 4.1.1 papunktis). Ieškovė taip pat įsipareigojo sumokėti papildomą dalį pirkimo kainos (papildomą avansą), t. y. 50 000 Eur iki 2024 m. gegužės 3 d. (preliminariosios sutarties Nr. 2 4.1.2 papunktis). Į bylą nepateikti įrodymai, kad ieškovė įvykdė sutartinius įsipareigojimus, t. y. sumokėjo į atsakovės sąskaitą 5 000 Eur kompensaciją bei 50 000 Eur papildomą avansą.

22. Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį, pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pavyzdžiui, pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018).

23. Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015; 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-378/2020, 23 punktas).

24. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad ieškinys dėl avanso grąžinimo galėtų būti atmestas tik atsakovui įrodžius, jog ieškovas nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Jeigu netesybų mokėjimo pagrindas pagal preliminariosios sutarties nuostatas yra pagrindinės sutarties nesudarymas ir nustatyta, kad kita šalis tinkamai vykdė pareigas pagal sutartį ir neprisidėjo prie pagrindinės sutarties nesudarymo (nesutrukdė kitai šaliai sudaryti pagrindinę sutartį), tai tokios sutartinės nuostatos yra pagrindas asmeniui taikyti netesybas, nebent jis įrodytų sutartinę civilinę atsakomybę šalinančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 40, 42 punktai).

25. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovės 200 000 Eur avansą, įrodinėja, kad pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, jai nepateikus ieškovės prašomų dokumentų (schemos), kurie buvo ieškovei reikalingi norint gauti finansavimą.

26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovei ir jos valdymo organams visa esminė informacija apie parduodamą turtą buvo atskleista dar sudarant preliminariąją sutartį Nr. 1, nurodant, jog atsakovė schemos apskritai neturi. Tačiau, nepaisant to, ieškovė toliau tęsė derybas dėl ginčo sandorio. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja grąžinti avansą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje esančius įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai.

27. Kaip teisingai nagrinėjamu atveju pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė dar iki preliminariosios sutarties Nr. 1 sudarymo, t. y. 2023 m. spalio 3 d., pateikė pradinei pirkėjai visus su turtu susijusius dokumentus: sklypo planus, kadastrinių matavimų bylas, išrašą iš valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro. Pradinė pirkėja daugiau jokių dokumentų iš atsakovės nereikalavo pateikti, o pasirašydama preliminariąją sutartį Nr. 1 patvirtino, kad turtą yra apžiūrėjusi iš anksto, taip pat yra susipažinusi su visa jo dokumentacija (preliminariosios sutarties Nr. 1 5.2.4 ir 5.2.7 papunkčiai). Ieškovė taip pat patvirtino, kad iki preliminariosios sutarties Nr. 2 sudarymo ji susipažino su turtu, jo teisine ir faktine būkle, registro duomenimis bei jam taikomais mokesčiais (preliminariosios sutarties Nr. 2 5.2.7 papunktis). Preliminariosios sutarties Nr. 2 5.2.6 papunktyje šalys susitarė, kad atsakovė turtą parduoda tokios būklės, koks yra, dėl to jokių pretenzijų ieškovė atsakovei neturi ir ateityje nereikš.

28. Nors ieškovė tvirtina, kad atsakovei buvo žinoma, jog turtui įsigyti bus imamas finansavimas, teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė neturi esminės reikšmės, nes jei ieškovė ir ketino gauti finansavimą turtui įsigyti, ji dar prieš preliminariosios sutarties Nr. 2 pasirašymą turėjo kreiptis į kredito įstaigą ir sužinoti visas kreditavimo sąlygas. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenurodytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Šiame straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas apima ir šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovei dar iki preliminariosios sutarties Nr. 2 sudarymo suderinus finansavimo sąlygas su kredito įstaiga, būtų aišku, kokie dokumentai reikalingi finansavimui gauti. Nagrinėjamu atveju preliminariojoje sutartyje Nr. 2 nebuvo numatyta pardavėjos pareiga perduoti pirkėjai būtent tokio specifiškumo dokumentą, o ieškovė patvirtino, jog ji apžiūrėjo ir susipažino su visa atsakovės perduota turto dokumentacija. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieškovė apie turtą turėjo visą jai reikiamą informaciją ir duomenis: jai, minėta, buvo perduoti žemės sklypo planas, statinių kadastrinių matavimų bylos. Tokios apimties dokumentai yra pakankami sudarant pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, vadinasi, atsakovė įsipareigojimus, numatytus preliminariojoje sutartyje Nr. 2, įvykdė tinkamai. Atsakovei teigiant, kad ieškovės prašomos schemos ji neturi ir preliminariojoje sutartyje nesant nustatyto įsipareigojimo perduoti būtent tokį dokumentą, negali būti reikalaujama atlikti tai, kas neįmanoma: perduoti dokumentaciją, kurios atsakovė neturi. Todėl ieškovės pretenzijos yra nepagrįstos.

29. Teisėjų kolegija pastebi ir tai, kad tik 2024 m. balandžio 25 d. atsakovė gavo iš ieškovės prašymą pateikti jai turto sklypo ir pastatų komunikacijų schemą, kai pirmoji preliminarioji sutartis buvo sudaryta dar 2023 m. gruodžio 20 d. Be to, pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties terminas tiek pradinės pirkėjos, tiek ieškovės prašymais jau buvo pratęsiamas kelis kartus, t. y. nuo 2024 m. vasario 12 d. iki 2024 m. gegužės 20 d.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad šalys pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarė būtent dėl ieškovės kaltės, t. y. ieškovei iki preliminariosios sutarties Nr. 2 sudarymo tinkamai nepasidomėjus, kokie dokumentai yra reikalingi finansavimui gauti ir preliminariojoje sutartyje Nr. 2 patvirtinus, jog ji yra susipažinusi su visa atsakovės turima turto dokumentacija. Teisėjų kolegija akcentuoja ir tai, kad atsakovė, įgyvendindama šalių bendradarbiavimo pareigą, ne vieną kartą pratęsė terminą pagrindinės sutarties sudarymui, ikisutartiniuose santykiuose elgėsi sąžiningai – pateikė visą reikalingą dokumentaciją bei informaciją apie parduodamą turtą, tiek pradinei pirkėjai 21 dieną vėluojant sumokėti avansą, tiek ieškovei neįvykdžius prisiimtų įsipareigojimų (nesumokėjus 5 000 Eur kompensacijos ir 50 000 Eur dalies pirkimo kainos (avanso)), vis tiek siekė pagrindinės sutarties sudarymo ir apie tai 2024 m. gegužės 17 d. informavo ieškovę, t. y. jog 2024 m. gegužės 20 d. 17.30 val. Vilniaus rajono 7–ajame notaro biure bus pasirašoma pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau ieškovė neatvyko. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta būtent dėl atsakovės kaltės, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovei nekyla pareiga grąžinti ieškovei 200 000 Eur avansą.

Dėl preliminariojoje sutartyje numatytų netesybų (baudos) priteisimo

31. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad šalys preliminariojoje sutartyje Nr. 2 tarėsi ne dėl minimalių, o maksimalių atsakovės nuostolių, tokiu būdu apribojant ieškovės atsakomybę iki 250 000 Eur. Be to, ieškovės vertinimu, netesybų suma yra akivaizdžiai neproporcinga, kadangi tai yra objektyviai labai didelė pinigų suma. Tokio dydžio netesybos akivaizdžiai laikytinos baudinėmis, o ne kompensuojamosiomis. Ieškovė taip pat nurodo, kad teismas iš viso nesiaiškino kokius nuostolius atsakovė patyrė ir ar iš viso jie buvo patirti. Teisėjų kolegija su nurodytais ieškovės argumentais nesutinka.

32. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalys netesybas nustato siekdamos keleto tikslų. Pirmiausia, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą šalims dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005) bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-916/2023, 19 punktas).

34. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Taigi, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-916/2023, 20, 21 punktai).

35. Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 30 punktas; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 68 punktas).

36. Nagrinėjamu atveju preliminariosios sutarties Nr. 2 8.5 papunktyje šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu ieškovė laiku nesumoka viso avanso, laikoma, jog turto pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta dėl ieškovės kaltės. Tokiu atveju atsakovė, raštu informavusi apie tai ieškovę ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas turi teisę vienašališkai nesikreipdama į teismą nutraukti preliminariąją sutartį Nr. 2, jeigu ieškovė per minėtą 7 kalendorinių dienų terminą nepašalina pažeidimo. Tokiu atveju ieškovė privalo sumokėti 250 000 Eur dydžio baudą. Jei avansas yra sumokėtas, jis įskaitomas į baudą. Jei visas avansas (250 000 Eur) iki nutraukimo nėra sumokėtas, ieškovė privalo sumokėti likusią baudos dydžio dalį ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo atsakovės pareikalavimo. Šalių susitarimu ši suma laikoma maksimaliais atsakovės nuostoliais.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė turėjo galimybę susipažinti su preliminariosios sutarties Nr. 2 sąlygomis, ypač jei remiantis atsakovės argumentais, jos projektą parengė būtent ieškovės atstovas. Byloje nėra duomenų, kad ji nesutiko su preliminariojoje sutartyje Nr. 2 8.5 papunktyje nustatytu baudos dydžiu ar prašė nustatyti mažesnes netesybas. Pirmoji preliminarioji sutartis sudaryta 2023 m. gruodžio 20 d., kurios pagrindu trečiasis asmuo (pradinė pirkėja) sumokėjo atsakovei dalį pirkimo kainos – 200 000 Eur. Antroji preliminarioji sutartis sudaryta 2024 m. balandžio 19 d., kurios 4.1.2 papunkčiu ieškovė iki 2024 m. gegužės 3 d. įsipareigojo sumokėti atsakovei papildomai 50 000 Eur. Į bylą nebuvo pateikti įrodymai, kad ieškovė įvykdė šią prievolę.

38. Iš to darytina išvada, kad preliminariosios sutarties Nr. 2 8.5 papunktyje šalys susitarė dėl netesybų dydžio ir nors ieškovė tvirtina, jog jos yra neprotingai didelės, tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017, 43 punktas; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017, 36 punktas).

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad netesybos yra neprotingai didelės ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jų nesumažino. Abi preliminariosios sutarties šalys – verslininkės. Iš byloje esančių duomenų („In Real“ nekilnojamojo turto brokerės 2024 m. kovo 7 d. parengto turto pardavimo pasiūlymo (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 14)), galima daryti išvadą, kad ieškovė neketino įsigyti ir naudoti turto savo veiklai vykdyti, bet ketino jį parduoti tretiesiems asmenims. Įvertinus sandorio kainą (1 500 000 Eur) netesybos sudaro 16,70 proc. visos turto pardavimo kainos. Ieškovė žinojo savo finansinę padėtį, todėl galėjo realiai įvertinti galimybę įvykdyti sutarties sąlygas. Ieškovė taip pat žinojo preliminariosios sutarties Nr. 2 nutraukimo priežastis. Dėl to teisėjų kolegijos vertinimu, ji, būdama verslininke, turėjo įvertinti sutarties sąlygas ir galimybę jas įvykdyti.

40. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su ieškovės argumentu, kad atsakovė turėjo įrodyti patirtų nuostolių dydį. Preliminariojoje sutartyje šalys susitarė dėl konkretaus baudos dydžio. Ieškovė su tokia sąlyga sutiko, jos neginčijo, neprašė sumažinti nustatyto baudos dydžio. Preliminariojoje sutartyje Nr. 2 nustatyta bauda skatino ieškovę įvykdyti prievolę ir apribojo jos atsakomybę už sutarties sąlygų nevykdymą. Kadangi šalys susitarė dėl konkretaus dydžio netesybų, skolininkė negali jo ginčyti. Be to, bet koks atidėtas pardavimas ir naujo pirkėjo paieškos visada sukelia finansinių nuostolių pardavėjui (laiko ir lėšų požiūriu). Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nusprendžia, kad nėra pagrindo mažinti netesybas. Byloje taip pat nenustatyta, kad netesybų dydis pažeidžia teisingumo, sąžiningumo principus, nes kaip jau minėta, ieškovė neįvykdė preliminariąja sutartimi Nr. 2 prisiimtų prievolių, dėl kurių buvo nutraukta preliminarioji sutartis ir dėl to nesudaryta pagrindinė sutartis, kurios kaina 1 500 000 Eur.

41. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalys preliminariojoje sutartyje Nr. 2 susitarė dėl pagrįsto dydžio 250 000 Eur baudos. Nurodytas netesybų dydis nelaikytinas aiškiai per dideliu ar neprotingu, atsižvelgiant ne tik į neįvykdytos prievolės pobūdį, bet ir į tai, kad dėl ieškovės neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų nutraukta preliminarioji sutartis, nesudaryta pagrindinė sutartis. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo netesyboms mažinti (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

Dėl kompensacijos ir delspinigių priteisimo

42. Atsakovė priešieškiniu taip pat prašė priteisti iš ieškovės 5 000 Eur kompensaciją pagal susitarimą bei šalių sutartus 0,04 proc. delspinigius už savo sutartinių įsipareigojimų terminų praleidimą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nustatytais terminais neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, patenkino šiuos atsakovės prašymus.

43. Susitarimo 2.3 papunkčiu šalys susitarė, kad už galimybę perleisti ieškovei reikalavimo teises pagal preliminariąją sutartį Nr. 1, ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei 5 000 Eur kompensaciją iki 2024 m. balandžio 24 d. Į bylą nebuvo pateikti įrodymai patvirtinantys, kad ieškovė šį susitarimą įvykdė. Byloje nustatyta ir tai, kad ieškovė šio įsipareigojimo neįvykdė ir atsakovei 2024 m. gegužės 2 d. išsiuntus ieškovei pranešimą (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 26), kuriuo nustatė papildomą 7 dienų terminą aukščiau nurodytam pažeidimui ištaisyti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį priešieškinio reikalavimą patenkino.

44. Ieškovei nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, atsakovė 2024 m. gegužės 22 d. išsiuntė pranešimą dėl preliminariosios sutarties Nr. 2 nutraukimo. Atsakovė nurodė, kad preliminariąją sutartį Nr. 2 nutraukia 8.5 papunktyje numatytu pagrindu bei informavo, jog ieškovė per 3 darbo dienas privalo sumokėti ne tik nesumokėto avanso (50 000 Eur) dalį, bet ir 5 000 Eur kompensaciją su apskaičiuotais delspinigiais.

45. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo laikotarpį iki ieškinio teisme priėmimo (t. y. bylos iškėlimo) dienos.

46. Tiek susitarimo 4.2 papunktis, tiek preliminariosios sutarties Nr. 2 7.2 papunktis numatė, kad ieškovei praleidus savo sutartinių įsipareigojimų terminus, ji atsakovei įsipareigojo mokėti 0,04 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

47. Šiuo atveju pagal preliminariąją sutartį Nr. 2 ieškovės nesumokėta suma sudaro 50 000 Eur, o pagal susitarimą – 5 000 Eur. Iš viso 55 000 Eur. Taigi bendra delspinigių suma sudaro 3 960 Eur (55 000 x 0,04/100 x 180).

48. Pabrėžtina, kad ieškovė, net ir praleidusi prievolių įvykdymo terminą, iki pat preliminariosios sutarties Nr. 2 nutraukimo turėjo pakankamai laiko įvykdyti įsipareigojimus atsakovei, tačiau to nepadarė, taigi jai tenka dėl to kilusios neigiamos pasekmės.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

49. Pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą apeliantė įrodinėja taip pat tuo, kad teismas nepatenkino jos prašymo apklausti liudytoju I. J.. Ieškovė tvirtina, kad I. J. dalyvavo derybose dėl preliminariosios sutarties Nr. 2 tarp šalių sudarymo, t. y. jam, kaip vienam iš šiose derybose dalyvavusių asmenų, yra žinomos preliminariosios sutarties Nr. 2 sudarymo aplinkybės ir tikrieji šalių ketinimai. Ieškovės įsitikinimu, I. J. galėjo patvirtinti aplinkybes dėl preliminariosios sutarties Nr. 2 8.3 ir 8.5 papunkčiuose nurodyto šalių susitarimo apriboti kaltosios šalies atsakomybę pagrindinės sutarties nesudarymo atveju.

50. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsisakymas apklausti liudytojus yra atsisakymas priimti į bylą norimus pateikti įrodymus, todėl šie veiksmai kvalifikuojami pagal CPK 181 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006).

51. Spręsdamas prašymą dėl liudytojų apklausos, teismas turi įvertinti, ar konkretus asmuo gali būti liudytojas (CPK 189 straipsnis), ar prašymas paduotas laikantis tvarkos (CPK 190 straipsnis), ar liudytojas galės nurodyti aplinkybes, susijusias su byla (CPK 189 ir 180 straipsniai), ar turinčios reikšmės bylai aplinkybės gali būti įrodinėjamos liudytojų parodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis), ar prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau, o jo vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 181 straipsnio 2 dalis) ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2014; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

52. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodomi argumentai nesuteikia pagrindo teisėjų kolegijai kitaip nei pirmosios instancijos teismas vertinti liudytojo apklausos poreikį ir galimybes. CPK 42 straipsnio 5 dalis nustato, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė apie I. J. dalyvavimą sudarant preliminariąsias sutartis, nurodė dar atsiliepime į ieškinį. Pati ieškovė jau reikšdama ieškinį neabejotinai žinojo, kad I. J. aktyviai veikė sudarant abi preliminariąsias sutartis. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieškovė turėjo visas galimybes teikti procesinį prašymą dėl liudytojo apklausos anksčiau, jeigu manė, jog šio asmens parodymai galėtų būti reikšmingi, sprendžiant ginčą. Be to, pažymėtina ir tai, kad ieškovė dar dublike (2025 m. sausio 13 d.) nurodžiusi, jog prašys apklausti liudytoju I. J., tokį prašymą pateikė tik po dviejų mėnesių, t. y. 2025 m. kovo 6 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad prašymas dėl šio liudytojo apklausos pareikštas pavėluotai ir jį atmetė.

53. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas klausimas ar egzistuoja pagrindas ieškovei grąžinti avansą, t. y. buvo nustatinėjama dėl kurios šalies iš esmės nebuvo sudaryta pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis. Iš apeliacinio skundo argumentų nėra aišku, kokias konkrečias aplinkybes, susijusias su preliminariosios sutarties Nr. 2 8.3 ir 8.5 papunkčiais galėtų patvirtinti liudytojas. Tokių aplinkybių ieškovė nenurodė ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.

Dėl bylos procesinės baigties bei bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

54. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 16 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 329, 330 straipsniai).

55. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

56. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atlyginimą. Atsakovė pateikė duomenis (sąskaitą už teisines paslaugas, apmokėjimą patvirtinančio dokumento kopiją), kad patyrė 3 435,19 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės išlaidos už advokato teisinę pagalbą buvo patirtos 2025 m. liepos mėn., vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2025 m. I ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 337,7 Eur. Rekomendacijų 8.11 papunktis nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudaro 3 039,01 Eur (2 337,7 Eur x 1,3). Kadangi atsakovės prašoma priteisti suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, atsakovei iš ieškovės priteisiama 3 039,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Domus Maior“, juridinio asmens kodas 304577917, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dombold“, juridinio asmens kodas 306665127, 3 039,01 Eur (tris tūkstančius trisdešimt devynis eurus 1 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.