- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-10
- Bylos Nr.
- 2S-208-173/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02868-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Leonas Jachimavičius
- Pareiškėjas
- M. B.
- Suinteresuotas asmuo
- AB SEB bankas, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, UAB „Būsto paskolų draudimas“, AB „Citadele“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Leonas Jachimavičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-13197-191/2016 pagal pareiškėjos M. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys AB SEB bankas, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, UAB „Būsto paskolų draudimas“, AB „Citadele“ bankas, UAB „Gelvora“, antstolė J. Ž., antstolė S. V., antstolė A. A., antstolis S. U., A. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja M. B. pateikė teismui pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kuriuo prašo iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto valdymas“ (t.1, b.l. 3-8, 53-58). Nurodė, kad pareiškėja turi sutuoktinį ir du nepilnamečius vaikus. Yra pateiktas prašymas dėl santuokos nutraukimo. Būnant santuokoje 2007-06-29 pareiškėjos sutuoktinis sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu suteiktas 188 723,08 Eur kreditas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui ir vidaus apdailos darbų finansavimui. Prievolei pagal kredito sutartį įvykdyti buvo įkeistas pareiškėjai ir sutuoktiniui priklausantis žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu, esantys (duomenys neskelbtini). Finansinė situacija pablogėjo po to, kai pareiškėjos sutuoktinis buvo nuteistas už nusikalstamų veikų padarymą, po ko pareiškėjos pajamos tapo vienintelėmis šeimos pajamomis. Pareiškėja apie sutuoktinio vykdytas neteisėtas veiklas nežinojo. Pareiškėjos gaunamų pajamų užteko tik keturių asmenų šeimos išlaikymui. Laiku nesumokant kredito įmokų bankas nutraukė kredito sutartį, pradėjo išieškojimą iš pareiškėjos sutuoktinio turto. Pareiškėjos gaunamas darbo užmokestis yra apie 1450 Eur (atskaičius mokesčius). Sutuoktinis nedirba, prie šeimos išlaikymo neprisideda. Pareiškėjos M. B. skolos sudaro 284 612,23 Eur. Pareiškėja turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kurį galėtų parduoti ir taip iš dalies padengti įsiskolinimus kreditoriams.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškimą suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo atsisakyti iškelti pareiškėjai M. B. fizinio asmens bankroto bylą (t.2, b.l. 117 124).
Atsiliepimu į pareiškimą suinteresuotas asmuo antstolė A. A. nurodo, jog sutinka su bankroto bylos iškėlimu M. B., jei teismas nustatytų, kad pareiškėja yra nemoki ir nėra Fizinių asmenų bankroto įstatyme nustatytų aplinkybių, dėl kurių buvimo bankroto byla negalėtų būti iškelta (t.2, b.l. 152).
Atsiliepimu į pareiškimą suinteresuotas asmuo antstolis S. U. prašo netenkinti M. B. pareiškimo (t.2, b.l. 153-154). Nurodo, kad pareiškėja gauna darbo užmokestį, yra mažinamas skolos dydis, todėl pareiškėja gali vykdyti savo skolinius įsipareigojimus.
Atsiliepimu į pareiškimą suinteresuotas asmuo Nordea Bank AB prašo pareiškėjos M. B. pareiškimą atmesti (t.2, b.l. 155-158).
Atsiliepimu į pareiškimą suinteresuotas asmuo UAB „Gelvora“ nurodė klausimą spręsti teismo nuožiūra (t.3, b.l. 13).
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi pareiškimą atmetė. Atsisakė iškelti M. B. fizinio asmens bankroto bylą (t.5, b.l. 26-46). Nutarė nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui, dėl M. B. veiksmų, kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įvertinimo.
Teismas nustatė, kad pareiškėja yra susituokusi (t. 1, b.l. 61), turi du nepilnamečius vaikus A. B., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 63) ir T. B., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 62).
Pareiškėjos ir jos sutuoktinio vardu nuosavybės teise per paskutiniuosius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos (t.y. nuo 2013-02-18 iki 2016-02-18), įregistruotas nekilnojamasis turtas: 0,1300 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 257,37 kv. m. ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 101-102); 0,0625 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 77,59 kv. bendro ploto sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 99-100); M. B. vardu įregistruota transporto priemonė - Mitsubishi Pajero, v/n (duomenys neskelbtini) yra išregistruota negavus duomenų apie atliktą techninę apžiūrą ir draudimą (t. 1, b.l. 104). Visas minėtas turtas yra areštuotas (t. 1, b.l. 105-111).
Pareiškėja M. B. nuo 2010-05-10 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, charakterizuojama teigiamai (t. 3, b.l. 45), jos draudžiamosios pajamos šioje bendrovėje sudaro: 2016 m. apie 1708,00 Eur per mėnesį (t. 1, b.l. 87); 2015 m. apie 2729 Eur (t. 1, b.l. 88); 2014 m. apie 9625 Lt, t.y. 2787 Eur (duomenys pateikti už devynis 2014 m. mėnesius (t. 1, b.l. 89); 2013 m. apie 7318 Lt, t.y. 2119 Eur (t. 1, b.l. 91).
Pareiškėjos M. B. skolos sudaro 284 612,23 Eur (t. 1, b.l. 54-55), išieškojimas vykdomas antstolių kontorose (t. 1, b.l. 82-86, t. 5, b.l. 7-9).
AB SEB bankas 2007-06-29 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu suteikė A. B. paskolą - 188 723,08 Eur kreditą, kredito paskirtis – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui ir vidaus apdailos darbų finansavimui. Prievolės įvykdymo užtikrinimui, namas įkeistas. Kredito sutartį ir vėlesnius susitarimus ją pakeisti pasirašė ir kreditoriaus sutuoktinė M. B. (t. 2, b.l. 58-71).
Teismas nurodė, jog nevertina prieš teismo posėdį pateiktų elektroninių susirašinėjimų ir prekių katalogų bei keturių fizinių asmenų paaiškinimų. Didelio kiekio dokumentų, kurių didžioji dalis nesusijusi su šia byla ir pertekliniai, pateikimą prieš pat teismo posėdį, kai bankų pažymos paruoštos laikotarpiu nuo 2016-07-21 iki 2016-08-10 (t. 3, b.l. 46-52) ir jas pareiškėja turėjo galimybę pateikti teismui likus daugiau nei savaitei iki teismo posėdžio, teismas vertino kaip nesąžiningą elgesį, siekį, kad būtų apsunkintas teismo darbas, o suinteresuoto asmens atstovė neturėtų galimybės su pateikta informacija išsamiai susipažinti, ją išanalizuoti ir dėl šių pateiktų duomenų pasisakyti. Teismas nurodė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų apie visus būtinuosius poreikius, pažymos apie tikslų darbo užmokestį, turto vertę.
Nurodė, kad 2015 m. liepos 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal pareiškėjų M. B. ir A. B. pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo ir priimta nutartis pareiškimo netenkinti (civ. byla Nr. 2FB-8163-613/2015), 2015 m. spalio 15 d. Klaipėdos apygardos teismas šią nutartį paliko galioti bei konstatavo tiek pareiškėjos sutuoktinio A. B., tiek pačios pareiškėjos M. B. nesąžiningumą. Nurodyta, kad turėdami didelius įsipareigojimus AB SEB bankui bei žinodami apie itin sunkią UAB „MC Trans“ finansinę būklę, pareiškėjai sąmoningai pablogino savo turtinę padėtį, tai yra 2008-03-20 prisiėmė papildomus kreditinius įsipareigojimus bankui Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui, nors žinojo, kad įsipareigojimų kreditoriams negalės tinkamai įvykdyti. Pareiškėja M. B. dalyvavo prisiimant kreditinius įsipareigojimus. Be to, didelės piniginės lėšos nurodytu laikotarpiu buvo skiriamos asmeniniams poreikiams patenkinti, kelionėms ir kitoms išlaidoms, kurios paprastai nėra vertinamos kaip būtinos išlaidos. T.y. turėdami pradelstų įsipareigojimų kreditoriams pareiškėjai dalį savo pajamų skyrė išlaidoms, kurios nebuvo būtinos ir nesiekė atkurti savo mokumo bei tinkamai atsiskaityti su kreditoriais. Pirmosios instancijos teismo vertinimu pateikdama naują pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėja nepateikė įrodymų apie teismų nustatytų faktinių aplinkybių pasikeitimą ar išnykimą.
Nesąžiningu pareiškėjo elgesiu pirmosios instancijos teismas vertino aplinkybes, kad pareiškėja fiktyviai deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kur siekė fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjos sutuoktinis A. B. kreipėsi į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo iš M. B., kuris tenkintas 2016-04-25 teismo įsakymu. Pareiškėja, teigdama, jog yra vienintelė gaunanti šeimoje pajamas ir išlaikanti šeimą, nepilnamečius vaikus, nepareiškė prieštaravimo dėl šio teismo įsakymo. Tuo tarpu teismo įsakymas panaikintas 2016-05-18 nutartimi, teismui gavus UAB „Būsto paskolų draudimas“ raštą dėl pareiškimo pagrįstumo ir galimai nusikalstamos veikos požymių. Teismas vertino kritiškai pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad to ji padaryti nespėjo, nes pareiškėja nepaneigė suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės, kad jau kitą dieną po teismo įsakymo priėmimo - 2016-04-26 - antstolei tuo pagrindu pateikė prašymą dėl išskaitų iš darbo užmokesčio sustabdymo (t.2, b.l. 147-148). T.y. pareiškėja skirtingose civilinėse bylose nurodo skirtingas, tuo metu jai palankesnes aplinkybes, kas taip pat patvirtina, jog pareiškėja elgiasi nesąžiningai.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai pateikus pareiškimą dėl santuokos nutraukimo pareiškėja ir jos sutuoktinis prašė atidėti posėdį. Po to į posėdį neatvyko, o vėliau pareiškime nurodė ne visus kreditorius, teismas abejoja ar pareiškėja ketina realiai nutraukti santuoką, ar tai tik formalus santuokos nutraukimas dėl sutuoktiniams patogesnio finansinių problemų išsprendimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai nurodant, jog teismui pateiktas pareiškimas dėl santuokos nutraukimo, teigiant, jog su vyru bendrauja tik vaikų priežiūros klausimais (nes posėdžio metu negalėjo atsakyti į klausimą, ar šiuo metu jos sutuoktinis ir toliau žaidžia azartinius žaidimus), pareiškėjos sutuoktinis teismui yra pateikęs įgaliojimą ir jo pagrindu atsiėmęs 2016-05-09 nutartį dėl trūkumų pašalinimo (t. 1, b.l. 36-38, 39).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu aplinkybės, kurias teismas nustatė remiantis pateiktų banko sąskaitų duomenimis, jog pareiškėja nuolat apsiperka žinomų prekių ženklų parduotuvėse, lankosi grožio salone, soliariumų studijoje, lankosi kavinėse, picerijose, paneigia pareiškėjos teiginį, jog jos finansinė situacija yra kritinė. Be to, pareiškėja periodiškai iš sąskaitų nuima dideles pinigų sumas grynaisiais pinigais, todėl nėra galimybės nustatyti, kur ir kokiais tikslais šias sumas išleidžia, o nuolat atliekami grynųjų pinigų įmokėjimai bankomatuose leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja turi papildomų pajamų.
Atsiliepimas
Pareiškėjos M. B. kreditoriniai įsipareigojimai yra solidarūs su jos sutuoktiniu A. B.. Išsamūs duomenys apie A. B. finansinę padėtį teismui nėra pateikti (nors suinteresuotas asmuo Nordea Bank Lietuvos skyrius savo atsiliepime nurodė, jog esant solidariai prievolei turėtų būti vertinama ir pareiškėjos sutuoktinio turtinė padėtis), tačiau iš antstolio S. U. atsiliepimo (t. 2, b.l. 153) matyti, jog 2016-04-19 priimtas antstolio patvarkymas išsiųsti vykdomąjį dokumentą skolos išieškojimui į A. B. darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“. T. y. A. B., priešingai nei teigia pareiškėja, gauna (ar bent 2016-04-19 gavo) darbines pajamas ir skolų išieškojimas iš jo taip pat vyksta ir yra galimas. Todėl nėra pagrindo teigti, jog pareiškėja ir jos sutuoktinis negali vykdyti savo solidarių skolinių įsipareigojimų ir pareiškėja tapusi nemoki.
Šalies argumentai
Nors pareiškėja pareiškime nurodo, kad jos gaunamos pajamos yra 1450 Eur darbo užmokesčio, tačiau suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikta 2016-06-14 informacija iš VSDFV patvirtina, jog pareiškėjos 2015 m. vidutinės mėnesio pajamos yra: už I ketvirtį - 1606,68 Eur, už IV ketvirtį - 1925,22 Eur (t. 2, b.l. 149).
Atsiliepimas
Teismas nurodė, jog sutinka su kreditorių argumentais, nurodytais atsiliepimuose, kad pareiškėja nėra sąžininga - sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, nedėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, tvarkydama savo finansus ir planuodama išlaidas elgėsi itin nerūpestingai. Nurodė, kad pareiškimo esmė vertintina ne kaip siekis sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, o kaip galimybė apskritai išvengti atsiskaitymų su kreditoriais.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja M. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016-09-05 nutartį ir perduoti klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos M. B. iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (t.5, b.l. 53-59). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Nurodo, kad teismas nepagrindė išvados dėl ko pareiškėjai atsisakoma iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Be to, teismas vadovavosi sena FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. redakcija, todėl nepagrįsti teismo motyvai dėl pareiškėjos nesąžiningumo.
Žemesnės instancijos teismas
Byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Kauno apylinkės teismas 2016-02-26 nutartimi atsisakė priimti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo M. B., tačiau Kauno apygardos teismui 2016-04-28 nutartimi panaikins minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, klausimo dėl fizinio bankroto bylos iškėlimo M. B. svarstymas perduotas tam pačiam teisėjui, kuris jau buvo atsisakęs priimti pareiškimą.
Nutartyje neįrodyti pareiškėjos tam tikri tyčiniai veiksmai pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Taip pat nebuvo įrodyta ir tai, kad pareiškėja sąmoningai neveikė, siekdama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (FABĮ 5 str. 8 d. 2 p.).
Atsiliepimas
Pirmosios instancijos teismas tik citavo suinteresuotų asmenų atsiliepimuose pateiktus argumentus, buvusių teismo sprendimo turinį, tačiau esminių motyvų, kurie leistų daryti išvadą apie tai, kad egzistuoja pagrindai, jog pareiškėjai fizinio asmens bankroto byla negali būti keliama, nepateikė.
Šalies argumentai
Apeliantė nesutinka su teismo veiksmais, gavus papildomus paaiškinimus su priedais bei 4 fizinių asmenų rašytiniais paaiškinimais. Apeliantės nuomone, teismas turėjo imtis veiksmų, kad išsklaidyti abejones pateiktų įrodymų patikimumu. T.y. turėjo pasiūlyti pareiškėjai kviesti asmenis liudytojais, tuo tarpu teismas tik skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai nėra vertinami. T.y. teismas nesiėmė priemonių, kad būtų visapusiškai įvertinti pateikti įrodymai ir aplinkybės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai vadovavosi teismo išvadomis, kur buvo sprendžiamas klausimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai ir jo sutuoktiniui A. B.. Nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2016-04-28 nutartyje išaiškino, kad nagrinėjant pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo aktualūs duomenys yra išimtinai pareiškėjos atžvilgiu. Nurodyta, jog pareiškimas negali būti grindžiamas pareiškimą nepateikusio asmens nemokumą sąlygojusiomis aplinkybėmis. T.y. teismas turėjo atsiriboti nuo A. B. nemokumo, nesąžiningumo klausimų. Be to, teismas turėjo vertinti tik sandorius, sudarytus 3 metai iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, tuo tarpu teismas nepagrįstai vertino sandorius, kurie sudaryti dar 2008 metais.
Pareiškėja negali būti atsakinga už sutuoktinio veiksmus, todėl teismas nepagrįstai vertino A. B. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Skyrybų procesas nėra aktualus vertinant pareiškėjos nesąžiningumą.
Šalies argumentai
Pareiškėja yra pateikusi rašytinius paaiškinimus dėl apsipirkimo internetu, kur nurodė, kad prekes užsakinėdavo kartu su draugėmis bei kolegomis, nes taip pirkti pigiau. Jai buvo perduodami pinigai už norimas prekes, o ji pinigus įnešdavo į savo banko sąskaitą ir persiųsdavo tarpininkei. Pateikti kitų asmenų paaiškinimai, susiję su šiomis aplinkybėmis, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė šiuos įrodymus vertinti.
Nepagrįsta teismo išvada, jog pareiškėja turi papildomų pajamų. Pareiškėja yra pateikusi visus dokumentus, pagrindžiančius jos gaunamas pajamas. Taip pat yra pateikusi turtinę padėtį laikotarpiu nuo 2013-02-18 iki 2016-02-18 pagrindžiančius įrodymus. Nurodė, kad nėra sudariusi jokių sandorių per paskutinius trejus metus. Yra pateiktos SODROS pažymos, įrodančios pareiškėjos gaunamas pajamas. Teismas, matydamas kad teismui pateikti ne visi įrodymai, pagrindžiantys pajamas, turėjo nustatyti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai, todėl teismas nepagrįstai akcentavo A. B. finansinę padėtį. T.y. nepagrįstai pasisakyta dėl solidarių įsipareigojimų su sutuoktiniu.
Būtiniesiems poreikiams skirtinų lėšų klausimas negali būti pagrindu atsisakyti iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą. Teismas gali sumažinti būtiniesiems poreikiams skirtinų lėšų dydį. Teismas neatsižvelgė, kad pareiškėja augina du vaikus, kurių būtinųjų poreikių tenkinimui taip pat reikalingos lėšos.
Pareiškėja dirba, stengėsi dengti skolinius įsipareigojimus, didelės sumos kreditorių reikalavimams dengti yra nuskaičiuotos nuo darbo užmokesčio, pareiškėja turi turto, kurį būtų galima parduoti bankroto procese. T.y. yra sąlygos bankroto bylos iškėlimui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016-09-05 nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad nepagrįstas atskirojo skundo argumentas dėl neteisėtos sudėties teismo. Apeliacinės instancijos teismas panaikinto nutartį, kuria byla nebuvo išnagrinėta iš esmės. Tai, kad teismas pacitavo ne tos redakcijos teisės normą nereiškia, kad visos padarytos teismo išvados yra neteisėtos. Spręsdamas klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo teismas privalo įvertinti pareiškėjo sąžiningumą, nes bankroto bylą iškėlus nesąžiningam asmeniui, būtų iškreiptas pats įstatymo tikslas. Teismas įrodė visas tris FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. sąlygas. Teismui vertinant pareiškėjos veiksmus priėmus teismo įsakymą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nustatė, kad tarp sutuoktinių buvo sudarytas sandoris turint tikslą sustabdyti priverstinį turimų skolų išieškojimą, kas atitinka CK 6.67 str. 1 d. nustatytą nesąžiningumo prezumpciją. Ankstesniais teismų sprendimais buvo išanalizuotos nemokumą sukėlusios priežastys, teismas išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, dėl jų pasisakė. Teismas atliko pateiktų banko sąskaitų analizę, įvertino gaunamas pajamas, kurios yra didesnės nei nurodyta pareiškime, išanalizavo pareiškėjos išlaidas ir konstatavo, kad pareiškėja sąmoningai leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, nedėjo pastangų atsiskaityti su kreditoriais. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismas buvo nepakankamai aktyvus. Teismas nutartimi įpareigojo pareiškėją iki posėdžio pateikti rašytinius įrodymus bei paaiškinimus. Po to atidėjo posėdį pareiškėjos prašymu, suteikiat laiko pateikti rašytiniams įrodymams. Protokoline nutartimi įrodymus įpareigojo pateikti likus ne mažiau kaip savaitei iki posėdžio, tačiau įrodymai pateikti likus keturioms valandoms iki teismo posėdžio. Teismas pagrįstai atsisakė vertinti draugų ir kolegų rašytinius įrodymus, nes tai tam tikra prasme yra suinteresuotų asmenų paaiškinimai. Klaipėdos apygardos teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir turi prejudicinę galią. Apie gaunamas didesnes pajamas nei nurodyta pareiškime patvirtina pateiktos pažymos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą, yra pagrįsta ir teisėta.
Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau–FABĮ) 1 straipsnio 1 dalis numato, jog FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai yra užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiama teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinio asmens nemokumas, tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA) (FABĮ 2 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos elgesį iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, sprendė, jog pareiškėjos veiksmai nelaikytini sąžiningais, o pareiškimo pateikimą vertino kaip siekį išvengti atsiskaitymų su kreditoriais. Apeliantė su šiomis teismo išvadomis nesutinka.
FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nustatyta, jog teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Ši įstatymo redakcija galioja nuo 2016-01-01. Pažymėtina, kad būtent šią įstatymo redakciją pirmosios instancijos teismas nurodė skundžiamoje nutartyje (t.5, b.l. 40). Aplinkybė, kad vertindamas byloje pateiktus duomenis teismas nurodė teismų priimtas nutartis, galiojant ankstesnei įstatymo redakcijai nereiškia, kad yra nepagrįsti teismo motyvai dėl pareiškėjos nesąžiningumo.
Remiantis teismų praktika, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Toks nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-313/2016). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nurodytus argumentus ir priėmė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju bankroto byla pareiškėjai nekeltina.
Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai akcentavo A. B. finansinę padėtį. T.y. nepagrįstai pasisakyta dėl solidarių įsipareigojimų su sutuoktiniu. Pažymėtina, kad byloje neginčijama aplinkybė, kad M. B. ir A. B. yra solidariai atsakingi kreditoriams. Teismų praktikoje išaiškinta, jog nors FABĮ nėra reglamentuojama situacija, kaip vertinti asmens nemokumą, kai jo prievolė yra solidari, tačiau tokiu atveju būtina vadovautis solidariąją skolininkų prievolę ir atsakomybę reglamentuojančiais teisės aktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-690/2016).
Atmestinas atskirojo skundo argumentas, jog pareiškėja negali būti atsakinga už sutuoktinio veiksmus, todėl teismas nepagrįstai vertintino A. B. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas vertino ne A. B. veiksmus pateikiant pareiškimą, o būtent pareiškėjos M. B. veiksmus, teismui priėmus minėtą teismo įsakymą. Teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėja nepateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo, kuris prieštarauja nagrinėjamoje byloje išdėstytiems pareiškėjos argumentams, o kreipėsi į antstolį dėl išieškojimo iš darbo užmokesčio sustabdymo (t.2, b.l. 147-148).
Nepagrįstu laikytinas atskirojo skundo argumentas, jog byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Remdamasi atskirajam skunde nurodytomis aplinkybėmis pareiškėja buvo pateikusi prašymą dėl bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo, kuris atmestas Kauno apylinkės teismo 2016-05-31 nutartimi (t.2, b.l. 79-80).
Pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjos vidutinės mėnesio pajamos yra didesnės, nei nurodyta pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo (t.1, b.l. 87-91, 125; t.2, b.l. 11, 95, 149).
Aplinkybė, kad teismas nevertino pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų, susijusių su prekių įsigijimu internetu, nepaneigia pirmosios instancijos teismo 2016-09-05 nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nes išvadą apie pareiškėjos nesąžiningumą padaryta remiantis byloje esančių įrodymu visetu. Be to, iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėja tik nurodo aplinkybes susijusias su prekių pirkimu internetu ir lėšų pervedimu tai atliekančiam asmeniui, tačiau neginčija teismo nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjos gaunamos lėšos buvo leidžiamos vardinių ženklų prekių įsigijimui, kelionėms, grožio salonams, ką pirmosios instancijos teismas laikė paneigiančiomis pareiškėjos teiginį apie kritinę finansinę padėtį.
Kiti atskirojo skundo argumentai neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu nutarčiai panaikinti, nenustatyta, todėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.