Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2S-997-730/2016

Teisėja Danutė Žvinklytė (Proceso Nr. 2-06-3-06002-2015-7) Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.3.; 3.3.4.2.7.; 3.3.4.2.9.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. birželio 16 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos M. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. B., AB SEB bankas, UAB „Būsto paskolų draudimas“, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2FB-8186-613/2015,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, priimta nepakankamai išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas aplinkybes, dėl ko yra naikintina.Pareiškėja nėra gavusi jokių procesinių dokumentų, jai nebuvo pranešta apie teismo posėdį, kuriame buvo sprendžiama dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl byla išnagrinėta pareiškėjos neįraukiant į procesą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 9 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2FB-8163-613/2015 Klaipėdos miesto apylinkės teismas išnagrinėjo pareiškėjų M. B. ir A. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys AB SEB bankas, UAB „Būsto paskolų draudimas“, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-07 nutartimi atsisakyta iškelti pareiškėjams bankroto bylą, Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-15 nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista.

Kasacinis teismas formuodamas teismų praktiką, laikosi nuostatos, kad teisingumo vykdymas – išimtinė teismo teisė, ir, siekiant užtikrinti, kad teisingumas būtų vykdomas kruopščiai ir atidžiai, sukurta instancinė teismų sistema, kurios paskirtis – šalinti galimas žemesniųjų instancijų teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir taip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus. Net ir po to, kai byla išnagrinėta ir šalių ginčas išspręstas instancine tvarka, gali atsirasti ar paaiškėti aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas suabejoti teismo sprendimu ar vykusio teismo proceso tinkamumu. Dėl to įstatymų leidėjas nustatė proceso atnaujinimo institutą, kuriuo siekiama to paties, kaip ir nustatant teismų sprendimų instancinės kontrolės mechanizmą (apeliaciją ir kasaciją), tikslo ir kuris taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės teismų sistemos, būdais dėl to, kad šia tvarka pasinaudoti jau nebėra procesinės galimybės, arba šia tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių ištaisyti nepavyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013). Proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikytų ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Dėl to bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis pagal prašymą atnaujinti procesą byloje Nr. 3K-3-183/2001; 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2FB-8163-613/2015 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. jei sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Prašyme dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialine teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Taigi pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009). Vertinant proceso atnaujinimo galimybę nurodytu pagrindu, reikėtų nepamiršti, kad tokie asmenys neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šių asmenų galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus. Tačiau neįtraukti į bylą asmenys turėtų nepiktnaudžiauti šiuo institutu, jų veiksmai turėtų atitikti civiliniame procese įtvirtintus koncentracijos ir ekonomiškumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 22 d. Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai Nr. 1-2007. Teismų praktika. 2007, 26).

Pagrindiniu argumentu, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pareiškėja nurodo, jog pareiškėja nėra gavusi jokių procesinių dokumentų prašomoje atnaujinti civilinėje byloje, jai nebuvo pranešta apie teismo posėdį, kuriame buvo sprendžiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tokiu būdu teismas išsprendė dėl neįtraukto į bylą asmens (pareiškėjos) teisių ir pareigų.

Iš civilinėje byloje Nr. 2FB-8163-613/2015 esančių duomenų nustatyta, kad pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pateikė pati pareiškėja su sutuoktiniu A. B.. Kadangi pati pareiškėja buvo civilinės bylos iniciatorė, neginčija aplinkybės, jog pasirašė pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir pateikė jį pirmosios instancijos teismui, vien dėl šios aplinkybės, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentu, jog pirmosios instancijos teismas išsprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

Apeliantės argumentas, jog jai buvo nežinoma apie teismo posėdį pirmosios instancijos teisme, nebuvo įteikti jokie procesiniai dokumentai, nepagrįstas dėl toliau nurodomų motyvų.

Fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Fizinio asmens bankroto bylą iškelia ir nagrinėja teismas žodinio proceso tvarka, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį (FABĮ 5 straipsnio 1, 2 dalys). Procesinių dokumentų įteikimo būdus ir tvarką reglamentuoja CPK 117 - 123 straipsniai.

Iš civilinėje byloje Nr. 2FB-8163-613/2015 esančių įrodymų matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-05-21 nutartimi priėmė pareiškėjų pareiškimą iškelti jiems bankroto bylą, paskyrė pareiškimą nagrinėti žodinio proceso tvarka teismo posėdyje 2015 m. birželio 22 d. 14.00 val.. Apie priimtą pareiškimą iškelti pareiškėjams fizinio asmens bankroto bylą bei paskirtą teismo posėdžio datą, vietą ir laiką į teismas paskelbė pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, skiltyje „Teismo pranešimai. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nepažeidė FABĮ 5 straipsnio 5 dalies nuostatų, kurios nurodo, jog informacija apie priimtą pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, taip pat informaciją apie atsisakymą iškelti fizinio asmens bankroto bylą teismas privalo paskelbti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nutarties priimti pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, taip pat po nutarties atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo.

Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai (CPK 123 straipsnio 1, 3 dalys).

Minėtos teismo nutarties patvirtinta kopija bei teismo šaukimai į 2015 m. birželio 22 d. 14.00 val. teismo posėdį išsiųsti pareiškėjų pareiškime nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), įteikti pasirašytinai pareiškėjui A. B.. Esant nustatytoms aplinkybėms, jog procesiniai dokumentai buvo siunčiami pareiškime nurodytu pareiškėjų gyvenamosios adresu bei įteikti pareiškėjos sutuoktiniui, kuris taip pat yra pareiškėjas byloje dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nebuvo pažeistos proceso teisės normos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimo tvarką. Tai, kad pareiškėja teigia, jog nebuvo nieko įgaliojusi priimti procesinius dokumentus neturi reikšmės, kadangi procesinių dokumentų įteikimas šeimos nariui laikytinas tinkamu įteikimu.

Pareiškėjas A. B. priėmęs procesinius dokumentus, vadovaujantis CPK 123 straipsnio 5 dalimi, privalėjo esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui (pareiškėjai). Kadangi procesiniai dokumentai įteikti pareiškėjui 2015-05-22, likus mėnesiui į teismo posėdžio, todėl pareiškėja turėjo pakankamai laiko pateikti teismui prašymą atidėti teismo posėdį, jei tam buvo svarbių priežasčių, tačiau tokio prašymo nepateikė. Be to, pažymėtina tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Pareiškėja, kurios pareiškimo pagrindu buvo užvesta byla dėl bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą domėtis bylos procesu, tačiau to nedarė.

Pareiškėjos argumentas, jog pareiškėjai nedalyvaujant teismo posėdyje, pirmosios instancijos teismas turėjo paskirtą teismo posėdį atidėti, nepagrįstas.

CPK 246 straipsnis numato, kokiais atvejais teismas atideda teismo posėdį - kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas (atsakovas), kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, kai ieškovas (atsakovas) bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas (atsakovas) ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo (atsakovo) atstovui, bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo (atsakovo) ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas (atsakovas) ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis.

Kaip jau buvo minėta anksčiau, pareiškėjams procesiniai dokumentai (teismo šaukimas ir nutarties kopija) buvo įteikti tinkamai, prašymo atidėti posėdį, esant svarbioms priežastims, nebuvo gauta, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs pareiškėjų prašymą tik išklausęs pareiškėjo paaiškinimų, tačiau nedalyvaujant pareiškėjai, pažeidė civilinio proceso teisės normas.

Be to, FABĮ nors ir numato, kad fizinio asmens bankroto bylą iškelia ir nagrinėja teismas žodinio proceso tvarka, tačiau įstatyme nenumatyta, jog pareiškėjų ar suinteresuotų asmenų dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Iš civilinėje byloje esančių įrodymų taip pat nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas būtų pripažinęs pareiškėjos dalyvavimą teismo posėdyje būtinu.

Esant šių aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl kiekvieno pareiškėjos pareiškime nurodyto argumento ir pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2FB-8163-613/2015 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

Atskirajame skunde apeliantė nenurodo nesutikimo motyvų su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios skundžiamos nutarties dalies nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo patenkinti pareiškėjos prašymo dar ir todėl, kad vadovaujantis CPK 366 straipsnio 3 dalimi, prašymas dėl proceso atnaujinimo negalimas dėl įsiteisėjusių sprendimų bankroto bylose.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis), todėl atskirasis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartį.