Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1645-871/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-05-13
Bylos Nr.: e2A-1645-871/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-00067-2024-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Pikelienė, Renata Beinoravičienė, Ramunė Mikonienė
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1645-871/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00067-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.3.1.19.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Renatos Beinoravičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – apeliantės) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios leidybinės akcinės bendrovės „ABO“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ar naudojimosi tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinė gelbėjimo valdyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji leidybinė akcinė bendrovė (toliau – ULAB) „ABO“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, prašydama: atidalinti bendrojo naudojimo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), administraciniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksais 1-16 (6,47 kv. m.); 1-17 (0,92 kv. m.); 1-18 (0,99 kv. m.); 1- 19 (1,35 kv. m.); 1-21 (21,57 kv. m.); 1-22 (22,19 kv. m.) tokiu būdu:

1.1. Vilniaus miesto savivaldybei, kuri yra negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), savininkė, nuosavybės teise priteisti patalpas, pažymėtas indeksais 1-16; 1-17; 1-18; 1-19; 1-22, kurių bendras plotas sudaro 31,92 kv. m.;

1.2. ieškovei, kuri yra negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), savininkė, nuosavybės teise priteisti patalpą, pažymėtą indeksu 1-21, kurios bendras plotas sudaro 21,57 kv. m.

2. Netenkinus pirmojo reikalavimo dėl bendrojo naudojimo patalpų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nustatyti bendrojo naudojimo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administraciniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtų indeksais 1-16 (6,47 kv. m.); 1-17 (0,92 kv. m.); 1-18 (0,99 kv. m.); 1-19 (1,35 kv. m.); 1-21 (21,57 kv. m.); 1-22 (22,19 kv. m.) naudojimosi tvarką, pagal kurią:

1.1. Vilniaus miesto savivaldybei, kuri yra negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), savininkė, priskirti naudotis patalpas, pažymėtas indeksais 1-16; 1-17; 1-18; 1-19; 1-22, kurių bendras plotas sudaro 31,92 kv. m, nustatant, kad įėjimas į jai tenkančias naudoti patalpas yra iš pastato šiaurinėje pusėje esančios laiptinės.

1.2. Ieškovei, kuri yra negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), savininkė, priskirti naudotis patalpą, pažymėtą indeksu 1-21, kurios bendras plotas sudaro 21,57 kv. m, nustatant, kad įėjimas į patalpą, pažymėtą indeksu 1-21, yra iš pastato pietinėje pusėje esančios laiptinės.

1.3. Nustatyti, kad Vilniaus miesto savivaldybė ir jos patalpų naudotojai neturi teisės naudotis patalpa, plane pažymėta indeksu 1-21, išskyrus gaisro ir kitų stichinių nelaimių atvejais, nesant galimybės pasišalinti iš patalpų per turimą ir naudojamą išėjimą, pasinaudojant patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-22, įrengtos dėžutės su į vidų įspaudžiamu stiklu, raktu, skirtu patekti į patalpą 1-21 ir iš jos pasišalinti per pietinėje pastato pusėje esančią laiptinę.

1.4. Nustatyti, kad ULAB „ABO“ ir jos patalpų naudotojai neturi teisės naudotis patalpa, plane pažymėta indeksu 1-22, išskyrus gaisro ir kitų stichinių nelaimių atvejais, nesant galimybės pasišalinti iš patalpų per turimą ir naudojamą išėjimą, pasinaudojant patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-21, įrengtos dėžutės su į vidų įspaudžiamu stiklu, raktu, skirtu patekti į patalpą 1-22 ir iš jos pasišalinti per šiaurinėje pastato pusėje esančią laiptinę; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Ieškinyje nurodyta, kad administraciniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte yra suformuotos patalpos, kurias nuosavybės teise valdo Vilniaus miesto savivaldybė ir ieškovė: Vilniaus miesto savivaldybė nuosavybės teise valdo patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini), (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtas indeksais 1-6; 1-7; 1-13; 1-14; 1-15; 1-24; 1-25, kurios vadinamos Turtiniu vienetu Nr. 1; ieškovė nuosavybės teise valdo patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini), (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtas indeksais 3B-1; 3B-2; 3B-3; 3B-4; 3B-5; 3B-6, kurios vadinamos Turtiniu vienetu Nr. 2; ieškovė nuosavybės teise valdo patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu: (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtas indeksais 1-9; 1-10; 1-11; 1-12, kurios vadinamos Turtiniu vienetu Nr. 3; Vilniaus miesto savivaldybė ir ieškovė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo bendrojo naudojimo patalpas, plane pažymėtas indeksais 1- 16; 1-17; 1-18; 1-19; 1-21; 1-22, kurių bendras plotas – 53,49 kv. m, iš kurių 31,13 kv. m turi teisę naudotis Vilniaus miesto savivaldybė, 22,36 kv. m – ieškovė.

Šalies argumentai

4. Ieškovės teigimu, pagal 1994 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkį Nr. 1909v ieškovė įsigijo 78,93 kv. m. ploto negyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)) su bendrojo naudojimo patalpomis (nuo 1-16 iki 1-22), kurių bendrojo naudojimo plotas sudarė 11,13 kv. m. (Turtinis vienetas Nr. 2).

5. Ieškovė taip pat nurodo, kad praėjus porai metų UAB „Šnipiškių ūkis“ nurodė patalpų naudotojams bendrojo naudojimo patalpose (tualetuose) įrengti vandens apskaitos prietaisus, nes priešingu atveju sunaudotas šaltas vanduo bus skaičiuojamas viso pastato patalpų naudotojams bendrai. Ieškovė, vykdydama UAB „Šnipiškių ūkis“ nurodymus ir siekdama taupiai naudoti vandenį bei sumažinti mokesčio naštą, ėmėsi iniciatyvos, kad visi patalpų naudotojai pasiskirstytų tualetų kabinomis ir jose įsirengtų vandens apskaitos prietaisus. Tarpusavio susitarimo pagrindu ieškovei atiteko tualeto patalpa, plane pažymėta indeksu 1-19, ir ieškovės prašymu „Vilniaus vandenys“ įrengė vandens apskaitos prietaisą. Kitos tualeto patalpos atiteko Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių patalpų naudotojams, kurie ir šiandien jomis tebesinaudoja. Vieną iš tualetų patalpų (pažymėtoje indeksu 1-17), kuri buvo priskirta turtiniam vienetui Nr. 3, naudojo Vilniaus miesto savivaldybės nuomininkai ir kurių iniciatyva taip pat buvo įrengtas vandens apskaitos prietaisas. Patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-18, vandens apskaitos prietaisas iki šiol nėra įrengtas.

6. Ieškovės teigimu, pirmojo aukšto patalpas, (plane pažymėtas indeksais nuo 1-9 iki 1-12, kurios buvo priešais ieškovės 1994 m. įsigytas patalpas, plane pažymėtas indeksais nuo 3B-1 iki 3B-6 jungė bendras koridorius (1-21). Patalpas skirtingais laikotarpiais valdė ir naudojo kelios įvairios organizacijos, tarp jų Aplinkos agentūros skyrius ir Lietuvai pagražinti Vilniaus draugija. Nuo 1994 m., kai ieškovė įsigijo nuosavybės teise tris patalpas su bendro naudojimo patalpomis, jokie kiti juridiniai ar privatūs asmenys nesinaudojo koridoriaus patalpa, pažymėta indeksu 1-21, išskyrus ieškovę ir turtinio vieneto Nr. 3 valdytojus ir naudotojus. Šių patalpų naudotojai ir jų klientai į bendro naudojimo koridorių (plane pažymėta indeksu 1-21) patekdavo iš pastato pietinės pusės bendros laiptinės. Turtinio vieneto Nr. 1 patalpų (plane pažymėtos indeksais 1-6; 1-7; 1-13; 1-14; 1-15; 1-24; 1-25) naudotojai į savo naudojamas patalpas patekdavo per kitą įėjimą, t. y. iš pastato šiaurinės pusės bendros laiptinės.

7. Ieškovė teigia, kad paaiškėjus, jog Aplinkos agentūros skyrius ketina išsikelti į naujas patalpas, ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, kad leistų įsigyti patalpas, pažymėtas indeksais nuo 1-9 iki 1-12, su bendro naudojimo koridoriumi (1-21), t. y. Turtinį vienetą Nr. 3. Atsakovė surengė nurodytų patalpų įsigijimo aukcioną.

8. Prieš sudarydama negyvenamųjų patalpų pirkimo – pardavimo sutartį, ieškovė buvo įsitikinusi, kad įsigyjant patalpas, pažymėtas indeksais nuo 1-9 iki 1-12, kartu įsigyja ir koridorių, plane pažymėtą indeksu 1-21, kuriuo faktiškai naudojosi tik Turtinių vienetų Nr. 2 ir Nr. 3 naudotojai. Šis koridorius (1-21) turėjo įėjimą iš pastato pietinėje dalyje įrengtos bendros laiptinės. Kiti asmenys įėjimu iš pastato pietinės pusės per koridorių (1-21) nesinaudojo. Tokia situacija ieškovę suklaidino dėl įsigyjamų patalpų apimties, t. y. buvo pagrįstai manoma, kad, įsigijus patalpas, koridoriumi (1-21) turės teisę naudotis tik ieškovė, kuri nuosavybės teise valdys Turtinius vienetus Nr. 2 ir Nr. 3. Pažymima, kad ties patalpomis, pažymėtomis indeksais 3B-5 (buvęs patalpos žymėjimas 1-5) ir 1-12, baigiasi ir koridoriaus patalpa 1-21, kurią nuo kitos koridoriaus patalpos, pažymėtos indeksu 1-22, skiria pertvara su durimis.

Šalies argumentai

9. Ieškovės teigimu, Vilniaus miesto savivaldybė ir jai priklausančių patalpų (Turtinio vieneto Nr. 1) naudotojai nesinaudojo koridoriumi 1-21 ir niekada ieškovui nereiškė pretenzijų ne tik dėl atliekamų remonto darbų, bet ir dėl galimybių naudotis minėtu koridoriumi. Ieškovė nuolat vykdė jai priklausančių patalpų ir koridoriaus (1-21) remonto darbus savo lėšomis, atsakovei prie šių darbų apmokėjimo neprisidedant.

10. Ieškovei aplinkybės, kad koridoriaus patalpa, plane pažymėta indeksu 1-21, turi teisę naudotis ne tik ieškovė, bet ir Turtinio vieneto Nr. 1 naudotojai, paaiškėjo tik 2023 m. gegužės 26 d., kai ieškovė gavo Vilniaus miesto savivaldybės raštą pavadinimu „Dėl uždaryto pagrindinio įėjimo į Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias patalpas su bendro naudojimo patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini)“.

Šalies argumentai

11. Ieškovė teigia, kad administracinės paskirties pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), turi du įėjimus, tačiau jie niekada nebuvo skirstomi į „paradinį“, ir tarnybinį, juolab, akcentuojant, kad vienas įėjimas skirtas tik valstybinių ir neformalių organizacijų darbuotojams bei lankytojams, o kitas – vien tik gyventojams. Šiuo metu į administracinės paskirties pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), galima patekti naudojant du įėjimus: iš pietinėje pastato dalyje esančio įėjimo nuo „Santaros“ gimnazijos pusės, kur stovi išrikiuoti ir dažnai perpildyti šiukšlių konteineriai, ir iš šiaurinės pastato dalies, išsiskiriančios gausiais želdynais, ramia aplinka bei itin patogia transporto parkavimo aikštele. Iš jos patogu patekti į naudojamas patalpas ne tik kelioms šiame pastate gyvenančioms šeimoms, bet ir Šnipiškių bendruomenės nariams bei VšĮ „Ukrainos namai“ lankytojams. Čia įsikūrę ukrainiečiai patenkinti nuomojamų patalpų dislokacija: greta veikia sanitarinis mazgas, patogu priimti iš vilniečių labdarą, o sukauptą didesnį jos kiekį pakrauti į automobilius ir išgabenti į kovojančią Ukrainą.

12. Šiuo metu atsakovei priklausančios patalpos nuomojamos VšĮ „Ukrainos namai“. Ieškovės teigimu, VšĮ „Ukrainos namai“ atstovas direktorius V. Č. (V. Č.) niekada nereiškė ieškovei pretenzijų dėl negalėjimo naudotis įėjimu iš pietinės pastato pusės ir koridoriumi (1-21). Greta ukrainiečių nuomojamų patalpų yra sanitarijos bei higienos patalpos (tualetai), kuriomis beveik jie vieni naudojasi. Ukrainiečiai į nuomojamas patalpas patenka iš pastato šiaurinės pusės į laiptinę, kur yra įrengta tiek „Ukrainos namų“, tiek Šnipiškių bendruomenės centro iškaba. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pastato šiaurinėje (šiaurės vakarų) pusėje yra įrengta didelė automobilių parkavimo aikštelė. Šioje aikštelėje ukrainiečiai priima labdarą, kurią sandėliuoja čia pat nuomojamose patalpose, o susikaupus didesniam kiekiui išveža į Ukrainą.

13. Ieškovė pažymi, kad buvo keletas atvejų, kai keletas VšĮ „Ukrainos namų“ lankytojų pasibeldė į namo gyventojų butus, tačiau šie atvejai vertintini kaip atsitiktiniai. Informacija, kaip patekti į VšĮ „Ukrainos namai“ patalpas yra aiškiai nurodyta tiek ant išorinių durų pastato šiaurinėje dalyje, tiek laiptinės viduje ant VšĮ „Ukrainos namai” durų, todėl suklydimo galimybė yra maža. Ieškovės teigimu, šiuo metu nėra didelio asmenų srauto, besilankančio VšĮ „Ukrainos namuose“.

Šalies argumentai

14. Ieškovės teigimu, ji pradėjo rakinti koridorių 1-21 po to, kai 1997 m. buvo įsilaužta į ieškovės patalpas jas apiplėšiant. Po šio įvykio buvo siekiama sustiprinti patalpų apsaugą: kabinetuose įrengtos seifo tipo durys, koridoriaus duryse įmontuotos dvigubos spynos, ant langų uždėtos metalinės grotos. Tokiu būdu buvo norėta apsisaugoti nuo pakartotinio įsilaužimo į Turtinių vienetų Nr. 2 ir Nr. 3 patalpas, tuo pačiu sustiprinant ir greta esančio Turtinio vieneto Nr. 1 koridoriaus patalpas. Taigi durys, esančios tarp dviejų koridorių 1-21 ir 1-22 buvo pradėtos rakinti dar tuo metu, kai turtinio vieneto Nr. 3 savininku buvo Vilniaus miesto savivaldybė. Kadangi administracinis pastatas turi du įėjimus – šiaurinėje ir pietinėje pastato dalyje, todėl pietiniu įėjimu naudojosi vien tik Turtinių vienetų Nr. 2 ir Nr. 3 naudotojai, o šiauriniu įėjimu – Turtinio vieneto Nr. 1 naudotojai.

15. Anot ieškovės, 2023 m. pabaigoje ir 2024 m. pradžioje Vilniaus miesto savivaldybės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) (antrame aukšte) buvo vykdomi remonto darbai, todėl tualeto, pro kurį nutiesti vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžiai, raktai buvo perduoti remonto darbų prižiūrėtojui. Dėl vykdomų statybos darbų buvo ne kartą aplietos bendrojo naudojimo (tualeto) patalpos ir pastato pusrūsyje įsikūrusios organizacijos.

Šalies argumentai

16. Ieškovės teigimu, nors šalys rašytinio susitarimo dėl naudojimosi tvarkos bendrojo naudojimo patalpomis (pažymėtomis indeksais 1-16; 1-17; 1-18; 1-19; 1-21; 1-22) nebuvo pasirašiusios, tačiau per ilgą laikotarpį nuo 1994 m. susiklostė tam tikra bendrųjų patalpų naudojimosi tvarka, pagal kurią 1-21 patalpa naudojosi tik Turtinio vieneto Nr. 2 ir Nr. 3 naudotojai. Tokia tvarka buvo racionali, kuri sudarė prielaidas nekilti jokioms konfliktinėms situacijoms. Tuo metu, kai Turtiniai vienetai Nr. 2 ir Nr. 3 atiteko ieškovei ir patalpos buvo išnuomotos kitiems naudotojams, pastarieji visiškai nesinaudojo koridoriaus patalpa 1- 22. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į per ilgą laikotarpį susiklosčiusią faktinę bendrų patalpų naudojimosi tvarką, ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su pasiūlymu atsidalinti bendrojo naudojimo patalpomis, siekdama, kad ieškovės įmonei atitektų koridoriaus patalpa, plane pažymėta indeksu 1-21, o atsakovui bendro naudojimo sanitariniame mazge esančios visos patalpos (nuo 1-16 iki 1-19) bei koridoriaus patalpa, plane pažymėta indeksu 1-22. Atsakovė ieškovės pasiūlymą atmetė, nenurodydama atmetimo motyvų.

17. Ieškovė pažymi, kad ieškovė tualeto patalpas yra įrengusi patalpoje, pažymėtoje indeksu 3B-6. Atsakovei priklausančiose patalpose atskira tualeto patalpa nėra įrengta, todėl patalpų, plane pažymėtų indeksais 1-16; 1-17; 1-18; 1-19, atitekimas atsakovei yra racionaliausias sprendimas. Iš byloje pateiktų 1-ojo aukšto patalpų plano turinio matyti, kad patalpos, kurios pažymėtos indeksais nuo 1-16 iki 1-19, yra šalia Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių patalpų, kurias ji galėtų apjungti (jei nėra reikalinga patalpa su tualeto paskirtimi) arba pakeisti šios patalpos paskirtį, ją pritaikant savo poreikiams.

18. Ieškovė tvirtina, kad ilgą laikotarpį Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių patalpų (turtinio vieneto Nr. 1) naudotojai nesinaudojo patalpa, plane pažymėta indeksu 1-21. Ieškovė savo iniciatyva šią patalpą suremontavo, nes buvo klaidingai įsitikinusi, jog įsigydama nuosavybėn turtinį objektą – nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigyja ir patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-21. Išnuomojus ieškovei priklausančią patalpą ugdymo įstaigai, koridorius, plane pažymėtas indeksu 1-21, yra pritaikytas ikimokyklinės ugdymo įstaigos poreikiams. Atsakovės patalpų nuomininkas VšĮ „Ukrainos namai“ taip pat patvirtino aplinkybes, kad šių patalpų nuomininkui nėra tikslinga naudoti patalpą, planą pažymėtą indeksu 1-21, nes daug racionaliau į išnuomotas patalpas patekti tiesiai iš laiptinės, esančios pastato šiaurinėje pusėje, o ne pereinant ilgą koridorių, esantį tarp kitam asmeniui priklausančių patalpų.

19. Ieškovė, pasisakydama dėl alternatyviojo reikalavimo – nustatyti naudojimosi tvarką – nurodo, jog pagal ieškovės pasiūlymą dėl naudojimosi tvarkos bendrojo naudojimo patalpomis nustatymo Vilniaus miesto savivaldybė, kuri yra patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė, naudotųsi patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-16; 1-17; 1-18; 1-19; 1-22, kurių bendras plotas sudaro 31,92 kv. m; ieškovė, kuri yra patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ir patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė, naudotųsi patalpa, pažymėta indeksu 1-21, kurios bendras plotas sudaro 21,57 kv. m. Pagal siūlomą nustatyti bendrojo naudojimo patalpų naudojimosi tvarką, ieškovė ir jos patalpų naudotojai netektų teisės naudotis patalpomis, plane pažymėtomis indeksu 1-16; 1-17; 1-18, 1-19, 1-22, o atsakovė ir jos patalpų naudotojai netektų teisės naudotis patalpa, plane pažymėta indeksu 1-21, išskyrus gaisro ir kitos stichinės nelaimės atveju, siekiant užtikrinti žmonių, esančių patalpose, saugumą, negalint pasišalinti iš patalpų per esamus išėjimus, būtų sudaroma galimybė išeiti per kito bendraturčio naudojamą patalpą koridorių (atitinkamai per patalpas, planuose pažymėtomis indeksais 1-21 arba 1-22). Dėl šios priežasties patalpose 1-21 ir 1-22 yra įrengtos dėžutės, kurių viduje yra durų, skiriančių patalpas 1-21 ir 1-22, raktas, su į vidų įspaudžiamu stiklu, kuris užtikrintų koridoriaus 1-21 ir 1-22 naudojimą tik gaisro ir kitų stichinių nelaimių atveju.

Atsiliepimas

20. Atsakovė atsiliepimuose į ieškinį ir patiksliną ieškinį su ieškovės reikalavimais nesutiko. Atsakovės teigimu, ieškovė, prieš įsigydama patalpas, ieškinyje įvardijamas kaip „Turtinis vienetas Nr. 3“, suprato (turėjo suprasti), kad įsigyja patalpas su bendrojo naudojimo patalpomis, nes tiek pirkimo-pardavimo sutartyje, tiek perdavimo akte buvo detaliai išvardinta, kokį konkretų turtą (t. y. kokiais indeksais plane pažymėtą) ir su kokia proporcingai šiam turtiniam vienetui priskirta dalimi šešių bendrojo naudojimo patalpų bendrovė perka iš savivaldybės. Be to, kartu su perdavimo aktu bendrovei buvo perduota ir Turtinio vieneto Nr. 3 kadastrinių matavimų byla (šią aplinkybę patvirtina ant perdavimo akto esantis bendrovės įgalioto asmens J. S. parašas). Taigi, bendrovei buvo žinoma ir suprantama, kad įsigydama turtinį vienetą Nr. 3, šiam turtiniam vienetui priskirtas šešias bendrojo naudojimo patalpas bendrovė įgyja ne visas, o tik dalį – proporcingai savo įgyjamo Turtinio vieneto Nr. 3 nuosavybės daliai, ir kad šiomis bendrojo naudojimo patalpomis, įskaitant ir pagrindiniu įėjimo koridoriumi iš lauko (1-21) bendrovė naudosis ne vienasmeniškai, o bendrai su kito pirmame pastato aukšte esančio turtinio vieneto (t. y. Turtinio vieneto Nr. 1 savininke savivaldybe ir ši aplinkybė ieškovei turėjo būti žinome ne nuo 2023 m. gegužės 26 d., o nuo 2016 m. balandžio 16 d., kada buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis.

21. Atsakovė paaiškina, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis Turtinis vienetas Nr. 1 (jame esantys kabinetai) nuo pat 2013 metų buvo nuomojamas įvairioms organizacijoms, o nuo 2022 m. kovo 28 d. yra nuomojamas VšĮ „Ukrainos namai“. Patekimui į nuomojamus kabinetus nuomininkai pageidavo naudotis būtent pagrindiniu, iš gatvės pusės vedančiu bendrojo naudojimo įėjimo koridoriumi (plane pažymėtas indeksu 1-21), tačiau ieškovė tam nuosekliai prieštaravo, su Turtinio vieneto Nr. 1 naudotojais elgėsi itin konfliktiškai, kol galiausiai bendrojo naudojimo koridorių Nr. 1-21 apskritai tiesiog savo nuožiūra savavališkai užrakino, taip pat užrakino ir dvi iš esamų keturių higieninės paskirties bendrojo naudojimo patalpų (t. y. tualetus, pažymėtus indeksais 1-17 ir 1-19). Tokiu būdu šias tris bendrojo naudojimo patalpas bendrovė pasisavino, užkirsdama kelią jomis naudotis savivaldybei (jos Turtinio vieneto Nr. 1 nuomininkams).

22. Atsakovės teigimu, VšĮ „Ukrainos namai“ lankytojų srautai (įskaitant ir atvežamą paramą Ukrainai) itin išaugo, todėl šios įstaigos lankytojų, darbuotojų ir svečių patekimas vien tik einant aplinkui pastatą, per įėjimo koridorių iš vidinio kiemo pusės (plane 1-22) tapo itin sudėtingas ir iš esmės apribojantis sklandžią bei efektyvią VšĮ „Ukrainos namai“ veiklą. Savivaldybėje šiuo klausimu buvo sulaukta ir gyventojos pranešimų, kuri skundėsi didžiuliais lankytojų srautais, vaikštančiais per vidinio kiemo įėjimą. Atsižvelgdama į tai, savivaldybė 2023 m. pradžioje ėmė raginti bendrovę atrakinti neteisėtai užrakintą bendro naudojimo koridorių 1-21, kad VšĮ „Ukrainos namai“ darbuotojai ir lankytojai į pastatą galėtų patekti ir iš gatvės pusės, tačiau bendrovė į raginimus nereagavo. Atsižvelgdama į tai, savivaldybė 2023 m. gegužės 26 d. bendrovei išsiuntė oficialų reikalavimą skubiai atlaisvinti iš gatvės pusės esantį bendro naudojimo koridorių 1-21 ir kitas dvi neteisėtai užrakintas bendrojo naudojimo patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-17 ir 1-19 (tualetus), tačiau ieškovė šio reikalavimo neįvykdė. Atsakovė yra pareiškusi ieškinį atsakovei, prašydama teismo įpareigoti ieškovę atlaisvinti savavališkai užimtas bendrojo naudojimo patalpas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 5 d. nutartimi byla buvo sustabdyta.

23. Atsakovė pažymėjo, kad apie ieškovės atliktus bendrojo naudojimo patalpų remonto darbus sužinojo tik iš ieškinio. Iki tol tokios informacijos neturėjo ir negalėjo turėti dėl objektyvios priežasties – bendrojo naudojimo koridorių 1-21 iš gatvės pusės, kaip ir du iš trijų bendrojo naudojimo tualetus (1-17 ir 1-19), ieškovė yra užrakinusi – tokiu būdu šias tris bendrojo naudojimo patalpas bendrovė yra pasisavinusi, užkirsdama kelią jomis naudotis (Turtinio vieneto Nr. 1 nuomininkams). Savivaldybei nėra žinoma, nei kada, nei kokie remonto darbai bendrojo naudojimo patalpose buvo atlikti.

24. Atsakovė nurodė, kad su ieškovės reikalavimais atidalinti bendrojo naudojimo patalpas tokiu būdu, kad ieškovei atitektų jų užimtas pagrindinis įėjimas į atsakovei priklausančias patalpas, nesutinka. Atsakovės teigimu, tai, kad ieškovė daug metų naudojasi vienu koridoriumi, plane pažymėtu 1-21, neleisdama juo naudotis atsakovės nuomininkams, nereiškia, jog tokia yra „nusistovėjusi naudojimosi tvarka“. Atsakovės įsitikinimu, toks ieškovės elgesys yra nesąžiningas, savanaudiškas, priešingas teisei ir neturėtų būti įteisintas.

25. Atsakovės teigimu, neaišku, kodėl ieškovė, įrodinėdama, kad įėjimas į ginčo administracinį pastatą iš šiaurinės pusės yra daug patogesnis ir paprastesnis, nepaaiškina, kodėl pati nesinaudoja šiuo įėjimu, ir kodėl draudžia naudotis ir pasisavino, ieškovės nuomone, „prastesnį“ įėjimą iš gatvės pusės. VšĮ „Ukraina namai“ pageidautų naudotis įėjimu iš pietinės pusės.

26. Be to, atsakovė pažymi, kad reikalaujamas patalpų atsidalinimo būdas nėra proporcingas, jis neužtikrins ir nesuderins bendraturčių teisių ir interesų pusiausvyros, pažeis atsakovės interesus. Matyti, kad pagal reikalavimą, savivaldybei atitektų visi keturi iš keturių esamų tualetų (plane pažymėti indeksais 1-16; 1-17; 1-18; 1-19), bei iš kitos pastato pusės esantis įėjimo į pastatą iš vidinio kiemo pusės koridorius (plane pažymėtas indeksu 1-22). Ieškovei liktų paradinis, iš gatvės pusės į pastatą vedantis įėjimo koridorius (plane pažymėtas indeksu 1-21). Tačiau atsakovė pažymi, kad jai nėra reikalingos net keturios tualeto patalpos, kurias kaip „kompensaciją“ už paradinio įėjimo (t. y. koridoriaus 1-21) priteisimą bendrovė siūlo pasilikti savivaldybei. Savivaldybei ir jos patalpų nuomininkams, kaip išimtinai viešąsias funkcijas vykdantiems subjektams, visais atžvilgiais patogesnis ir itin reikalingas yra būtent paradinis, tiesiai iš gatvės vedantis įėjimas į pastatą (t. y. koridorius 1-21), o ne vaikščiojimas aplink į jį patenkant per vidinį kiemą (per siūlomą pasilikti koridorių 1-22).

27. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovės pareikštas ieškinys, kuriuo ji reikalauja atidalinti bendrojo naudojimo patalpas, yra nepagrįstas – bendrojo naudojimo patalpų atidalinimas galėtų prieštarautų gaisrinės saugos pagrindiniams reikalavimams, keltų pavojų dirbančių ir besilankančių asmenų saugumui, gyvybei, atitinkamai, ir viešajam interesui.

Atsiliepimas

28. Atsakovė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė nurodo, jog jai priklausančioje patalpų pusėje įsirengė tualeto patalpas, todėl jai nebėra poreikio naudotis tualeto patalpomis, esančiomis prie atsakovei nuosavybės teise priklausančių patalpų. Ieškovė, grįsdama tualeto įrengimo teisėtumą, į šią civilinę bylą pateikė susitarimą su Šnipiškių seniūnija. Tačiau ieškovės pateiktas susitarimas su Šnipiškių seniūnija, atsakovės įsitikinimu, nepakankamas, nes ieškovė, prieš įsirengdama tualetą jai priklausančiose patalpose, tiesdama vamzdžius per atsakovei priklausančias patalpas, turėjo gauti atsakovės sutikimą. Kadangi ieškovė tokio atsakovės sutikimo neturi, tai, atsakovės teigimu, laikytina, kad tualeto patalpą ieškovė įsirengė neteisėtai. Dėl to taip pat šiuo metu pradėta byla pagal atsakovės ieškinį.

29. Atsakovės vertinimu, ieškovės siūloma naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarka pažeis atsakovės teises ir teisėtus interesus, ieškovė gaus paradinį įėjimą į savo patalpas, o atsakovė ir jos nuomininkai, nors ir vykdantys viešąją veiklą, bus priversti naudotis vidiniu patekimu į patalpas, kuriuo naudojasi privatūs asmenys – gyventojai. Ieškovės siūloma naudojimosi daiktu tvarka sukurs prielaidas kilti naujiems konfliktams. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad jos siūloma naudojimosi tvarka atitiktų gaisrinės saugos reikalavimus, nes evakuacinis išėjimas yra reikalingas. Ieškovė neatsižvelgia, kad savivaldybei ir jos patalpų nuomininkams, vykdantiems viešąją veiklą, reikia priimti asmenis, kurie negalės patekti į patalpas per paradinį įėjimą, juos reikės eiti pasitikti per aplinkui (net ir žiemą, per didelius šalčius) ir pan.

30. Išvadą teikianti institucija Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, 2024 m. birželio 6 d. ir 2024 m. spalio 2 d. pateikė išvadas dėl byloje pateiktų atsidalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo projektų atitikties gaisrinės saugos reikalavimams. Išvadą teikiančios institucijos nuomone, atliekant patalpų, kurios kadastre žymimos Nr. 1-21 ir Nr. 1-22, atidalijimą ar perplanavimą, minėtos procedūros vykdomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Statybos įstatymu (toliau – Įstatymas) parengiant Įstatyme nurodytą dokumentaciją. Dokumentacija rengiama vadovaujantis teisės aktais, kurie yra taikomi projektuojant ir statant naujus statinius, rekonstruojant ir remontuojamoms statinių dalis ar keičiant statinių ar statinių dalių naudojimo paskirtį. Rengiant įstatyme nurodytą dokumentaciją, patalpų atidalinimo atveju, statinio atitiktis gaisrinės saugos reikalavimams turėtų būti vertinama atskirai kiekvienai subjekto atidalinamai statinio daliai. Išvadą teikianti institucija rėmėsi tuo, kad pastato patalpų išplanavimas nekeičiamas (tarp patalpų 1-21 ir 1-22 aklina pertvara neįrenginėjama) ir objekto atitiktį vertino eksploatuojamų objektų gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams. Institucija, teikianti išvadą byloje, pažymėjo, kad ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarka neprieštarautų bendriesiems gaisrinės saugos reikalavimams, kurie taikomi eksploatuojamiems objektams. Išvadą teikiančios institucijos išvadoje papildomai pažymėta, kad vadovaujantis Įstatymo 271 straipsniu, institucija, teikianti išvadą byloje, nėra įgaliotas tikrinti statinių projektų atitikį teisės aktams.

II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė

31. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį tenkino.

32. Nustatė bendrojo naudojimo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), administraciniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtų indeksais 1-16 (6,47 kv. m); 1-17 (0,92 kv. m); 1-18 (0,99 kv. m); 1-19 (1,35 kv. m); 1-21 (21,57 kv. m); 1-22 (22,19 kv. m) naudojimosi tvarką, pagal kurią:

33.1. Vilniaus miesto savivaldybei, juridinio asmens kodas 111109233, kuri yra negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), savininkė, priskirti naudotis patalpas, pažymėtas indeksais 1-16; 1-17; 1-18; 1-19; 1-22, kurių bendras plotas sudaro 31,92 kv. m., nustatant, kad įėjimas į jai tenkančias naudoti patalpas yra iš pastato šiaurinėje pusėje esančios laiptinės;

33.2. uždarajai leidybinei akcinei bendrovei „ABO“, juridinio asmens kodas 120616730, kuri yra negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), savininkė, priskyrė naudotis patalpą, pažymėtą indeksu 1-21, kurios bendras plotas sudaro 21,57 kv. m., nustatant, kad įėjimas į patalpą, pažymėtą indeksu 1-21, yra iš pastato pietinėje pusėje esančios laiptinės;

33.3. nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybė ir jos patalpų naudotojai neturi teisės naudotis patalpa, plane pažymėta indeksu 1-21, išskyrus gaisro ir kitų stichinių nelaimių atvejais, nesant galimybės pasišalinti iš patalpų per turimą ir naudojamą išėjimą, pasinaudojant patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-22, įrengtos dėžutės su į vidų įspaudžiamu stiklu, raktu, skirtu patekti į patalpą 1-21 ir iš jos pasišalinti per pietinėje pastato pusėje esančią laiptinę;

33.4. nustatė, kad uždaroji leidybinė akcinė bendrovė „ABO“ ir jos patalpų naudotojai neturi teisės naudotis patalpa, plane pažymėta indeksu 1-22, išskyrus gaisro ir kitų stichinių nelaimių atvejais, nesant galimybės pasišalinti iš patalpų per turimą ir naudojamą išėjimą, pasinaudojant patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-21, įrengtos dėžutės su į vidų įspaudžiamu stiklu, raktu, skirtu patekti į patalpą 1-22 ir iš jos pasišalinti per šiaurinėje pastato pusėje esančią laiptinę.

33. Įpareigojo ieškovę uždarąją leidybinę akcinę bendrovę „ABO“, juridinio asmens kodas 120616730, per 10 (dešimt) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, juridinio asmens kodas 111109233, raktus nuo tualeto patalpos, plane pažymėtos 1-19, ir patalpose, plane pažymėtose indeksu 1-21 ir 1-22 įrengti dėžutes su į vidų įspaudžiamu stiklu ir raktu, skirtu patekti į patalpas, plane pažymėtas indeksu 1-22 ir 1-21.

34. Įpareigojo atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę, juridinio asmens kodas 111109233, atlyginti ieškovės turėtas išlaidas dėžutei su į vidų įspaudžiamu stiklu ir raktu patalpoje, plane pažymėtoje 1-22, įrengti pagal ieškovės pateiktą sąskaitą.

35. Priteisė ieškovei uždarajai leidybinei akcinei bendrovei „ABO“, juridinio asmens kodas 120616730, iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 1709 (vieną tūkstantį septynis šimtus devynis) eurus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

36. Priteisė Lietuvos valstybei iš Vilniaus miesto savivaldybės 15,86 eurus procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo.

37. Teismas, pasisakydamas dėl galimybės atsidalyti nurodytas patalpas ieškovės prašomu būdu, pažymėjo, kad paprastai bendrojo naudojimo patalpos (koridoriai, sanitariniai mazgai) nėra laikytinos atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės objektu, nes jų paskirtis, kaip šiuo atveju, pasiekti patalpas (koridorius) ar užtikrinti tinkamas higienos sąlygos (prausykla ir tualeto patalpos) yra užtikrinti, kad visi nuosavybės teisės į konkrečią turto dalį turėtojai galėtų netrukdomai naudotis jiems priklausančia nuosavybės dalimi.

38. Byloje nustatyta, kad į administracinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), yra du įėjimai: vienas įėjimas yra iš pastato pietinės pusės ir per jį patenkama į koridorių, plane pažymėtą indeksu 1-21, kuris eina per ieškovei priklausančias patalpas ir kuriuo per duris galima patekti į koridorių, plane pažymėtą 1-22, kuris eina per atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas; ir vienas įėjimas iš pastato šiaurinės pusės ir per jį patenkama į koridorių, plane pažymėtą indeksu 1-22, kuris eina per atsakovei priklausančias patalpas ir kuriuo per duris galima patekti į koridorių, plane pažymėtą 1-21, kuris eina per ieškovei nuosavybės teise priklausančias patalpas. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes, darė išvada, kad atidalijus ieškovei ir atsakovei bendrąsias patalpas – koridorius, plane pažymėtas indeksais 1-21 ir 1-22, abejos šalys turėtų po atskirą įėjimą įeiti į pastatą ir atitinkamai galimybę pasiekti joms nuosavybės teise priklausančias patalpas.

39. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės pateikto atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projekto, darė išvadą, kad teismui patvirtinus tokį projektą, nebūtų įgyvendinami ieškovės siekiami tikslai – atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, nepaliekant bendrojo naudojimo patalpų (paliekant koridorius, plane pažymėtus indeksais 1-21 ir 1-22, skiriančias duris, ieškovė iš esmės bet kuriuo metu galėtų įeiti į atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas), atitinkamai teismui sprendžiant, kad paliktinas tik vienas atitinkamai iš ieškovei ir atsakovei priklausančių patalpų vedantis evakuacijos kelias, nebūtų užtikrinami gaisrinės saugos reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimo atidalyti bendrojo naudojimo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pagal ieškovės pateiktą planą, netenkino. Teismas pažymėjo, kad atsakovė byloje nereiškė reikalavimo dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir neteikė tokį reikalavimą pagrindžiančio atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projekto.

40. Teismas, spręsdamas dėl galimybės nustatyti ieškovės siūlomą naudojimosi bendrąja daline nuosavybe (bendrojo naudojimo patalpomis) tvarką, sprendė, kad nustačius ieškovės siūlomą naudojimosi tvarką, tiek ieškovė, tiek atsakovė turėtų galimybę patekti prie joms nuosavybės teise priklausančių patalpų ir naudotis sanitariniu mazgu (-iais mazgais), nepriklausomai viena nuo kitos. Atitinkamai teismas darė išvadą, kad, nustačius naudojimosi bendrojo naudojimo objektais tvarką, būtų sumažinta tikimybė kilti šalių konfliktams dėl naudojimosi dviem įėjimais, tais pačiais sanitariniais mazgais, jų remonto ir priežiūros, vandens apskaitos.

41. Teismas pažymėjo, kad byloje, be vienintelio 2023 m. gegužės mėn. rašto, nėra kitų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog atsakovė iki 2023 m. gegužės mėn. kreipėsi į ieškovę, reikalaudama leisti atsakovės nuomininkams naudotis įėjimu į pastatą iš pietinės pusės. Pažymėjo, kad liudytojas M. P. per teismo posėdį paaiškino, jog nuo 2011 m. šešerius ar septynerius metus VšĮ „Sveikas miestas“ (savivaldybės įstaiga) nuomojo atsakovei priklausančias patalpas ir buvo atvejų, kai lankytojai negalėdavo patekti į nuomojamas patalpas per pietinį įėjimą; liudytojas kreipėsi su prašymu spręsti šią situaciją į atsakovės padalinį – Sporto skyrių – tačiau į liudytojo prašymą nebuvo sureaguota, taigi darė išvada, kad atsakovė labai ilgą laiką nesidomėjo ir nesirūpino, kaip ieškovės ir atsakovės nuomininkai naudojasi jų nuomojamomis patalpomis, iš esmės tokiu savo elgesiu pritardama susiklosčiusiai faktinei naudojimosi patalpomis tvarkai, pagal kurią ieškovė (jos nuomininkai) naudojosi (-asi) įėjimu į pastatą iš pietinės pusės, o atsakovės nuomininkai – įėjimu iš šiaurinės pastato pusės.

42. Nors atsakovė teigė, jog įėjimas iš pietinės pastato pusės yra patogesnis, vertingesnis, tačiau, išskyrus aplinkybę, kad jis yra arčiau gatvės, kitų tokią poziciją pagrindžiančių argumentų nenurodė. Kaip nustatyta šioje byloje, per įėjimą iš pastato pietinės pusės patenkama į ieškovei nuosavybės teise priklausančias patalpas, per įėjimą iš pastato šiaurinės pusės – į atsakovei. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė argumentų, kodėl galimybė tiesiogiai patekti į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas iš lauko, vertintina kaip blogesnė, nei patekimas einant ilgu koridoriumi patalpų viduje. Teismo vertinimu, tokiu atveju galėtų kilti dar daugiau neaiškumų, siekiant lankytojams surasti jiems reikiamas patalpas.

43. Bylos duomenimis, remiantis ieškovės atstovų ir VšĮ „Ukrainos namai“ vadovo V. Č. paaiškinimais, pagal šiuo metu susiklosčiusius ieškovės ir atsakovės nuomininkų santykius, VšĮ „Ukrainos namai“ tenkina turimas įėjimas į atsakovei priklausančias patalpas: jis yra netoli automobilių stovėjimo aikštelės, byloje kartu su 2024 m. vasario 12 d. patikslintu ieškiniu pateiktos nuotraukos, kurios patvirtina, kad prie įėjimo iš šiaurinės pastato pusės yra šios įstaigos iškaba ir skambutis, taip pat ir užrašas ant durų, tik įėjus į laiptinę, todėl teismas sutiko su ieškovės atstovės argumentais, kad suklysti ir nueiti į kitus aukštus, kur įsikūrę namo gyventojai, tikimybė yra nedidelė. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog 2022 m. ir 2023 m. buvo padidėję žmonių, kurie kreipėsi į VšĮ „Ukrainos namai“ srautai, susiję su politine situacija Ukrainoje, kai ten gyvenantiems asmenims buvo skubiai teikiama humanitarinė pagalba iš Lietuvos. Remiantis ieškovės ir VšĮ „Ukrainos namai“ vadovo V. Č. parodymais, šiuo metu didelių žmonių srautų nebėra. Atsakovė kreipėsi į ieškovę, reikalaudama leisti jai naudotis įėjimu iš pietinės pusės ir koridoriumi, plane pažymėtu 1-21, tik 2023 m. gegužės, reaguodama į gyventojos skundą dėl paramos VšĮ „Ukrainos namai“ pristatymo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė kreipėsi į ieškovę su reikalavimu leisti jai naudotis kitu įėjimu ne todėl, kad atsakovei ar jos nuomininkams iškilo objektyvi būtinybė ar didelių nepatogumų, naudojantis įėjimu iš šiaurinės pastato pusės, o todėl kad atsakovė yra viešojo administravimo subjektas ir turi reaguoti į gyventojų reiškiamą susirūpinimą konkrečiais klausimais. Teismas, be kita ko, atkreipė dėmesį į tai, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra administracinės paskirties, todėl kritiškai vertintina atsakovės 2023 m. gegužės mėn. rašte ieškovei nurodytą aplinkybę, jog VšĮ „Ukrainos namai“ naudojasi gyventojams skirta laiptine, t. y. kai name didžioji dalis patalpų yra administracinės paskirties, nepriklausomai nuo to, kad jame yra ir gyvenamosios paskirties patalpų, pastato paskirtis nesikeičia (statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 punktas). Teismas pažymėjo, kad atsakovė nenurodė, jog ji neturi galimybės pakabinti nukreipiančiųjų nuorodų į jai priklausančias patalpas iš pietinės pastato pusės.

44. Ieškovės siūloma naudojimosi tvarka atitinka ir šalių turimas bendrosios dalinės nuosavybės idealiąsias dalis: ieškovei atitektų naudotis koridorius, plane pažymėtas indeksu 1-21, kurio plotas 21,57 kv. m (ieškovei priklausanti idealioji bendrosios nuosavybės dalis – 22,36 kv. m.), o atsakovei atitektų naudotis koridorius, plane pažymėtas indeksu 1-22, ir patalpos, plane pažymėtos indeksais 1-16; 1-17; 1-18; 1-19; 1-22, kurių bendras plotas sudaro 31,92 kv. m. (atsakovei priklausanti idealioji bendrosios nuosavybės dalis – 31,13 kv. m.). Taigi, nustačius ieškovės prašomą naudojimosi tvarką, atsakovei atitektų naudotis 0,79 kv. m. didesnė bendrosios nuosavybės dalis. Ieškovė neprašo priteisti jai iš atsakovės kompensaciją už jai galimai teksiančią naudotis didesnę bendrojo naudojimo patalpų dalį.

45. Išvadą teikiančios institucijos - Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vertinimu, ieškovės pateiktas naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos projektas atitiktų gaisrinės saugos reikalavimus.

46. Teismas pažymėjo, kad, sprendžiant, jog nustatytina naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarka, pagal kurią atsakovei atitenka naudotis visos trys bendrojo naudojimo – tualeto – patalpos (plane pažymėtos indeksais 1-17; 1-18; 1-19), o, teismui pateiktais duomenimis, patalpa, plane pažymėta indeksu 1-19 yra užrakinta, tai ieškovė įpareigotina pateikti atsakovei nurodytos tualeto patalpos raktus; taip pat patalpose, plane pažymėtose indeksu 1-21 ir 1-22 įrengti dėžutes su į vidų įspaudžiamu stiklu ir raktu, skirtu patekti į patalpas, plane pažymėtas indeksu 1-22 ir 1-21 gaisro atveju. Šiems įpareigojimams įvykdyti nustatytinas dešimties dienų terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovė įpareigotina atlyginti ieškovės turėtas išlaidas dėžutei su į vidų įspaudžiamu stiklu ir raktu patalpoje, plane pažymėtoje 1-22, įrengti pagal ieškovės pateiktą sąskaitą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

49. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 13 d. sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti.

50. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

Žemesnės instancijos teismas

50.1. Teismo sprendimu šioje byloje yra sukurta situacija, kuomet patekimui į savo pirmame aukšte esančias patalpas savivaldybė negali naudotis pagrindiniu, iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės esančiu įėjimu (išėjimu), kadangi iš savivaldybės atimta teisė naudotis bendrojo naudojimo koridoriumi Nr. 1-21, vedančiu iš pagrindinio įėjimo iki savivaldybės patalpų. Tokia naudojimosi tvarka neatitinka nei savivaldybės, nei kitų pastato gyventojų interesų, t. y. netekusi galimybės naudotis koridoriumi ir atitinkamai nebegalėdama įeiti per pagrindinį įėjimą / išėjimą, savivaldybė į savo pirmame aukšte esančias administracines patalpas yra priversta patekti tik per vidinio kiemo pusėje esančią laiptinę, jungiančią dvi pastato dalis – gyvenamąją ir administracinę, šia laiptine naudojasi gyvenamųjų patalpų savininkai, patenkantys į savo butus. Butų gyventojai dėl nuolatinių pašalinių asmenų srautų jaučiasi nepatogiai ir nesaugiai, reiškia nepasitenkinimą ir reikalauja, kad savivaldybė ir jos patalpų nuomininkai į savo pirmame aukšte esančias administracines patalpas vaikščiotų būtent per administracinės pastato dalies (t. y. pietinę) laiptinę.

50.2. Savivaldybei ir jos patalpų nuomininkams, kaip išimtinai viešąsias funkcijas vykdantiems subjektams, visais atžvilgiais patogesnis ir itin reikalingas yra būtent paradinis, tiesiai iš gatvės vedantis įėjimas į pastatą (t. y. koridorius 1-21), o ne vaikščiojimas aplink pastatą į jį patenkant per vidinį kiemą (per siūlomą pasilikti koridorių 1-22).

50.3. Teismo sprendimas neatitinka ir teismų praktikos, pagal kurią tokioms patalpoms kaip koridoriai, laiptinės ir kitokie praėjimai turi turėti teisę naudotis visi bendraturčiai, šiuo atveju jokių objektyvių priežasčių atimti iš savivaldybės galimybę naudotis koridoriumi Nr. 1-21, kuris pagal savo esmę yra būtent bendrajam naudojimui (praėjimui) skirta patalpa, teismas nebuvo nustatęs.

50.4. Ieškovė ieškinį dėl patalpų atidalinimo pateikė tik po to, kai savivaldybė teismine tvarka ėmėsi ginti savo interesus dėl ieškovės savavališkai užrakinto koridoriaus, prašydama teismo įpareigoti bendrovę jį atlaisvinti. Teismui nustačius ieškovės pageidaujamą naudojimosi tvarką, ieškovė iš esmės pasiekė savo neteisėtais veiksmais siektų tikslų ir skundžiamu sprendimu toks nesąžiningas ieškovės elgesys buvo įteisintas.

50.5. Aplinkybę, jog tokia naudojimosi tvarka neatitinka nei šalių, nei namo gyventojų interesų (t. y. ir viešojo intereso), savivaldybei, teikiančiai viešąsias paslaugas arba jos klientams, avarinėms ir kitoms įvairioms tarnyboms, nuomininkams ir šio namo gyventojams sukelia nepatogumų, patvirtino ir teismui pateiktas rangovo UAB „Nomera“ raštas, kuriame paaiškinta, kad vykdant šio pastato antrame aukšte remonto darbus, pirmame aukšte 2024 m. vasario 19 d. ir 2024 m. kovo 11 d. trūkus susidėvėjusioms inžinerinėms konstrukcijoms bendro naudojimo WC patalpoje, pažymėtoje 1-19 ir koridoriuje, pažymėtame 1-22, niekas šių avarijų nepastebėjo dėl užrakintų praėjimų, dėl to užtruko, kol buvo surasta, kaip patekti į avarijos vietas, ko pasekoje savivaldybės pirmame aukšte ir rūsyje esančioms patalpoms buvo padaryta apie 8000 Eur nuostolių.

50.6. Prie pagrindinio (pietinio) įėjimo į pastatą yra ir savivaldybės patalpų pašto dėžutės, tačiau teismo sprendimu nustačius ieškovės prašytą naudojimosi tvarką, savivaldybės atstovai šiuo arčiau gatvės esančiu patogiu reprezentatyviu įėjimu patekti į savo patalpas nebegali, kadangi koridoriumi Nr. 1-21 naudotis teisę savivaldybei teismas atėmė.

50.7. Savivaldybė, ir savivaldybės patalpų nuomininkė VšĮ „Ukrainos namai“, atstovaujama direktoriaus V. Č., yra paliudiję, kad jų netenkina galimybė turėti raktą nuo pagrindinio koridoriaus 1-21 ir juo pasinaudoti tik ekstremaliais atvejais. Teismo posėdyje liudijęs dabartinio savivaldybės patalpų nuomininko VšĮ „Ukrainos namai“ direktorius V. Č. patvirtino, kad įstaigai yra reikalingi du įėjimai / išėjimai, į patalpas ateina vaikai, įstaiga turi daugi savanorių, vienu metu patalpose gali būti daug žmonių, reikalingas evakuacinis išėjimas ir pan.

50.8. Pažymi, jog teismo nurodoma „faktinė situacija“ susiklostė, kai bendrovė savavališkai užrakino koridorių Nr. 1-21, dėl ko į savivaldybės patalpas tapo objektyviai neįmanoma patekti per pagrindinį pastato įėjimą iš (duomenys neskelbtini) (iš pietinės pastato pusės). Taigi savivaldybė (jos patalpų naudotojai) ne savo nuožiūra pasirinko, o buvo priversti įėjimui į savivaldybės patalpas naudoti šiaurinį įėjimą iš kiemo pusės. Toks priverstinis savivaldybės privedimas prie esamos faktinės situacijos ir jos pagrindu priimamas teismo sprendimas nustatyti atitinkamą naudojimosi patalpomis tvarką neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

50.9. Savivaldybės įsitikinimu, ginčo koridorius Nr. 1-21 pagal savo paskirtį ir pobūdį yra bendrojo, o ne individualaus naudojimo. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad tokios patalpos kaip, šiuo atveju, bendrojo naudojimo koridorius, yra reikalingos ir turi būti paliktos naudotis abiem šalims.

Atsiliepimas

51. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

52. Atsiliepimo argumentai, reikšmingi byloje nagrinėjamiems klausimams:

52.1. Pažymi, kad administracinės paskirties pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), turi du įėjimus, tačiau jie niekada nebuvo skirstomi į „paradinį“ ir „tarnybinį“, kaip teigia atsakovė, juolab daryti išvadą, kad vienas įėjimas skirtas tik valstybinių bei neformalių organizacijų darbuotojams ar lankytojams, kitas – vien tik gyventojams. Šiuo metu į administracinės paskirties pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), galima patekti naudojant du įėjimus: iš pietinėje pastato dalyje esančio įėjimo nuo „Santaros“ gimnazijos pusės, ir iš šiaurinės pastato dalies, išsiskiriančios gausiais želdynais, ramia aplinka bei itin patogia transporto parkavimo aikštele. Iš jos patogu patekti į naudojamas patalpas ne tik kelioms šiame pastate gyvenančioms šeimoms, bet ir Šnipiškių bendruomenės nariams bei VšĮ „Ukrainos namai“ lankytojams. Čia įsikūrusios VšĮ „Ukrainos namai“ vadovas V. Č., apklaustas liudytoju, patvirtino, kad naudotojai patenkinti nuomojamų patalpų dislokacija – yra greta veikiantis sanitarinis mazgas, patogu priimti iš vilniečių labdarą, o sukauptą didesnį jos kiekį pakrauti į automobilius ir išgabenti į kovojančią Ukrainą. Būtina patikslinti, kad šiauriniu įėjimu į pastatą patenka ne tik gyventojai, bet ir kiti Vilniaus miesto savivaldybės administracinės paskirties patalpų, kurios yra pastato I, II, III aukštuose bei pastato cokoliniame aukšte, naudotojai.

52.2. Prie šiaurinio įėjimo į pastatą yra įrengtos VšĮ „Ukrainos namai“ ir Šnipiškių bendruomenės centro iškabos. Būtent šios organizacijos aktyviai naudojasi šiuo patekimu į pastatą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pastato šiaurinėje (šiaurės vakarų) pusėje yra įrengta didelė automobilių parkavimo aikštelė. Šioje aikštelėje ukrainiečiai priima labdarą, kurią sandėliuoja čia pat nuomojamose patalpose, o susikaupus didesniam kiekiui išveža į Ukrainą. Šios aplinkybės liudija, kad patekimui į administracinės paskirties pastatą yra naudojamas patekimas iš šiaurinės pastato pusės ir niekada jis nebuvo laikomas, kad šiuo patekimu naudojasi ar gali naudotis išimtinai tik gyventojai. Byloje atsakovė šios aplinkybės nepaneigė jokiais kitais įrodymais. Priešingai, liudytoju apklaustas R. K. patvirtino aplinkybes, kad šiaurinį įėjimą į pastatą naudojo Vilniaus miesto savivaldybės patalpas nuomojantys asmenys (Sveikas miestas, Šnipiškių bendruomenės namai, Šnipiškių seniūnija). Analogiškas aplinkybes nurodė liudytojas V. Č. teigdamas, kad jis į nuomojamas Vilniaus miesto savivaldybės patalpas patenka iš kiemo aikštelės pusės. Taip pat šis liudytojas patvirtino, kad jokių nusiskundimų iš gyventojų nebuvo gavęs dėl to, kad jis naudoja būtent šį patekimą į patalpas. Iš apeliantės apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad Vilniaus miesto savivaldybė siekia ir nori naudoti pietinį įėjimą į pastatą, tačiau, kaip matyti, ji siekia išsaugoti ir šiaurinį patekimą į pastatą teigdama, kad turi būti naudojami 2 patekimai į jai priklausančias patalpas.

52.3. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė teigė, kad asmenims, kurie nuomojasi Vilniaus miesto savivaldybės patalpas, yra reikalingas patekimas į jas ne tik per šiuo metu naudojamą įėjimą, esantį šiaurinėje pastato dalyje, bet ir per kitą įėjimą, esantį „Santaros“ mokyklos pusėje, t. y. reikalinga naudoti per ULAB „ABO“ patalpas einantį koridorių, plane pažymėtą indeksu 1-21, nes šis patekimas į nuomojamas patalpas yra patogesnis. Šie apeliantės nepagrįsti teiginiai yra paneigti liudytojo V. Č. parodymais, kuriais yra konstatuojama, kad šiuo metu turimas patekimas į patalpas, naudojant patekimą iš šiaurinės pastato pusės yra labai patogus. Iš karto iš laiptinės yra patenkama į VšĮ „Ukrainos namai“ patalpas ir nereikia naudotis lankytojus klaidinančiu ilgu koridoriumi, plane pažymėtu indeksu 1-21, kuris eina per ULAB „ABO“ patalpas. Priešingai, šis įėjimas per koridoriaus patalpą 1-21 būtų blogiausias sprendimas lyginant su tuo, koks yra šiuo metu.

Žemesnės instancijos teismas

52.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė nepagrindė aplinkybės, kad tiesioginis patekimas į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas iš lauko (šiaurinės pusės) yra blogesnis, nei patekimas, einant ilgu lankytojus klaidinančiu koridoriumi per nuosavybės teise priklausančias patalpas pastato viduje. Tokiu atveju lankytojams iškiltų dar daugiau neaiškumų norint patekti į reikiamas patalpas.

52.5. Pagal anksčiau nusistovėjusią tvarką WC patalpa, plane pažymėta indeksu 1-17, buvo naudojama savivaldybės patalpų naudotojų (nuomininkas Aplinkos apsaugos agentūra). Ši patalpa buvo pradėta rakinti būtent Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojų iniciatyva, kai šioje patalpoje buvo įrengtas vandens skaitiklis (apie 1996-1997 metus). WC patalpa 1-17 naudojosi negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), naudotojai, o pati patalpa nuosavybės teise tuo metu priklausė Vilniaus miesto savivaldybei.

52.6. Taip pat durys, esančios tarp koridoriaus 1-21 ir 1-22 patalpų, buvo rakinamos dar tuo metu, kai Vilniaus miesto savivaldybė buvo patalpų, (duomenys neskelbtini), savininkė. Tokia situacija tuomet Vilniaus miesto savivaldybę pilnai tenkino, nereikalaujant atrakinti koridoriaus duris ar užrakintas WC patalpas. Iš apeliantės teiginių galima suprasti, kad išimtinai dėl patalpų rakinimo yra kaltinama tik ieškovė, nepaisant to, kad patalpų ir durų rakinimą inicijavo pačios savivaldybės patalpų nuomininkai, o tokį nuomininkų elgesį atsakovė toleravo ir jo nekeitė ilgus metus. 2016 m. ULAB „ABO“ aukciono būdu įsigijusiai iš Vilniaus miesto savivaldybės patalpas ((duomenys neskelbtini)), buvo perduoti raktai ne tik nuo įsigytų 5 kabinetų, bet ir nuo užrakintos patalpos 1-17, esančios sanitariniame mazge.

52.7. Vilniaus miesto savivaldybė tik 2023 m. pavasarį išreiškė norą naudoti visas bendrojo naudojimo patalpas, reikalaudama atidaryti užrakintas patalpas, dėl ko tarp šalių iškilo nesutarimai ir teisminiai ginčai. Ši aplinkybė patvirtina faktą, kad šalių bendrai naudojamos patalpos sukelia didelius konfliktus tarp šalių, kurie yra sprendžiami teismine tvarka. Siekiant išvengti šių konfliktų yra būtina nustatyti naudojimosi tvarką koridoriaus ir WC patalpomis.

Atsiliepimas

52.8. Atsakovė, siekdama pagrįsti naudojimosi tvarkos neatitikimų šalių ir namo gyventojų interesams, teigia, kad užrakintoje WC patalpoje (1-19) ir koridoriuje (1-22) trūkus vamzdžiams niekas nepastebėjo šios avarijos pasekmių, dėl ko buvo padaryti nuostoliai I aukšte ir cokoliniame aukšte esančioms patalpoms.

52.9. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad atsakovės surastas rangovas UAB „Nomera“ 2023 m. rudenį pradėjo vykdyti Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), II aukšte kapitalinio remonto darbus. Būtent šių darbų atlikimo metu, kurie buvo vykdomi nesilaikant įprastinės statybinės tvarkos, įvyko vandentiekio avarijos, dėl ko buvo aplietos to paties pastato pirmame aukšte esančios patalpos, t. y. bendros WC patalpos bei VšĮ „Ukrainos namai“ nuomojamos patalpos. Dar 2023 m. ieškovo įmonės atstovas inicijavo bendrų WC patalpų raktų perdavimą UAB „Nomera“ atstovui.

52.10. Nepaisant perduotų raktų, dėl vykdomų remonto darbų 2024 m. vasario ir kovo mėnesį vėl pasikartojo vandentiekio avarijos pastato II aukšte, tačiau UAB „Nomera“ į tai laiku nesureagavo, dėl ko net pati Vilniaus miesto savivaldybė ir šių patalpų nuomininkai nesugebėjo savo patalpose pastebėti avarijos priežasčių, tačiau kaip visuomet kalčiausia yra laikoma ieškovė. Šios aplinkybės taip pat patvirtina faktą, kad yra būtina visas WC patalpas, kuriose yra įrengtas vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynas, priskirti vienam savininkui. Avarijos atveju būtų galimybė patalpų savininkui nedelsiant patekti į šias patalpas ir iškviesti atitinkamas tarnybas dėl avarijos padalinių šalinimo.

52.11. Nustačius naudojimosi tvarką, pagal kurią kiekvienas bendraturtis naudosis atskiromis patalpomis, bus pasiekta socialinė taika, kadangi nebeliks bendrojo naudojimo patalpų, dėl kurių valdymo ir naudojimo bendraturčiai turėtų suderinti savo valią. Taip pat teismas nenustatė, kad tokia naudojimosi patalpomis tvarka pažeistų kurio nors vieno bendraturčio interesus. Kiekvienas bendraturtis turės galimybę naudotis tiek atskiru koridoriumi, tiek atskiromis WC patalpomis. Pažymėtina, kad ieškovo patalpose 2013 m. buvo įrengta WC patalpa.

52.12. Vilniaus miesto savivaldybė teigia, kad siekiant tinkamai naudoti jų patalpas, yra reikalinga Vilniaus miesto savivaldybės nuomininkams naudoti net du įėjimus į patalpas, o šį būtinumą grindžia liudytojo V. Č. parodymais.

52.13. Priešingai, V. Č., apklausiamas teismo posėdžio metu patvirtino, kad būtų daug blogesnė situacija, jeigu būtų naudojamas įėjimas iš kitos pusės į jų patalpas, t. y. naudojant 1-21 koridorių. Liudytojas patvirtino, kad šiuo metu susiklosčiusi patalpų naudojimosi situacija yra atitinkanti nuomininko interesus – jis turi patogų priėjimą prie patalpų (patalpos yra prie pat laiptinės durų), o lauke yra didelė parkavimosi aikštelė. V. Č. tik pageidavo, kad ekstremalių situacijų atveju (gaisro ar kt.), būtų gerai turėti galimybę pasišalinti iš patalpų ir per antrą išėjimą. Būtent ši situacija yra aptarta pirmosios instancijos teismo sprendimu, numatant galimybę naudoti kitą išėjimą iš patalpų tik ekstremalios situacijos atveju, kai nėra galimybės pasišalinti iš patalpų per turimą išėjimą. Toks patalpų naudojimo būdas nepažeis nei vienos iš šalių interesų.

52.14. Atsakovė, motyvuodama būtinumą naudoti kitą įėjimą į pastatą, teigia, kad būtent prie pietinio įėjimo (kitoje pastato laiptinėje) yra pašto dėžutės, tačiau, kad prie jų patekti yra reikalinga naudotis 1-21 koridoriumi dėl patogesnio priėjimo prie jų. Pažymėtina, kad byloje yra pateikti įrodymai apie įrengtas pašto dėžutes būtent šiaurinėje pastato pusėje, kurių yra 16 vienetų (8 gyvenamosioms ir 8 negyvenamosioms patalpoms). Tuo atveju, jei savivaldybės patalpų nuomininkai pageidautų turėti atskirą pašto dėžutę, jie gali ją įsirengti papildomai laiptinėje prie įėjimo į patalpas. Būtina pažymėti, kad pašto dėžutės yra lengvai perkeliamos iš vienos vietos į kitą nepakeitus jos paskirties ir nesumažinus jos vertės. Vien pašto dėžučių lokacija nėra pagrindas keisti ilgus metus nusistovėjusią tvarką, kuri yra patogi, racionali, atitinkanti abiejų bendraturčių interesus ir nepažeidžianti šalių turtinių interesų pusiausvyros.

52.15. Viso proceso metu Vilniaus miesto savivaldybė ieškovės siekį nustatyti naudojimosi tvarką vertino neteisėtu elgesiu teigdama, kad iš neteisės teisė neatsiranda. Pasak savivaldybės atstovo, patalpų nuomininkams daug metų buvo primesta ieškovės nustatyta tvarka, todėl naudojimosi tvarkos nustatymas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo interesų. Tačiau neįrodė aplinkybių, kuo tokia koridorių naudojimosi tvarka pažeidžia atsakovės nuomininkų interesus.

52.16. Laikotarpiu nuo 1998 metų iki 2016 m. pati savivaldybė laikėsi nusistovėjusios tvarkos dėl dviejų koridorių atskiro naudojimo, tokio veiksmo nelaikydama neteisėtu veikimu. 2016 m. patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijus ieškovo įmonei, patalpų naudojimas nepasikeitė – ieškovės įmonė bei jos nuomininkai naudojo koridorių 1-21, nesinaudodami koridoriaus 1-22 patalpa. Per visą šį laikotarpį, atsakovė nereiškė jokių pretenzijų ieškovės įmonei. Nėra suprantama, dėl kokių priežasčių ULAB „ABO“ jos veiksmai, naudojant atskirai koridoriaus patalpą 1-21, nuo 2023 m. gegužės mėnesio buvo laikoma neteisėtu veikimu.

52.17. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė visiškai neįrodinėjo aplinkybių, kad koridoriaus 1-21 paskirtis yra bendro, o ne individualaus naudojimo, dėl ko šios patapos naudojimas turi būti priskirtas abiejų šalių naudojimui. Šis atsakovės naujas argumentas yra keliamas tik apeliaciniame skunde.

52.18. Priklausomai nuo bendro turto pobūdžio, statuso ir kitų turto savybių, galimos tokios situacijos, kai tam tikros bendro turto dalys gali būti atskirtos ir naudojamos izoliuotai. Ieškovė įrodinėjo, kad koridoriaus patalpa 1-21 ilgą laiką buvo naudojama izoliuotai, kadangi jos naudojimas yra reikalingas ir būtinas naudojant patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Analogiškai patalpos (koridoriaus 1-22) yra būtinos naudojant patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Bendrojo naudojimo patalpa – koridoriai 1-21 ir 1-22 yra skirti naudoti patekimui prie konkrečių patalpų, kurios priklauso skirtingiems bendraturčiams. Kadangi šių koridorių lokacija ir išdėstymas sutampa su ieškovei ir atsakovei priklausančių patalpų išsidėstymu, todėl negalima teigti, kad tiek koridorius 1-21, tiek koridorius 1-22 yra bendrojo naudojimo patalpos, kurios privalo būti naudojamos bendrai. Priešingai, dviejų koridorių patalpas galima naudoti kiekvieno bendraturčio izoliuotai, kas geriausiai pasitarnautų šioje situacijoje. Vien dėl to, kad atsakovė nesiekė ir nesiekia ginčo spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo ir savitarpio supratimo principais, negalima teigti, kad naudojimosi tvarka nėra racionali ir neatitinkanti abiejų bendraturčių interesų.

52.19. Teise pateikti reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo – ieškovė pasinaudojo, o atsakovė procese išliko pasyvi, nereikšdama jokių reikalavimų dėl kitokios naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau kategoriškai iš esmės nesutikdama su reiškiamais reikalavimais dėl naudojimosi tvarkos bendromis patalpomis nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

53. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

54. Atsakovė (apeliantė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame remdamasi iš esmės analogiškais argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui, prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo atmesti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas. Apeliacijos tikslas yra kitas – patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų.

55. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys atsakovei dėl naudojimosi bendro naudojimo patalpomis tvarkos nustatymo tenkintas, pagrįstumo ir teisėtumo, apeliantės Vilniaus miesto savivaldybės apeliaciniame skunde bei ieškovės atsiliepime į jį išdėstytų argumentų kontekste.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

56. Bylos duomenimis, nustatyta, kad adresu: (duomenys neskelbtini), yra administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas). Byloje pateiktas šio administracinio pastato pirmo aukšto patalpų kadastrinis planas patvirtina, kad Pastato pirmąjį aukštą sudaro: trys atskiri turtiniai vienetai, kuriuose yra penkiolika patalpų (kabinetų, plane pažymėtų indeksais nuo 3B-1 iki 3B-6 (buvęs žymėjimas nuo 1-2 iki 1-5), 1-6, 1-7, nuo 1-9 iki 1-15 ir 1-24, 1-25 (toliau – Turtiniai vienetai); bei šešios bendrojo naudojimo patalpos, plane pažymėtos indeksais 1-16 (prausykla), 1-17 (tualetas), 1-18 (tualetas), 1-19 (tualetas), 1-21 (įėjimo koridorius iš pietinės Pastato pusės) ir 1-22 (įėjimo koridorius iš šiaurinės Pastato pusės) (toliau – Bendrojo naudojimo patalpos). Nekilnojamojo turto registro išrašai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad trys Turtiniai vienetai kartu su jiems proporcingai priskirtomis šešiomis Bendrojo naudojimo patalpomis nuosavybės teise priklauso dviem savininkams – atsakovei ir ieškovei. Pastatas yra trijų aukštų, trečiame aukšte yra gyventojų butai.

57. Remiantis byloje pateiktu Nekilnojamojo turto registro išrašu, nurodytame Pastato pirmame aukšte atsakovė nuosavybės teise valdo patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksais 1-6, 1-7, nuo 1-13 iki 1-15, 1-24, 1-25; ieškovė nuosavybės teise valdo patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksais nuo 3B-1 iki 3B-6 (buvęs žymėjimas – 1-2 iki 1-5) ir patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksais nuo 1-9 iki 1-12; ieškovė ir atsakovė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo Bendrojo naudojimo patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-16, 1-17, 1-18, 1-19, 1-21 ir 1-22, kurių bendras plotas – 53,49 kv. m., iš kurių 31,13 kv. m. turi teisę naudotis atsakovė, 22,36 kv. m. – ieškovė.

58. Ieškovė byloje pareiškė ieškinį atsakovei, formuluodama du alternatyvius reikalavimus: atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, t. y. priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise ginčo pastate esančias patalpas, pažymėtas indeksais 1-16; 1-17; 1-18; 1-19; 1-22, kurių bendras plotas sudaro 31,92 kv. m., o ieškovei – patalpą, pažymėtą indeksu 1-21, kurios bendras plotas sudaro 21,57 kv. m. Teismui netenkinus šios reikalavimo, ieškovė prašė nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką, pagal kurią: atsakovei būtų priskirtos naudotis patalpos, pažymėtos indeksais 1-16; 1-17; 1-18; 1-19; 1-22, kurių bendras plotas sudaro 31,92 kv. m., nustatant, kad įėjimas į jai tenkančias naudoti patalpas yra iš Pastato šiaurinėje pusėje esančios laiptinės; ieškovei – patalpa, pažymėta indeksu 1-21, kurios bendras plotas sudaro 21,57 kv. m., nustatant, kad įėjimas į patalpą, pažymėtą indeksu 1-21, yra iš Pastato pietinėje pusėje esančios laiptinės. Nustatyti, kad atsakovė ir jos patalpų naudotojai neturi teisės naudotis patalpa, plane pažymėta indeksu 1-21, išskyrus gaisro ir kitų stichinių nelaimių atvejais, nesant galimybės pasišalinti iš patalpų per turimą ir naudojamą išėjimą, pasinaudojant patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-22, įrengtos dėžutės su į vidų įspaudžiamu stiklu, raktu, skirtu patekti į patalpą 1-21 ir iš jos pasišalinti per pietinėje pastato pusėje esančią laiptinę; nustatyti, kad ieškovė ir jos patalpų naudotojai neturi teisės naudotis patalpa, plane pažymėta indeksu 1-22, išskyrus gaisro ir kitų stichinių nelaimių atvejais, nesant galimybės pasišalinti iš patalpų per turimą ir naudojamą išėjimą, pasinaudojant patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-21, įrengtos dėžutės su į vidų įspaudžiamu stiklu, raktu, skirtu patekti į patalpą 1-22 ir iš jos pasišalinti per šiaurinėje pastato pusėje esančią laiptinę.

59. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino ieškovės ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir nustatė Bendrojo naudojimo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), administraciniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtų indeksais 1-16 (6,47 kv. m.); 1-17 (0,92 kv. m.); 1-18 (0,99 kv. m.); 1-19 (1,35 kv. m.); 1-21 (21,57 kv. m.); 1-22 (22,19 kv. m.) naudojimosi tvarką pagal ieškovės pasiūlytą tvarką.

60. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės pasiūlyta naudojimosi turtu tvarka yra tinkamiausia, nustačius tokią naudojimosi tvarką, tiek ieškovė, tiek atsakovė turėtų galimybę patekti prie joms nuosavybės teise priklausančių patalpų ir naudotis sanitariniu mazgu (-iais mazgais), nepriklausomai viena nuo kitos; nustačius naudojimosi bendrojo naudojimo objektais tvarką, būtų sumažinta tikimybė kilti šalių konfliktams dėl naudojimosi dviem įėjimais, tais pačiais sanitariniais mazgais, jų remonto ir priežiūros, vandens apskaitos. Siūloma ieškovės naudojimosi tvarka atitinka ir šalių turimas bendrosios dalinės nuosavybės idealiąsias dalis: ieškovei atitektų naudotis koridorius, plane pažymėtas indeksu 1-21, kurio plotas 21,57 kv. m. (ieškovei priklausanti idealioji bendrosios nuosavybės dalis – 22,36 kv. m.), o atsakovei atitektų naudotis koridorius, plane pažymėtas indeksu 1-22, ir patalpos, plane pažymėtos indeksais 1-16; 1-17; 1-18; 1-19; 1-22, kurių bendras plotas sudaro 31,92 kv. m. (atsakovei priklausanti idealioji bendrosios nuosavybės dalis – 31,13 kv. m).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

61. Apeliantė skunde nurodė, jog ginčo sprendimu bendrojo naudojimo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), administraciniame pastate, naudojimosi tvarka nustatyta nepagrįstai, nes savivaldybei nepagrįstai atimta teisė betarpiškai naudotis bendru pagrindiniu įėjimu ir koridoriumi, pažymėtu indeksu 1-21, vedančiu į savivaldybės patalpas, tokia tvarka pažeidžia Vilniaus miesto savivaldybės ir kitų administracinio pastato gyventojų interesus, atsakovės lygiateisiškumo principą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems apeliantės argumentams.

62. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti.

63. Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši nuostata reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020; 2019-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-695/2019).

64. Bendraturčiai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-701/2020). Nustatoma naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020).

65. Kasacinio teismo praktikoje dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto naudojimo yra nurodoma, kad naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai. Nors, nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017 36 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

66. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017 13 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

67. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-01-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-916/2019).

68. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020; 2019-04-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019).

69. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų; priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgdamas į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas šalių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir padėtų geriau valdyti nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020; 2018-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-248/2018).

70. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl naudojimosi bendrojo naudojimo patalpomis tvarkos, išsamiai tyrė ir vertino šios nutarties 64-69 punktuose nurodytus klausimus ir pagrįstai nustatė, kad ieškovės pasiūlyta naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektais tvarka atitinka visus naudojimosi tvarkos nustatymo principus.

71. Nagrinėjamu atveju ginčo, kad ginčo patapos, plane pažymėtos indeksais 1-16 (6,47 kv. m.); 1-17 (0,92 kv. m.); 1-18 (0,99 kv. m.); 1-19 (1,35 kv. m.); 1-21 (21,57 kv. m.); 1-22 (22,19 kv. m.) yra bendrojo naudojimo patalpos, t. y. priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise dviems bendraturčiams - ieškovei ir atsakovei, nėra.

72. Teismas skundžiamu sprendimu nustatė naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką, pagal kurią: atsakovei būtų priskirtos naudotis patalpos, pažymėtos indeksais 1-16; 1-17; 1-18; 1-19; 1-22, kurių bendras plotas sudaro 31,92 kv. m., nustatant, kad įėjimas į jai tenkančias naudoti patalpas yra iš Pastato šiaurinėje pusėje esančios laiptinės; ieškovei – patalpa, pažymėta indeksu 1-21, kurios bendras plotas sudaro 21,57 kv. m., nustatant, kad įėjimas į patalpą, pažymėtą indeksu 1-21, yra iš Pastato pietinėje pusėje esančios laiptinės.

73. Apeliantė nurodo, kad teismo sprendimu šioje byloje yra sukurta situacija, kuomet patekimui į savo pirmame aukšte esančias patalpas savivaldybė negali naudotis pagrindiniu, iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės esančiu įėjimu (išėjimu), kadangi iš savivaldybės atimta teisė naudotis bendrojo naudojimo koridoriumi Nr. 1-21, vedančiu iš pagrindinio įėjimo iki savivaldybės patalpų, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad kilus bendraturčių nesutarimui dėl naudojimosi bendrais objektais tvarkos, teismo tvarka nustatyti bendro naudojimo objektų naudojimosi tvarką įstatymo nėra ribojama. Tokiu būdu siekiama išspręsti kilusius nesutarimus dėl naudojimosi ir aiškiai apibrėžti ribas, o ne apriboti atsakovės teisę. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, atsakovė siekia ir toliau naudoti koridoriaus patalpą 1-21, o pagrindiniai jos argumentai susiję su galimybe naudotis koridoriumi 1-21 ir į jį patekti per įėjimą iš Pastato pietinės pusės esančios laiptinės.

74. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, į administracinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), yra du įėjimai: vienas įėjimas yra iš Pastato pietinės pusės ir pirmame aukšte per jį patenkama į koridorių, plane pažymėtą indeksu 1-21, kuris eina per ieškovei priklausančias patalpas ir kuriuo per duris galima patekti į koridorių, plane pažymėtą 1-22, kuris eina per atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas; bei vienas įėjimas iš Pastato šiaurinės pusės ir pirmame Pastato aukšte per jį patenkama į koridorių, plane pažymėtą indeksu 1-22, kuris eina per atsakovei priklausančias patalpas ir kuriuo per duris galima patekti į koridorių, plane pažymėtą 1-21, kuris eina per ieškovei nuosavybės teise priklausančias patalpas. Remiantis byloje pateiktais šalių atstovų paaiškinimais, įėjimas iš pietinės Pastato pusės yra arčiau (duomenys neskelbtini) gatvės, o įėjimas iš šiaurinės pusės – iš vidinio Pastato kiemo.

75. Kaip matyti iš byloje pateikto pirmojo aukšto plano, koridorius, plane pažymėtas indeksu 1-21 yra ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančių patalpų dalyje, o patalpos, plane pažymėtos indeksais 1-16 (prausykla), 1-17 (tualetas), 1-18 (tualetas), 1-19 (tualetas) ir 1-22 (koridorius) – atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančių patalpų dalyje. Koridoriai, plane pažymėti indeksais 1-21 ir 1-22, yra atskirti durimis.

76. Nors apeliantė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad tenkinus ieškinį atsakovė netektų galimybės naudotis visais atžvilgiais patogesniu įėjimu į Pastatą iš gatvės pusės (t.y. per koridorių 1-21), o apeliaciniu skundu nurodo, kad jai atimta teisė naudotis pagrindiniu, „paradiniu“ iš (duomenys neskelbtini) pusės esančiu įėjimu (išėjimu), savivaldybė į savo pirmame aukšte esančias administracines patalpas yra priversta patekti tik per vidinio kiemo pusėje esančią laiptinę, pažymėtina, kad administracinės paskirties pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), turi du įėjimus, tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad jie būtų skirstomi į „paradinį“ ir „tarnybinį“, kaip teigia atsakovė, todėl daryti išvadą, kad administraciniame pastate vienas įėjimas skirtas tik valstybinių bei neformalių organizacijų darbuotojams ar lankytojams, kitas – vien tik gyventojams, nėra pagrindo.

77. Nors atsakovė teigia, jog įėjimas iš pietinės Pastato pusės yra patogesnis, pagrindinis, tačiau, išskyrus aplinkybę, kad jis yra arčiau (duomenys neskelbtini) gatvės, kitų tokią poziciją pagrindžiančių pagrįstų argumentų nenurodė. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad įėjimas į ieškovei naudoti skirtą koridorių esmingai yra patogesnis, apeliantė niekaip nepagrindė šio savo teiginio. Kaip nustatyta šioje byloje, per įėjimą iš Pastato pietinės pusės patenkama į ieškovei nuosavybės teise priklausančias pirmojo aukšto patalpas, per įėjimą iš Pastato šiaurinės pusės – į atsakovei nuosavybės teise priklausančias pirmojo aukšto patalpas. Atsakovė nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl galimybė tiesiogiai patekti į jai nuosavybės teise priklausančias pirmo aukšto patalpas iš lauko, vertintina kaip blogesnė, nei patekimas einant ilgu koridoriumi patalpų viduje, kuris eina per ieškovei nuosavybės teise priklausančias patalpas, kurios nuomojamos ikimokyklinio ugdymo veiklai vykdyti. Atsakovė nepagrindė būtinybės naudotis abiem koridoriais, kad pasiektų savo patalpas, taip pat nepagrindė, kad ieškovės siūloma tvarka užkirstų kelią atsakovei pasiekti savo patalpas ir jas tinkamai eksploatuoti. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nustačius ieškovės pasiūlytą naudojimosi koridoriais tvarką, tiek ieškovė, tiek atsakovė turėtų po atskirą įėjimą įeiti į Pastatą ir atitinkamai galimybę pasiekti joms nuosavybės teise priklausančias patalpas, nepriklausomai viena nuo kitos.

78. Apeliantė nurodo, kad tokia naudojimosi tvarka neatitinka nei savivaldybės, nei kitų pastato gyventojų interesų, t. y. netekusi galimybės naudotis koridoriumi ir atitinkamai nebegalėdama įeiti per pagrindinį įėjimą / išėjimą, savivaldybė į savo pirmame aukšte esančias administracines patalpas yra priversta patekti tik per vidinio kiemo pusėje esančią laiptinę, jungiančią dvi pastato dalis – gyvenamąją ir administracinę, šia laiptine naudojasi gyvenamųjų patalpų savininkai, patenkantys į savo butus. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais.

79. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovei nuosavybės teise priklausančios patalpos nuo pat 2013 metų buvo nuomojamas įvairioms organizacijoms. Remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašu, nurodytame Pastate atsakovė nuosavybės teise valdomas pirmo aukšto patalpas nuo 2022-03-28 nuomoja VšĮ „Ukrainos namai“. Posėdžio pirmosios instancijos teisme metu liudytoju apklaustas VšĮ „Ukrainos namai” vadovas V. Č. (V. Č.) paaiškino, kad dėl užrakinto koridoriaus tarp patalpų nepatiria nepatogumų, nes gali naudotis kitu išėjimu; šiuo metu surasti, kur įsikūrusi VšĮ „Ukrainos namai“ nėra sunku, nes užklijuotas pavadinimas, yra skambutis; šiuo metu nuomojamų patalpų pusėje įrengta dėžutė su raktu, kuriuo galima atrakinti koridorius skiriančias duris. Liudytojo teigimu, jis norėtų susiremontuoti tualeto patalpas, nes dabar jos labai apleistos. Taigi liudytojas patvirtino, kad tenkina VšĮ „Ukrainos namai“ faktiškai naudojamas įėjimas į atsakovei priklausančias patalpas iš šiaurinės Pastato pusės. Pažymėtina, kad įėjimas iš šiaurinės Pastato pusės yra šalia automobilių stovėjimo aikštelės, todėl patogu yra priimti gyventojų teikiamą paramą, esant reikalui; byloje kartu su 2024 m. vasario 12 d. patikslintu ieškiniu pateiktos nuotraukos, kurios patvirtina, kad prie įėjimo iš šiaurinės Pastato pusės yra šios įstaigos iškaba ir skambutis, taip pat ir užrašas ant durų, tik įėjus į laiptinę, todėl teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais, kad suklysti ir nueiti į trečią aukštą, kur įsikūrę namo gyventojai, tikimybė yra nedidelė.

80. Pažymėtina, kad administraciniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), yra suformuota 16 patalpų, iš kurių dalis yra negyvenamosios paskirties patalpos, dalis – gyvenamosios paskirties. Atsakovei be pirmojo aukšto patalpų, nuosavybės teise priklauso ir negyvenamosios patalpos, esančios Pastato antrame aukšte, cokoliniame aukšte ir administracinės paskirties patalpos, esančios trečiame aukšte. Kaip matyti iš bylos duomenų, prie šiaurinio įėjimo į Pastatą yra įrengtos ne tik VšĮ „Ukrainos namai“, bet ir Šnipiškių bendruomenės centro iškabos. Šios aplinkybės liudija, kad patekimui į administracinės paskirties pastatą atsakovės administracinių patalpų naudotojai gali naudoti įėjimą iš šiaurinės Pastato pusės, ir šis įėjimas negali būti laikomas skirtu vien gyvenamųjų patalpų savininkams. Byloje atsakovė šių aplinkybių nepaneigė jokiais kitais įrodymais (CPK 185, 178 straipsniai). Pati atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad kiemo pusėje esanti laiptinė, jungia dvi Pastato dalis – gyvenamąją ir administracinę. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra administracinės paskirties, todėl kritiškai vertintina atsakovės akcentuojama aplinkybė, jog VšĮ „Ukrainos namai“ naudojasi gyventojams skirta laiptine, t. y. kai Pastate didžioji dalis patalpų yra administracinės paskirties, nepriklausomai nuo to, kad jame yra ir gyvenamosios paskirties patalpų, pastato paskirtis nesikeičia (statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 punktas).

81. Apeliantė teigia, kad butų gyventojai dėl nuolatinių pašalinių asmenų srautų jaučiasi nepatogiai ir nesaugiai, reiškia nepasitenkinimą ir reikalauja, kad savivaldybė ir jos patalpų nuomininkai į savo pirmame aukšte esančias administracines patalpas vaikščiotų būtent per pietinę laiptinę, tačiau tokiems teiginiams pagrįsti jokių pakankamų įrodymų nepateikė (CPK 178, 185 str.). Remiantis byloje pateiktu atsakovės 2023 m. gegužės mėn. raštu ieškovei, nustatyta, kad atsakovė 2023 m. gegužės 17 d. gavo liudytojos J. S. pranešimą dėl paramos VšĮ „Ukrainos namai“ pristatymo. Kitų aktualių duomenų apie gyventojų skundus ar didelius srautus žmonių, kurie trukdo gyventojams, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad aplinkybė, jog 2022 m. ir 2023 m. buvo padidėję žmonių, kurie kreipėsi į VšĮ „Ukrainos namai“ srautai, susiję su politine situacija Ukrainoje, kai ten gyvenantiems asmenims buvo skubiai teikiama humanitarinė pagalba iš Lietuvos. Remiantis ieškovės ir VšĮ „Ukrainos namai“ vadovo V. Č. parodymais, bylos nagrinėjimo metu didelių žmonių srautų nekonstatuota. Byloje apeliantė šių aplinkybių nepaneigė jokiais kitais įrodymais.

82. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliantės argumento, kad atsakovė ir jos patalpos pirmame aukšte nuomininkas vykdo viešąsias funkcijas, todėl turi būti ginamas viešasis interesas, pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas civilinis, ne iš administracinių teisinių santykių kilęs ginčas, kurio metu apeliantė veikia kaip privatinės, o ne viešosios teisės subjektas – viešosios nuosavybės savininkė, įgyvendina savo, kaip savininkės, teises, susijusias su jai priklausančiu turtu. Valstybė, savivaldybė ir jų institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai (CK 2.36 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl valstybės ir savivaldybių padėties civiliniuose teisiniuose santykiuose CK 2.36 straipsnio 1 dalies nuostatų kontekste, pažymėta, kad valstybės ar savivaldybės dalyvavimas civiliniuose santykiuose savaime nereiškia viešojo intereso buvimo ir neteikia pagrindo suteikti kokių nors privilegijų tokiam santykio dalyviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2014). Civiliniai teisiniai nuosavybės santykiai, be kita ko, grindžiami jų subjektų lygiateisiškumo principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, pats viešosios nuosavybės turėjimo faktas arba tokios nuosavybės nuoma viešajai įstaigai, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė vykdo viešąsias funkcijas ir kad atitinkamai egzistuoja viešasis interesas, kuris turėtų būti ginamas ar kuriam, sprendžiant nagrinėjamu atveju iškilusį ginčą, turėtų būti teikiamas prioritetas. Dėl to, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad ji nagrinėjamu atveju vykdo viešąsias funkcijas, todėl turi būti ginamas viešasis interesas.

83. Apeliantė teigia, kad savivaldybei ir jos nuomininkams reikalingi abu praėjimai ir dėl saugumo. Tačiau pažymėtina, kad išvadą teikianti institucija Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, 2024 m. spalio 2 d. pateikė išvadas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo projekto atitikties gaisrinės saugos reikalavimams. Byloje pateiktoje išvadą teikiančios institucijos 2024 m. spalio 2 d. išvadoje dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nurodyta, kad ieškovės siūloma nustatyti naudojimosi tvarka, pagal kurią būtų nustatyta, jog atsakovė ir jos patalpų naudotojai neturi teisės naudotis patalpa, plane pažymėta indeksu 1-21, išskyrus gaisro ir kitų stichinių nelaimių atvejais, nesant galimybės pasišalinti iš patalpų per turimą ir naudojamą išėjimą, pasinaudojant patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-22, įrengtos dėžutės su į vidų įspaudžiamu stiklu, raktu, skirtu patekti į patalpą 1-21 ir iš jos pasišalinti per pietinėje pastato pusėje esančią laiptinę; nustatyti, kad ieškovė ir jos patalpų naudotojai neturi teisės naudotis patalpa, plane pažymėta indeksu 1-22, išskyrus gaisro ir kitų stichinių nelaimių atvejais, nesant galimybės pasišalinti iš patalpų per turimą ir naudojamą išėjimą, pasinaudojant patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-21, įrengtos dėžutės su į vidų įspaudžiamu stiklu, raktu, skirtu patekti į patalpą 1-22 ir iš jos pasišalinti per šiaurinėje pastato pusėje esančią laiptinę, neprieštarautų Gaisrinės saugos reikalavimams, taikomiems eksploatuojamiems objektams, be kita pažymint, kad tokia išvada teikiama faktinei situacijai, kai pastato patalpų išplanavimas nekeičiamas (tarp patalpų 1-21 ir 1-22) aklina pertvara neįrenginėjama ir objekto atitiktis vertinama eksploatuojamų objektų gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams. Taigi išvadą teikiančios institucijos vertinimu, ieškovės pateiktas naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos projektas atitiktų gaisrinės saugos reikalavimus. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokia išvada, atitinka ir aktualų teisinį reglamentavimą, pagal kurį kiekviename pastato aukšte turi būti ne mažiau kaip du evakavimosi keliai (Gaisrinės saugos reikalavimų 102 punktas). Apeliantė nepateikė argumentų ar įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog teismui nėra pagrindo vadovautis institucijos, teikiančios išvadą, išvada, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė įrodė, jog jos pateiktas naudojimosi tvarkos pasiūlymas atitinka jam keliamus gaisrinės saugos reikalavimus. Be to, teismo sprendimu numatyta galimybė naudoti kitą išėjimą iš patalpų ekstremalios situacijos atveju.

84. Apeliantė nurodo, jog jai vienai nėra reikalingos net keturios tualeto patalpos, kuriomis kaip „kompensacija“ už paradinio įėjimo (t. y. koridoriaus 1-21) praradimą gavo teisę naudotis skundžiamu sprendimu. Šie apeliantės skundo teiginiai vertintini kritiškai. Kaip minėta, nustatant bendrosios dalinės nuosavybės objektų naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis dalimis naudosis bendraturčiai. Nors, nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama. Be to, kaip minėta, kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Iš skundžiamo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas tokią naudojimosi tvarką nustatė atsižvelgdamas į techninę galimybę patalpomis naudotis atskirai ir turimas bendrosios dalinės nuosavybės idealiąsias dalis, į tai, kad atsakovei priklauso didesnė dalis bendrojo naudojimo patalpų. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog siūloma ieškovės naudojimosi tvarka atitinka ir šalių turimas bendrosios dalinės nuosavybės idealiąsias dalis: ieškovei atitektų naudotis koridorius, plane pažymėtas indeksu 1-21, kurio plotas 21,57 kv. m. (ieškovei priklausanti idealioji bendrosios nuosavybės dalis – 22,36 kv. m.), o atsakovei atitektų naudotis koridorius, plane pažymėtas indeksu 1-22, ir patalpos, plane pažymėtos indeksais 1-16; 1-17; 1-18; 1-19; 1-22, kurių bendras plotas sudaro 31,92 kv. m. (atsakovei priklausanti idealioji bendrosios nuosavybės dalis– 31,13 kv. m.); nustačius ieškovės prašomą naudojimosi tvarką, atsakovei atitektų naudotis 0,79 kv. m. didesnė bendrosios nuosavybės dalis, ieškovė neprašė priteisti jai iš atsakovės kompensaciją už jai galimai teksiančią naudotis didesnę bendrojo naudojimo patalpų dalį. Taigi tokia naudojimosi tvarka nustatyta atsižvelgiant į kiekvieno bendraturčio idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę, taip pat atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė turėtų galimybę patekti prie joms nuosavybės teise priklausančių patalpų ir naudotis sanitariniu mazgu (-iais mazgais), nepriklausomai viena nuo kitos. Bylos duomenimis, nustatyta, kad, ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų dalyje yra patalpa, plane pažymėta 3B-6, kurioje įrengtas tualetas ir įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka (pirmosios instancijos sprendimo 62 punktas.).

85. Nors apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad jai vienai nėra reikalingos net keturios tualeto patalpos, dėl galimybės naudoti bendrojo naudojimo patalpas – prausyklą ir tualeto patalpas (plane pažymėtos indeksais 1-16, 1-17, 1-18, 1-19) pažymėtina, kad atsakovė, turėdama galimybę savarankiškai naudotis jai priskirtomis patalpomis, be kita ko galės spręsti ir dėl šių patalpų perplanavimo ir pritaikymo kitiems atsakovės ar jos nuomininkų poreikiams.

86. Apeliantė teigia, kad tokia naudojimosi tvarka savivaldybei, teikiančiai viešąsias paslaugas arba jos klientams, avarinėms ir kitoms įvairioms tarnyboms, nuomininkams ir šio namo gyventojams sukelia nepatogumų, o šias aplinkybes patvirtina pateiktas rangovo UAB „Nomera“ raštas, kuriame paaiškinta, kad vykdant šio pastato antrame aukšte remonto darbus, pirmame aukšte 2024 m. vasario 19 d. ir 2024 m. kovo 11 d. trūkus susidėvėjusioms inžinerinėms konstrukcijoms bendro naudojimo WC patalpoje, pažymėtoje 1-19 ir koridoriuje, pažymėtame 1-22, niekas šių avarijų nepastebėjo dėl užrakintų praėjimų, dėl to užtruko, kol buvo surasta, kaip patekti į avarijos vietas, ko pasekoje savivaldybės pirmame aukšte ir rūsyje esančioms patalpoms buvo padaryta nuostolių, tačiau priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės tik patvirtina ieškovės poziciją, kad tikslingiausia visas bendrojo naudojimo sanitarinių mazgų patalpas paskirti naudoti vienam savininkui. Avarijos atveju būtų galimybė patalpų savininkui nedelsiant patekti į šias patalpas ir iškviesti tarnybas.

87. Apeliantė, motyvuodama būtinumą naudoti kitą įėjimą į Pastatą, teigia, kad būtent prie pietinio įėjimo (kitoje Pastato laiptinėje) yra pašto dėžutės, tačiau, kad prie jų patekti, reikalinga naudotis koridoriumi 1-21 dėl patogesnio priėjimo prie jų. Pažymėtina, kad byloje yra pateikti įrodymai apie įrengtas pašto dėžutes šiaurinėje Pastato pusėje (8 gyvenamosioms ir 8 negyvenamosioms patalpoms). Tuo atveju, jei atsakovės pirmo aukšto patalpų nuomininkai pageidautų turėti atskirą paštą dėžutę, jie gali ją įsirengti papildomai laiptinėje prie įėjimo į patalpas. Visiškai pritartina ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad pašto dėžutės yra lengvai perkeliamos iš vienos vietos į kitą, nepakeitus jos paskirties ir nesumažinus jos vertės.

88. Apeliantė teigia, kad sąžiningai besielgusi ir jokių neteisėtų veiksmų bendrovės atžvilgiu neatlikusi bendraturtė (savivaldybė) šiuo atveju liko nukentėjusi – neteko galimybės naudotis visais atžvilgiais patogesniu įėjimu į Pastatą iš gatvės pusės (t. y. per koridorių Nr. 1-21) vien dėl to, kad pirmoji nepasiskubino savavališkai šio koridoriaus Nr. 1-21 užrakinti, pasisavinti, bei kreiptis į teismą dėl patalpų atidalinimo arba atitinkamos naudojimosi tvarkos nustatymo. Pažymėtina, kad šie apeliantės teiginiai nepaneigia fakto, kad 2023 m. gegužės mėn. tarp šalių kilo nesutarimai dėl naudojimosi bendro naudojimo patalpomis, o kilus ginčui, tiek atsakovė pirmiau kreipėsi į teismą gindama galimai savo pažeistas teises jos pasirinktais teisių gynimo būdais, tiek vėliau - ieškovė. Bendraturčių galimybė bendru sutarimu ar, esant nesutarimui, teismo tvarka nustatyti bendro daikto naudojimosi tvarką įstatymo nėra ribojama. Tokia teise – pateikti reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ieškovė pasinaudojo, o atsakovė procese išliko pasyvi, nereikšdama reikalavimo dėl kitokios naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau kategoriškai iš esmės nesutiko su reiškiamais reikalavimais dėl naudojimosi tvarkos bendromis patalpomis nustatymo, todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjo bylą tik ieškovės pareikšto patikslinto ieškinio apimtyje.

89. Apeliantė teigia, kad teismui nustačius ieškovės pageidaujamą naudojimosi tvarką, identišką ieškovės prašytam atidalinimui, ieškovė iš esmės pasiekė savo neteisėtais veiksmais siektų tikslų ir skundžiamu sprendimu toks nesąžiningas ieškovės elgesys buvo įteisintas, nustatant ieškovės pageidaujamą naudojimosi tvarką, o savivaldybės interesas naudotis koridoriumi Nr. 1-21, kurį savivaldybė siekia apginti pirmiau iškeltoje civilinėje byloje dėl bendrovės įpareigojimo atlaisvinti praėjimą, lieka nebeįmanomas apginti. Tokie apeliantės teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, civilinėje byloje Nr. e2-271-987/2025 atsakovė yra pareiškusi ieškinį ieškovei, prašydama įpareigoti atsakovą uždarąją leidybinę akcinę bendrovę „ABO“ ne vėliau kaip per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atlaisvinti bendrojo naudojimo patalpas, plane pažymėtas indeksais: 1-21 (įėjimo iš gatvės pusės koridorius), 1-19 (tualetas) ir 1-17 (tualetas), esančias administraciniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir nekliudyti bendraturtei Vilniaus miesto savivaldybei naudotis ir patekti į šias bendrojo naudojimo patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-17, 1-19, 1-21 (CPK 179 str. 3 d.). Taigi pirmiau iškeltoje civilinėje byloje atsakovė siekia apginti ne tik savivaldybės interesą naudotis koridoriumi Nr. 1-21, bet siekia apginti ir interesą naudoti patalpas 1-17, 1-19. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, nustato civilinio proceso dalyviams teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Tai reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022, 29 punktas). Kaip minėta, bendrosios dalinės nuosavybės objektų naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Nors atsakovė pirmiau kreipėsi į teismą dėl bendrovės įpareigojimo atlaisvinti Bendrojo naudojimo patalpas, tačiau tai savaime nelemia išvados, kad tarp šalių kilus ginčui dėl naudojimosi bendrais objektais tvarkos, ieškovė negalėjo pasirinkti būtent šį nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą pareikšdama ieškinį teisme dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Pažymėtina, kad skundžiamas teismo sprendimas neturi retrospektyvios galios, o teismo nustatyta naudojimosi bendrojo naudojimo patalpomis tvarka įsigaliotų tik nuo sprendimo įsiteisėjimo momento, todėl teigti, jog skundžiamu sprendimu nesąžiningas ieškovės elgesys buvo įteisintas, nėra jokio teisinio pagrindo. Taip pat pažymėtina, kad nustačius ieškovės siūlomą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektais tvarką, nebeliktų tarp šalių tame tarpe ir nesutarimo dėl 1-17, 1-19 patalpų naudojimo. Teisėju kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad, nustačius naudojimosi bendrojo naudojimo objektais tvarką, būtų sumažinta tikimybė kilti šalių konfliktams dėl naudojimosi dviem įėjimais, tais pačiais sanitariniais mazgais, jų remonto ir priežiūros, vandens apskaitos.

90. Apeliantė teigia, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tokioms patalpoms kaip koridoriai, laiptinės ir kitokie praėjimai turi turėti teisę naudotis visi bendraturčiai; apeliantės įsitikinimu, ginčo koridorius Nr. 1-21 pagal savo paskirtį ir pobūdį yra bendrojo, o ne individualaus naudojimo, todėl tokios patalpos kaip, šiuo atveju, bendrojo naudojimo koridorius, yra reikalingos ir turi būti paliktos naudotis abiem šalims.

91. Ieškovė nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė visiškai neįrodinėjo aplinkybių, kad koridoriaus 1-21 paskirtis yra bendro, o ne individualaus naudojimo, dėl ko šios patapos naudojimas turi būti priskirtas abiejų šalių naudojimui. Šis atsakovės naujas argumentas yra keliamas tik apeliaciniame skunde.

92. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė šių aplinkybių nebuvo nurodžiusi atsiliepimuose į ieškinį, patikslintą ieškinį. CPK 306 straipsnio 2 dalis draudžia apeliacinį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad CPK yra įtvirtinta vadinamoji dalinė (ribota) apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis. Apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo ribas tik patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė reikšmingas ginčui faktines aplinkybes ir ar teisingai pagal nustatytas faktines aplinkybes pritaikė teisę pagal parengiamojoje bylos stadijoje apibrėžtas bylos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas apeliantės naujai nurodytų apeliacinio skundo argumentų nevertina ir dėl jų nepasisako (CPK 314 straipsnis).

93. Atsakovė apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-611/2022, tačiau šioje byloje ir atsakovės nurodytoje kasacinio teismo nutartyje skiriasi bylų faktinės aplinkybės, ten buvo sprendžiamas klausimas dėl rūsio patalpų ir laiptų vedančių į rūsio patalpas, kai į rūsio patalpas galėjo patekti tik viena bylos šalis. Šiuo atveju pagal teismo nustatytą naudojimosi tvarką kiekvienas bendraturtis turės po atskirą įėjimą įeiti į Pastatą ir atitinkamai galimybę pasiekti jam nuosavybės teise priklausančias patalpas, nepriklausomai vienas nuo kito. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas atsakovės minėtoje byloje konstatavo, „kad teismai, pripažinę rūsio patalpas, pažymėtas R-2 ir R-3, bendrąja daline nuosavybe, tačiau atmesdami ieškovų pasiūlytą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, iš esmės neišsprendė klausimo dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu“. Taigi ši nutartis nepaneigia bendraturčių teisės nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarką, kuomet tarp bendraturčių kyla nesutarimai. Kitoje nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-695/2019 nagrinėjamo ginčo nėra pagrindo laikyti tapačiu šioje byloje nagrinėjamam ginčui, nes ieškinys buvo pareikštas dėl aktų panaikinimo ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo. Nagrinėjamu atveju ginčo, jog ginčo patapos yra bendrojo naudojimo patalpos, t. y. priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise abiems bendraturčiams, t.y. ieškovei ir atsakovei, nekilo. Be to, atsakovės minima nutartis taip pat nepaneigia nekilnojamojo daikto dalies, esančios bendrąja daline nuosavybe, naudojimosi tvarkos nustatymo galimybės, kai tarp bendraturčių nėra sutarimo/susitarimo dėl naudojimosi tvarkos.

94. Teisėjų kolegija, pažymi, kad skundžiamu teismo sprendimu nustačius tokią bendrojo naudojimo patalpų naudojimosi tvarką, tiek ieškovė, tiek atsakovė turėtų galimybę patekti prie joms nuosavybės teise priklausančių patalpų ir naudotis sanitariniu mazgu (-iais mazgais), nepriklausomai viena nuo kitos, taigi šiuo atveju ieškovė įrodė, kad egzistuoja galimybė šalims bendrojo naudojimo patalpomis naudotis atskirai, todėl daro išvadą, kad pagal savo esmę ieškovės siūloma ir pirmosios instancijos teismo nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės objektų naudojimosi tvarka yra tinkama. Esant šalių nesutarimams ir kilus teisminiams ginčams, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad atitinkamai, nustačius naudojimosi bendrojo naudojimo patalpomis tvarką, nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti dėl naudojimosi dviem įėjimais, tais pačiais sanitariniais mazgais, dėl jų remonto ir priežiūros, vandens apskaitos. Dėl bendro naudojimo patalpų naudojimo tvarkos nustatymo galimybės, kuomet jomis yra galimybė naudotis atskirai, yra pasisakyta ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-248/2018).

95. Pažymėtina ir tai, kad net ir teismui nustačius daikto dalies naudojimosi tvarką pagal vieno iš bendraturčio pasiūlytą projektą, tai neužkerta kelio, kai tarp šalių iškyla ir/ar yra nesutarimas, nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos pakeitimo, jei pasikeičia reikšmingos aplinkybės.

Dėl procesinės bylos baigties

96. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės pareikštą ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, tinkamai taikė civilinės teisės normas, reglamentuojančias naudojimosi tvarkos bendrąja daline nuosavybe nustatymą, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

97. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

98. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, atsakovės bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos.

99. Ieškovė nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį apeliacinės instancijos teisme, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei klausimas nesprendžiamas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Renata BeinoravičienėRamunė MikonienėAsta Pikelienė