- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-24
- Bylos Nr.
- 2K-504/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Skundas atmestas.
- Teisėjai
- Vytautas Piesliakas (pirm.), Olegas Fedosiukas (pran.), Antanas Klimavičius
- Nuteistasis
- R. V., R. G.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Piesliako, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Olego Fedosiuko,
teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 23 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 4 d. nuosprendžių.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 23 d. nuosprendžiu R. V. pagal BK 208 straipsnio 2 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių, o pagal BK 209 straipsnį baudžiamoji byla jam nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Šiuo nuosprendžiu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį taip pat nuteista R. G., tačiau dėl jos nuosprendis kasacine tvarka neskundžiamas.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. birželio 4 d. nuosprendžiu Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą patenkino: panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 23 d. nuosprendžio dalį, kuria R. V. nutraukta baudžiamoji byla dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 209 straipsnyje; dėl šios dalies priėmė naują – apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo R. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 209 straipsnyje, ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo vieneriems metams, įpareigojant R. V. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; kitą Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 23 d. nuosprendžio dalį paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. V. nuteistas pagal BK 209 straipsnį už tai, kad jis, būdamas vienintelis UAB „Ž.“ akcininkas ir direktorius, pagal bendrovės įstatų 7 straipsnio 7.3.1 punktą turintis teisę spręsti gamybinius, organizacinius, prekybinius, finansinius klausimus, sudaryti bendrovės vardu sandorius, sąmoningai blogai valdydamas įmonę, nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams. 2003 metais bendrovei esant sunkioje ekonominėje padėtyje ir 2002 m. gruodžio 31 d. turint 1 015 083 Lt kreditorinį įsiskolinimą, 2003 m. balandžio 29 d. pabaigoje esant bendrovės kasoje 997 669,19 Lt likučiui, R. V. savo sprendimu (2003-04-25, Nr. 22), kuriuo buvo asmeniškai suinteresuotas ir kuris bendrovei buvo akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingas, suteikė sau beprocentinę paskolą dešimčiai metų ir 2003 m. balandžio 30 d. paskolos sutarties pagrindu pagal tos pačios dienos kasos išlaidų orderį Nr. 839 gavo 993 000 Lt. Iki bankroto bylos iškėlimo 2005 m. rugsėjo 21 d. jis naudojosi iš bendrovės paskolintomis piniginėmis lėšomis, 459 660 Lt negrąžino. Taip sąmoningai blogai valdydamas įmonę, atitraukęs bendrovės apyvartines lėšas, kurios galėjo būti panaudotos pajamoms gauti, ir jų negražinęs, jis apsunkino atsiskaitymą laiku su tiekėjais ir kreditoriais, padarė lemiamą įtaką bendrovės mokumui bei sutrukdė siekti pagrindinio bendrovės tikslo – pelno gavimo. Tokiais veiksmais jis nulėmė UAB „Ž.“ bankrotą bei padarė bendrovei ir jos kreditoriams didelę 769 482,53 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis R. V. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 23 d. nuosprendžio dalį, kurią baudžiamoji byla pagal BK 209 straipsnį nutraukta, pakeisti, Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 4 d. nuosprendį panaikinti, jį dėl kaltinimo pagal BK 209 straipsnį išteisinti.
Kasatorius nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 23 d. nuosprendžiu netinkamai buvo pritaikyta BK 95 straipsnio l dalies l punktas ir BPK 3 straipsnio l dalies 2 punktas, o Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 4 d. nuosprendžiu – BK 209 straipsnis. Dėl šio kaltinimo teismai turėjo jį išteisinti. Pasak kasatorių, Kauno apygardos teismas šį apkaltinamąjį nuosprendį grindė specialistės L. J. išvada, kad jis, paimdamas paskolą, nulėmė įmonės bankrotą. Tokia teismo išvada yra neteisinga. Specialistė savo išvadoje nurodė, kad R. V., paimdamas 993 000 Lt paskolą, apsunkino atsiskaitymą laiku su kreditoriais ir kartu šios paskolos paėmimas padarė lemiamą įtaką įmonės bankrotui. Tačiau teismas neįvertino to, kad, nagrinėjant bylą Kauno miesto apylinkės teisme, kasatorius pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad paimtos paskolos pinigais atsiskaitinėjo su bankais bei kitais bendrovės kreditoriais ir, jo paskaičiavimu, liko negrąžintos paskolos apie 100 000 Lt. Finansų specialistė, apklausta teismo metu, paaiškino, kad dokumentų, kuriuos R. V. pateikė teismui dėl paskolos panaudojimo, darant patikrinimą neturėjo ir jų neįvertino, be to nurodė, kad paskolos paėmimas šiuo atveju nebuvo pagrindinis veiksnys, sukėlęs bendrovės bankrotą, o tik prie to galėjo prisidėti. Kaip paaiškino finansų specialistė, bankroto kilimo priežastis buvo ir tai, kad bendrovė dirbo nuostolingai. Tas pats matyti iš specialistės surašytos išvados. Kartu šie teiginiai patvirtino ir kasatoriaus paaiškinimus, kad, dirbant su dideliais prekybos tinklais, pelno dalis buvo labai maža, 50 proc. pelno atitekdavo prekybos tinklams, dėl lėšų trūkumo nebuvo galima modernizuoti gamybos bei konkuruoti su kitomis įmonėmis. Teismas, paskelbdamas bendrovės bankrotą, savo nutartyje nenurodė, kad R. V. sąmoningai blogai valdė bendrovę ir kad bankrotas tyčinis, o tik nustatė, kad bendrovė nemoki. Tokioms aplinkybėms Kauno apygardos teismas turėjo pagal BK 209 straipsnį jį išteisinti.
Žemesnės instancijos teismas
Anot kasatoriaus, Kauno miesto apylinkės teismas, nutraukdamas baudžiamąją bylą dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties, teisingai skaičiavo senaties terminą nuo 2003 m. balandžio 30 d., kai buvo paimta 993 000 Lt paskola. Baudžiamajame kodekse yra ir daugiau tokių nusikalstamų veikų, kurių padarymas nesutampa su pasekmių atsiradimu. Senatis turi būti skaičiuojama nuo veikos padarymo, o ne nuo pasekmių atsiradimo. Šiuo požiūriu Kauno apygardos teismas taip pat netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, tačiau pagrindinis kasatoriaus teiginys yra tai, kad jis nusikalstamos veikos, numatytos BK 209 straipsnyje, iš viso nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 209 straipsnio taikymo
BK 209 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už sąmoningai blogą įmonės valdymą, kuris nulėmė jos bankrotą, kai dėl to padaryta didelės turtinės žalos kreditoriams. Taigi, taikant BK 209 straipsnį, turi būti nustatyti objektyvieji veikos (sąmoningas blogas įmonės valdymas), jos padarinių (bankrotas, didelė žala kreditoriams) ir priežastinio ryšio požymiai. Turi būti nustatyta ir tai, kad asmuo, turintis įgalinimų valdyti įmonę, veikė tyčia, t. y. suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia).
Teismai, remdamiesi 2007 m. liepos 12 d. specialisto išvada, specialistės paaiškinimais, iš dalies paties kaltinamojo R. V. parodymais, kitais byloje esančias duomenimis, nustatė, kad bendrovės UAB „Ž.“ direktorius ir vienintelis akcininkas, esant sunkiai bendrovės ekonominei būklei bei turint 1 015 083 Lt įsiskolinimą, priėmė akivaizdžiai ekonomiškai bendrovei nenaudingą sprendimą – bendrovės vardu įformino beprocentinės 993 000 Lt paskolos dešimčiai metų suteikimą sau ir šių pinigų paėmimą (2003 m. balandžio 30 d.) iš kasos. Pagal apskaitos dokumentus bankroto bylos iškėlimo dieną (2005 m. rugsėjo 21 d.) bendrovei nebuvo grąžinta 459 660 Lt šios paskolos. Nustatyta, kad toks didelis apyvartinių lėšų atitraukimas nulėmė bendrovės bankrotą ir didelės žalos (769 482,53 Lt) kreditoriams atsiradimą. Nustatę šias faktines aplinkybes, teismai visiškai pagrįstai konstatavo, kad R. V. veikoje yra visi būtini nusikalstamo bankroto (BK 209 straipsnis) požymiai. Kasatoriaus kasacinio skundo argumentai, kad teismas neįvertino jo teismo posėdyje pateiktų dokumentų, neva patvirtinančių paskolos panaudojimą bendrovės interesais, atmestini. Šie dokumentai patvirtina asmenines R. V. išlaidas, be to, jie nė kiek nepaneigia nustatyto sąmoningai blogo įmonės valdymo, nulėmusio bankrotą ir žalą kreditoriams. Kaip neturinčius objektyvaus pagrindo kolegija taip pat atmeta kasatoriaus teiginius, kad įmonės bankrotą nulėmė ne blogas įmonės valdymas, bet kiti ekonominiai veiksniai (konkurencija, nuostolinga bendrovės veikla ir pan.).
Dėl nusikalstamos veikos padarymo laiko nustatymo ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino skaičiavimo pradžios
Baudžiamosios atsakomybės senaties terminai skaičiuojami nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos (BK 95 straipsnio 2 dalis). BK 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Šioje byloje nusikalstamos veikos laikui nustatyti yra reikšmingos dvi datos: 1) 2003 m. balandžio 30 d., kai buvo įformintas pinigų paėmimas iš bendrovės kasos pagal kasos išlaidų orderį; 2) 2005 m. rugsėjo 21 d., kai bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Pirmosios instancijos teismas nusikaltimo padarymo laiką susiejo su pinigų paėmimu iš bendrovės kasos, t. y. su pagrindiniu veiksniu, nulėmusiu bendrovės bankrotą, ir nustatė, kad nusikaltimas padarytas 2003 m. balandžio 30 d. Tai tapo pagrindu konstatuoti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino suėjimą ir bylą nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas nusikaltimo padarymo laiką susiejo su bankroto bylos iškėlimu ir nustatė, kad nusikaltimas padarytas 2005 m. rugsėjo 21 d. ir kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas nesuėjęs. Kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, padaręs tokią išvadą, tinkamai išaiškino ir pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Nusikalstamo bankroto (BK 209 straipsnis) normos dispozicijoje veika aprašyta kaip sąmoningai blogas įmonės valdymas. Ši veika visada suponuoja tam tikrą trunkamumą. Tokiais atvejais nusikaltimo padarymo laikas yra visas laikas, per kurį asmuo darė baudžiamajame įstatyme numatytą veiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-68/2009), o apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas nuo veikos nutraukimo momento. Nagrinėjamu atveju blogas įmonės valdymas truko iki bankroto bylos iškėlimo (2005 m. rugsėjo 21 d.). Specialisto išvadoje (T. 1, b. l. 150-199) nustatyta, kad, atitraukus bendrovės apyvartines lėšas (2003 m. balandžio 30 d.), bendrovės finansinė būklė smarkiai pablogėjo, šios lėšos nebuvo naudojamos bendrovės veikloje, buvo apsunkintas atsiskaitymas su kreditoriais. Paėmęs paskolą, R. V. ir toliau vadovavo bendrovei, galiausiai pats kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad nusikalstamos veikos laikas šiuo atveju sietinas su blogo įmonės valdymo pabaiga, t. y. su bankroto bylos iškėlimu 2005 m. rugsėjo 21 d. Nuo šio laiko skaičiuotinas ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijai 2009 m. birželio 4 d. priimant apkaltinamąjį nuosprendį dėl BK 209 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, penkių metų senaties terminas dar nebuvo suėjęs, todėl, priešingai nei teigia kasatorius, nebuvo ir pagrindo nutraukti bylą pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo R. V. kasacinį skundą atmesti.