- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-08
- Bylos Nr.
- 2-2565-540/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Violeta Miceikienė
- Ieškovas
- UAB „Būsto paskolų draudimas“
- Atsakovas
- M. B., A. B.
viešo teismo posėdžio metu išnagrinėjo atsakovės M. B. prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo civilinėje byloje Nr. 2-2565-540/2014 pagal ieškovės UAB „Būsto paskolų draudimas“ ieškinį atsakovams A. B. ir M. B. dėl skolos priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016 m. kovo 9 d. Kauno apylinkės teisme gautas atsakovės M. B. prašymas dėl Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2565-540/2011 įvykdymo išdėstymo, leidžiant atsakovei M. B. kas mėnesį mokėti ieškovei UAB „Būsto paskolų draudimas“ po 200 Eur. M. B. prašyme nurodo, jog įsiskolinimą ieškovei ji turi dengti tik viena pati, nes jos sutuoktinis A. B. niekur nedirba. Atsakovė pažymėjo, kad ji dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir gauna apie 1450 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį, atsakovės sutuoktinis prie šeimos išlaikymo neprisideda, todėl atsakovė viena neišgali išlaikyti dviejų nepilnamečių vaikų. Atsakovė nurodė, kad turi jai ir A. B. priklausančio turto, kurį pardavus būtų galima didžiąja dalimi arba visiškai padegti įsiskolinimus. Tačiau šiuo metu, kuomet antstolė S. V. kas mėnesį atlieka išskaitas iš atsakovės darbo užmokesčio, atsakovei yra nepakeliamai sunku vienai išlaikyti nepilnamečius vaikus, save, būstą, rūpintis maistu ir kitais būtinais poreikiais.
Šalies argumentai
Ieškovės UAB „Būsto paskolų draudimas“ atstovė D. G. prašė atsakovės prašymą atmesti ir paaiškino, jog atsakovė klaidingai prašyme nurodė, jog antstolė S. V. ieškovės naudai vykdo išskaitymus iš atsakovės darbo užmokesčio, tačiau realiai M. B. darbovietė UAB (duomenys neskelbtini) neatlieka išskaičiavimų pagal antstolės patvarkymą iš skolininkės darbo užmokesčio, nors antstolė patvarkymo dėl išskaitų iš darbo užmokesčio nėra sustabdžiusi. Atsakovė nurodė, jog jos darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra 1.450,00 Eur, tačiau M. B. vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis už 2015 m. IV ketvirtį buvo 1925 Eur, o už 2016 m. sausio ir vasario mėnesius vidutinis darbo užmokestis buvo 1630 Eur. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie SADM 2015 m. gegužės 25 d. pažymos matosi kad pareiškėjos M. B. darbo užmokestis 2015 m. balandžio mėnesį buvo 8299,20 Eur, toks pat didelis darbo užmokestis buvo ir 2014 m. balandžio mėnesį, nes tuo metu jis buvo 6815,08 Eur, todėl galima daryti prielaidą, kad M. B. kiekvienų metų balandžio mėnesį gauna dividendus, priedus ar premijas prie darbo užmokesčio, todėl teismui pateikė melagingą informaciją apie gaunamą darbo užmokestį. M. B. prašyme nurodė, jog ji yra vienintelė šeimos išlaikytoja, nes jos sutuoktinis niekur nedirba, tačiau civilinės bylos dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo metu Klaipėdos miesto apylinkės teisme A. B. prisipažino, kad dalyvauja pokerio turnyruose ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, ir kad tai yra labai sunkus darbas, kuris ne visuomet duoda naudą, todėl yra pagrindo teigti, jog A. B. taip pat gauna pajamas iš pokerio žaidimo. Be to A. B. yra jaunas, darbingo amžiaus žmogus, todėl nuo 2012 m. negaudamas pajamų iš savo įmonės veiklos, privalėjo ieškotis darbo, tačiau to nedarė arba pateikė teismui melagingą informaciją. Civilinės bylos dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo metu Klaipėdos miesto apylinkės teisme faktą, kad pareiškėjai turi ir kitų pajamų patvirtino ir prie pareiškimo pateiktas M. B. AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, kuriame matosi, kad M. B. periodiškai į šią banko sąskaitą grynųjų pinigų bankomate įneša dideles grynųjų pinigų sumas ir jai įvairias pinigų sumas perveda fiziniai asmenys. Be to ieškovės nuomone, jei teismas patenkintų atsakovės prašymą, būtų pažeistos ieškovės teisės, nes atsakovai turi ir kitų kreditorių, kurie irgi vykdo skolos išieškojimą jų atžvilgiu. Šiuo metu veikia Piniginių lėšų apribojimo informacinė sistema, pagal kurią antstolis, gavęs vykdomąjį raštą, pateikia informaciją šiai sistemai ir į banko sąskaitas skolininko gautos lėšos yra padalijamos visiems kreditoriams proporcingai pagal skolos dydį. Ieškovės nuomone, M. B. prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo pateikė ne dėl sunkios finansinės situacijos, o turėdama tikslą vilkinti vykdymo procesą ir todėl, kad kiekvienų metų balandžio mėnesį gauna dideles išmokas, todėl siekia, kad iš jų nebūtų vykdomi išieškojimai . Ieškovės nuomone, atsakovai tik vilkina išieškojimo procesą ir tai patvirtina sekantys faktai: pareiškėjai A. B. ir M. B. 2015 m. kovo 6 d. antstolei S. V. pateikė skundą dėl antstolės S. V. veiksmų ir Kauno apylinkės teismui 2015 m. kovo 6 d. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame pateikė klaidingą informaciją nurodydami, kad „...Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-11549-889/2014 taikė laikinąsias apsaugos priemones,..... todėl antstolė S. V. surašiusi 2015 m. kovo 5 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0114/14/00229, t. y. tęsiant vykdymo veiksmus esant teismo nutarčiai sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0114/14/00229, pažeidžia imperatyvias LR CK normas...“, nes Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis buvo priimta dėl vykdymo veiksmų sustabdymo kitoje vykdomojoje byloje. Be to pareiškėjų A. B. ir M. B. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo metu jau buvo priimtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1204-889/2015, kuriuo pareiškėjų ieškinys buvo atmestas ir panaikinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šios informacijos nuslėpimas charakterizavo pareiškėjus kaip nesąžiningus asmenis. Faktą, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-11549-889/2014 laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos kitoje vykdomojoje byloje patvirtina Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimo įžanginėje dalyje nurodytos ginčo šalys, t. y. ieškovas – A. B., atsakovas – AB „SEB“ bankas. Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-9017-713/2015 suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą patenkino ir panaikino Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-9017-713/2015, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-10866-285/2015 pareiškėjų A. B. ir M. B. skundą dėl antstolės S. V. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0114/14/00229 atmetė. M. B. ir A. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo 2015-05-14 pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui, kadangi 2015 m. balandžio 27 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), nors faktinė jų gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Klaipėdos m. apylinkės teismas 2015-07-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-8163-613/2015 atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą. M. B. ir A. B. nurodytą nutartį 2015-07-10 atskiruoju skundu apskundė. Klaipėdos apygardos teismas 2015-10-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1563-479/2015 pareiškėjų atskirąjį skundą atmetė kaip nepagrįstą. Po to M. B. buvo pateikusi pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo Jonavos rajono apylinkės teismui, tačiau ieškovės nebuvo įtraukusi kreditoriumi. Šis prašymas Jonavos rajono apylinkės teismo buvo netenkintas. Pareiškėja M. B. 2015 m. gruodžio 18 d. antstolei S. V. pateikė skundą dėl antstolės S. V. veiksmų ir Kauno apylinkės teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame pateikė klaidingą informaciją, nes pagal antstolės S. V. patvarkymą darbdavys UAB (duomenys neskelbtini) iš M. B. du mėnesius (11 mėn. ir 12 mėn.) atliko išskaitas iš darbo užmokesčio ir išskaitė 2015 m. lapkričio mėnesį 795,84 Eur, o 2015 m. gruodžio mėnesį 516,09 Eur. Atlikus išskaitymus pagal vykdomąjį raštą M. B. liko 2015 m. lapkričio mėnesį 521,61 Eur, o 2015 m. gruodžio mėnesį 401,71 Eur, todėl atsižvelgiant į tai, kad minimalus mėnesinės algos dydis yra nustatytas būtent 325,00 Eur, pareiškėjai ir jos nepilnamečiams vaikams išlaikyti likusios lėšos yra pakankamos. Kauno apylinkės teismas 2015-12-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-31897-429/2015 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – vykdomosios bylos sustabdymą, todėl ieškovė 2015-12-29 pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, todėl Kauno apylinkės teismas 2016-01-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-31897-429/2015 patenkino ieškovės prašymą ir panaikino laikinąsias apsaugos priemones, tačiau neišsprendė klausimo dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinimo vykdymo skubiai, todėl ieškovė 2016-01-11 kreipėsi į teismą su pareiškimu išspęsti šį klausimą, tačiau Kauno apylinkės teismas 2016-01-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-31897-429/2015 ieškovės prašymo netenkino. Atsakovai 2016-01-13 Kauno apygardos teismui pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016-01-04 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-31897-429/2015 panaikinimo. M. B. ir A. B. 2016 m. vasario 11 d. Kauno apylinkės teismui pateikė prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir 2016 m. vasario 11d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. M. B. 2016-03-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismui padavė prašymą dėl proceso atnaujinimo fizinių asmenų bankroto byloje, nors tam neturėjo jokio teisinio pagrindo. Be to atsakovų prašymu ieškovė 2012m. buvo nutraukęs priverstinį išieškojimą ir 2012 m. spalio 1d. buvo sudaręs su atsakovais sutartį dėl skolos grąžinimo, pagal kurią buvo sudaryta skolos grąžinimo tvarka, terminai bei dydžiai, tačiau atsakovai nesilaikė sutarties sąlygų. 2014 m, vasario 13d. ieškovė nurodytą sutartį nutraukė. 2014 m. kovo 31 d. gavus atsakovo prašymą, ieškovė 2014 m. balandžio 1d. priėmė sprendimai dalinai stabdyti priverstinio skolos išieškojimo veiksmus ir buvo nustatytos naujos skolos grąžinimo sąlygos, tačiau atsakovai nevykdė ir šio susitarimo, todėl vėl buvo kreiptasi į antstolę dėl priverstinio skolos išieškojimo. Ieškovės nuomone, visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja M. B., teikdama prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo veiksmus, vėl bando sustabdyti vykdymo veiksmus dėl skolos išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0114/14/00229 ir taip vilkina vykdymo procesą bei piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Šiuo metu yra likusi ieškovei negrąžinta bendra skola -15 928,79 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Kauno rajono apylinkės teismo 2011-10-04 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-2565-540/2011 buvo nuspręsta ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš A. B. ir M. B. 20 231, 90 Eur skolą ir 48,71 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo dienos, t.y. nuo 2011-09-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2101 Lt (du tūkstančius šimtą vieną litą) žyminio mokesčio UAB „Būsto paskolų draudimas“ naudai.
Iš UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateiktos pažymos apie skolą (2 t., b. l. 37 ) matyti, kad likusi atsakovų M. B. ir A. B. skola ieškovei sudaro 15 928,79 Eur.
Iš atsakovės pateikto prašymo matyti, kad ji kartu su atsakovu A. B. augina du nepilnamečius vaikus bei ji dirba UAB (duomenys neskelbtini) Iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą matyti, kad atsakovės draudžiamos pajamos laikotarpyje nuo 2015-01-01 iki 2016-02-29 buvo nuo 1892,09 Eur iki 10 920,67 Eur (1t., b. l. 112 – 113, 138-139). Kaip matyti iš nuodytų duomenų, atsakovės M. B. tam tikrais laikotarpiais -2014 m. balandžio mėn. draudžiamosios pajamos sudarė 30962,40 Lt, 2015 m. balandžio mėn. - 10920,67 Eur, t.y. itin didelės pajmos. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis (1t., b. l. 96-108) atsakovams priklauso sekantis nekilnojamasis turtas: žemės sklypas su sodo pastatu, adresu (duomenys neskelbtini) žemės sklypas su namu, adresu – (duomenys neskelbtini) Iš ieškovės atstovės paaiškinimo, jos pateikto išrašo iš internetinės svetainės www.lt.pokernews.com (2t., b. l. 7) matyti, kad A. B. Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjant jo ir M. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pripažino, jog jis žaidžia azartinius žaidimus-pokerį, tačiau tai vertina kaip savo pomėgį, todėl mano, kad deklaruoti iš nurodytų žaidimų gautas pajamas nebuvo būtinybės. Iš M. B. AB SEB banko sąskaitos išrašo (2t., b. l. 9-36) matyti, kad jos pakankamai žymias išlaidas 2014-2015 m. sudarė apsipirkinėjimai įvairiose parduotuvėse, bilietai į kultūrinius renginius, pervedimai kitiems asmenims, taip pat lėšų gavimas iš kitų asmenų.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 7 straipsnyje įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai, kartu su Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje apibrėžtu teismo sprendimo privalomumo principu užtikrina civilinę bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, apsaugą. Išimtinais atvejais, atsižvelgiant į civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, remiantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą gali atidėti ar jį išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Tačiau teismo sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kas, pagal kasacinio teismo praktiką, turėtų būti daroma tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus pažeistas šalių lygiateisiškumo principas ir teisėtų lūkesčių principai bei išieškotojo interesai ir ar apskritai nebus paneigtas pats teismo sprendimo ir jo privalomas pobūdis. Taip pat būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-903/2001; 3K-3-495/2004; 3K-3-301/2006). Teismas, spręsdamas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, išdėstymo ar vykdymo tvarkos pakeitimo, turi atsižvelgti į turtinę abiejų šalių padėtį, tačiau pagal susiformavusią teismų praktiką, vertinant, ar išieškotojo ir skolininko finansinė padėtis leidžia atidėti teismo sprendimo vykdymą, iš pradžių nustatinėjama būtent skolininko finansinė būklė sprendimo vykdymo dieną bei nustatinėjamos skolininko finansinės galimybės dėl sprendimo įvykdymo ateityje. Nustačius, kad skolininko dabartinė finansinė padėtis leidžia įvykdyti visą sprendimą iš karto arba paaiškėjus, kad dabartinė skolininko padėtis yra bloga bei ateityje ji nepagerės, teismas netenkina skolininko prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, nepaisant to, kokia yra išieškotojo turtinė padėtis. Visais atvejais būtent skolininkas turi pareigą pateikti įrodymus apie savo finansinę būklę (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis, 178 straipsnis).
Atsakovė M. B., teikdama prašymą dėl sprendimo išdėstymo, pateikė tik duomenis apie asmens valstybinį socialinį draudimą bei nekilnojamąjį turtą. Teismui nėra pateikti įrodymai apie atsakovės galimai turimas santaupas, jos turimų banko sąskaitų išrašai ar pan. Pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos dokumentai nepatvirtina, kad atsakovės finansinė padėtis yra bloga, nes iš jų matyti, kad atsakovės pajamos yra pakankamai didelės, o tam tikrais laikotarpiais ypatingai didelės. Ji ir atsakovas A. B. turi vertingo nekilnojamojo turto. Atsakovė taip pat nenurodė jokių kitų išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti jos atžvilgiu teismo sprendimo vykdymo atidėjimo institutą (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Iš byloje surinktų įrodymų nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog M. B. finansinė padėtis yra sunki, dėl ko ji negalėtų vykdyti sprendimo. Atsakovės nepilnamečių vaikų išlaikymo taip pat negalima laikyti išimtiniu atveju, sudarančiu pagrindą šiuo metu nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo, kadangi savo įstatyminę pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus Lietuvoje privalo vykdyti abu tėvai. Nors M. B. nurodė, jog vaikų tėvas A. B. neprisideda prie vaikų išlaikymo, tačiau iš pateiktų duomenų matyti, kad M. B. iki 2016 m. vasario 12d., kada kreipėsi į teismą su prašymu dėl jų santuokos nutraukimo bendru sutarimu, nebuvo prisiteisusi iš A. B. lėšų vaikų išlaikymui. Taip pat pažymėtina, kad atsakovės kaip skolininko teisės į tai, jog sprendimo vykdymo metu iš jos nebus išieškotos minimaliam pragyvenimui būtinos lėšos, yra užtikrinamos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje įtvirtintomis išieškojimo taisyklėmis. Iš ieškovės atstovės pateiktų rašytinių duomenų (1t., b. l. 127-132, 135) bei jos paaiškinimų matyti, kad ieškovė ne kartą geranoriškai stabdė priverstinį skolos išieškojimą ir tenkino atsakovų prašymus, nustatydama skolos išieškojimo tvarką, terminus ir dydžius, tačiau atsakovai ir šių sąlygų nesilaikė ir skolos gera valia nemažino. Iš ieškovės atstovės paaiškinimų matyti, kad atsakovai visais įmanomais būdais, t.y. užvesdami įvairias civilines bylas, prašydami jose taikyti laikinąsias apsaugos priemones – vykdomosios bylos sustabdymą, prašydami sustabdyti priverstinį skolos išieškojimą bei po to sutarus dėl skolos mokėjimo tvarkos, terminų ir dydžių, jų nevykdant, vilkina Kauno rajono apylinkės teismo 2011-10-04 sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-2565-540/2011 vykdymą. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo sprendimo priėmimo yra praėję daugiau nei keturi metai, tačiau yra padengta tik maža skolos dalis. Įvertinus visus surinktus įrodymus, konstatuojama, kad patenkinus atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, nebūtų išlaikyta šalių interesų pusiausvyra bei būtų pažeisti ieškovės interesai, todėl atsakovės M. B. prašymas atmestinas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės atstovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 24,89 Eur bylinėjimosi išlaidų (išlaidos už kurą) bei pateikė jas patvirtinančius įrodymus, todėl jos priteistinos iš atsakovės M. B. ieškovės UAB „Būsto paskolų draudimas“ naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 284 straipsniu, 290-291 straipsniais teismas
nutarė:
atsakovės M. B. prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmesti.
Priteisti iš atsakovės M. B. 24, 89 Eur (dvidešimt keturis eurus 89 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Būsto paskolų draudimas“ naudai.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.