- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-18
- Bylos Nr.
- 2S-265-657/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Pareiškėjas
- M. B., A. B.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. B. ir A. B. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-3248-598/2015, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjų M. B. ir A. B. pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto iškėlimo nustatymo. Teismas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai M. B. ir A. B. kreipėsi į teismą prašydami iškelti jiems fizinių asmenų bankroto bylą (b.l. 1-5).
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 23 d. nutartimi pareiškimą atsisakė priimti (b.l. 23). Teismas nurodė, kad LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 1 punktas numato, kad fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Remdamasis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, kad 2015 m. liepos 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal pareiškėjų M. B. ir A. B. pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo ir priimta nutartis pareiškimo netenkinti (civ. byla Nr. 2FB-8163-613/2015). Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. spalio 15 d. šią nutartį paliko galioti. Įsiteisėjus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutarčiai, pareiškėjai pakeitė savo gyvenamąją vietą (nuo 2015-11-08 deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)) ir pateikė analogišką pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo Jonavos rajono apylinkės teismui. Aukščiau minėtų teismų nutartimis buvo nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas A. B. yra nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, be to, kad pareiškėjai buvo nesąžiningi ir tai sukėlė jų nemokumą. Akivaizdu, kad teismų nustatytos faktinės aplinkybės šio pareiškimo pateikimo momentu nėra pasikeitę ar išnykę, todėl darytina išvada, kad teismui yra pateiktas tų pačių pareiškėjų pareiškimas dėl to pateis dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Nustačius, kad pareiškėjų pareiškimas yra pateiktas tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko, dėl ko analogiškas pareiškimas buvo išnagrinėtas įsiteisėjusia Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, teismas atsisakė priimti pareiškimą ir grąžino jį pareiškėjams (CPK 137 str. 1 d. 4 p.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskirajame skunde M. B. ir A. B. prašė Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartį panaikinti (b.l. 12-14). Nurodė, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl pareiškimą nepagrįstai atsisakė priimti. Atsisakydamas priimti pareiškimą, teismas atliko ne procesinių kreipimosi į teismą prielaidų vertinimą, bet ėmėsi nagrinėti pareiškimą materialine teisine prasme. FABĮ nuostatos nenumato draudimo pakartotinai kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pasikeitus faktinėms aplinkybėms. Šiuo atveju negalima laikyti, kad pareiškimas yra tapatus pateiktajam Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, iš esmės perėjo į bylos nagrinėjimo stadiją konstatuodamas pareiškėjų nesąžiningumą, nors tai yra jau bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Pareiškėjai pateiks naujų aplinkybių, motyvų, dėl ko fizinių asmenų bankroto byla jiems turi būti iškelta, tačiau šiuo atveju atsisakius priimti jų pareiškimą, buvo nepagrįstai suvaržyta pareiškėjų teisė kreiptis į teismą. Teismui trūkstant papildomų įrodymų, faktinių aplinkybių, jis gali pasitelkti trūkumų šalinimo institutą, o ne atsisakyti priimti nagrinėti pareiškimą. Pareiškėjai su pareiškimu pateikė visus privalomus pateikti dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 str. 1 d.). Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį, teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą tuomet, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios (FABĮ 5 str. 8 d. 1 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju Jonavos rajono apylinkės teismas skundžiama 2015 m. lapkričio 23 d. nutartimi pareiškėjų M. B. ir A. B. pareiškimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, t.y. jis pateiktas, jau esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, priimtam dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas sprendė, kad bankroto pareiškėjams iškėlimo klausimas jau buvo išspręstas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-8163-613/2015. Apeliantai, nesutikdami su teismo priimta nutartimi, teigia priešingai ir nurodo, kad FABĮ nenustato jokių apribojimų pakartotinai kreiptis dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo.
Pažymėtina, kad FABĮ 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad fizinis asmuo pareiškimą iškelti bankroto bylą pateikia vietovės, kurioje yra fizinio asmens gyvenamoji vieta, apylinkės teismui CPK nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, sutinka su apeliantų argumentais, kad FABĮ nuostatos nenumato draudimo pasikeitus faktinėms aplinkybėms pakartotinai kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo bei vertina, kad konkrečiu atveju CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos turi būti taikomos atsižvelgiant į FABĮ paskirtį bei reglamentuojamų civilinių santykių specifiką. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-07-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-8163-613/2015 atsisakė iškelti pareiškėjams bankroto bylą. Ši nutartis Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-15 nutartimi buvo palikta nepakeista (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-1563-479/2015). Nagrinėdamas minėtą civilinę bylą Klaipėdos apygardos teismas nustatė, kad pareiškėjas A. B. 2007 – 2008 metais padarė nusikalstamas veikas, susijusias su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, kas suponuoja tikėtiną išvadą, jog pareiškėjas, būdamas skolingas kredito įstaigai, nesiekė sąžiningai vykdyti įsipareigojimus, vykdė nusikalstamas veikas, už kurių padarymą jis yra ir nuteistas. Teismas sprendė, jog akivaizdu, kad pareiškėjo įsitraukimas į nusikalstamą veiklą nulėmė ir teisėtų pareiškėjo pajamų sumažėjimą, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos rezultatų pablogėjimą, kas leidžia teigti, jog bankroto byla pareiškėjams negali būti keliama, vadovaujantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte pagrindu, kur nurodyta, jog teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus LR BK 207-209 st., 216 str., 222-223 str., ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas atsisako iškelti bankroto bylą šiuo pagrindu tik tuo atveju, jeigu asmens nubaudimas už nurodytų nusikalstamų veikų padarymą sukelia šio asmens nemokumą.
Šioje byloje pareiškėjų pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo atsisakyta priimti, nenustačius naujų esminių aplinkybių. Konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes sprendė, kad yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjos pareiškimą, remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatomis, nustatančioms, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas vertino ir analizavo pareiškėjų pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir sprendė, jog jos yra tapačios anksčiau teismui teiktame pareiškime nurodytoms aplinkybėms. Apeliantai su atskiruoju skundu taip pat nepateikė jokių duomenų apie naują pareiškimo faktinį pagrindą – naujas aplinkybes, kuriomis būtų grindžiamas jų reikalavimas dėl bankroto bylos iškėlimo, nors tokią galimybę turėjo (CPK 314 str.). Kaip minėta, FABĮ nedraudžia pakartotinai kreiptis su tuo pačiu reikalavimu dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu toks klausimas teismo jau buvo spręstas ir bankroto byla fiziniam asmeniui nebuvo iškelta, tačiau įstatymas draudžia teismui priimti nagrinėti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 4 p.). Pažymėtina, jog ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais, taip pat reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti pareiškėjos pareiškimą tinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas, nes išsamiai įvertino ir išsiaiškino ar pareiškėjai pakartotinį pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo grindžia aplinkybėmis, dėl kurių jau buvo pasisakyta ir kurios jau buvo įvertintos įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo procesiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2FB-8163-613/2015, ar nurodo naujai atsiradusias esmines aplinkybes, dėl kurių jos pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo turėtų būti išnagrinėtas iš naujo.
Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutarties (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.