Kauno apylinkės teismo nutartis, 2FB-13197-191/2016

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-09-05
Bylos Nr.: 2FB-13197-191/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-02868-2016-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Edmundas Inokaitis
Pareiškėjas: M. B., kreditoriai AB SEB bankas, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, UAB „Būsto paskolų draudimas“, AB „Citadele“
Suinteresuotas asmuo: UAB „Būsto paskolų draudimas“, UAB „Gelvora“, AB SEB banko, Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus, AB „Citadele“
Kreditorius: AB SEB bankas, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, UAB „Būsto paskolų draudimas“, AB „Citadele“

Kategorijos

3.4.5.1Bankroto proceso esmė ir paskirtis

Civilinė byla Nr. 2FB-13197-191/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02868-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.5.1.; 3.4.5.2. (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. rugsėjo 5 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Edmundas Inokaitis,sekretoriaujant Danguolei Muravjovienei,

dalyvaujant pareiškėjai M. B., jos atstovei advokatei E. A., suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atstovei D. G.,

nedalyvaujant suinteresuoto asmens UAB „Gelvora“ atstovui, suinteresuotiems asmenims antstoliui S. U., A. A. (gauti prašymai bylą nagrinėti suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant), suinteresuotų asmenų AB SEB banko, Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus, AB „Citadele“ banko atstovams, suinteresuotiems asmenims antstolei J. Ž., antstolei S. V., A. B. (apie posėdžio laiką ir vietą pranešta),

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. B. pareiškimą iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, suinteresuoti asmenys byloje: pareiškėjos kreditoriai AB SEB bankas, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, UAB „Būsto paskolų draudimas“, AB „Citadele“ bankas, UAB „Gelvora“, antstolė J. Ž., antstolė S. V., antstolė A. A., antstolis S. U., pareiškėjos sutuoktinis A. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teisme gautas pareiškėjos M. B. pareiškimas iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto valdymas“.

Šalies argumentai

Pareiškime pareiškėja nurodo, kad Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas leidžia sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą Įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Vadovaujantis šio Įstatymo 1 ir 2 straipsniais, fizinio asmens bankrotą gali inicijuoti tik fizinis asmuo, jei jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias algas (nuo 2016-01-01 - 8750 EUR). Pareiškėjos finansinė būklė atitinka Įstatymo nustatytas sąlygas ir pagrindus fizinio asmens bankrotui iškelti, atkurti mokumą pareiškėja gali tik inicijavusi savo kaip fizinio asmens bankroto bylą, todėl teikia šį pareiškimą. Nurodė, jog pareiškėja M. B. turi sutuoktinį A. B. (santuoka sudaryta 1996-09-14), su sutuoktiniu turi du nepilnamečius sūnus: A. B. (gimęs (duomenys neskelbtini)) ir T. B. (gimęs (duomenys neskelbtini)). Nemokumas ir skolos kreditoriams susidarė dėl sutuoktinio gauto teistumo, vengimo dirbti, gauti pajamas, prisidėti prie šeimos išlaikymo, dėl ko Pareiškėja viena turi rūpintis ir išlaikyti šeimą bei kartu dengti turimus įsiskolinimus. Atsižvelgiant į dabartinę situaciją, kuomet Pareiškėja viena tapo šeimos maitintoja ir išlaikytoja, Pareiškėja nebenori tęsti santuokos su A. B., dėl ko Kauno apylinkės teismui yra pateiktas prašymas dėl santuokos su A. B. nutraukimo. Pareiškėjai su A. B. sukūrus šeimą, finansinė situacija buvo gera, todėl siekiant pagerinti šeimos gyvenimo sąlygas ir įsigyti gyvenamąjį namą, 2007-06-29 Pareiškėjos sutuoktinis A. B. su AB SEB bankas sudarė Kredito sutartį Nr. 1850718031302-11. Kredito sutartimi A. B. buvo suteiktas 188 723,08 EUR kreditas, kredito paskirtis - gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Kauno r., pirkimui ir vidaus apdailos darbų finansavimui. Prievolei pagal Kredito sutartį užtikrinti buvo įkeistas Pareiškėjai ir sutuoktiniui priklausantis žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu, esantys (duomenys neskelbtini) Kauno r. Kaip jau buvo minėta, kredito gavimo metu Pareiškėjos ir jos sutuoktinio finansinė padėtis buvo gera, dėl ko Pareiškėja su sutuoktiniu imdami kreditą buvo įsitikinę, jog įsipareigojimus bankui galės vykdyti tinkamai. Nuo 2008-05-15 A. B. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Įmonės verslas klostėsi gerai, tačiau įmonei buvo pradėtas baudžiamasis procesas. A. B. 2012-05-31 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už tai, kad sukūrė nusikalstamos veikos planą - įsteigti įmones, kurios realios veiklos nevykdys ir į tas įmones įdarbinti kūdikių besilaukiančias moteris, siekiant sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje savo ir organizuotos grupės naudai įgyti motinystės (tėvystės) pašalpas. Už minėtas nusikalstamas veikas A. B. buvo nuteistas pagal LR BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 . ir 300 str. 1 d. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal LR BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d. ir 182 str. 2 d. - 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal LR BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d. ir 222 str. 1 d. - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Paskirta subendrinta bausmė - 4 metai laisvės atėmimo. Kauno apygardos teismo 2013-02-27 nutartimi panaikintas 2012-05-31 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendis ir byla perduota prokurorui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-26 nutartimi panaikinta Kauno apygardos teismo nutartis ir byla perduota nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Kauno apygardos teismo 2015-03-16 nuosprendžiu pakeistas Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendis: pagal LR BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d. ir 182 str. 2 d. paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, pagal LR BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d. ir 300 str. 1 d. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, pagal LR BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d. ir 222 str. 1 d. - 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmė subendrinta - 2 metai laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus atvejus, kai tai susiję su mokslu, darbu, nustatyta tvarka nuteistajam ar jo šeimos nariui suteiktomis atostogomis, ar susirgimu, per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Nuo 2015-03-24 A. B. įtrauktas į Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriaus Probuojamų asmens duomenų registrą. Pareiškėja apie šias sutuoktinio vykdytas neteisėtas veikas nieko nežinojo ir net negalėjo įtarti, kad jų šeimoje gali atsirasti tokio pobūdžio pasekmės. A. B. nedirbant, vykstant baudžiamajam procesui, vienintelė šeimos išlaikytoja tapo Pareiškėja, kurios pajamų užteko tik keturių asmenų šeimos išlaikymui. Dengti įsipareigojimus kreditoriams, net ir labai taupant, Pareiškėja iš gaunamo darbo užmokesčio neišgalėjo. Pareiškėjai nesugebant laiku mokėti kredito įmokų bankas nutraukė Kredito sutartį ir pradėjo visos kredito sumos išieškojimą iš Pareiškėjos ir sutuoktinio A. B. turto. Pareiškėja ilgą laiką sąžiningai dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna apie 1450 EUR (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį kas mėnesį. Tačiau dideles sumas nuo Pareiškėjos darbo užmokesčio atskaito antstoliai, dėl ko Pareiškėjai itin sunku finansiškai išsilaikyti bei kartu išlaikyti šeimą. Pareiškėjos sutuoktinis A. B. niekur nedirba, prie šeimos išlaikymo neprisideda, dėl ko vienintele šeimos maitintoja tapusi Pareiškėja viena pati neišgali išlaikyti dviejų nepilnamečių vaikų, vienas kurių greitu metu baigs mokyklą ir teks skirti lėšas studijoms, savęs, aprūpinti šeimos būtinuosius poreikius ir kartu dengti tokio masto įsiskolinimus kreditoriams. Dėl tokių susidariusių Pareiškėjos sunkumų bei A. B. vengimo dirbti, išlaikyti šeimą, mėginti spręsti finansines problemas, Pareiškėja neturi kito pasirinkimo kaip tik nutraukti santuoką su A. B. ir viena pati, kaip ir iki šiol finansiškai aprūpinti šeimą ir kiek įmanoma didesne apimtimi dengti įsiskolinimus kreditoriams. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjos mokumui atkurti bei finansiškai atsitiesti šiuo atveju vienintelė išeitis yra fizinio asmens bankrotas, dėl ko teikiamas šis pareiškimas.

Pareiškėja nurodė, jog jos kreditoriai yra: AB SEB bankas, reikalavimo suma 213108,11 EUR; NORDEA BANK AB Lietuvos skyrius, reikalavimo suma 37710,85 EUR; UAB „Būsto paskolų draudimas“, reikalavimo suma 16246,49 EUR; AB „Citadele“ bankas, reikalavimo suma 8298,15 EUR; UAB „Gelvora“, reikalavimo suma 4494,22 EUR; antstolė J. Ž., reikalavimo suma 2614,66 EUR; antstolė S. V., reikalavimo suma 1000,00 EUR; antstolė A. A., reikalavimo suma 724,84 EUR; antstolis S. U., reikalavimo suma 414,91 EUR. Taigi, šiuo metu M. B. skolos sudaro 284612,23 EUR. 2016-04-25 Kauno apylinkės teisme priimtas teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-12189-214/2016 (dar neįsiteisėjęs), kuriuo iš Pareiškėjos buvo priteistas išlaikymas vaikams. Civilinių, administracinių ar baudžiamųjų bylų Pareiškėjos atžvilgiu nėra iškelta. Pareiškėja yra informavusi visus savo kreditorius apie ketinimą inicijuoti bankroto bylą registruotu paštu. Pareiškėja dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna apie 1450 EUR (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį kas mėnesį. Šiuo metu visą šeimą išlaiko Pareiškėja M. B., o jos sutuoktinis A. B. niekur nedirba. Pareiškėja turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kurį galėtų parduoti ir taip bent dalinai padengti įsiskolinimus kreditoriams. Šiuo metu nuosavybės teise Pareiškėjai kartu su sutuoktiniu priklauso: 0,13 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav.; 257,37 kv. m. ploto gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r.; 0,0625 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r.; 77,59 kv. ra ploto sodo pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r. ; kiemo statiniai (priklauso sodo pastatui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r.; automobilis MITSUBISHI PAJERO (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (išregistruotas); lygiavamzdis šautuvas Mossberg (ginklo Nr. (duomenys neskelbtini)). M. B. vardu yra atidarytos šios sąskaitos: AB SEB banke atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); AB „Citadele“ banke atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); „Swedbank“, AB atidaryta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Kito registruoto turto, brangių vertybių ar vertybinių popierių Pareiškėja neturi. Pareiškėjos disponuojama grynųjų piniginių lėšų suma neviršija 1 minimalios mėnesinės algos. Visas Pareiškėjos nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas yra areštuotas. Pareiškėja skolininkų neturi. Pareiškėja turi du išlaikytinmius - nepilnamečius vaikus - A. B. ir T. B.. Pareiškėja patvirtina, jog nepiktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, nėra sudariusi jokių sandorių, dėl kurių galėjo būti pažeistos kreditorių teisės, nėra kitų fizinio asmens bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, dėl kurių nebūtų galima kelti bankroto bylos. Vadovaujantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 3 dalimi fiziniam asmeniui ir (ar) teisės aktų nustatyta tvarka jo išlaikomų asmenų būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatoma lėšų suma negali būti mažesnė už lėšų sumą, kuri būtų paliekama fiziniam asmeniui, atliekant išskaitas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, kad šiuo metu vidutinės mėnesinės M. B. pajamos yra 1450 EUR (atskaičius mokesčius) ir ji viena išlaiko save ir 2 nepilnamečius vaikus, pažymėtina, kad reikalingos lėšos Pareiškėjos šeimos pragyvenimui yra: sūnaus T. B. (8 m.) išlaikymui - Mokyklos prailginta grupė 60 EUR, Maitinimas mokykloje 36 EUR, Keramikos būrelis 5 EUR, Klasės fondas 5 EUR, Telefono sąskaita 10 EUR, iš viso 116 EUR; sūnaus A. B. (17 m.) išlaikymui - Transportas mikroautobusu į mokyklą 40 EUR, Viešojo transporto nuolatinis bilietas 5 EUR, Maitinimas mokykloje 100 EUR, kultūrizmo užsiėmimai 40 EUR, Krepšinio būrelis 20 EUR, Klasės fondas 5 EUR, Telefono sąskaita 10 EUR, iš viso 220 EUR; bendroms šeimos išlaidoms - maistas 300 EUR, higiena 80 EUR, transportas 150 EUR, būsto išlaikymas 284 EUR, drabužiai, avalynė 100 EUR, iš viso 914 EUR. Tokiu būdu iš viso pragyvenimui per mėnesį 1250 EUR. Pareiškėja, kreipėsi į bankroto paslaugas teikiančią įmonę UAB „Bankroto Valdymas” (įmonės kodas 302432894, adresas Pylimo g. 11-4, Vilnius, tel. Nr. 8 64030233, ei. p. info@insolvency.lt), ši įmonė sutiko administruoti Pareiškėjos bankroto bylą, pateikė sutikimą, civilinės atsakomybės draudimą ir kitus įstatymo nustatytus dokumentus, todėl pareiškėja prašo teismo bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto Valdymas”.

Pareiškėja, gavusi suinteresuotų asmenų atsiliepimus, taip pat pateikė papildomus paaiškinimus (t. 3, b.l. 39-43). Patikslino aplinkybes, kokiu pagrindu Pareiškėja su A. B. solidariai skolinga kitiems kreditoriams (Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, AB „Citadele“ bankas, UAB „Gelvora“) ir kokiems tikslams buvo imami kreditai. Įsiskolinimas Nordea Bank AB Lietuvos skyrius yra kilęs dėl įsipareigojimų pagal kredito sutartį ir kredito kortelę nevykdymo. 2007 m. per patį didžiausią kainų bumą, bankai visiems, turintiems didelius darbo užmokesčius, siūlydavo kreditines korteles su limitais. Pareiškėja sutiko įsigyti AB „Citadele" bankas (tuo metu Parex bankas) VISA GOLD ir AMEX kreditines korteles bei ir Nordea Bank AB Lietuvos skyrius VISA GOLD kreditinę kortelę. Pareiškėjos sutuoktiniui A. B. vykdant veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)" tuo metu jis buvo transporto skyriaus direktorius ir atsiradus finansinių problemų įmonėje, pinigai buvo nuiminėjami iš minėtų kreditinių kortelių, vėliau vėl įdedami. Žlugus sutuoktinio veiklai, visiškai suprastėjus finansinei situacijai, teko išsiimti pinigų iš kreditinių kortelių, į kurias pinigus buvo stengiamasi grąžinti, tačiau laikui bėgant šeima buvo finansiškai nepajėgi grąžinti visų išsiimtų pinigų ir tokiu būdu susidarė įsiskolinimai. UAB „Gelvora“ yra perėmusi dalį Nordea Bank AB Lietuvos skyrius perleisto reikalavimo į Pareiškėją. Paskola iš Nordea Bank AB Lietuvos skyrius buvo imta dar 2008 m., kai šeimos finansinė padėtis buvo gera, su tikslu įsigyti sodo pastatą (duomenys neskelbtini) kaime. Antstolio S. U. atsiliepime nurodyta, kad, pasak antstolio, Pareiškėja kiekvieną mėnesį gauna darbo užmokestį, dėl ko ji yra pajėgi atsiskaityti kreditoriui UAB „Gelvora" ir antstoliui S. U.. Toks antstolio motyvas siekiant įrodyti, kad Pareiškėja neatitinka LR FABĮ 2 str. 2 d. įvardintos fizinio asmens nemokumo sąvokos, leidžia manyti, kad antstolis nėra susipažinęs su Pareiškėjos pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo bei jo priedais. Iš minėto pareiškimo bei priedų aiškiai matyti, jog Pareiškėja šiai dienai viena iš gaunamo darbo užmokesčio išlaiko šeimą ir siekia kiek įmanoma didesne apimtimi dengti įsiskolinimus kreditoriams. Atkreiptinas dėmesys, kad Pareiškėjos kreditoriais nėra tik antstolis S. U. ir UAB „Gelvora“, kaip tai nurodo antstolis, priešingai, Pareiškėja turi eilę kitų kreditorių, kuriems skola iš viso viršija 280 000 EUR. Taigi, atmestinas antstolio argumentas, kad Pareiškėja neatitinka LR FABĮ 2 str. 2 d. įvardintos fizinio asmens nemokumo sąvokos, kadangi yra priešingai - Pareiškėja negali įvykdyti įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma ženkliai viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. UAB „Būsto paskolų draudimas“ nurodo, kad Pareiškėjos pareiškime dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo yra tik išvardintas Pareiškėjos turtas, bet nenurodyta jo vertė. Patikslinant informaciją apie Pareiškėjai priklausantį turtą bei jo vertę, Pareiškėja nurodo, kad, vadovaujantis teismo žinioje jau esančiais VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro išrašais ir kitais duomenimis: 0,13 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav., vidutinė rinkos vertė yra 27 553 EUR; 257,37 kv. m. ploto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav., vidutinė rinkos vertė yra 51 938 EUR; 0,0625 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav., vidutinė rinkos vertė yra 2 896 EUR; 77,59 kv. m. ploto sodo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav., vidutinė rinkos vertė yra 8 590 EUR; kiemo statinių (priklauso sodo pastatui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav., vidutinė rinkos vertė yra 388 EUR; automobilis MITSUBISHI PAJERO (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip jau nurodyta pareiškime, yra išregistruotas; lygiavamzdį šautuvą Mossberg (ginklo Nr. (duomenys neskelbtini)) sutuoktinis A. B. 2015-02-10 pardavė už 29 EUR. Taigi, pagal viešuose registruose esančius duomenis, Pareiškėjos turto vertė yra 91 365 EUR, kuri, esant poreikiui, bankroto proceso metu galės būti tikslinama atliekant turto vertinimą. UAB „Būsto paskolų draudimas" nurodė, kad pagal LR FABĮ 5 str. 8 d. 2 p., teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jei paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo išketi fizinio asmens bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl LR CK 6.67 straipsnyje nurodytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Pasak UAB „Būsto paskolų draudimas", analizuojant visus Pareiškėjos veiksmus dėl geranoriško skolos grąžinimo, galima daryti išvadą, kad tuo metu ji tiesiog vilkino skolos grąžinimą ir kiekvieną kartą sugalvodavo vis naujas aplinkybes, kad tik kuo mažiau būtų išieškota skolos iš jos gaunamų pajamų, nes 2014 m. balandžio 30 d. Pareiškėjai buvo išmokėtas 6 815,08 EUR darbo užmokestis. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Būsto paskolų draudimas", siekdamas įrodyti, kodėl Pareiškėjai nekeltina fizinio asmens bankroto byla, vadovavosi neaktualia LR FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. redakcija. Pagal naują minėtos teisės normos redakciją, teismas atsisako iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, jei paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl LR CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Šiuo atveju UAB „Būsto paskolų draudimas“ tyčinių Pareiškėjos veiksmų, pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, neįrodė. Pareiškėja, būdama sunkioje finansinėje padėtyje, ne siekė išvengti įsiskolinimo, bet kiek įmanoma stengėsi grąžinti turimas skolas. Kaip patvirtina UAB „Būsto paskolų draudimas“ paaiškinimai atsiliepime, Pareiškėja atvykdavo pas kreditorių UAB „Būsto paskolų draudimas" ir siekdavo bendradarbiauti, tartis dėl mokėjimų atidėjimo ir t. t. Tokių Pareiškėjos veiksmų jokiu būdu negalima laikyti neteisėtais ar kitaip pažeidžiančiais kreditoriaus teises, be to, pats kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ turėjo visas prieigas tiek prie informacijos apie Pareiškėjos gaunamas pajamas, tiek prie kitos reikiamos informacijos, dėl ko turėjo galimybę įsitikinti Pareiškėjos pateikiamų duomenų teisingumu. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, UAB „Būsto paskolų draudimas“ neįrodė, kad šiuo atveju egzistuoja LR FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. įtvirtintas pagrindas atsisakyti iškelti Pareiškėjai bankroto bylą. UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime teigia, kad Pareiškėja sąmoningai leido susidaryti skoloms, nes 2015-05-12 pareiškime dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo, pateiktame Klaipėdos miesto apylinkės teismui, nurodė, kad turi 5 kreditorius ir kad bendra skolinių įsipareigojimų suma yra 257 383,17 EUR, o Kauno apylinkės teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad turi 9 kreditorius ir kad bendra skolinių įsipareigojimų suma yra 284 612,23 EUR. Atkreiptinas dėmesys, kad toks UAB „Būsto paskolų draudimas“ motyvas siekiant įrodyti neva Pareiškėja sąmoningai leido susidaryti skoloms yra visiškai nepagrįstas. Pareiškėja pažymi, kad pareiškime, teiktame Klaipėdos miesto apylinkės teismui, per apsirikimą ir teisinį neišprusimą kreditoriais nebuvo įtraukti antstoliai, kurie, kaip matyti iš aktualaus pareiškimo, pateikto Kauno apylinkės teismui, yra įtraukti į kreditorių sąrašą, dėl ko ir skolinių įsipareigojimų suma yra didesnė. Atsiliepime kreditorius akcentuoja 2016-04-25 Kauno apylinkės teismo priimtą teismo įsakymo civ. b. Nr. eL2-12189-214/2016, kuriuo iš Pareiškėjos buvo priteistas išlaikymas vaikams. Pasak kreditoriaus, Pareiškėja nėra sąžininga, kadangi ji visur teigia, jog yra vienintelė šeimos išlaikytoja. Šiuo atveju Pareiškėja nurodo, kad pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo iniciavo ne Pareiškėja, o jos sutuoktinis, be to, minėtas teismo įsakymas Kauno apylinkės teismo 2016-05-18 nutartimi civ. b. Nr. eL2-12189-214/2016 yra panaikintas. Pasak UAB „Būsto paskolų draudimas“, Pareiškėja sudarinėjo sutartis, kurių įsipareigojimų nesiruošė vykdyti ir nevykdė, dėl ko Pareiškėja yra neva nesąžininga. Tokia kreditoriaus pozicija yra visiškai nepagrįsta. Atkreiptinas dėmesys, kad įsipareigojimai buvo prisiimti dar 2007 m., t. y. beveik prieš 10 metų. Tuo metu šeimos finansinė situacija buvo gera, jie buvo pajėgūs imti kreditą šeimos būstui įsigyti, ką įrodo ir tai, kad bankai kreditą Pareiškėjai ir jos sutuoktiniui suteikė. Per visą laikotarpį nuo įsipareigojimų prisiėmimo dienos Pareiškėja stengėsi įsipareigojimus vykdyti tinkamai ir laiku iki šeimos finansinė situacija nepablogėjo. Pats UAB „Būsto paskolų draudimas“ nurodo, kad dar 2011 m. UAB „Būsto paskolų draudimas“ nutraukus mokėjimo draudimų susitarimą, Pareiškėjos įsiskolinimas buvo virš 20 000 EUR, kai tuo tarpu šiai dienai įsiskolinimas UAB „Būsto paskolų draudimas“ siekia perpus mažiau. Šiuo atveju kreditorius neįrodinėjo, kiek skolos padengė pati Pareiškėja, kiek jos buvo išskaičiuota antstolių užvestose vykdomosiose bylose, tačiau pateikti skaičiai neleidžia manyti, kad Pareiškėja sudarinėjo sutartis, kurių įsipareigojimų nesiruošė vykdyti ir nevykdė. Pareiškėja nesiekė išvengti turimų įsipareigojimų, stengėsi kiek įmanoma atsiskaitinėti, iniciavo sutarčių patikslinimus, bendradarbiavo, taigi, dėjo visas įmanomas pastangas vykdyti skolinius įsipareigojimus pagal pasirašytas sutartis. UAB „Būsto paskolų draudimas“ nurodo, kad Pareiškėja yra nesąžininga, kadangi vilkino vykdymo procesą teikdama skundus dėl antstolio veiksmų su prašymais taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teikė pareiškimus dėl santuokos nutraukimo. Su tokia kreditoriaus pozicija vėl gi negalima sutikti. Pareiškėja, sąžiningai naudodamasi įstatymuose įtvirtintomis teisėmis ginti pažeistas teises, teikė procesinius dokumentus, tačiau tai niekaip neįrodo Pareiškėjos nesąžiningumo. Be to, teismas nėra konstatavęs, kad Pareiškėja teikdama minėtus procesinius dokumentus piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis arba buvo nesąžininga, dėl ko UAB „Būsto paskolų draudimas“ argumentai neva Pareiškėja gindama savo pažeistas teises ir kreipdamasi į teismą su procesiniais dokumentais kokiu nors būdu buvo nesąžininga, yra visiškai nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“ niekaip nepagrindė ir nesusiejo, kuo Pareiškėjos pažeistų teisių gynimas šiuo atveju siejasi su Pareiškėjos pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo ir kodėl tokie Pareiškėjos veiksmai ginant pažeistas teises įstatymuose numatytais būdais turėtų būti pripažįstami pagrindu atsisakyti iškelti Pareiškėjai bankroto bylą. Taip pat pažymėtina, kad teismo posėdis pagal Pareiškėjos ir A. B. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo yra paskirtas 2016-09-27 16:00 val. Kauno apylinkės teisme (civ. b. Nr. 2YT-14480-894/2016). UAB „Būsto paskolų draudimas“ pasisakė, kad Pareiškėja pareiškime nurodė klaidingą informaciją apie gaunamas pajamas, kadangi ji teigia, jog gauna 1450 EUR/mėn. darbo užmokestį, kai tuo tarpu iš SODRA pažymos matosi, kad Pareiškėjos vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis yra 1 606 EUR ir šias pajamas didina gaunami priedai. Savo ruožtu Pareiškėja pažymi, kad savo pajamų neslepia, į bylą yra pateikusi visus dokumentus, pagrindžiančius jos gaunamas pajamas. Kauno apylinkės teismas 2016-05-09 nutartimi civ. b. Nr. 2FB-13197-191/2016 buvo nustatęs terminą pareiškimo trūkumams šalinti, vienas iš trūkumų buvo įpareigojimas pateikti teismui visus rašytinius įrodymus apie savo turtinę padėtį, buvusią paskutiniuosius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos (laikotarpiu nuo 2013-02-18 iki 2016-02-18), t. y. duomenys iš registrų, bankų ir kredito įstaigų turi būti pateikiami už atitinkamą praėjusį laikotarpį. Taip pat Pareiškėja įpareigota pateikti duomenis apie per paskutinius trejus metus sudarytus sandorius. Pareiškėja teismui pridėjo jos turtinę padėtį laikotarpiu nuo 2013-02-18 iki 2016-02-18 pagrindžiančius dokumentus: VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro pažymą, VĮ Regitra pažymą apie transporto priemones bei banko sąskaitų išrašus už minėtą laikotarpį. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad jokių sandorių per paskutinius trejus metus nėra sudarius. Teismo žinioje yra SODRA pažymos, įrodančios Pareiškėjos gaunamas pajamas. Atsižvelgiant į tai, kad teismas priėmė Pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir paskyrė teismo posėdį, leidžia daryti išvadą, jog Pareiškėja visus duomenis, reikalingus jos turtinei padėčiai nustatyti yra teismui pateikusi. Taip pat pažymėtina, kad priedų prie atlyginimo gavimas rodo tai, kad Pareiškėja deda dideles pastangas gauti daugiau pajamų bei didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėjos darbovietėje premijos visada svyruoja nuo bendrų pardavimų (30 %) ir individualių užduočių (70 %). Neįvykdžius individualios užduoties, už ją kasmetinės premijos procentas būna lygus 0. Pareiškėja savo darbe yra labai vertinama darbuotoja, apie ją atsiliepiama kaip apie drausmingą, sąžiningą, reiklią, tvarkingą darbuotoją. UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime nurodo, kad Pareiškėja pareiškime teismui nurodė, kad 4-iuose bankuose turi 8-ias sąskaitas, tačiau Pareiškėjos pateikti sąskaitų išrašai neatspindi tikrosios finansinės padėties. Atsižvelgiant į šią kreditoriaus pastabą, Pareiškėja susirinko pažymas iš AB „Citadele“ bankas, AB Šiaulių bankas, AB DNB bankas, UAB „Medicinos bankas“, kurios patvirtina, kad Pareiškėja minėtuose bankuose sąskaitų neturi. Kreditoriai Nordea Bank AB Lietuvos skyrius ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ teigia, kad Pareiškėjos finansinė padėtis nėra sunki. Pasak UAB „Būsto paskolų draudimas“, iš Pareiškėjos banko sąskaitų išrašų matyti, jog Pareiškėja dideles pinigų sumas perveda L. J. F., apsiperka prabangiose parduotuvėse ir t. t. Pareiškėja pateikia paaiškinimus dėl pirkimų internetu. Pareiškėja yra užsiregistravusi puslapyje http://www.supermama.lt, kurio diskusijų skiltyje rado informacijos apie galimybę pirkti prekes iš intemetinių parduotuvių per tarpininkes. Keletui žmonių užsakius daugiau prekių vienu metu, pristatymo mokesčiai pasidalina ant kelių žmonių. Kadangi kainos skirtumas yra didelis, Pareiškėja prekes užsakinėdavo kartu ir draugėms bei kolegoms, kurie pinigus už norimas prekes perduodavo Pareiškėjai, o ji pinigus įsinešdavo į savo banko sąskaitą ir persiųsdavo tarpininkei L. J. F.. Pareiškėja taip pat pateikia rašytinius M. K., R. U., E. M. B., L. T. paaiškinimus bei el. laiškus. Minėti įrodymai patvirtina situaciją dėl pirkinių internetu. UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir Nordea Bank AB Lietuvos skyrius nurodo, kad Pareiškėja rašytiniais įrodymais nepagrindė būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingos lėšų sumos, nes nėra pateikta būsto išlaikymą patvirtinančių dokumentų. Atsižvelgiant į šią kreditoriaus pastabą, Pareiškėja teikia UAB „Elektros skirstymo operatorius“ sąskaitą, kuri patvirtina, jog už elektros tiekimą Pareiškėja moka apie 50 EUR/mėn., UAB „Kauno švara“ sąskaitą, kuri patvirtina, jog už komunalinių adiekų išvežimą Pareiškėja moka apie 62 EUR/mėn., UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ pažymą (Priedas Nr. 14), kuri patvirtina, jog už dujų tiekimą Pareiškėja moka apie 73 EUR/mėn. T. B. išlaidas mokykloje vienai dienai pagrindžia pridedama Kauno r. (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos pažyma. Pareiškėja pažymi, kad visos būtiniesiems Pareiškėjos ir jos vaikų poreikiams tenkinti reikalingos lėšų sumos per mėnesį detalizacija yra pateikta pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėja mano, kad kreditorių pastabos dėl neva pernelyg didelės būtiniesiems poreikiams tenkinti skirtinos lėšų sumos yra nepagrįstos. Ginčai dėl bankrutuojančio fizinio asmens būtinųjų išlaidų dydžio turi būti sprendžiami apsaugant pagrindines žmogaus teises, nurodant tokį būtinųjų išlaidų dydį, kad būtų patenkinti būtinieji asmens poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, darbui, ryšiams ar transportui (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis). Šiuo atveju Pareiškėja mano, kad prašoma skirti 1 250 EUR/mėn. suma maistui, higienai, transportui, būsto išlaikymui, drabužiams, avalynei, T. B. mokyklos prailgintai grupei, maitinimui mokykloje, keramikos būreliui, klasės fondui, telefono sąskaitai, A. B. transportui mikroautobusu į mokyklą, viešojo transporto nuolatiniam bilietui, maitinimui mokykloje, kultūrizmo užsiėmimams, krepšinio būreliui, telefono sąskaitai, klasės fondui yra visiškai pagrįsta.

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir pareiškėjos atstovė patvirtino pareiškime išdėstytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad šiai dienai situacija yra kritinė, turimo turto vertė nesiekia pusės turimų įsipareigojimų dydžio. Tai nėra ypatingai likvidus turtas, nes buvo skelbtos antrosios varžytynės, atlikti atskirą turto vertinimą kainuoja, todėl pareiškėja neturi galimybės to padaryti. Pareiškėja viena išlaiko du nepilnamečius vaikus, 70 proc. jos pajamų išskaito antstoliai, lieka apie 600 Eur, to neužtenka, todėl pareiškėja yra priversta skolintis iš brolio ir tėvų, tai veda prie visiško nemokumo, be to nuolat didėja palūkanos ir antstolių išlaidos ir skola artimiesiems. Bankroto bylos iškėlimas stabilizuotų pačios pareiškėjos finansinę padėtį, nes būtų sustabdytas palūkanų skaičiavimas, būtų proporcingai, pagal pačių kreditorių sudarytą planą, tenkinami kreditorių reikalaivmai, būtų galima didene verte realizuoto nekilnojamąjį turtą. Pareiškėja ir per 20 metų negalėtų grąžinti visiems kreditoriams skolų, o tai žlugdo ir pareiškėjos ir jos vaikų orumą. Imant kreditus padėtis buvo stabili, ypatihnga krizė ištiko 2011 m., kai sutuoktinis neteko darbo ir pajamų, visos skolos ir išlaikymas gula tik ant pareiškėjos pečių. Pareiškėja nesiekia išvengti atsiskaitymo su kreditoriais - nebėga į užsienį, nemeta darbo, yra žinoma jos gyvenamoji vieta, ji dalyvauja teismo procesuose, tariasi su kreditoriais. gauna pakankamai normalų darbo užmokestį, tačiau jo nepakanka išlaikyti šeimą ir padengti skolas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime į pareiškimą (t. 2, b.l. 117-124) nurodė bei atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad su pareiškėjos M. B. pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo nesutinka. Prašo nekelti fizinio asmens bankroto bylos, pranešti prokurorui, kad pareiškėjos M. B. veiksmuose yra nusikalstamo bankroto požymių, priteisti bylinėjimosi išlaidas už kurą.

Fizinio asmens nemokumas - fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Šiuo atveju dėl aplinkybės, kad pareiškėjos skolinių įsipareigojimų suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas, abejonių nekyla, pareiškėjos pateikti dokumentai šią įstatyme nustatytą sąlygą patvirtina. Kredito gavėjas (draudėjas) A. B. 2007 m. liepos 16 d. sudarė su bendrove draudimo sutartį, serija Nr. BPD 035925, kuria buvo apdraustas kredito grąžinimas pagal A. B. 2007 m. birželio 29 d. su AB SEB Vilniaus bankas (toliau tekste - bankas) sudarytą kredito sutartį Nr. 1850718031302-11 (toliau tekste - kreditavimo sutartis). A. B. nevykdė kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų bankui grąžinti kreditą ir sumokėti palūkanas kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka tarp bendrovės ir A. B. bei M. B. 2009 m. liepos 28 d. buvo sudarytas Mokėjimų draudimo susitarimas Nr. BPD 035925-01/385 prie 2007 m. liepos 16 d. draudimo sutarties (draudimo liudijimas Nr. BPD 035925) (toliau tekste - Mokėjimų draudimo susitarimas), kuris 2011 m. rugpjūčio 12 d. buvo nutrauktas ir su ieškiniu kreiptasi į Kauno rajono apylinkės teismą dėl 20.231,90 EUR skolos, 48,71 EUR delspinigių ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo. Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 4 d. sprendimu už akių bendrovės ieškinį patenkino pilnai. Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 10 d. išdavė vykdomąjį įrašą, kuris šiuo metu yra pateiktas antstolei S. V. vykdymui. Atsiliepimo rengimo dienai solidari M. B. ir A. B. skola bendrovei yra 9968,34 EUR ir 5 (penkių) procentų metinės palūkanos, kurios šiai dienai yra 3.663,18 EUR, todėl bendra skolos suma yra 13.631,52 EUR. Skolos suma gali būti tikslinama, priklausomai nuo 5 (penkių) procentų metinių palūkanų paskaičiavimo. Pareiškėjos pareiškimas neatitinka FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 3 punkte

nustatytų reikalavimų fizinio asmens pareiškimui iškelti bankroto bylą, nes jame yra tik

išvardintas turimas pareiškėjos turtas ir nurodyti, kokie pridėti priedai patvirtina šio turto

turėjimo faktą, bet nėra nurodyta bendra turimo turto vertė. Su pareiškėja M. B. ir jos sutuoktiniu A. B. 2012 m. spalio 1 d. buvo sudaryta sutartis dėl skolos grąžinimo, kurios įsipareigojimų M. B. ir A. B. nevykdė, nors priverstinis skolos išieškojimas buvo nutrauktas ir sutartis dėl skolos grąžinimo buvo sudaryta M. B. 2012 m. liepos 12 d. prašymu. Sutartis dėl skolos grąžinimo buvo sudaryta po to, kai į suinteresuoto asmens būstinę, esančią adresu Ulonų g. 5, Vilniuje, atvyko M. B. ir A. B. ir prašė nutraukti priverstinį skolos išieškojimą, nurodydami priežastis, kad priverstinis skolos išieškojimas apsunkina M. B. ir jos darbdavio santykius ir ji netgi gali prarasti darbą. Nors sutartis dėl skolos grąžinimo buvo sudaryta 52 mėnesių laikotarpiui, M. B. ir A. B. vėlavo laiku mokėti įmokas arba jas mokėjo mažesnėmis nei sutartyje nurodytomis sumomis ir į bendrovės pranešimus sumokėti skolą nereagavo, todėl sutartis 2014 m. vasario 13 d. buvo nutraukta ir atnaujintas priverstinis skolos išieškojimas. Nutraukus sutartį dėl skolos grąžinimo A. B. 2014 m. kovo 31d. pateikė prašymą, kuriuo prašė atšaukti iš sutuoktinės darbovietės vykdomąjį raštą ir pasižadėjo pats kas mėnesį grąžinti po 700,00 Lt, sumokėti dalį įsiskolinimo, t. y. 2.000,00 Lt, nes teigė, kad nori išsaugoti būstą, kuriame gyvena. Ir šį kartą A. B. atvyko į bendrovės būstinę, esančią adresu Ulonų g. 5, Vilniuje, ir teigė, kad finansinės problemos yra laikinos ir greitu laiku jos turi išsispręsti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bendrovė dar kartą M. B. ir A. B. 2014 m. balandžio 2 d. išdavė leidimą mažinti įsiskolinimą dalimis, tačiau ir šio leidimo įsipareigojimų jie nevykdė. Analizuojant visus M. B. veiksmus dėl geranoriško skolos grąžinimo, galima daryti išvadą, kad tuo metu ji tiesiog vilkino skolos grąžinimą ir kiekvieną kartą sugalvodavo vis naujas aplinkybes, kad tik kuo mažiau būtų išieškota skolos iš jos gaunamų pajamų, nes 2014 m. balandžio 30 d. M. B. buvo išmokėtas 6.815,08 EUR darbo užmokestis. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas turi būti vertinamas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys - nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėja M. B., gaudama beveik 3 kartus didesnį, nei vidutis darbo užmokestį ir, turėdama nekilnojamojo turto, visais įmanomais būdais vilkina vykdymo procesus, neatsiskaito su kreditoriais ir fizinio asmens bankroto procedūros dėka banko nurašyti susidariusias skolas. Nesąžiningu asmuo pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais leidžia daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi nepakankamai rūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principų reikalavimus. Vadinasi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų, tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tapo nemokus. Suinteresuotas asmuo atkreipia teismo dėmesį į tai, kad pareiškėja M. B. sąmoningai leido susidaryti skoloms, nes 2015 m. gegužės 12 d. pareiškime dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo, pateiktame Klaipėdos miesto apylinkės teismui nurodė, kad turi 5 kreditorius ir, kad bendra skolinių įsipareigojimų suma yra 257.383,17 EUR, o Kauno apylinkės teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad turi 9 kreditorius ir, kad bendra skolinių įsipareigojimų suma yra 284.612,23 EUR. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl pareiškėjos sąžiningumo, turi būti įvertinti jos veiksmai (neveikimas) per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jai iškėlimo priėmimo. Faktai, kurie pareiškėją M. B. charakterizuoja kaip nesąžiningą fizinį asmenį, kuriam negali būti iškelta fizinio asmens bankroto byla: M. B. sudarinėjo sutartis, kurių įsipareigojimų nesiruošė vykdyti ir nevykdė; fiktyviai gyvenamąją vietą deklaravo skirtinguose miestuose tam, kad pareiškimus dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo galėtų pateikti skirtingiems teismams, nes M. B. ir A. B. 2015 m. gegužės 14 d. buvo pateikę pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo Klaipėdos miesto apylinkės teismui, kadangi 2015 m. balandžio 27 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nors faktinė jų gyvenamoji vieta buvo ir yra (duomenys neskelbtini), Kauno r. Klaipėdos m. apylinkės teismas 2015 m. liepos 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-8163-613/2015 atsisakė iškelti M. B. ir A. B. bankroto bylą, todėl minėtą nutartį M. B. ir A. B. 2015 m. liepos 10 d. atskiruoju skundu apskundė. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1563-479/2015 skolininkų atskirąjį skundą atmetė kaip nepagrįstą. M. B. buvo pateikusi pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo Jonavos rajono apylinkės teismui, nes savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), Jonavoje, tačiau kreditorius nebuvo įtrauktas į bylą šalimi, todėl gali nurodyti tik Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutarties numerį Nr. 2FB-3248-598/2015. M. B. 2016 m. kovo 3 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismui padavė prašymą dėl proceso atnaujinimo fizinio asmens bankroto byloje, nors tam neturėjo jokio teisinio pagrindo, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutartį skolininkė M. B. ir jos sutuoktinis A. B. skundė Klaipėdos apygardos teismui, kuris 2015 m. spalio 15 d. nutartyje nurodė, kad <"absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė">. Vadinasi procesas negalėjo būti atnaujinamas. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-997-730/2016 M. B. atskirąjį skundą atmetė ir paliko galioti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartį. Pareiškėja vilkino vykdymo procesą, nes teikė skundus dėl antstolės S. V. veiksmų ir kartu teikė prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teikė teismui pareiškimus dėl santuokos nutraukimo. Suintereuotas amuo informuoja teismą, kad Kauno apylinkės teismui 2016 m. birželio 15 d. pateikė prašymą taikyti sankcijas skolininkams A. B. ir M. B. už trukdymą vykdyti teismo sprendimą. M. B. 2016 m. kovo 8 d. Kauno apylinkės teismui pateikė prašymą dėl Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2565-540/2011 įvykdymo išdėstymo, kuris buvo pateiktas kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pateiktame prašyme M. B. nurodė, kad ji yra <"vienintelė šeimos išlaikytoja ir įsiskolinimų kreditoriams dengėjo .... jos gaunamos pajamos yra skiriamos dviejų nepilnamečių vaikų ... išlaikymui, buitinėms ir būtinosioms pragyvenimo išlaidoms, jos sutuoktinis visiškai neprisideda nei prie šeimos išlaikymo, nei prie skolų dengimo, todėl Atsakovę slegia didelė finansinė našta išlaikyti save, du nepilnamečius vaikus, rūpintis namų ūkiu ir dar dengti įsiskolinimus Ieškovui. Dėl tokio Atsakovės sutuoktinio aplaidumo, Kauno apylinkės teismui yra pateiktas prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu">. Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 8 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2565-540/2011, kuria M. B. prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmetė. Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 25 d. priėmė teismo įsakymą dėl išlaikymo priteisimo, kuriame nurodyta, kad iš skolininkės M. B. yra priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui T. B., gimusiam (duomenys neskelbtini) po 500 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo padavimo dienos iki vaiko pilnametystės ir 18.000,00 EUR išlaikymo įsiskolinimas, bei nepilnamečiui sūnui A. B., gimusiam (duomenys neskelbtini) priteistas išlaikymas po 750,00 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo padavimo dienos iki vaiko pilnametystės ir 27.000,00 EUR išlaikymo įsiskolinimas, bei 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 25 d. priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. M. B. 2016 m. balandžio 26 d. antstolei S. V. pateikė prašymą dėl išieškojimo iš darbo užmokesčio sustabdymo ir patvarkymo atšaukimo, kuriame nurodė, kad <"dėl dabartinių antstolės veiksmų, kuomet M. B. darbovietė UAB „(duomenys neskelbtini)" yra įpareigota atlikti patvarkyme nurodyto dydžio išskaitas, yra pažeidžiamos vaikų teisės gauti tėvų išlaikymą". Pateikdama šį prašymą M. B. pripažino, kad ji sutinka su teismo įsakyme nustatytomis aplinkybėmis, t. y., kad ji neišlaikė savo nepilnamečių vaikų, nors tik ji viena gavo ir gauna oficialias pajamas ir visuose ankstesniuose teismui pateikiamuose procesinių dokumentuose, kaip ir pareiškime, nurodydavo, kad yra vienintelė šeimos išlaikytoja. Suinteresuotam asmeniui yra žinoma, kad Kauno apylinkės teismas priėmė nutartį dėl teismo įsakymo panaikinimo, kurią A. B. apskundė, bet negali pateikti įrodymų, nes šioje byloje nėra proceso šalis. M. B. pareiškime pateikė melagingą informaciją dėl lėšų, skirtų būtiniesiems poreikiams tenkinti. M. B. pareiškimo 2-ame lape, nurodė, kad pareiškėjos sutuoktinis A. B. niekur nedirba, prie šeimos išlaikymo neprisideda, dėl ko vienintelė šeimos maitintoja tapusi Pareiškėja viena pati neišgali išlaikyti dviejų nepilnamečių vaikų, o pareiškimo dalyje „Dėl lėšų, skirtinų kiekvieną mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti" nurodė lėšas skirtas vaikų išlaikymui, tačiau Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 25 d. yra priėmęs teismo įsakymą dėl išlaikymo priteisimo, kurio pareiškėja neskundė. Teismo įsakymas yra priimtas pagal A. B. 2016 m. balandžio mėnesį Kauno apylinkės teismui pateiktą pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriame A. B. teigė, kad jo sutuoktinė M. B. neteikė išlaikymo vaikams. M. B. teismo įsakymo neskundė, todėl darytina išvada, kad pripažino, jog nepilnamečiams vaikams išlaikymo neteikė. M. B. pareiškime pateikė melagingą informaciją dėl gaunamų ar ketinamų gauti pajamų, nes nurodė, kad vidutinės mėnesinės M. B. pajamos yra 1.450 EUR (atskaičius mokesčius), tačiau iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie SADM 2016 m. birželio 14 d. pažymos matosi, kad M. B. vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra

Žemesnės instancijos teismas

1.606,00 EUR ir šias pajamas didina kiekvienų metų balandžio mėnesį gaunami priedai. M. B. darbo užmokestis 2016 m. balandžio 30 d. buvo 7.548, 64 EUR, 2015 m. balandžio

mėnesį buvo 8.299,20 EUR ir 2014 m. balandžio mėnesį jis buvo 6.815,08 EUR, todėl galima daryti

prielaidą, kad pareiškėja M. B. kiekvienų metų balandžio mėnesį gauna dividendus,

priedus ar premijas prie darbo užmokesčio, kurie didina pareiškėjos gaunamas mėnesines pajamas. M. B. pareiškime pateikė melagingą informaciją dėl sunkios finansinės padėties ir, kad išspręsti finansinėms problemoms vienintelė išeitis yra fizinio asmens bankrotas, nes iš pateikto M. B. AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matosi, kad lėšos, kurios nebuvo nuimamos grynais, buvo leidžiamos ne patiems būtiniausiems poreikiams tenkinti, nes M. B. apsipirkinėjo žinomų prekių ženklų (prabangos) parduotuvėse, periodiškai lankėsi kavinėse, grožio salone „JUNORA BEAUTY", pramogavo, keliavo. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjos elgesys negali būti vertinamas kaip sąžiningas jos kreditorių atžvilgiu, o pareiškėjos teismui teikiami įrodymai nepatvirtina jos sunkios materialinės padėties, dėl kurios būtų galima kelti fizinio asmens bankroto bylą. Pareiškėja, turėdama visas finansines galimybes mažinti skolas kreditoriams, savo neatsakingais veiksmai, o gal ir sąmoningai to nedarė, nes gyveno kreditorių sąskaita ir turėjo vienintelį tikslą - nusirašyti skolas bankroto pagalba. Siekiant nustatyti fizinio asmens galėjimą vykdyti skolinius įsipareigojimus yra būtina nustatyti tikslų fizinio asmens įsipareigojimų dydį, jo turimo turto dydį, į kurį įeina tiek materialus turtas, tiek ir gaunamos pajamos bei kitas turtas. Jeigu fizinio asmens turimo turto dydis yra didesnis arba panašus į jo įsipareigojimų dydį, nėra pagrindo spręsti dėl fizinio asmens negalėjimo vykdyti skolinius įsipareigojimus. Tačiau, net kai įsipareigojimų dydis yra didesnis už turimą turtą, bet gaunamos pajamos fiziniam asmeniui leidžia per protingą terminą padengti įsiskolinimą, taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad fizinis asmuo negali vykdyti skolinių įsipareigojimų. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad jos turimų finansinių įsipareigojimų bendra suma yra 284.612,23 EUR, bet nenurodo turimo turto vertės. Pareiškėja, norėdama įrodyti, kad jos finansinė padėtis atitinka fizinio asmens nemokumo būseną, kaip ji yra apibrėžta LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, turėjo galimybę ir pareigą pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, t. y. turimo turto vertinimo ataskaitas, tačiau to nepadarė. Pareiškėja pateikė teismui tik tokius dokumentus ir duomenis, kurie jai yra naudingi. Prie pareiškimo pareiškėja pateikė jai priklausančio nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašus, kuriuose nustatyta kiekvieno nekilnojamojo turto rinkos vertė vadovaujantis VĮ Registrų centro internetinio puslapio duomenimis, 2008 m. masinio vertinimo būdu. Pažymėtina, kad masinis turto vertinimas atliekamas neindividualizuojant vertinamo turto, tai yra neįvertinant realaus turto stovio, būklės, statybos užbaigtumo ir kita, todėl remtis šiais duomenimis galima tik kaip papildomu informacijos šaltiniu. Suinteresuoto asmens nuomone, siekiant nustatyti, kokia šiai dienai yra tikroji pareiškėjos turimo nekilnojamojo turto rinkos vertė, teismas turėtų įpareigoti pareiškėją pateikti nepriklausomų turto vertintojų atliktą jai priklausančio nekilnojamojo turto vertinimą. Turto vertinimą teismui turėtų pateikti pati pareiškėja, kadangi tik ji gali sudaryti galimybę turto vertintojams patekti į jai priklausantį būstą ir tik ji, teigdama teismui pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir nurodydama, kad negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, privalėjo įrodyti aplinkybę, kad jos turimo nekilnojamojo turto vertė yra mažesnė, nei turimi įsipareigojimai. Pareiškėja pareiškime teismui nurodė, kad 4-iuose bankuose turi 8-ias sąskaitas ir pateikė šių sąskaitų išrašus, kaip įrodymą, kad tikrai nurodytose banko sąskaitose piniginių lėšų nėra. Atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad pareiškėjos pateikti bankų sąskaitų išrašai tik iki 2015 m. gruodžio mėnesio ir neatspindi tikrosios pareiškėjos finansinės padėties. Išanalizavus pateiktą pareiškėjos M. B. AB SEB banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašą akivaizdu, kad pareiškėja M. B. dideles pinigų sumas išima bankomatuose grynaisiais pinigais, įvairias pinigų sumas įneša bankomatuose į savo sąskaitą ir dideles pinigų sumas perveda L. J. F., todėl toks pareiškėjos elgesys tik patvirtina faktą, kad pareiškėjos finansinė padėtis nėra sunki. Iš pateikto M. B. AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matosi, kad M. B. apsiperka prabangos parduotuvėse, tokiose kaip „GUESS", „DESIGUAL" „KRISTIANĄ", „AUDIMAS", „JUSENA", periodiškai lankosi grožio salone „JUNORA BEAUTY", soliariume, pramogauja, keliauja po užsienį. Be to, nei viename iš pateiktų banko sąskaitų išrašų nėra pareiškėjos 2016 m. balandžio 30 d. gautos 7.548, 64 EUR sumos, 2015 m. balandžio mėnesį gautos 8.299,20 EUR sumos ir 2014 m. balandžio mėnesi gautos 6.815,08 EUR sumos, todėl tikėtina, kad pareiškėja turi ir kitų banko sąskaitų. Kam pareiškėjai reikia turėti tiek daug banko sąskaitų, juolab, kad už kiekvienos sąskaitos administravimą bankas ima administravimo mokestį, o tai jau yra papildomos išlaidos? Galima tik daryti prielaidą, kad pareiškėja, turėdama tiek daug banko sąskaitų, bando nuslėpti nelegalias pajamas, ar išvengti skolos išieškojimo ir tose sąskaitose laiko savo pinigines lėšas, kurios yra finansinis turtas. Geriausiai gaunamas realias pajamas atspindi skolininko išlaidos, o pareiškėjos M. B. pajamos per laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. pagal AB SEB banko sąskaitos išrašą buvo 14.158,09 EUR (48.885,04 Lt), tačiau išlaidos buvo didesnės nei pajamos - 14.668,28 EUR (50.646,64 Lt), vadinasi pareiškėja turi ir kitų, ne tik su darbiniais santykiais susijusių, pajamų. Šiuo metu, pagal Lietuvos banko pateiktą informaciją, Lietuvoje veikia 6 Lietuvos banko licenciją turintys komerciniai bankai, 8 užsienio bankų filialai, 2 užsienio bankų atstovybės, 277 ES bankai veikiantys LR neįsteigus filialo. Suinteresuoto asmens nuomone negalima daryti išvados, jog M. B. pajamų banko sąskaitose neturi, turint tik tokius įrodymus, kokius pateikė pareiškėja ir pateiktų banko sąskaitų išrašų negalima vertinti kaip tinkamų įrodymų apie pareiškėjos banko sąskaitose laikomas lėšas, t. y. apie jos turimą finansinį turtą. Suinteresuoto asmens nuomone iš pateiktų dokumentų negalima nustatyti realios pareiškėjos finansinės situacijos, nes nėra pateikta pareiškėjos turimo nekilnojamojo turto vertinimo, nėra pateikta pažymų iš bankų, kad kitose bankuose ir kitose, be pateiktų banko sąskaitų išrašų, banko sąskaitose pareiškėja neturi lėšų, nėra pateikta banko sąskaitos išrašo į kurią pervedamas pareiškėjos darbo užmokestis ir kuriame atsispindėtų kiekvienų metų balandžio mėnesį gaunamos didelės pinigų sumos, todėl negalima spręsti ar pareiškėja yra nemoki. Atsižvelgiant į tai, kad šiame bylos etape negalima spręsti dėl pareiškėjos gebėjimo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, negalima konstatuoti ir pareiškėjos nemokumo. Teismui pateiktame pareiškime pareiškėja nurodo, kad jai būtiniesiems poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga 1.250,00 EUR suma, o pareiškimo 3 lape nurodo, kad <"...Pareiškėja dirba UAB „ (duomenys neskelbtini) " ir gauna apie 1.450 EUR (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį kas mėnesį, ką patvirtina SODRA pažyma... "> ir, kad tai yra vienintelės šeimos pajamos, nes pareiškėjos sutuoktinis A. B. pajamų negauna. Pareiškime nurodyta būtiniesiems poreikiams tenkinti pareiškėjai reikalinga suma yra labai panaši į pareiškėjos gaunamų pajamų sumą, todėl neaišku iš kokių lėšų pareiškėja ruošiasi mokėti bankroto administratoriui už jo atliekamą darbą ir kaip ruošiasi atsiskaityti su kreditoriais. Vertinant

lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo

klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti LR Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, tačiau išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis, gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tik esant objektyviems kriterijams, pavyzdžiui kaip siekiančio bankrutuoti asmens ir (ar) jo išlaikytinių sveikatos būklė. Fiziniam asmeniui ir (ar) teisės aktų nustatyta tvarka jo išlaikomų asmenų būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatoma lėšų suma negali būti mažesnė už lėšų sumą, kuri būtų paliekama fiziniam asmeniui, atliekant išskaitas CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 736 straipsnio nuostatas, iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA dalies, gali būti maksimaliai išskaitoma 50 proc, todėl skolininkui turi likti mažiausiai pusė MMA, t. y. 145,00 EUR (500 Lt) suma. Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką ir į tai, kad speciali FABĮ teisės norma nustato minimalią galimą nustatyti būtiniesiems poreikiams tenkinti sumą, pareiškėjai būtiniesiems poreikiams tenkinti turėtų būti nustatyta ne didesnė nei 400,00 EUR suma, nes yra priimtas teismo įsakymas dėl išlaikymo iš M. B. priteisimo jos nepilnamečiams vaikams. Pareiškėja nepagrindžia būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingos sumos jokiais rašytiniais įrodymais, nes nėra pateikta būsto išlaikymą patvirtinančių dokumentų, t. y. mokėjimų nurodymų už komunalinius mokesčius ir pan., kurie leistų kreditoriams įvertinti išlaidų pagrįstumą, o tik deklaratyviai išvardina sumas, kurios jai yra reikalingos. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėja, turėdama visas finansines galimybes mažinti skolas kreditoriams savo neatsakingais veiksmai, o gal ir sąmoningai to nedarė, nes gyveno kreditorių sąskaita ir turėjo vienintelį tikslą - nusirašyti skolas bankroto pagalba ir visais įmanomais būdais vilkinti vykdymo procesą. Pareiškėja kryptingai ir sąmoningai leido susidaryti skoloms, tikėdamasi, kad skolos bus nurašytos. Turėti tiek sąskaitų, tiek kreditorinių kortelių, turint tiek kreditorių, leisti sau prabangiai gyventi gali tik nesąžiningas ir nerūpestingas asmuo. Suinteresuoto asmens nuomone byloje yra pakankamai įrodymų, kurie patvirtina faktą, kad pareiškėja M. B. yra moki ir yra nesąžiningas fizinis asmuo, todėl jai negali būti iškelta bankroto byla.

Suinteresuotas asmuo antstolė A. A. su pareiškėjos pareiškimu sutinka. Atsiliepime nurodė, kad nuo 2010-04-30 vykdo Kauno rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą dėl 5408,95 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininkės M. B. išieškotojo UAB „Gelvora“ naudai. Liko neišieškota 4494,22 Eur palūkanų ir 726,84 Eur vykdymo išlaidų. (t. 2, b.l. 152). Prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (t. 3, b.l. 37).

Suinteresuotas asmuo antstolis S. U. su pareiškėjos pareiškimu nesutinka, prašo neiškelti bankroto bylos pareiškėjai. Atsiliepime nurodė, kad vykdo Vilniaus m. 27-ojo notarų biuro 2011-09-29 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 3191 dėl 8298,15 Eur (28651,84 Lt) išieškojimo iš solidarių skolininkų M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) III eilės išieškotojos UAB „Gelvora” naudai. Vykdomojoje byloje Nr. 0034/11/01005 iš solidarių skolininkų A. B. ir M. B. liko išieškoti 6914,72 Eur skolos, 6 proc. metinių palūkanų ir ir vykdymo išlaidos antstoliui. 2011-11-23, 2013-03-27, 2014-08-14, 2016-04-19 priimti patvarkymai dėl skolos išieškojimo ir išsiųsti į pareiškėjos darbovietę - UAB „(duomenys neskelbtini)”. 2016-04-19 priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo ir išsiųstas į skolininko A. B. darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)”. Fizinio asmens nemokumas - tai yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas (MMA). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Kadangi pareiškėja kiekvieną mėnesį gauna darbo užmokestį ir taip yra mažinamas skolos dydis, tai M. B. gali vykdyti savo skolinius įsipareigojimus išieškotojai UAB Gelvora” ir antstoliui S. U. (t. 2, b.l. 153-154). Bylą prašė nagrinėti jam nedalyvaujnat (t. 3, b.l. 16, 36).

Suinteresuotas asmuo Nordea Bank AB Lietuvos skyrius su pareiškėjos pareiškimu nesutinka, prašo neiškelti bankroto bylos pareiškėjai. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjai jau buvo atsisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą ir jokios aplinkybės nepasikeitė. Pareiškėja siekė atsinaujinti procesą c.b. Nr. 2FB-8163-613/2015, tačiau tiek Klaipėdos m. apylinkės teismas 2016 m. balandžio 7 d. nutartimi c.b. Nr. A2-4843-642/2016, tiek Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 16 d. nutartimi c.b. Nr. 2S-997-73072016 šį prašymą atmetė. Pareiškėja, kreipdamasi į Klaipėdos m. apylinkės teismą, nurodė, kad jos ir A. B. gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Tačiau dabar šioje byloje pakeitė adresą į (duomenys neskelbtini) Kauno r., ir tuo pagrindu kreipiasi į kitą Teismą. Tačiau Pareiškėja savo pareiškime nenurodė aplinkybių, kurios sudarytu pagrindą manyti, jog situacija pasikeitė tiek, kad pareiškėja galėta pakartotinai kreiptis su tuo pačiu reikalavimu į Teismą. Tuo tarpu yra negalima situacija, kuomet dėl tų pačių aplinkybių Teismas sprendžia skirtingai. Pareiškėjos solidari skola su A. B. yra priteista 2015 m. rugpjūčio 14 d. vykdomojo įrašo pagrindu. Skola (vykdomajame įraše nurodyta susidarė pagal 2008 m. kovo 20 d. kreditavimo sutartį Nr. BK 08/03/34LA su vėlesniais pakeitimais (toliau - Kredito sutartis). Kredito sutartis nutraukta nuo 2015 m. gegužės 27 d. Kredito sutarties įvykdymas yra užtikrintas Pareiškėjui ir jos sutuoktiniui A. B. priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) Kauno raj. sav., hipoteka. Nors FABĮ nėra reglamentuojama situacija, kaip vertinti asmens nemokumą, kai jo prievolė yra solidari, tačiau tokiu atveju būtina vadovautis solidariąją skolininkų prievolę ir atsakomybę reglamentuojančiais teisės aktais. Taigi, vertinant Pareiškėjos mokumą, yra būtina įvertinti ir solidaraus skolininko A. B. finansine padėtį. Vertinant Pareiškėjos nemokumą yra svarbus šie aspektai: Klaipėdos m. apylinkės teismas 2015 m. liepos 7 d. nutartyje c.b. Nr. 2FB-8163-613/2015, įvertinęs, be kita ko, Pareiškėjos pateiktus banko sąskaitų išrašus (pagal kuriuos matyti, jog Pareiškėja gauna pakankamai dideles pinigų sumas ir jas išleidžia neįrodytiems kaip būtiniesiems daiktams / paslaugoms), duomenis apie turtą, pajamas (kurios didėja) padarė išvadą, kad Pareiškėja nėra nemoki. Jeigu Pareiškėja protingai ir sąžiningai planuotų savo išlaidas, ji turi objektyvią galimybę realiai mažinti skolas kreditoriams, šios Teismo išvados Pareiškėja pateikdama antrą pareiškimą nepaneigė. Klaipėdos m. apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutartyje c.b. Nr. 2FB-8163-613/2015 jau yra konstatuota, jog dviejų vaikų turėjimas, sutuoktinio laikinas nedarbingumas nėra priežastis iškelti bankroto bylą. SoDros duomenys rodo, kad Pareiškėjos pajamos didėja - Pareiškėja 2016 m. gegužės mėn. gavo 2.108,07 EUR, balandžio mėn. - net 9.932,81 EUR darbo užmokestį. Protingai planuojant išlaidas, objektyviai yra galima didele dalimi iš gaunamų pajamų atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėja nepaneigė Klaipėdos m. apylinkės teismas 2015 m. liepos 7 d. nutartyje c.b. Nr. 2FB-8163-613/2015 padarytos išvados, kad Pareiškėjos finansinė padėtis nėra kritinė. Pareiškėja turi planuoti savo išlaidas, leisti parduoti nekilnojamąjį turtą (bet ne vis stabdyti varžytynes) ir tokiu būdu atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėja prašo Teismo leisti jai naudotis 1.250,00 EUR / mėn. suma, kuri siekia beveik 4 MMA, atskaičius mokesčius (1 MMA, atskaičius mokesčius, iki 2016 m, liepos 1 d. buvo apie 300,00 EUR, po 2016 m. liepos 1 d. - apie 310,00 EUR). Todėl Pareiškėjai kyla pareiga pagrįsti prašomų išlaidų būtinumą ir realumą, ko ji nepadarė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje. Remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu, mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtu būti 1/2 MMA. Tačiau kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina atsižvelgti ir įvertinti, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius asmens poreikius. Iš Pareiškėjos pareiškimo matyti, kad Pareiškėjos nurodytos būtinosios išlaidos yra iš dalies nepagrįstos, kadangi: pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus turi abu tėvai; pareiškėjos nurodomos išlaidos yra nepagristai „išpūstos“ - per mėnesį abiem nepilnamečiams vaikams 20,00 EUR išlaidos pokalbiams / sms telefonu yra nepagrįstai per didelės. Papildomo įrodinėjimo nereikalauja aplinkybė, kad paslaugų teikėjų siūlomos kainos už pakankamai didelį kiekį minučių pokalbiams telefonu ir didelius kiekius sms svyruoja nuo 1,60 EUR / mėn. iki 4-5,00 EUR / mėn. 8 ir 17 metų vaikams po 10,00 EUR / mėn. telefono išlaidos yra neprotingai per didelės, kadangi vaikai objektyviai tokių išlaidų patirti negali. Pareiškėja nurodo vaikų maitinimo mokykloje išlaidas (viso 136,00 EUR / mėn.), tačiau nepateikia jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Be to, jeigu Pareiškėjos finansinė padėtis yra sunki, Pareiškėja turi galimybę prašyti skirti vaikams nemokamą maitinimą, tačiau tokių duomenų Pareiškėja nepateikė. Pareiškėja nurodo, kad už vaikų būrelius ji moka iš viso 65,00 EUR / mėn., tačiau jokių duomenų, kad vaikai lanko nurodytus būrelius ir, kad jie tiek kainuoją nėra pateikta.Pareiškėja nurodo, kad vienam iš nepilnamečių vaikų (17 m.) yra reikalinga 45,00 EUR / mėn. transporto išlaidoms vykti į mokyklą. Tačiau Pareiškėja nepagrindę, kad tokio dydžio išlaidos yra reikalingos. Pareiškėja taip pat nurodo, kad bendrai šeimos transporto išlaidoms (be 45,00 EUR vienam iš vaikų) skiriama 150,00 EUR / mėn. (su vaikų išlaidomis - 195,00 EUR/ mėn.). Tačiau Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, ką būtent sudaro tokio dydžio išlaidos. Pagal Kauno miesto savivaldybės viešai skelbiamą informaciją http://www.kaunas.lt/transportas/viesasis-transportas/) matyti, jog vaikams mėnesinis elektroninis bilietas kainuoja apie 5,00 EUR, o suaugusiems - apie 20,00 EUR. Nurodomos 300,00 EUR / mėn. išlaidos maistui (neįskaitant 136,00 EUR / mėn. vaikų maitinimo mokykloje) taip pat nėra įrodytos. Sudėjus visas sumas, skirtinas maistui, gaunama 436,00 EUR / mėn. suma, kas per vieną dieną trims asmenims sudaro 14,5 EUR. Manytina, kad realiai šios išlaidos yra arba turėtų būti mažesnės. Būsto išlaikymui Pareiškėja nurodo skirianti 284,00 EUR / mėn., tačiau Pareiškėja nepagrindę tokios sumos. Drabužiams, avalynei ir higienai Pareiškėja nurodo skirianti 180,00 EUR / mėn. Tačiau tokia suma yra objektyviai per didelė. Drabužiai, avalynė ir higienos priemonės paprastai nėra perkamos kas mėnesį, be to, ketinantis bankrutuoti asmuo objektyviai negali skirti tokių lėšų nurodytiems daiktams. Taigi, įvertinus Pareiškėjos nurodytas sumas ir tai, kad dalis jų nėra pagrįsta, darytina išvada, kad Pareiškėjai galėtų būti skiriama ne daugiau kaip 600,00 EUR / mėn. suma (1 MMA Pareiškėjai ir po 1/5 MMA kiekvienam iš vaikų) (t. 2, b.l. 155-158).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo UAB „Gelvora“ atsiliepime nurodė, jog pareiškimo teninimo klausimą siūlo spręsti teismo nuožiūra, bylą prašo nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (t. 3, b.l. 13, 35).

Fizinio asmens bankroto bylą atsisakytina iškelti.

Pagal Lietuvoje pasirinktą FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.). FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Fizinių asmenų, o ypač vartotojų, išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Taigi, fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra susituokusi (t. 1, b.l. 61), turi nepilnamečius vaikus A. B., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 63) ir T. B., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 62).

Pareiškėjos ir jos sutuoktinio vardu nuosavybės teise per paskutiniuosius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos (t.y. nuo 2013-02-18 iki 2016-02-18), įregistruotas nekilnojamasis turtas: 0,1300 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 257,37 kv. m. ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r. (t. 1, b.l. 101-102); 0,0625 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 77,59 kv. bendro ploto sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r. (t. 1, b.l. 99-100); M. B. vardu įregistruota transporto priemonė - Mitsubishi Pajero, v/n (duomenys neskelbtini), yra išregistruota negavus duomenų apie atliktą techninę apžiūrą ir draudimą (t. 1, b.l. 104). Visas minėtas turtas yra areštuotas (t. 1, b.l. 105-111).

Pareiškėja M. B. nuo 2010-05-10 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, charakterizuojama teigiamai (t. 3, b.l. 45), jos draudžiamosios pajamos šioje bendrovėje sudaro: 2016 m. apie 1708,00 Eur per mėnesį (t. 1, b.l. 87); 2015 m. apie 2729 Eur (t. 1, b.l. 88); 2014 m. apie 9625 Lt, t.y. 2787 Eur (duomenys pateikti už devynis 2014 m. mėnesius (t. 1, b.l. 89); 2013 m. apie 7318 Lt, t.y. 2119 Eur (t. 1, b.l. 91).

Pareiškėja teismui pateikė pažymą dėl įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų (t.2, b.l. 102), taip pat pažymą, kad nėra gydyta dėl psichinių ir priklausomybės ligų (t. 2, b.l. 101, 104), banko sąskaitų išrašus (t.1, b.l. 112-170, t. 2, b.l. 3-52, 87-100).

AB SEB bankas 2007-06-29 kredito sutarties Nr. 1850718031302-11 pagrindu suteikė A. B. paskolą - 188 723,08 Eur kreditą, kredito apskritis – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Kauno r., pirkimui ir vidaus apdailos darbų finansavimui. Prievolės įvykdymo užtikrinimui, namas įkeistas. Kredito sutartį ir vėlesnius susitarimus ją pakeisti pasirašė ir kreditoriaus sutuoktinė M. B. (t. 2, b.l. 58-71).

2016-07-07 teismo nutartimi, atsižvelgiant į suinteresuotų asmenų UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus atsiliepimuose nurodytas aplinkybes, ir į tai, jog pareiškime iškelti fizinio asmens bankroto bylą nėra nurodyta, kokiu pagrindu pareiškėja M. B. su A. B. yra solidariai atsakinga kitiems kreditoriams (Nordea Bank AB Lietuvos skyriui, AB „Citadele“ bankui, UAB „Gelvora“) ir kokiemt tikslams buvo imami kreditai (paskolos), pareiškėjai buvo pasiūlyta iki teismo posėdžio pateikti minėtas aplinkybes pagrindžiančius rašytinius įrodymus.

Pareiškėja, jos prašymu atidedant 2016-07-14 teismo posėdį, buvo įpareigota likus savaitei iki kito teismo posėdžio 2016-08-25, pateikti turimus rašytinius įrodymus (t.3, b.l. 24).

Pareiškėja 2016-08-25, t.y. likus keturioms valandoms iki teismo posėdžio pradžios, pateikė papildomus paaiškinimus (t. 3, b.l. 39-43) ir jų priedus (t. 3, b.l. 44-150, t. 4, b.l. 3-189), kuriuos didžiąja dalimi (apie 280 lapų) sudaro elektroninis susirašinėjimas ir prekių katalogai bei 4 fizinių asmenų paaiškinimai, kaip jie su M. B. pagalba pirko prekes iš internetinių parduotuvių.

Kadangi pareiškėja, atstovaujama advokatės, neprašė šių asmenų apklausti kaip liudytojų, turint galimybę patikrinti jų asmens tapatybęs bei įspėti juos apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, šie pareiškėjos nurodyti argumentai ir pateikti duomenys nevertintini, kaip neturintys esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako.

Teismas sutinka su suinteresuoto asmens atstovės nuomone, jog tokio kiekio dokumentų, kurių didžioji dalis nesusijusi su šia byla ir pertekliniai, pateikimas prieš pat teismo posėdį, juolab, kad bankų pažymos paruoštos laikotarpiu nuo 2016-07-21 iki 2016-08-10 (t. 3, b.l. 46-52) ir jas pareiškėja turėjo galimybę pateikti teismui likus daugiau nei savaitei iki teismo posėdžio, vertintinas kaip nesąžiningas elgesys, juolab, kad pareiškėja nepateikė įrodymų apie visus būtinuosius poreikius, pažymos apie tikslų darbo užmokestį, turto vertę. Teismas tokį pareiškėjos elgesį vertina kaip siekį, jog būtų apsunkintas teismo darbas, o suinteresuoto asmens atstovė neturėtų galimybės su pateikta informacija išsamiai susipažinti, ją išanalizuoti ir dėl šių pateiktų duomenų pasisakyti.

Papildomuose paaiškinimuose pareiškėja nurodė, jog įsiskolinimas Nordea Bank AB Lietuvos skyriui yra kilęs dėl įsipareigojimų pagal kredito sutartį ir kredito kortelę nevykdymo - pareiškėja buvo įsigijusi AB „Citadele“ banko (tuo metu Parex banko) VISA GOLD ir AMEX kreditines korteles bei Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus VISA GOLD kreditinę kortelę. Pareiškėjos sutuoktinis, atsiradus finansinių problemų jo įmonėje, nuiminėjo pinigus iš minėtų kreditinių kortelių, vėliau vėl įdedamas. Žlugus sutuoktinio veiklai, visiškai suprastėjus finansinei situacijai, teko išsiimti pinigų iš kreditinių kortelių, į kurias pinigus buvo stengiamasi grąžinti, tačiau laikui bėgant šeima buvo finansiškai nepajėgi grąžinti visų išsiimtų pinigų ir tokiu būdu susidarė įsiskolinimai. UAB „Gelvora“ yra perėmusi dalį Nordea Bank AB Lietuvos skyrius perleisto reikalavimo į Pareiškėją. Paskola iš Nordea Bank AB Lietuvos skyrius buvo imta dar 2008 m., kai šeimos finansinė padėtis buvo gera, su tikslu įsigyti sodo pastatą (duomenys neskelbtini) kaime (t. 3, b.l. 39).

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis yra nustatyta, kad 2015 m. liepos 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal pareiškėjų M. B. ir A. B. pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo ir priimta nutartis pareiškimo netenkinti (civ. byla Nr. 2FB-8163-613/2015), 2015 m. spalio 15 d. Klaipėdos apygardos teismas šią nutartį paliko galioti bei konstatavo tiek pareiškėjos sutuoktinio A. B., tiek pačios pareiškėjos M. B. nesąžiningumą, nurodydamas, „kad turėdami didelius įsipareigojimus AB SEB bankui bei žinodami apie itin sunkią UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę būklę, pareiškėjai sąmoningai pablogino savo turtinę padėtį, tai yra 2008-03-20 prisiėmė papildomus kreditinius įsipareigojimus bankui Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui, nors žinojo, kad įsipareigojimų kreditoriams negalės tinkamai įvykdyti. Byloje esanti medžiaga patvirtina, jog pareiškėja M. B. dalyvavo prisiimant kreditinius įsipareigojimus, pareiškėjų sudarytų sandorių neginčijo ir juos patvirtino. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tokie pareiškėjų veiksmai negali būti vertinami kaip sąžiningi. ... . Iš byloje esančio pareiškėjos banko sąskaitos išrašo matyti, jog didelės piniginės lėšos nurodytu laikotarpiu buvo skiriamos asmeniniams poreikiams patenkinti, kelionėms ir kitoms išlaidoms, kurios paprastai nėra vertinamos kaip būtinos išlaidos. ... Šios aplinkybės patvirtina, kad turėdami pradelstų įsipareigojimų kreditoriams pareiškėjai dalį savo pajamų skyrė išlaidoms, kurios nebuvo būtinos ir nesiekė atkurti savo mokumo bei tinkamai atsiskaityti su kreditoriais. Nurodytos aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, jog pareiškėjai nebuvo sąžiningi ir tai sukėlė jų nemokumą, todėl teismas pagrįstai atsisakė iškelti jiems bankroto bylą”.

Pareiškėja teikdama pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo Kauno apylinkės teismui, jokių duomenų apie minėtų teismų nustatytų faktinių aplinkybių (nustatyto nesąžiningumo) pasikeitimą ar išnykimą pareiškimo pateikimo momentu nepateikė.

Įsiteisėjus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutarčiai, pareiškėja ir jos sutuoktinis pakeitė savo gyvenamąją vietą (nuo 2015-11-08 deklaravo gyvenamąją vietą Jonavoje) ir pateikė analogišką pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo Jonavos rajono apylinkės teismui, kuris 2015 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-3248-598/2015 atsisakė priimti pareiškėjų pareiškimą LR CPK 137 str. 1 d. 4 p. numatytu pagrindu, t. y. kai yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-265-657/2016 Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartis palikta nepakeista. 2016 m. sausio 18 d. įsiteisėjus teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutarčiai, Jonavos rajono apylinkės teisme 2016 m. sausio 19 d. gautas analogiškas pareiškimas, kurį šiuo atveju pateikia viena iš pareiškėjų M. B., nenurodžius pareiškėju sutuoktinio A. B., tačiau pareiškimo pagrindas liko tapatus, nurodyti tie patys kreditoriai ir skoliniai įsipareigojimai. 2016-01-26 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2FB-291-598/2016 buvo atsisakyta priimti analogišką pareiškėjos M. B. pareiškimą CPK 137 str. 1d. 4p. pagrindu (kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu). Dar nespėjus įsiteisėti 2016-01-26 Jonavos rajono apylinkės teismo nutarčiai civilinėje byloje Nr.2FB-291-598/2016 (įsiteisėjo 2016-02-03), pareiškėja M. B. 2016-01-31 deklaravo savo gyvenamąją vietą Kauno rajone ir 2016-02-01 su analogišku pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos jai iškėlimo kreipėsi į Kauno apylinkės teismą.

Pareiškėja posėdžio metu pripažino, jog gyvenamąją vietą Klaipėdoje ir Jonavoje buvo deklaravusi fiktyviai, tokie asmens veiksmai taip pat vertintini kaip nesąžiningas elgesys.

Kauno apylinkės teismo 2016-02-08 nutartimi (civilinė byla Nr.2FB-5720-528/2016) buvo konstatuota, jog 2015-07-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2FB-8163-613/2015 pagal pareiškėjų M. B. ir A. B. pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo, kurią 2015-10-15 Klaipėdos apygardos teismas paliko galioti, pareiškėjų pareiškimas netenkintas, nustačius, jog abu pareiškėjai buvo nesąžiningi ir tai sukėlė jų nemokumą, o iš pateikto Kauno apylinkės teismui pareiškimo turinio matyti, jog duomenų apie minėtų teismų nustatytų faktinių aplinkybių pasikeitimą ar išnykimą pareiškimo pateikimo momentu nėra, o pareiškėjos M. B. pateikti teismui dokumentai jau buvo išsamiai išnagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2FB-8163-613/2015, todėl atsisakyta priimti pareiškėjos M. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Atskirasis skundas dėl šios nutarties nebuvo paduotas.

Kauno apylinkės teisme 2016-02-18 vėl gautas pareiškėjos M. B. pareiškimas, kuriuo pareiškėja prašo iškelti jai bankroto bylą. 2016-02-26 nutartimi (civilinė byla Nr. 2FB-6906-191/2016) buvo atsisakyta priimti pareiškėjos M. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Kauno apygardos teismo 2016-04-28 nutartimi (civilinė byla Nr. 2S-1040-254/2016) panaikinta Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis ir pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kauno apylinkės teismo 2016-06-14 nutartimi (civilinė byla Nr. 2FB-13197-191/2016) priimtas pareiškėjos M. B. pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Iš Liteko duomenų matyti, jog 2016-03-07 (t.y. dar neįsiteisėjus Kauno apylinkės teismo 2016-02-26 nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2FB-6906-191/2016), pareiškėja M. B. su prašymu kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2FB-8163-613/2015. Klaipėdos apylinkės teismo 2016-04-07 nutartimi (Civilinė byla Nr.A2-4843-642/2016) atmestas pareiškėjos M. B. pareiškimas suinteresuotiems asmenims A. B., AB SEB bankas, UAB „Būsto paskolų draudimas“, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2FB-8186-613/2015, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2FB-8163-613/2015. Klaipėdos apygardos teismo 2016-06-16 nutartimi (Civilinė byla Nr. 2S-997-730/2016) palikta nepakeista Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartis, kontatuota, jog pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pateikė pati pareiškėja su sutuoktiniu A. B., pati pareiškėja buvo civilinės bylos iniciatorė, pasirašė pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir pateikė jį pirmosios instancijos teismui.

Kauno apylinkės teismas pagal kreditoriaus A. B. pareiškimą 2016 m. balandžio 25 d. priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-12189-214/2016, kuriuo priteisė iš skolininkės M. B. nepilnamečio vaiko T. B., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. išlaikymui – po 500 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo padavimo dienos (2016-04-20) iki vaiko pilnametystės, 18000 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-04-20 iki 2016-04-20 ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo; nepilnamečio vaiko A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui – po 750 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo padavimo dienos (2016-04-20) iki vaiko pilnametystės bei 27000 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-04-20 iki 2016-04-20 ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo; bei valstybei – 338 Eur žyminio mokesčio.

2018-05-18 nutartimi (teismui gavus UAB „Būsto paskolų draudimas“ raštą dėl pareiškimo pagrįstumo ir galimai nusikalstamos veikos požymių) teismas panaikino 2016 m. balandžio 25 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-12189-214/2016; kreditoriaus A. B. pareiškimą skolininkei M. B. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams T. B. ir A. B. priteisimo paliko nenagrinėtą; panaikino 2016 m. balandžio 25 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – dėl laikino išlaikymo iš skolininkės M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams T. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 120 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2016-04-20 iki teismo įsakymo įsiteisėjimo, priteisimo; nutarties patvirtintą kopiją išsiuntė prokurorui, kreditoriaus A. B. veiksmų, kreipiantis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, įvertinimui.

Pati pareiškėja M. B., kituose savo pareiškimuose nurodydama, jog yra vienintelė gaunanti pajamas šeimoje ir išlaikanti šeimą bei nepilnamečius vaikus, o sutuoktinis vengia dirbti ir prisidėti prie šeimos išlaikymo, prieštaravimo dėl šio teismo įsakymo nepareiškė (nors nurodė, jog ketina tai padaryti). Jos teismo posėdžio metu nurodytą aplinkybę, jog ji nespėjo to padaryti, teismas vertina kritiškai, nes pareiškėja nepaneigė suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės, kad jau kitą dieną po teismo įsakymo priėmimo - 2016-04-26 - antstolei tuo pagrindu pateikė prašymą dėl išskaitų iš darbo užmokesčio sustabdymo (t.2, b.l. 147-148). Prieštaravimų dėl priimto teismo įsakymo nepateikimas vertintinas kaip pareiškėjos pripažinimas fakto, jog ji trejus metus neteikia išlaikymo vaikams, juos išlaiko sutuoktinis, kuris pareiškėjos teigimu niekur nedirba ir jokių pajamų negauna. Tai leidžia konstatuoti, jog pareiškėja skirtingose civilinėse bylose nurodo skirtingas, tuo metu jai palankesnes aplinkybes, kas taip pat patvirtina, jog pareiškėja elgiasi nesąžiningai.

Be to, teismas pažymi, jog nors pareiškėja 2016-02-18 pateiktame pareiškime nurodė, jog dėl sutuoktinio teistumo, vengimo dirbti, gauti pajamas ir prisidėti prie šeimos išlaikymo yra padavusi pareiškimą dėl santuokos nutraukimo, pareiškėjos ir jos sutuoktinio santuoka vis dar nėra nutraukta: pareiškėjai 2016-02-12 pateikę teismui pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bednru sutarimu, paskyrus teismo posėdžio datą, prašė atidėti pirmąjį teismo posėdį, o į antrąjį teismo posėdį abu neatvyko, dėl ko 2016-04-08 teismo nutartimi pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas (civilinė byla Nr. 2YT-6709-800/2016), o 2016-05-17 pateikę teismui pareiškimą, jame nurodė ne visus savo kreditorius, dėl ko pareiškėjams buvo nustatytas terminas pareiškimo trūkumams šalinti, šiuo teismo posėdis paskirtas 2016-09-27 (civilinė byla Nr. 2YT-14480-894/2016). Šios aplinkybės leidžia abejoti, ar pareiškėja ketina realiai nutraukti santuoką, ar tai tik formalus santuokos nutraukimas dėl sutuoktiniams patogesnio finansinių problemų išsprendimo - pareiškėjai nurodant, jog teismui pateiktas pareiškimas dėl santuokos nutraukimo, teigiant, jog su vyru bendrauja tik vaikų priežiūros klausimais (nes posėdžio metu negalėjo atsakyti į klausimą, ar šiuo metu jos sutuoktinis ir toliau žaidžia azartinius žaidimus), pareiškėjos sutuoktinis teimui yra pateikęs įgaliojimą ir jo pagrindu atsiėmęs 2016-05-09 nutartį dėl trūkumų pašalinimo (t. 1, b.l. 36-38, 39).

Atlikus pareiškėjos pateiktų banko sąskaitų duomenų analizę, matyti, jog M. B., nors teigia esanti nemoki, nuolat apsiperka žinomų prekių ženklų parduotuvėse („Kristiana“, „Body Shop“, „Audimas“, „Elegant line“, „Viva batai“, „Evasa“, „Aukso lyra“), nuolat lankosi grožio salone „Junora Beauty“, soliariumų studijoje „Elit sun“, lankosi kavinėse, picerijose. Šios aplinkybės paneigia pareiškėjos atstovės teiginį, jog pareiškėjos finansinė padėtis yra kritinė.

Pareiškėja periodiškai iš sąskaitų nuima dideles pinigų sumas grynaisiais pinigais, todėl nėra galimybės nustatyti, kur ir kokiais tikslais šias sumas išleidžia, o nuolat atliekami grynųjų pinigų įmokėjimai bankomatuose leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja turi papildomų pajamų.

Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų. Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.

Be nuorodos į CK 6.67 straipsnyje nustatytas nesąžiningo elgesio prezumpcijas, FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte neįtvirtintas konkrečių nesąžiningumo atvejų sąrašas, nepateikiama nesąžiningumo apibrėžtis, taip pat nenurodomi nesąžiningumo nustatymo kriterijai. Dėl to aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nesąžiningu asmuo pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais leidžia daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi nepakankamai rūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principų reikalavimus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo teikiant informaciją apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal I. J. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-516/2014).

Teismas atsisako iškelti nesąžiningo fizinio asmens bankroto bylą dviem atvejais – jeigu jis tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, kurių sudaryti jis neprivalėjo, arba jeigu nustatomi kitokie jo veiksmai, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

Laikytina, kad sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pagal Įstatymo 6 straipsnio l dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą tuomet, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra Įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų.

Sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti.

Pareiškėjos M. B. kreditoriniai įsipareigojimai yra solidarūs su jos sutuoktiniu A. B.. Išsamūs duomenys apie A. B. finansinę padėtį teismui nėra pateikti (nors suinteresuotas asmuo Nordea Bank Lietuvos skyrius savo atsiliepime nurodė, jog esant solidariai prievolei turėtų būti vertinama ir pareiškėjos sutuoktinio turtinė padėtis), tačiau iš antstolio S. U. atsiliepimo (t. 2, b.l. 153) matyti, jog 2016-04-19 priimtas antstolio patvarkymas išsiųsti vykdomąjį dokumentą skolos išieškojimui į A. B. darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“. T. y. A. B., priešingai nei teigia pareiškėja, gauna (ar bent 2016-04-19 gavo) darbines pajamas ir skolų išieškojimas iš jo taip pat vyksta ir yra galimas. Todėl nėra pagrindo teigti, jog pareiškėja ir jos sutuoktinis negali vykdyti savo solidarių skolinių įsipareigojimų ir pareiškėja tapusi nemoki.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus.

Pareiškėja pareiškime nurodo, jog jos gaunamos pajamos yra 1450 Eur darbo užmokestis, jos būtinosios išlaidos sudaro 1250 Eur, todėl pareiškėja neturi galimybių per protingą terminą padengti skolų kreditoriams.

Suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikta 2016-06-14 informacija iš VSDFV patvirtina, jog pareiškėjos 2015 m. vidutinės mėnesio pajamos yra: už I ketvirtį - 1606,68 Eur, už IV ketvirtį - 1925,22 Eur (t. 2, b.l. 149).

Teismas, vertindamas pareiškėjos gaunamas pajamas, atsižvelgia ir į tai, kad pareiškėja gauna beveik keturis kartus didesnes pajamas negu, minimali mėnesinė alga, kuri yra 380 Eur.

Teismas nagrinėdamas bylą negali tiksliai nustatyti kiek kiekvienam asmeniui reikia lėšų pragyventi, nes tai individualus vertinimas, tačiau teismas gali tik nurodyti, jog nagrinėjant bankroto bylas Lietuvoje, kasacinio teismo išaiškinimu vertinant lėšų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą vienu iš vertinimo kriterijų yra Lietuvos vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Šiuo metu Lietuvos Vyriausybės nustatytas vienos minimalios mėnesio algos dydis yra 380,00 Eur, todėl pareiškėjos nurodomas jai reikalingos sumos būtiniesiems poreikiams tenkinti dydis – 1250,00 Eur daugiau kaip tris kartus viršija Lietuvoje bankrutuojantiems fiziniams asmenims būtiniesiems poreikiams skiriamos protingos sumos dydį.

Teismas išnagrinėjęs bylą, sutinka su kreditorių argumentais, nurodytais atsiliepimuose, kad pareiškėja nėra sąžininga - sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, nedėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, tvarkydama savo finansus ir planuodama išlaidas elgėsi itin nerūpestingai, todėl bankroto byla jai nekeltina.

Pareiškėjos siekis gyventi jos ir jos šeimos poreikių niekaip nevaržantį gyvenimą, bankrutuoti sumokant minimalias sumas kreditoriams, laikytinas pažeidžiančiu pareiškėjos ir jos sutuoktinio solidarių kreditorių interesus, o pareiškimo esmė vertintina ne kaip siekis sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, o kaip galimybė apskritai išvengti atsiskaitymų su kreditoriais.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsisakytina pareiškėjai M. B. iškelti fizinio asmens bankroto bylą, nes pareiškėja neatitinka sąžiningumo kriterijaus, o bankroto bylos iškėlimas pažeistų kreditorių interesus.

Informacija apie atsisakymą iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nutarties įsiteisėjimo skelbtina teismo tinklapyje (Įstatymo 5 str. 5 d.).

Suintersuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ patyrė šioje byloje 25,64 Eur išlaidas už kurą (t. 3, b.l. 19-21), bei 25,17 Eur išlaidas už kurą (t. 5, b.l. 11-13) kurios priteistinos iš pareiškėjos (CPK 88 str. 1 d. 9 p., 93 str.).

Valstybė šioje byloje patyrė 13,93 Eur pašto išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims, kurios priteistinos iš pareiškėjos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Teismui įvertinus bylos aplinkybes ir turint pagrindo manyti, kad M. B. veiksmuose yra galimai nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneština prokurorui (CPK 300 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 1–2 punktais, teismas

nutaria:

Pareiškimą atmesti.

Atsisakyti iškelti M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) fizinio asmens bankroto bylą.

Informaciją apie atsisakymą iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nutarties įsiteisėjimo paskelbti teismo tinklapyje.

Priteisti iš M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 50,81 Eur (penkiasdešimt eurų 80 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, suinteresuoto amsens UAB „Būsto paskolų draudimas“, į.k. 110076079, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, naudai.

Priteisti iš M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 13,93 Eur (trylika eurų 53 ct) išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752)biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui, dėl M. B. veiksmų, kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įvertinimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Edmundas Inokaitis