Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. P. ir V. P. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-513-329/2016 dėl pareiškėjų V. P. ir E. P. mokumo atkūrimo plano tvirtinimo bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi pareiškėjams V. P. ir E. P. iškelta fizinio asmens bankroto byla; bankroto administratoriumi paskirtas E. S.. Šia nutartimi nustatytas keturių mėnesių terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 4 d. nutartimi patvirtino V. P. ir E. P. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.2015 m. gruodžio 30 d. buvo sušauktas kreditorių susirinkimas, kuriame buvo sprendžiamas pareiškėjų mokumo atkūrimo plano tvirtinimas, tačiau pareiškėjų mokumo atkūrimo planas nepatvirtintas (6 tomo 104-106, 109-110, 117, 124-125, 127 b. l.).2016 m. sausio 20 d. įvykusiame antrajame kreditorių susirinkime pareiškėjų mokumo atkūrimo planas taip pat nebuvo patvirtintas (6 tomo 154-156, 159-160, 161-162, 169 b. l.). 2016 m. sausio 25 d. pareiškėjų bankroto administratorius pateikė teismui prašymą patvirtini jų mokumo atkūrimo planą (6 tomo 133-138 b. l.), taip pat pateikė 2016 m. sausio 11 d. išvadą dėl pareiškėjų parengto mokumo atkūrimo plano projekto įgyvendinimo galimybių, kurioje nurodė, jog V. P. ir E. P. pateiktas planas atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme nustatytus reikalavimus, įstatyme nurodytų pagrindų bylai nutraukti nenustatyta, plane numatytos priemonės gali būti įgyvendintos(6 tomo 133-138 b. l.).Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 2 d. nutartimi netvirtino teismui pateikto pareiškėjų mokumo atkūrimo plano ir nustatė vieno mėnesio terminą planui patikslinti, taip pat nurodė pateikti jį kreditorių susirinkimui ir teismui.Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2S-1161-555/2016 panaikino Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį ir perdavė pareiškėjų E. P. ir V. P. mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teismui iš naujo. Bankroto administratorius 2016 m. liepos 12 d. pateikė teismui tvirtinti pareiškėjų E. P. ir V. P. 2016 m. birželio mėnesį parengtą mokumo atkūrimo planą, kuris buvo pateiktas svarstyti 2016 m. liepos 11 d. kreditorių susirinkimui ir kurio kreditoriai nepatvirtino.Bankroto administratorius 2016 m. liepos 12 d. pateikė teismui skundą dėl bankrutuojančių fizinių asmenų Valdemaro ir E. P. 2016 m. liepos 11 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 2 netvirtinti mokumo plano ir išlaidų sąmatos panaikinimo ir prašymą patvirtinti pareiškėjų V. P. ir E. P. mokumo atkūrimo planą, teiktą kreditoriams svarstyti 2016 m. liepos 11 d. vykusiame kreditorių susirinkime (8 tomo 10-18 b. l.). Kartu su skundu bankroto administratorius pateikė minėtų bankrutuojančių fizinių asmenų 2016 m. birželio mėnesį parengtą kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą (8 tomo 22-38 b. l.) bei savo parengtą išvadą dėl minėto plano (8 tomo 21 b. l.).

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi nepatvirtino teismui pateikto V. P. ir E. P. mokumo atkūrimo plano ir pareiškėjų V. P. ir E. P. bankroto bylą Nr. 2FB-513-329/2016 nutraukė.Teismas nurodė, kad tiek 2015 m. gruodžio mėnesį parengtas, tiek ir 2016 m. birželio mėnesį parengtas pareiškėjų E. P. ir V. P. mokumo atkūrimo planai negali būti tvirtinami teisme, kadangi jie teismui pateikti tvirtinti praleidus terminą, per kurį pareiškėjai turėjo pateikti teismui tvirtinti mokumo atkūrimo plano projektą. Teismas nustatė, kad pareiškėjai V. P. ir E. P. turėjo pateikti bankroto administratoriui plano projektą iki 2014 m. lapkričio 27 d. Tačiau iš bylos duomenų akivaizdu, kad po bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai pirmąjį mokumo atkūrimo plano projektą bankroto administratoriui pateikė tik 2015 metų gruodžio mėnesį, pažeisdami FABĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, teismui tvirtinti šis plano projektas buvo pateiktas tik 2015 m. sausio 25 d.Pareiškėjų V. P. ir E. P. bankroto administratoriaus prašymas sustabdyti civilinę bylą teisme buvo gautas 2014 m. gruodžio 8 d., t. y. po įstatymo nustatyto termino pateikti bankroto administratoriui plano projektą. Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu pareiškimą teismui pateikė jau pasibaigus terminui parengti mokumo atkūrimo planą – 2014 m. gruodžio 1 d. (civilinė byla Nr. 2-79-399/2015). Visos šios nustatytos aplinkybės rodo, kad pareiškėjai V. P. ir E. P. pažeidė įstatymo reikalavimus, juos ignoravo, akivaizdžiai vilkindami plano parengimą, elgėsi nesąžiningai kreditorių atžvilgiu. Dėl pareiškėjų ir jų administratoriaus įvairių procesinių veiksmų (skyrybų bylos iniciavimas, prašymų stabdyti bylą, išskirti bylą į dvi bylas ir pan.) 2014 metais pradėtoje bankroto byloje iki šiol nepatvirtintas mokumo atkūrimo planas ir jokia apimtimi netenkinami kreditorių reikalavimai. Tokia situacija negali būti toleruojama. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus bankroto administratoriaus teiginius, jog kreditoriai nepatvirtindami mokumo atkūrimo plano stabdo bankrutuojančių fizinių asmenų Valdemaro ir E. P. bankroto proceso eigą.Bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėjų mokumo atkūrimo plano projektas kreditorių susirinkimui buvo teikiamas tris kartus. Pareiškėjų kreditoriai nepritarė plane nurodytoms bankroto administratoriaus išlaidoms, nes jos per didelės. Teismas sutiko su šiais kreditorių argumentais ir sprendė, kad jos nėra objektyviai pagrįstos jokiais įrodymais, paremtos tik deklaratyviomis galimų išlaidų nuorodomis (CPK 178 str.). Už teikiamas paslaugas administratorius turi gauti atlygį, tačiau, nustatant atlygio dydį, turi būti siekiama išlaikyti interesų pusiausvyrą. Teismas taip pat sutiko su kreditorių pozicija, kad plane numatytos išlaidos pareiškėjų būtiniems poreikiams tenkinti yra neadekvačios jų pajamoms ir turimiems kreditoriniams įsipareigojimams. Teismo nuomone bankrutuojančių asmenų būtiniesiems poreikiams tenkinti būtų pakankama bendra 579,24 Eur suma per mėnesį, nes tokia suma labiau atitiktų bankrutuojančių asmenų ir kreditorių interesų pusiausvyros principą, kadangi tuomet būtų ne tik užtikrintas bankrutuojančių asmenų būtinųjų poreikių tenkinimas, bet ir pakaktų lėšų bankroto procedūroms apmokėti, bei kreditorių reikalavimai būtų tenkinami didesne apimtimi. Be to, kreditoriai pažymėjo, kad pareiškėjai nesiekia uždirbti daugiau, nors turi didelę darbo patirtį, yra darbingi žmonės, turi paklausias darbo rinkoje specialybes.Teismas darė išvadą, kad pareiškėjai buvo pernelyg pasyvus, nes nedėjo maksimaliai pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti ir dėl to mokumo planu nesiekia kiek įmanoma daugiau patenkinti kreditorių interesų. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, jog patikslinto mokumo atkūrimo plano tvirtinimas pažeistų kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyrą, todėl nebūtų pasiektas FABĮ tikslas, todėl patikslintą planą atsisakytina tvirtinti ir byla nutrauktina.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjai V. P. ir E. P. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir patvirtinti pareiškėjų mokumo atkūrimo planą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pagal FABĮ nuostatas tik nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos fiziniai asmenys įgyja pareigą pateikti bankroto administratoriui plano projektą. Šiam veiksmui atlikti FABĮ 8 straipsnio 1 dalis numato maksimalų 15 dienų terminą. Kadangi nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjo 2014 m. lapkričio 12 d., pateikti planą tvirtinti iki Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria teismas nutarė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-79-399/2015, nebuvo įmanoma.Mokumo atkūrimo plano projektus pareiškėjai teikė, vadovaudamiesi teismų priimtų nutarčių nustatytais terminais ir nepraleido termino mokumo atkūrimo planui pateikti. Taip pat laikėsi FABĮ imperatyviai nustatytų terminų. Šiuo atveju įvertinus bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir formaliais pagrindais nutraukė fizinių asmenų bankroto bylą.Pareiškėjai, gavę kreditoriaus pastabas, peržiūrėjo ir pakoregavo mokumo atkūrimo planą, ir pateikė jį pakartotiniam kreditorių susirinkimui. Fizinio asmens bankroto institutu siekiama apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių ir padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą, t. y. grąžinti skolininko ekonominį pajėgumą, kartu maksimaliai apsaugoti ir ginti kreditorių interesus. Taigi teismas nutraukęs bankroto bylą, nesilaikė FABĮ numatytų tikslų, t. y. reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus.Kreditoriai – bankai piktnaudžiauja jiems suteiktomis FABĮ nuostatomis ir nepatvirtindami FABĮ reikalavimus atitinkančio mokumo atkūrimo plano, blogina bankrutuojančių Valdemaro ir E. P. finansinę būklę, stabdo bankroto proceso eigą ir siekia, kad fizinių asmenų bankroto byla būtu nutraukta. Didžiosios dalies kreditorių siekis, netvirtinti fiziniu asmenų mokumo atkūrimo plano ir nutraukti bankroto proceso eigą yra susijęs su kreditorinių įsipareigojimų didėjimu ir augimu, kadangi nutraukus bankroto procesą toliau būtu skaičiuojamos palūkanos ir delspinigiai.Parengtame mokumo atkūrimo plane konkretizuojamos ir nurodomos konkrečios sumos ir jų paskirstymas, kam būtent bus naudojamos lėšos būtiniausiems poreikiams tenkinti, plane nurodoma, kur ir kam bus išleidžiama pinigų suma. Atsižvelgiant į tai, teismo pastabos nėra teisingos ir pagrįstos. Ginčijamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bankrutuojantiems asmenims būtiniesiems poreikiams tenkinti būtų pakankama bendra 579,24 Eur suma. Su tokia teismo pozicija apeliantai nesutinka, nes mokumo atkūrimo plane nustatoma pinigų suma, skirta bankrutuojančių asmenų būtiniesiems poreikiams tenkinti skirta ne tik pačių bankrutuojančių asmenų pragyvenimui, bet ir nepilnamečio sūnaus. Teismo nurodytą bendra lėšų sumą 579,24 Eur skirtą būtiniems poreikiams tenkinti, dalijant iš trijų asmenų skaičiaus, kiekvienam jų tektų po 193,08 Eur.Mokumo atkūrimo plane numatyta, kad abiejų fizinių asmenų bei vieno nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti prašoma patvirtinti 732 Eur suma (V. P. 312 Eur suma, E. P. 420 Eur suma), taigi vienam asmeniui tenkanti būtiniesiems poreikiams patenkinti lėšų suma sudaro 244,00 Eur. Pagal kasacinio teismo praktiką, vienam asmeniui tenkanti būtiniesiems poreikiams patenkinti suma yra daug mažesnė, nei numatyta teismų praktikoje, neviršija fizinių asmenų numatomų gauti pajamų, todėl darytina išvada, kad fizinių asmenų poreikiams patenkinti tvirtintina suma yra protinga ir pagrįsta, nepažeidžianti kreditorių interesų.Mokumo atkūrimo plane nurodyta 35 Eur kas mėnesį bei 4 % nuo turto pardavimo kainos lėšų suma bankroto administravimo išlaidoms visam fizinių asmenų bankroto laikotarpiui nėra per didelė ir atitinka objektyvumo ir FABĮ nustatytus kriterijus. Be to, ji neviršija bankroto administratoriaus išlaidų sąmatos, kuri ribojama FABĮ 22 straipsnio 5 dalimi.Pareiškėjai siekia ir aktyviai ieško geriau apmokamų darbų, kurie pagerintų jų finansinę padėtį ir padėtų greičiau pasiekti mokumo atkūrimo plane iškeltus tikslus. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į pablogėjusią E. P. sveikatos būklę. Be to, Marijampolė yra nedidelis miestas, todėl gerai apmokamą ir fizinių asmenų kvalifikaciją atitinkantį darbą rasti sunku. Darbo, atitinkančio fizinių asmenų kvalifikacijas pasiūla maža, o tolimos kelionės į didžiuosius miestus ieškant geriau apmokamo darbo, taip pat reikalauja išlaidų. Pagal FAB1 8 straipsnio 3 dalį teismui suteikiama teisė tvirtinti mokumo atkūrimo planą, kai kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui.Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB SEB bankas prašo atskirąjį skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas argumentais:Apeliantai nepateikė jokių argumentų, galinčių patvirtinti, kad teismo atlikta analizė bei argumentai yra klaidingi. Iš teismui pateikto mokumo atkūrimo plano matyti, kad visiškai nėra atsižvelgta į kreditoriaus AB SEB banko bei kitų kreditorių išsakytus prieštaravimus bei siūlymus, nesivadovaujama susiformavusia teismų praktika, nesiekiama maksimalaus galimo kreditorių reikalavimu patenkinimo, nesiekiama rezultatyvaus bankroto proceso, neužtikrinamas kreditorių interesų gynimas bei pažeidžiama skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. Kreditorius AB SEB bankas ir toliau laikosi bankrutuojančių asmenų E. P. ir V. P. kreditorių susirinkimuose, prašymuose bei atsiliepimuose išdėstytos pozicijos, pritaria savo pateiktiems siūlymams, laiko juos teisėtais bei pagristais.Nei administratorius, nei bankrutuojantys asmenys nepateikė kreditorių prašytos informacijos bei ją patvirtinančių dokumentų, neatsižvelgė į kreditorių išsakytą nuomonę bei pateiktus siūlymus. Kreditoriaus AB SEB banko nuomone pats fizinis asmuo, kuris kreipiasi, kad jam būtu iškelta bankroto byla, privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymo suteiktomis teisėmis, o tuo pačiu ir sąžiningai vykdyti įstatymo jam nustatytas pareigas. Fizinių asmenų bankroto įstatymas negali tapti priemone ar sąmoningu mėginimu išvengti ar išsisukti nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo.Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo atskirąjį skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Bankrutuojančių V. P. ir E. P. mokumo atkūrimo planas tris kartus buvo svarstytas kreditorių susirinkimuose ir jam nebuvo pritarta. VĮ Turto bankas visuose trijuose kreditorių susirinkimuose balsavo prieš bankrutuojančių V. P. ir E. P. patikslintus mokumo atkūrimo planus, nurodydamas nepritarimo motyvus, o trečiajame kreditorių susirinkime balsavimo biuletenyje nurodė, kad apeliacinis teismas grąžino mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą Marijampolės rajono apylinkės teismui. Apylinkės teismas turėtų dar kartą tikrinti pateiktą planą ir atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo argumentus, bankroto bylą nutraukti, o ne nurodyti ištaisyti klaidas ir trūkumus. Mokumo atkūrimo planas nėra procesinis dokumentas, todėl kaip minėjo apeliacinis teismas, jam negali būti taikomas trūkumų šalinimo institutas. Atkreipiame dėmesį, kad pateiktame kreditorių susirinkimui 2016 m. liepos 11 d. mokumo atkūrimo plane neteisingai nurodomos atsiskaitymo su kreditoriais sumos.Bankrutuojančių V. P. ir E. P. patikslintas mokumo atkūrimo planas negali būti tvirtinamas, kadangi jis pateiktas pasibaigus nustatytam mokumo atkūrimo plano pateikimo teismui tvirtinti terminui. 2016 m. liepos 11 d. pateiktame mokumo atkūrimo plane neteisingai nurodomos atsiskaitymo su kreditoriais sumos. Plane nurodomi maži bankrutuojančių V. P. ir E. P. darbo užmokesčiai, nenurodomos kitos priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas geriau apmokamose pareigose ir kt.), tai įrodo, kad skolininkai nesiekia sąžiningai atsiskaityti su kreditoriais.Mokumo atkūrimo planas negali būti tikslinamas iki begalybės. Pagal suformuotą teisinę taisyklę tam, kad teismas plano nepatvirtintų ir fizinio asmens bankroto procesą nutrauktų, nes fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą, turi būti patikrinamos šios sąlygos: plano atitikimas FABĮ reikalavimams; kreditorių susirinkimo nepritarimo pagrįstumas (nepritarimas yra pagrįstas, jeigu planas pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių pusiausvyrą). Plane nurodomi maži bankrutuojančių V. P. ir E. P. darbo užmokesčiai patvirtina, kad skolininkai nesiekia sąžiningai atsiskaityti su kreditoriais. Mokumo atkūrimo plane nurodoma, kad V. P. dirba direktoriumi net 4 įmonėse, jo darbo užmokestis visose darbovietėse iš viso, atskaičius mokesčius, yra 373,14 Eur per mėnesį, iš jų - 312 Eur būtiniesiems poreikiams tenkinti, teismo sprendimu patvirtinta vaiko išlaikymui - 87 Eur. Tokiu būdu kreditorių reikalavimų tenkinimui pinigų nelieka, nes dar trūksta per mėnesį 25,86 Eur. Plano įgyvendinimui E. P. išlaidų suma yra nežymiai mažesnė už gaunamas pajamas: atlyginimas - 458 Eur, asmeniniams poreikiams - 420 Eur, bankroto procesui užtikrinti ir kreditoriams lieka 38 Eur kas mėnesį. Atsiliepimu į atskirąjį skundą bankroto administratorius E. S. prašo atskirąjį skundą patenkinti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį panaikinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Valdemaro ir E. P. mokumo atkūrimo planas, kuris buvo pateiktas 2016 m. liepos 11 d. kreditorių susirinkime atitinka tiek turinio, tiek formalius reikalavimus, kadangi jame yra nurodyta ir aprašyta visa FABĮ reikalaujama informacija apie ketinamą vykdyti bankrutuojančių fizinių asmenų bankroto procedūrų eigą, priemonės, kaip tai padaryti ir visa eilė veiksmų, kurie būtini ir reikalingi tenkinant kreditorinius reikalavimus. Kreditoriai mokumo atkūrimo plano tvirtinimą vilkino. Bankrutuojančių Valdemaro ir E. P. kreditoriai, konkrečiai bankai Nordea bank AB Lietuvos skyrius ir UAB „Medicinos bankas“, kurių bendra kreditorinių reikalavimų suma sudaro 97,79 procentų, nepatvirtindami bankrutuojančių Valdemaro ir E. P. mokumo atkūrimo plano, piktnaudžiauja jiems suteiktomis FABĮ nuostatomis.Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atlyginimas administratoriui yra per didelis. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administratoriaus atlyginimas turi būti toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, užtikrintų tiek administratoriaus, tiek ir bankrutuojančių asmenų ir kreditorių interesų pusiausvyrą, kartu atitiktų protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus. Šiuo nagrinėjamu atveju mokumo atkūrimo plane nurodyta administravimo išlaidų sąmata nėra laikytina didelė, o priešingai yra netgi per maža.Teismas nepasinaudojo FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje teismui suteikiama teise tvirtinti mokumo atkūrimo planą, kai kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui. Toks teismo pasyvumas šioje nagrinėjamoje byloje nėra suprantamas ir negalėtų būti pateisinamas, atsižvelgiant į situaciją, kad mokumo planas atitinka FABĮ normas, tačiau kreditorių nėra patvirtinamas, nors buvo koreguotas atsižvelgiant į visas pastabas ir nuomones. Teismas, neįvertinęs ginčijamos nutarties įsiteisėjimo pasekmių ir ją priimdamas, pasirinko paprasčiausiu būdu bylai užbaigti, o ne garantuoti bankrutuojančių asmenų interesų apsaugos bei kreditorių reikalavimų tenkinimo pusiausvyros.Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Medicinos bankas“ prašo atskirąjį skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Bankroto administratorius, organizuodamas 2016 m. liepos 11 d. pareiškėjų kreditorių susirinkimą, sudarė situaciją, kai Marijampolės rajono apylinkės teismui yra pateikti du pareiškėją mokumo atkūrimo planai – vienas, kurio tvirtinimo klausimą grąžino Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 16 d. nutartimi ir bankroto administratoriaus pateiktas kartu su 2016 m. liepos 11 d. skundu dėl kreditorių susirinkimo nutarimų. 2016 m. liepos 11 d. kreditorių susirinkimas neturėjo būti organizuojamas ir jam neturėjo būti teikiamas patikslintas pareiškėjų mokumo atkūrimo planas dėl minėtoje Kauno apygardos teismo nutartyje pateikiamų priežasčių – mokumo atkūrimo planas nelaikytinas procesiniu dokumentu, kuriam teismas gali taikyti esminių trūkumų šalinimo institutą.2016 m. liepos 11 d. kreditorių susirinkimui pateiktas mokumo atkūrimo plano projektas, kuriam kreditoriai, tarp jų ir UAB „Medicinos bankas“ pateikdamas priedą prie balsavimo biuletenio, nepritarė. Taip pat dėl to, kad teismui jau yra pateiktas pareiškėjų mokumo atkūrimo planas, kuris buvo paties teismo pripažintas, kaip neatitinkantis FABĮ keliamų reikalavimų, negali būti tvirtinamas. Banko nuomone, tokie pareiškėjų ir jų bankroto administratoriaus veiksmai, kaip mokumo atkūrimo plano projekto teikimas tvirtinti praleidus jau ir taip maksimalius terminus, o taip pat papildyto mokumo atkūrimo plano projekto teikimas kreditorių susirinkimui tuo metu, kai vienas projektas jau yra pateiktas teismui, laikytini kaip piktnaudžiavimas savo teisėmis, civiliniu procesu ir pažeidžia kreditorių teises ir teisėtus interesus dėl tinkamo skolų išieškojimo vykdymo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirųjų skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas nutarties, kuria nepatvirtintas fizinių asmenų mokumo atkūrimo planas ir nutraukta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio nuostatą fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo institutu iš esmės siekiama vienas kitam prieštaraujančių tikslų, kuriuos būtina derinti: apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių ir padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą, t. y. grąžinti skolininko ekonominį pajėgumą, kartu maksimaliai apsaugoti ir ginti kreditorių interesus. Taigi fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis suderinti savo ir kreditorių interesus, t. y. ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. P. pareiškimą dėl fizinio asmens mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, bylos Nr. 3K-3-263-706/2015).Bylos duomenimis nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi V. P. ir E. P. iškelta fizinio asmens bankroto byla; bankroto administratoriumi paskirtas E. S.. Nutartis įsiteisėjo 2014 m. rugpjūčio 28 d. Šioje nutartyje teismas nustatė keturių mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti. Taigi, atsakovai mokumo atkūrimo plano projektą kreditorių susirinkimui turėjo pateikti iki 2014 m. gruodžio 28 d.Teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartimi patvirtintas V. P. ir E. P. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartimi. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi šios civilinės bylos nagrinėjimas sustabdytas iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-79-399/2015 dėl pareiškėjų V. P. ir E. P. santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Marijampolės rajono apylinkės teismo iniciatyva 2015 m. birželio 1 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas ir nustatytas 12 dienų terminas mokumo atkūrimo plano projektui pateikti (t. 5, b. l. 9–10). Pareiškėjai iki nustatyto termino mokumo atkūrimo plano projekto nepateikė, tačiau bankroto administratorius pateikė teismui prašymą išskirti bankroto bylą į dvi atskiras fizinių asmenų bankroto bylas ir terminą mokumo atkūrimo planams abiem fiziniams asmenims pratęsti dar 60 dienų. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 28 d. nutartimi bankroto administratoriaus prašymo dėl bankroto bylos išskyrimo į dvi atskiras bylas netenkino ir pareiškėjų V. P. ir E. P. bankroto bylą nutraukė (t. 5, b. l. 131–137). Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi prieš tai minėtą pirmosios instancijos teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartį panaikino ir bylą grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teismas šia nutartimi atnaujino pareiškėjams V. P. ir E. P. terminą mokumo atkūrimo plano projektui pateikti ir nustatė vieno mėnesio terminą, skaičiuotiną nuo šios nutarties įteikimo dienos, mokumo atkūrimo planui pateikti (t. 6, b. l. 81–89). Nepasibaigus apeliacinės instancijos teismo nustatytam terminui, 2015 m. gruodžio 30 d. įvykusio pirmojo pareiškėjų V. P. ir E. P. kreditorių susirinkimo metu pareiškėjų pateiktam mokumo atkūrimo planui nebuvo pritarta, kreditoriai pateikė pastabas (t. 6, b. l. 104–128). Antras pareiškėjų kreditorių susirinkimas įvyko 2016 m. sausio 20 d., kuriame pateiktas pataisytas 2016 m. sausio mėnesio mokumo atkūrimo planas, tačiau jam vėlgi nebuvo pritarta, nors administratoriaus išvada buvo, kad planas atitinka FABĮ nustatytus reikalavimus ir gali būti įgyvendintas (t. 6, b. l. 154–170). Tuomet bankroto administratorius kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti pareiškėjų mokumo atkūrimo planą. Viena fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. FABĮ 7 straipsnyje nustatyti mokumo atkūrimo plano reikalavimai. Jį parengęs bankrutuojantis fizinis asmuo planą pateikia bankroto administratoriui, o šis parengia išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių ir ją kartu su plano projektu pateikia kreditoriams bei šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Kai kreditorių susirinkimas pritaria mokumo atkūrimo planui, tai jis teikiamas teismui patvirtinti. Teismo nutartis patvirtinti planą, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, yra galutinė ir neskundžiama (FABĮ 8 straipsnio 4, 5, 9 dalys). Teismas turi teisę netvirtinti plano, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, tuo atveju, jeigu buvo pažeista įstatyme nustatyta plano tvirtinimo procedūra (FABĮ 8 straipsnio 7 dalis). Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl to, kad planas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti. FABĮ 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai tikslinamas plano projektas, teismas bankroto administratoriaus ar fizinio asmens prašymu turi teisę pratęsti šiame straipsnyje nustatytą terminą plano projektui pateikti. Kreditoriai 2016 m. sausio 20 d. vykusiame susirinkime nepritarė pareiškėjų mokumo atkūrimo planui, kadangi jis neatitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimų. Kreditoriai pastabose nurodė, kad nėra išanalizuotos mokumą sukėlusios priežastys, nenumatyta jokio kilnojamojo turto pardavimo tvarka, per didelės sumos pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti ir administravimo išlaidoms dengti, pareiškėjų nurodytos gaunamos pajamos nerealiai per mažos, kas kelia abejonių pareiškėjų gaunamų pajamų tikrumu, bankrutuojančių asmenų sudarytų sutarčių sąrašas neišsamus, pareiškėjai nepateikė duomenų apie piniginių srautų judėjimą sąskaitose po bankroto bylos iškėlimo iki plano parengimo, nepagrįstai maža suma numatoma per 5 metus kreditorių reikalavimams tenkinti, o tai pažeidžia kreditorių teises ir neužtikrina skolininkų ir kreditorių interesų pusiausvyros principo. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 2 d. nutartimi netvirtino teismui pateikto pareiškėjų V. P. ir E. P. mokumo atkūrimo plano ir grąžino jį pareiškėjams tikslinti, nustatydamas vieno mėnesio terminą (t. 7, b. l. 92–97), tačiau ši nutartis Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartimi buvo panaikinta ir pareiškėjų mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimas buvo perduotas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje konstatavo, kad teismas, gavęs mokumo atkūrimo planą turi jį įvertinti ir priimti dėl jo nutartį, tačiau teismas negali nustatyti esminių plano trūkumų ir įpareigoti asmenis juos pašalinti, be to nurodė, kad terminas pareiškėjų mokumo atkūrimo planui pateikti teismui jau yra pasibaigęs (t. 7, b. l. 143–150). Pareiškėjai vykdydami Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį trečią kartą patikslino ir parengė 2016 m. birželio mėn. mokumo atkūrimo planą, kuriam pareiškėjų kreditoriai 2016 m. liepos 11 d. įvykusiame trečiajame kreditorių susirinkime vėl nepritarė (t. 8, b. l. 10–44), tačiau minėta nutartis buvo panaikinta apeliacinės instancijos teismo ir klausimas dėl 2016 m. sausio mėn. parengto mokumo atkūrimo plano tvirtinimo perduotas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Taigi, nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia situacija, kad pareiškėjų 2016 m. sausio mėn. mokumo atkūrimo plano tvirtinimo teisme stadijoje, pareiškėjai parengė trečią patikslintą planą, kuris neturėjo būti rengiamas, o pirmosios instancijos teismas turėjo pakartotinai spręsti dėl byloje esančio 2016 m. sausio mėn. pataisyto ir teismui pateikto pareiškėjų mokumo atkūrimo plano tvirtinimo. Bankroto administratorius 2016 m. liepos 12 d. pateikė teismui skundą dėl 2016 m. liepos 11 d. pareiškėjų V. P. ir E. P. kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo kreditoriai nepritarė mokumo atkūrimo planui, panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi administratoriaus skundo netenkino ir pareiškėjų V. P. ir E. P. mokumo atkūrimo plano netvirtino, o bankroto bylą nutraukė.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjų bankroto administratoriaus skundo dėl kreditorių 2016 m. liepos 11 d. nutarimo panaikinimo, kadangi trečią kartą patikslintas ir 2016 m. birželio mėn. parengtas mokumo atkūrimo planas pateiktas pasibaigus terminui. Ši aplinkybė jau buvo konstatuota Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartyje, kurioje nurodyta, jog terminas pareiškėjų mokumo atkūrimo planui pateikti teismui jau yra pasibaigęs ir nebegali būti pratęstas.Taigi, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į visas nustatytas aplinkybes šioje nutartyje plačiau pasisakys dėl 2016 m. sausio mėn. parengto ir teismui pateikto mokumo atkūrimo plano, kuriam kreditoriai nepritarė 2016 m. sausio 20 d. vykusiame susirinkime. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. P. pareiškimą dėl fizinio asmens mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, bylos Nr. 3K-3-263-706/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-313/2016).Mokumo atkūrimo planui kreditoriai nepritarė net tris kartus, visais atvejais nurodydami iš esmės tas pačias priežastis. Minėta, kad fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos siekiant teisingos kreditorių ir skolininkų (fizinių asmenų) interesų pusiausvyros, todėl teismas, nustatęs, kad tokios pusiausvyros nebuvo laikytasi, teisingai sprendė, jog toks mokumo atkūrimo planas neatitinka bankroto proceso tikslų ir kreditorių interesų. Teismas nustatė, kad pateiktas mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimų, nes jame nėra nurodyta priemonių fizinio asmens mokumui atkurti, bankrutuojančiam asmeniui nėra nustatyta jokių pareigų imtis aktyvių veiksmų siekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimo patenkinimo, plane nustatytos neproporcingai didelės bankroto administravimo išlaidos. Fizinio asmens bankroto byloje, sprendžiant klausimą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, kuomet kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, teismas privalo ne tik formaliai taikyti FABĮ, o visapusiškai ištirti ir įvertinti priežastis, dėl kurių kreditoriai nesutinka su pateiktu plano projektu, taip pat įvertinti šių priežasčių atitiktį FABĮ 7 straipsnyje nustatytiems plano reikalavimams. Kreditorius UAB „Medicinos bankas“ nesutikdamas su pareiškėjų mokumo atkūrimo planu nurodė, kad V. P. buvo pareikšti kaltinimai baudžiamojoje byloje Nr. 1-93-582/2015, tačiau mokumo atkūrimo plane duomenų apie šios baudžiamosios bylos eigą nėra. Pagal FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 5 punktą teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo buvo teistas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222 ir 223 straipsniuose, ir teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus. Taigi, FABĮ nuostatos numato savarankišką pagrindą nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad bankroto bylose vyrauja viešas interesas, nagrinėjamoje byloje nutarė rinkti įrodymus savo iniciatyva. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. vasario 2 d. raštas patvirtina, kad Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-121-397/2017, kurioje V. P. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4, 5, 6 dalyse, 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, tačiau galutinis procesinis sprendimas toje byloje dar nepriimtas. Taip pat pareiškėjai pateikė teismui 2017 m. vasario 6 d. pažymas, kuriose nurodyta, kad E. P. ir V. P. yra neteisti. Esant nustatytoms aplinkybės, nagrinėjamu atveju nėra FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyto pagrindo nutraukti pareiškėjų bankroto bylą. Buvo minėta, kad kreditoriai nesutikdami su pareiškėjų mokumo atkūrimo planu pareiškė pastabas, jog nėra išanalizuotos mokumą sukėlusios priežastys, nenumatyta jokio kilnojamojo turto pardavimo tvarka, per didelės sumos pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti ir administravimo išlaidoms dengti, pareiškėjų nurodytos gaunamos pajamos nerealiai per mažos, kas kelia abejonių pareiškėjų gaunamų pajamų tikrumu, bankrutuojančių asmenų sudarytų sutarčių sąrašas neišsamus, pareiškėjai nepateikė duomenų apie piniginių srautų judėjimą sąskaitose po bankroto bylos iškėlimo iki plano parengimo, nepagrįstai maža suma numatoma per 5 metus kreditorių reikalavimams tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka tiek su kreditorių, tiek su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog plane numatytos išlaidos pareiškėjų būtiniems poreikiams tenkinti yra neadekvačios jų pajamoms ir turimiems kreditoriniams įsipareigojimams. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjų V. P. ir E. P. bankroto byloje kreditorių reikalavimai iš viso sudaro 1 666 262,81 Eur. 2016 m. sausio mėn. mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad V. P. dirba UAB „Žemės ir miško korporacija“ direktoriumi komercijai, darbo užmokestis atskaičius mokesčius siekia 146,53 Eur. Taip pat jis dirba UAB „B. B. kraštotvarka“ direktoriumi komercijai, darbo užmokestis atskaičius mokesčius siekia 146,53 Eur. Dar jis dirba UAB „Domus Lux“ direktoriumi komercijai, darbo užmokestis atskaičius mokesčius siekia 40,04 Eur. Todėl bendras V. P. darbo užmokestis mokumo atkūrimo plano rengimo metu siekė 333,10 Eur. Pareiškėja E. P. dirba UAB „Betolita“ vyriausiąja buhaltere ir jos darbo užmokestis atskaičius mokesčius siekia 458,89 Eur (t. 6, b. l. 143). Tuo tarpu mokumo atkūrimo plane būtiniems poreikiams tenkinti V. P. numatyta suma siekia 312 Eur, o E. P. – 420 Eur. Bankrutuojantis V. P. kiekvieną mėnesį iš savo atlyginimo skirtų 21,10 Eur kreditoriniams reikalavimams tenkinti. Per penkis mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo metus susidarytų 1266,00 Eur, o E. P. kas mėnesį skirtų po 38,89 Eur, todėl per penkis mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo metus susidarytų 2333,40 Eur (t. 6, b. l. 152). Teismo vertinimu, kreditoriai pagrįstai nepritarė tokiam pareiškėjų mokumo atkūrimo planui, kadangi per penkis metus numatomas kreditorių reikalavimų tenkinimui iš pareiškėjų gaunamų pajamų numatytos nepagrįstai mažos sumos. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad mokumo atkūrimo planas parengtas daugiau, nei prieš metus, pasiūlė pareiškėjams pateikti naujausius duomenis apie pareiškėjų gaunamas pajamas. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjos E. P. gaunamos pajamos iš esmės nepasikeitė. Pareiškėjas V. P. šiuo metu dirba UAB „Žemės ir miško korporacija“, darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra svyruojantis – nuo 43,22 Eur iki 335,30 Eur per mėnesį. UAB „B. B. kraštotvarka“ jis nebedirba nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio, o nuo 2016 m. balandžio dirba VšĮ „Miško ir žemės savininkų konsorciumas“, darbo užmokestis atskaičius mokesčius taip pat yra svyruojantis – nuo 43,22 Eur iki 159,25 Eur per mėnesį. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sutinka su kreditorių argumentais, kad byloje nėra duomenų, jog skolininkai aktyviai ieškosi naujų geriau apmokamų darbo vietų, todėl yra abejonių, ar pareiškėjai iš tiesų siekia atsiskaityti su kreditoriais. Kreditoriai nepritarę 2015 m. gruodžio mėnesio mokumo atkūrimo planui pateikė pastabas dėl būtinųjų poreikių tenkinimui skirta lėšų suma, dėl turto įkainojimo ir pardavinėjimo varžytynėse, dėl administravimo išlaidų sąmatos mažinimo, dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo, tačiau 2016 m. sausio mėnesį parengtame pataisytame mokumo atkūrimo plane tik iš dalies atsižvelgta į kreditorių pastabas, t. y. neatsižvelgta į pastabas dėl plane pateikto kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo grafiko. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes sprendžia, kad pareiškėjų mokumo atkūrimo plane nėra nustatyta jokių priemonių fizinio asmens mokumui atkurti, išskyrus turto pardavimą, tačiau nėra nurodyta jokių veiksmų siekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimo patenkinimo, taip pat plane nustatytos neproporcingai didelės bankroto administravimo išlaidos, todėl kreditoriai turėjo pakankamą pagrindą nepritarti pareiškėjų mokumo atkūrimo planui.Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi nutraukdamas fizinių asmenų bankroto bylą, nepažeidė procesinės ir materialinės teisės normų ir iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.