Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų V. P., E. P., bankroto administratoriaus E. S. (E. S.) atskiruosius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-432-329/2015 pagal pareiškėjų V. P., E. P. pareiškimą, suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Medicinos bankas“, Nordea Bank akcinės bendrovės Lietuvos skyriui, akcinei bendrovei SEB bankui, valstybinei įmonei Turto bankui, D. G. dėl bankroto bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skundžiamos nutarties išvados prieštarauja 2014 m. gruodžio 16 d. nutartyje dėl bylos sustabdymo padarytoms išvadoms. Įsiteisėjusio teismo sprendimo teismas negali kvestionuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008 DnB Nord bankas v. UAB „Dama“ dėl palūkanų priteisimo).

Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjai pažeidė įstatymo reikalavimus, juos ignoravo, akivaizdžiai vilkindami plano parengimą, elgėsi nesąžiningai kreditorių atžvilgiu. Nutartis dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo įsiteisėjo 2014 m. lapkričio 12 d. Net dedant maksimalias pastangas pateikti tvirtinti planą, iki 2014 m. gruodžio 16 d. nutarties dėl bylos sustabdymo to negalėjo padaryti, įvertinus plano ruošimo, tvirtinimo ir pateikimo teismui procedūrą bei jai nustatytus terminus.

Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius UAB „Medicinos bankas“ prašo atskiruosius skundus atmesti. Nurodo, kad pareiškėjai ir bankroto administratorius vadovaujasi pavieniais teismų procesiniais sprendimais, kuriuose terminas buvo atnaujintas, tačiau tai daro neatsižvelgdami į bylos kontekstą bei termino praleidimo ir atnaujinimo aplinkybes. Palaiko AB Nordea Bank 2015 m. birželio 19 d. prašymo argumentus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai tenkintini iš dalies.

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria nutraukta fizinių asmenų bankroto byla, nustatytu terminu nepateikus teismui tvirtinti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir fizinių asmenų mokumo atkūrimo plano, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Dėl įrodymų priėmimo

Prie atskirojo skundo pareiškėjas pateikė naujus įrodymus – Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2FB-3086-896/2014, 2014 m. lapkričio 24 d. mokumo atkūrimo planą. Atskirieji skundai nagrinėjami pagal taisykles, reglamentuojančias procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus išimtis, numatytas CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje (CPK 338 str.). CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis yra byloje, todėl jos priėmimo klausimas nesvarstytinas. Atsižvelgiant į FABĮ 8 straipsnio nuostatas dėl plano pateikimo ir jo tvirtinimo, 2014 m. lapkričio 24 d. mokumo atkūrimo planas apeliacinės instancijos teisme negali būti priimtas. Kadanti teismas, nagrinėdamas fizinio asmens bankroto bylą, turi būti aktyvus ir rinkti įrodymus savo iniciatyva bei remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, plano parengimas įvertintinas kaip aplinkybė, kuria grindžiami pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimai.

Dėl pareiškėjų bankroto bylos išskyrimo

Atsisakymas išskirti pareiškėjų reikalavimus į atskiras bylas apeliacine tvarka nėra skundžiamas (FABĮ 5 straipsnio 1dalis, CPK 334 straipsnio 1 dalis), tačiau tai liečiantys apeliantų argumentai įvertintini dėl sąsajų su apeliacijos dalyku – bylos nutraukimo pagrįstumo patikrinimu.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalis numato, jog šio įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

Nesutiktina su apeliantais, kad, pareiškėjai, nutraukę santuoką ir nevesdami bendro ūkio, negali parengti bendro mokumo atkūrimo plano. FABĮ nėra draudimą parengti bendrą planą įtvirtinančių normų, kai pareiškėjai į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo kreipiasi bendru pareiškimu, jų atsakomybė tiems patiems kreditoriams yra solidari, pareiškėjams nuosavybės teise priklauso tas pats turtas.

Byloje nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-79-399/2015 nutraukė pareiškėjų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria, be kita ko, nustatė, kad pareiškėjai visą santuokos metu įgytą bendrąją jungtinę nuosavybę pasidalino po ½ dalį, jokio kito dalintino turto, kuris priklausytų šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir kurio padalijimo klausimas turėtų būti išspręstas, šalys neturėjo (2 punktas); pareiškėjai pareiškė, kad prievolės kreditoriams yra solidarios ir kad po santuokos nutraukimo prievolės ir toliau bus vykdomos solidariai (5.2 punktas) (t. 5, b. l. 5-8). Taigi, po santuokos nutraukimo pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise turto neturi, jiems priklauso lygios dalys tų pačių turtinių vienetų, pareiškėjų prievolės kreditoriams nesimodifikavo. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, nepriklausomai nuo pasikeitusio pareiškėjų statuso santuokos instituto prasme (buvę sutuoktiniai), jiems liko privalomas procesinis bendrininkavimas ir dėl tolygių materialinių įsipareigojimų bendriems kreditoriams, ir dėl to, kad iki santuokos nutraukimo jie inicijavo fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimą (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl šių aplinkybių pareiškėjų mokumo atkūrimo planai turėtų būti derinami tarpusavyje ir bankroto bylų išskyrimo atveju. Plano tikslas yra nustatyti tokius būdus ir priemones, kurių įgyvendinimas atitiktų skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, atkurti fizinio asmens mokumą, kad jis, vykdydamas patvirtintą planą, galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus ar bent jų dalį. Tam skirtas priemones skolininkas parenka pagal savo galimybes ir FABĮ numatytus reikalavimus. Bylos iškėlimą incijavus dviejų solidarių skolininkų pareiškimu, plano bendrumas neįpareigoja skolininkų pasirinkti tapačias mokumo atkūrimo priemones. Pirmosios instancijos teismas teisingai nutarė, kad atskirose bylose spręsti pareiškėjų bankroto reikalavimus būtų netikslinga. Apeliantai nepagrindė savo teiginių, kodėl, išskyrus pareiškėjų bylas, bankroto procedūros būtų greičiau ir operatyviau vykdomos (CPK 178, 185 straipsniai). Priešingai nei teigia apeliantai, vieno kreditoriaus to paties reikalavimo patenkinimo klausimo sprendimas skirtingose bylose apsunkintų bankroto procedūros vykdymą, būtų neekonomiškas, neefektyvus, pažeistų proceso koncentracijos principą. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė bankroto administratoriaus prašymą dėl bankroto bylos išskyrimo.

Dėl fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano termino

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi pareiškėjams iškėlė fizinio asmens bankroto bylą, nustatė keturių mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti (t. 3, b. l. 72-78). Nutartis įsiteisėjo 2014 m. rugpjūčio 28 d. 2014 m. lapkričio 4 d. nutartimi teismas patvirtino pareiškėjų kreditorius ir jų finansinių reikalavimų sąrašą (t. 4, b. l. 103-104). Ši nutartis įsiteisėjo 2014 m. lapkričio 12 d. 2014 m. gruodžio 8 d. teismas gavo pareiškėjų bankroto administratoriaus prašymą sustabdyti civilinę bylą iki įsiteisės teismo sprendimas dėl pareiškėjų santuokos nutraukimo civilinėje byloje Nr. 2-79-399/2015 (t. 4, b. l. 118-120). 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi teismas sustabdė bankroto bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-79-399/2015 pagal pareiškėjų pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (t. 4, b. l. 125-126). Teismas savo iniciatyva 2015 m. birželio 1 d. nutartimi atnaujino sustabdytą bankroto bylą, nustatė 12 dienų terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo pareiškėjų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti (t. 5, b. l. 9-10). Skundžiama 2015 m. liepos 28 d. nutartimi teismas atmetė administratoriaus prašymą dėl bankroto bylos išskyrimo ir termino mokumo atkūrimo planui parengti pratęsimo, nutraukė bankroto bylą motyvuodamas tuo, kad nustatytu terminu nebuvo pateiktas pareiškėjų mokumo atkūrimo plano projektas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 2015 m. birželio 1 d. nutartimi atnaujinęs bylos nagrinėjimą, pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi nustatytą likusį ir nepasibaigusį 12 dienų terminą mokumo atkūrimo plano pateikimui, tačiau, atmesdamas administratoriaus prašymą pratęsti plano parengimo terminą, nepagrįstai neatsižvelgė į bankroto bylos eigą, aplinkybes, dėl kurių bankroto byla buvo sustabdyta.

Pagal FABĮ 8 straipsnio 5 dalį, plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Kai teisme ginčijami kreditorių reikalavimai arba tikslinamas plano projektas, teismas bankroto administratoriaus arba fizinio asmens prašymu turi teisę pratęsti šį terminą, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. FABĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog fizinis asmuo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos turi pateikti bankroto administratoriui plano projektą. Bankroto administratorius, gavęs plano projektą, likus ne mažiau kaip 20 dienų iki numatomo kreditorių susirinkimo, pateikia išvadą ir plano projektą kiekvienam fizinio asmens kreditoriui ir šaukia pirmąjį kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui, suderinęs su fiziniu asmeniu šio susirinkimo vietą ir laiką (FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 1, 2 dalys). Sisteminis anksčiau nurodytų teisės normų taikymas reiškia, kad mokumo atkūrimo plano pateikimas sietinas ne tik su teismo nutartyje nustatytais plano pateikimo terminais, tačiau ir su įsiteisėjusia teismo nutartimi dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo.

FABĮ 23 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bankroto administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal fizinio asmens pateiktus dokumentus, sudaro kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nustatyto termino iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašymo patvirtinti kreditorių reikalavimus administratorius laiku nepateikė dėl objektyvių priežasčių, nepriklausiusių nuo jo valios, todėl mokumo atkūrimo plano rengimo procedūra užsitęsė. Pirmosios instancijos teismas 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi nustatė maksimalų 30 dienų terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (2014 m. rugpjūčio 28 d.), per kurį kreditoriai turėjo teisę pareikšti administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Taigi, kreditoriai savo reikalavimus galėjo pareikšti iki 2014 m. rugsėjo 29 d. Nustatyta, kad kreditorius AB Nordea Bank Lietuvos skyrius, kurio finansinis reikalavimas pareiškėjų bankroto byloje buvo pats didžiausias, savo finansinį reikalavimą administratoriui pateikė tik 2014 m. spalio 6 d., praleidęs nustatytą terminą. Dėl to administratorius 2014 m. spalio 15 d. teikė teismui prašymą dėl termino pateikti kreditorių reikalavimus pratęsimo, teismas terminą pratęsė iki 2014 m. spalio 24 d. (t. 3, b. l. 128). 2014 m. spalio 27 d. teismas gavo administratoriaus prašymą dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, juos 2014 m. lapkričio 4 d. nutartimi patvirtino. Tokie procesinių veiksmų atlikimo terminai galėjo turėti įtakos mokumo atkūrimo plano rengimui, derinimui su kreditoriais ir teikimui teismui, tačiau pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes skundžiamoje nutartyje neatsižvelgė.

Apeliantai teisingai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, 2015 m. birželio 1 d. nutartimi nustatęs likusį 12 dienų terminą mokumo atkūrimo plano projekto pateikimo teismui, nepagrįstai neįvertino, kad jo nepakako FABĮ numatytoms privalomoms procedūroms atlikti, tame tarpe kreditorių susirinkimo šaukimui dėl pritarimo mokumo atkūrimo plano projektui.

Pirmosios instancijos teismas, 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi sustabdęs bankroto bylą iki įsiteisės teismo sprendimas dėl pareiškėjų santuokos nutraukimo, nurodė, kad byloje dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo nustatytos aplinkybės ir priimtas sprendimas turės prejudicinę reikšmę šios bylos nagrinėjimui ir nulems skirtingą tolesnę jos eigą. Sustabdžius bankroto bylą, jokie procesiniai veiksmai byloje negalėjo būti atlikti (CPK 166 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iki teismo sprendimo santuokos nutraukimo byloje priėmimo kreditorių susirinkimo šaukimas iki bylos sustabdymo nebuvo tikslingas, nes nebuvo žinoma santuokos nutraukimo bylos baigtis. Minėta, kad, pareiškėjams nutraukus santuoką, jų nebesiejo bendras ūkis, tačiau fizinių asmenų procesinio bendrininkavimo apimtis privalėjo būti apibrėžta ir detalizuota būtent mokumo atkūrimo plane. Tik pagal 2015 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-79-399/2015 nustatytas šalių prievoles pareiškėjams patikslinus planą, administratorius galėjo šaukti kreditorių susirinkimą dėl pritarimo planui ir ji vėliau teikti teismui. Šie procesiniai veiksmai galėjo būti atlikti tik atnaujinus bylos nagrinėjimą, t. y. nuo 2015 m. birželio 1 d. Atsižvelgiant į tai spręstina, pirmosios instancijos nepagrįstai nepratęsė termino mokumo plano pateikimo teismui pagal FABĮ 8 straipsnio 5 dalies nuostatą, kuri numato, kad, jeigu tikslinamas plano projektas, teismas turi teisę pratęsti šioje dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui (keturių mėnesių terminas nėra naikinamasis).

Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad nuo nutarties patvirtinti kreditorinius reikalavimus įsiteisėjimo praėjus 8 mėnesiams byloje nebuvo jokių duomenų, jog pareiškėjai rengė plano projektą, jį teikė bankroto administratoriui. Atskirajame skunde pareiškėjas nurodė, kad planą teikė bankroto administratoriui, tačiau administratorius nurodė, kad po pareiškėjų skyrybų bankroto byla turėtų būti išskirta, tuomet galės pateikti atskirus plano projektus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nepagrįstai nesiaiškino. Pažymėtina, kad 2014 m. lapkričio 24 d. parengtą mokumo atkūrimo plano projektą pareiškėjas pateikė kartu su atskiruoju skundu.

Teismas, spręsdamas byloje kilusį teisinį ginčą, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, užtikrinti teisėtų lūkesčių ir visokeriopos civilinių teisių gynybos principų įgyvendinimą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad plano projektas prieš jį pateikiant teismui turi būti pateiktas pritarimui kreditorių susirinkimui, o plano projektas kiekvienam kreditoriui turi būti pateiktas likus ne mažiau kaip 20 dienų iki numatomo kreditorių susirinkimo, taip pat į tai, kad kreditorių susirinkimas galėjo būti sušauktas tik įsiteisėjus 2015 m. kovo 24 d. sprendimui dėl santuokos nutraukimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net ir darant prielaidą, kad pareiškėjai plano projektą galėjo pradėti ruošti bylos sustabdymo metu, atnaujinus bylos nagrinėjimą ir nustačius likusį 12 dienų plano projekto teismui pateikimo terminą, jį pateikti nebuvo įmanoma, nepažeidus FABĮ 8 straipsnio 2 ir 5 dalyse nustatytų terminų.

Vadovaujantis nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bankroto administratorius dėl objektyvių priežasčių negalėjo teismui pateikti mokumo atkūrimo plano per 12 dienų terminą. Nepagrįstai netenkinęs bankroto administratoriaus prašymo, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė FABĮ normas, reglamentuojančias bankroto bylos nutraukimą, todėl apeliacine tvarka patikrinta nutartis panaikintina (CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Klausimas dėl termino išspręstinas iš esmės, pareiškėjams atnaujintinas FABĮ 8 straipsnio 5 dalyje nustatytas terminas mokumo atkūrimo planui pateikti teismui tvirtinti (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 78 str. 1 d., 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėjimui pirmosios instancijos teismui.

Atnaujinti pareiškėjams V. P., E. P. ir jų bankroto administratoriui E. S. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą mokumo atkūrimo planui pateikti teismui tvirtinti ir nustatyti vieno mėnesio terminą, skaičiuotiną nuo šios nutarties įteikimo apeliantams dienos, mokumo atkūrimo plano pateikimui teismui.