Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, turintis specialų vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „Š.“ (duomenys neskelbtini), vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 183 str. 2 d., 222 str. 1 d., 209 str., 184 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B., būdamas UAB „CB L.” (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu: (duomenys neskelbtini) k.) direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostatas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą ir pagal 2009-10-19 direktoriaus įsakymą Nr. V-3 dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo atlikdamas kasininko pareigas, turėdamas tikslą pasisavinti UAB „CB L.“ turtą – pinigines lėšas, suklastodamas buhalterinės apskaitos dokumentus: kasos pajamų ir išlaidų orderius bei pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, 12 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, 2011 metais tyčia organizavo UAB „CB L.“ buhalterinę apskaitą taip, kad ji būtų tvarkoma apgaulingai, bei pasisavino didelės vertės UAB „CB L.“ turtą – pinigines lėšas, o būtent:

tiksliai nenustatytu ikiteisminio tyrimo metu, tačiau ne vėliau kaip 2011-05-04, suklastojo 2011-05-04 kasos išlaidų orderį Nr. 12, įrašydamas į šį dokumentą žinomai melagingas žinias apie nebūtą įvykį, t. y. apie gražintą paskolos dalį V. G. – 60078,72 litų, nors realiai ši ūkinė operacija neįvyko, taip pasisavino bendrovės piniginių lėšų – 60078,72 Lt, o suklastotą dokumentą pateikė įtraukti į UAB „CB L.“ buhalterinę apskaitą, taip pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „CB L.“ turtą – 60078,72 Lt.

Tokiu būdu, jam suklastojus buhalterinės apskaitos dokumentus, negalima iš dalies nustatyti UAB „CB L.” 2011 metų turto ir įsipareigojimų dydžio.

Be to, R. B. būdamas UAB „CB L.” (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu: (duomenys neskelbtini) k.) direktoriumi, pagal UAB „CB L.“ įstatų, įregistruotų 2009 m. spalio 7 d. Juridinių asmenų registre, 5.29.2 straipsnį, turėdamas teisę veikti bendrovės vardu ir vienasmeniškai sudaryti visus bendrovės sandorius, būdamas materialiai atsakingas už bendrovės turtą, pasinaudodamas užimamų pareigų jam suteikta teise disponuoti bendrovės turtu bei duoti nurodymus pavaldiniams dėl bendrovės turto panaudojimo, iššvaistė svetimą didelės vertės UAB „CB L.“ turtą, o būtent:

2010-08-01 sudaryta paskolos sutartis (be numerio) tarp UAB „L.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu: (duomenys neskelbtini)) ir UAB „CB L.“ dėl 58964 eurų paskolos suteikimo UAB „CB L.“, ir ši paskola nebuvo panaudota UAB ,,CB L.“ veikloje, tačiau pagal šią sutartį 2010 m. rugpjūčio–gruodžio mėnesiais UAB „L.“ išmokėta UAB „CB L.“ lėšomis 17802,64 Lt palūkanų ir 2011 metų sausio–spalio mėnesiais UAB „L.“ išmokėta UAB „CB L.“ lėšomis 18914,44 Lt palūkanų, iš viso 36717,08 Lt palūkanų;

- remiantis 2012-01-20 transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartimi, už 1970 m. gamybos sunkvežimį „Saviem SG 4M“, kurio rinkos vertė 2012 m. sausio 20 dieną pagal 2013-05-30 transporto priemonės vertės nustatymo išvadą reg. Nr. 13-014/T yra 3500 litų, pagal 2012-01-21 kasos išlaidų orderį Nr. 6 S. V. išmokėjo 36000,00 Lt;

remiantis 2012-01-24 miškavežio manipuliatoriaus pirkimo-pardavimo sutartimi už miškavežio manipuliatorių, kurio rinkos vertė 2012 m. sausio 24 dieną pagal 2013-05-30 transporto priemonės vertės nustatymo išvadą reg. Nr. 13-016/T yra 9000 litų, pagal 2012-01-24 kasos išlaidų orderį Nr.7 E. M. išmokėjo 49100,00 Lt;remiantis 2012-01-27 prikabinamo ekskavatoriaus pirkimo-pardavimo sutartimi už prikabinamą ekskavatorių, kurio rinkos vertė 2012 m. sausio 27 dieną pagal 2013-05-30 transporto priemonės vertės nustatymo išvadą reg. Nr. 13-017/T yra 8000 litų, pagal 2012-01-30 kasos išlaidų orderį Nr.8 R. D. išmokėjo 38500,00 Lt;

- remiantis 2011-12-21 įmonės AVLN-M. išrašyta sąskaita (užsakymu) Nr. 240308/103 d dėl dviejų autobusų „Setra“ pardavimo UAB „CB L.“, išmokėjo įmonei „AVLN- M.“ 120848 Lt avanso, o sandoriui neįvykus, avansinį mokėjimą įmonei „AVLN-M.“ perkėlė į išlaidas.

Apklaustas kaip kaltinamasis R. B. kaltu neprisipažino. Mano, jog teismo procesas vyksta dėl jo neapdairumo bei dėl to, kad priėmė į bendrovę V. G. kaip akcininką, kuris bendrovei buvo paskolinęs 20 000 eurų. 2011 metais UAB „CB L.“ iš (duomenys neskelbtini) nupirko automobilį „Volvo XC 90“, o šį automobilį V. G. pageidavus pardavė būtent jam, tai yra V. G. buvo nupirktas automobilis už jo paskolintus pinigus. Su V. G. pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, pardavimą apiformino išrašydami sąskaitą faktūrą, tačiau jis užrašė, kad sąskaita faktūra sugadinta, tai yra sugadintas kasos pajamų orderis, o sąskaita faktūra nesugadinta, nes su V. G. buvo sutarę, kad už šį automobilį dengs iš paskolos, tai yra, kad bus padaryta užskaita. Pinigų iš V. G. negavo ir nepasisavino, nors pasirašė, kad pinigai gauti, kadangi buhalterė taip įformino dokumentus. V. G. jį apkalba sakydamas, jog perdavė jam 54708,96 Lt, tačiau raštiškai jis tokios užskaitos nėra patvirtinęs. Paliepdamas buhalterei apiforminti automobilio pardavimą, jai nesakė, kaip iš tiesų bus atsiskaitoma, nors galėjo pasakyti, jog V. G. nemokės pinigų. Pripažįsta savo klaidą dėl to, kad buhalterei nepasakė, jog reikia „buhalteriškai sudengti“, nežino, koks dokumentas buhalterijoje gali patvirtinti užskaitą. Tuo metu nežinojo, kad sąskaita faktūra nereikalinga. V. G. jį apkalba, tuo metu su juo buvo verslo partneriai ir nežinojo, jog taip išeis. Už automobilį „Volvo“ iš V. G. pinigų negavo, tai buvo užskaita už paskolą, tačiau pasakė buhalterei, kad reikia padaryti užskaitą, tai yra, jog paskola V. G. grąžinta automobiliu. Mano, kad buhalterė žinojo, kaip buhalterijoje reikia padaryti užskaitą.

Dėl jam pareikšto kaltinimo 2011-05-04 suklastojus kasos išlaidų orderį, nurodė, jog V. G. buvo grąžinta 17400 eurų, tai atitinka 60078,72 Lt. Pinigus pats perdavė V. G. pagal kasos išlaidų orderį, kurį išrašė buhalterė R. K., dalyvaujant D. S.. V. G. pinigus gavo, bet nepasirašė, kadangi tuo metu nebuvo buhalterės ir pinigų perdavimo metu kasos išlaidų orderis nebuvo išrašytas. Buvo nuspręsta, jog orderį V. G. pasirašys vėliau. Nors po to prašė V. G. pasirašyti, bet šis atsisakė pasirašyti. Nepamena, kada pirmą kartą po pinigų perdavimo prašė pasirašyti. Birželio mėnesį abu kartu važiavo į (duomenys neskelbtini), jų santykiai dar buvo draugiški. Visas asmenines skolas V. G. yra grąžinęs.

2012 m. sausio 20 d. iš S. V. nusipirko automobilį „Saviem“ pagal pirkimo-pardavimo sutartį už kainą, kurios šis automobilis buvo vertas, nors pradinė kaina buvo 40 000 Lt. Prieš pirkdamas automobilį apžiūrėjo, tačiau neprisimena, ar jis buvo praėjęs techninę apžiūrą. Šio automobilio nespėjo įforminti UAB „CB L.“ vardu dėl jo ligos, po pirkimo šis automobilis nebuvo eksploatuojamas.

Nesutinka su specialisto išvada, kad bendrovė dirbo nepelningai. 2010-08-01 paskolos iš UAB „L.“ neėmė, nežino, kodėl buhalterijoje pavaizduota kaip sutartis. Buvo nupirkti 4 automobilvežiai ir „L.“ vardu pasirašyti vekseliai, buvo nustatytas apmokėjimo grafikas. UAB „L.“ iš „CB L.” sumokėta pagal grafiką, jokių palūkanų nemokėjo. V. G. buvo UAB „L.“ savininkas ir pareikalavo, kad finansiniai įsipareigojimai būtų UAB „L.“ vardu. Kai pirko automobilvežius iš UAB „F.“, ši bendrovė buvo skolinga UAB „L.“, o skolą perėmė UAB „CB L.” ir išrašė vekselius. 2011 metais turėjo širdies priepuolį, o 2012 m. birželio mėnesį jį ištiko infarktas, įmonės veikla buvo sustabdyta, nebuvo kam ja rūpintis.

2011 m. pirko perparduoti autobusus iš (duomenys neskelbtini), per tris kartus sumokėjo avansą – 35 000 eurų, tačiau (duomenys neskelbtini) atstovai neįvykdė sutarties, o 2012-05-03, iškėlus bankroto bylą, buvo atimta galimybė reikalauti sutarties vykdymo, nes siekiant tolimesnio sutarties vykdymo reikėjo nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini), apžiūrėti autobusus ir, jeigu atitinka sąlygas, sumokėti likusią sumą. Šios sumos nurašyti į išlaidas buhalterei nesakė.

Dėl medžiagų nurašymo gali paaiškinti, kad keletą kartų jų bendrovėje buvo įvykdytos vagystės, kurių metu metalo vagys iškomplektavo keltuvą, ratų montavimo stakles, todėl buvo sudaryta komisija ir nebetinkami agregatai nurašyti. Nurašytos medžiagos nebuvo išvežtos į metalo laužą ir liko sandėlyje, vėliau buvo išvogtos.

Mainų sutartimi buvo pirktas autobusas iš (duomenys neskelbtini) autobusų parko, kadangi jis nebuvo tinkamas eksploatacijai, nurašė į metalo laužą, todėl jiems buvo pelninga atiduoti į metalo laužą neatlygintinai. Autobusą „Man“ pardavė už 10 000 eurų (duomenys neskelbtini) autobusų parkui, o pirko už 4000 eurų. Norint parduoti, reikėjo daryti keitimą, nes jie pirkti negalėjo, o keisti galėjo. Bendrovė „CB L.“ iš šios sutarties uždirbo 4000 eurų.

Iš UAB „Šiaulių techninių apžiūrų centro“ rašto matyti, kad apie transporto priemonę „Saviem SGM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacijos Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros atlikimą informacinėje sistemos bazėje duomenų nerasta (5 t., 34 b. l.).

Iš UAB „Šiaulių techninių apžiūrų centro“ rašto matyti, kad apie transporto priemonę „Saviem SGM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacijos Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros atlikimą informacinėje sistemos bazėje duomenų nerasta. Informacija kaupiama nuo 2006 metų sausio 1 d. (6 t., 3 b. l.).

Iš Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ rašto matyti, kad transporto priemonei „Saviem SGM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacijos Nr. (duomenys neskelbtini), privalomoji techninė apžiūra buvo atlikta 2005 m. rugsėjo 9 d. ir galiojo iki 2006 m. rugsėjo 9 d. Nuo 2005 m. transporto priemonė techninei apžiūrai buvo pateikta vieną kartą. (6 t., 4 b. l.).

Iš transporto pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad S. V. pardavė transporto priemonę „Saviem SGM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacijos Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „CB L.“ direktoriui R. B. (5 t., 29 b. l.).

Liudytojas S. V. parodė, kad maždaug 2001 metais jis įsigijo krovininį automobilį „Saviem SG 4M“ už 17000 Lt, jis buvo netvarkingas, todėl jį remontavo, pats remontavo variklį. Neprisimena, kokio galingumo ir kokio litražo variklis, remontas kainavo apie 10000 Lt. Po remonto tą automobilį naudojo ketverius metus. Kadangi nustojo ūkininkauti, automobilis stovėjo nenaudojamas penkerius metus, o jį pamatęs R. B. sugalvojo pirkti, nors jis jokių skelbimų nerašė, kad nori parduoti. Vaikai internete pažiūrėjo ir pasakė, kad už tokį automobilį galima prašyti 40000 Lt, tačiau R. B. nusiderėjo ir už jį sumokėjo 36000 Lt, pardavė su galiojančia technine apžiūra.

Liudytojas E. M. parodė, jog 2008 ar 2009 metais (duomenys neskelbtini) turguje įsigijo miškavežio manipuliatorių su priedais, be dokumentų, už viską sumokėjo apie 25 000 Lt. Po įsigijimo jį tvarkė, todėl kaina išaugo, be to, jis norėjo dar ir uždirbti. Šį manipuliatorių jis 2011 m. vasarą perdavė R. B. ir sutarė, jeigu jam tiks, tai tada ir nupirks. Kadangi jam tiko, 2012 m. sausio mėnesį jam R. B. sumokėjo 49 000 Lt. Nemano, kad toks agregatas rinkoje kainuoja tik 9000 Lt, nes jam sakė, jog jo pirktas miškavežio manipuliatorius yra vokiečių gamybos.

2014-01-17 kaip liudytojas apklaustas R. D. parodė, kad 2012 metų sausio mėnesį R. B. pasiūlė jam parduoti prikabinamą ekskavatorių (keltuvą). Iš kur R. B. sužinojo, kad jis turi tokį ekskavatorių, nežino, nes niekur nesiskelbė apie pardavimą. Šį ekskavatorių jis pirko už 8000 eurų. Nors tą agregatą vadina ekskavatoriumi, tačiau jis yra prikabinamas mechanizmas ir kabinamas prie bet kokio traktoriaus. Ekskavatoriaus įsigijimo dokumentus pateikė (duomenys neskelbtini) apylinkės teismui, kuriame yra nagrinėjamas civilinis ieškinys. R. B. prieš sandorį netikrino to agregato ir patikėjo R. B. žodžiu, kad veikiantis. Su R. B. sutarė kainą – 38500 Lt, nors jis norėjo 40000 Lt. Nesutinka su nuomone, kad šis agregatas vertas 8000 Lt.

Liudytojas Z. T. parodė, kad jis yra UAB „L. ir K.“ direktorius ir kilnojamojo turto vertintojas, stažas daugiau nei 15 metų. Jis įvertino bankroto administratoriaus prašomą turtą: automobilį „Saviem SG 4M“, miškavežio manipuliatorių ir prikabinamą ekskavatorių, kurio pavadinimas paimtas vadovaujantis pirkimo pardavimo sutartimi. Kadangi manė, jog prikabinamas ekskavatorius veikė, todėl vertino ne kaip metalo laužą. Kadangi nerasta jokių identifikavimo duomenų, todėl negalėjo nustatyti jo keliamosios galios, nors jo pagrindinė funkcija kaip ekskavatoriaus – kasti griovius. Nors prikabinamo ekskavatorius kaušas buvo numestas atskirai, jį priskyrė šiam ekskavatoriui. Tvirtina savo duotas išvadas dėl nurodyto kilnojamojo turto įvertinimo.

Liudytojas V. G. parodė, kad 2010 metų rudenį pas jį atvažiavo R. B. ir pasiūlė investuoti į jo bendrovę.UAB „CB L.“ akcijų pirkimo dieną, t. y. 2010-11-10, jis paskolino įmonei 30000 eurų, paskui dar 20000 eurų. Automobilį „Volvo XC90“ įsigijo už 54708,96 Lt dar prieš 23000 eurų paskolą. Surašė sutartį ir kasos pajamų orderį, tačiau jis pastebėjo klaidą ir po 2–3 savaičių perrašė kasos pajamų orderį. Apie skolos užskaitą kalbos nebuvo. Tik po bankroto bylos iškėlimo sužinojo, kad R. B. neįnešė tų pinigų į kasą. Už automobilį sumokėjo grynais UAB „CB L.“ direktoriui R. B.. Kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo, kai praėjo pirmų paskolų terminai. Apie 60 000 Lt paskolos gražinimą kalbos nebuvo, tokios paskolos jis negražino. Save laikė UAB „CB L.“ akcininku ir R. B. verslo partneriu. Pagal dvi sutartis su UAB „CB L.“ buvo 36 procentai metinių palūkanų, mano kad tai normalu. Pamatęs UAB „CB L.“ 2011 m. balansą sužinojo, kad įmonė dirbo pelningai. Mano, jog bankroto priežastis – pinigų pasisavinimas. R. B. jam mokėjo ir grynus pinigus, nes su juo turėjo reikalų užsienyje, jam pirkdavo užsienyje įvairių prekių, o (duomenys neskelbtini) R. B. jam grąžino pinigus kaip fizinis asmuo. R. B. yra skolinęs nedideles pinigų sumas parduotuvėse be jokių dokumentų.

Liudytoja R. K. parodė, kad UAB „CB L.“ dirbo nuo 2010-10-14 iki 2011-05-27 nepilnu darbo krūviu. Jos darbo metu įmonės finansinė būklė pagal dokumentus buvo normali, nors ir sunki ekonominė būklė, kaip ir visame versle. Ji kasininko funkcijų nevykdė. Dėl 2011-02-18 išrašyto kasos pajamų orderio prisimena tai, jog direktorius pasakė, kad sandoris neįvyko, o dokumentas sugadintas, todėl ji ir parašė pažymą apie šio dokumento sugadinimą, kad neįvyko sandoris, pinigai į kasą neįnešti. Neįvykusio sandorio suma buvo apie 55000 Lt dėl automobilio „Volvo“, pirkėjas – V. G., pardavėjas – UAB „CB L.“. R. B. jai neaiškino, kodėl neįvyko sandoris, o ji neklausė. Buhalterinę pažymą dėl kasos 2011-05-04 kasos išlaidų orderio, kur nėra gavėjo parašo, parašė ji, nes R. B. pasakė, kad V. G. atsisakė pasirašyti apie pinigų gavimą, o ji neskambino V. G. siekiant išsiaiškinti, nors kelis kartus sakiusi R. B., kad reikalingas kasos išlaidų orderyje gavėjo parašas. Supranta, jog įtraukdama į buhalterinę apskaitą padarė pažeidimą, tačiau parašė pažymą apie pinigų išmokėjimą paliepta R. B..

Liudytojas A. D. parodė, kad jis UAB „CB L.“ dirbo nuo įsikūrimo dienos su pertraukomis, dirbo tik po kelias valandas tvarkydamas buhalterinius dokumentus. Dirbo nuo 2011 m. liepos mėnesio iki bankroto bylos iškėlimo ir buvo atleistas bankroto administratoriaus 2012 m. birželio mėnesį. 35 000 eurų, kiek prisimena, R. B. mokėjo grynais, kada ir kaip, ar per kelis kartus, nežino, tačiau jis jokio pavedimo nedarė. Jam R. B. pasakė, kad sandorio nebegali tęsti ir nebegali šių pinigų reikalauti, nes buvo toks susitarimas, todėl 35 000 eurų (120000 Lt) avansinį įmokėjimą nurašė į sąnaudas, kurios reiškia patirtas išlaidas siekiant gauti pelną vykdant veiklą. Jis dalyvavo komisijoje ir pasirašė dėl įvairių medžiagų nurašymo, tačiau nurašytos medžiagos liko savo vietoje, jų niekur neišvežė. Žino, kad įmonėje buvo problemų dėl didelių akcininko V. G. procentų už paskolą. Mano, kad R. B. naiviai pasitikėjo V. G., nes prieš tai pelningai dirbusiai įmonei dėl paskolos pelnas mažėjo. Neprisimena, ar su R. B. aptarinėjo sunkvežimio „Saviem“, miško manipuliatoriaus, ekskavatoriaus pirkimus, nors kasos išlaidų orderius išrašė jis. R. B. ir jis žinojo apie nesumokėtus 117 000 Lt mokesčius valstybės biudžetui.

2013-03-20 specialisto išvadoje Nr. 5-4/24 konstatuojama, kad pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (2001-03-20 Nr. IX-216) 2 str. 8 d. nuostatas įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (galioja nuo 2008-07-01 pagal 2008-05-22 LR įstatymą Nr. X-1557). UAB „CB L.“ 2011-12-31 kreditorinis įsiskolinimas sudarė 271609,00 Lt, į balansą įrašyto pusės turto vertė sudarė 169760,00 Lt. Tyrimo metu įvertinus, kad iš visų į 2011 m. balansą įrašytų 271609,00 Lt įsipareigojimų pradelsti įsipareigojimai sudarė 216949,00 Lt ir 47189,00 Lt (216949,00-169760,00) viršijo pusę į 2011 m. balansą įrašyto turto vertės, konstatuota, kad UAB „CB L.“ 2011-12-31 buvo nemoki.

2011 m. įvyko sandoris tarp UAB „CB L.“ ut UAB „L.“ dėl 166873,82 Lt paskolos su 36717,08 Lt palūkanomis gavimo. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus nenustatyta, kad 166873,82 Lt paskola buvo panaudota UAB „CB L.“ veiklai vykdyti, o palūkanos, iš viso 36717,08 Lt, sumokėtos bendrovės UAB „CB L.“ lėšomis, todėl 36717,08 Lt suma sumažėjo bendrovės „CB L.“ galimybė atsiskaityti su kitais kreditoriais ir sumažėjo UAB „CB L.“ mokumas 2011 metais.

UAB „CB L.“, būdama nemoki ir neturėdama pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriais, 2012 m. sausio mėnesį keliskart didesne nei rinkos kaina įsigijo transporto priemones iš fizinių asmenų S. V., R. D. ir E. M., 2012 m. sausio mėnesį apmokėjo avansu 120848,00 Lt įmonei „AVLN-M.“ už autobusus, kai dėl nenustatytų priežasčių sandoris neįvyko bei 2012 m. sausio–vasario mėnesiais nurašė iš viso už 25993,28 Lt vertės turto.

UAB „CB L.” kreditoriai prarado dalį turto, t. y. 103100,00 Lt piniginių lėšų, kurios sumažėjo dėl UAB „CB L.“ 2012 m. vykdytų transporto priemonių įsigijimo sandorių žymiai didesne nei rinkos verte, prarado 120848,00 Lt piniginių lėšų, kurios sumažėjo dėl 2012 m. sausio mėnesio 120848,00 Lt avanso apmokėjimo įmonei „AVLN-M.“ už autobusus bei kreditoriai prarado dalį turto bendroje turto masėje, bendras turtas sumažėjo dėl UAB „CB L.“ 2012 m. sausio–vasario mėnesiais nurašyto iš viso už 25993,28 Lt vertės turto.

Taip pat konstatuojama, kad UAB „CB L.“ tvarkydama buhalterinę apskaitą nevykdė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų (2001-11-06 Nr. IX - 574):

12 str. 1 d. nuostatų, nurodančių, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu ir 6 str. 2 d. nuostatų, nurodančių, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, nes: 2011 m. buhalterinę apskaitą įrašė 60078,72 Lt paskolos grąžinimą V. G., kai pinigų gavimas 2011-05-04 kasos išlaidų orderyje Nr. 12 nepatvirtintas pinigų gavėjo parašu, V. G. nurodė, kad 60078,72 Lt negavo.12 str. 4 d. nuostatų, nurodančių, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė, ir 6 str. 2 d. nuostatų, nurodančių, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, nes į 2011 buhalterinę apskaitą neįrašė 2011-02-18 kasos pajamų orderio (duomenys neskelbtini) Nr. 3, kuriame nurodyta, kad iš V. G. priimta 54708,96 Lt,19 str. 1 d. nuostatų, nurodančių, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, nes neišsaugojo 2011-02-18 kasos pajamų orderio (duomenys neskelbtini) Nr. 3, kuriame nurodyta, kad iš V. G. priimta 54708,96 Lt.

Todėl specialisto išvadoje konstatuojama, kad dėl UAB „CB L.“ į 2011 m buhalterinę apskaitą įrašytos neįvykusios 60078,72 Lt išmokėjimo V. G. ūkinės operacijos, dėl neišsaugoto ir į buhalterinę apskaitą neįrašyto 2011-02-18 kasos pajamų orderio (duomenys neskelbtini) Nr. 3, kuriame nurodyta, kad iš V. G. priimta 54708,96 Lt, tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti UAB „CB L.” 2011 metų turto ir įsipareigojimų dydžio (3 t. 38–59 b. l.).

Pagal 2012-01-13 kasos išlaidų orderį Nr. 2 išmokėta R. B. 51792 Lt avansu už prekes skirtas perparduoti (autobusas).

Pagal 2012-01-17 kasos išlaidų orderį Nr. 4 išmokėta R. B. 34528 Lt avansu už prekes skirtas perparduoti (autobusas).

Pagal 2012-01-19 kasos išlaidų orderį Nr. 5 išmokėta R. B. 34528 Lt avansu už prekes skirtas perparduoti (autobusas).

„AVLN-M.“ patvirtino gavusi nurodytą sumą, o UAB „CB L.“ neįvykus sandoriui avansinį mokėjimą perkėlė į išlaidas (3 t. 96–104 b. l.).

2011-05-04 kasos išlaidų orderyje Nr. 12 nurodoma, kad UAB „CB L.“ išmoka V. G. 60078,72 Lt. Kasos išlaidų orderyje nėra gavėjo parašo (3 t. 75 b. l.).

2011-02-18 kasos pajamų orderis Nr. 3, pagal kurį UAB „CB L.“ priėmė 54708,96 Lt iš V. G., nurodytas kaip sugadintas. (3 t. 78 b. l.).

Pagal 2012-01-04 ir 2012-02-03 medžiagų nurašymo aktus nurašytas UAB „CB L.“ 25933,58 Lt vertės turtas (3 t., 113–114 b. l.).

2013-05-30 transporto priemonės rinkos vertės nustatymo išvadoje reg. Nr. 13-014/T nurodoma, kad transporto priemonės „Saviem SG4M“ vertinimo dieną, t. y. 2013-04-22 ir 2012-01-20, rinkos vertė – 3500 Lt (2 t., 60 b. l.).

2013-05-30 miškavežio manipuliatoriaus rinkos vertės nustatymo išvadoje reg. Nr. 13-016/T nurodoma, kad miškavežio manipuliatoriaus vertinimo dieną, t. y. 2013-04-22 ir 2012-01-24, rinkos vertė – 9000 Lt (2 t., 79 b. l.).

2013-05-30 prikabinamo ekskavatoriaus rinkos vertės nustatymo išvadoje reg. Nr. 13-017/T nurodoma, kad prikabinamo ekskavatoriaus vertinimo dieną, t. y. 2013-04-22 ir 2012-01-27, rinkos vertė – 8000 Lt (2 t., 97 b. l.).

Iš taikos sutarties (5 t., 35 b. l. – teismo nutartis, 5 t., 37–38 b. l.) matyti, kad 2010-11-10 R. B. sutinka dalimis grąžinti V. G. 30 000 Lt skolą, tačiau iš antstolės pažymos matyti, kad skola buvo išieškota tik pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą 2012-11-22 .

BUAB „CB L.“ bankroto administratorius UAB „A.“ pateikė UAB „CB L.“ kreditorių sąrašą (3 t., 176–185 b. l.).

Dėl turto pasisavinimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Ši norma numato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Be to, padarius šias veikas, būtinos pasekmės – dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Be objektyviųjų veikos požymių, nustatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, būtini ir subjektyvieji – tiesioginė tyčia asmens veikoje, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad jo atliekami straipsnio dispozicijoje aprašyti veiksmai yra neteisėti, ir norėti juos atlikti.

Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (BAĮ 2 straipsnio 5 punktas). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal įstatymą apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (BAĮ 2 straipsnio 1 punktas).

Nors kaltinamasis R. B. neprisipažino pasisavinęs 60078,72 Lt ir apgaulingai tvarkęs UAB „CB L.“ buhalterinę apskaitą, jo kaltė įrodyta liudytojų V. G. ir R. K. parodymais, specialisto išvadomis. Kaltinamasis nurodė, kad iš UAB „CB L.“ kasos paėmė 60078,72 Lt pagal buhalterės išrašytą kasos išlaidų orderį ir šiuos pinigus perdavė V. G., tačiau V. G. atsisakęs pasirašyti. Teismas atmeta tokius kaltinamojo parodymus, nes jie prieštarauja liudytojo V. G. parodymams, kai jis nurodė, jog apie tokį kasos išlaidų orderį sužinojo tik iškėlus bankroto bylą, nurodė, kad R. B. jam neperdavė 60078,72 Lt kaip dalinio skolos grąžinimo. Teismas kaltinamojo parodymus vertina kaip gynybinę versiją siekiant išvengti atsakomybės už padarytą sunkų nusikaltimą ir kaip prieštaraujančius elementariai ūkinei tvarkai bei logikai, nes UAB „CB L.“ direktorius, eidamas ir šios įmonės kasininko pareigas, žinojo ir suprato tokių finansinių dokumentų forminimo tvarką, kad perduodant bendrovės pinigus reikalingas gavėjo parašas, tačiau, nežiūrint į tai, jo nurodymu ši neįvykusi operacija buvo įtraukta į buhalterinę apskaitą, tai yra apie tariamai grąžintą paskolos dalį: 60078,72 Lt V. G. be gavėjo parašo. Nors buhalterė R. K. nurodė ne kartą priminusi kaltinamajam apie pinigų gavėjo parašo būtinybę, kaltinamasis nesiėmė jokių veiksmų siekiant išspręsti tariamai kilusią problemą dėl parašo trūkumo. Kaltinamojo parodymus, kad jis skambinęs ir prašęs V. G. pasirašyti, o vėliau supratęs jog V. G. nepasirašys, teismas atmeta, nes jie prieštarauja ne tik liudytojo V. G. parodymams bet ir elementariam gyvenimiškos situacijos vertinimui, tai yra didelės vertės svetimo turto perdavimas be šio fakto patvirtinimo savaime įpareigoja tokį subjektą veikti operatyviai – kreiptis į ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir t. t. Byloje nėra jokių duomenų, o pats kaltinamasis R. B. taip pat nenurodė, kad būtų ėmęsis kokių nors neatidėliotinų veiksmų tariamai susidariusiai situacijai pakeisti. Tą pačią dieną surašyta buhalterinė pažyma nepateisina svetimų pinigų perdavimo (3 t., 81 b. l). Be to, šioje pažymoje nurodyta, kad buhalterė dirbdama nepilną darbo dieną išvyko į namus, todėl nedalyvavo išmokant pinigus V. G. 2011-05-18. Vien pažymos surašymas tos pačios dienos data kaip ir kasos išlaidų orderio prieštarauja buhalterės pasirašytai pažymos datai, tuo labiau, kad ji negali nei patvirtinti, nei paneigti pinigų perdavimą V. G., nes, kaip nurodė buhalterė R. K. pažymoje bei apklausiama teisme, ji nedalyvavo pinigų perdavime. Šiuo atveju liudytojo ir UAB „CB L.“ akcininko iniciatyva 2012-05-03 (4 t., 64–65 b. l.) buvo iškelta bankroto byla, kurios metu liudytojas V. G. ir sužinojo apie tariamą jam paskolos sugrąžinimą.

Dėl BK 184 straipsnio 2 dalies taikymo

Pagal BK 184 straipsnį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, dėl kurio kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Svetimo turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą (ar jo žinioje esantį) turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 184 straipsnio 2 dalį kyla tada, kai kaltininkas iššvaisto didelės vertės, t. y. kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. (BK 190 straipsnis), turtą (ar turtinę teisę).

Konkrečiu atveju blogas įmonės valdymas pasireiškė akivaizdžiai nenaudingų ir įmonės tikslams prieštaraujančių pirkimo sutarčių sudarinėjimu. Iš byloje esančių pirkimo-pardavimo sutarčių matyti, kad per labai trumpą laikotarpį – nuo 2011-12-21 iki 2012-01-27 kaltinamasis R. B. sudarė UAB „CB L.“ nenaudingas keturias 244448 Lt vertės sutartis, tai yra daug didesne rinkos kaina nupirko krovininį automobilį „Saviem SG 4M“, miškavežio manipuliatorių, prikabinamą ekskavatorių. Iš Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos rašto matyti, kad transporto priemonei „Saviem SGM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacijos Nr. (duomenys neskelbtini), privalomoji techninė apžiūra buvo atlikta 2005 m. rugsėjo 9 d. ir galiojo iki 2006 m. rugsėjo 9 d. Nuo 2005 m. transporto priemonė į techninę apžiūrą buvo pateikta vieną kartą (6 t., b. l. 4), o automobilis net neperregistruotas (5 t., 30 b. l. ). Teismas remiasi kilnojamojo turto vertintojo Z. T. duotomis išvadomis dėl krovininio automobilio „Saviem SG 4M“ vertės, nes iš dalies jo neatitiktį rinkos vertei iliustruoja ta aplinkybė, kad šio automobilio, nupirkto 2012 metais, privalomoji techninė apžiūra galiojo tik iki 2006 metų. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog krovininis automobilis „Saviem SG 4M“ nebuvo skubiai reikalingas įmonei, tuo labiau, kad jis dėl techninės būklės negalėjo būti eksploatuojamas. Teismas remiasi turto vertintojo parodymais ir dėl miškavežio manipuliatoriaus, prikabinamo ekskavatoriaus rinkos vertės nustatymo, nes teismas neturi pagrindo netikėti turto vertintojo išvadomis, kadangi išvadą jis teikė išanalizavęs rinkoje esančių tapačių priemonių vertes.

Teismas nustatė, kad kaltinamasis neapžiūrėjęs perkamų autobusų, neturėdamas finansinių galimybių už du autobusus sumokėti 604 240,00 Lt, 2011-12-21 pervedė užsienio firmai „AVLN- M.“ 120 848 Lt avansą be sutarties. Nors kaltinamasis nurodė, kad sudarė sutartį dėl autobusų pirkimo ir žodžiu sutarė, kad, jeigu nesumokės visos sumos, neteks teisės susigrąžinti avansą, teismas atkreipia dėmesį į tai, ką patvirtino ir specialistė – kaltinamasis pervedė avansą už autobusus nepasirašęs jokios sutarties, o tik esant „AVLN-M.“ mokestiniam reikalavimui. Be to, kaltinamasis nurodė, kad mokant avansą už nežinomus autobusus, tikslas buvo juos perparduoti suradus pirkėjus, kurie ir būtų sumokėję likusią sumą, nors pripažino, kad nebuvo sudaręs jokių sutarčių su galimais pirkėjais ir apskritai nežinojo potencialių pirkėjų.

Tokie kaltinamojo veiksmai – tris kartus važiuodamas į (duomenys neskelbtini) ir nuveždamas pinigus, be sutarties sumokėdamas avansą už autobusus, kurių net nebuvo, neturint finansinės galimybės pačiai bendrovei sumokėti likusią sumą, nesudarius sutarčių su galimais autobusų pirkėjais, parodo atsainų kaltinamojo požiūrį vykdant bendrovės verslą. Daryti tokią išvadą leidžia ta aplinkybė, jog, kaip nurodė kaltinamasis, tik pervedus avansą, „AVLN-M.“ firmos atstovai turėjo surasti kaltinamąjį R. B. dominančius autobusus. Kaltinamasis nurodė, kad autobusai iki bankroto bylos iškėlimo nebuvo surasti, ir jokios informacijos apie autobusų suradimą ar derybų dėl jų pirkimo kaltinamasis nepateikė.

Iš specialistės išvados matyti, kad UAB „CB L.“ 2011-12-31 buvo nemoki, o avansą 120 000 Lt sumokėjo 2012 sausio 13–19 dienomis. Po šios įmokos R. B. neatliko jokių veiksmų, kurie rodytų kaltinamojo ketinimus įgyti autobusus ar susigrąžinti sumokėtą avansą.

Nors kaltinamasis neigia ėmęs paskolą iš UAB „L.“ ir mokėjęs palūkanas, tačiau teismas atmeta tokius kaltinamojo parodymus ir remiasi specialistės parodymais, nes jos išvadą dėl paskolos, palūkanų mokėjimo, bei tai, kad paskola nebuvo panaudota bendrovės veikloje, patvirtina buhalteriniai dokumentai, paimti iš UAB „CB L.“.

Iš specialistės išvados Nr. 5-4/24 matyti, jog UAB „CB L.“ 2011 m. sandoris su UAB „L.“ dėl 166873,82 Lt paskolos su 36717,08 Lt palūkanomis gavimo yra nenaudingas UAB „CB L.”, nes pagal tyrimui pateiktus dokumentus nenustatyta, kad 166873,82 Lt paskola buvo panaudota UAB „CB L.“ veiklai vykdyti, o palūkanos, iš viso 36717,08 Lt, sumokėtos UAB „CB L.“ lėšomis, dėl to 36717,08 Lt suma sumažėjo bendrovės „CB L.“ galimybė atsiskaityti su kitais kreditoriais ir sumažėjo UAB „CB L.“ mokumas 2011 metais. Nors kaltinamasis neigia ėmęs bendrovei paskolą iš UAB „L.“, teismas tokius parodymus atmeta, nes buhalteriniai dokumentai patvirtina buvusią paskolą, mokėtas palūkanas bei paskolos nepanaudojimą UAB „CB L.“ versle.

Visa ši R. B. veikla akivaizdžiai buvo nenaudinga UAB „CB L.“, priešinga įmonės interesams bei prieštaraujanti elementariems sąžiningo ūkininkavimo principams. Kaltinamasis R. B. savo kaltės nepripažįsta ir nurodo ne blogą ūkininkavimą, o kitą priežastį: dėl to, kad priėmė kaip akcininką į bendrovę V. G.. Vis dėlto, kaip neturinčius objektyvaus pagrindo, teismas atmeta kaltinamojo teiginius, kad krovininis automobilis „Saviem SG 4M“, miškavežio manipuliatorius, prikabinamas ekskavatorius buvo reikalingi įmonei ir pirkti už rinkos vertę. Teismas daro išvadą, kad R. B. ne tik neefektyviai naudojo bendrovės veiklos metu sukauptą turtą, bet iššvaistė svetimą didelės 110 493,82 Eur (381 513,08 Lt) vertės UAB „CB L.“ turtą, todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti ir pagal LR BK 184 str. 2 d.

Dėl nusikalstamo bankroto

R. B. buvo kaltinamas ir tuo, kad būdamas UAB „CB L.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu: (duomenys neskelbtini) k.) akcininkas ir direktorius, pagal UAB „CB L.“ įstatų, įregistruotų 2009 m. spalio 7 d. Juridinių asmenų registre, 5.29.2 straipsnį turėdamas teisę veikti bendrovės vardu ir vienasmeniškai sudaryti visus bendrovės sandorius, pažeisdamas UAB „CB L.“ įstatų 5.3 straipsnio ir 2000 m. liepos 13 d. Nr. VIII-1835 Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalies nuostatas, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, sąmoningai blogai valdė įmonę ir nulėmė Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartimi iškeltą bankrotą, t. y. 2011–2012 metais bendrovei esant sunkios ekonominės padėties, o būtent, 2011 m. gruodžio 31 d. turint 271609,00 Lt kreditorinį įsiskolinimą, o tai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, ir pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (2001-03-20 Nr. IX-216) 2 str. 8 d. nuostatas UAB „CB L.“ jau esant nemokiai, sudarė sandorius, kurie bendrovei buvo akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi, būdamas materialiai atsakingas už bendrovės turtą, pasinaudodamas užimamų pareigų jam suteikta teise disponuoti bendrovės turtu bei duoti nurodymus pavaldiniams dėl bendrovės turto panaudojimo, iššvaistė svetimą didelės vertės UAB „CB L.“ turtą, o būtent:

2010-08-01) sudaryta paskolos sutartis (be numerio) tarp UAB „L.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu: (duomenys neskelbtini)) ir UAB „CB L.“ dėl 58964 eurų paskolos suteikimo UAB „CB L.“, ši paskola nebuvo panaudota UAB ,,CB L.“ veikloje, tačiau pagal šią sutartį 2010 m. rugpjūčio–gruodžio mėnesiais UAB „L.“ išmokėta UAB „CB L.“ lėšomis 17802,64 Lt palūkanų ir 2011 metų sausio–spalio mėnesiais UAB „L.“ išmokėta UAB „CB L.” lėšomis 18914,44 Lt palūkanų, iš viso 36717,08 Lt palūkanų;

Remiantis 2012-01-20 transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartimi, už 1970 m. gamybos sunkvežimį „Saviem SG 4M“, kurio rinkos vertė 2012 m. sausio 20 dieną pagal 2013-05-30 transporto priemonės vertės nustatymo išvadą reg. Nr. 13-014/T yra 3500 litų, pagal 2012-01-21 kasos išlaidų orderį Nr. 6 S. V. išmokėjo 36000,00 Lt;

remiantis 2012-01-24 miškavežio manipuliatoriaus pirkimo-pardavimo sutartimi už miškavežio manipuliatorių, kurio rinkos vertė 2012 m. sausio 24 dieną pagal 2013-05-30 transporto priemonės vertės nustatymo išvadą reg. Nr. 13-016/T yra 9000 litų, pagal 2012-01-24 kasos išlaidų orderį Nr.7 E. M. išmokėjo 49100,00 Lt;

remiantis 2012-01-27 prikabinamo ekskavatoriaus pirkimo-pardavimo sutartimi už prikabinamą ekskavatorių, kurio rinkos vertė 2012 m. sausio 27 dieną pagal 2013-05-30 transporto priemonės vertės nustatymo išvadą reg. Nr. 13-017/T yra 8000 litų, pagal 2012-01-30 kasos išlaidų orderį Nr.8 R. D. išmokėjo 38500,00 Lt;

remiantis 2011-12-21 įmonės „AVLN-M.“ išrašyta sąskaita (užsakymo) Nr. 240308/103 d dėl dviejų autobusų „Setra“ pardavimo UAB „CB L.“ išmokėjo įmonei „AVLN- M.“ 120848 Lt avanso, o, sandoriui neįvykus, avansinį mokėjimą įmonei „AVLN-M.“ perkėlė į išlaidas, dėl to padarė kreditoriams turtinę žalą: Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)) 1566,16 Lt, VĮ Turto bankui (įmonės kodas 112021042, buveinės adresas: Vilnius, Kęstučio g. 45) 117039,21 Lt, Raseinių rajono savivaldybės administracijai (įmonės kodas 288740810, buveinės adresas: Raseiniai, V. Kudirkos g. 5) 70,67 Lt, L. K. (gimusiam (duomenys neskelbtini) metais) 42000 Lt, V. G. (gimusiam (duomenys neskelbtini) metais) 473839,86 litų, iš viso 592445,23 Lt didelės turtinės žalos.

Taikant BK 209 straipsnį, turi būti nustatyti objektyvieji veikos (sąmoningas blogas įmonės valdymas), jos padarinių (bankrotas, didelė žala kreditoriams) ir priežastinio ryšio požymiai. Blogas įmonės valdymas gali pasireikšti tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu. Tai gali būti per didelis išlaidumas, kai kaltininkui valdant įmonę, išlaidos viršija pajamas, rizikingų finansinių operacijų atlikimas dėl kurio prarandamos prekių ar paslaugų rinkos. Blogas įmonės valdymas – tai neefektyvus, nerentabilus, nuostolingas ūkininkavimas. Tokio ūkininkavimo natūralūs padariniai – nuostoliai, nemokumas, dalykinės reputacijos kritimas ir pan. Blogai ūkininkauja tas, kuris blogai organizuoja įmonės darbą, įsitraukia į nuostolingus sandorius, nepagrįstai rizikuoja rinkoje, nesilaiko sutarčių sąlygų, dėl to patraukiamas civilinėn atsakomybėn, blogai tvarko apskaitą ar netvarkingai moka mokesčius. Pažymėtina tai, kad blogo įmonės valdymo pagrindą sudaro įmonės interesų nepaisymas, atsakingų asmenų nuosavų interesų iškėlimas aukščiau įmonės interesų. Šios nusikalstamos veikos neteisėtumas pasireiškia tuo, kad skolininkas nesilaiko įstatymo nustatytos tvarkos užtikrindamas kreditorių reikalavimus. Baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą bankrotą siejama su tokios veikos mastu, jos padarymo būdu, padariniais, veikos tikslais ir motyvais. Tad pagal BK 209 straipsnį žalos kreditoriams turinį sudaro dėl prievolių neįvykdymo atsiradę tiesioginiai turtiniai praradimai, taip pat negautos pajamos. Apie žalą kreditoriams galima kalbėti tik tada, kai tampa aišku, kad bankroto procedūrų metu neįmanoma visiškai kompensuoti dėl prievolių neįvykdymo atsiradusios žalos. Kaltininko įmonės bankrotas yra tik tarpinis padarinys, nes dėl blogo valdymo atsiradusi bankroto būsena turi būti kreditoriams padaromos didelės turtinės žalos priežastis. Priežastingumas šiame nusikaltime reiškia, kad bankrotą ir atitinkamą žalą kreditoriams nulėmė būtent blogas įmonės valdymas, o ne objektyvios aplinkybės. Nusikalstamo bankroto normos dispozicija sukoncentruota taip, kad pati savaime suponuoja tyčinės kaltės buvimą asmens veikoje – tas, kas sąmoningai blogai valdydamas..., kitaip tariant, tyčia. Teismas jau padarė išvadą, kad R. B. blogai valdė įmonę, švaistė įmonės turtą, tačiau sprendžiant klausimą dėl atsakomybės už padarytą tyčinį bankrotą, to nepakanka. Įrodinėjant kaltės klausimą, turi būti nustatyta, kad asmuo, turintis įgalinimų valdyti įmonę, veikė tyčia, t. y. suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia).

Iš Šiaulių apygardos teismo nutarčių matyti, kad 2012-05-03 UAB „CB L.“ iškelta bankroto byla (4 t., 64–65 b. l.) ir patvirtinti kreditorių reikalavimai.

Iš bankroto byloje esančios Šiaulių apygardos 2015 m. rugpjūčio 11 d. teismo nutarties matyti, kad bankroto byloje jos nagrinėjimo terminas pratęstas iki 2016 m. rugpjūčio 11 d. bankroto administratoriaus A. M. prašymu dėl to, kad UAB „CB L.“ turi jai priklausančio neparduoto ir kreditoriams neperduoto įmonės turto (2 t., 106-107 b. l.), civilinė byla Nr. B2-109-569/2015).

Kadangi iš Šiaulių apygardos 2015 m. rugpjūčio 11 d. teismo nutarties matyti, jog bankroto procedūros nebaigtos: neparduotas ir neperduotas kreditoriams turtas, nėra galimybės nustatyti kreditoriams padarytos žalos dydžio. Kaltinamasis nurodė, kad daug verslo sumanymų jis negalėjo realizuoti dėl ligos. Analizuojant priežastingumą šiame nusikaltime būtina atsižvelgti į tai, kad bankrotą ir atitinkamą žalą kreditoriams nulėmė ne vien blogas įmonės valdymas, bet ir objektyvios aplinkybės. Iš bylos medžiagos matyti kad 2012-03-06 kaltinamasis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centrą dėl sveikatos sutrikimų – skausmo krūtinės srityje, o 2012-06-16 kaltinamąjį R. B. ištiko miokardo infarktas (4 t., 162–163 b. l.). Teismas kaltinamojo R. B. sveikatos sutrikimą vertina kaip svarbią aplinkybę, turėjusią reikšmės kilti UAB „CB L.“ bankrotui, o tai reiškia, kad byloje nėra pagrindo teigti, kad kaltinamasis R. B. sąmoningai blogai valdė įmonę ir nulėmė Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartimi iškeltą bankrotą. Bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai savaime nepatvirtina tokių reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo, o kaltinimas dėl kreditoriams padarytos 592445,23 Lt didelės turtinės žalos nepagrįstas kaltinamajame akte esančiais įrodymais. Vien kreditorių reikalavimų patvirtinimas UAB „CB L.“ bankroto byloje negali būti laikomas neginčijamu įrodymu baudžiamojoje byloje sprendžiant tyčinio bankroto klausimą. R. B. pagal BK 209 str. išteisintinas jo veikoje nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. B. buvo kaltinamas ir tuo, kad pagal 2012 m. sausio 4 d. medžiagų nurašymo aktą Nr. 1 nurašė 2012 m. sausio mėn. 19099,44 Lt vertės turto ir pagal 2012 m. vasario 3 d. medžiagų nurašymo aktą Nr. 2 nurašė 2012 m. vasario mėn. 6834,14 Lt vertės turto, iš viso nurašė 25993,28 Lt vertės turto, taip UAB ,,CB L.” kreditoriai prarado dalį turto bendroje turto masėje.

Kaltinime konstatuota, jog R. B. nurašė pagal medžiagų nurašymo aktus 25993,28 Lt vertės turto, ir kad kreditoriai prarado dalį turto bendroje turto masėje, tačiau kaltinime nenurodyta, kad kaltinamasis nurašydamas turtą atliko kokius nors neteisėtus veiksmus ar pažeidė kokią nors medžiagų nurašymo nustatytą tvarką. Įvairios medžiagos dėl tam tikrų priežasčių nurašytos ir, savaime suprantama, sumažėjo bendrovės turtas, tačiau net pačiame kaltinime nenurodyti kokie nors neteisėti ar nusikalstami R. B. veiksmai. Iš bylos medžiagos matyti, kad medžiagų nurašymo aktus patvirtino R. B., o komisijos nariai buvo UAB ,,CB L.“ darbuotojai R. V. ir buhalteris A. D. (3 t.,113–114 b. l.). Medžiagų nurašymo teisėtumas nepaneigtas bylos medžiaga, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad kaltinamasis patvirtindamas komisijos narių aktus dėl medžiagų nurašymo elgėsi nusikalstamai. Ši R. B. inkriminuota dalis šalinama iš kaltinimo.

R. B. buvo kaltinamas ir tuo, kad tiksliai nenustatytu ikiteisminio tyrimo metu, tačiau ne vėliau kaip 2011-02-18, suklastojo 2011-02-18 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 3, kuriuo priimta iš V. G. 54708,96 litai už parduotą automobilį „Volvo XC90“ pagal 2011-02-18 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0003, jį perbraukiant ir užrašant „Sugadintas“, nurodant datą „2011.02.18“ ir pasirašant bei šios ūkinės operacijos neįtraukiant į UAB „CB L.“ buhalterinę apskaitą, taip pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „CB L.“ turtą – pinigines lėšas, V. G. sumokėtus 54708,96 Lt.

Kaltinamasis pripažįsta, jog pardavė V. G., o V. G. patvirtina pirkęs automobilį „Volvo XC 90“ iš UAB „CB L.“ už 54708,96 Lt, tačiau kaltinamasis teigia, jog V. G. pinigų nesumokėjo, nes pasirašęs PVM sąskaitoje faktūroje V. G. persigalvojo, ir nutarė, jog už automobilį atsiskaitys atliekant įskaitymą pagal V. G. paskolos sutartį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis ir V. G. intensyviai bendravo sprendžiant bendrovės verslo klausimus. V. G. buvo AB „L.“ direktorius, o kaltinamasis R. B. UAB „CB L.“ direktorius, juos siejo įvairūs bendri projektai, verslo ryšiai, V. G. skolino kaltinamajam pinigus kaip fizinis asmuo, bei V. G. vadovaujama UAB „L.“, kaip juridinis asmuo, skolino pinigus kaltinamojo vadovaujamai UAB „CB L.“. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp jų anksčiau buvo kilę civiliniai ginčai, kurie buvo nagrinėjami teisme, tačiau po to jie vėl bendravo, juos ir toliau siejo verslo reikalai (5 t., 35–38 b. l.). Tarp kaltinamojo ir liudytojo V. G. susiklostė sudėtingi ir painūs verslo santykiai, nesutarimai dėl įvairių sandorių, todėl byloje surinkta medžiaga neduoda pakankamo pagrindo teigti, kad V. G. pagal pirkimo-pardavimo sutartį įgijęs automobilį „Volvo XC90“ sumokėjo 54708,96 Lt R. B.. Vadinasi, byloje nepaneigtas kaltinamojo R. B. teiginys, kad su V. G. sutarė padaryti užskaitą, mažinant automobilio verte V. G. suteiktą paskolą.

Specialistė D. B. teisme nurodė, kad vertinant byloje pateiktus finansinius dokumentus negalima daryti kategoriškos išvados, nes tokia užskaita galima ir neprieštarauja buhalterinės apskaitos įstatymui, tačiau turėjo būti išreikšta abiejų sandorio dalyvių valia raštu. Be to, specialistės išvadoje nurodyta, kad 2011 m. kovo mėn. buhalterinėje apskaitoje atlikta užskaita, tai yra 54708,96 Lt suma sumažinta paskola V. G. ir ta pačia suma sumažinta V. G. skola už pirktą automobilį (3 t., 43 b. l.). Teismas konstatuoja, kad tinkamai neįformintas sandoris savaime nereiškia turto pasisavinimo, o bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, nes apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir samprotavimais.

Teismas, remdamasis byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma, daro išvadą, kad R. B. kaltė pasisavinus 54708,96 Lt – neįrodyta, todėl ši dalis šalinama iš kaltinimo.

Dėl bausmės

Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad R. B. padarė nusikaltimus, iš kurių du priskiriami prie sunkių ir vienas prie apysunkių, nėra jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, praeityje neteistas, todėl jam skirtinos sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės mažesnės nei bausmių vidurkiai. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į tai, kad R. B. nusikalto būdamas neteistu, dirba, yra vedęs, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam taikytinas LR BK 75 str. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.

Dėl civilinio ieškinio

Teisminio nagrinėjimo metu BUAB „CB L.“ administratorius pareiškė 204995,05 Eur (707232,91 Lt) civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir prašė šią sumą priteisti iš kaltinamojo R. B. (4 t., 114–116 b. l.).

Teismas nustatė, kad kaltinamasis iššvaistė UAB „CB L.“ turtą: paėmė paskolą iš UAB „L.“ ir, nors jos nepanaudojo bendrovės veikloje, už paskolą sumokėjo 36717,08 Lt palūkanų, nupirko kilnojamojo turto didesne nei rinkos vertė už 223948 Lt. Dėl technikos pirkimo daug didesne nei rinkos vertė kaina ir dėl nepanaudotos paskolos, už ją sumokėjus palūkanas, UAB „CB L.“ padaryta reali žala. Žala dėl technikos pirkimo nustatoma atimant rinkos vertę iš sumokėtų sumų S. V., E. M. ir R. D.. Be to, R. B. „AVLN-M.“ sumokėtas 120848 Lt avansas taip pat laikomas neteisėtu ir dėl šio nepagrįsto išmokėjimo UAB „CB L.“ taip pat padaryta žala. Visa žala yra padaryta nusikalstamais R. B. veiksmais – turto iššvaistymu, todėl 110 493,82 Eur (381 513,08 Lt) priteistina iš kaltinamojo R. B. BUAB „CB L.“ naudai.

Iš Šiaulių apygardos teismo nutarties matyti, kad R. B. turtui jau taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas civilinėje byloje (1 t., 165–166 b. l.), turtas surastas ir nustatytas (1 t., 126–163 b. l.), todėl šioje byloje jo turtui netaikytinas laikinas nuosavybės turto apribojimas.

Iš bankroto bylos matyti, kad bankroto administratorius prašė pratęsti UAB „CB L.“ bankroto bylos nagrinėjimo terminą dėl to, kad neparduotas ir neperduotas kreditoriams įmonės turtas. Tai reiškia, jog nebaigus bankroto procedūros nėra nustatyta, kokia žala padaryta kreditoriams, kuri turėtų būti priteista iš kaltinamojo. Be to, iš Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimo matyti, kad iš R. B. ieškovei BUAB „CB L.“ priteista 17400 Eur (60078,72 Lt) dėl 2011 m. gegužės 4 d. iš kasos paimtų ir neperduotų V. G. pinigų (4 t., 117–130 b. l.), o šioje baudžiamojoje byloje toks ieškinys taip pat reiškiamas. Teismas vertindamas tai, kad kaltinamasis dėl tyčinio bankroto išteisintinas jo veikoje nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, neužbaigtos bankroto procedūros, o kreditoriai yra įtraukti į bankroto bylą, tai yra jų interesai yra ginami civiline tvarka nukreipiant reikalavimo teisę į prievolių neįvykdžiusį asmenį – BUAB „CB L.“ bei dėl turto pasisavinimo priteistas civilinis ieškinys, konstatuoja esant tikslinga šią pareikštą civilinio ieškinio dalį palikti nenagrinėtą.

Dėl proceso išlaidų

Liudytojų L. K. 19,77 Eur, D. S. 18,70 Eur ir Z. T. 13,91 Eur kelionės išlaidos laikomos proceso išlaidomis, todėl 52,38 Eur suma priteistina iš kaltinamojo R. B..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–305, 307 str., teismas

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti:

pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 184 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, R. B. paskirtas bausmes pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, po to iš dalies sudedant su pagal BK 184 straipsnio 2 dalį paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir galutinę subendrintą bausmę R. B. nustatyti – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, R. B. paskirtos 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

R. B. pagal BK 209 straipsnį – išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Priteisti iš R. B. 110 493,82 Eur (381 513,08 Lt) BUAB „CB L.“ naudai.

Priteisti iš R. B. 52,38 Eur proceso išlaidų valstybės naudai.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: UAB „CB L.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, sudėtus į paketą, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui per šį teismą.