Kauno apygardos teismo nutartis, 2S-1040-254/2016

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-04-28
Bylos Nr.: 2S-1040-254/2016
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Dalė Burdulienė
Pareiškėjas: M. B.
Suinteresuotas asmuo: AB SEB bankas, UAB „Būsto paskolų draudimas“, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos

Civilinė byla Nr. 2S-1040-254/2016Proceso Nr. 2-69-3-02868-2016-3

Procesinio dokumento kategorijos: 3.1.14.8.4; 3.4.5.2; 3.3.2.2

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-6906-191/2016 pagal pareiškėjos M. B. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys: AB SEB bankas, UAB „Būsto paskolų draudimas“, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, antstolė S. V., antstolė A. A., antstolė J. Ž. ir antstolis R. V., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nustačius, kad yra įsiteisėjusi teismo nutartis, priimta tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Kauno apylinkės teisme 2016 m. vasario 18 d. gautas pareiškėjos pareiškimas, kuriuo pareiškėja prašė iškelti jai bankroto bylą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 26 d. nutartimi pareiškimą, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalies 4 dalimi, atsisakė priimti, konstatuodamas, kad teismui buvo pateiktas pareiškėjos pareiškimas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kuris išnagrinėtas įsiteisėjusia Klaipėdos miesto apylinkės 2015 m. liepos 7 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-8163-613/2015. Be to, Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-3248-598/2015, 2016 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-291-598/2016 ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-5720-528/2016 pareiškėjos pareiškimai taip pat atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 1 dalies 4 dalies pagrindu. Pareiškimo pagrindas liko tapatus, nurodyti tie patys kreditoriai ir skoliniai įsipareigojimai. AB SEB banko kredito sutartis Nr. 1850718031302-11 buvo sudaryta ne su pareiškėja, o su jos sutuoktiniu, išieškojimas yra nukreiptas į abiejų sutuoktinių bendrą turtą, todėl šiuo atveju vieno iš pareiškėjų išeliminavimas nekeičia pareiškimo dalyko esmės, nes akivaizdu, kad skoliniai įsipareigojimai yra likę abiejų sutuoktinių bendri. Taip pat pateikti tie patys daugiau nei prieš pusę metų gauti dokumentai. Pareiškėja nepateikė įrodymų ir nenurodė naujų aplinkybių, išskyrus tai, kad pareiškėja nieko nežinojo apie sutuoktinio vykdytas neteisėtas veikas bei kad pateikė teismui pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Tačiau šios aplinkybės negali būti laikomos naujai atsiradusiomis esminėmis aplinkybėmis, dėl kurių pareiškėjos pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo turėtų būti išnagrinėtas iš naujo. Be to, Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi pareiškėja buvo pripažinta nesąžininga.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėja (toliau – apeliantė) atskiruoju skundu prašo 2016 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškimą dėl bankroto bylos priimti šiais argumentais:

1. Šioje situacijoje nesutampa nei ginčo šalys, nei pareiškimo dalykas, nes Klaipėdos miesto apylinkės teismas išsprendė klausimą dėl abiejų sutuoktinių fizinių asmenų bankroto bylos kėlimo, o šiuo atveju prašoma nagrinėti pareiškimą su kitokiu dalyku – prašymu iškelti fizinio asmens bankroto bylą tik apeliantei, nemokumą vertinant tik jos pateiktų aplinkybių kontekste.

2. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nurodė, kad apeliantė ir jos sutuoktinis yra mokūs, dėl ko jiems buvo atsisakyta kelti bankroto bylą šiuo pagrindu. Apeliantė nurodė teismui naujas aplinkybes, kurių nebuvo nurodžiusi teismui, atsisakiusiam iškelti bankroto bylą. Teismo posėdyje dalyvavo tik apeliantės sutuoktinis, apie teismo posėdžio nagrinėjimą apeliantė nebuvo informuota. Iš esmės buvo vertinamos tik apeliantės sutuoktinio nusikalstamos veikos, o apie individualią apeliantės situaciją teismas beveik nepasisakė. Apeliantė apie sutuoktinio nusikalstamas veikas jų atlikimo metu nežinojo, apie jas sužinojo tik prasidėjus baudžiamajam procesui. Todėl apeliantei nėra suprantama, kodėl teismas teigia priešingai, nukreipdamas į tą pačią Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį, kurioje niekur nebuvo pasisakyta, kad apeliantė žinojo apie tai, kad jos sutuoktinis vykdo neteisėtą veiklą. Apeliantė šiuo atveju nurodė individualias aplinkybes, kurios pagrindžia nemokumą sukėlusias priežastis.

3. Apeliantės nurodytos aplinkybės apie skyrybas teismas visiškai nepagrįstai nevertino, nes tai nauja aplinkybė, kuri nulems ir pakeis labai daug apeliantės materialinės padėties atžvilgiu. Apeliantė ir jos sutuoktinis yra pateikę pareiškimą teismui dėl santuokos nutraukimo, taigi, bus sprendžiami klausimai dėl sutuoktinių turto, finansinių įsipareigojimų padalijimo, vaikų išlaikymo ir priežiūros. Be to, apeliantė nurodė teismui, kad viena pati išlaiko šeimą, jos sutuoktinis niekur nedirba, neprisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, dėl ko jai vienai tapo nepakeliama vykdyti 274 912,24 Eur įsiskolinimus. Apeliantei nesupranta, kodėl šiuo atveju teismas, kaip pagrindo tapatumą, laiko tai, kad yra tie patys kreditoriai, ir tie patys skoliniai įsipareigojimai. Fiziniam asmeniui esant nemokumo būsenoje, neįmanoma pateikti teismui kardinaliai kitokių kreditorių ir jų reikalavimų, nes akivaizdu, kad asmuo, teikdamas pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, tokių skolų nesugeba padengti, dėl to jos ir yra tokios pačios, atitinkamai tokie patys ir kreditoriai. Apeliantė pažymi, kad skolos kreditoriams sumažėjo, kadangi antstoliai iš apeliantės algos atskaito dideles sumas.

4. Fizinių asmenų bankroto įstatymas (toliau – FABĮ) draudžia fiziniam asmeniui kreiptis pakartotinai su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, jei nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus. Šiuo atveju apeliantei nebuvo nei nutrauktas fizinio asmens bankrotas, nei jis pasibaigė, priešingai, apeliantei ir jos sutuoktiniui buvo atsisakyta iškelti bankroto bylą, kas visiškai nepatenka į FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punkto apimtį. FABĮ nėra įtvirtinto draudimo asmeniui, kuriam nebuvo iškelta bankroto byla, kreiptis į teismą pakartotinai.

5. Teismas, atlikdamas pirmąjį procesinį veiksmą (spręsdamas klausimą dėl pareiškimo priėmimo), vienu metu atliko ir kitą procesinį veiksmą – sprendė klausimą iš esmės dėl bankroto bylos apeliantei kėlimo, nes tokie aspektai kaip apeliantės sąžiningumas ir faktinių aplinkybių pagrįstumo vertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, o ne pareiškimo priėmimo stadijos dalykas. Be to, iš esmės daugiausia buvo vertinama apeliantės sutuoktinio vykdyta nusikalstama veika, dėl pareiškėjos tik pasisakyta, kad ji yra moki.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakytas priimti apeliantės pareiškimas dėl bankroto bylos jai iškėlimo, konstatuojant, kad yra įsiteisėjęs teismo procesinis dokumentas, priimtas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Ieškinio priėmimo procedūrą reglamentuoja CPK 137 straipsnis, kuris taikomas ir sprendžiant pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą (FABĮ 5 straipsnio 1 dalis). Civilinei bylai iškelti pakanka atlikti vieną teismo procesinį veiksmą – priimti rezoliuciją arba nutartį (CPK 137 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnio 6 dalis). Fizinio asmens bankroto bylai iškelti, priešingai, reikalingi du savarankiški teismo procesiniai veiksmai: pirma, priimti nutartį dėl pareiškimo priėmimo; antra, priimti nutartį dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (FABĮ 5 straipsnio 4, 7 dalys). FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytos sąlygos, kuomet teismas atsisako iškelti bankroto bylą, įskaitant, kai nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus (FABĮ 5 straipsnio 5 dalies 5 punktas). Todėl sutiktina su apeliante, kad FABĮ 5 straipsnio 5 dalies 5 punkto nuostatos nėra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą.

Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-8163-613/2015 apeliantei ir jos sutuoktiniui atsisakyta iškelti bankroto bylą. Ši nutartis Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1563-479/2015 palikta nepakeista. Toks bylos rezultatas savaime nedraudžia pareiškėjai ateityje reikšti tapatų reikalavimą, jeigu paaiškėja naujų aplinkybių, kurios gali sudaryti pagrindą tenkinti tokį pareiškimą. Tik tokiu atveju, jeigu tokių aplinkybių nėra ir pareiškėjas paduoda teismui iš esmės tais pačiais argumentais grindžiamą reikalavimą, kuris anksčiau buvo atmestas ir nutartis šiuo klausimu įsiteisėjo, pakartotinai paduotą pareiškimą teismas turėtų atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-138/2014, 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1517-943/2015).

Pirmosios instancijos teismas atsisakymą priimti pareiškėjos pareiškimą grindė Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-291-598/2016, kuri buvo peržiūrėta apeliacine tvarka, priimant Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-265-657/2016. Tačiau, kaip konstatavo Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 18 d. nutartyje, pakartotiną pareiškimą pateikė abu sutuoktiniai ir pareiškimo reikalavimas buvo grindžiamas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais, kas, teismo nuomone, taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją. Kitos dvi nutartys, t. y. Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2FB-291-598/2016 ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2FB-5720-528/2016, kuriomis buvo atsisakytas priimti apeliantės pareiškimas dėl bankroto bylos jai iškėlimo, ir kuriomis pirmosios instancijos teismo buvo remiamasi priimant skundžiamą nutartį, apeliacine tvarka nebuvo peržiūrėtos.

Ieškinio (šiuo atveju pareiškimo) tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus, t. y. ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012, 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2010). Ieškinio dalykas – tai ieškovo atsakovui pareikštas materialus teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Tam, kad ieškiniai būtų pripažinti tapačiais, privalo visiškai sutapti visi trys elementai – šalys, ieškinio dalykas ir ieškinio faktinis pagrindas.

Dėl ginčo tarp tų pačių šalių ir ieškinio dalyko

Pagal CPK 43 straipsnio 1 dalį ieškinys gali būti paduodamas bendrai kelių ieškovų jeigu yra privalomas ar (neprivalomas) bendrininkavimas, bendros teisės ir pareigos, tie patys reikalavimai arba įsipareigojimai. FABĮ numato, kad fizinio asmens bankroto procesą gali inicijuoti tik pats fizinis asmuo (FABĮ 1 straipsnio 4 dalis) (Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1776-264/2013). Nagrinėjamoje byloje pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikė apeliantė – sutuoktinė, nenurodžiusi pareiškėjo sutuoktinio, kartu pažymėtina, kad teisme yra inicijuota jų skyrybų byla. Vadinasi nagrinėjamu atveju šalys yra kitos, todėl pareiškimas nėra tapatus pareiškimui, kurio netenkino Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-8163-613/2015.

Pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo dalykas yra prašymas iškelti būtent apeliantei fizinio asmens bankroto bylą. Todėl skiriasi ne tik šalys, tačiau taip pat ir dalykas, nes Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2FB-8163-613/2015 apeliantė kartu su sutuoktiniu prašė iškelti jiems fizinių asmenų bankroto bylą. Nagrinėjamu atveju bankroto procese apeliantė veiks kaip atskiras subjektas, ji atskirai turės parengti mokumo atkūrimo plano projektą ir pan. (Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2310-324/2015).

Atsižvelgiat į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl pareiškimų tapatumo dalykų aspektu taip pat nepagrįsta, o dėl ginčo tarp tų pačių šalių apskritai nebuvo pasisakyta.

Dėl ieškinio pagrindo

Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais; jeigu ieškinio reikalavimas grindžiamas kitomis aplinkybėmis nei tos, kurios buvo ieškinio pagrindas anksčiau nagrinėtoje civilinėje byloje, darytina išvada, kad ieškiniai nurodytose bylose netapatūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2011, 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010).

Šiuo atveju į teismą kreipėsi viena apeliantė – sutuoktinė, nurodydama, kad teisme yra inicijuotas santuokos su sutuoktiniu nutraukimas, ir pateikdama tik savo asmenines aplinkybes ir priežastis, dėl kurių jai turi būti iškelta bankroto byla, kas reiškia, kad pareiškimas negali būti grindžiamas pareiškimą nepateikusio asmens nemokumą sąlygojusiomis aplinkybėmis.

Kaip matyti iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo procesinių dokumentų, teismai vertino tiek apeliantės, tiek jos sutuoktinio aplinkybes visumoje. Pažymėtina, kad kartu buvo vertinamos ir apeliantės sutuoktinio 2007–2008 m. vykdytos nusikalstamos veikos, dėl apeliantės pasisakyta, kad ji yra moki. Klaipėdos apylinkės teismui, įvertinus sutuoktinių nurodytas aplinkybes, nebuvo pagrindo padaryti išvadą, kad jie yra visiškai nemokūs, o jų finansinė būklė yra kritinė. Todėl bankroto byla buvo atsisakyta jiems iškelti, konstatuojant, kad jie yra mokūs (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1–2 punktai). Ši nutartis apeliacinės instancijos teismo buvo palikta nepakeista. Apeliantė nagrinėjamu atveju nurodė individualias aplinkybes, kurios pagrindžia jos nemokumą sukėlusias priežastis, išimtinai susijusias su jos asmeniu. Tai, kad ji viena pati išlaiko šeimą, jos sutuoktinis niekur nedirba, neprisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, dėl ko jai vienai tapo nepakeliama vykdyti 274 912,24 Eur įsiskolinimus. Kadangi apeliantė pareiškimą pateikė viena, jos nemokumo ir bankroto bylos iškėlimo nesąlygos sutuoktinio padarytos nusikalstamos veikos (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punktas) ir tai sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškimo aplinkybės nėra tapačios.

Apeliantės pareiškimo analizė sudaro pagrindą išvadai, kad apeliantės skolinių įsipareigojimų suma pasikeitė. Sutuoktinių inicijuotoje bankroto byloje visų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams suma – 257 383,17 Eur, o apeliantės, kaip jau minėta – 274 912,24 Eur. Suinteresuoti asmenys taip pat skiriasi, t. y. kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas pasipildė naujais kreditoriais – antstoliais. Šie antstoliai išskaitas kreditorių naudai daro būtent iš apeliantės darbo užmokesčio, nes jos sutuoktinis nedirba. Todėl apeliantės suinteresuotumas bankroto bylos būtent jai iškėlimu akivaizdus. Šios aplinkybės taip pat sudaro pagrindą spręsti apie pareiškimų dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindų netapatumą.

Pirmosios instancijos nuomone, pareiškimų pagrindų tapatumą pagrindžia tai, kad apeliantė nurodo tuos pačius kreditorius ir tuos pačius įsipareigojimus. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip jau minėta, finansiniai įsipareigojimai kinta, nes antstoliai daro išskaitas iš apeliantės darbo užmokesčio, dėl ko kreditorių sąrašas pasipildė naujais kreditoriais – antstoliais, ir tai eliminuoja pagrindo tapatumą. Be to, svarbu yra tai, kad šie duomenys bus vertinami išimtinai apeliantės atžvilgiu, siekiant atkurti mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą. Taip pat siekiant teisingos konkrečiai apeliantės ir jos kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Todėl ir šiuo aspektu pareiškimų pagrindų tapatumo negalima konstatuoti.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsisakius priimti pareiškimą, susiklostytų tokia situacija, kad be kito pareiškėjo (sutuoktinio) tinkamo bendradarbiavimo, tinkamo elgesio ir įsipareigojimų vykdymo apeliantė negalėtų tinkamai realizuoti savo pareigų, nes būtų nuolat saistoma kito asmens veiksmų bei elgsenos. Tuo labiau, kad įstatymas nenumato, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo turėtų išimtinai pateikti abu sutuoktiniai kartu, priešingai, kaip jau minėta, FABĮ numato, kad fizinio asmens bankroto procesą gali inicijuoti tik pats fizinis asmuo (FABĮ 1 straipsnio 4 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesutinka, kad apeliantė pakartotinį pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo grindžia aplinkybėmis, dėl kurių jau buvo pasisakyta ir kurios jau buvo įvertintos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2FB-8163-613/2015. Apeliantė nurodo naujas aplinkybes, t. y. išimtinai susijusias su jos asmeniu, dėl kurių jos pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo turėtų būti išnagrinėtas iš naujo. Pirmosios instancijos teismas tai turėjo įvertinti, o ne tik formaliai konstatuoti, kad pareiškėjos pateiktas pareiškimas grindžiamas iš esmės analogiškomis aplinkybėmis, kurias analizavo ir vertino Klaipėdos miesto apylinkės teismas.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

Pritartina atskirojo skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas, atlikdamas pirmąjį procesinį veiksmą (spręsdamas klausimą dėl pareiškimo priėmimo), vienu metu atliko ir kitą procesinį veiksmą – sprendė klausimą iš esmės dėl bankroto bylos apeliantei kėlimo, nes tokie aspektai kaip apeliantės sąžiningumas ir faktinių aplinkybių pagrįstumo vertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, o ne pareiškimo priėmimo stadijos dalykas. Pažymėtina, kad ketindamas pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą, fizinis asmuo, kurio būklė atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytąją, t. y. kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas, reiškia, kad pareiškėjas paduodant prašymą teismui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius jo nemokumą (FABĮ 4 straipsnio 2 dalis), tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tai jokiu būdu nereiškia, jog pareiškėjos pateiktus įrodymus teismas gali tirti ir vertinti pareiškimo priėmimo stadijoje, nes tai draudžia CPK 176–185 straipsnių nuostatos – įrodymų tyrimą ir vertinimą teismas atlieka nagrinėjant bylą iš esmės pagal CPK nustatytą tvarką. Teismas, nutartimi priėmęs pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, gali vėliau atsisakyti kelti bankroto bylą (FABĮ 5 straipsnio 8 dalis). Taigi, bankroto bylų iškėlimas pasižymi specifika, pagal kurią teismas pirmiausia sprendžia bylos iškėlimo klausimą ir tik vėliau vertina, ar egzistuoja įstatymuose numatyti pagrindai bankroto bylai kelti.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais, konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvai yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, todėl ji panaikinama ir pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį ir pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Dalė Burdulienė