Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, sekretoriaujant Aušrai Čybienei ir Linai Gricienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), turinti aukštąjį išsilavinimą, dirbanti MB „(duomenys neskelbtini)“, 55 procentais nedarbinga, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 2 dalį,184 straipsnio 2 dalį, 209 straipsnį, 222 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šioje baudžiamojoje byloje buvo nagrinėjama kaltinamosios N. V. veikla, susijusi su jos vadovaujamos bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimu UAB „(duomenys neskelbtini)“, su šiuo sandoriu susijęs dokumentų klastojimas, svetimo turto iššvaistymas, sukčiavimas, apgaulingas apskaitos tvarkymas, nusikalstamas bankrotas ir poveikis liudytojui.

I. N. V. laikotarpiu nuo 2007-05-10 iki 2016-07-29, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktorė, o nuo 2013-03-15 iki 2017-06-07 būdama kitos su ja susijusios UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos tuo pačiu adresu kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), direktore, užimamų UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų pagrindu savo žinioje 2013-09-04 ir vėliau turėdama jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą ir galėdama šiuo turtu disponuoti, turėdama tikslą jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį paskutinį turtą išsaugoti kitoje jos vadovaujamoje UAB „(duomenys neskelbtini)“, šį UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 585 prabos 58 žiedus su briliantais; 750 prabos 3 žiedus su briliantais; 585 prabos 1 apyrankę su briliantais; 585 prabos 24 auskarus su briliantais; 585 prabos 708 auskarus; 585 prabos 86 apyrankes; 585 prabos 249 grandinėles; 750 prabos 1 grandinėlę; 585 prabos 339 pakabukus; 585 prabos 1 auskarą (į nosį); 585 prabos 36 auskarus (į bambą); 585 prabos 3 seges; 585 prabos 940 žiedų; 750 prabos 1 žiedą; 64 metalinius auskarus; 5 metalinius žiedus; 1 metalinę segę; 6 metalinius auskarus (į bambą); 6 metalinius pakabukus; 6 metalines grandinėles; 6 metalines apyrankes; 1 segę; 6 auskarus (į nosį); 5 auskarus (į liežuvį); 61 auskarą (į bambą); 17 auskarų; 18 perlų; 4 pakabukus; 15 karolių; 6 grandinėles; 24 auskarus; 4 apyrankes; 1 žiedą; vienas elektronines svarstykles; vieną spausdintuvą „Zebra“; tris kompiuterinius fiskalinius kasos aparatus; dvi metalines spintas; tris seifus; tris prekybines vitrinas, kurio bendra vertė 1 064 130,51 Lt (308 193,49 Eur), 2013 metų rugsėjo mėnesį neteisėtai ir neatlygintinai perduodama į kitą jos vadovaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“, iššvaistė jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, padarydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 064 130,51 Lt (308 193,49 Eur) turtinę žalą.

II. N. V., veikdama bendrininkų grupe su nuteistaisiais kitoje byloje R. T. ir T. T., tyčia, siekdama teisinėje apyvartoje įtvirtinti melagingus, objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, jog ji (N. V.) nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė ir jokių ryšių su šia bendrove neturi, laikotarpiu nuo 2013 metų liepos mėnesio iki 2013 m. spalio 8 d., jai (N. V.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei, 2013 m. liepos–rugpjūčio mėnesių laikotarpiu Klaipėdos mieste susitikus su R. T. ir susitarus, kad pastarasis už atlygį – 500 Lt, kuriuos ji R. T. sumokėjo šio susitikimo metu, pagamins netikrus dokumentus, įtvirtinančius melagingus, objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, jog ji nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė ir jokių ryšių su šia bendrove neturi, o R. T. grįžus į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir susitarus su T. T., taip, veikdama bendrininkų grupe, susitarė pagaminti netikrus, objektyvios tikrovės neatitinkančius dokumentus apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelės akcininkės N. V. sprendimą parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas T. T. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį; T. T. vienintelės akcininkės sprendimą dėl N. V. atleidimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų ir T. T. paskyrimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore.

R. T. veikdamas šia bendrininkų grupe ir įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą, laikotarpiu nuo 2013-10-03 iki 2013-10-08 savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kompiuterine technika surašė ir atspausdino:

- 2013-09-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelės akcininkės N. V. sprendimą, kuriame nurodyti melagingi, objektyvios tikrovės neatitinkantys, duomenys, jog N. V., turinti 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, 100 Lt nominalios vertės (100 procentų balsų), nusprendė turimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas parduoti T. T. ir N. V. atleisti iš direktoriaus pareigų, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos realiai T. T. nebuvo parduodamos ir bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorė N. V. iš direktoriaus pareigų realiai nebuvo atleidžiama, jį laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 3 d. iki 2013 m. spalio 8 d. Klaipėdoje, viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje pasirašė N. V.;

- 2013-09-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodyti melagingi, objektyvios tikrovės neatitinkantys, duomenys, jog pardavėja N. V. pardavė 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų pirkėjai T. T. už 10 000 Lt, kuriuos abipusiu šalių sutarimu pirkėja T. T. sumokėjo sutarties pasirašymo dieną, jog akcijų pirkimo–pardavimo sutartis yra akcijų perdavimo–priėmimo pirkėjo nuosavybėn aktas, kad sutartyje įvardytos akcijos pirkėjo nuosavybėn perėjo sutarties pasirašymo dieną, nors realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos nebuvo parduodamos, T. T. jų nepirko, pinigų nemokėjo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos T. T. nuosavybėn neperėjo, laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 3 d. iki 2013 m. spalio 8 d. Klaipėdoje viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje šios sutarties skiltyje „Pardavėjas“ pasirašė N. V., skiltyje „Pirkėjas“ pasirašė T. T.;

- 2013-09-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelės akcininkės T. T. sprendimą Nr. 13/09/04, kuriame nurodyti melagingi, objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelė akcininkė T. T. nusprendė nuo 2013-09-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorę N. V. atleisti ir nuo 2013-09-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore paskirti T. T., kai realiai N. V. nebuvo atleista iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų, o T. T. realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore nebuvo paskirta ir bendrovei nevadovavo, laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 3 d. iki 2013 m. spalio 8 d. Klaipėdoje viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje šio sprendimo skiltyje „UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas“ pasirašė T. T. ir N. V..

R. T., toliau vykdydamas susitarimą su N. V., kad jis pagamins netikrus dokumentus, įtvirtinančius melagingus, objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, jog ji (N. V.) nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė ir jokių ryšių su šia bendrove neturi, ir VĮ Registrų centre įregistruos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko ir direktoriaus pakeitimus, laikotarpiu nuo 2013-10-03 iki 2013-10-08 savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), anksčiau minėtų pagamintų netikrų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų pagrindu kompiuterine technika surašė ir atspausdino:

- 2013-10-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sąrašą, kuriame nurodė melagingus, objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktorės T. T., pateikia informaciją apie esamus akcininkus – T. T., turinčią 100 vienetų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių įsigijimo data yra 2013-10-04, kai realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų T. T. nebuvo įsigijusi, laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 3 d. iki 2013 m. spalio 8 d. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), šio sąrašo skiltyje „UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. T.“ pasirašė T. T.;

- 2013-10-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelės akcininkės T. T. sprendimą Nr. 13/10/04, kuriame nurodė melagingus, objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelė akcininkė T. T. nusprendė nuo 2013-10-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorę N. V. atleisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų ir nuo 2013-10-04 T. T. paskirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, nors realiai T. T. nebuvo tapusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintele akcininke ir sprendimų, liečiančių UAB „(duomenys neskelbtini)“, priimti negalėjo, todėl N. V. realiai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų atleista nebuvo ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas T. T. paskirta nebuvo ir bendrovei nevadovavo, laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 3 d. iki 2013 m. spalio 8 d. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), šio sprendimo skiltyje „UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas T. T.“ pasirašė T. T..

Taip N. V., veikdama bendrininkų grupe su R. T. ir T. T., pagamino netikrus dokumentus:

- 2013-09-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelės akcininkės N. V. sprendimą;

- 2013-09-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį;

- 2013-09-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelės akcininkės T. T. sprendimą Nr. 13/09/04 apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelės akcininkės N. V. sprendimą parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas T. T.; akcijų pirkimo–pardavimo sutartį; T. T. vienintelės akcininkės sprendimą dėl N. V. atleidimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų ir T. T. paskyrimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore.

R. T., veikiant bendrininkų grupe su T. T., pagamintus aiškiai netikrus dokumentus: 2013-10-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sąrašą ir 2013-10-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelės akcininkės T. T. sprendimą Nr. 13/10/04, 2013 m. spalio 8 d. 12.18 val. T. T. užpildžius prašymą Nr. 5716829 valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui Juridinių asmenų registre iki 2013-10-15 įregistruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organų pakeitimus pagal pateikiamus aiškiai netikrus dokumentus – 2013-10-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sąrašą ir 2013-10-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelės akcininkės T. T. sprendimą Nr. 13/10/04 – ir jį pasirašius bei panaudojus – šį prašymą ir jame nurodytus aiškiai netikrus dokumentus pateikus VĮ Registrų centro (duomenys neskelbtini) darbuotojai A. Z., VĮ Registrų centre oficialiai, tačiau melagingai buvo įregistruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organų pasikeitimai.

Todėl, N. V., R. T., T. T. veikiant bendrininkų grupe, turint bendrą tyčią teisinėje apyvartoje įtvirtinti melagingus, objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, jog N. V. nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė ir jokių ryšių su šia bendrove neturi, pagaminus netikrus dokumentus ir aiškiai netikrus dokumentus panaudojus – juos pateikus ir juos įregistravus VĮ Registrų centre, oficialioje teisinėje apyvartoje buvo nuslėpti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrieji valdymo organai – direktorė N. V. ir buvo įtvirtinti melagingi, objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys, jog N. V. nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė ir jokių ryšių su šia bendrove neturi, dėl to kilo reikšmingų teisinių pasekmių, tikrinant ir administruojant bankrutuojančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes VĮ Registrų centre esančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ registracijos byloje buvo įtvirtinti melagingi duomenys apie valdymo organų pasikeitimą.

Be to, N. V. 2013-10-16 savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), siekdama užmaskuoti jos nusikalstamą veiką – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusio turto iššvaistymą, padarytą 2013 metų rugsėjo mėnesį, melagingai parodydama, kad jos faktiškai vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas – juvelyriniai dirbiniai ir ilgalaikis turtas – yra ne iššvaistytas, o parduotas kitai jos vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“, kompiuterine technika pagamino netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus:

- 2013-09-10 PVM sąskaitą faktūrą PERL Nr. 00086 – 1687,95 Lt (488,86 Eur);

- 2013-09-10 PVM sąskaitą faktūrą PERL Nr. 000867 – 4900,50 Lt (1419,28 Eur);

- 2013-09-10 PVM sąskaitą faktūrą PERL Nr. 00088 – 163965,89 Lt (47 487,80 Eur);

- 2013-09-10 PVM sąskaitą faktūrą PERL Nr. 00089 – 840336,17 Lt (24 3378,18 Eur), adresuotus UAB „(duomenys neskelbtini)“, o 2013 metų spalio mėnesį savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kompiuterine technika pagamino netikrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentą – 2013-09-10 pirkimo važtaraštį PERL Nr. 00090, kurio suma 53 240 Lt (15 419,38 Eur), adresuotą UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiuose netikruose apskaitos dokumentuose nurodydama melagingus, objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ kitai jos vadovaujamai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusį turtą: 585 prabos 58 žiedus su briliantais; 750 prabos 3 žiedus su briliantais; 585 prabos 1 apyrankę su briliantais; 585 prabos 24 auskarus su briliantais; 585 prabos 708 auskarus; 585 prabos 86 apyrankes; 585 prabos 249 grandinėles; 750 prabos 1 grandinėlę; 585 prabos 339 pakabukus; 585 prabos 1 auskarą (į nosį); 585 prabos 36 auskarus (į bambą); 585 prabos 3 seges; 585 prabos 940 žiedų; 750 prabos 1 žiedą; 64 metalinius auskarus; 5 metalinius žiedus; 1 metalinę segę; 6 metalinius auskarus (į bambą); 6 metalinius pakabukus; 6 metalines grandinėles; 6 metalines apyrankes; 1 segę; 6 auskarus (į nosį); 5 auskarus (į liežuvį); 61 auskarą (į bambą); 17 auskarų; 18 perlų; 4 pakabukus; 15 karolių; 6 grandinėles; 24 auskarus; 4 apyrankes; 1 žiedą; vienas elektronines svarstykles; vieną spausdintuvą „Zebra“; tris kompiuterinius fiskalinius kasos aparatus ; dvi metalines spintas; tris seifus; tris prekybines vitrinas, kurio bendra vertė ir pardavimo kaina 1 064 130,51 Lt (308 193,49 Eur), iš kurių 184 683,81 Lt (53 488,13 Eur) tariamai sudarė PVM, nors realiai šis turtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotas nebuvo, už šį turtą pinigų – 1 064 130,51 Lt (308 193,49 Eur) – UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nemokėjo, nes šį UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusį turtą N. V. neatlygintinai buvo perdavusi kitai jos vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Taigi, N. V., pagamindama minėtus netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus – PVM sąskaitas faktūras ir pirkimo važtaraštį, šių pagamintų netikrų dokumentų pagrindu įtvirtino juridinę reikšmę turinčią svarbią, tačiau melagingą informaciją, jog jos faktiškai vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ kitai jos vadovaujamai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusį turtą – juvelyrinius dirbinius bei ilgalaikį turtą, kurių bendra vertė ir pardavimo kaina 1 064 130,51 Lt (308 193,49 Eur), iš kurių 184 683,81 Lt (53 488,13 Eur) tariamai sudarė PVM, nors realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausęs turtas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo parduotas ir bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pinigų nemokėjo, o, N. V. jį iššvaistant, šis turtas neatlygintinai buvo perduotas kitai jos vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip padarant 1 064 130,51 Lt (308 193,49 Eur) turtinę žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir šiuos aiškiai netikrus apskaitos dokumentus laikė savo žinioje savo namuose ir laikotarpiu nuo 2013-10-16 iki 2013-10-25 panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, taip apgaulingai pagrįsdama tikrovės neatitinkančias tariamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkines operacijas su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų, įvykusių tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tapatumo, bendra suma 1 064 130,51 Lt (308 193,50 Eur), taip pat panaudojo 2016-02-17 pateikdama Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, taip apsunkindama Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų darbą, atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinį patikrinimą ir įvertinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytas ūkines finansines operacijas su UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Tęsdama nusikalstamą veiką N. V. 2016-06-29 17.08 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kompiuterine technika surašė ir atspausdino:

- 2013-09-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ bylų (dokumentų) perdavimo aktą, kuriame nurodė melagingus, objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, jog, vadovaudamasi akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi, 2013-09-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama N. V., perdavė, o išrinkta direktorė T. T. priėmė bylas (dokumentus), kurių segtuvų (bylų) antraštės šios:

laikotarpio nuo 2007-06-01 iki 2013-09-04 prekių ir paslaugų pirkimo PVM sąskaitas faktūras,7 bylas;

laikotarpio nuo 2007-06-01 iki 2013-09-04 kasos pajamų ir išlaidų orderius, 7 bylas;

laikotarpio nuo 2007-06-01 iki 2013-09-04 personalo apskaitos dokumentus, 1 bylą;

laikotarpio nuo 2007-06-01 iki 2013-09-04 finansines atskaitomybes, 1 bylą;

įmonės registracijos pažymėjimą, 1 vnt.;

įmonės PVM registracijos pažymėjimą – 1 vnt.;

antspaudą – 2 vnt., nors realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos ir apskaitos dokumentai T. T. perduoti nebuvo ir negalėjo būti perduoti, nes T. T. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke ir direktore nebuvo, laikotarpiu nuo 2016-06-29 iki 2016-06-30 savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), šį bylų (dokumentų) perdavimo aktą skiltyje „Perdavė N. V.“ pasirašė N. V., skiltyje „Priėmė direktorė T. T.“ pasirašė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo.

Tokiu būdu N. V., būdama faktine UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, siekdama pateisinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminių ir kitų buhalterinės apskaitos bei veiklos dokumentų paslėpimą, siekdama atsikratyti pareigų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagamino netikrą dokumentą – 2013-09-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ bylų (dokumentų) perdavimo aktą, melagingai įtvirtindama juridinę reikšmę turinčią svarbią informaciją, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos bei veiklos dokumentai buvo perduoti T. T., VĮ Registrų centre aiškiai netikrų duomenų pagrindu melagingai įregistruotai kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė.

Be to, N. V. 2016 metų kovo mėnesį Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistams, atlikusiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvų patikrinimą, pareikalavus iš jos, N. V., pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, siekdama pateisinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminių ir kitų buhalterinės apskaitos bei veiklos dokumentų paslėpimą, pateikė aiškiai netikrus dokumentus:

- 2013-09-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelės akcininkės N. V. sprendimą;

- 2013-09-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį;

- 2013-09-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelės akcininkės T. T. sprendimą Nr. 13/09/04, nuo 2013 metų spalio mėnesio, o 2013-09-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ bylų (dokumentų) perdavimo aktą nuo 2016-06-29 laikė, turėdama savo žinioje, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir panaudojo, kai elektroniniu paštu iš savo elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini)2016-07-15 10.22 val. šiuos aiškiai netikrus dokumentus nusiuntė Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, taip apsunkindama Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų, atlikusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvų patikrinimą, darbą, siekiant nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos ir apskaitos dokumentų buvimo vietą, bendrovės akcininkus, valdymo organus.

Tokiu būdu N. V. tyčia nuo valstybės įgaliotos institucijos – Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos – nuslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir tikruosius bendrovės valdymo organus bei juridiškai reikšmingus faktus apie tikruosius UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organus, taip apsunkindama Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų darbą, tikrinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir siekiant nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos ir apskaitos dokumentų buvimo vietą, bendrovės akcininkus, valdymo organus.

Be to, N. V. laikotarpiu nuo 2013-10-16 iki 2015-10-21 melagingų apskaitos dokumentų pagrindu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoda turtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1 064 130,51 Lt (308 193,49 Eur), iš kurių 184 683,81 Lt (53 488,13 Eur) sudarė tariamą PVM, įrašė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo operacijų žurnalą ir taip suklastojo tikrą dokumentą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo operacijų žurnalą (data 2015-10-21) Nr. 2061/P22.

Šį aiškiai suklastotą tikrą dokumentą laikotarpiu nuo 2013-10-16 iki 2016-02-07 laikė, turėdama savo žinioje, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir panaudojo, 2016-02-07 pateikdama Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistams.

Tokiais veiksmais N. V., suklastodama tikrą dokumentą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo operacijų žurnalą (data 2015-10-21) Nr. 2061/P22, įtvirtino juridinę reikšmę turinčią svarbią, tačiau melagingą informaciją, jog jos faktiškai vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ kitai jos vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusį turtą – juvelyrinius dirbinius bei ilgalaikį turtą, kurių bendra vertė ir pardavimo kaina 1 064 130,51 Lt (308 193,49 Eur), iš kurių 184 683,81 Lt (53 488,13 Eur) tariamai sudarė PVM, nors realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo parduotas ir bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pinigų nemokėjo ir šį aiškiai suklastotą tikrą dokumentą laikė ir panaudojo – pateikusi Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, apsunkino Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų darbą, atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinį patikrinimą ir įvertinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytas ūkines finansines operacijas su UAB „(duomenys neskelbtini)“.

N. V. laikotarpiu nuo 2013-10-16 iki 2016-07-03 į tikrą dokumentą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ avanso apyskaitą Nr. 2013-12-31 – įrašė aiškiai melagingus, objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, nurodydama jos išgalvotus ir melagingus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus – 2013-09-05 dokumentą Nr. 20130905 – 292 774,13 Eur, 2013-09-05 dokumentą Nr. 20130905 – 9626,97 Eur, tariamai patvirtinančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdytą tariamą atsiskaitymą su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausęs turtas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo parduotas ir bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pinigų nemokėjo, taip suklastojo tikrą dokumentą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ avanso apyskaitą Nr. 2013-12-31.

Šį aiškiai suklastotą tikrą dokumentą laikotarpiu nuo 2016-07-03 iki 2016-07-15 laikė, turėdama savo žinioje, savo namuose ir panaudojo, 2016-07-15 iš savo elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini)nusiųsdama Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistams.

Taip N. V., suklastodama tikrą dokumentą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ avanso apyskaitą Nr. 2013-12-31, įtvirtino juridinę reikšmę turinčią svarbią, tačiau melagingą informaciją, jog pagal nurodytus jos išgalvotus ir melagingus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus – 2013-09-05 dokumentą Nr. 20130905 – 292 774,13 Eur, 2013-09-05 dokumentą Nr. 20130905 – 9626,97 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai įvykdė atsiskaitymą su bendrove „(duomenys neskelbtini). Šį aiškiai suklastotą tikrą dokumentą laikė ir panaudojo – pateikusi Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijai ir tuo apsunkino Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų darbą, atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinį patikrinimą ir įvertinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytas ūkines finansines operacijas su UAB „(duomenys neskelbtini)“.

III. N. V., veikdama tyčia, turėdama išankstinį tikslą jos vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtinę teisę – teisę į grąžintiną iš Lietuvos Respublikos biudžeto tariamą pridėtinės vertės mokestį, tyčia, veikdama apgaule, jos pagamintus aiškiai netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus – 2013-09-10 datos PVM sąskaitas faktūras ir pirkimo važtaraštį, 2013-09-10 PVM sąskaitą faktūrą PERL Nr. 00086 – 1687,95 Lt (488,86 Eur); 2013-09-10 PVM sąskaitą faktūrą PERL Nr. 000867 – 4900,50 Lt (1419,28 Eur); 2013-09-10 PVM sąskaitą faktūrą PERL Nr. 00088 – 163 965,89 Lt (47 487,80 Eur); 2013-09-10 PVM sąskaitą faktūrą PERL Nr. 00089 – 840 336,17 Lt (243 378,18 Eur); 2013-09-10 pirkimo važtaraštį PERL Nr. 00090 – 53 240 Lt (15419,38 Eur), įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi teisės į tariamą PVM atskaitą pagal jos pagamintas minėtas netikras UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 2013-09-10 PERL Nr. 00086; 2013-09-10 PERL Nr. 000867, 2013-09-10 PERL Nr. 00088; 2013-09-10 PERL Nr. 00089 ir jos pagamintą netikrą 2013-09-10 pirkimo važtaraštį PERL Nr. 00090.

Taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė N. V., pažeisdama:

- 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Nr. IX-2112):

64 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą – faktūrą. <...> Turima PVM sąskaita – faktūra privalo atitikti visus šio Įstatymo ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus (išskyrus reikalavimus dėl rekvizitų: PVM sąskaitoje – faktūroje, kurioje nurodytas PVM traukiamas į PVM atskaitą, privalo būti šio Įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 1-16 punktuose nurodyti rekvizitai)“, 2013 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaracijoje (forma FR0600), 2013-09-10–2013-09-30 mokestinis laikotarpis, įrašydama melagingus, tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą (bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ gautiną PVM), t. y.:

25 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 35 eilutėje „Atskaitomas PVM“ nepagrįstai ir melagingai į PVM atskaitą įtraukdama iš viso 184 683,81 Lt (53 488,13 Eur) pirkimo PVM;

36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“, nepagrįstai ir melagingai sumažindama mokėtino PVM – 184 683,81 Lt (53 488,13 Eur) sumą, suklastojo tikrą dokumentą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600), 2013-09-10–2013-09-30 mokestinis laikotarpis.

Aiškiai suklastotą tikrą dokumentą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600), 2013-09-10–2013-09-30 mokestinis laikotarpis, N. V. panaudojo, per elektroninę deklaravimo sistemą 2013-10-25 pateikdama Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, ją gavus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos elektroninėje deklaravimo sistemoje automatiškai susiformavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai grąžintinas iš Lietuvos Respublikos biudžeto tariamas pridėtinės vertės mokestis – 184 683,81 Lt (53 488,13 Eur).

Taip N. V., tyčia, turėdama tikslą apgaule kitų – jos vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ – naudai įgyti didelės vertės svetimą turtinę teisę – teisę į grąžintiną iš Lietuvos Respublikos biudžeto tariamą pridėtinės vertės mokestį, apgaule – suklastodama tikrą dokumentą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600), 2013-09-10–2013-09-30 mokestinis laikotarpis, ir šį aiškiai suklastotą tikrą dokumentą panaudodama – per elektroninę deklaravimo sistemą 2013-10-25 pateikdama Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios pagrindu Valstybinė mokesčių inspekcija suformavo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ grąžintiną tariamą pridėtinės vertės mokestį, įgijo didelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią turtinę teisę – teisę į grąžintiną iš Lietuvos Respublikos biudžeto tariamą pridėtinės vertės mokestį – 183 683,81 Lt (53 488 Eur), tačiau pridėtinės vertės mokestis jai grąžintas nebuvo dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių, kadangi mokesčių inspekcija pradėjo bendrovių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ mokestinį patikrinimą.

Baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu yra surinkti tokie dokumentai, kurie turi reikšmę nustatant padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes:

Liudytojas R. T. teisme parodymus duoti atsisakė, tačiau ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jo veiklos sfera jau daug metų buvo įvairių Lietuvoje registruotų įmonių pirkimas ir jų pardavimas, taip pat įmonių, kurios turi mokestinių sunkumų, perregistravimas jo vardu. Jeigu įmonė, turinti mokestinių sunkumų, buvo perregistruojama jo vardu, tai už tai, kad jis perima įmonę ir sutinka tapti tokios įmonės akcininku, direktoriumi, buvę bendrovių akcininkai jam sumokėdavo pinigus. Už tokių įmonių perėmimą gaudavo nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų, tai priklausydavo nuo to, su kokiais finansiniais sunkumais bendrovė būdavo susidūrusi. Apie tokią jo veiklą žinojo visi asmenys, su kuriais jis bendravo. Dėl to, kad įsigydavo tokias neaiškias bendroves, dažnai turėdavo reikalų su įvairiomis teisėsaugos institucijomis ir teismais dėl bendrovėms keliamų bankroto bylų. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje dėl bankroto bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini), kurios direktoriumi buvo jis, penkerių metų laikotarpiui, iki 2018 metų, jam yra uždrausta tapti naujų bendrovių direktoriumi. Remiantis šia nutartimi, jis nebegalėjo tapti naujų bendrovių direktoriumi, nors ir toliau vykdė tokią pat veiklą, kaip ir iki uždraudimo. Viena iš perregistruotų bendrovių jo, o, tiksliau, jo žmonos T. T. vardu, buvo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi teismo buvo uždrausta jam būti bet kokios naujos bendrovės direktoriumi, paprašė, kad jo žmona sutiktų tapti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke ir direktore. Dėl šios bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sandorio, įvykusio 2013 metais, gali pasakyti, kad tai buvo fiktyvus sandoris, jo sudarymo metu tik jo žmonos vardu buvo perrašytos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijos. Realiai joks akcijų pirkimas nevyko, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusi akcininkė N. V. jam sumokėjo pinigus, kad jis tik prisiimtų, rastų žmogų, kuris sutiktų tapti bendrovės akcininku ir direktoriumi. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcininkės ir direktorės N. V. jis nepažinojo. Su N. V. jį suvedė M. N., iš kurio jis jau buvo perėmęs bendrovę „(duomenys neskelbtini)“. M. N. jis gali atpažinti, nes su pastaruoju ne kartą yra bendravęs ir pastarasis jam yra prirodęs ir daugiau asmenų, iš kurių jis yra įsigijęs bendrovių. 2013 metų antroje pusėje, tiksliai datos nepamena, buvo arba vasaros pabaiga arba rudens pradžia, jam paskambino M. N. ir pasiūlė įsigyti bendrovę „(duomenys neskelbtini)“. Pavadinimas paaiškėjo jau po to, kai vyko derybos dėl įmonės perėmimo. Pasakė, kad yra bendrovė, turinti smulkių, iki 1000 litų skolelių, kurią buvusi akcininkė nori parduoti, ir pasiūlė susitikti. Po kelių dienų jis atvyko į Klaipėdą ir „(duomenys neskelbtini)“ viešbučio kavinėje susitiko su M. N. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke N. V.. N. V. pasakė, kad bendrovė užsiėmė juvelyrinių dirbinių prekyba, kad bendrovės veikla nebevykdoma, yra uždaromos parduotuvės, nes ji nebenori vykdyti tokio pobūdžio veiklos. Pasakė, kad prekių, kito turto likučių bendrovėje nėra, beveik jokio įsiskolinimo bendrovė neturi, bet dar reikia viską susitikrinti iki galo, jeigu ir bus kokių nors skolų, tai jos bus iki 1000 litų. Nesakė, kam konkrečiai yra įsiskolinimas. Jam buvo svarbu, kad įmonė nebūtų įsiskolinusi valstybės biudžetui. N. V. nurodė, kad bendrovė skolų valstybės biudžetui neturėjo. Nurodė, kad darbuotojų bendrovėje nebėra, tad veikla nebevykdoma. Kodėl ji nenorėjo uždaryti bendrovės, nežino, nežino, ar klausė. Kiek žino iš patirties, paprasčiau yra bendrovę parduoti nei uždaryti. Jis norėjo užsidirbti pinigų, tad nelabai gilinosi, kam bendrovė yra skolinga, nes jeigu ir būtų kilę kokių nors problemų, planavo ją kam nors perrašyti. Ar vykdyti kokią nors veiklą, ar ne, būtų nusprendęs po to, kai būtų susipažinęs su buhalterinės apskaitos dokumentais. Jam buvo pasiūlyta, kad už tai, jog persiims UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas ir paskirs naują direktorių, gaus iki 2000 litų, tikslesnės sumos nepamena. Sumą įvardijo M. N., kuris buvo labai suinteresuotas, kad jis paimtų bendrovę „(duomenys neskelbtini)“. N. V. buvo pasakiusi, kad visus finansinius klausimus galima derinti per M. Susitikimo metu buvo sutarta, kad jis paruoš bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, dokumentus dėl akcininko ir direktoriaus pasikeitimo, kad dokumentus paruoš savo žmonos T. T. vardu, nes ji taps bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcininke ir direktore. Už tai, kad jis pradės ruošti dokumentus, jam M. N., dalyvaujant N. V., padavė 500 litų kaip avansą, kad bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ jis tikrai perims. Dėl bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo nieko nekalbėjo, nes N. V. dar iki galo turėjo susitikrinti, kam bendrovė yra skolinga. Tuo pirmas susitikimas ir baigėsi. Grįžęs į Vilnių, jis paruošė akcijų pirkimo–pardavimo sutarties projektą, dokumentų dėl akcininko ir direktoriaus pasikeitimo projektus ir elektroniniu paštu išsiuntė tiek M., tiek N. V.. Kadangi dokumentų projektų derinimas užtruko, nes M. buvo kažkur išvykęs, po to N. V. buvo išvykusi ar kažkuo užsiėmusi, todėl dokumentų pasirašymas užtruko iki mėnesio nuo pirmo susitikimo. Dar derinimo proceso metu M. pasakė, kad akcijų pirkimo ir pardavimo sutartis bei dokumentai apie akcininko ir direktoriaus pasikeitimą turi būti rugsėjo mėnesio datos, ir nurodė konkrečią datą, kurios dokumentai turi būti. Kodėl dokumentai turi būti rugsėjo mėnesio datos, nieko neaiškino. Jo nuomone, 2013 metų spalio mėnesį, tikslios datos nepamena, bet mano, kad buvo spalio mėnuo, nes spalio mėnesį VĮ Registrų centrui jis pateikė dokumentus apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko ir direktoriaus pasikeitimus, o dokumentus teikė iš karto po jų pasirašymo, kartu su savo žmona T. T. atvažiavo į Klaipėdą, kur „(duomenys neskelbtini)“ viešbučio kavinėje, esančioje pirmame viešbučio aukšte, susitiko su N. V. ir M. N.. Jo žmona sėdėjo prie atskiro staliuko. Jis N. V. pateikė pasirašyti jo paruoštus dokumentus: 2013-09-04 akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, 2013-09-03 vienintelės akcininkės sprendimą, 2013-09-04 vienintelio akcininko sprendimą, juos N. V. pasirašė, šiai pasirašius, dokumentus nunešė pasirašyti savo žmonai. Pasirašius dokumentus vienas dokumentų egzempliorius liko jam, kitą atidavė N. V.. M. jam vėl padavė kelis šimtus litų. Likusią pinigų sumą pažadėjo perduoti, kai jis dokumentus pateiks į Registrų centrui ir bus įformintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko ir direktoriaus pasikeitimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai jam nebuvo perduoti, nes, anot N. V., ji dar visko nesusižiūrėjo dėl bendrovės skolų, sakė, kad kai viską susižiūrės, ji arba M. jį informuos. Kadangi jis iš karto neketino vykdyti kokios nors veiklos su bendrove „(duomenys neskelbtini)“, be to, dar turėjo susitikti dėl likusios pinigų sumos, todėl ir nereikalavo, kad jam būtų perduoti dokumentai. Jam taip pat nebuvo perduotas joks UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas ar antspaudai. Tuo susitikimas baigėsi, jis su žmona išvažiavo atgal į Vilnių. VĮ Registrų centrui apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko ir direktoriaus pasikeitimą jis pranešė ne vėliau kaip po trijų dienų, kai grįžo iš Klaipėdos. Apie tai, kad dokumentus apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko ir direktoriaus pasikeitimą pateikė VĮ Registrų centrui, elektroniniu paštu informavo tiek N. V., tiek M. N., bet po to jie pradėjo vengti su juo bendrauti ir vis atrasdavo kokią nors priežastį, kad su juo nesusitiktų. Jis norėjo susitikti, nes ne visa jam žadėta pinigų suma buvo sumokėta, be to, dar reikėjo išsispręsti klausimą dėl bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, nes dokumentai jam nebuvo perduoti. Matydamas, kad jiedu vengia bendrauti, labai jų ir nespaudė, nes jokios veiklos su UAB “(duomenys neskelbtini)“ jis nevykdė. Jokių deklaracijų ir ataskaitų valstybinėms institucijoms jis neteikė, bendrovėje darbuotojų nebuvo. Tik kažkuriuo momentu žmonos vardu atidarė banko sąskaitą Šiaulių banke, kad įmonė turėtų sąskaitą. Atidarius sąskaitą, per kelias dienas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba „uždėjo inkasinį“, nes, pasirodo, bendrovė nesumokėjo mokesčių už darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį. Paskambino Mindaugui pasiaiškinti, kodėl jį apgavo ir sakė, kad bendrovė valstybės biudžetui nėra skolinga, bet M. nieko konkretaus nenurodė, tik pasakė, kad kompensuos jo patirtas išlaidas. Kalbos liko kalbomis, daugiau pinigų jis nebegavo. Po kurio laiko jo žmonai pradėjo skambinėti iš įvairių institucijų, pradėjo eiti laiškai, susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad neteikiamos deklaracijos, nemokami mokesčiai. Kad bendrovė „nekabėtų ant jo žmonos“, paruošė naują 2014-03-07 pirkimo–pardavimo sutartį, 2014-03-07 vienintelio akcininko sprendimą, kuriais buvo įforminta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos yra parduotos R. M. ir jis yra naujasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir direktorius. Realiai tai vėl buvo tik akcijų perrašymas ir R. M. iš jo bendrovės nepirko. Be to, net Registrų centrui apie tai, kad keičiasi akcininkas ir direktorius, nebuvo pranešta. Dokumentai buvo reikalingi tik pranešti valstybinėms institucijoms, kad jo žmona T. T. nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė ir direktorė. Šią informaciją jis teikė Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, nes inspekcija prašė jo žmonos pateikti dokumentus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2017 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius iš jo žmonos pareikalavo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, tada jis nusiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-12-30 akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią jo žmona pardavė bendrovės akcijas jam. Taip pat jis nusiuntė 2013-12-30 vienintelio akcininko sprendimą Nr. 2013/12/30, kuriame nurodė, kad pasikeitė bendrovės direktorius. Kodėl bankroto administratoriui jis pateikė šiuos dokumentus, nors dar prieš tai Klaipėdos apskrities VMI teikė dokumentus, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos parduotos R. M., tiksliai negali pasakyti. Gali būti, kad kažką susipainiojo, nes realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos nebuvo nei pirktos, nei parduotos.

Jam parodytą 2013-09-04 akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad „Pardavėjas“ – N. V., „Pirkėjui“ – T. T. parduoda 100 paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, 2013-09-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimą dėl bendrovės direktorės N. V. atleidimo ir T. T. paskyrimo bendrovės direktore jis paruošė ir atspausdino. Šiuos dokumentus jis pateikė Klaipėdos apskrities VMI pareigūnams iš savo elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini). 2013-09-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimą dėl bendrovės akcijų pardavimo ir dėl direktorės atleidimo paruošė ir atspausdino jis.

2013-09-04 bylų (dokumentų) perdavimo akto, kuriame nurodyta, jog N. V. perdavė, o T. T. priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, kitus daiktus ir turtą, nedarė ir nespausdino. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai nei jam, nei jo žmonai nebuvo perduoti.

2014-03-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią T. T. pardavė 100 paprastųjų vardinių bendrovės akcijų R. M., 2014-03-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimą dėl bendrovės direktorės T. T. atleidimo ir R. M. paskyrimo bendrovės direktoriumi, 2014-03-07 dokumentų perdavimo–priėmimo aktą, kuriame nurodyta, kad T. T. perdavė, o R. M. priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir kitą turtą, jis atspausdino ir Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė iš savo elektroninio pašto adreso, kitus dokumentus, susijusius su šiuo sandoriu, jis taip pat atspausdino.

2013-12-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią T. T. pardavė 100 paprastųjų vardinių bendrovės akcijų R. T., ir kitus su šiuo sandoriu susijusius dokumentus jis paruošė ir atspausdino (t. 2, b. l. 34–39).

Liudytoja T. T. teisme parodymus duoti taip pat atsisakė, bet ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo–pardavimo sandoris buvo fiktyvus sandoris, kurio metu tik jos vardu buvo perrašytos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijos. Jos vyras R. T. jai tik pasakė, kad jos vardu reikia įgyti bendrovės akcijas ir ją paskirti bendrovės direktore. Buvusios bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcininkės ir direktorės N. V. ji nepažinojo, pastarąją yra mačiusi tik vieną kartą Klaipėdoje 2013 metų spalio mėnesį, kai buvo pasirašyti dokumentai dėl bendrovės akcijų perleidimo. Jos vyras R. T. už pastarajam sumokamą užmokestį pasiimdavo visokias bendroves, turinčias mokestinių sunkumų, t. y. sutikdavo, kad jo vardu būtų tokios bendrovės perrašomos, tad ne išimtis buvo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų perrašymas. Iš kur jis sužinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė N. V. nori „nusimesti“ bendrovę, ji nežino. Pastarasis buvo minėjęs, kad kažkoks asmuo vardu M. iš Klaipėdos, kurio pavardės ji nežino, tarpininkauja. Vyras jai minėjo, jog už tai, kad jos vardu bus įformintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų įgijimas ir kad ji bus paskirta bendrovės direktore, buvusi akcininkė sumokės nuo dviejų iki trijų tūkstančių litų. Kodėl buvusi akcininkė norėjo parduoti bendrovę, jai vyras neminėjo. Kadangi su pačia N. V. ji nebendravo, todėl jos motyvų, kodėl ši nori parduoti bendrovę, ji nežino. Jos vyras savo vardu nebenorėjo registruoti įmonės, nes daug kitų įmonių jo vardu jau buvo registruota, todėl ir prašė ją registruoti jos vardu . Ji pasitikėjo savo vyru ir niekuo nesidomėjo. 2013 metų spalio mėnesį, tikslios datos nepamena, bet pamena, kad jau buvo ruduo, kartu su savo vyru atvažiavo į Klaipėdą, kur „(duomenys neskelbtini)“ viešbučio kavinėje, esančioje pirmame viešbučio aukšte, jos vyras susitiko su N. V. ir asmeniu vardu M.. Ji kavinėje sėdėjo prie atskiro staliuko, o šie kartu su jos vyru – prie kito staliuko. R. T. jai atnešė tik pasirašyti kažkokius dokumentus, kuriuos ji neskaičiusi pasirašė. Kokie tai buvo dokumentai, ji tiksliai nežino. Mano, kad tarp jai pateiktų pasirašyti dokumentų turėjo būti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, nes dėl akcijų perrašymo jie ir važiavo į Klaipėdą. Kas buvo atspausdinęs dokumentus, kuriuos ji pasirašė, nežino. Pasirašius dokumentus, kartu su vyru išvažiavo atgal į Vilnių. Vyras pasakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė N. V. sumokėjo ne visą sutartą sumą. Sumokėjo nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų, tiksliai sumos nebepamena. Ne visą sumą sumokėjo dėl to, kad dar reikėjo padaryti žymas „Registrų centre“ apie bendrovės akcininko ir direktoriaus pasikeitimą. Padarius šias žymas, N. V. žadėjo sumokėti likusią sumą. Kai ji pasirašė jai pateiktus dokumentus, jokie UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos ar kiti dokumentai nei jai, nei jos vyrui nebuvo perduoti. Jiems bendrovės dokumentai nebuvo reikalingi, kadangi, kaip minėjo, bendrovės akcijų pardavimas buvo tik formalus veiksmas ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei ji pati asmeniškai, nei jos vyras jokios veiklos vykdyti neketino. Jiems nebuvo perduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas ar antspaudai. Kaip minėjo, jos vyras buvo susitaręs tik dėl to, kad už atlygį formaliai bus pakeistas bendrovės akcininkas ir direktorius. Po to, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos buvo perrašytos jos vardu ir kai ji buvo paskirta direktore, jos vyras informavo VĮ Registrų centrą, kad pasikeitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir kad ji yra paskirta bendrovės direktore. Pastarasis jai davė pasirašyti dokumentus, kuriuos ji pasirašė. VĮ Registrų centrui apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko ir direktoriaus pasikeitimą buvo pranešta praėjus kelioms dienoms po jų buvimo Klaipėdoje. Nors Registrų centre buvo padarytos žymos, kad pasikeitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir direktorius, tačiau N. V. likusios sutartos pinigų sumos jos vyrui nebesumokėjo ir iš viso dingo. Perrašius UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas ir įforminus, kad ji yra šios bendrovės direktorė, ji jokių deklaracijų ir ataskaitų valstybinėms institucijoms neteikė, bendrovė jokios veiklos nevykdė, darbuotojų nebuvo. Po kurio laiko iš įvairių institucijų pradėjo gauti įvairius laiškus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. kad neteikiamos deklaracijos, nemokami mokesčiai. Ji paklausė savo vyro, kodėl jai yra siunčiami šie laiškai. Tada R. T. pasakė, kad viską sutvarkys ir niekuo jai nereikia rūpintis, davė pasirašyti kažkokius dokumentus, kurių turinio ji neskaitė, ir pasakė, kad tai yra dokumentai, patvirtinantys, kad ji parduoda UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas ir nebėra bendrovės akcininkė ir direktorė. Po šio pokalbio su R. kažkuriam laiko tarpui viskas buvo aprimę. Tačiau 2016 metais jai vėl pradėjo skambinėti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos ir reikalauti pateikti visokius dokumentus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apie tai ji vėl pasakė R. Šis pasakė jai niekuo nesirūpinti, nes jis viską paaiškins mokesčių inspekcijai. 2017 metais su ja susisiekė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratore prisistačiusi moteris ir pasakė, kad ji vis dar yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė ir direktorė. Dėl to ji papriekaištavo savo vyrui, bet šis tik pasakė, kad viską sutvarkys. Nuo to laiko jai niekas nebeskambina. 2013-09-04 bylų (dokumentų) perdavimo akte, kuriame nurodyta, jog N. V. perdavė, o T. T. priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, kitus daiktus ir turtą, esantis parašas yra panašus į jos parašą (t.2, b. l. 24-26).

Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimas buvo fiktyvus sandoris, atsiskleidžia ir pačios N. V. parodymuose, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu. Ji parodė, kad, siekdama parduoti bendrovę, ji susitiko su R. T.. Pastarasis jai pasakė, kad jis bendrovės turto neperka, o gali tik persiimti bendrovę be jokio turto. Per pirmąjį susitikimą R. T. buvo paminėjusi, kad reikia atspausdinti akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, sprendimą dėl akcininko ir direktoriaus pasikeitimų. Šiuos dokumentus ji ir pasirašė. Su R. T. buvo susitarta, kad šis suformins ir atspausdins dokumentus dėl bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcininko ir direktoriaus pasikeitimo. Toliau ikiteisminio tyrimo metu N. V. parodė, jog iš principo nebuvo svarbu, kurio asmens vardu bus performinamas bendrovės akcininkas ir direktorius. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų perleidimas ir direktoriaus paskyrimas yra įforminamas T. T. vardu, pamatė pasirašydama R. T. pateiktus dokumentus „(duomenys neskelbtini)“ viešbučio kavinėje (t.12, b.l. 102-104,105-108.

2018-12-03 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pakeitusiu 2018-08-13 nuosprendį R. T. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, jog veikdamas bendrininkų grupe su T. T. ir N. V. pagamino netikrus dokumentus (t.14, b.l.152-163), už tą pačią veiką įsiteisėjusiu 2018-06-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu nuteista ir T. T. (t.11, b.l.104-136).

Taigi vien tik R. T., T. T., N. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu pakaktų daryti išvadai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimas T. T. buvo fiktyvus. Tačiau ir kiti byloje surinkti duomenys kaip tik patvirtina tokią išvadą.

Neigdama savo kaltę dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto iššvaistymo, N. V. teigė, jog ji, kaip fizinis asmuo, buvo paskolinusi pinigų UAB „(duomenys neskelbtini)“, o R. T. nenorėjo pirkti bendrovės su turtu, todėl tam, kad neprarastų turto, visą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą pagal jos išrašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5 PVM sąskaitas faktūras neatlygintinai pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau duomenų bazėse nėra informacijos apie jos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaruotas paskolas.

Per kratą (t.2, b.l.176-196) buvo paimtas N. V. nešiojamasis kompiuteris. Jo apžiūros metu kompiuteryje rasti duomenys apie jos kaip fizinio asmens bendrovei suteiktas paskolas 2007, 2008, 2009, 2012 metais, tačiau, analizuojant kompiuterio duomenis, buvo nustatyta, kad paskolos sutartys buvo sukurtos 2016 metais, t. y. tuo metu, kai buvo atliekamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinis patikrinimas ir buvo reikalaujama N. V. pateikti duomenis (t.2, b.l. 19-128).

Taigi, darytina išvada, kad Klaipėdos apskrities VMI specialistams atliekant N. V. vadovautų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinius patikrinimus (t.1, b.l. 3-9, t.4, b.l.92-192), N. V., būdama gavusi mokesčių administratoriaus nurodymą pateikti dokumentus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, pradėjo kurti ir sukūrė jos nusikalstamą veiką tariamai pateisinančius dokumentus apie jos suteiktas paskolas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kurie traktuojami kaip jos gynybos taktika, pasirinkta siekiant pateisinti jos žinioje buvusio svetimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusio turto iššvaistymą, jį perkeliant į kitą jos vadovaujamą bendrovę – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl kaltinamosios N. V. kompiuteryje rastos daug vėlesniu laiku sukurtos ir pasirašytos paskolos sutartys, jos parodymai apie pagal šias paskolų sutartis suteiktas paskolas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ neatitinka tikrovės.

Be to, kaip parodė tuo metu buhaltere UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusi K. K., apie tai, kad į bendrovės kasą būtų įneštos tokios didelės pinigų sumos, dokumentų nematė ir tokie dokumentai jai pateikti nebuvo. Tai, kad pinigai pagal paskolos sutartis pateko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, paneigė specialistė A. Š., tyrusi bendrovės finansinę veiklą, kadangi ji neaptiko pirminių dokumentų apie pačias didžiausias įplaukas, gautas iš N. V. paskolų.

Buvęs kaltinamosios vyras B. Z. teismui parodė, kad 25 000 Lt N. V. neskolino. Apie jokias paskolas nežinojo nei R. T., nei T. T..

Iš VMI specialistės G. S. parodymų ir patikrinimo akto matyti, jog nei iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentų, nei iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko dokumentų nebuvo nustatytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo faktas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pagal šios bendrovės išrašytas penkias 2013-09-10 PVM sąskaitas faktūras. Patikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 metų rugsėjo mėnesio PVM deklaracijas, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos apskrities VMI pateikė PVM deklaraciją, kurioje neteisėtai į ataskaitą įtraukė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitas faktūras vykdytus sandorius ir nuo sandorių sumos susidariusią PVM sumą – 53 488 Eur. Patikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas PVM deklaracijas, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijų už 2013 m. rugsėjo mėnesį nepateikė ir PVM sumos nuo įvykusio sandorio su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumos pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo.

Minėto fiktyvaus sandorio sudarymo aplinkybes pagrindžia ir 2017-05-09 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos ir kaupimo protokolas (t.2, b.l.148-153). 2017-01-30 10.00 val. N. V. skambina asmeniui B, ir klausia: „Kaip tu pavyzdžiui darytum, jeigu reikia skolų sudengimo akto ar ne, koks teisingas eiliškumas? Įmonė yra skolinga akcininkui, ar ne?“ Toliau N. V. kalba: „Buvęs akcininkas pardavė tą įmonę, reiškiasi, tas atrašo prekes iš buvusios įmonės, kur pardavė, kitai įmonei. Ta parduota įmonė yra skolinga tam akcininkui. Tai reikia surašyti skolos sudengimo aktą. Kokio pobūdžio skolų sudengimo aktas turi būti, nes pinigai natūralūs nevaikšto. Kaip turi būti?“ Pašnekovas B klausia: „O tu ten su registrais susitvarkei, ar ne?“, N. V. atsako: „Nu, registrų centre viskas buvo sutvarkyta, nu aš galvoju, aš noriu pasitikrinti, ar viskas teisingai padaryta yra, tas skolų sudengimo aktas, ar teisingai padarytas.“ Tai reiškia, kad N. V. telefoninio pokalbio metu atskleidė patį įvykio mechanizmą – turto perkėlimą iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ į kitą jos bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, kad tai nori įforminti skolos sudengimo aktu, taip siekdama išvengti realaus pinigų mokėjimo fakto bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už įsigytas prekes ir tuo pačiu parodydama, kad tokiu būdu – trišaliu susitarimu – yra atsiskaitoma už kitai jos vadovautai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ perduotas prekes.

Atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą (t.9, b.l. 94-118) nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2007-05-01 iki 2012-12-31 N. V. sudarė paskolos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendra paskolų sutartyse nurodyta pinigų suma yra 1 457 168 Lt (422 025,02 Eur).

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2007-05-10 iki 2015-12-31 nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos, užtikrinančios dokumentų saugumą, ir neišsaugojo 2013-09-04 bylų (dokumentų) perdavimo akte nurodytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal buhalterinės apskaitos dokumentus negalima nustatyti, kiek laikotarpiu nuo 2007-05-10 iki 2013-09-10 buvo suteikta bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ paskolų, kokiais dokumentais UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindė ir kaip užregistravo apskaitos registruose paskolos gavimą ir grąžinimą.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-09-10 5 pirminiais apskaitos dokumentais pagrindė įvairių juvelyrinių dirbinių, prekybos vitrinų ir kt. inventoriaus pardavimą uždarai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš viso už 308 193,50 Eur.

2017-02-21 atlikus kratą N. V. gyvenamojoje vietoje, darbo kambaryje rasta ir paimta 2013-09-11 trišalės reikalavimų įskaitymo sutarties Nr. 1 keturi egzemplioriai (originalus dokumentas), 4 lapai.

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė 2013 m. rugsėjo 10 d. trišalę reikalavimų įskaitymo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir fiziniu asmeniu – N. V.. Tačiau tyrimo metu nenustatyta, kad buvo atlikti mokėjimai, numatyti sudarytoje 2013 m. rugsėjo 10 d. trišalėje reikalavimų įskaitymo sutartyje.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, patikrinus medžiagoje esančius duomenis, nustatyta, kad, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-09-10 nevykdė įvairių juvelyrinių dirbinių, prekybos vitrinų ir kt. inventoriaus prekių pardavimo sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų, kur nurodyta: „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“. Tai yra 2013-09-10 5 pirminiais apskaitos dokumentais pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, bendra suma 308 193,50 Eur, tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto,19 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2007-05-10 iki 2015-12-31 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-09-10 5 pirminiais apskaitos dokumentais pagrindė įvairių juvelyrinių dirbinių, prekybos vitrinų ir kt. inventoriaus pardavimą uždarai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje už 2013 m. rugsėjo mėn., kurią pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, deklaravo iš viso 0 Lt (0 Eur) PVM apmokestinamųjų sandorių, iš viso 0 Lt (0 Eur).

Atsižvelgdama į ikiteisminio tyrimo dokumentų duomenis, specialistė pateikė išvadą, kad jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-09-10 pagal 5 pirminius apskaitos dokumentus nevykdė įvairių juvelyrinių dirbinių, prekybos vitrinų ir kt. inventoriaus pardavimo sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“, išrašydama 5 pirminius apskaitos dokumentus, sudarė sąlygas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įtraukti į PVM atskaitą ir sumažinti mokėjimus į valstybės biudžetą iš viso 53 488,13 Eur. Pagal Metinės pelno mokesčio deklaracijos išrašą nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ po 2013-09-04 Valstybinei mokesčių inspekcijai už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 elektroniniu būdu pateikė Metinę pelno mokesčio deklaraciją ir už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 elektroniniu būdu pateikė Metinę pelno mokesčio deklaraciją, kuriose deklaravo duomenis apie pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę, sumas ir mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą – pelną.

Aptarti duomenys pagrindžia, jog finansinio pagrindo būtent darant užskaitą, kokios pozicijos laikosi kaltinamoji N. V., perduoti turtą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo. Taigi daroma išvada, kad kaltinamoji N. V., pagamindama minėtus netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus – PVM sąskaitas faktūras ir pirkimo važtaraštį, šių pagamintų netikrų dokumentų pagrindu įtvirtino juridinę reikšmę turinčią svarbią, tačiau melagingą informaciją, jog jos faktiškai vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ kitai jos vadovaujamai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusį turtą, kurio pardavimo kaina 308 193,49 Eur, iš kurių 53 488,13 Eur tariamai sudarė PVM, nors realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausęs turtas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo parduotas ir bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pinigų nemokėjo, o, N. V. jį iššvaistant, šis turtas neatlygintinai buvo perduotas kitai jos vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiuos aiškiai netikrus apskaitos dokumentus laikė savo žinioje savo namuose ir laikotarpiu nuo 2013-10-16 iki 2013-10-25 panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, taip apgaulingai pagrįsdama tikrovės neatitinkančias tariamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkines operacijas su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų, įvykusių tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tapatumo, kurių bendra suma 308 193,50 Eur. Taip pat kaltinamoji N. V. panaudojo aiškiai netikrus apskaitos dokumentus 2016-02-17 pateikdama Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, taip apsunkindama Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų darbą, atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinį patikrinimą ir įvertinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytas ūkines finansines operacijas su UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad N. V. apgaule kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtinę teisę – teisę į grąžintiną iš Lietuvos Respublikos biudžeto pridėtinės vertės mokestį – ir suklastojo tikrą dokumentą, aiškiai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo. Nors pirkimo–pardavimo sandoris neįvyko, tačiau jį deklaravo nurodydama 53 488 Eur sumą, t. y. suklastojo deklaraciją, kurios pagrindu įvykdė sukčiavimą dėl PVM. Be kita ko, ikiteisminio tyrimo metu N. V. parodė, kad ji žinojo, jog bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ turtą pagal jos išrašytas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas faktūras įsigijo neatlygintinai. Ji šį turtą norėjo išsaugoti kitos jos vadovaujamos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ žinioje. Kaltinamoji N. V. suprato, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nemokės pardavimo PVM, neteiks jokių deklaracijų, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos buvo perrašytos T. T. ir ši buvo paskirta „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Kadangi tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvyko sandoris, tai yra ji išrašė dokumentus ir perdavė gaminius iš vienos bendrovės kitai bendrovei, nors už tai „(duomenys neskelbtini)“ ir nieko nemokėjo, ji vis tiek kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė VMI pateikė bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją, į kurią įrašė duomenis iš minėtų PVM sąskaitų faktūrų, dėl to ir susidarė grąžintina iš Lietuvos valstybės biudžeto pridėtinės vertės mokesčio suma bendrovei „(duomenys neskelbtini)“.

Šie duomenys pagrindžia, jog N. V. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką – tikro dokumento – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo operacijų žurnalo (2015-10-21 datos Nr. 2061/PD), suklastojimą, šį aiškiai netikrą dokumentą laikė ir panaudojo.

Šį aiškiai suklastotą tikrą dokumentą laikė, turėdama savo žinioje, savo namuose ir panaudojo, – 2016-07-15 iš savo elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini)nusiųsdama Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistams ir taip juos suklaidindama.

Motyvuojamoji dalis

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla iškelta 2016-07-29 (t.1, b.l.111). Iš 2017-07-21 BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės L. B. rašto matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdo nuo 2013 metų. Buhalterinės apskaitos dokumentai bankroto administratoriui nebuvo perduoti, todėl patikrinti sandorius ar kitus įmonės dokumentus nėra galimybės. 2016-11-11 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo patvirtinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių finansiniai reikalavimai: VMI kreditinis reikalavimas – 8020,78 Eur; VSDFV Klaipėdos skyriaus kreditinis reikalavimas – 973,86 Eur. Tai rodo, jog kreditoriams padaryta turtinė žala.

Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad tos pačios patalpos, kurias veiklai vykdyti nuomojosi bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, buvo pernuomotos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“( anksčiau išvardytų bylai aktualių dokumentų 31-33 punktai, nurodyti nuosprendžio 19 lape). VMI pateikti duomenys rodo, jog ir darbo priemonės – kasos aparatai – iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perkelti į kitą N. V. vadovaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir joje registruoti.

Dėl poveikio liudytojui

Padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Anksčiau jau buvo paminėta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimas T. T. buvo fiktyvus. N. V. įkūrė naują bendrovę, pavadindama ją UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvusieji darbuotojai, kaip jie parodė teismui, liko dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, į šią bendrovę perėjo ir buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas – juvelyriniai dirbiniai, darbo priemonės, patalpos ir kt. Teismas daro išvadą, jog tokiais veiksmais N. V., veikdama su T. T. ir R. T., siekė atsikratyti buvusios bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, o paskui lyg niekur toliau veiktų nauja bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo tikslu buvo klastojami dokumentai, apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 8 devintame ir dešimtame punktuose išaiškino, kad patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtai kaltininko valdomas svetimas turtas, dėl kurio kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas nutarimo Nr. 8 4 punkte taip pat išaiškino, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.81, 2.82 straipsnius akcinės bendrovės vienasmenis valdymo organas yra sudėtinė ir neatskiriama įmonės, kaip juridinio asmens, dalis. Jo dėka įmonė funkcionuoja – įgyvendina savo teises bei vykdo pareigas. Dėl šios priežasties dalį teisių ir pareigų įmonės valdymo organas įgyja ex officio, t. y. įstatymo pagrindu. CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo nario pareiga sąžiningai ir protingai veikti juridinio asmens atžvilgiu ir nepainioti juridinio asmens turto su savo asmeniniu turtu, t. y. negalima naudoti juridinio asmens turto savo asmeninei ar trečiųjų asmenų naudai. Tokios praktikos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (pavyzdžiui, Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-213/2006, 2K-411/2012, 24-407-2014 ir kt.). Taigi N. V. neteisėtai ir neatlygintinai perduodama svetimą turtą kitai jos vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“, iššvaistė jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, padarydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 064 130,51 Lt (308 193,49 Eur) turtinę žalą. N. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje.

N. V. klastojo dokumentus ne tik siekdama atsikratyti UAB ‚(duomenys neskelbtini)“, bet ir tikėdamasi įgyti teisę į grąžintiną PVM. Taip N. V. tyčia, turėdama tikslą apgaule kitų – jos vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ – naudai įgyti didelės vertės svetimą turtinę teisę – teisę į grąžintiną iš Lietuvos Respublikos biudžeto tariamą pridėtinės vertės mokestį, apgaule – suklastodama tikrą dokumentą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600), mokestinis 2013-09-10–2013-09-30 laikotarpis, ir šį aiškiai suklastotą tikrą dokumentą panaudodama – per elektroninę deklaravimo sistemą 2013-10-25 pateikdama Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios pagrindu Valstybinė mokesčių inspekcija suformavo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ grąžintiną tariamą pridėtinės vertės mokestį, įgijo didelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią turtinę teisę – teisę į grąžintiną iš Lietuvos Respublikos biudžeto tariamą pridėtinės vertės mokestį – 183 683,81 Lt (53 488 Eur), suklastodama tikrą dokumentą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaraciją. Nors kaltinamajame akte ši nusikalstama veika buvo kvalifikuojama kaip baigtas nusikaltimas, tačiau Mokesčių inspekcija jai pridėtinės vertės mokesčio negrąžino, nes pradėjo mokestinį patikrinimą, todėl ši veika turi būti vertinama kaip pasikėsinimas sukčiauti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį.

N. V., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, apgaule, kitų – jos vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ – naudai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtiną PVM ir GPM sumą – 6432 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įskaičius veikiant apgaule neteisėtai susidariusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžintino tariamo PVM – 183 683,81 Lt (53 488 Eur) sumą, išvengė turtinės prievolės – pridėtinės vertės mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio – 6432 Eur sumos sumokėjimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

BK 209 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už sąmoningą blogą įmonės valdymą, kuris nulėmė jos bankrotą, kai dėl to padaryta didelės turtinės žalos kreditoriams. Taigi, taikant Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnį, turi būti nustatyti objektyvieji veikos (sąmoningas blogas įmonės valdymas), jos padarinių (bankrotas, didelė žala kreditoriams) ir priežastinio ryšio požymiai. Turi būti nustatyta ir tai, kad asmuo, turintis įgalinimų valdyti įmonę, veikė tyčia, tai yra suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-504/2009).

Blogu įmonės valdymu laikomas ūkinės, komercinės ar finansinės veiklos vykdymas pažeidžiant elementarius protingam ir rūpestingam šeimininkui keliamus reikalavimus, kai tokia veikla lemia kaltininko įmonės visišką nemokumą ir turimo turto praradimą, tuo sukeliant pavojų kaltininko kreditorių interesams. N. V. veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 209 straipsnyje, sudėtis.

Kaltinamajame akte dviem atvejais (dėl 2013-09-10 PVM sąskaitos faktūros PERL Nr. 00086 – 1687,95 Lt (488,86 Eur) sumai, 2013-09-10 PVM sąskaitos faktūros PERL Nr. 000867 – 4900,50 Lt (1419,28 Eur) sumai, 2013-09-10 PVM sąskaitos faktūros PERL Nr. 00088 – 163965,89 Lt (47487,80 Eur) sumai, 2013-09-10 PVM sąskaitą faktūros PERL Nr. 00089 – 840336,17 Lt (243378,18 Eur) sumai, adresuotus UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2013-09-10 pirkimo važtaraščio PERL Nr. 00090 – 53240 Lt bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijos, siekiant grąžinti 53488 Eur tariamą pridėtinės vertės mokestį) N. V. veika buvo vertinama pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, kaip padarę didelės žalos valstybei ar juridiniam asmeniui. Teismo nuomone, didelės žalos valstybei ar juridiniam asmeniui padaryta nebuvo. N. V. veika dėl PVM mokesčio grąžinimo vertinama kaip pasikėsinimas sukčiauti ir šis mokestis jai grąžintas nebuvo. Tuo tarpu, kaip teigiama kaltinamajame akte, suklastotų sąskaitų faktūrų ir važtaraščio pateikimas Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, taip apsunkinant Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų darbą, atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinį patikrinimą ir įvertinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytas ūkines finansines operacijas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat negali būti traktuojamas kaip padaręs didelę žalą, kadangi tokia žala valstybei padaryta nebuvo. Teismas paminėtus dokumentų klastojimo ir panaudojimo atvejus perkvalifikuoja iš BK 300 straipsnio 3 dalies į BK 300 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamajame akte ne tik paminėti, bet ir visi kiti N. V. veiksmai, susiję su netikrų dokumentų pagaminimu, dokumentų klastojimu, laikymu, panaudojimu, buvo kvalifikuojami pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kaip atskirų nusikaltimų daugetas. Teismo nuomone, visi dokumentai buvo klastojami turint vieną tikslą: atsikratyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, perkelti jos turtą ir darbuotojus į naują jos bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, veikiant apgaule susigrąžinti PVM arba išvengti PVM mokesčio, suklastotų dokumentų pagrindu apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, todėl jos veika, pasireiškusi netikrų dokumentų pagaminimu, dokumentų klastojimu, jų laikymu, panaudojimu, turi būti kvalifikuojama kaip vienas tęstinis nusikaltimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Siekdama parodyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo sandoris buvo realus, N. V. apgaulingai tvarkė tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Teismo nuomone, apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą lėmė tie patys tikslai, kaip ir dokumentų klastojimo atveju, nuosprendyje paminėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai atsispindėjo naujos, N. V. sukurtos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, todėl N. V. veiksmai, pasireiškę apgaulingu bendrovių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymu kvalifikuojami pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kaip vienas tęstinis nusikaltimas.

Bankroto administratorius prašo priteisti 16 170,64 Eur žalos, kurią sudaro: 2016-11-11 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi (b. l. 112, t. 1) patvirtintas VMI 8021,78 Eur sumos reikalavimas, VSDFV Klaipėdos skyriaus 973, 86 Eur sumos reikalavimas, atlyginimą, iš viso 8994,64 Eur, ir 7176 Eur bankroto administravimo išlaidos, be to, prašoma priteisti 5 procentų palūkanas iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (b. l. 104–107, t. 1).

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo iš N. V. priteisti 6432 Eur valstybės biudžetui padarytos žalos atlyginimą, nes ji apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė pridėtinės vertės mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio (b. l. 121–123, t. 1).

Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Pagal suformuotą teismų praktiką žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Be to, atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos padarinys, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys.

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla. Taigi, turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Dėl N. V. veikos, pasireiškusios apgaulingos apskaitos tvarkymu, pažeidžiant teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos vedimo tvarką, dokumentų klastojimu padaroma žala valstybės finansų sistemai, biudžetui, nes tokiu būdu nuo valstybės nuslepiami mokesčiai, valstybės biudžetas netenka dalies įplaukų. Tokie veiksmai tiesiogiai lėmė žalos civiliniams ieškovams VSDFV ir VMI padarymą. Tarp jos veiksmų ir ieškovų patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl pagal CK 6.263 straipsnį padarytą žalą privalo atlyginti atsakingas asmuo.

Tačiau bankroto administratoriaus civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, kadangi iš kaltinamosios gali būti priteistas tik tiesioginės žalos atlyginimas, o administravimo išlaidos nepriteisiamos.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Aukščiausiasis Teismas plenarinėje sesijoje išaiškino, kad priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, teismai privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (AT nutartis 2K-P-75/2019). Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Todėl iš N. V. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos priteisiamos dar ir CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytos 5 procentų metinės palūkanos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.

Dėl bausmės

Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į tai, kad dalis nusikaltimų, numatytų BK 184 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje yra sunkūs, nusikalstamų veikų apimtis yra didelė, todėl N. V. turi būti skiriama laisvės atėmimo bausmė. Kita vertus, N. V. anksčiau neteista, kaip matyti iš teismo medicinos ekspertizės išvados (t.15, b.l.13-14), serga įvairiomis ligomis, tik iš dalies yra darbinga, todėl laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti jos vykdymą atidedant.

Nusikalstamų veikų sutaptis pripažįstama idealiąja tuo atveju, kai įgyvendinant bendrą sumanymą padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą. N. V. padarytais nusikaltimais, numatytais BK 184 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje buvo siekiama vieno rezultato - atsikratyti UAB „(duomenys neskelbtini)“, perkelti jos turtą į kitą jos sukurtą bendrovę „(duomenys neskelbtini)“. Toks veiksmas buvo maskuojamas klastojant dokumentus, suklastotų dokumentų pagrindu apgaulingai tvarkant abiejų bendrovių buhalterinę apskaitą. Apgaulingais veiksmais buvo siekiama sugrąžinti PVM mokestį, ar jo nemokėti, todėl jos nusikalstama veika, teismo nuomone sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl paskirtos bausmės turi būti bendrinamos bausmių apėmimo būdu. Nusikalstamas bankrotas (BK 209 straipsnis) pagal padarytos veikos pavojingumą labai skiriasi nuo sunkiausių nusikaltimų (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 182 straipsnio 2 dalis, 184 straipsnio 2 dalis), todėl už šį nusikaltimą paskirta bausmė taip pat bendrinama taikant bausmių apėmimo taisykles.

N. V. kompiuteriu buvo klastojami dokumentai, todėl jis, kaip nusikalstamos veikos įrankis konfiskuojamas (BK 72 straipsnio 2 dalis).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 ir 302 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 209 straipsnyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir nubausti:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams;

pagal BK 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams;

pagal BK 209 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams;

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir N. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo XII-1554 redakcija) ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant N. V. neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taip pat paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per vienerius metus.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

N. V. pagal BK 233 straipsnio 1 dalį išteisinti, nesant jos veikoje šios nusikalstamos veikos požymių.

Iš N. V. priteisti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 8994,64 Eur ir penkių procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki civilinio ieškinio išieškojimo, kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Iš N. V. priteisti Klaipėdos valstybinei mokesčių inspekcijai 6432 Eur.

Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2017 m. lapkričio 2 d. nutarimu N. V. turtui taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki bus patenkinti civiliniai ieškiniai.

Prie bylos pridėtas kompaktines plokšteles, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ Akropolis antspaudą „(duomenys neskelbtini)“, saugomą FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos saugykloje, atiduoti bankroto administratoriui MB „(duomenys neskelbtini)“.

N. V. priklausantį kompiuterį „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini) su maitinimo laidu Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos saugykloje, kvito Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamų veikų padarymo įrankį konfiskuoti.

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.