Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Pauliukėno,

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. A. gynėjos (duomenys neskelbtini) K. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžio, kuriuo J. A. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje (trys veikos), ir nuteistas:

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš nukentėjusiąją A. J.) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš nukentėjusiąją N. J.) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo prieš nukentėjusiąją M. V.) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu ir J. A. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės, ir J. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 27 straipsniu, J. A. pripažintas recidyvistu.

Nukentėjusiosios A. J. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas visiškai. Iš E. T. ir J. A. nukentėjusiajai A. J. solidariai priteistas 3 200 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Nukentėjusiosios N. J. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas visiškai. Iš E. T. ir J. A. nukentėjusios N. J. teisių perėmėjai I. A. solidariai priteistas 6 000 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Nukentėjusiosios M. V. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas visiškai. Iš E. T. ir J. A. nukentėjusiajai M. V. solidariai priteistas 3 615 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Prašymai iš E. T. ir J. A. valstybės naudai priteisti (duomenys neskelbtini) teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos) ir 289 straipsnį (trys nusikalstamos veikos) buvo taip pat nuteistas E. T., tačiau dėl jo apeliacinis skundas paduotas nebuvo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo J. A. gynėjos (duomenys neskelbtini) K. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

4. Pažymėtina, kad, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus faktinius duomenis, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, formą bei motyvus, konstatuoja, kad šią baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas teismas, be to, veikų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį nuteistojo padėties pabloginimą, o tokiu būdu būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Taigi skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir baudžiamoji byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto a) ir d) papunkčiai).

7. Baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių, ypač kaltinamojo, garantija į tai, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo prieš proceso dalyvius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243/2009). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, 58 ir 59 straipsniuose, Lietuvos teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje teismo nešališkumas vertinamas subjektyviuoju ir objektyviuoju aspektais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, Nr. 2K-396/2014, Nr. 2K-548-699/2015, EŽTT Didžiosios kolegijos 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. (duomenys neskelbtini), par. (duomenys neskelbtini)). Subjektyvus (asmeninis) teismo nešališkumas vertinamas, atsižvelgiant į konkretaus teisėjo asmeninį nusistatymą ir elgesį, t. y. į tai, ar jis konkrečioje byloje yra asmeniškai iš anksto nusistatęs ar tendencingas. Subjektyvusis teisėjo nešališkumas turi būti preziumuojamas, kol nėra įrodyta priešingai. Vertinant teismo nešališkumą objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar teismas pateikė pakankamas garantijas bet kokiai pagrįstai abejonei jo nešališkumu pašalinti. Šis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti pagrįstas įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2010, 2K-489-303/2015).

8. Vertinant nešališkumą objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas baimintis, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, suinteresuoto asmens požiūris, nors ir yra svarbus, bet nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia abejonė gali būti laikoma pagrįsta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195/2010). EŽTT praktikoje pažymima, kad, vertinant nešališkumą objektyviąja prasme, netgi tai, kaip situacija atrodo, gali būti svarbu. Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti visuomenei (2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. (duomenys neskelbtini), par. (duomenys neskelbtini)). Kita vertus, nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-214-976/2017). Be to, kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pasisakęs, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-137/2008).

9. Įvertinus skundžiamo nuosprendžio turinį ir formą aptartų tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės normų kontekste, iš esmės nekyla abejonių dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo šioje baudžiamojoje byloje. Pažymėtina, kad savo forma ir turiniu nuosprendis turi atitikti BPK 302–307 straipsniuose numatytus, o taip pat oficialiems dokumentams keliamus reikalavimus, jis turi būti logiškas, aiškus, išsamus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas, inter alia (be kita ko), reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) priimti. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija. Reikalavimo užtikrinti žmogaus teises ir laisves kontekste pažymėtina, kad teisingumo vykdymas suponuoja ir tai, kad teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais (2006 m. sausio 16 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai).

10. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra ne kartą pažymėjęs, kad nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų padarytos pagal išsamiai ir nešališkai ištirtus bei teisingai įvertintus įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-664/2012, 2K-32-699/2016, 2K-79-976/2016, 2K-222-697/2016, 2K-114-495/2020). BPK 305 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstoma: 1) įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus; 3) nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Įžanginė, aprašomoji ir rezoliucinė nuosprendžio dalys turi būti tarpusavyje suderintos ir neprieštarauti viena kitai, sudaryti logišką (nuoseklią) visumą ir derėti viena su kita. Jose negali būti vienas kitam prieštaraujančių teiginių ir išvadų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2011, 2K-143/2010, 2K-301/2010).

11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi nagrinėjamoje byloje priimtą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 6 d. apkaltinamojo nuosprendžio turinį ir formą BPK numatytų apkaltinamajam nuosprendžiui keliamų reikalavimų kontekste, pažymi, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nuosprendis neatitinka nuosprendžio formai keliamų reikalavimų. Visų pirma, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nepadarė savo savarankiškų motyvuotų išvadų dėl bylai teisingai išspręsti teisiškai reikšmingų aplinkybių, bet iš esmės perrašė (nukopijavo) 2024 m. birželio 26 d. kaltinamąjį aktą, ypač toje nuosprendžio dalyje, kurioje aptariami ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys. Nuosprendyje aprašomi visi bylos medžiagoje esantys duomenys, tačiau išsamiau jie niekaip neanalizuojami, plačiau nepasisakoma, kuriais duomenimis remiamasi, priimant nuosprendį, ir kurie duomenys, priimant procesinį sprendimą, atmetami, taip pat nenurodyti tai pagrindžiantys motyvai. Atkreiptinas dėmesys, jog duomenys perraršyti iš kaltinamojo akto, visiškai neaptariant, kiek ir kokia apimtimi jie yra reikšmingi, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, t. y. perrašyti ir su įvykiais nesusiję duomenys, tokie, kurie niekaip nesusiję su daromomis išvadomis, arba asmenų parodymai, kurie įvykiuose nedalyvavo ir negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti aktualių aplinkybių. Susipažinus su skundžiamu nuosprendžiu akivaizdžiai matyti, kad bylą nagrinėjanti teisėja su nedideliais struktūriniais pakeitimais, bet iš esmės net išlaikydama stilių ir sintaksę, nuosprendyje tiesiog perrašė arba nukopijavo (duomenys neskelbtini) 2024 m. birželio 26 d. kaltinamąjį aktą.

12. Pirmiausia būtina pažymėti, jog E. T. ir J. A. buvo nuteisti už nusikalstamų veikų padarymą bendrininkų grupe, tačiau nuteistiems inkriminuotos bendros veikos aprašytos kiekvienam iš nuteistųjų jas išdėstant atskirai. Be to, nuosprendyje aprašant E. T. ir J. A. nusikalstamas veikas, nustatomojoje dalyje nenurodyta, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupe. BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kai nusikalstamą veiką padarė keli asmenys, jų veika nustatomojoje nuosprendžio dalyje aprašoma bendrai, nurodant, kaip kiekvienas iš jų dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Kiekviena veika aprašoma atskirai, kai vienas ar grupė asmenų yra padarę kelias nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad nepritartina tokiai teismų praktikai, kai nuosprendžio aprašomojoje dalyje bendrininkų padarytos veikos aprašomos po kelis kartus kartojant tuos pačius veikos požymius kiekvienam bendrininkui atskirai, o ne apjungiant į vieną bendrą visumą, kurioje be pasikartojimų bendrai būtų aprašyta bendrininkų padaryta veika, nuosekliai atskleidžiant tiek padarytos nusikalstamos veikos požymius, tiek kiekvieno bendrininko vaidmenį padarant šią veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-511/2019).

13. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamųjų ir liudytojų duoti parodymai buvo perrašyti iš teisiamojo posėdžio protokolo. Parodymai atskirai (pavieniui) neanalizuoti, neaptartos jais atskleistos ar neatskleistos kaltinimui reikšmingos detalės, aprašyti ir duomenys nei su kaltinimu, nei su nagrinėjamomis situacijomis visiškai nesusiję, t. y. neturintys reikšmės, sprendžiant dėl E. T. ir J. A. kaltės padarius nusikalstamas veikas. Aprašius teisiamojo posėdžio metu asmenų duotus parodymus, nuosprendyje yra pateikiami (aprašomi) duomenys, kurie neva turėtų pagrįsti prieš A. J. padarytą sukčiavimą. Prie tokių duomenų yra nurodomas pačios A. J. 2023 m. liepos 8 d. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką, 2023 m. spalio 25 d. A. J. papildomos apklausos protokolas ir 2023 m. liepos 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriuose jokių duomenų apie galbūt J. A. atliktus veiksmus nėra. Iš 2023 m. liepos 20 d. (duomenys neskelbtini) išvados matyti, kad įvykio vietoje rasti rankų pėdsakai asmeniui identifikuoti yra netinkami, o 2023 m. liepos 31 d. (duomenys neskelbtini) išvada patvirtino, jog įvykio vietoje rasti žmogaus biologiniai pėdsakai yra netinkami asmens tapatybei nustatyti. 2023 m. liepos 12 d. ir 2023 m. rugpjūčio 9 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, jog asmuo, kuris naudojosi telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir skambino nukentėjusiajai A. J., nėra nustatytas, t. y. nustatyta, jog telefonas jungėsi prie (duomenys neskelbtini) ryšio retransliacijos bokšto, galbūt esančio (duomenys neskelbtini) teritorijoje, tačiau telefono savininko nustatyti nepavyko. Taigi akivaizdu, jog aptarti duomenys nei atskleidžia, nei pagrindžia J. A. dalyvavimą, galbūt darant nusikalstamą veiką. Po to nuosprendyje yra pateikiami (aprašomi) duomenys, kurie neva turėtų pagrįsti prieš N. J. padarytą sukčiavimą. Prie tokių duomenų yra nurodomas pačios N. J. 2023 m. liepos 9 d. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką, 2023 m. spalio 25 d. N. J. papildomos apklausos protokolas ir 2023 m. liepos 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriuose jokių duomenų apie galbūt J. A. atliktus veiksmus nėra. 2023 m. liepos 12 d. ir 2023 m. rugpjūčio 3 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, jog asmuo, kuris naudojosi telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir skambino nukentėjusiajai N. J., nėra nustatytas, t. y. nustatyta, jog telefonas jungėsi prie (duomenys neskelbtini) ryšio retransliacijos bokšto, galbūt esančio (duomenys neskelbtini) teritorijoje, tačiau telefono savininko nustatyti nepavyko. Taigi akivaizdu, jog aptarti duomenys nei atskleidžia, nei pagrindžia J. A. dalyvavimą, galbūt darant nusikalstamą veiką. Galiausiai nuosprendyje yra pateikiami (aprašomi) duomenys, kurie neva turėtų pagrįsti prieš M. V. padarytą sukčiavimą. Prie tokių duomenų yra nurodomas pačios M. V. 2023 m. liepos 22 d. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką, 2023 m. rugsėjo 11 d. M. V. papildomos apklausos protokolas ir 2023 m. liepos 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriuose jokių duomenų apie galbūt J. A. atliktus veiksmus nėra. Kiti nurodomi duomenys yra susiję su asmens, atvykusio į M. V. gyvenamąją vietą ir pagrobusio jai priklausančius pinigus, nustatymu, t. y. susiję su E. T., bet ne J. A. galbūt padaryta nusikalstama veika, ir E. T. įvykio vietoje galbūt paliktais pėdsakais. 2023 m. rugsėjo 29 d. ir 2024 m. vasario 8 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, jog asmuo, kuris naudojosi telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir skambino nukentėjusiajai M. V., nėra nustatytas, t. y. nustatyta, jog telefonas jungėsi prie (duomenys neskelbtini) ryšio retransliacijos bokšto, galbūt esančio (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Taigi akivaizdu, jog aptarti duomenys nei atskleidžia, nei pagrindžia J. A. dalyvavimą, galbūt darant nusikalstamą veiką.

14. Po aptartų sukčiavimo epizodų prieš A. J., N. J. ir M. V. nuosprendyje yra aprašomi kiti reikšmingi duomenys. Visų pirma, neaišku, kuriai iš galbūt padarytų nusikalstamų veikų šie duomenys yra reikšmingi, kurio kaltinamojo galbūt atliktus neteisėtus veiksmus įrodo ar paneigia. Visi šie duomenys buvo perrašyti iš kaltinamojo akto, jokia išsami jų analizė neatlikta, neatskleista ir neaptarta, kaip šie duomenys patvirtina ar paneigia kaltinamųjų E. T. bei J. A. galbūt padarytas nusikalstamas veikas. Skundžiamame nuosprendyje, aprašant (duomenys neskelbtini) išvadas, įvykio vietos apžiūros protokolus, asmenų apklausas ir kitus atliktus proceso veiksmus, visiškai nebuvo siekiama atskleisti, kuo šie duomenys yra reikšmingi, vertinant nagrinėjamą situaciją, kaip jie įrodo ar paneigia reikšmingas įvykių faktines aplinkybes. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendyje nepateikti aiškūs teismo nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados. Būtina pažymėti, jog viso proceso metu J. A. savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo ar prisidėjimo prie jų neigė, nurodė, jog užsiimė tik teisėta veikla – kriptovaliutų prekyba. Tuo tarpu E. T. nurodė, jog asmuo, su kuriuo jis kalbėjo telefonu, nėra J. A., pastarojo nepažinojo ir jį pirmą kartą pamatė tik teisme, E. T. jokios veiklos su J. A. nederino, bendravimo tarp jų nebuvo. Po teismo posėdžio, kuriame buvo apklaustas E. B., E. T. suprato, jog telefoninių skambučių metu girdėtas balsas labiau primena E. B. balsą, o ne J. A. Taigi E. T. mano, kad nurodymus, kur ir kam vežti pinigus, jam davė E. B. Teisiamojo posėdžio metu E. B. parodė, kad žino, jog J. A. yra kaltinamas internetiniais sukčiavimais, tačiau sukčiavo jis, o ne J. A. E. B. naudodavosi vadinamosiomis „kojomis“ – žmogumi, kuris eidavo atsiimti apgaule išviliotų pinigų. Sukčiavimus vykdydavo (duomenys neskelbtini), nors pats tuo metu atliko laisvės atėmimo bausmę toje pačioje įkalinimo įstaigoje, kaip ir J. A. Kadangi J. A. įkalinimo įstaigoje turėjo telefoną, E. B. telefoną iš jo skolindavosi, nes jam reikėdavo prisijungti prie „(duomenys neskelbtini)“ programėlės, per kurią bendraudavo su laisvėje esančiu asmeniu, eidavusiu paimti pinigų. Teisme apklaustas I. B. parodė, jog J. A. žino, nes su juo bendravo kriptovaliutų keitimo klausimais, tačiau gyvai jo nėra matęs. Tikslios datos, kada su juo susisiekė J. A., jis neprisiminė, tačiau tai įvyko per „(duomenys neskelbtini)“ arba „(duomenys neskelbtini)“ platformas. Kartais I. B. parduodavo kriptovaliutą J. A., kartais ją iš jo pirkdavo. Aptarti liudytojų ir kaltinamųjų parodymai atskleidžia, kad jie nėra vieni kitiems prieštaringi, tuo labiau jie nepatvirtina fakto, kad J. A. būtų daręs nusikalstamas veikas ar kaip nors prisidėjęs prie E. T. arba kito asmens galbūt padarytų nusikalstamų veikų. Taigi iš to, kas aptarta, matyti, jog pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, o kilusių prieštaravimų ir abejonių, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas nepašalino.

15. Toje nuosprendžio dalyje, kurioje turėtų būti pasisakoma apie įrodymų vertinimą ir nusikalstamų veikų kvalifikavimą, pakartotinai yra paminima, kuo buvo kaltinami E. T. ir J. A. bei kokias pinigų sumas neva jie apgaule pasisavino iš nukentėjusiųjų, tačiau jokia teisės aktų analizė neatliekama, nepaaiškinama, kaip minimų sudėčių požymiai pasireiškė E. T. ir J. A. veiksmuose. Užuot atlikęs išsamią surinktų duomenų analizę, atskleidęs, kaip tie duomenys patvirtina E. T. ir / ar J. A. veiksmuose buvus nusikalstamų veikų sudėčių požymių visumą, teismas tik nurodė, jog „Nors kaltinamasis E. T. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų pripažino iš dalies, kaltinamasis J. A. savo kaltės išvis nepripažino, jų kaltę jiems inkriminuojamų nusikaltimų padarymu pagrindžia anksčiau aptarti nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, iš dalies ir pačių kaltinamųjų parodymai, aptartuose tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota informacija, (duomenys neskelbtini) išvados, kita anksčiau aptarta ir išanalizuota rašytinė bylos medžiaga. Visa tai sudaro vientisą visumą, sistemą, iš kurios logiškai išplaukia kaltinamųjų kaltę patvirtinančios išvados, paneigiančios kaltinamųjų išsakytas versijas dėl savo kaltės nepripažinimo ar dalinio pripažinimo, kurias teismas vertina kaip kaltinamųjų gynybines pozicijas, siekiant išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti.“. Atkreiptinas dėmesys, jog teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas, be kita ko, savo sprendimų argumentavimu, o teisinių argumentų neišdėstymas dėl ištirtų įrodymų vertinimo pagal teismų praktiką laikomas esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022, 2K-93-387/2023, 2K-217-719/2023, 2K-107-489/2024, 2K-259-697/2024 ir kt.), todėl pirmosios instancijos teismas turi skirti pakankamai didelį dėmesį byloje esantiems įrodymams ir jų vertinimui, pateikti bylos šalims aiškų ir suprantamą teismo nustatytų faktinių aplinkybių teisinį vertinimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio turinys dėl teismo motyvų stokos iš esmės neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Reikia pažymėti, jog J. A. iškelta versija, kad sukčiavimo nusikaltimus vykdė ne jis, o kitas jo pažįstamas, kartu atliekantis laisvės atėmimo bausmę nuteistasis E. B., pirmosios instacijos teismas nepatikėjo, tiesiog nurodydamas, kad ją paneigia aptartų įrodymų visuma, o ši versija yra nelogiška, neatitinka kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Nei kokie įrodymai tokią versiją paneigia, nei kokių nustatytų faktinių aplinkybių J. A. iškelta versija neatitinka, teismas nuosprendyje taip aiškiai ir neišdėstė. Atsižvelgiant į skundžiamo nuosprendžio turinį, nuosprendyje padarytų pažeidimų apimtį, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės nustatyti bylos esmės, kadangi pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą nagrinėjo paviršutiniškai, apkaltinamąjį nuosprendį E. T. ir J. A. priėmė, išsamiai netyręs bei neanalizavęs bylos įrodymų ir teisine prasme neįvertinęs nuteistųjų veiksmų pagal jiems pareikštus kaltinimus.

16. Jeigu apeliacinės instancijos teismas spręstų klausimą dėl įrodymų stokos ir nepašalintų abejonių pripažįstant J. A. padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (3 nusikalstamos veikos), tai galėtų turėtų įtakos E. T. pareikštam kaltinimui, kadangi asmenys buvo kaltinami nusikalstamas veikas padarę bendrininkų grupe, tai taip pat galėtų pasunkinti E. T. padėtį, kadangi nukentėjusiosioms priteistas turtinės žalos atlyginimas buvo priteistas iš abiejų nuteistųjų solidariai. Kadangi apeliacinis skundas buvo paduotas tik dėl nuteistojo J. A., spręsdamas žalos atlyginimo ir kaltinimo (faktinių aplinkybių) keitimo klausimus, susijusius su nuteistuoju E. T., apeliacinės instancijos teismas peržengtų bylos nagrinėjimo ribas, galiausiai, po to asmuo, kuris nebuvo įtrauktas į procesą, negalėtų dėl priimto sprendimo paduoti apeliacinio skundo. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl nurodytų trūkumų skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas kelia pagrįstas abejones dėl teismo šališkumo ir nustatytų veikų faktinių aplinkybių patikimumo, o nustatyti trūkumai šiuo atveju negali būti ištaisomi apeliaciniame procese. BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto a) ir d) papunkčių nuostatos numato apeliacinės instancijos teismo pareigą panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes pagal nustatytus pažeidimus pirmosios instancijos teismo spendimas negali būti laikomas teisėtu, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.

17. Klaipėdos apygardos teisme 2025 m. spalio 8 d. buvo gautas (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2025 m. spalio 8 d. prašymas „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ priteisimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame prašoma valstybei priteisti (duomenys neskelbtini) išlaidas – 137,50 Eur – iš J. A. (t. 6, b. l. 192–195).

17.1. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal paduotą apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį. (duomenys neskelbtini) tarnyba 2025 m. rugsėjo 24 d. J. A. ginti baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) parinko (duomenys neskelbtini) Ma. V. (t. 6, b. l. 182).

17.2. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų (duomenys neskelbtini) paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundą byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-46-895/2015, 2K-14-895/2015, 2K-110-699/2015 ir kt.). Kaip jau minėta, gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo būtinas, dėl to buvo kreiptasi į (duomenys neskelbtini) tarnybą ir tarnybos (duomenys neskelbtini) sprendimu parinktas (duomenys neskelbtini), suteikęs J. A. (duomenys neskelbtini) pagalbą. Vis dėlto, būtina pažymėti, jog nors Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu J. A. buvo nuteistas, apeliacinės instancijos teismas šį nuosprendį naikina ir bylą grąžina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistojo (duomenys neskelbtini) nepateikė jokių procesinių dokumentų teismui (apeliacinį skundą pasirašė kita (duomenys neskelbtini)). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas, (duomenys neskelbtini) Ma. V. pasisakė tik baigiamųjų kalbų metu, posėdis truko tik 15 minučių (t. 6, b. l. 196). Esant nurodytoms aplinkybėms, (duomenys neskelbtini) tarnybos prašymas priteisti iš nuteistojo (duomenys neskelbtini) išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto a) ir d) papunkčiais,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.

(duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus prašymą iš J. A. priteisti 137,50 Eur (duomenys neskelbtini) išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atmesti.