Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Šiukštos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal (duomenys neskelbiami) apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės ir nuteistosios N. V. bei jos gynėjo advokato Petro Macenio apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

N. V. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, BK 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, BK 209 straipsnį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo XII-1554 redakcija), paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant N. V. neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL dydžio (753,20 Eur) įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per vienerius.

N. V. pagal BK 233 straipsnio 1 dalį išteisinta, nesant jos veikoje šios nusikalstamos veikos požymių.

Iš N. V. priteista bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir BUAB) ,,(duomenys neskelbiami)“ 8 994,64 Eur ir penkių procentų metinės palūkanos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki civilinio ieškinio išieškojimo. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

Iš N. V. priteista (duomenys neskelbiami) valstybinei mokesčių inspekcijai 6 432 Eur.

(duomenys neskelbiami) apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2017 m. lapkričio 2 d. nutarimu N. V. turtui taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktas galioti iki bus patenkinti civiliniai ieškiniai.

N. V. priklausantis kompiuteris ,,HP Pavilion adv7“ NR. (duomenys neskelbiami) su maitinimo laidu Nr. (duomenys neskelbiami), saugomas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbiami) apygardos valdybos saugykloje, kvito Nr. (duomenys neskelbiami), konfiskuotas kaip nusikalstamų veikų padarymo įrankis.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. N. V. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. liepos 29 d., būdama uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbiami)“, įmonės kodas (duomenys neskelbiami), direktorė, o nuo 2013 m. kovo 15 d. iki 2017 m. birželio 7 d. būdama kitos su ja susijusios UAB „(duomenys neskelbiami)“, įmonės kodas (duomenys neskelbiami), registruotos tuo pačiu adresu kaip ir UAB „(duomenys neskelbiami)“, (duomenys neskelbiami) mieste, direktore, užimamų UAB „(duomenys neskelbiami)“ direktoriaus pareigų pagrindu savo žinioje 2013 m. rugsėjo 4 d. ir vėliau turėdama jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbiami)“ priklausantį turtą ir galėdama šiuo turtu disponuoti, turėdama tikslą jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbiami)“ priklausantį paskutinį turtą išsaugoti kitoje jos vadovaujamoje UAB „(duomenys neskelbiami)“, šį UAB „(duomenys neskelbiami)“ priklausantį turtą – 585 prabos 58 žiedus su briliantais; 750 prabos 3 žiedus su briliantais; 585 prabos 1 apyrankę su briliantais; 585 prabos 24 auskarus su briliantais; 585 prabos 708 auskarus; 585 prabos 86 apyrankes; 585 prabos 249 grandinėles; 750 prabos 1 grandinėlę; 585 prabos 339 pakabukus; 585 prabos 1 auskarą (į nosį); 585 prabos 36 auskarus (į bambą); 585 prabos 3 seges; 585 prabos 940 žiedų; 750 prabos 1 žiedą; 64 metalinius auskarus; 5 metalinius žiedus; 1 metalinę segę; 6 metalinius auskarus (į bambą); 6 metalinius pakabukus; 6 metalines grandinėles; 6 metalines apyrankes; 1 segę; 6 auskarus (į nosį); 5 auskarus (į liežuvį); 61 auskarą (į bambą); 17 auskarų; 18 perlų; 4 pakabukus; 15 karolių; 6 grandinėles; 24 auskarus; 4 apyrankes; 1 žiedą; vienas elektronines svarstykles; vieną spausdintuvą „(duomenys neskelbiami)“; tris kompiuterinius fiskalinius kasos aparatus; dvi metalines spintas; tris seifus; tris prekybines vitrinas, kurio bendra vertė 1 064 130,51 Lt (308 193,49 Eur), 2013 metų rugsėjo mėnesį neteisėtai ir neatlygintinai perduodama į kitą jos vadovaujamą UAB „(duomenys neskelbiami)“, iššvaistė jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbiami)“ priklausantį, turtą padarydama UAB „(duomenys neskelbiami)“ 1 064 130,51 Lt (308 193,49 Eur) turtinę žalą.

2. N. V. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad, veikdama bendrininkų grupe su nuteistaisiais kitoje byloje R. T. ir T. T., tyčia, siekdama teisinėje apyvartoje įtvirtinti melagingus, objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, jog ji (N. V.) nėra UAB „(duomenys neskelbiami)“ direktorė ir jokių ryšių su šia bendrove neturi, laikotarpiu nuo 2013 metų liepos mėnesio iki 2013 m. spalio 8 d., jai (N. V.), UAB „(duomenys neskelbiami)“ direktorei, 2013 m. liepos–rugpjūčio mėnesių laikotarpiu (duomenys neskelbiami) mieste susitikus su R. T. ir susitarus, kad pastarasis už atlygį – 500 Lt, kuriuos ji R. T. sumokėjo šio susitikimo metu, pagamins netikrus dokumentus, įtvirtinančius melagingus, objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, jog ji nėra UAB „(duomenys neskelbiami)“ direktorė ir jokių ryšių su šia bendrove neturi, o R. T. grįžus į savo namus, esančius (duomenys neskelbiami), ir susitarus su T. T., taip, veikdama bendrininkų grupe, susitarė pagaminti netikrus, objektyvios tikrovės neatitinkančius dokumentus apie UAB „(duomenys neskelbiami)“ vienintelės akcininkės N. V. sprendimą parduoti UAB „(duomenys neskelbiami)“ akcijas T. T. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį; T. T. vienintelės akcininkės sprendimą dėl N. V. atleidimo iš UAB „(duomenys neskelbiami)“ direktoriaus pareigų ir T. T. paskyrimo UAB „(duomenys neskelbiami)“ direktore.

2.1. R. T., veikdamas šia bendrininkų grupe ir įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą, laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 3 d. iki 2013 m. spalio 8 d. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbiami), kompiuterine technika surašė ir atspausdino: 2013 m. rugsėjo 3 d. UAB „(duomenys neskelbiami)“ vienintelės akcininkės N. V. sprendimą, kuriame nurodyti melagingi, objektyvios tikrovės neatitinkantys, duomenys, jog N. V., turinti 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų bendrovėje „(duomenys neskelbiami)“, 100 Lt nominalios vertės (100 procentų balsų), nusprendė turimas UAB „(duomenys neskelbiami)“ akcijas parduoti T. T. ir N. V. atleisti iš direktoriaus pareigų, nors UAB „(duomenys neskelbiami)“ akcijos realiai T. T. nebuvo parduodamos ir bendrovės „(duomenys neskelbiami)“ direktorė N. V. iš direktoriaus pareigų realiai nebuvo atleidžiama, jį laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 3 d. iki 2013 m. spalio 8 d. (duomenys neskelbiami), viešbučio „(duomenys neskelbiami)“ kavinėje pasirašė N. V.; 2013 m. rugsėjo 4 d. UAB „(duomenys neskelbiami)“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodyti melagingi, objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys, jog pardavėja N. V. pardavė 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbiami)“ paprastųjų vardinių akcijų pirkėjai T. T. už 10 000 Lt, kuriuos abipusiu šalių sutarimu pirkėja T. T. sumokėjo sutarties pasirašymo dieną, jog akcijų pirkimo–pardavimo sutartis yra akcijų perdavimo–priėmimo pirkėjo nuosavybėn aktas, kad sutartyje įvardytos akcijos pirkėjo nuosavybėn perėjo sutarties pasirašymo dieną, nors realiai UAB „(duomenys neskelbiami)“ akcijos nebuvo parduodamos, T. T. jų nepirko, pinigų nemokėjo ir UAB „(duomenys neskelbiami)“ akcijos T. T. nuosavybėn neperėjo, laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 3 d. iki 2013 m. spalio 8 d. (duomenys neskelbiami) viešbučio „(duomenys neskelbiami)“ kavinėje šios sutarties skiltyje „Pardavėjas“ pasirašė N. V., skiltyje „Pirkėjas“ pasirašė T. T.; 2013 m. rugsėjo 4 d. UAB „(duomenys neskelbiami)“ vienintelės akcininkės T. T. sprendimą Nr. (duomenys neskelbiami), kuriame nurodyti melagingi, objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys, jog UAB „(duomenys neskelbiami)“ vienintelė akcininkė T. T. nusprendė nuo 2013 m. rugsėjo 4 d. UAB „(duomenys neskelbiami)“ direktorę N. V. atleisti ir nuo 2013 m. rugsėjo 4 d. UAB „(duomenys neskelbiami)“ direktore paskirti T. T., kai realiai N. V. nebuvo atleista iš UAB „(duomenys neskelbiami)“ direktoriaus pareigų, o T. T. realiai UAB „(duomenys neskelbiami)“ direktore nebuvo paskirta ir bendrovei nevadovavo, laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 3 d. iki 2013 m. spalio 8 d. (duomenys neskelbiami) viešbučio „(duomenys neskelbiami)“ kavinėje šio sprendimo skiltyje „UAB „(duomenys neskelbiami)“ vienintelis akcininkas“ pasirašė T. T. ir N. V.

2.2. R. T., toliau vykdydamas susitarimą su N. V., kad jis pagamins netikrus dokumentus, įtvirtinančius melagingus, objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, jog ji (N. V.) nėra UAB „(duomenys neskelbiami)“ direktorė ir jokių ryšių su šia bendrove neturi, ir VĮ (duomenys neskelbiami) centre įregistruos UAB „(duomenys neskelbiami)“ akcininko ir direktoriaus pakeitimus, laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 3 d. iki 2013 m. spalio 8 d. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbiami) mieste, anksčiau minėtų pagamintų netikrų UAB „(duomenys neskelbiami)“ dokumentų pagrindu kompiuterine technika surašė ir atspausdino: 2013 m. spalio 4 d. UAB „(duomenys neskelbiami)“ akcininkų sąrašą, kuriame nurodė melagingus, objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, jog UAB „(duomenys neskelbiami)“, atstovaujama direktorės T. T., pateikia informaciją apie esamus akcininkus – T. T., turinčią 100 vienetų UAB „(duomenys neskelbiami)“ akcijų, kurių įsigijimo data yra 2013 m. spalio 4 d., kai realiai UAB „(duomenys neskelbiami)“ akcijų T. T. nebuvo įsigijusi, laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 3 d. iki 2013 m. spalio 8 d. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbiami), šio sąrašo skiltyje „UAB „(duomenys neskelbiami)“ direktorius T. T.“ pasirašė T. T.; 2013 m. spalio 4 d. UAB „(duomenys neskelbiami)“ vienintelės akcininkės T. T. sprendimą Nr. (duomenys neskelbiami), kuriame nurodė melagingus, objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, jog UAB „(duomenys neskelbiami)“ vienintelė akcininkė T. T. nusprendė nuo 2013 m. spalio 4 d. UAB „(duomenys neskelbiami)“ direktorę N. V. atleisti iš UAB „(duomenys neskelbiami)“ direktoriaus pareigų ir nuo 2013 m. spalio 4 d. T. T. paskirti UAB „(duomenys neskelbiami)“ direktore, nors realiai T. T. nebuvo tapusi UAB „(duomenys neskelbiami)“ vienintele akcininke ir sprendimų, liečiančių UAB „(duomenys neskelbiami)“, priimti negalėjo, todėl N. V. realiai iš UAB „(duomenys neskelbiami)“ direktoriaus pareigų nebuvo atleista ir į UAB „(duomenys neskelbiami)“ direktoriaus pareigas T. T. paskirta nebuvo ir bendrovei nevadovavo, laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 3 d. iki 2013 m. spalio 8 d. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbiami), šio sprendimo skiltyje „UAB „(duomenys neskelbiami)“ vienintelis akcininkas T. T.“ pasirašė T. T.

2.3. Taip N. V., veikdama bendrininkų grupe su R. T. ir T. T., pagamino netikrus dokumentus: 2013 m. rugsėjo 3 d. UAB „(duomenys neskelbiami)“ vienintelės akcininkės N. V. sprendimą; 2013 m. rugsėjo 4 d. UAB „(duomenys neskelbiami)“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį; 2013 m. rugsėjo 4 d. UAB „(duomenys neskelbiami)“ vienintelės akcininkės T. T. sprendimą Nr. (duomenys neskelbiami) apie UAB „(duomenys neskelbiami)“ vienintelės akcininkės N. V. sprendimą parduoti UAB „(duomenys neskelbiami)“ akcijas T. T.; akcijų pirkimo–pardavimo sutartį; T. T. vienintelės akcininkės sprendimą dėl N. V. atleidimo iš UAB „(duomenys neskelbiami)“ direktoriaus pareigų ir T. T. paskyrimo UAB „(duomenys neskelbiami)“ direktore.

2.4. R. T., veikiant bendrininkų grupe su T. T., pagamintus aiškiai netikrus dokumentus: 2013 m. spalio 4 d. UAB „(duomenys neskelbiami)“ akcininkų sąrašą ir 2013 m. spalio 4 d. UAB „(duomenys neskelbiami)“ vienintelės akcininkės T. T. sprendimą Nr. (duomenys neskelbiami), 2013 m. spalio 8 d. 12.18 val. T. T. užpildžius prašymą Nr. (duomenys neskelbiami) valstybės įmonės (duomenys neskelbiami) asmenų registre iki 2013 m. spalio 15 d. įregistruoti UAB „(duomenys neskelbiami)“ valdymo organų pakeitimus pagal pateikiamus aiškiai netikrus dokumentus – 2013 m. spalio 4 d. UAB „(duomenys neskelbiami)“ akcininkų sąrašą ir 2013 m. spalio 4 d. UAB „(duomenys neskelbiami)“ vienintelės akcininkės T. T. sprendimą Nr. (duomenys neskelbiami) – ir jį pasirašius bei panaudojus – šį prašymą ir jame nurodytus aiškiai netikrus dokumentus pateikus (duomenys neskelbiami) centro (toliau – VĮ (duomenys neskelbiami) centro) Vilniaus filialo darbuotojai A. Z., VĮ (duomenys neskelbiami) centre oficialiai, tačiau melagingai buvo įregistruoti UAB „(duomenys neskelbiami)“ valdymo organų pasikeitimai.

2.5. Todėl N. V., R. T., T. T. veikiant bendrininkų grupe, turint bendrą tyčią teisinėje apyvartoje įtvirtinti melagingus, objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, jog N. V. nėra UAB „(duomenys neskelbiami)“ direktorė ir jokių ryšių su šia bendrove neturi, pagaminus netikrus dokumentus ir aiškiai netikrus dokumentus panaudojus – juos pateikus ir įregistravus VĮ (duomenys neskelbiami) centre, oficialioje teisinėje apyvartoje buvo nuslėpti UAB „(duomenys neskelbiami)“ tikrieji valdymo organai – direktorė N. V. ir buvo įtvirtinti melagingi, objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys, jog N. V. nėra UAB „(duomenys neskelbiami)“ direktorė ir jokių ryšių su šia bendrove neturi, dėl to kilo reikšmingų teisinių pasekmių, tikrinant ir administruojant bankrutuojančią UAB „(duomenys neskelbiami)“, nes VĮ (duomenys neskelbiami) centre, esančioje UAB „(duomenys neskelbiami)“ registracijos byloje buvo įtvirtinti melagingi duomenys apie valdymo organų pasikeitimą.

2.6. Be to, N. V. 2013 m. spalio 16 d. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbiami), siekdama užmaskuoti jos nusikalstamą veiką – UAB „(duomenys neskelbiami)“ priklausiusio turto iššvaistymą, padarytą 2013 metų rugsėjo mėnesį, melagingai parodydama, kad jos faktiškai vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbiami)“ turtas – juvelyriniai dirbiniai ir ilgalaikis turtas – yra ne iššvaistytas, o parduotas kitai jos vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbiami)“, kompiuterine technika pagamino netikrus UAB „(duomenys neskelbiami)“ apskaitos dokumentus: 2013 m. rugsėjo 10 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbiami) – 1 687,95 Lt (488,86 Eur); 2013 m. rugsėjo 10 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbiami) – 4 900,50 Lt (1 419,28 Eur); 2013 m. rugsėjo 10 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbiami) – 163 965,89 Lt (47 487,80 Eur); 2013 m. rugsėjo 10 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbiami) – 840 336,17 Lt (24 3378,18 Eur), adresuotus UAB „(duomenys neskelbiami)“, o 2013 metų spalio mėnesį savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbiami), kompiuterine technika pagamino netikrą UAB „(duomenys neskelbiami)“ apskaitos dokumentą – 2013 m. rugsėjo 10 d. pirkimo važtaraštį (duomenys neskelbiami), kurio suma 53 240 Lt (15 419,38 Eur), adresuotą UAB „(duomenys neskelbiami)“, šiuose netikruose apskaitos dokumentuose nurodydama melagingus, objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, jog UAB „(duomenys neskelbiami)“ kitai jos vadovaujamai bendrovei „(duomenys neskelbiami)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbiami)“ priklausiusį turtą: 585 prabos 58 žiedus su briliantais; 750 prabos 3 žiedus su briliantais; 585 prabos 1 apyrankę su briliantais; 585 prabos 24 auskarus su briliantais; 585 prabos 708 auskarus; 585 prabos 86 apyrankes; 585 prabos 249 grandinėles; 750 prabos 1 grandinėlę; 585 prabos 339 pakabukus; 585 prabos 1 auskarą (į nosį); 585 prabos 36 auskarus (į bambą); 585 prabos 3 seges; 585 prabos 940 žiedų; 750 prabos 1 žiedą; 64 metalinius auskarus; 5 metalinius žiedus; 1 metalinę segę; 6 metalinius auskarus (į bambą); 6 metalinius pakabukus; 6 metalines grandinėles; 6 metalines apyrankes; 1 segę; 6 auskarus (į nosį); 5 auskarus (į liežuvį); 61 auskarą (į bambą); 17 auskarų; 18 perlų; 4 pakabukus; 15 karolių; 6 grandinėles; 24 auskarus; 4 apyrankes; 1 žiedą; vienas elektronines svarstykles; vieną spausdintuvą „(duomenys neskelbiami)“; tris kompiuterinius fiskalinius kasos aparatus; dvi metalines spintas; tris seifus; tris prekybines vitrinas, kurio bendra vertė ir pardavimo kaina 1 064 130,51 Lt (308 193,49 Eur), iš kurių 184 683,81 Lt (53 488,13 Eur) tariamai sudarė PVM, nors realiai šis turtas UAB „(duomenys neskelbiami)“ nebuvo parduotas, už šį turtą pinigų – 1 064 130,51 Lt (308 193,49 Eur) – UAB „(duomenys neskelbiami)“ bendrovei „(duomenys neskelbiami)“ nemokėjo, nes šį UAB „(duomenys neskelbiami)“ priklausiusį turtą N. V. neatlygintinai buvo perdavusi kitai jos vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbiami)“.

2.7. Taigi, N. V., pagamindama minėtus netikrus UAB „(duomenys neskelbiami)“ apskaitos dokumentus – PVM sąskaitas faktūras ir pirkimo važtaraštį, šių pagamintų netikrų dokumentų pagrindu įtvirtino juridinę reikšmę turinčią svarbią, tačiau melagingą informaciją, jog jos faktiškai vadovaujama UAB „(duomenys neskelbiami)“ kitai jos vadovaujamai bendrovei „(duomenys neskelbiami)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbiami)“ priklausiusį turtą – juvelyrinius dirbinius bei ilgalaikį turtą, kurių bendra vertė ir pardavimo kaina 1 064 130,51 Lt (308 193,49 Eur), iš kurių 184 683,81 Lt (53 488,13 Eur) tariamai sudarė PVM, nors realiai UAB „(duomenys neskelbiami)“ priklausęs turtas bendrovei „(duomenys neskelbiami)“ nebuvo parduotas ir bendrovė „(duomenys neskelbiami)“ pinigų nemokėjo, o, N. V. jį iššvaistant, šis turtas buvo neatlygintinai perduotas kitai jos vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbiami)“, taip padarant 1 064 130,51 Lt (308 193,49 Eur) turtinę žalą UAB „(duomenys neskelbiami)“, ir šiuos aiškiai netikrus apskaitos dokumentus laikė savo žinioje savo namuose ir laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 16 d. iki 2013 m. spalio 25 d. panaudojo UAB „(duomenys neskelbiami)“ buhalterinėje apskaitoje, taip apgaulingai pagrįsdama tikrovės neatitinkančias tariamas UAB „(duomenys neskelbiami)“ ūkines operacijas su UAB „(duomenys neskelbiami)“, pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų, įvykusių tarp UAB „(duomenys neskelbiami)“ ir UAB „(duomenys neskelbiami)“, tapatumo, bendra suma 1 064 130,51 Lt (308 193,50 Eur), taip pat panaudojo 2016 m. vasario 17 d. pateikdama (duomenys neskelbiami) valstybinei mokesčių inspekcijai, taip apsunkindama (duomenys neskelbiami) valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų darbą, atliekant UAB „(duomenys neskelbiami)“ mokestinį patikrinimą ir įvertinant UAB „(duomenys neskelbiami)“ vykdytas ūkines finansines operacijas su UAB „(duomenys neskelbiami)“.

2.8. Tęsdama nusikalstamą veiką N. V. 2016 m. birželio 29 d. 17.08 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbiami), kompiuterine technika surašė ir atspausdino: 2013 m. rugsėjo 4 d. UAB „(duomenys neskelbiami)“ bylų (dokumentų) perdavimo aktą, kuriame nurodė melagingus, objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, jog, vadovaudamasi akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi, 2013 m. rugsėjo 4 d. UAB „(duomenys neskelbiami)“, atstovaujama N. V., perdavė, o išrinkta direktorė T. T. priėmė bylas (dokumentus), kurių segtuvų (bylų) antraštės šios: laikotarpio nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 4 d. prekių ir paslaugų pirkimo PVM sąskaitas faktūras,7 bylas; laikotarpio nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 4 d. kasos pajamų ir išlaidų orderius, 7 bylas; laikotarpio nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 4 d. personalo apskaitos dokumentus, 1 bylą; laikotarpio nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 4 d. finansines atskaitomybes, 1 bylą; įmonės registracijos pažymėjimą, 1 vnt.; įmonės PVM registracijos pažymėjimą – 1 vnt.; antspaudą – 2 vnt., nors realiai UAB „(duomenys neskelbiami)“ veiklos ir apskaitos dokumentai T. T. perduoti nebuvo ir negalėjo būti perduoti, nes T. T. UAB „(duomenys neskelbiami)“ akcininke ir direktore nebuvo, laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 29 d. iki 2016 m. birželio 30 d. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbiami), šį bylų (dokumentų) perdavimo aktą skiltyje „Perdavė N. V.“ pasirašė N. V., o skiltyje „Priėmė direktorė T. T.“ pasirašė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo.

2.9. Tokiu būdu N. V., būdama faktine UAB „(duomenys neskelbiami)“ direktore, siekdama pateisinti UAB „(duomenys neskelbiami)“ pirminių ir kitų buhalterinės apskaitos bei veiklos dokumentų paslėpimą, siekdama atsikratyti pareigų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbiami)“, pagamino netikrą dokumentą – 2013 m. rugsėjo 4 d. UAB „(duomenys neskelbiami)“ bylų (dokumentų) perdavimo aktą, melagingai įtvirtindama juridinę reikšmę turinčią svarbią informaciją, jog UAB „(duomenys neskelbiami)“ buhalterinės apskaitos bei veiklos dokumentai buvo perduoti T. T., VĮ (duomenys neskelbiami) centre aiškiai netikrų duomenų pagrindu melagingai įregistruotai kaip UAB „(duomenys neskelbiami)“ direktorė.

2.10. Be to, N. V. 2016 metų kovo mėnesį (duomenys neskelbiami) valstybinės mokesčių inspekcijos specialistams, atlikusiems UAB „(duomenys neskelbiami)“ operatyvų patikrinimą, pareikalavus iš jos, N. V., pateikti UAB „(duomenys neskelbiami)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, siekdama pateisinti UAB „(duomenys neskelbiami)“ pirminių ir kitų buhalterinės apskaitos bei veiklos dokumentų paslėpimą, pateikė aiškiai netikrus dokumentus: 2013 m. rugsėjo 3 d. UAB „(duomenys neskelbiami)“ vienintelės akcininkės N. V. sprendimą; 2013 m. rugsėjo 4 d. UAB „(duomenys neskelbiami)“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį; 2013 m. rugsėjo 4 d. UAB „(duomenys neskelbiami)“ vienintelės akcininkės T. T. sprendimą Nr. (duomenys neskelbiami), nuo 2013 metų spalio mėnesio, o 2013 m. rugsėjo 4 d. UAB „(duomenys neskelbiami)“ bylų (dokumentų) perdavimo aktą nuo 2016 m. birželio 29 d. laikė, turėdama savo žinioje, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbiami), ir panaudojo, kai elektroniniu paštu iš savo elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbiami) 2016 m. liepos 15 d. 10.22 val. šiuos aiškiai netikrus dokumentus nusiuntė (duomenys neskelbiami) valstybinei mokesčių inspekcijai, taip apsunkindama (duomenys neskelbiami) valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų, atlikusių UAB „(duomenys neskelbiami)“ operatyvų patikrinimą, darbą, siekiant nustatyti UAB „(duomenys neskelbiami)“ veiklos ir apskaitos dokumentų buvimo vietą, bendrovės akcininkus, valdymo organus.

2.11. Tokiu būdu N. V. tyčia nuo valstybės įgaliotos institucijos – (duomenys neskelbiami) valstybinės mokesčių inspekcijos – nuslėpė UAB „(duomenys neskelbiami)“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir tikruosius bendrovės valdymo organus bei juridiškai reikšmingus faktus apie tikruosius UAB „(duomenys neskelbiami)“ valdymo organus, taip apsunkindama (duomenys neskelbiami) valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų darbą, tikrinant UAB „(duomenys neskelbiami)“ ir siekiant nustatyti UAB „(duomenys neskelbiami)“ veiklos ir apskaitos dokumentų buvimo vietą, bendrovės akcininkus, valdymo organus.

2.12. Be to, N. V. laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 16 d. iki 2015 m. spalio 21 d. melagingų apskaitos dokumentų pagrindu patvirtintus duomenis, kad UAB „(duomenys neskelbiami)“ parduoda turtą UAB „(duomenys neskelbiami)“ už 1 064 130,51 Lt (308 193,49 Eur), iš kurių 184 683,81 Lt (53 488,13 Eur) sudarė tariamą PVM, įrašė į UAB „(duomenys neskelbiami)“ pirkimo operacijų žurnalą ir taip suklastojo tikrą dokumentą – UAB „(duomenys neskelbiami)“ pirkimo operacijų žurnalą (data 2015 m. spalio 21 d.) Nr. (duomenys neskelbiami).

2.13. Šį aiškiai suklastotą tikrą dokumentą laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 16 d. iki 2016 m. vasario 7 d. laikė, turėdama savo žinioje, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbiami), ir panaudojo, 2016 m. vasario 7 d. pateikdama (duomenys neskelbiami) valstybinės mokesčių inspekcijos specialistams.

2.14. Tokiais veiksmais N. V., suklastodama tikrą dokumentą – UAB „(duomenys neskelbiami)“ pirkimo operacijų žurnalą (data 2015 m. spalio 21 d.) Nr. (duomenys neskelbiami), įtvirtino juridinę reikšmę turinčią svarbią, tačiau melagingą informaciją, jog jos faktiškai vadovaujama UAB „(duomenys neskelbiami)“ kitai jos vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbiami)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbiami)“ priklausiusį turtą – juvelyrinius dirbinius bei ilgalaikį turtą, kurių bendra vertė ir pardavimo kaina 1 064 130,51 Lt (308 193,49 Eur), iš kurių 184 683,81 Lt (53 488,13 Eur) tariamai sudarė PVM, nors realiai UAB „(duomenys neskelbiami)“ turtas bendrovei „(duomenys neskelbiami)“ nebuvo parduotas ir bendrovė „(duomenys neskelbiami)“ pinigų nemokėjo ir šį aiškiai suklastotą tikrą dokumentą laikė ir panaudojo, pateikdama (duomenys neskelbiami) valstybinei mokesčių inspekcijai, taip apsunkino (duomenys neskelbiami) valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų darbą, atliekant UAB „(duomenys neskelbiami)“ mokestinį patikrinimą ir įvertinant UAB „(duomenys neskelbiami)“ vykdytas ūkines finansines operacijas su UAB „(duomenys neskelbiami)“.

2.15. N. V. laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 16 d. iki 2016 m. liepos 3 d. į tikrą dokumentą – UAB „(duomenys neskelbiami)“ avanso apyskaitą Nr. (duomenys neskelbiami) – įrašė aiškiai melagingus, objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, nurodydama jos išgalvotus ir melagingus UAB „(duomenys neskelbiami)“ dokumentus – 2013-09-05 dokumentą Nr. (duomenys neskelbiami) – 292 774,13 Eur, 2013 m. rugsėjo 5 d. dokumentą Nr. (duomenys neskelbiami) – 9 626,97 Eur, tariamai patvirtinančius UAB „(duomenys neskelbiami)“ įvykdytą tariamą atsiskaitymą su UAB „(duomenys neskelbiami)“, nors realiai UAB „(duomenys neskelbiami)“ priklausęs turtas bendrovei „(duomenys neskelbiami)“ nebuvo parduotas ir bendrovė „(duomenys neskelbiami)“ pinigų nemokėjo, taip suklastojo tikrą dokumentą – UAB „(duomenys neskelbiami)“ avanso apyskaitą Nr. (duomenys neskelbiami).

2.16. Šį aiškiai suklastotą tikrą dokumentą laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 3 d. iki 2016 m. liepos 15 d. laikė, turėdama savo žinioje, savo namuose ir panaudojo, 2016 m. liepos 15 d. iš savo elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbiami) nusiųsdama (duomenys neskelbiami) valstybinės mokesčių inspekcijos specialistams.

2.17. Taip N. V., suklastodama tikrą dokumentą – UAB „(duomenys neskelbiami)“ avanso apyskaitą Nr. (duomenys neskelbiami), įtvirtino juridinę reikšmę turinčią svarbią, tačiau melagingą informaciją, jog pagal nurodytus jos išgalvotus ir melagingus UAB „(duomenys neskelbiami)“ dokumentus – 2013 m. rugsėjo 5 d. dokumentą Nr. (duomenys neskelbiami) – 292 774,13 Eur, 2013 m. rugsėjo 5 d. dokumentą Nr. (duomenys neskelbiami) – 9 626,97 Eur, UAB „(duomenys neskelbiami)“ tariamai įvykdė atsiskaitymą su bendrove „(duomenys neskelbiami)“. Šį aiškiai suklastotą tikrą dokumentą laikė ir panaudojo – pateikusi (duomenys neskelbiami) valstybinės mokesčių inspekcijai ir tuo apsunkino (duomenys neskelbiami) valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų darbą, atliekant UAB „(duomenys neskelbiami)“ mokestinį patikrinimą ir įvertinant UAB „(duomenys neskelbiami)“ vykdytas ūkines finansines operacijas su UAB „(duomenys neskelbiami)“.

3. N. V. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad, veikdama tyčia, turėdama išankstinį tikslą jos vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbiami)“ naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtinę teisę – teisę į grąžintiną iš Lietuvos Respublikos biudžeto tariamą pridėtinės vertės mokestį, tyčia, veikdama apgaule, jos pagamintus aiškiai netikrus UAB „(duomenys neskelbiami)“ apskaitos dokumentus – 2013 m. rugsėjo 10 d. datos PVM sąskaitas faktūras ir pirkimo važtaraštį, 2013 m. rugsėjo 10 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbiami) – 1687,95 Lt (488,86 Eur); 2013 m. rugsėjo 10 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbiami) – 4 900,50 Lt (1 419,28 Eur); 2013 m. rugsėjo 10 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbiami) – 163 965,89 Lt (47 487,80 Eur); 2013 m. rugsėjo 10 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbiami) – 840 336,17 Lt (243 378,18 Eur); 2013 m. rugsėjo 10 d. pirkimo važtaraštį (duomenys neskelbiami) – 53 240 Lt (15 419,38 Eur), įtraukė į UAB „(duomenys neskelbiami)“ buhalterinę apskaitą, žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbiami)“ neturi teisės į tariamą PVM atskaitą pagal jos pagamintas minėtas netikras UAB „(duomenys neskelbiami)“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 2013 m. rugsėjo 10 d. (duomenys neskelbiami); 2013 m. rugsėjo 10 d. (duomenys neskelbiami), 2013 m. rugsėjo 10 d. (duomenys neskelbiami); 2013-09-10 (duomenys neskelbiami) ir jos pagamintą netikrą 2013 m. rugsėjo 10 d. pirkimo važtaraštį (duomenys neskelbiami).

3.1. Taip UAB „(duomenys neskelbiami)“ direktorė N. V., pažeisdama: 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Nr. IX-2112): 8 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“; 40 straipsnio nuostatą, numatančią, kad „mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, <...> 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“; 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Nr. IX-751): 64 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą – faktūrą. <...> Turima PVM sąskaita – faktūra privalo atitikti visus šio Įstatymo ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus (išskyrus reikalavimus dėl rekvizitų: PVM sąskaitoje – faktūroje, kurioje nurodytas PVM traukiamas į PVM atskaitą, privalo būti šio Įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 1-16 punktuose nurodyti rekvizitai)“, 2013 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaracijoje (forma FR0600), 2013 m. rugsėjo 10 d.–2013 m. rugsėjo 30 d. mokestinis laikotarpis, įrašydama melagingus, tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą (bendrovės „(duomenys neskelbiami)“ gautiną PVM), t. y.: 25 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 35 eilutėje „Atskaitomas PVM“ nepagrįstai ir melagingai į PVM atskaitą įtraukdama iš viso 184 683,81 Lt (53 488,13 Eur) pirkimo PVM; 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“, nepagrįstai ir melagingai sumažindama mokėtino PVM – 184 683,81 Lt (53 488,13 Eur) sumą, suklastojo tikrą dokumentą – UAB „(duomenys neskelbiami)“ 2013 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600), 2013 m. rugsėjo 10 d.–2013 m. rugsėjo 30 d. mokestinis laikotarpis.

3.2. Aiškiai suklastotą tikrą dokumentą – UAB „(duomenys neskelbiami)“ 2013 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600), 2013 m. rugsėjo 10 d.–2013 m. rugsėjo 30 d. mokestinis laikotarpis, N. V. panaudojo, per elektroninę deklaravimo sistemą 2013 m. spalio 25 d. pateikdama (duomenys neskelbiami) valstybinei mokesčių inspekcijai, ją gavus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos elektroninėje deklaravimo sistemoje automatiškai susiformavo UAB „(duomenys neskelbiami)“ neteisėtai grąžintinas iš Lietuvos Respublikos biudžeto tariamas pridėtinės vertės mokestis – 184 683,81 Lt (53 488,13 Eur).

3.3. Taip N. V., tyčia, turėdama tikslą apgaule kitų – jos vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbiami)“ – naudai įgyti didelės vertės svetimą turtinę teisę – teisę į grąžintiną iš Lietuvos Respublikos biudžeto tariamą pridėtinės vertės mokestį, apgaule – suklastodama tikrą dokumentą – UAB „(duomenys neskelbiami)“ 2013 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600), 2013 m. rugsėjo 10 d.–2013 m. rugsėjo 30 d. mokestinis laikotarpis, ir šį aiškiai suklastotą tikrą dokumentą panaudodama – per elektroninę deklaravimo sistemą 2013 m. spalio 25 d. pateikdama (duomenys neskelbiami) apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios pagrindu Valstybinė mokesčių inspekcija suformavo bendrovei „(duomenys neskelbiami)“ grąžintiną tariamą pridėtinės vertės mokestį, įgijo didelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbiami)“ priklausančią turtinę teisę – teisę į grąžintiną iš Lietuvos Respublikos biudžeto tariamą pridėtinės vertės mokestį – 183 683,81 Lt (53 488 Eur), tačiau pridėtinės vertės mokestis jai grąžintas nebuvo dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių, kadangi mokesčių inspekcija pradėjo bendrovių „(duomenys neskelbiami)“ ir „(duomenys neskelbiami)“ mokestinį patikrinimą.

4. N. V. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad tyčia, turėdama tikslą apgaule jos vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbiami)“ naudai išvengti turtinės prievolės – pridėtinės vertės mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo į Lietuvos Respublikos biudžetą, apgaule, žinodama, kad į UAB „(duomenys neskelbiami)“ 2013 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaraciją įrašė aiškiai neteisingus, objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „(duomenys neskelbiami)“ iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto grąžintiną tariamą PVM – 183 683,81 Lt (53 488 Eur), laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 26 d. iki 2014 m. gruodžio 16 d., (duomenys neskelbiami) valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojams per elektroninę deklaravimo sistemą pateikė UAB „(duomenys neskelbiami)“ 2013 metų rugsėjo 10–30 dienos ir 2014 metų spalio mėnesio PVM deklaracijas (forma FR0600) ir laikotarpio nuo 2013 metų lapkričio mėnesio iki 2014 metų lapkričio mėnesio GPM deklaracijas (forma FR0572), UAB „(duomenys neskelbiami)“ deklaracijose suformuotų bendrovės privalomų mokėti mokesčių tyčia nemokėjo, o suėjus PVM ir GPM mokėjimo terminui, bendrovės „(duomenys neskelbiami)“ mokėtina PVM ir GPM – suma pagal teiktas UAB „(duomenys neskelbiami)“ direktorės N. V. laikotarpio nuo 2013 m. spalio 26 d. iki 2014 m. gruodžio 16 d. PVM deklaracijas (forma FR0600) ir GPM deklaracijas (forma FR0572) – 22 208,41 Lt (6 432 Eur), Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įskaitė į veikiant apgaule neteisėtai susidariusio UAB „(duomenys neskelbiami)“ grąžintino tariamo PVM – 183 683,81 Lt (53488 Eur) sumą ir taip N. V. apgaule UAB „(duomenys neskelbiami)“ naudai išvengė turtinės prievolės – pridėtinės vertės mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio – 6 432 Eur sumokėjimo į Lietuvos Respublikos biudžetą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

11.7. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridėti už apysunkius nusikaltimus (trys savarankiškos nusikalstamos veikos – BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį) paskirtas švelnesnes bausmes ir N. V. paskirti bausmę laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl veiksmų kvalifikavimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kaip tęstinės veikos

38. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, susipažinusi su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinių skundų argumentais, dar kartą įvertinusi pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus įrodymus bei pati atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad N. V. ir jos gynėjo paminėti skundo argumentai nepagrįsti, o prokurorės – tenkintini iš dalies.

53. Išvadas dėl nusikalstamų veiksmų tyčios turinio patvirtina ne tik UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ netikrų dokumentų: 2013 m. rugsėjo 10 d. datos minėtų PVM sąskaitų faktūrų bei pirkimo važtaraščio, apskaitymo UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ buhalterinėje apskaitoje ir UAB „(duomenys neskelbiami)“ 2013 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaracijos (forma FR0600) už 2013 m. rugsėjo 10 d.–2013 m. rugsėjo 30 d. mokestinį laikotarpį suklastojimo ir jos pateikimo (duomenys neskelbiami) valstybinei mokesčių inspekcijai laikas, bet ir ta byloje nustatyta aplinkybė, kad N. V. nedėjo pastangų tiesiogiai susigrąžinti PVM atskaitą, o siekė užskaitos būdu iš Valstybinės mokesčių inspekcijos bendrovei „(duomenys neskelbiami)“ suformuotos grąžintinos iš Lietuvos Respublikos biudžeto pridėtinės vertės 183 683,81 Lt (53 488 Eur) mokesčio sumos pasidengti kitų UAB „(duomenys neskelbiami)“ mokėtinų mokesčių sumą. Taigi, nors suklastotą deklaraciją per elektroninę deklaravimo sistemą nuteistoji (duomenys neskelbiami) apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2013 m. spalio 25 d., tačiau, kai buvo vėliau klastojami, laikomi ir naudojami kiti jau paminėti suklastoti dokumentai, jos nusikalstamas tikslas – fiktyvaus sandorio pagrindu iš sukurtos PVM atskaitos sumažinti UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ valstybei mokėtinus mokesčius – dar nebuvo pilnai pasiektas. Tuo metu Valstybinė mokesčių inspekcija, suformavusi bendrovei „(duomenys neskelbiami)“ grąžintiną iš Lietuvos Respublikos biudžeto tariamą pridėtinės vertės mokestį – 183 683,81 Lt (53 488 Eur), iš šios sumos buvo užskaičiusi dar tik 6 432 Eur pridėtinės vertės ir gyventojų pajamų mokesčių. Šiuos mokesčius UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ turėjo sumokėti į Lietuvos Respublikos biudžetą, tačiau šios prievolės išvengė dėl nepagrįstai padarytų užskaitų. Tai patvirtina N. V. parodymai, kad ji nesiruošė atsiimti PVM atskaitos, žinojo, kad mokestinės užskaitos bus daromos iš susidariusios PVM atskaitos. Taigi, kai prasidėjo bendrovių mokestinis patikrinimas, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytus dokumentus ji klastojo ir panaudojo, siekdama apsunkinti Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojų tyrimą, kad įtikintų, jog UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ akcijų ir turto pardavimo sandoriai atspindi tikras ūkines – finansines operacijas ir UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ mokesčių užskaitos vykdomos teisėtai.

58. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad didelė žala yra vertinamasis požymis, kuris nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, t. y. įvertinant atsiradusią turtinę ar neturtinę žalą ir kitas bylos aplinkybes. Klausimą dėl žalos dydžio kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į žalos pobūdį, pažeistas vertybes, žalos pašalinimo ar atkūrimo galimybes ir pan. Turtinės žalos dydis paprastai yra siejamas su konkrečiu piniginiu nominalu ir laikytinas objektyvaus turinio kriterijumi; kai turtinės žalos piniginės išraiškos dydis viršija 250 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnio 1 dalis), tai laikoma didelės vertės turtu ir teismų praktikoje pripažįstama didele žala nukentėjusiajam. Kitais atvejais žala pripažįstama didele, kai pažeidžiamos pagrindinės asmens teisės ir laisvės, padaroma kitokio pobūdžio fizinė ar moralinio pobūdžio žala, tokiais atvejais yra remiamasi kitokiais vertinamaisiais kriterijais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-175-303/2018).

60. Šioje byloje nustatyta, kad visus pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytus dokumentus nuteistoji klastojo, laikė ir naudojo, veikdama vieninga nuo nusikalstamų veiksmų pradžios susiformavusia tyčia. Suklastotų sąskaitų faktūrų ir važtaraščio pagrindu UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ buhalterinėje apskaitoje apskaičiusi didelės vertės UAB „(duomenys neskelbiami)“ turto – juvelyrinių dirbinių ir ilgalaikio turto, kurio bendra vertė ir pardavimo kaina 1 064 130,51 Lt (308 193,49 Eur), iš kurių 184 683,81 Lt (53 488,13 Eur) tariamai sudarė PVM, turto pirkimą, N. V. šių dokumentų pagrindu surašė PVM deklaraciją, taip ją suklastodama, ir ją pateikė VMI. Tokiu būdu ji iš karto UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ naudai įgijo didelės 53 488,13 Eur vertės turtinę teisę ir ja galėjo disponuoti savo nuožiūra: atsiimti grąžintiną PVM arba užskaitų būdu šiai sumai mažinti UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ valstybei mokėtinų mokesčių sumas. Pastarąją disponavimo svetima turtine teise formą – mažinti UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ valstybei privalomai mokėtinų mokesčių sumas – N. V. ir buvo pasirinkusi. Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad nuteistoji iš karto neatsiėmė 53 488,13 Eur PVM atskaitos, nepaneigia didelės turtinės žalos valstybei atsiradimo, nes, dėl nuteistosios nusikalstamų veiksmų suformavus PVM atskaitą, valstybė prarado teisę šia suma disponuoti. Šiuo atveju turtinės teisės piniginės išraiškos dydis viršija 250 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnio 1 dalis), tai laikoma didelės vertės turtu ir teismų praktikoje pripažįstama didele žala nukentėjusiajam. Šioje byloje didelė žala padaryta valstybei. Netikrų dokumentų pagaminimas ir jų panaudojimas, bei tokių dokumentų pagrindu tikrų dokumentų suklastojimas bei žinomai suklastotos PVM deklaracijos pateikimas VMI šiuo atveju yra pagrindinė ir tiesioginė didelės turtinės žalos atsiradimo priežastis. Taigi, tarp N. V. šių nusikalstamų veiksmų ir atsiradusių pasekmių – didelės žalos atsiradimo valstybei yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Dėl N. V. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 209 straipsnį

66. N. V. tvirtina, kad UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ ji suteikė paskolų už didesnę pinigų sumą, negu UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ perduoto turto vertė, todėl tokiu būdu darė užskaitymus trišalės sutarties pagrindu, tačiau šie jos argumentai nepagrįsti.

69. Nepagrįstas apeliantų N. V. ir jos gynėjo skundo argumentas, kad nuteistosios veiksmai nebuvo UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ bankroto priežastimi, todėl nesudaro ir nusikaltimo, numatyto BK 209 straipsnyje, sudėties.

76. Pirmosios instancijos teismo nustatytos ir įvertintos bylos aplinkybės patvirtina ir tai, kad N. V. kaip bendrovės ,,(duomenys neskelbiami)“ direktorė, priimdama bendrovės finansinę padėtį apsunkinančius sprendimus, suvokė, kad savo veika kelia pavojų kreditorių interesams gauti savo turtinių reikalavimų patenkinimą, numatė, kad dėl jos veikos gali kilti didelė turtinė žala kreditoriams, ir tokių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Tiesioginės tyčios buvimą jos veikoje patvirtina ir ta nustatyta aplinkybė, kad N. V., sąmoningai neplėtojo UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ veiklos, o neatlygintinai perleido UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ turtą kitai bendrovei, visai nutraukė UAB „(duomenys neskelbiami)“ veiklą, iš esmės šią veiklą perkeldama į kitą savo įmonę. Taigi, priešingai, nei teigia apeliantė nuteistoji N. V., pirmosios instancijos teismas, nustatęs ir įvertinęs šias faktines aplinkybes kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, visiškai pagrįstai konstatavo, kad nuteistoji veikė tyčia, t. y. suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių norėjo. Tarp N. V. nusikalstamų veiksmų ir atsiradusių pasekmių – UAB „(duomenys neskelbiami)“ bankroto ir kreditoriams padarytos didelės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Taigi, apygardos teismas pagrįstai sprendė, kad N. V. veiksmai atitinka visus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamo bankroto požymius, todėl tinkamai juos kvalifikavo pagal BK 209 straipsnį.

Dėl veiksmų kvalifikavimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį

77. Šioje baudžiamojoje byloje N. V. nuteista pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį, nustačius, kad ji suklastotą tikrą dokumentą – UAB „(duomenys neskelbiami)“ 2013 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600) už 2013 m. rugsėjo 10 d.–2013 m. rugsėjo 30 d. mokestinį laikotarpį per elektroninę deklaravimo sistemą 2013 m. spalio 25 d. pateikė (duomenys neskelbiami) apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Ją gavus, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos elektroninėje deklaravimo sistemoje automatiškai susiformavo UAB „(duomenys neskelbiami)“ neteisėtai grąžintinas iš Lietuvos Respublikos biudžeto tariamas pridėtinės vertės mokestis – 184 683,81 Lt (53 488,13 Eur) ir taip, apgaulės būdu N. V. įgijo didelės vertės turtinę teisę – teisę į grąžintiną iš biudžeto 53 488,13 Eur PVM atskaitą, tačiau pridėtinės vertės mokestis jai nebuvo grąžintas, kadangi mokesčių inspekcija pradėjo bendrovių „(duomenys neskelbiami)“ ir „(duomenys neskelbiami)“ mokestinį patikrinimą.

78. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį N. V. nuteista nustačius, kad ji apgaulės būdu UAB „(duomenys neskelbiami)“ naudai išvengė turtinės prievolės – pridėtinės vertės mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio – 6 432 Eur sumokėjimo į Lietuvos Respublikos biudžetą, nes laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 26 d. iki 2014 m. gruodžio 16 d., (duomenys neskelbiami) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojams per elektroninę deklaravimo sistemą pateikė UAB „(duomenys neskelbiami)“ 2013 metų rugsėjo 10-30 dienos ir 2014 metų spalio mėnesio PVM deklaracijas (forma FR0600) ir laikotarpio nuo 2013 metų lapkričio mėnesio iki 2014 metų lapkričio mėnesio GPM deklaracijas (forma FR0572), UAB „(duomenys neskelbiami)“ deklaracijose suformuotų bendrovės privalomų mokėti mokesčių tyčia nemokėjo, o suėjus PVM ir GPM mokėjimo terminui, bendrovės „(duomenys neskelbiami)“ mokėtina PVM ir GPM – suma pagal teiktas UAB „(duomenys neskelbiami)“ direktorės N. V. laikotarpio nuo 2013 m. spalio 26 d. iki 2014 m. gruodžio 16 d. PVM deklaracijas (forma FR0600) ir GPM deklaracijas (forma FR0572) – 22 208,41 Lt (6 432 Eur) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos užskaitė šiuos mokesčius kaip sumokėtus, padengiant juos iš apgaulės būdu, neteisėtai susidariusio UAB „(duomenys neskelbiami)“ tariamai grąžintino PVM, kurį sudarė 183 683,81 Lt (53488 Eur) suma.

79. Prokurorė skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas suklastotos deklaracijos pateikimą, kurioje melagingai buvo nurodyta 53 488,13 Eur PVM atskaita, sudaro baigto nusikaltimo sudėtį, todėl prašo N. V. veiksmus iš BK 22 straipsnio 1 dalies ir BK 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 182 straipsnio 2 dalį. Prokurorės manymu, tai, kad N. V. nebuvo grąžinta PVM mokesčio suma neturi teisinės reikšmės kvalifikuojant jos veiksmus, nes N. V. nuo to momento, kai fiktyviu pagrindu įformintą tariamą UAB „(duomenys neskelbiami)“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį įtraukė į bendrovės apskaitą, išrašydama 4 PVM sąskaitas faktūras ir važtaraštį, šių netikrų dokumentų pagrindu išrašė PVM deklaraciją ir ją pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, įgijo teisę į grąžintinas biudžeto lėšas ir taip padarė vieną iš BK 182 straipsnyje numatytų alternatyvių veikų – apgaule įgijo svetimą didelės vertės turtinę teisę, todėl jos veiksmai negali būti vertinami kaip nutrūkę pasikėsinimo stadijoje.

81. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliacinių skundų argumentai yra pagrįsti.

85. Iš bylos duomenų matyti, kad N. V. neteisėtai susiformavusios PVM atskaitos neatsiėmė, o, pradedant nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio iki 2014 m. spalio mėnesio, mokesčių inspekcijai pateikė UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ skirtingų laikotarpių mėnesinės PVM deklaracijas su priskaičiuotais jose PVM mokesčiais, jų tarpe ir minėtąją pirkimų PVM deklaraciją, kurioje buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, bei nuo 2013 m. lapkričio iki 2014 m. lapkričio besitęsiančio periodo GPM deklaracijas su priskaičiuotais pajamų mokesčiais. Suėjus mokėjimų laikotarpiui, N. V. tyčia mokesčių nemokėjo, jų vengė iki tol, kol mokesčių inspekcija pati įskaitė priskaičiuotas sumas į nuteistosios atskiroje pirkimų deklaracijoje, pateiktoje 2013 m. spalio 25 d. už 2013 m. rugsėjo 10-30 d. laikotarpį, nurodytą tariamai grąžintiną PVM atskaitą, šią sumą atitinkamai sumažindama (t. 1. b. l. 121, 192). Tokiu būdu ne tik vienos suklastotos deklaracijos pateikimu, bet ir sąmoningu mokesčių administratoriaus reikalavimų nevykdymu, kol valstybė pati nekompensuos mokesčių iš tariamai grąžintinos PVM sumos, N. V. išvengė turtinės prievolės – pridėtinės vertės mokesčio bei gyventojų pajamų mokesčio bendrai 6 432 Eur sumai sumokėjimo į valstybės biudžetą. Iš nuteistosios N. V. parodymų matyti, kad ji nuo pat pradžių, pateikdama minėtą suklastotą PVM deklaraciją dėl gražintino 184 683,81 Lt (53 488,13 Eur) PVM mokesčio, nesiekė atsiimti paskaičiuotą PVM atskaitą, nes žinojo, kad bus daromos užskaitos. Tai patvirtina, kad nuteistosios tyčia apėmė ne tik suklastotos PVM deklaracijos pateikimą ir teisės į PVM atskaitą įgijimą, bet ir siekį išvengti prievolės mokėti mokesčius, mokesčių administratoriui darant užskaitas iš suklastotos deklaracijos pagrindu suformuotos PVM atskaitos sumos.

86. Šie nuteistosios veiksmai (tiksliau neveikimas) turi tęstinį pobūdį, apima visų metų mokestinį laikotarpį ir baigiasi mokesčių administratoriui pritaikius Mokesčių administravimo įstatyme numatytus veiksmus, mokėtinus mokesčius įskaičius į grąžintiną PVM sumą, ją atitinkamai sumažinant. Nors priskaičiuotų mokėtinų mokesčių suma susidaro iš atskirose mėnesinėse deklaracijose pateiktų duomenų ir pateikta papildoma pirkimų PVM deklaracija priskaičiuotų mokesčių dydžiui įtakos neturėjo, tačiau jos dėka tarpusavio užskaitų būdu buvo išvengta prievolės sumokėti valstybės biudžetui 6 432 Eur mokesčių. O tai alternatyvus sukčiavimo nusikaltimo veiksmas. Turtinės prievolės išvengimas – tai kaltininko pareigos, kilusios iš delikto ar kitu teisėtu pagrindu, nevykdymas ar dalinis vykdymas panaudojant apgaulę (pvz. suklastojant ir panaudojant suklastotus dokumentus ar kitaip suklaidinant kontrahentą tikslu išvengti atsiskaitymo ir pan.).

87. Teismo nuosprendyje nustatytos nusikalstamos veikos, išvengiant turtinės prievolės, aplinkybės, rodo, kad nuteistoji naudojo ta pačia apgaulės formą, nes mokestinė užskaita buvo padaryta, naudojant tą pačią suklastotą deklaraciją, kurios pagrindu susiformavo neteisėta PVM atskaita. Šia atskaita pasinaudoti nuteistoji pasirinko užskaitų būdu. Tai teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad nagrinėjamoje situacijoje turtinės didelės vertės turtinės teisės įgijimą ir prievolės vengimo veiksmus apima vieninga tyčia, kuria, panaudojant to paties turinio apgaulę, buvo siekiama įgyvendinti du tikslus, kurių nuteistoji savo neteisėtais veiksmais siekė. Šios aplinkybės patvirtina, kad N. V., veikdama vieninga tyčia, padarė dvi alternatyvias veikas, kurios sudaro vieno nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnyje, sudėtį. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino, todėl turtinės prievolės išvengimo veiksmus neteisingai įvertino kaip atskirą nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Tai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, o nuteistosios N. V. nusikalstami veiksmai iš BK 22 straipsnio 1 dalies, BK 182 straipsnio 2 dalies ir BK 182 straipsnio 1 dalies perkvalifikuotini į BK 182 straipsnio 2 dalį, nes apgaulės būdu ji įgijo turtinę teisę, kurios vertė didelė. Tai pagal šį baudžiamąjį įstatymą kvalifikuojantis požymis.

Dėl veiksmų kvalifikavimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

88. N. V.nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbiami)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ buhalterinę apskaitą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą apėmė vieninga tyčia, todėl N. V. veiksmai, pasireiškę apgaulingu bendrovių „(duomenys neskelbiami)“ ir „(duomenys neskelbiami)“ apskaitos tvarkymu, kvalifikuotini pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kaip vienas tęstinis nusikaltimas.

91. Šie nuteistosios N. V. ir jos gynėjo bei prokurorės apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami.

94. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad N. V., pažeisdama buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teismo nuosprendyje nustatytų įstatymų reikalavimus, organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbiami)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą – 2013 m. spalio 16 d. jos pagamintais netikrais UAB „(duomenys neskelbiami)“ apskaitos dokumentais: 2013 m. rugsėjo 10 d. PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbiami) – 1 687,95 Lt (488,86 Eur); 2013 m. rugsėjo 10 d. PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbiami) – 4 900,50 Lt (1 419,28 Eur); 2013 m. rugsėjo 10 d. PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbiami) – 163 965,89 Lt (47 487,80 Eur); 2013 m. rugsėjo 10 d. PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbiami)– 840 336,17 Lt (243 378,18 Eur); 2013 metų spalio mėnesį pagamintu netikru UAB „(duomenys neskelbiami)“ apskaitos dokumentu – 2013 m. rugsėjo 10 d. pirkimo važtaraščiu (duomenys neskelbiami), kurio suma 53 240 Lt (15 419,38 Eur), melagingai įtvirtino juridinę reikšmę turinčią svarbią, tačiau melagingą informaciją, jog jos faktiškai vadovaujama UAB „(duomenys neskelbiami)“ kitai jos vadovaujamai bendrovei „(duomenys neskelbiami)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbiami)“ priklausiusį turtą – juvelyrinius dirbinius bei ilgalaikį turtą, kurio bendra vertė ir pardavimo kaina 1 064 130,51 Lt (308 193,49 Eur), iš kurių 184 683,81 Lt (53 488,13 Eur) tariamai sudarė PVM, nors realiai šį UAB „(duomenys neskelbiami)“ priklausiusį turtą N. V. neatlygintinai buvo perdavusi kitai savo vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbiami)“. Taigi ji tyčia apskaitė netikrus dokumentus, pagal kurių turinį negalima nustatyti tarp UAB „(duomenys neskelbiami)“ ir UAB „(duomenys neskelbiami)“ vykusių ūkinių operacijų, bendrai 1 064 130,51 Lt (308 193,50 Eur) sumai, iš kurios 184 683,81 Lt (53 488,13 Eur) tariamai sudarė PVM, tapatumo ir teisingumo. Taip pat N. V. laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. liepos 29 d., būdama faktine UAB „(duomenys neskelbiami)“ direktore, pažeisdama nustatytų teisės aktų reikalavimus, tyčia paslėpė laikotarpio nuo 2007 m. gegužės 10 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbiami)“ buhalterinės apskaitos dokumentus apie bendrovės finansinę veiklą, bendrovės prekių ir paslaugų pirkimą, pardavimą, bendrovės kasoje gautus ir išleistus grynuosius pinigus, darbo užmokesčio apskaitos dokumentus, apskaitos dokumentus, pagrindžiančius bendrovės vykdytas ūkines operacijas. Dėl to laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 10 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbiami)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

95. Taip pat N. V. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbiami)“ buhalterinę apskaitą: ji laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 15 d. iki 2017 m. birželio 7 d., būdama UAB „(duomenys neskelbiami)“ direktore, būdama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbiami)“ ūkinę finansinę veiklą, bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, tyčia organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbiami)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, t. y.: UAB „(duomenys neskelbiami)“ 2013 metų rugsėjo mėnesio buhalterinės apskaitos registruose „Pirkimo operacijų žurnalas“ ir „Didžiosios knygos operacijos“ užregistravo 2013 m. spalio 16 d. jos pagamintais netikrais UAB „(duomenys neskelbiami)“ apskaitos dokumentais: 2013 m. rugsėjo 10 d. PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbiami) – 1 687,95 Lt (488,86 Eur) sumai; 2013 m. rugsėjo 10 d. PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbiami) – 4 900,50 Lt (1 419,28 Eur) sumai; 2013 m. rugsėjo 10 d. PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbiami) – 163 965,89 Lt (47 487,80 Eur) sumai; 2013 m. rugsėjo 10 d. PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbiami)– 840 336,17 Lt (243 378,18 Eur) sumai; 2013 metų spalio mėnesį, jos pagamintu netikru UAB „(duomenys neskelbiami)“ apskaitos dokumentu: 2013 m. rugsėjo 10 d. pirkimo važtaraščiu (duomenys neskelbiami), kurio suma 53 240 Lt (15 419,38 Eur), įtvirtintą juridinę reikšmę turinčią informaciją, jog UAB „(duomenys neskelbiami)“ kitai jos vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbiami)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbiami)“ priklausiusį turtą, kurio bendra vertė ir pardavimo kaina 1 064 130,51 Lt (308 193,49 Eur), iš kurių 184 683,81 Lt (53 488,13 Eur) tariamai sudarė PVM, nors realiai UAB „(duomenys neskelbiami)“ savo turto bendrovei „(duomenys neskelbiami)“ nepardavė, bendrovė „(duomenys neskelbiami)“ pinigų nemokėjo, tačiau turtą N. V. jai perdavė neatlygintinai. Taip veikdama apgaulingai nuteistoji pagrindė tikrovės neatitinkančias UAB „(duomenys neskelbiami)“ ūkines operacijas, pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų, realiai įvykusių tarp UAB „(duomenys neskelbiami)“ ir UAB „(duomenys neskelbiami)“, tapatumo, bendra suma 1 064 130,51 Lt (308 193,50 Eur). Po to N. V. UAB „(duomenys neskelbiami)“ buhalterinės apskaitos registruose „Klientų apyvartos ataskaita“; „Klientų suminė būklė pagal DK sąskaitas“; „Išmokų operacijos“; „Klientų įsipareigojimų nevykdymas valiuta“; „Avanso apyskaita“ apgaulingai užregistravo melagingus duomenis iš jos 2017 m. sausio 30 d. pagaminto netikro dokumento – 2013 m. rugsėjo 10 d. Trišalės reikalavimų įskaitymo sutarties Nr. 1, tariamai patvirtinančio atsiskaitymą už iš UAB „(duomenys neskelbiami)“ pirktą turtą iš viso 1 064 130,51 Lt (308 193,50 Eur) vertės, nors realiai UAB „(duomenys neskelbiami)“ turtas bendrovei „(duomenys neskelbiami)“ nebuvo parduotas bendrovė „(duomenys neskelbiami)“ pinigų nemokėjo ir pagal 2013 m. rugsėjo 10 d. Trišalės reikalavimų įskaitymo sutarties Nr. (duomenys neskelbiami) rekvizitus (turinį) negalima nustatyti įvykusių ūkinių operacijų – UAB „(duomenys neskelbiami)“ atsiskaitymo su bendrove „(duomenys neskelbiami)“ – tapatumo. Taip N. V., pažeisdama išdėstytų norminių teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, tyčia apgaulingai tvarkė ir UAB „(duomenys neskelbiami)“ buhalterinę apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. birželio 6 d. iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbiami)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros.

98. Nepagrįstas prokurorės skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas apgaulingą UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą turėjo kvalifikuoti kaip du atskirus nusikaltimus.

99. Pagal teismų praktiką tęstine nusikalstama veika pripažįstama tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių paprastai laiko atžvilgiu viena nuo kitos nenutolusių analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis padarytų veikų, kurių kiekviena, atskirai paėmus, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau visas jas sieja vienas nusikalstamas sumanymas, vieninga tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-650/2010, Nr. 2K-7-96/2012, Nr. 2K–77/2013, Nr. 2K-436/2014, Nr. 2K-385/2014). Vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad kaltininkas, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-436/2014). Tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmosios veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-181/2007, Nr. 2K-717/2007, Nr. 2K-605/2007, Nr. 2K-148/2010 ir kt.).

103. Nepagrįstas nuteistosios N. V. ir jos gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad specialisto išvada negalėjo būti jos kaltės įrodymu, nes yra sąlyginė. Specialisto išvada yra vienas iš įrodymų, todėl ją būtina vertinti ne tik atskirai, tačiau, vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog teismas šių reikalavimų laikėsi ir minėtas specialisto išvadas vertino tarpusavyje ir kartu su byloje esančiais liudytojų, pačios nuteistosios parodymais bei kita bylos medžiaga. Šie duomenys vieni kitus papildo ir paneigia nuteistosios skunde nurodytas aplinkybes, kad ji UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ buhalterinės apskaitos dokumentus perdavė naujiesiems šios bendrovės akcininkams ir kad jos surašytos UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ 4 PVM sąskaitos faktūros ir važtaraštis bei kiti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatyti netikri ir suklastoti tikri dokumentai, apskaityti UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ buhalterinėje apskaitoje, atspindėjo realias šių bendrovių ūkines finansines operacijas. Aptartų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad nuteistoji N. V. tyčia paslėpė UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir šios bendrovės bei UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ buhalterinėje apskaitoje apskaitydama netikrus ir suklastotus tikrus dokumentus, apgaulingai tvarkė UAB ,,(duomenys neskelbiami) ir UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl N. V. kaltės, apgaulingai tvarkant UAB „(duomenys neskelbiami)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ buhalterinę apskaitą, pagrįstos byloje BPK nustatyta tvarka surinktų, teisme tinkamai, laikantis BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 2 dalyje ir 301 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ištirtų, patikrintų bei nuosprendyje aptartų įrodymų visetu. Todėl teisėjų kolegijai abejonių nekelia.

Dėl veiksmų kvalifikavimo pagal BK 233 straipsnį

104. Pagrįstas prokurorės apeliacinio skundo argumentas, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog N. V. darė poveikį liudytojui, todėl apygardos teismas, ją išteisindamas pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

106. Poveikis BK 233 straipsnio prasme gali būti daromas tik išvardytiems baudžiamojo proceso santykių subjektams – liudytojui, nukentėjusiajam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertėjui. Jie gali būti veikiami įvairiais būdais: prašymais, įtikinėjimais, pažadais, apgaule, paperkant ir pan. Šiame straipsnyje nurodyta nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti konkrečius BK straipsnyje nurodytus asmenis duoti melagingus parodymus. Nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikšmės tai, ar kaltininkas pasiekė savo tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291-2013, Nr. 2K-127-2013, Nr. 2K-481/2013).

107. Įstatymas draudžia poveikį daryti baudžiamojo proceso dalyviams tarp jų nukentėjusiajam ir liudytojams. Baudžiamasis procesas prasideda tada, kai priimamas nutarimas pradėti ikiteisminį tyrimą (BPK 171 straipsnis). Asmuo tampa nukentėjusiuoju baudžiamajame procese tada, kai jis tokiu pripažįstamas prokuroro sprendimu (BPK 28 straipsnis).

108. N. V. buvo kaltinama pagal BK 233 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2018 m. vasario 23 d., ikiteisminio tyrimo metu laikas tiksliau nenustatytas, (duomenys neskelbiami) mieste esančioje kavinėje „(duomenys neskelbiami)“ paprašė ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbiami)kaip liudytojo jau apklausto M. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti melagingus parodymus ir pasakyti, kad jis (M. N.) „matė, jog ji (N. V.) R. T. perdavė UAB „(duomenys neskelbiami)“ dokumentus“. Būdamas N. V. paprašytas duoti melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbiami) metu, 2018 m. kovo 8 d. papildomos apklausos metu liudytojas M. N., atsakydamas į ikiteisminio tyrimo pareigūno klausimą: „ar 2013 metų spalio mėnesį (duomenys neskelbiami) „(duomenys neskelbiami)“ viešbučio kavinėje susitikimo metu N. V. R. T. perdavė UAB „(duomenys neskelbiami)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, turtą, antspaudus“, parodė: „nežinau, ar N. V. ką nors perdavė R. T. To vienintelio susitikimo metu, kažkuris tai ar N. V. R. T., ar R. T. N. perdavė kažkokį nedidelį segtuvą, bet kas ten buvo, aš tikrai nežinau“, o 2018 m. balandžio 16 d. akistatos, atliktos tarp jo, liudytojo M. N., ir įtariamosios N. V., metu liudytojas M. N. parodė, kad „kažkuris iš jų, ar tai N. R., ar R. N. perdavė kažkokį tai segtuvą iki 10 cm storio. Kas segtuve buvo, aš nežinau. Ar galėjo būti ten dokumentai, aš nežinau“. Taip N. V. bet kokiu būdu – prašydama liudytojo M. N. duoti melagingus, jai palankius parodymus, siekė paveikti liudytoją M. N., kad šis ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbiami) metu duotų melagingus parodymus. Šis kaltinimas buvo grindžiamas liudytojų M. N. ir iš dalies nuteistosios N. V. parodymais. Teisiamojo posėdžio metu dėl šio kaltinimo buvo apklausta liudytoja Ž. K.

109. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šiuos faktinius duomenis, pasisakė, kad remiantis liudytojų M. N. ir Ž. K. parodymais negalima tvirtinti, kad N. V. darė poveikį liudytojui M. N. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbiami) m. viešbučio kavinėje buvo pasirašomi suklastoti dokumentai, todėl M. N. juos galėjo matyti. Apie kažkokius dokumentus, kuriuos matė kavinėje, davė parodymus ir Ž. K. Tuo tarpu dėl poveikio liudytojui N. V. galima būtų kaltinti tik tuo atveju, jeigu dokumentai kavinėje nebūtų apskritai atsidūrę, o liudytojas M. N., paprašytas N. V., išsigalvojęs tvirtintų, jog juos matė. Tokia pirmosios instancijos teismo argumentacija neatitinka BK 233 straipsnio įstatymo nuostatų ir prieštarauja kasacinio teismo formuojamai praktikai dėl šio įstatymo taikymo.

110. Pirmiausiai teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal BK 233 straipsnio dispoziciją, pirmosios instancijos teismas turėjo išsiaiškinti, ar M. N. įvykio metu turėjo liudytojo statusą, kokią konkrečiai informaciją N. V. prašė patvirtinti ikiteisminio tyrimo pareigūnams, ar ši informacija buvo reikšminga jai pateiktų įtarimų kontekste ir ar ji atitiko tikrovę. Šių aplinkybių teismas neanalizavo, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl nuteistosios nusikalstamų veiksmų vertinimo ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Be to, apygardos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad šio įstatymo sudėtis yra formali, jokių pasekmių nereikalauja, todėl nusikaltimas yra baigtas, nežiūrint į tai, ar N. V. pavyko pasiekti norimą rezultatą, t.y. kad liudytojas duotų jai palankius, tačiau melagingus parodymus, ar ne.

111. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2017 m. rugpjūčio 4 d. M. N. jau buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbiami) metu apie UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ pardavimo aplinkybes kaip liudytojas. Taigi inkriminuoto nuteistajai poveikio liudytojui dieną – 2018 m. vasario 23 d. M. N. turėjo liudytojo statusą (t. 1, b. l. 176).

112. Liudytojas M. N. to paties ikiteisminio tyrimo metu sekantį kartą buvo apklausiamas kaip liudytojas 2018 m. kovo 8 d. Šios apklausos metu M. N. parodė, kad nuteistoji N. V. 2018 m. vasario 23 d. pasikvietė jį į kavinę ,,(duomenys neskelbiami)“ ir šio susitikimo metu prašė tuo atveju, jei bus kviečiamas į apklausą, paliudytų tyrėjui, kad matė, kaip N. V. perdavė ne kokius nors, o UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ buhalterinės apskaitos dokumentus R. T. Liudytojas jai atsakė, kad jis nežino, ar ji šiuos dokumentus perdavė (t. 1 b. l. 179–180). Ikiteisminio tyrimo metu jau buvo apklausti T. T. ir R. T., kurie tvirtino, kad jokių buhalterinės apskaitos dokumentų iš N. V. jie neperėmė (t. 2, b. l. 24–26, 34–39), iš nuteistosios buvo reikalaujama pateikti UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ buhalterinius dokumentus, kuriuos ji slėpė, siekdama tyrėjams apsunkinti galimybę nustatyti šios bendrovės ūkinių finansinių operacijų dėl UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ akcijų ir didelės vertės turto pardavimo fiktyvumą. Taigi aplinkybė, kurią nuteistoji N. V. prašė patvirtinti liudytojo M. N., kad ji R. T. perdavė UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ dokumentus, buvo svarbi ikiteisminiam tyrimui, įrodinėjant UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ buhalterinės apskaitos dokumentų slėpimo faktą, o nuteistajai – siekiant paneigti įtariamųjų R. T. ir T. T. parodymus ir savo kaltę dėl jai inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir aptarta pirmiau šiame nuosprendyje, analizuojant UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ dokumentų slėpimo ir dokumentų priėmimo–perdavimo akto surašymo aplinkybes, byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina, kad buvo vedama UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ buhalterinė apskaita ir N. V. turėjo buhalterinės apskaitos dokumentus. Tai neabejotinai patvirtina ne tik liudytojos K. K., bet ir pačios nuteistosios parodymai. N. V., gindamasi nuo jai pareikštų įtarimų, o vėliau ir kaltinimų dėl inkriminuoto UAB ,,(duomenys neskelbiami)‘‘ didelės vertės turto iššvaistymo, pateikė versiją, kad ji turėjo teisę perduoti šios bendrovės turtą UAB ,,(duomenys neskelbiami)“, nes ji UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ buvo suteikusi paskolas, kurios buvo didesnės, negu perduoto turto vertė, ir, kaip nustatyta, 2016 metais sukūrė paskolų suteikimo sutartis. Taigi, siekiant patikrinti nuteistosios nurodytas aplinkybes, išsiaiškinti, ar realiai paskolos buvo suteiktos, kokio dydžio ir ar jos buvo apskaitytos, ar jos buvo grąžintos, ar ne, ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir specialistai, tyrę UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ ūkinę–finansinę veiklą, reikalavo pateikti UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuose turėjo atsispindėti visos ūkinės finansinės operacijos. Taigi, N. V. tai suprasdama, tyčia dokumentus paslėpė ir siekė įrodyti, kad ji šių dokumentų nebeturi, jų pateikti negali, nes neva perdavė R. T. ir T. T., todėl už jų išsaugojimą nėra atsakinga.

113. Taigi, vertindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog informacija, kad nuteistoji R. T. ir T. T. perdavė UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, buvo svarbi, siekiant paneigti jau byloje esančius jos kaltę patvirtinančius įrodymus, tačiau, kaip pasitvirtino, buvo melaginga ir neatitiko tikrųjų įvykio aplinkybių, todėl liudytojui M. N. buvo nežinoma. Tai patvirtina liudytojo M. N. ikiteisminio bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai, kad jis kavinėje vykusio susitikimo metu matė, kad buvo kažkoks aplankalas su dokumentais, tačiau neprisiminė, kada šis susitikimas vyko, nežinojo, kokie tai buvo dokumentai ir kuris kuriam juos perdavė. Be to ikiteisminiame tyrime pirmosios apklausos metu jis nurodė, kad prisimena, tik vieną susitikimą, kur dalyvavo jis R. T. ir N. V., nes ten buvo sprendžiami jo bendrovės UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ pardavimo R. T. klausimai, nes nuteistoji buvo surašiusi dokumentus, reikalingus pateikti (duomenys neskelbiami) centrui. Taigi, apibendrinant šio liudytojo parodymus, vertinant suklastotame dokumentų perdavimo akte išdėstytus duomenis ir pačios N. V. parodymus apie neva perduodamų dokumentų apimtis, yra akivaizdu, kad M. N. jokiame susitikime, kuriame N. V. būtų perdavusi R. T. ar T. T. UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, nedalyvavo ir tokių aplinkybių nematė, o nuteistoji N. V., prašydama jas paliudyti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, siekdama sukurti sau palankius, tačiau neatitinkančius tikrovės įrodymus, veikdama tiesiogine tyčia, darė liudytojui M. N. poveikį įtikinėdama jas ,,prisiminti“ ir melagingai paliudyti. Iš liudytojo M. N. parodymų turinio matyti, kad jis nepatvirtino, kad UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ buhalterinės apskaitos dokumentus N. V. perdavė R. T. ir T. T. Kaip jau minėta, ši aplinkybė neturi reikšmės N. V. nusikalstamų veiksmų vertinimui, tačiau neprieštarauja tam, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistosios iniciatyva apklaustos liudytojos Ž. K. parodymai, jog ji padėjo N. V. į kavinę įnešti dėžę, o N. V. jai sakė, kad dėžėje yra UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ dokumentai, turi būti vertinami atidžiai, tiek jų turinio prasme, tiek kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Taigi, analizuojant šios liudytojos parodymų turinį, matyti, kad ji patvirtino, jog padėjo į kavinės patalpas įnešti dėžę ir kad N. V. jai sakė, jog dėžėje yra dokumentai, tačiau ji negalėjo nurodyti, kada tai buvo ir tvirtino nemačiusi, kad nuteistoji dėžę neva su ten buvusiais dokumentais būtų perdavusi R. T. ar T. T. Be to kiti šiuo klausimu apklausti liudytojai nepatvirtino, kad R. T. ir N. V. susitikimo metu būtų matę kokią nors dėžę, ar nuteistajai padedančią įnešti dėžę liudytoją Ž. K.

114. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad šios liudytojos parodymai patikimumo ir jų įrodomosios vertės prasme negali būti vertinami, kaip objektyvus įrodymas, paneigiantis, kaltinime nustatytą aplinkybę, kad N. V. siekė paveikti liudytoją M. N., kad šis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus. Be to, patikimumo prasme vertinant R. T. ir T. T. parodymus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jų parodymai dėl suklastotų dokumentų apimties ir aplinkybių buvo nuoseklūs. Jie abu tvirtino, kad jokių UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ buhalterinės apskaitos dokumentų iš N. V. neperėmė, nes jokio verslo nesiruošė vykdyti, dokumentų perdavimo akto nerašė. Jų parodymus, kad nuteistoji jiems dokumentų neperdavė, patvirtina ir tai, kad vienintelis dokumentas, kuris buvo susijęs su fiktyviu UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ akcijų pardavimu, t. y. dokumentų perdavimo aktas buvo rastas ne R. T., o N. V. kompiuteryje, kur buvo rasti ir T. T. parašų bandomieji pavyzdžiai. Kaip jau minėta pirmiau, nuteistoji N. V. viso ikiteisminio tyrimo metu, siekdama pagrįsti savo gynybos versijas, klastodama dokumentus, siekė įrodyti šių versijų pagrįstumą. Todėl teisėjų kolegija pritaria prokurorės skundo argumentams, kad jos nurodyta versija, kad ji perdavė dokumentus R. T. ir atitiko tikrovę, yra gynybos versija, kurią paneigia objektyvūs bylos faktiniai duomenys.

115. Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nustato, kad 2018 m. vasario 23 d., ikiteisminio tyrimo metu laikas tiksliau nenustatytas, (duomenys neskelbiami) mieste esančioje kavinėje „(duomenys neskelbiami)“ N. V. liudytoju jau apklausto M. N. paprašė ,,prisiminti“ ir, jeigu tyrėjas kvies į apklausą, ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbiami) duoti melagingus parodymus bei patvirtinti tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad jis, t.y. M. N. matė, kaip N. V. R. T. perdavė UAB „(duomenys neskelbiami)“ buhalterinius dokumentus. Šie jos nusikalstami veiksmai sudaro BK 233 straipsnio 1 dalies sudėtį. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje, kurioje N. V. pagal BK 233 straipsnio 1 dalį išteisinta, naikintina ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 2 punktas).

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo

116. Nepagrįstas nuteistosios N. V. ir jos gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nevykdė pareigos tiesiogiai ištirti bylos įrodymus ir vadovavosi tik kitų teismų nuosprendžiais, kurie priimti dėl tų pačių ar susijusių nusikalstamų veikų kitiems asmenims.

117. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad „BPK nuostatos nedraudžia teismams remtis iš kitų baudžiamųjų bylų gautais duomenimis, tačiau visi jie turi būti patikrinami teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2009, 2K-601/2012, 2K-23-976/2015). Teismų praktikoje išaiškinta ir tai, kad kitoje baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės negali turėti prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje, tačiau įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatytos aplinkybės gali turėti įtakos teismo vidiniam apsisprendimui, patvirtinant ar paneigiant bylos duomenų patikimumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-259-697/2017).“

118. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, be kita ko, pasisakė ir dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendyje bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 25 baudžiamajame įsakyme nustatytų aplinkybių, liečiančių R. T. ir T. T. nusikalstamus veiksmus, kuriuos jie padarė bendrininkaudami su N. V., tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys nesudaro pagrindo išvadai, kad apygardos teismas N. V. kaltės klausimą sprendė, netirdamas ir nevertindamas šioje byloje esančių, nuosprendyje aptartų kitų įrodymų.

119. BPK 162 straipsnyje reglamentuota, kad vienoje baudžiamojoje byloje taikant šiame Kodekse numatytas procesines prievartos priemones surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą ikiteisminio tyrimo metu gali būti panaudota kitoje baudžiamojoje byloje tik aukštesniojo prokuroro nutarimu.

120. 2017 m. sausio 16 d. (duomenys neskelbiami) apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiajam prokurorui A. B. priėmus nutarimą panaudoti informaciją kitoje baudžiamojoje byloje (t. 3, b. 1. 148–150), vadovaujantis BPK 162 straipsnio nuostatomis, buvo nutarta ir leista informaciją, gautą, atlikus kratą R. T. gyvenamojoje vietoje, name, esančiame (duomenys neskelbiami), dokumentų kopijas, rastas laikmenose, kurios susijusios su UAB ,,(duomenys neskelbiami)“, taip pat protokolų kopijas, kuriuose užfiksuoti duomenys apie rastus daiktus ir dokumentus, FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbiami) apygardos valdyboje atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbiami), panaudoti kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje – Nr. (duomenys neskelbiami).

121. Minėto nutarimo pagrindu iš ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbiami) medžiagos gauta kratos, atliktos 2016 m. rugpjūčio 5 d. ofise, pas R. T., protokolo kopija (t. 3, b. 1. 153–159), 2016 m. gruodžio 20 d. – 2017 m. sausio 30 d. kratos metu paimtų daiktų – nešiojamame kompiuteryje ,,Samsung“ Nr. (duomenys neskelbiami), USB laikmenoje ,,(duomenys neskelbiami)“ 4GB, USB laikmenoje (duomenys neskelbiami) ir 2016 m. rugpjūčio 5 d. R. T. asmens kratos metu (t. 3, b. l. 160–162) rastoje ir paimtoje USB laikmenoje ,,(duomenys neskelbiami)“ – apžiūros protokolas (t. 3, b. 1. 163, t. 4, b. 1. 13), iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas kratos metu pas R. T. paimtas nešiojamas kompiuteris. Apžiūros metu, apžiūrint nešiojamąjį kompiuterį, rasti dokumentai (t. 3, b. 1. 171), kurie perduoti į šią baudžiamąją bylą.

122. 2017 m. kovo 3 d. laikinai einančiam (duomenys neskelbiami) apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas R. B. priėmus nutarimą panaudoti informaciją kitoje baudžiamojoje byloje (t. 4, b. 1. 25–26), vadovaujantis BPK 162 straipsnio nuostatomis, buvo nutarta ir leista informaciją, surinktą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbiami) – atlikus kratą R. T. gyvenamojoje vietoje, name, esančiame (duomenys neskelbiami), dokumentų kopijas, rastas laikmenose, kurios susijusios su UAB ,,(duomenys neskelbiami)“, taip pat protokolų kopijas, kuriuose užfiksuoti duomenys apie rastus daiktus ir dokumentus, FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbiami) apygardos valdyboje atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbiami) panaudoti kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje – Nr. (duomenys neskelbiami).

123. Minėto nutarimo pagrindu iš ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbiami) medžiagos gauta kratos, atliktos 2017 m. vasario 21 d. R. T. gyvenamajame name, protokolo kopija (t. 4, b. 1. 27–31), 2017 m. kovo 27 d. dokumentų apžiūros protokolo kopija (t. 4, b. 1. 32–34), iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėtas kratos metu namuose pas R. T. rastas ir paimtas nešiojamasis kompiuteris (duomenys neskelbiami).

124. Apžiūrint kompiuterį, skaitmeniniame dokumente ,,Copy of Akcijų stiklo I erdve“ paskutinė modifikacijos data ir laikas 2017 m. vasario 8 d., 16:42:20, tipas ,,Microsoft Office Word 97 -2003 Document (doc)” rastas dokumentas, kurį sudaro du lapai, UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ akcijų pirkimo pardavimo sutartis, kur pardavėjas T. T., pirkėjas R. T. Dokumento turinį sudaro tai, kad 2013 m. gruodžio 30 d. T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau vadinama – Pardavėju) iš vienos pusės ir R. T. (toliau vadinamas – Pirkėju), iš kitos pusės, sudarė šią UAB ,,(duomenys neskelbiami)“, įmonės kodas (duomenys neskelbiami), akcijų pirkimo–pardavimo sutartį.

125. Taigi dėl įrodymų, surinktų kitoje byloje panaudojimo šioje byloje teisėtumo nekyla abejonių, nes jie buvo perduoti BPK 162 straipsnio nustatyta tvarka.

126. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo turinio (t. 14, b. l. 172–174), visi šie ir kiti byloje esantys dokumentai buvo ištirti betarpiškai teisiamojo posėdžio metu BPK nustatyta tvarka, taigi pirmosios instancijos teismas, surašydamas baigiamąjį aktą, galėjo jais remtis.

127. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka, kad liudytojų R. T. ir T. T. parodymai buvo ištirti pažeidžiant BPK 276 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes, nuteistiesiems atsisakius teisme duoti parodymus, jų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nebuvo balsu perskaityti, o tik paskelbti. Tačiau šis pažeidimas nebuvo esminis, nulėmęs neteisėto nuosprendžio priėmimą ar pažeidęs nuteistosios teises, kurios negalėtų būti užtikrintos apeliacinės instancijos teisme.

128. Pagal BPK 22 straipsnio nuostatas nuteistasis, kaip ir kaltinamasis, turi teisę apklausiamas apie savo veiksmus, atsisakyti duoti parodymus. EŽTT vertinimu, kai kartu kaltinamas asmuo ar bendrininkas duoda kitą asmenį (kaltinamąjį) kaltinančius parodymus, toks apklausiamas asmuo neišvengiamai tampa liudytoju, duodančiu parodymus prieš kaltinamąjį, ir šis liudytojas gali tikėtis, kad jis bus priverstas atvykti į teismą apklausai bei bus apklaustas kaltinamojo. EŽTT pabrėžė, kad kartu kaltinamam asmeniui ar galimam bendrininkui, kuris buvo teisiamas atskirai, suteiktas liudytojo statusas nepanaikina šio asmens kaip įtariamojo ar kaltinamojo teisių, tarp jų ir teisės neduoti parodymų prieš save. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo (t. 14, b. l. 151) R. T. teismo posėdžio metu, o T. T. raštu atsisakė duoti parodymus (t. 14, b. l. 166), todėl teismas jų parodymus paskelbė, išvardindamas jų apklausos protokolus. Taigi, pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus ištyrė nepilnai. Apeliacinės instancijos teismas į teismo posėdį iškvietė T. T. ir ją apklausė. Ji patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 24–26, 62, 87–88). Nuteistoji N. V. galėjo jai užduoti klausimus ir šia teise pasinaudojo. R. T., bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsisakė duoti parodymus, apeliacinės instancijos teismo posėdyje jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 34–39, 74) buvo perskaityti. Nuteistoji jam klausimų neturėjo. Taigi tiriant R. T. ir T. T. parodymus, BPK reikalavimai buvo užtikrinti, nuteistosios procesinės teisės nebuvo pažeistos.

Dėl N. V. paskirtos bausmės

Pripažinus, kad dokumentų klastojimas nulėmė didelės žalos valstybei padarymą, dėl ko N. V. veiksmai perkvalifikuoti iš BK 300 straipsnio 1 dalies į BK 300 straipsnio 3 dalį, taip pat, kad N. V. darė poveikį liudytojui M. N. ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 233 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikavus jos nusikalstamus veiksmus iš BK 182 straipsnio 1 dalies ir BK 22 straipsnio 1 dalies, BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 2 dalį, jai skirtinos naujos bausmės už šių nusikaltimų padarymą.

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra vienas iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Tik visų paminėtų aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį.

Už nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 3 dalyje, padarymą šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki šešerių metų. Už nusikaltimo, numatyto BK 233 straipsnio 1 dalyje, padarymą šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Skirdama bausmę N. V. teisėjų kolegija atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį, BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

N. V. pripažinta kalta padariusi du nesunkius tyčinius nusikaltimus (BK 233 straipsnio 1 dalis, 209 straipsnis), du apysunkius tyčinius nusikaltimus (BK 222 straipsnio 1 dalis, BK 300 straipsnio 3 dalis), du sunkius nusikaltimus (BK 182 straipsnio 2 dalis, BK 184 straipsnis 2 dalis). N. V. anksčiau neteista. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog po nagrinėjamų veikų padarymo ji vėl nusikalto. Nuteistoji turi aukštąjį išsilavinimą, vyresnio amžiaus, serga įvairiomis ligomis, tik iš dalies yra darbinga. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai leidžia spręsti, kad jos nusikalstamas elgesys nėra sisteminis, o asmenybės pavojingumas nėra ypač didelis. Byloje nėra jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių.

Apibendrinusi paminėtas aplinkybes, įvertinusi tiek kiekvieną iš jų atskirai, tiek ir visumą, teisėjų kolegija N. V. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 straipsnio 1 dalyje, padarymą skiria baudą, jos dydį parenkant arčiau minimalios šiai bausmės rūšiai nustatytos ribos, galiojusios nusikaltimo padarymo metu, o pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimo bausmes, švelnesnes už sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį. Teisėjų kolegijos nuomone, tokios bausmės yra teisingos, atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, adekvačios (proporcingos) padarytoms nusikalstamoms veikoms, tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atitinka padarytų nusikalstamų veikų bei nuteistosios asmenybės pavojingumą.

Šiuo nuosprendžiu N. V. paskyrus bausmes pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis bausmių bendrinimo taisyklėmis, įtvirtintomis BK 63 straipsnyje, šios bausmės bendrintinos su skundžiamu (duomenys neskelbiami) apygardos teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 209 straipsnį, 222 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis.

BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, jog bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Ideali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios numatytos skirtinguose BK straipsniuose. BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, jog bausmių apėmimą teismas taiko, kai padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 straipsnį ar 11 straipsnį.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad N. V. nuteista už šešias nusikalstamas veikas, iš kurių nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 3 dalyje, BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje, kaip ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 209 straipsnyje ir BK 184 straipsnio 2 dalyje, sudaro idealią sutaptį, o nusikalstama veika, numatyta BK 233 straipsnio 1 dalyje, nuo sunkių nusikaltimų labai skiriasi pagal savo pavojingumą, todėl už šiuos nusikaltimus paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, o bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, nesudaro idealiosios sutapties ir nesiskiria pagal savo pavojingumą, todėl bendrintinos dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 4 dalis, 5 dalis, 6 dalis).

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, apibūdinančias padarytas nusikalstamas veikas ir nuteistosios asmenybę, yra pagrindas taikyti BK 75 nuostatas ir atidėti nuteistajai N. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nes jos asmenybės pavojingumas nėra toks, kad ji turėtų būti izoliuota nuo visuomenės. Bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo.

Klausimo dėl BK 75 straipsnio taikymo išsprendimas priklauso nuo konkrečių byloje nustatytų aplinkybių teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika (jos pavojingumo pobūdžiu ir laipsniu), tiek su nuteistojo asmenybe, jo asmeninėmis savybėmis, amžiumi, sveikatos būkle, šeimine padėtimi, darbine veikla ar mokslu, elgesiu iki ir po nusikalstamos veikos padarymo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-130-648/2016). Įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir asmenims, nuteistiems net už sunkius nusikaltimus, kartu įtvirtino baudžiamosios atsakomybės švelninimo prielaidas, nes netiesiogiai įpareigojo teismus neatimti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma pagal BK nuostatas, nustatančias reikalavimus skiriamai bausmei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-7-27-746/2015). Realus laisvės atėmimas yra ultima ratio priemonė, kuri turi būti skiriama tik tais atvejais, kai yra būtinas nuteistojo izoliavimas, nes, priešingu atveju, visuomenei grėstų neginčijamas pavojus, nebūtų matoma galimybės jos apsaugos užtikrinti niekaip kitaip, kaip tik realiai atėmus nuteistajam laisvę. Šiuo atveju tokia kraštutinė situacija nėra nustatyta.

Kaip matyti iš bylos duomenų, N. V. anksčiau neteista, turi aukštąjį išsilavinimą, vyresnio amžiaus, serga įvairiomis ligomis, jos padarytos nusikalstamos veikos, išskyrus numatytas BK 184 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, priskiriamos nesunkų, apysunkių nusikaltimų kategorijai. Be to, kolegijos nuomone, šioje byloje vertinant N. V. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, atsižvelgtina ne tik į tai, kad formaliai dalis padarytų nusikaltimų priskirtini prie sunkių (BK 184 straipsnio 2 dalis, 182 straipsnio 2 dalis), bet ir nusikaltimo dalyką, t. y. į tai, kad nuteistosios padaryti nusikaltimai priskiriami nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams kategorijai, jais nepasikėsinta į svarbiausias baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes – gyvybę ar sveikatą. Nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo nemažas laiko tarpas, tačiau byloje nėra duomenų, kad po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo N. V. būtų padariusi naujus nusikaltimus, baudžiamuosius nusižengimus ar administracinės teisės pažeidimus. Išdėstytos aplinkybės rodo pozityvią nuteistosios elgesio kaitą ir vertintinos kaip apibūdinančios nuteistosios asmenybę dėl galimybės pasiekti bausmės tikslus be realaus jos atlikimo. Be to, šiuo atveju labai svarbu išsaugoti nuteistosios teigiamus socialinius ryšius, paliekant jai galimybę dirbti ir atlyginti padarytą žalą.

Kolegijos nuomone, įvertinus veikų pavojingumą, nuteistosios asmenybę, jos amžių, sveikatos būklę, kad laisvės atėmimo bausmė jai paskirta pirmą kartą, taip pat ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl N. V. atžvilgiu yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo XII-1554 redakcija) nuostatas ir skirtinos subendrintos ketverių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dviejų metų terminui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai, įvardinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti nuteistajai taikant šį bausmės vykdymo atidėjimo terminą, kurį mažinti, vertinant padarytų nusikaltimų daugetą ir sunkumo laipsnį bei nuteistosios asmenybę nėra teisinio pagrindo. Bausmės vykdymo atidėjimas savo esme mažiau varžo asmens teisinę padėtį nei realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas, paprastai užtikrina kaltininko teisėtą gyvenimo būdą, o tuo pačiu ir BK 41 straipsnio 2 dalyje keliamų tikslų įgyvendinimą.

Nuteistajai atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teisėjų kolegija skiria pareigą, numatytą BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistoji bus kontroliuojama bei prižiūrima kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtą įpareigojimą, o tuo atveju, jeigu N. V. nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo ja ir nevykdytų įpareigojimo, ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu turės teisę kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajai bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

Apeliantė nuteistoji N. V. apeliaciniame skunde nesutinka su taikyta baudžiamojo poveikio priemone – turto konfiskavimu. Nuteistosios teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kompiuterį pripažino nusikaltimo darymo priemone ir jį konfiskavo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis BK 72 straipsniu, nutarė konfiskuoti nuteistajai nuosavybės teise priklausantį kompiuterį ,,HP Pavilion adv7“ Nr. (duomenys neskelbiami) su maitinimo laidu Nr. (duomenys neskelbiami) kaip nusikaltimo darymo priemonę. Apeliantės argumentai, kad kompiuteris negali būti laikomas nusikaltimo darymo priemone, atmestini kaip nepagrįsti.5

Pagal baudžiamąjį įstatymą, baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje BK 72 straipsnio 2 dalies prasme nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone pripažįstami turintys ekonominę vertę daiktai (prietaisai, įrenginiai, mechanizmai) ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudojo darydamas nusikalstamą veiką. Teismas, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymiams realizuoti. Nusikalstamos veikos priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas (pavyzdžiui, transporto priemonė, kurioje įrengta slėptuvė nusikalstamos veikos dalykui paslėpti) arba toks turtas, be kurio panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas būtų labai apsunkintas (pavyzdžiui, transporto priemonė, panaudota nusikaltimo dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-636/2007, Nr. 2K-500/2010, Nr. 2K-24/2011, Nr. 2K-291-699/2016). Taigi, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas.

Bylos duomenimis pasitvirtino, kad 2013 m. rugsėjo 4 d. UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ bylų (dokumentų) perdavimo aktą suklastojo N. V. Kratos metu (t. 2, b. l. 176–196) buvo paimtas N. V. nešiojamasis kompiuteris ,,HP Pavilion adv7“ Nr. (duomenys neskelbiami), kuriame rastos ir atspausdintos lentelės apie tyrimui reikšmingų dokumentų sukūrimą. Šie dokumentai buvo įrašyti į kompaktinę plokštelę (t. 3, b. l. 19–22, 23–50). Apžiūros metu nustatyta, kad kompiuteris buvo naudojamas kurti netikrus dokumentus. Jame rastas 2013 m. rugsėjo 4 d. UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ bylų (dokumentų) perdavimo akto pavyzdys, kurio failas sukurtas 2016 m. birželio 29 d. ir tą pačią dieną įrašytas į kompiuterį (t. 3, b. l. 112, 29) ir 2013 m. rugsėjo 4 d. UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ bylų (dokumentų) perdavimo aktas. Failas sukurtas 2016 m. birželio 30 d. ir tą pačią dieną įrašytas į kompiuterį (t. 3, b. l. 62, 24). Esant tokiems duomenims, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 1-2 dalimis, šį turtą konfiskavo kaip nusikaltimo padarymo priemonę.

Dėl civilinio ieškinio

129. Apeliantė nuteistoji N. V. ir jos gynėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kurioje iš N. V. priteista: UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ nesumokėti 8 994,64 Eur mokesčiai BUAB ,,(duomenys neskelbiami)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ nesumokėti 6 432 Eur mokesčiai (duomenys neskelbiami) apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, nes, pasak apeliantų, apygardos teismas nesivadovavo aktualia šiuo klausimu suformuota Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-29/2011, 3K-3-614/2013, Nr. 3K-3-54-701/2017, ir kt.), pagal kurią nesumokėti mokesčiai yra juridinio asmens prievolė, todėl negali būti patenkinta iš bendrovės vadovo. Be to skunde tvirtina, kad teismas neturėjo priteisti palūkanų, nes ieškovai to neprašė.

130. Baudžiamojoje byloje buvo nagrinėjami du civiliniai ieškiniai: BUAB ,,(duomenys neskelbiami)“ administratorius pareiškė ieškinį, prašydamas iš nuteistosios priteisti 16 170,64 Eur žalą, kurią sudaro: 2016 m. lapkričio 11 d. (duomenys neskelbiami) apygardos teismo nutartimi (t. 1, b. l. 112) patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos 8 021,78 Eur reikalavimas dėl šios bendrovės nesumokėtų mokesčių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbiami) skyriaus 973, 86 Eur reikalavimas dėl nesumokėtų, t. y. iš viso 8 994,64 Eur nesumokėtų mokesčių, ir 7 176 Eur bankroto administravimo išlaidos. Be to, buvo prašoma priteisti 5 procentų metines palūkanas iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (t. 1, b. l. 104–107).

131. (duomenys neskelbiami) apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė ieškinį, prašydama iš nuteistosios priteisti 6 432 Eur valstybės biudžetui padarytos žalos atlyginimą, kurį sudaro dėl N. V. sukčiavimo UAB „(duomenys neskelbiami)“ naudai išvengti pridėtinės vertės ir gyventojų pajamų nesumokėti mokesčiai (t. 1, b. l. 121–123).

132. Pirmosios instancijos teismas (duomenys neskelbiami) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį patenkino pilnai, o BUAB ,,(duomenys neskelbiami)“ administratoriaus iš dalies, priteisdamas 8 994, 64 Eur nesumokėtų mokesčių ir penkių procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki priteistos sumos išieškojimo. Taigi nepagrįstas apeliantų skundo argumentas, kad civilinis ieškovas BUAB ,,(duomenys neskelbiami)“ administratorius neprašė priteisti 5 procentų palūkanų nuo priteistos žalos sumos.

133. Teisėjų kolegija atkreipia apeliantų nuteistosios N. V. ir jos gynėjo dėmesį į tai, kad, priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką vien tai, kad nesumokėti mokesčiai yra juridinio asmens prievolė, nėra kliūtis civilinį ieškinį pareikšti juridinio asmens vadovui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad prievolė (suėjus mokėjimo terminui) gali būti išieškota iš vadovo tais atvejais, kai mokestinės prievolės negalima išieškoti iš juridinio asmens dėl jo nemokumo, kuris suprantamas kaip nepajėgumas vykdyti turtinio pobūdžio prievoles. Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinęs visas bylos aplinkybes, turi spręsti, ar juridinio asmens nemokumas yra toks, kad nėra galimybių arba jos labai menkos žalai išieškoti iš paties mokesčių mokėtojo – juridinio asmens. Tokiu atveju tam, kad baudžiamojoje byloje būtų patenkintas žalos atlyginimo reikalavimas iš juridinio asmens vadovo ar kito darbuotojo, kuris nėra mokesčių mokėtojas, turi būti nustatyta: vadovo ar kito darbuotojo nusikalstama veika, dėl kurios valstybė patyrė žalą nesumokėtų mokesčių forma; žala, kurią sudaro dėl vadovo ar kito darbuotojo nusikalstamų veiksmų nesumokėta ir iš paties juridinio asmens dėl jo nemokumo negalima išieškoti mokesčių suma; priežastinis ryšys tarp vadovo ar kito darbuotojo veiksmų ir žalos; vadovo ar kito darbuotojo kaltė. Juridinio asmens – mokesčių mokėtojo – vadovo ar kito darbuotojo civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti mokesčius administruojanti institucija. Juridinio asmens vadovui ar kitam darbuotojui, pripažintam kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, nekiltų civilinė atsakomybė, jei jis įrodytų, kad mokestinė prievolė nebūtų įvykdyta net ir tuo atveju, jei nebūtų padaryta nusikalstama veika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86-303/2018, Nr. 2K-247-693/2018, Nr. 2K-251-1073/2018, Nr. 2K-80-1073/2019).

134. Nagrinėjant baudžiamąją bylą pasitvirtino, kad N. V. buvo atsakinga už abiejų bendrovių ūkinę finansinę veiklą ir įstatymu reikalaujamą bendrovių buhalterinę apskaitą. Klastodama dokumentus, iššvaistydama UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ didelės vertės turtą ir tyčia sukeldama šios bendrovės bankrotą nuteistoji savo nusikalstamais veiksmais ją padarė nemokia. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ jokios veiklos nebevykdė ir vykdyti negalėjo nuo 2013 metų, jokio turto nebeturėjo. (duomenys neskelbiami) apygardos teismo nutartimi 2016 m. liepos 29 d. iškelta bankroto byla, o įmonė iš Juridinių asmenų registro išregistruota kaip bankrutavusi, todėl akivaizdu, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimai UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ negali būti patenkinti. Šiais nuteistosios nusikalstamais veiksmais valstybei buvo padaryta žala, kurią išieškoti iš mokesčių mokėtojo nėra jokios galimybės. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas BUAB ,,(duomenys neskelbiami)“ administratoriaus civilinį ieškinį, iš nuteistosios N. V. pagrįstai priteisė 8 994,64 Eur UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ nesumokėtų mokesčių ir 5 procentus metinių palūkanų.

135. Byloje nustatyta, kad nuteistoji N. V., klastodama dokumentus, apgaulingai tvarkydama UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ buhalterinę apskaitą, sukčiavimo būdu panaikino UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ turtinę prievolę sumokėti valstybei 6 432 Eur privalomai mokėtinų mokesčių. Šie mokesčiai nėra sumokėti. Nuteistajai darant nusikaltimą, UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ vykdė veiklą, o išvengtų mokesčių suma nėra didelė. Nuteistoji teismui nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad bendrovė nebūtų šių mokesčių sumokėjusi ir tuomet, jei ji nebūtų nusikaltusi. Šiuo metu UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ yra iškelta bankroto byla, kurioje šis reikalavimas nebuvo pareikštas, todėl (duomenys neskelbiami) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys pagrįstai išspęstas šioje byloje. Jis pagrįstas baudžiamosios bylos duomenimis. UAB ,,(duomenys neskelbiami)“ neturi turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas ir yra nemoki (t. 17, b.l. 24–35). Taigi, nuteistosios nusikalstamais veiksmais valstybei buvo padaryta žala, kurią išieškoti iš mokesčių mokėtojo nėra jokios galimybės.

136. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje dalyje keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.

137. BUAB ,,(duomenys neskelbiami)“ administratoriaus byloje pareikštas ieškinys buvo tenkintas iš dalies. Atsiliepime į apeliacinius skundus civilinis ieškovas tvirtina, kad jo civilinis ieškinys turėjo būti tenkintas pilnai, priteisiant ir administravimo išlaidas sudariusią pinigų sumą. Šiuo klausimu apeliacinio skundo nėra, todėl teisėjų kolegija dėl BUAB ,,(duomenys neskelbiami)“ administratoriaus civilinio ieškinio plačiau nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nuosprendį pakeisti:

N. V. nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalį ir paskirti jai 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę;

N. V. nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 182 straipsnio 1 dalį, ir nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį ir paskirti jai 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Nuosprendžio dalį, kurioje N. V. pagal BK 233 straipsnio 1 dalį išteisinta, panaikinti ir priimti naują nuosprendį: N. V. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai 50 MGL dydžio (2 500 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, 6 dalimi, šiuo nuosprendžiu jai paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 233 straipsnio 1 dalį ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, 209 straipsnį, 184 straipsnio 2 dalį, subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo XII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant N. V. neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.