- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-24
- Bylos Nr.
- e2-247-370/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01234-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Domus Maior“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Dombold“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Domus Maior“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dombold“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dombold“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Domus Maior“ dėl avanso, sumokėto pagal preliminariąją sutartį, grąžinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Evalda investicijos“, ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Domus Maior“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Dombold“ dėl baudos ir kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „Evalda investicijos“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Dombold“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Domus Maior“ (toliau – ir atsakovė) 200 000 Eur negražintą avansą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „Evalda investicijos“ (toliau ir – trečiasis asmuo), ieškovė ir atsakovė 2024 m. balandžio 19 d. sudarė rašytinį susitarimą dėl teisių ir pareigų perleidimo pagal 2023 m. gruodžio 15 d. preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (toliau –susitarimas), kurio pagrindu šalys susitarė, kad: atsakovė (pardavėjas) ir trečiasis asmuo (pirkėjas) 2023 m. gruodžio 20 d. sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį dėl preliminariosios sutarties 2 punkto 1 dalyje nurodyto turto (žemės sklypo ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir turtas) pirkimo–pardavimo bei pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Pagal preliminariąją sutartį trečiasis asmuo atsakovei bankiniais pavedimais 2024 m. sausio 19 d. sumokėjo 200 000 Eur turto kainos dalį (toliau – avansas). Susitarimo pagrindu trečiasis asmuo perleido ieškovei (naujajai pirkėjai) visas teises ir pareigas, kylančias iš ir susijusias su preliminariąja sutartimi, įskaitant trečiojo asmens reikalavimo teises į preliminariosios sutarties pagrindu trečiojo asmens atsakovei sumokėtą avansą ir jo vardu sumokėtą kompensaciją, atitinkamai ieškovė perėmė iš trečiojo asmens visas teises ir pareigas, kylančias iš ir susijusias su preliminariąja sutartimi, įskaitant trečiojo asmens reikalavimo teises į preliminariosios sutarties pagrindu trečiojo asmens atsakovei sumokėtą avansą.
3. Nurodė, kad nepavykus sudaryti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, atsakovė 2024 m. gegužės 22 d. pateikė 2024 m. gegužės 17 d. pranešimą dėl preliminarios sutarties nutraukimo dėl trečiojo asmens kaltės. Ieškovės vertinimu, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ne dėl ieškovės kaltės, nes atsakovė nepateikė reikalaujamos dokumentacijos finansavimui gauti, todėl 2024 m. birželio 11 d. pateikė atsakovei pretenziją per 7 dienas grąžinti sumokėtą 200 000 Eur avansą į ieškovės banko sąskaitą, tačiau atsakovė į pateiktą pretenziją neatsakė.
4. Ieškinio reikalavimo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – atlikti įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovei priklausančiam nekilnojamajam turtui: žemės sklypui su statiniais, paskirtis – visuomeninės paskirties teritorijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1,8158 ha, adresu (duomenys neskelbtini); pastatui – Ligoninei, paskirtis – gydimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 4443,78 kv. m adresu (duomenys neskelbtini); pastatui – Ligoninei, paskirtis – gydimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 50006,74 kv. m, adresu (duomenys neskelbtini); kitiems inžineriniams statiniams – Kiemo aikštelei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1060 kv. m, adresu (duomenys neskelbtini); kitiems inžineriniams statiniams – Kiemo aptvėrimui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ilgis 123,33 m aukštis 1,50 m.
5. Nurodė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, taip pat yra tikimybė, kad atsakovė, siekdama išvengti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo, gali paslėpti jai priklausantį turtą, nes atsakovės atstovas R. Č., 2024 m. gruodžio 10 d. ieškovės atstovui I. J. žodžiu nurodė, jog atsakovė piniginių lėšų ir santaupų neturi ir planuoja perleisti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, todėl, siekiant užtikrinti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, būtina taikyti laikinąją apsaugos priemonę.
6. Atsakovė pareiškė priešieškinį, prašydama priteisti jai iš ieškovės 50 000 Eur baudą (avansą), 5 000 Eur kompensaciją, 3 960 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, atsakovės priešieškinį patenkino – priteisė atsakovei iš ieškovės 50 000 Eur baudą (avansą), 5 000 Eur kompensaciją, 3 960 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 58 960 Eur sumą nuo priešieškinio priėmimo dienos (2025 m. sausio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 13 614,08 Eur bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 16 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – atliko įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovės vardu registruotam nekilnojamajam turtui (žemės sklypui su statiniais, paskirtis – visuomeninės paskirties teritorijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1,8158 ha, adresu (duomenys neskelbtini); pastatui – Ligoninei, paskirtis – gydimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 4443,78 kv. m adresu (duomenys neskelbtini); pastatui – Ligoninei, paskirtis – gydimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 50006,74 kv. m, adresu (duomenys neskelbtini); kitiems inžineriniams statiniams – Kiemo aikštelei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1060 kv. m, adresu (duomenys neskelbtini); kitiems inžineriniams statiniams – Kiemo aptvėrimui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ilgis 123,33 m aukštis 1,50 m).
9. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė pateikė įrodymus, nurodė teisinius motyvus, padarė išvadą, jog ieškinys yra preliminariai pagrįstas.
10. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė antrąją sąlygą taikyti laikinąją apsaugos priemonę. Teismo vertinimu, atsakovės turtinė padėtis nėra žinoma, nes teismui nėra pateikti aktualūs duomenys apie atsakovės pajamas, turimą kilnojamąjį turtą, įsiskolinimus kreditoriams. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, net ir neturėdama nesąžiningų ketinimų neatsiskaityti su ieškove, gali tretiesiems asmenims perleisti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą. Teismo nuomone, laikinoji apsaugos priemonė neapribos atsakovės galimybių vykdyti veiklą, nes ji negalės perleisti jai priklausančio nekilnojamojo turto, tačiau galės jį valdyti ir juo naudotis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų faktinį ieškinio pagrindą. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad jai 2024 m. balandžio 25 d. pareikalavus, jog atsakovė pateiktų sklypo ir pastatų komunikacijų schemą (dokumentus), atsakovė šių dokumentų ieškovei nepateikė, t. y. dėl šios priežasties ieškovė prarado galimybę gauti finansavimą turtui įsigyti bei preliminariojoje sutartyje nustatytais terminais sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau ieškovė teismui nepateikė Lietuvoje veikiančios kredito įstaigos reikalavimo pateikti minėtus duomenis, taip pat nepateikė įrodymų, kad ji buvo pasikreipusi į kurią nors iš kredito įstaigų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė ieškinio reikalavimą grindžia tariamomis pasekmėmis, kurių byloje neįrodo nei vienas įrodymas.
11.2. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė įrodė antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą. Vienintelė aplinkybė, kurią ieškovė nurodė ir kuria teismas iš esmės vadovavosi, yra ta, kad 2024 m. gruodžio 10 d. atsakovė ieškovės atstovui I. J. žodžiu pranešė, jog ketina perleisti turtą kitai įmonei, o pati atsakovė pinigų ir santaupų neturi. Ieškovei nepateikus papildomų tariamą atsakovės nesąžiningumą pagrindžiančių įrodymų, taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai suvaržo atsakovės teises.
11.3. Pirmosios instancijos teismas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę, kuri neatitinka ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nėra susijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsauga byloje. Įrašas viešajame registre dėl nuosavybės teisės į turtą perleidimo draudimo nėra susijęs su ieškinyje reiškiamu materialaus pobūdžio reikalavimu (byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl avanso grąžinimo).
Atsiliepimas
12. Ieškovė su atsakovės atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
Šalies argumentai
12.1. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė įrodė pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą. Ieškovė kartu su ieškiniu nurodė aplinkybes ir pateikė įrodymus, kuriais įrodinėjo ieškinio reikalavimą, t. y. ieškovė, įrodinėdama aplinkybę, kad atsakovė nepateikė jai žemės sklypo ir pastatų komunikacijų schemos, prie ieškinio pridėjo elektroninio laiško kopiją, iš kurios matyti, jog 2024 m. balandžio 25 d. ieškovė paprašė atsakovės skubiai pateikti žemės sklypo ir pastatų komunikacijų schemą, tačiau atsakovė į ieškovės elektroninį laišką neatsakė, prašomo dokumento nepateikė ir atsiliepime į ieškovės ieškinį nepagrįstai nurodė, kad toks dokumentas neegzistuoja. Aplinkybė, kad atsakovė nepateikė žemės sklypo ir pastatų komunikacijų schemos, buvo nurodyta ir ieškovės atsakovei pareikštose pretenzijose, kurių buvimo ir išsiuntimo atsakovei faktą pagrindžiantys įrodymai buvo pridėti prie ieškinio.
12.2. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė įrodė antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, nes atsakovė atliko ir vis dar atlieka su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus – neteisėtai disponuoja ieškovės sumokėtu avansu, jo negrąžina ir tokius savo veiksmus bando pateisinti nepagrįstais teiginiais.
12.3. Pirmosios instancijos teismui taikius ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę, t. y. atlikus įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovės vardu registruotam nekilnojamajam turtui, yra užtikrinamas būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Kaip teisingai nurodė teismas, net ir neturėdama nesąžiningų ketinimų neatsiskaityti su ieškove, atsakovė gali perleisti turtą tretiesiems asmenims.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
15. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
16. Kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas preliminariai turi įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas dėl atsakovo veiksmų, nukreiptų išvengti būsimo išieškojimo. Nesant nors vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra. Atsakovė atskirajame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl pirmosios ir antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų.
17. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė įrodė pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, nes ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus ir nurodė teisinius motyvus, kuriais įrodinėja ieškinio reikalavimą. Atsakovės vertinimu, ieškovės ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, nes ieškovė į bylą nepateikė leistinų įrodymų, kurie pagrįstų faktinį ieškinio pagrindą.
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, atsakovės priešieškinį patenkino (žr. šios nutarties 7 punktą). Sprendimas šios nutarties priėmimo dieną dar nėra įsiteisėjęs, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad vien ši aplinkybė, jog ieškinys buvo atmestas, yra pagrindas pripažinti, kad ieškovė neįrodė pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Pažymėtina, kad pagal skundžiamos nutarties priėmimo dieną buvusias faktines aplinkybes, ieškovė pagrindė ieškinio reikalavimą, nes kartu su ieškiniu nurodė argumentus ir pateikė įrodymus, kuriais siekė pagrįsti ieškinio reikalavimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė įrodė pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą.
19. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė taip pat įrodė antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, nes teismui nėra pateikti aktualūs duomenys apie atsakovės pajamas, turimą kilnojamąjį turtą, įsiskolinimus kreditoriams, taip pat atsakovė, net ir neturėdama nesąžiningų ketinimų neatsiskaityti su ieškove, gali tretiesiems asmenims perleisti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą. Teismas padarė išvadą, kad laikinoji apsaugos priemonė neapribos atsakovės galimybių toliau vykdyti veiklą, t. y. atsakovė negalės perleisti jai priklausančio nekilnojamojo turto, tačiau galės jį valdyti ir juo naudotis.
20. Atsakovės vertinimu, aplinkybė, kad 2024 m. gruodžio 10 d. atsakovė atstovas ieškovės atstovui I. J. žodžiu pranešė, jog ketina perleisti turtą kitai įmonei, o pati atsakovė pinigų ir santaupų neturi, nepatvirtina grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nes ieškovė nepateikė tariamą atsakovės nesąžiningumą pagrindžiančių įrodymų. Taip pat nurodo, kad teismas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę, kuri neatitinka ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nėra susijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsauga byloje.
21. Grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti siejama su atsakovų elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo. Asmens nesąžiningumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste nepreziumuojamas, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovų jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021).
22. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovų (galimą) nesąžiningumą ir (ar) jų ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovės naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovų sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Dėl to svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-949-1120/2022).
23. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovė pateikė duomenis, pagrindžiančius antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos egzistavimą. Nagrinėjamu atveju ieškovė, išskyrus pačios išsakytus teiginius apie atsakovės ketinimą perleisti turtą, nepateikė įrodymų tokiems argumentams pagrįsti (CPK 178 straipsnis). Kaip minėta, šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti priešingos šalies nesąžiningumo įrodymų, t. y. siekį pabloginti savo turtinę padėtį, nagrinėjamu atveju – perleisti turtą, iš kurio, esant ieškovei palankiam teismo sprendimui, galėtų būti grąžintas sumokėtas avansas. Ieškovei neįrodžius atsakovės nesąžiningumo, t. y. nepateikus įrodymų apie jos atliekamus ar ketinamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, siekiant apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę.
24. Atskirai pažymėtina, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti – tai visiškai skirtingos situacijos. Tik esant antrai situacijai prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, teismo sprendimas negalėtų būti įvykdytas dėl objektyvių su to asmens turtine padėtimi susijusių aplinkybių, o ne dėl to, kad byloje nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-438-241/2021).
25. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje nurodoma, kad pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės, neatitinkančios pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje užtikrinimu, neturi būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1222-330/2021).
26. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 200 000 Eur avansą, nes, ieškovės vertinimu, dėl atsakovės kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė žemės sklypo ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis. Pirmosios instancijos teismas laikinąją apsaugos priemonę taikė visam atsakovei priklausančiam turtui (žr. šios nutarties 8 punktą), kurio bendra vidutinė rinkos vertė pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra 4 128 730 Eur, t. y. daugiau nei dvidešimt kartų viršijanti ieškovės reikalavimo sumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės atžvilgiu taikyta laikinoji apsaugos priemonė yra nesusijusi su ieškinio reikalavimu, nes ieškinio reikalavimas yra turtinio (piniginio) pobūdžio, o taikyta laikinoji apsaugos priemonė – nekilnojamojo turto, nesančio byloje ginčo objektu, disponavimo apribojimu.
27. Apibendrinant darytina išvada, kad ieškovė, turėdama pareigą pateikti teismui konkrečius duomenis apie atsakovės jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, nesuderinamus su sąžiningo elgesio standartu, tokių įrodymų į bylą nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo metu byloje nėra duomenų apie tikėtiną atsakovės nesąžiningumą ir jos siekį išvengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
28. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, nes pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu ieškovės prašymo, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nevertino, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
29. Įvertinęs bylos duomenų visumą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad aplinkybių ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai daryti prielaidą, jog atsakovė nesąžiningai vengs ar gali vengti įvykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą, ieškovė nenurodė. Todėl, atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, nenustačius duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, kaip jis yra suprantamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, yra pagrindas atsakovės atskirąjį skundą patenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsakovės turtui buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė, dėl netinkamai taikytų proceso teisės normų panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymo dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo atsakovės turtui netenkinti (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
30. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė duomenis apie sumokėtą žyminį mokestį (55 Eur). Pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas. Įstatymas nenumato, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos už tarpinių procesinių veiksmų atlikimą, būtų atlyginamos priklausomai nuo konkretaus procesinio klausimo išsprendimo rezultato. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 16 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas, jis turės būti sprendžiamas priimant įsiteisėjus galutiniam sprendimui byloje.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dombold“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.
Apie laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą pranešti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.