Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-462-1045/2025

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-02-13
Bylos Nr.: e2-462-1045/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-00067-2024-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Sigita Taurienė
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės
Advokatai: Giedrė Daironė

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė

Civilinė byla Nr. e2-462-1045/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00067-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 3.2.6.1. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Taurienė,sekretoriaujant Ugnei Marijai Žemaitytei,

dalyvaujant ieškovės atstovui uždarosios leidybinės akcinės bendrovės „ABO“ vadovui J. S.,

Žemesnės instancijos teismas

ieškovės atstovei advokato padėjėjai Giedrei Daironei,

atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės įgaliotai atstovei L. N.,

išvadą teikiančios institucijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovui J. J.,

viešame teismo posėdyje per nuotolį išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios leidybinės akcinės bendrovės „ABO“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ar naudojimosi tvarkos nustatymo; išvadą teikianti institucija – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinė gelbėjimo valdyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė uždaroji leidybinė akcinė bendrovė (toliau – ULAB) „ABO“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, prašydama: atidalinti bendrojo naudojimo patalpas, esančias A. Juozapavičiaus g. 10A, Vilniuje, administraciniame pastate, unikalus Nr. 1094-0506-7016, plane pažymėtas indeksais 1-16 (6,47 kv. m.); 1-17 (0,92 kv. m.); 1-18 (0,99 kv. m.); 1- 19 (1,35 kv. m.); 1-21 (21,57 kv. m.); 1-22 (22,19 kv. m.) tokiu būdu:

1.1. Vilniaus miesto savivaldybei, kuri yra negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. 4400-2754-6592:2136, esančių A. Juozapavičiaus g. 10A-3, Vilniuje, savininkė, nuosavybės teise priteisti patalpas, pažymėtas indeksais 1-16; 1-17; 1-18; 1-19; 1-22, kurių bendras plotas sudaro 31,92 kv. m;

1.2. Ieškovei, kuri yra negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. 1094-0506-7016:0014, esančių A. Juozapavičiaus g. 10A-3B, Vilniuje, ir negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. 4400-2754-6581:2135, esančių A. Juozapavičiaus g. 10A-3A, Vilniuje, savininkė, nuosavybės teise priteisti patalpą, pažymėtą indeksu 1-21, kurios bendras plotas sudaro 21,57 kv. m.

2. Netenkinus pirmojo reikalavimo dėl bendrojo naudojimo patalpų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nustatyti bendrojo naudojimo patalpų, esančių A. Juozapavičiaus g. 10A, Vilniuje, administraciniame pastate, unikalus Nr. 1094-0506-7016, plane pažymėtų indeksais 1-16 (6,47 kv. m.); 1-17 (0,92 kv. m.); 1-18 (0,99 kv. m.); 1-19 (1,35 kv. m.); 1-21 (21,57 kv. m.); 1-22 (22,19 kv. m.) naudojimosi tvarką, pagal kurią:

2.1. Vilniaus miesto savivaldybei, kuri yra negyvenamųjų patalpų, esančių A. Juozapavičiaus g. 10A-3, Vilniuje, unikalus Nr. 4400-2754-6592:2136, esančių A. Juozapavičiaus g. 10A-3, Vilniuje, savininkė, priskirti naudotis patalpas, pažymėtas indeksais 1-16; 1-17; 1-18; 1-19; 1-22, kurių bendras plotas sudaro 31,92 kv. m, nustatant, kad įėjimas į jai tenkančias naudoti patalpas yra iš pastato šiaurinėje pusėje esančios laiptinės.

2.2. Ieškovei, kuri yra negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. 1094-0506-7016:0014, esančių A. Juozapavičiaus g. 10A-3B, Vilniuje, ir negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. 4400-2754-6581:2135, esančių A. Juozapavičiaus g. 10A-3A, Vilniuje, savininkė, priskirti naudotis patalpą, pažymėtą indeksu 1-21, kurios bendras plotas sudaro 21,57 kv. m, nustatant, kad įėjimas į patalpą, pažymėtą indeksu 1-21, yra iš pastato pietinėje pusėje esančios laiptinės.

2.3. Nustatyti, kad Vilniaus miesto savivaldybė ir jos patalpų naudotojai neturi teisės naudotis patalpa, plane pažymėta indeksu 1-21, išskyrus gaisro ir kitų stichinių nelaimių atvejais, nesant galimybės pasišalinti iš patalpų per turimą ir naudojamą išėjimą, pasinaudojant patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-22, įrengtos dėžutės su į vidų įspaudžiamu stiklu, raktu, skirtu patekti į patalpą 1-21 ir iš jos pasišalinti per pietinėje pastato pusėje esančią laiptinę.

2.4. Nustatyti, kad ULAB „ABO“ ir jos patalpų naudotojai neturi teisės naudotis patalpa, plane pažymėta indeksu 1-22, išskyrus gaisro ir kitų stichinių nelaimių atvejais, nesant galimybės pasišalinti iš patalpų per turimą ir naudojamą išėjimą, pasinaudojant patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-21, įrengtos dėžutės su į vidų įspaudžiamu stiklu, raktu, skirtu patekti į patalpą 1-22 ir iš jos pasišalinti per šiaurinėje pastato pusėje esančią laiptinę; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Ieškinyje nurodyta, kad administraciniame pastate, unikalus Nr. 1094-0506-7016, esančiame A. Juozapavičiaus g. 10A, Vilniuje, pirmame aukšte yra suformuotos patalpos, kurias nuosavybės teise valdo Vilniaus miesto savivaldybė ir ieškovė: Vilniaus miesto savivaldybė nuosavybės teise valdo patalpas, unikalus Nr. 4400- 2754-6592:2136, esančias adresu A. Juozapavičiaus g. 10A-3, Vilnius, (registro Nr. 44/1636298), plane pažymėtas indeksais 1-6; 1-7; 1-13; 1-14; 1-15; 1-24; 1-25, kurios vadinamos Turtiniu vienetu Nr. 1; ieškovė nuosavybės teise valdo patalpas, unikalus Nr. 1094-0506- 7016:0014, esančias adresu A. Juozapavičiaus g. 10A-3B, Vilnius, (registro Nr. 10/81278), plane pažymėtas indeksais 3B-1; 3B-2; 3B-3; 3B-4; 3B-5; 3B-6, kurios vadinamos Turtiniu vienetu Nr. 2; ieškovė nuosavybės teise valdo patalpas, unikalus Nr. 4400-2754- 6581:2135, esančias adresu: A. Juozapavičiaus g. 10A-3A, Vilnius (registro Nr. 44/1636296), plane pažymėtas indeksais 1-9; 1-10; 1-11; 1-12, kurios vadinamos Turtiniu vienetu Nr. 3; Vilniaus miesto savivaldybė ir ieškovė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo bendrojo naudojimo patalpas, plane pažymėtas indeksais 1- 16; 1-17; 1-18; 1-19; 1-21; 1-22, kurių bendras plotas – 53,49 kv. m, iš kurių 31,13 kv. m turi teisę naudotis Vilniaus miesto savivaldybė, 22,36 kv. m – ieškovė.

Šalies argumentai

3. Ieškovės teigimu, pagal 1994 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkį Nr. 1909v ieškovė įsigijo 78,93 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas, esančias adresu: A. Juozapavičiaus g. 10A, Vilnius (dabartinis adresas A. Juozapavičiaus g. 10-3B, Vilnius) su bendrojo naudojimo patalpomis (nuo 1-16 iki 1-22), kurių bendrojo naudojimo plotas sudarė 11,13 kv. m (Turtinis vienetas Nr. 2).

4. Ieškovė taip pat nurodo, kad praėjus porai metų UAB „Šnipiškių ūkis“ nurodė patalpų naudotojams bendrojo naudojimo patalpose (tualetuose) įrengti vandens apskaitos prietaisus, nes priešingu atveju sunaudotas šaltas vanduo bus skaičiuojamas viso pastato patalpų naudotojams bendrai. Ieškovė, vykdydama UAB „Šnipiškių ūkis“ nurodymus ir siekdama taupiai naudoti vandenį bei sumažinti mokesčio naštą, ėmėsi iniciatyvos, kad visi patalpų naudotojai pasiskirstytų tualetų kabinomis ir jose įsirengtų vandens apskaitos prietaisus. Tarpusavio susitarimo pagrindu ieškovei atiteko tualeto patalpa, plane pažymėta indeksu 1-19, ir ieškovės prašymu „Vilniaus vandenys“ įrengė vandens apskaitos prietaisą. Kitos tualeto patalpos atiteko Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių patalpų naudotojams, kurie ir šiandien jomis tebesinaudoja. Vieną iš tualetų patalpų (pažymėtoje indeksu 1-17), kuri buvo priskirta turtiniam vienetui Nr. 3, naudojo Vilniaus miesto savivaldybės nuomininkai ir kurių iniciatyva taip pat buvo įrengtas vandens apskaitos prietaisas. Patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-18, vandens apskaitos prietaisas iki šiol nėra įrengtas.

5. Ieškovės teigimu, pirmojo aukšto patalpas, (plane pažymėtas indeksais nuo 1-9 iki 1-12, kurios buvo priešais ieškovės 1994 m. įsigytas patalpas, plane pažymėtas indeksais nuo 3B-1 iki 3B-6 jungė bendras koridorius (1-21). Patalpas skirtingais laikotarpiais valdė ir naudojo kelios įvairios organizacijos, tarp jų Aplinkos agentūros skyrius ir Lietuvai pagražinti Vilniaus draugija. Nuo 1994 m., kai ieškovė įsigijo nuosavybės teise tris patalpas su bendro naudojimo patalpomis, jokie kiti juridiniai ar privatūs asmenys nesinaudojo koridoriaus patalpa, pažymėta indeksu 1-21, išskyrus ieškovę ir turtinio vieneto Nr. 3 valdytojus ir naudotojus. Šių patalpų naudotojai ir jų klientai į bendro naudojimo koridorių (plane pažymėta indeksu 1-21) patekdavo iš pastato pietinės pusės bendros laiptinės. Turtinio vieneto Nr. 1 patalpų (plane pažymėtos indeksais 1-6; 1-7; 1-13; 1-14; 1-15; 1-24; 1-25) naudotojai į savo naudojamas patalpas patekdavo per kitą įėjimą, t. y. iš pastato šiaurinės pusės bendros laiptinės.

6. Ieškovė teigia, kad paaiškėjus, jog Aplinkos agentūros skyrius ketina išsikelti į naujas patalpas, ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, kad leistų įsigyti patalpas, pažymėtas indeksais nuo 1-9 iki 1-12, su bendro naudojimo koridoriumi (1-21), t. y. Turtinį vienetą Nr. 3. Atsakovė surengė nurodytų patalpų įsigijimo aukcioną. Ieškovės teigimu, skelbime apie aukcione parduodamas patalpas buvo nurodyta, kad parduodamą turtą sudaro 4 atskiros patalpos su dalimi koridoriaus ir dalimi sanitarinio mazgo. Vien tik formuluotė, kad parduodama tik dalis vieno koridoriaus, kurio dalį jau anksčiau buvo įsigijusi ieškovė, ieškovės teigimu, sukėlė pagrįstą lūkestį, kad parduodamos atskiros keturios patalpos su vienu bendro naudojimo koridoriumi. Nei skelbime, nei bendraujant su aukciono organizatoriais nebuvo nurodyta aplinkybė, kad kitų patalpų (Turtinio vieneto Nr. 1) savininkai (naudotojai) turės galimybę naudotis parduodamu koridoriumi, plane pažymėtu indeksu 1-21.

7. Prieš sudarydama negyvenamųjų patalpų pirkimo – pardavimo sutartį, ieškovė buvo įsitikinusi, kad įsigyjant patalpas, pažymėtas indeksais nuo 1-9 iki 1-12, kartu įsigyja ir koridorių, plane pažymėtą indeksu 1-21, kuriuo faktiškai naudojosi tik Turtinių vienetų Nr. 2 ir Nr. 3 naudotojai. Šis koridorius (1-21) turėjo įėjimą iš pastato pietinėje dalyje įrengtos bendros laiptinės. Kiti asmenys įėjimu iš pastato pietinės pusės per koridorių (1-21) nesinaudojo. Tokia situacija ieškovę suklaidino dėl įsigyjamų patalpų apimties, t. y. buvo pagrįstai manoma, kad, įsigijus patalpas, koridoriumi (1-21) turės teisę naudotis tik ieškovė, kuri nuosavybės teise valdys Turtinius vienetus Nr. 2 ir Nr. 3. Pažymima, kad ties patalpomis, pažymėtomis indeksais 3B-5 (buvęs patalpos žymėjimas 1-5) ir 1-12, baigiasi ir koridoriaus patalpa 1-21, kurią nuo kitos koridoriaus patalpos, pažymėtos indeksu 1-22, skiria pertvara su durimis.

Šalies argumentai

8. Ieškovės teigimu, Vilniaus miesto savivaldybė ir jai priklausančių patalpų (Turtinio vieneto Nr. 1) naudotojai nesinaudojo koridoriumi 1-21 ir niekada ieškovui nereiškė pretenzijų ne tik dėl atliekamų remonto darbų, bet ir dėl galimybių naudotis minėtu koridoriumi. Ieškovė nuolat vykdė jai priklausančių patalpų ir koridoriaus (1-21) remonto darbus savo lėšomis, atsakovei prie šių darbų apmokėjimo neprisidedant.

9. Ieškovei aplinkybės, kad koridoriaus patalpa, plane pažymėta indeksu 1-21, turi teisę naudotis ne tik ieškovė, bet ir Turtinio vieneto Nr. 1 naudotojai, paaiškėjo tik 2023 m. gegužės 26 d., kai ieškovė gavo Vilniaus miesto savivaldybės raštą pavadinimu „Dėl uždaryto pagrindinio įėjimo į Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias patalpas su bendro naudojimo patalpomis, esančiomis A. Juozapavičiaus 10A“.

10. Ieškovė pažymi, kad per visą laikotarpį nuo 1994 m., kai Turtinį vienetą Nr. 2 įsigijo ieškovė, koridoriaus patalpomis (plane indeksas 1-21) naudojosi tik Turtinio vieneto Nr. 2 ir Turtinio vieneto Nr. 3 naudotojai. Turtinio vieneto Nr. 1 naudotojai koridoriaus patalpa, plane pažymėta indeksu 1-21, niekada nesinaudojo ir niekada ieškovei nėra pareiškę pretenzijų nei žodžiu, nei raštu iki 2023 m. gegužės 26 d. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė civilinėje byloje nėra pateikusi jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių faktą, kad tokios pretenzijos ieškovei buvo pareikštos laikotarpiu nuo 1994 m. iki 2023 m. gegužės 26 d.

Šalies argumentai

11. Ieškovė teigia, kad administracinės paskirties pastatas, unikalus Nr. 1094-0506-7016, esantis A. Juozapavičiaus 10A, Vilniuje, turi du įėjimus, tačiau jie niekada nebuvo skirstomi į „paradinį“, ir tarnybinį, juolab, akcentuojant, kad vienas įėjimas skirtas tik valstybinių ir neformalių organizacijų darbuotojams bei lankytojams, o kitas – vien tik gyventojams. Šiuo metu į administracinės paskirties pastatą, esantį A. Juozapavičiaus g. 10A, Vilniuje, galima patekti naudojant du įėjimus: iš pietinėje pastato dalyje esančio įėjimo nuo „Santaros“ gimnazijos pusės, kur stovi išrikiuoti ir dažnai perpildyti šiukšlių konteineriai, ir iš šiaurinės pastato dalies, išsiskiriančios gausiais želdynais, ramia aplinka bei itin patogia transporto parkavimo aikštele. Iš jos patogu patekti į naudojamas patalpas ne tik kelioms šiame pastate gyvenančioms šeimoms, bet ir Šnipiškių bendruomenės nariams bei VšĮ „Ukrainos namai“ lankytojams. Čia įsikūrę ukrainiečiai patenkinti nuomojamų patalpų dislokacija: greta veikia sanitarinis mazgas, patogu priimti iš vilniečių labdarą, o sukauptą didesnį jos kiekį pakrauti į automobilius ir išgabenti į kovojančią Ukrainą.

12. Šiuo metu atsakovei priklausančios patalpos nuomojamos VšĮ „Ukrainos namai“. Ieškovės teigimu, VšĮ „Ukrainos namai“ atstovas direktorius V. Č. (V. Č.) niekada nereiškė ieškovei pretenzijų dėl negalėjimo naudotis įėjimu iš pietinės pastato pusės ir koridoriumi (1-21). Greta ukrainiečių nuomojamų patalpų yra sanitarijos bei higienos patalpos (tualetai), kuriomis beveik jie vieni naudojasi. Ukrainiečiai į nuomojamas patalpas patenka iš pastato šiaurinės pusės į laiptinę, kur yra įrengta tiek „Ukrainos namų“, tiek Šnipiškių bendruomenės centro iškaba. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pastato šiaurinėje (šiaurės vakarų) pusėje yra įrengta didelė automobilių parkavimo aikštelė. Šioje aikštelėje ukrainiečiai priima labdarą, kurią sandėliuoja čia pat nuomojamose patalpose, o susikaupus didesniam kiekiui išveža į Ukrainą.

13. Ieškovė pažymi, kad buvo keletas atvejų, kai keletas VšĮ „Ukrainos namų“ lankytojų pasibeldė į namo gyventojų butus, tačiau šie atvejai vertintini kaip atsitiktiniai. Informacija, kaip patekti į VšĮ „Ukrainos namai“ patalpas yra aiškiai nurodyta tiek ant išorinių durų pastato šiaurinėje dalyje, tiek laiptinės viduje ant VšĮ „Ukrainos namai” durų, todėl suklydimo galimybė yra maža. Ieškovės teigimu, šiuo metu nėra didelio asmenų srauto, besilankančio VšĮ „Ukrainos namuose“.

Šalies argumentai

14. Ieškovės teigimu, ji pradėjo rakinti koridorių 1-21 po to, kai 1997 m. buvo įsilaužta į ieškovės patalpas jas apiplėšiant. Po šio įvykio buvo siekiama sustiprinti patalpų apsaugą: kabinetuose įrengtos seifo tipo durys, koridoriaus duryse įmontuotos dvigubos spynos, ant langų uždėtos metalinės grotos. Tokiu būdu buvo norėta apsisaugoti nuo pakartotinio įsilaužimo į Turtinių vienetų Nr. 2 ir Nr. 3 patalpas, tuo pačiu sustiprinant ir greta esančio Turtinio vieneto Nr.1 koridoriaus patalpas. Taigi durys, esančios tarp dviejų koridorių 1-21 ir 1-22 buvo pradėtos rakinti dar tuo metu, kai turtinio vieneto Nr. 3 savininku buvo Vilniaus miesto savivaldybė. Kadangi administracinis pastatas turi du įėjimus – šiaurinėje ir pietinėje pastato dalyje, todėl pietiniu įėjimu naudojosi vien tik Turtinių vienetų Nr. 2 ir Nr. 3 naudotojai, o šiauriniu įėjimu – Turtinio vieneto Nr. 1 naudotojai.

15. Anot ieškovės, 2023 m. pabaigoje ir 2024 m. pradžioje Vilniaus miesto savivaldybės patalpose, esančiose A. Juozapavičiaus g. 10A, Vilniuje (antrame aukšte) buvo vykdomi remonto darbai, todėl tualeto, pro kurį nutiesti vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžiai, raktai buvo perduoti remonto darbų prižiūrėtojui. Dėl vykdomų statybos darbų buvo ne kartą aplietos bendrojo naudojimo (tualeto) patalpos ir pastato pusrūsyje įsikūrusios organizacijos.

Šalies argumentai

16. Ieškovės teigimu, nors šalys rašytinio susitarimo dėl naudojimosi tvarkos bendrojo naudojimo patalpomis (pažymėtomis indeksais 1-16; 1-17; 1-18; 1-19; 1-21; 1-22) nebuvo pasirašiusios, tačiau per ilgą laikotarpį nuo 1994 m. susiklostė tam tikra bendrųjų patalpų naudojimosi tvarka, pagal kurią 1-21 patalpa naudojosi tik Turtinio vieneto Nr. 2 ir Nr. 3 naudotojai. Tokia tvarka buvo racionali, kuri sudarė prielaidas nekilti jokioms konfliktinėms situacijoms. Tuo metu, kai Turtiniai vienetai Nr. 2 ir Nr. 3 atiteko ieškovei ir patalpos buvo išnuomotos kitiems naudotojams, pastarieji visiškai nesinaudojo koridoriaus patalpa 1- 22. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į per ilgą laikotarpį susiklosčiusią faktinę bendrų patalpų naudojimosi tvarką, ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su pasiūlymu atsidalinti bendrojo naudojimo patalpomis, siekdama, kad ieškovės įmonei atitektų koridoriaus patalpa, plane pažymėta indeksu 1-21, o atsakovui bendro naudojimo sanitariniame mazge esančios visos patalpos (nuo 1-16 iki 1-19) bei koridoriaus patalpa, plane pažymėta indeksu 1-22. Atsakovė ieškovės pasiūlymą atmetė, nenurodydama atmetimo motyvų.

17. Ieškovė pažymi, kad ieškovė tualeto patalpas yra įrengusi patalpoje, pažymėtoje indeksu 3B-6. Atsakovei priklausančiose patalpose atskira tualeto patalpa nėra įrengta, todėl patalpų, plane pažymėtų indeksais 1-16; 1-17; 1-18; 1-19, atitekimas atsakovei yra racionaliausias sprendimas. Iš byloje pateiktų 1-ojo aukšto patalpų plano turinio matyti, kad patalpos, kurios pažymėtos indeksais nuo 1-16 iki 1-19, yra šalia Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių patalpų, kurias ji galėtų apjungti (jei nėra reikalinga patalpa su tualeto paskirtimi) arba pakeisti šios patalpos paskirtį, ją pritaikant savo poreikiams.

18. Ieškovė, pasisakydama dėl jos reikalavimo atidalyti patalpas atitikties priešgaisrinės apsaugos reikalavimams, nurodė, kad Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų 2010 m. gruodžio 7 d. Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 1-338 (toliau ir – GSPR), 102 punkte nustatyta, kad kiekviename pastato aukšte turi būti ne mažiau kaip du evakavimosi keliai, tačiau tų pačių reikalavimų 105 punktas pateikia išimtis, kada gali būti įrengiamas tik vienas evakavimosi kelias. Pagal GSPR 105.3. papunkčio reikalavimus vienas evakavimosi kelias gali būti įrengiamas tuo atveju, jei iš patalpų, kuriose vienu metu gali būti ne daugiau kaip 50 žmonių ir kai tolimiausia vieta nuo išėjimo yra nutolusi ne daugiau kaip 25 metrus. Analizuojant į bylą pateiktus kadastrinius matavimus tiek ieškovui, tiek atsakovui priklausančių patalpų, matyti, kad tolimiausia vieta nuo išėjimo tiek ieškovo, tiek atsakovo patalpose yra nutolusi ne daugiau kaip 25 metrus. Iš byloje apklaustų šalių ir liudytojų parodymų turinio matyti, kad tiek ieškovo, tiek atsakovo patalpose vienu metu nebūna daugiau nei 20-25 žmonės, todėl laikytina, kad šiuo konkrečiu atveju yra galimybė taikyti GSPR 105.3. papunkčio reikalavimus, numatančius galimybę turėti tik vieną evakavimosi kelią. Ieškovės teigimu, jos pasiūlytas bendrojo naudojimo patalpų atidalijimo būdas atitinka ne tik šalims priklausančio turto idealiųjų dalių pasiskirstymą, tačiau užtikrina ir žmonių, esančių ieškovės ir atsakovės patalpose saugumą.

19. Ieškovė tvirtina, kad ilgą laikotarpį Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių patalpų (turtinio vieneto Nr. 1) naudotojai nesinaudojo patalpa, plane pažymėta indeksu 1-21. Ieškovė savo iniciatyva šią patalpą suremontavo, nes buvo klaidingai įsitikinusi, jog įsigydama nuosavybėn turtinį objektą – nekilnojamąjį turtą, esantį A. Juozapavičiaus g. 10-3A, Vilniuje, įsigyja ir patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-21. Išnuomojus ieškovei priklausančią patalpą ugdymo įstaigai, koridorius, plane pažymėtas indeksu 1-21, yra pritaikytas ikimokyklinės ugdymo įstaigos poreikiams. Atsakovės patalpų nuomininkas VšĮ „Ukrainos namai“ taip pat patvirtino aplinkybes, kad šių patalpų nuomininkui nėra tikslinga naudoti patalpą, planą pažymėtą indeksu 1-21, nes daug racionaliau į išnuomotas patalpas patekti tiesiai iš laiptinės, esančios pastato šiaurinėje pusėje, o ne pereinant ilgą koridorių, esantį tarp kitam asmeniui priklausančių patalpų.

20. Ieškovė, pasisakydama dėl alternatyviojo reikalavimo – nustatyti naudojimosi tvarką – nurodo, jog pagal ieškovės pasiūlymą dėl naudojimosi tvarkos bendrojo naudojimo patalpomis nustatymo Vilniaus miesto savivaldybė, kuri yra patalpų, esančių A. Juozapavičiaus g. 10A3, Vilniuje, savininkė, naudotųsi patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-16; 1-17; 1-18; 1-19; 1-22, kurių bendras plotas sudaro 31,92 kv. m; ieškovė, kuri yra patalpų, esančių A. Juozapavičiaus g. 10A-3A, Vilniuje, ir patalpų, esančių A. Juozapavičiaus g. 10A-3B, Vilniuje, savininkė, naudotųsi patalpa, pažymėta indeksu 1-21, kurios bendras plotas sudaro 21,57 kv. m. Pagal siūlomą nustatyti bendrojo naudojimo patalpų naudojimosi tvarką, ieškovė ir jos patalpų naudotojai netektų teisės naudotis patalpomis, plane pažymėtomis indeksu 1-16; 1-17; 1-18, 1-19, 1-22, o atsakovė ir jos patalpų naudotojai netektų teisės naudotis patalpa, plane pažymėta indeksu 1-21, išskyrus gaisro ir kitos stichinės nelaimės atveju, siekiant užtikrinti žmonių, esančių patalpose, saugumą, negalint pasišalinti iš patalpų per esamus išėjimus, būtų sudaroma galimybė išeiti per kito bendraturčio naudojamą patalpą koridorių (atitinkamai per patalpas, planuose pažymėtomis indeksais 1-21 arba 1-22). Dėl šios priežasties patalpose 1-21 ir 1-22 yra įrengtos dėžutės, kurių viduje yra durų, skiriančių patalpas 1-21 ir 1-22, raktas, su į vidų įspaudžiamu stiklu, kuris užtikrintų koridoriaus 1-21 ir 1-22 naudojimą tik gaisro ir kitų stichinių nelaimių atveju.

Šalies argumentai

21. Ieškovė 2024 m. spalio 7 d. papildomai teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad koridoriaus (1-21) naudojimas buvo nuo seno praktiškai susiklostęs tarp patalpų naudotojų. Patalpos iki 2016 metų, t. y. iki savivaldybės skelbto patalpų pardavimo aukciono būdu, nuosavybės teise priklausė Vilniaus miesto savivaldybei ir koridoriaus duris, skiriančias patalpas 1-21 ir 1- 22, rakindavo tiek Vilniaus miesto savivaldybės patalpų nuomininkai, tiek ieškovės darbuotojai. Ieškovės teigimu, remiantis jos pateiktais rašytiniais įrodymais, vienu metu patalpose, esančiose adresu A. Juozapavičiaus g. 10A-3A ir 10A-3B, Vilniuje, būna ne daugiau kaip 30 vaikų ir 10 suaugusių žmonių. Analogišką pažymą pateikė ir VšĮ „Ukrainos namai“, įsikūrusios Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiose patalpose, adresu: A. Juozapavičiaus 10A-3, patalpose direktorius V. Č., kuris patvirtino, kad vienu metu jų nuomojamose patalpose apsilanko ne daugiau kaip 50 žmonių. Dėl konkrečių patalpų toliausios evakavimosi kelio vietos atstumų nustatymo plano parengimo buvo kreiptasi į UAB „Subjektas“, kuris parengė administracinio pastato, A. Juozapavičiaus g. 10A, Vilniuje, I aukšto patalpų evakuacijos planą. Iš pateikto administracinio pastato, A. Juozapavičiaus g. 10A, Vilniuje, I aukšto patalpų evakuacijos plano turinio matyti, kad jei būtų patenkintas ieškovės reikalavimas dėl bendrojo naudojimo patalpų atidalijimo, ieškovė ir atsakovė turėtų po vieną evakavimosi kelią, kurie atitiktų jiems keliamus reikalavimus.

22. Ieškovė 2025 m. sausio 6 d. pateikė papildomus įrodymus – aiškinamąjį raštą (projektą) dėl administracinio pastato A. Juozapavičiaus g. 10 A, Vilniuje, bendrojo naudojimo patalpų atidalijimo atliekant paprastąjį remontą. Ieškovės teigimu, tenkinus jos reikalavimą dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, atidalijimo veiksmai būtų prilyginami paprastajam remontui. Atsižvelgiant į šią statybos rūšį ir jai keliamus reikalavimus, aiškinamajame rašte (projekte) yra aprašomi projektiniai sprendiniai, įskaitant evakuacijos ir kitų esminių statinio reikalavimų įgyvendinimą.

23. Per teismo posėdžius ieškovės atstovas J. S. prašė ieškinį tenkinti; paaiškino, kad į administracines patalpas, esančias Vilniuje, Juozapavičiaus g. 10A, įsikėlė 1994 m.; 2016 m. nusipirko dar ir kitas patalpas; po trisdešimties metų sužinojo, kad koridorius yra pereinamas. Šiuo metu ieškovei priklausančiose patalpose mokosi vaikai. Yra du koridoriai: 1-21 ir 1-22. Koridorius, plane pažymėtas 1-21, jau buvo rakinimas, kai įsikėlė ieškovė. Raktas buvo bendras ir visi jį turėjo. Tualeto patalpoje, plane pažymėta 1-19, ieškovė įrengė vandens apskaitos prietaisus. Kai ieškovė nusipirko patalpas, plane pažymėtas nuo 1-9 iki 1-12, manė, kad nusipirko ir koridorių. Ieškovės niekas neįspėjo, kad kiti žmonės vaikščios per bendrą koridorių (1-21 ir 1-22).

24. Per teismo posėdžius teikdama paaiškinimus, ieškovės atstovė advokato padėjėja Giedrė Daironė nurodė, kad ieškovė palaiko ieškinyje nurodytus reikalavimus dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo. Ieškovė dalį patalpų nuosavybės teise pradėjo valdyti 1994 m., kitas patalpas įsigijo 2016 m. viešo aukciono būdu. Įsigydama kitas patalpas, ieškovė buvo įsitikinusi, kad įsigyja ir visą koridorių, plane pažymėtą indeksu 1-21. Į pastatą patekdavo iš pastato pietinės pusės. 2013 m. nutarė įsirengti tualeto patalpą, plane pažymėtą 3B, tuo metu ieškovė leido naudotis tualetu ir atsakovės nuomininkui. Atsakovei priklausančių patalpų naudotojai nesinaudoja patalpas skiriančiu koridoriumi, plane pažymėtu indeksu 1-21. Įėjimu iš pietinės pusės naudojasi ieškovė, įėjimu iš pastato šiaurinės pusės – atsakovės patalpų nuomininkė VšĮ „Ukrainos namai“. Jų atstovas patvirtino, kad jam toks įėjimas į pastatą tinka. Šalys nebuvo susitarusios dėl naudojimosi tvarkos, tačiau faktinė naudojimosi tvarka susiklostė nuo seno. Apie tai, kad koridorius priklauso ir atsakovei, ieškovė sužinojo tik 2023 m. Atidalijus šalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasibaigtų bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai; pagal ieškovės siūlomą atidalijimo projektą idealiosios dalys atitinka realiąsias bendraturčiams tenkančias dalis. Dar iki 2016 m. ieškovė buvo įsirengusi vienoje iš tualeto patalpų šalto vandens apskaitos skaitiklį, todėl patalpą rakino. Per teismo posėdį liudytojas V. Č. patvirtino, kad norėtų, jog tualeto patalpos priklausytų atsakovei, kad galėtų jas suremontuoti. Buvo gautas tik vienos gyventojos skundas, kad į jos duris pasibeldė paramą į VšĮ „Ukrainos namai“ atnešęs asmuo; supainioti, kur yra įsikūrusi VšĮ „Ukrainos namai“ tikimybė yra menka, nes prie įėjimo iš šiaurinės pusės yra iškaba, užrašas, įėjus į laiptinę yra užrašas ant durų. Nors atsakovė nurodo, kad įėjimas iš šiaurinės pusės turėtų būti skiriamas tik gyventojams, tačiau, pati sau prieštaraudama, teigia, jog jai naudotis reikalingi abu įėjimai. Ieškovės atstovė mano, kad atsakovės reikalavimas naudoti savo reikmėms abu įėjimus į pastatą yra niekuo nepagrįstas. Ieškovės atstovė nesutinka su atsakovės teiginiais, kad, atidalijus patalpas ieškovės prašomu būdu, bus pažeisti priešgaisrinės apsaugos reikalavimai. Rašytiniai įrodymai (pateiktos pažymos) patvirtina, kad vienu metu patalpose, esančiose adresu A. Juozapavičiaus g. 10A-3A ir 10A-3B, Vilniuje, būna ne daugiau kaip 30 vaikų ir 10 suaugusių žmonių. VšĮ „Ukrainos namai“ direktorius V. Č. patvirtino, kad vienu metu jų nuomojamose patalpose apsilanko ne daugiau kaip 50 žmonių ir kad išlaikomas atstumas nuo tolimiausio taško iki išėjimo. Atsakovė nuomoja jai priklausančias patalpas VšĮ „Ukrainos namai“; ketina šias patalpas parduoti, o ne vykdyti viešąją veiklą. Priskyrus ieškovės nuosavybėn koridorių, plane pažymėtą indeksu 1-21, sumažėtų bendraturčių skaičius, padidėtų asmeninės nuosavybės dalis, Naudojimosi tvarka iš esmės nesiskiria nuo atsidalijimo pasiūlymo, tačiau dar būtų įrengiamos prie durų į vidų įspaudžiamos dėžutės su raktais, kad gaisro atveju jas galima būtų išdaužti ir pasišalinti iš pastato per atitinkamai koridorių, plane pažymėtą indeksu 1-21 ar indeksu 1-22. Ieškovės atstovės teigimu, atsakovės motyvas, kad įėjimas iš pietinės pusės yra neprezentatyvus, yra niekuo nepagrįstas. Ieškovės atstovės vertinimu, atsakovės nuomotojai, įeidami per pietinę pastato pusę, turėtų eiti labai ilgu koridoriumi, o aplinkui bėgiotų vaikai. Atsakovė nepateikė kitokių atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ar naudojimosi tvarkos pasiūlymų.

Atsiliepimas

25. Atsakovė atsiliepimuose į ieškinį ir patiksliną ieškinį su ieškovės reikalavimais nesutinka. Atsakovės teigimu, ieškovė, prieš įsigydama patalpas, ieškinyje įvardijamas kaip „Turtinis vienetas Nr. 3“, suprato (turėjo suprasti), kad įsigyja patalpas su bendrojo naudojimo patalpomis, nes tiek pirkimo-pardavimo sutartyje, tiek perdavimo akte buvo detaliai išvardinta, kokį konkretų turtą (t. y. kokiais indeksais plane pažymėtą) ir su kokia proporcingai šiam turtiniam vienetui priskirta dalimi šešių bendrojo naudojimo patalpų bendrovė perka iš savivaldybės. Be to, kartu su perdavimo aktu bendrovei buvo perduota ir Turtinio vieneto Nr. 3 kadastrinių matavimų byla (šią aplinkybę patvirtina ant perdavimo akto esantis bendrovės įgalioto asmens J. S. parašas). Taigi, bendrovei buvo žinoma ir suprantama, kad įsigydama turtinį vienetą Nr. 3, šiam turtiniam vienetui priskirtas šešias bendrojo naudojimo patalpas bendrovė įgyja ne visas, o tik dalį – proporcingai savo įgyjamo Turtinio vieneto Nr. 3 nuosavybės daliai, ir kad šiomis bendrojo naudojimo patalpomis, įskaitant ir pagrindiniu įėjimo koridoriumi iš lauko (1-21) bendrovė naudosis ne vienasmeniškai, o bendrai su kito pirmame pastato aukšte esančio turtinio vieneto (t. y. Turtinio vieneto Nr. 1 savininke savivaldybe ir ši aplinkybė ieškovei turėjo būti žinome ne nuo 2023 m. gegužės 26 d., o nuo 2016 m. balandžio 16 d., kada buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis.

26. Atsakovė paaiškina, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis Turtinis vienetas Nr. 1 (jame esantys kabinetai) nuo pat 2013 metų buvo nuomojamas įvairioms organizacijoms, o nuo 2022 m. kovo 28 d. yra nuomojamas VšĮ „Ukrainos namai“. Patekimui į nuomojamus kabinetus nuomininkai pageidavo naudotis būtent pagrindiniu, iš gatvės pusės vedančiu bendrojo naudojimo įėjimo koridoriumi (plane pažymėtas indeksu 1-21), tačiau ieškovė tam nuosekliai prieštaravo, su Turtinio vieneto Nr. 1 naudotojais elgėsi itin konfliktiškai, kol galiausiai bendrojo naudojimo koridorių Nr. 1-21 apskritai tiesiog savo nuožiūra savavališkai užrakino, taip pat užrakino ir dvi iš esamų keturių higieninės paskirties bendrojo naudojimo patalpų (t. y. tualetus, pažymėtus indeksais 1-17 ir 1-19). Tokiu būdu šias tris bendrojo naudojimo patalpas bendrovė pasisavino, užkirsdama kelią jomis naudotis savivaldybei (jos Turtinio vieneto Nr. 1 nuomininkams).

27. Atsakovės teigimu, VšĮ „Ukrainos namai“ lankytojų srautai (įskaitant ir atvežamą paramą Ukrainai) itin išaugo, todėl šios įstaigos lankytojų, darbuotojų ir svečių patekimas vien tik einant aplinkui pastatą, per įėjimo koridorių iš vidinio kiemo pusės (plane 1-22) tapo itin sudėtingas ir iš esmės apribojantis sklandžią bei efektyvią VšĮ „Ukrainos namai“ veiklą. Savivaldybėje šiuo klausimu buvo sulaukta ir gyventojos pranešimų, kuri skundėsi didžiuliais lankytojų srautais, vaikštančiais per vidinio kiemo įėjimą. Atsižvelgdama į tai, savivaldybė 2023 m. pradžioje ėmė raginti bendrovę atrakinti neteisėtai užrakintą bendro naudojimo koridorių 1-21, kad VšĮ „Ukrainos namai“ darbuotojai ir lankytojai į pastatą galėtų patekti ir iš gatvės pusės, tačiau bendrovė į raginimus nereagavo. Atsižvelgdama į tai, savivaldybė 2023 m. gegužės 26 d. bendrovei išsiuntė oficialų reikalavimą skubiai atlaisvinti iš gatvės pusės esantį bendro naudojimo koridorių 1-21 ir kitas dvi neteisėtai užrakintas bendrojo naudojimo patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-17 ir 1-19 (tualetus), tačiau ieškovė šio reikalavimo neįvykdė. Atsakovė yra pareiškusi ieškinį atsakovei, prašydama teismo įpareigoti ieškovę atlaisvinti savavališkai užimtas bendrojo naudojimo patalpas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 5 d. nutartimi byla buvo sustabdyta.

28. Atsakovė pažymėjo, kad apie ieškovės atliktus bendrojo naudojimo patalpų remonto darbus sužinojo tik iš ieškinio. Iki tol tokios informacijos neturėjo ir negalėjo turėti dėl objektyvios priežasties – bendrojo naudojimo koridorių 1-21 iš gatvės pusės, kaip ir du iš trijų bendrojo naudojimo tualetus (1-17 ir 1-19), ieškovė yra užrakinusi – tokiu būdu šias tris bendrojo naudojimo patalpas bendrovė yra pasisavinusi, užkirsdama kelią jomis naudotis (Turtinio vieneto Nr. 1 nuomininkams). Savivaldybei nėra žinoma, nei kada, nei kokie remonto darbai bendrojo naudojimo patalpose buvo atlikti.

29. Atsakovė nurodė, kad su ieškovės reikalavimais atidalinti bendrojo naudojimo patalpas tokiu būdu, kad ieškovei atitektų jų užimtas pagrindinis įėjimas į atsakovei priklausančias patalpas, nesutinka. Atsakovės teigimu, tai, kad ieškovė daug metų naudojasi viena koridoriumi, plane pažymėtu 1-21, neleisdama juo naudotis atsakovės nuomininkams, nereiškia, jog tokia yra „nusistovėjusi naudojimosi tvarka“. Atsakovės įsitikinimu, toks ieškovės elgesys yra nesąžiningas, savanaudiškas, priešingas teisei ir neturėtų būti įteisintas.

30. Atsakovės teigimu, neaišku, kodėl ieškovė, įrodinėdama, kad įėjimas į ginčo administracinį pastatą iš šiaurinės pusės yra daug patogesnis ir paprastesnis, nepaaiškina, kodėl pati nesinaudoja šiuo įėjimu, ir kodėl draudžia naudotis ir pasisavino, ieškovės nuomone, „prastesnį“ įėjimą iš gatvės pusės. VšĮ „Ukraina namai“ pageidautų naudotis įėjimu iš pietinės pusės.

31. Be to, atsakovė pažymi, kad reikalaujamas patalpų atsidalinimo būdas nėra proporcingas, jis neužtikrins ir nesuderins bendraturčių teisių ir interesų pusiausvyros, pažeis atsakovės interesus. Matyti, kad pagal reikalavimą, savivaldybei atitektų visi keturi iš keturių esamų tualetų (plane pažymėti indeksais 1-16; 1-17; 1-18; 1-19), bei iš kitos pastato pusės esantis įėjimo į pastatą iš vidinio kiemo pusės koridorius (plane pažymėtas indeksu 1-22). Ieškovei liktų paradinis, iš gatvės pusės į pastatą vedantis įėjimo koridorius (plane pažymėtas indeksu 1-21). Tačiau atsakovė pažymi, kad jai nėra reikalingos net keturios tualeto patalpos, kurias kaip „kompensaciją“ už paradinio įėjimo (t. y. koridoriaus 1-21) priteisimą bendrovė siūlo pasilikti savivaldybei. Savivaldybei ir jos patalpų nuomininkams, kaip išimtinai viešąsias funkcijas vykdantiems subjektams, visais atžvilgiais patogesnis ir itin reikalingas yra būtent paradinis, tiesiai iš gatvės vedantis įėjimas į pastatą (t. y. koridorius 1-21), o ne vaikščiojimas aplink į jį patenkant per vidinį kiemą (per siūlomą pasilikti koridorių 1-22).

32. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovės pareikštas ieškinys, kuriuo ji reikalauja atidalinti bendrojo naudojimo patalpas, yra nepagrįstas – bendrojo naudojimo patalpų atidalinimas galėtų prieštarautų gaisrinės saugos pagrindiniams reikalavimams, keltų pavojų dirbančių ir besilankančių asmenų saugumui, gyvybei, atitinkamai, ir viešajam interesui.

Atsiliepimas

33. Atsakovė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė nurodo, jog jai priklausančioje patalpų pusėje įsirengė tualeto patalpas, todėl jai nebėra poreikio naudotis tualeto patalpomis, esančiomis prie atsakovei nuosavybės teise priklausančių patalpų. Ieškovė, grįsdama tualeto įrengimo teisėtumą, į šią civilinę bylą pateikė susitarimą su Šnipiškių seniūnija. Tačiau ieškovės pateiktas susitarimas su Šnipiškių seniūnija, atsakovės įsitikinimu, nepakankamas, nes ieškovė, prieš įsirengdama tualetą jai priklausančiose patalpose, tiesdama vamzdžius per atsakovei priklausančias patalpas, turėjo gauti atsakovės sutikimą. Kadangi ieškovė tokio atsakovės sutikimo neturi, tai, atsakovės teigimu, laikytina, kad tualeto patalpą ieškovė įsirengė neteisėtai. Dėl to taip pat šiuo metu pradėta byla pagal atsakovės ieškinį.

34. Atsakovės vertinimu, ieškovės siūloma naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarka pažeis atsakovės teises ir teisėtus interesus, ieškovė gaus paradinį įėjimą į savo patalpas, o atsakovė ir jos nuomininkai, nors ir vykdantys viešąją veiklą, bus priversti naudotis vidiniu patekimu į patalpas, kuriuo naudojasi privatūs asmenys – gyventojai. Ieškovės siūloma naudojimosi daiktu tvarka sukurs prielaidas kilti naujiems konfliktams. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad jos siūloma naudojimosi tvarka atitiktų gaisrinės saugos reikalavimus, nes evakuacinis išėjimas yra reikalingas. Ieškovė neatsižvelgia, kad savivaldybei ir jos patalpų nuomininkams, vykdantiems viešąją veiklą, reikia priimti asmenis, kurie negalės patekti į patalpas per paradinį įėjimą, juos reikės eiti pasitikti per aplinkui (net ir žiemą, per didelius šalčius) ir pan.

Atsiliepimas

35. Atsakovės atstovai per teismo posėdžius teikdami paaiškinimus, prašė ieškinį atmesti. Atsakovės atstovų teigimu, koridorius, plane pažymėtas 1-21, reikalingas naudotis abejoms pusėms. Tai yra pagrindinis įėjimas, kuris yra iš gatvės pusės, kitas įėjimas – iš vidinės pusės. Tiek atsakovės, tiek ieškovės turimos idealiosios bendrosios nuosavybės dalys atitinka realiąsias dalis. Atsakovės atstovų nuomone, koridorius, plane pažymėtas 1-21, yra žymiai naudingesnis, nei koridorius, plane pažymėtas 1-22, ir trys tualeto patalpos. Atsakovės atstovų teigimu, atsakovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose besilankančių asmenų srautai yra pakankamai dideli. Ieškovė yra sudariusi tokias sąlygas, kad atsakovė ar jos nuomininkai negali naudotis įėjimu iš pietinės pusės. Atsakovė neprivalo pateikti savo naudojimosi tvarkos pasiūlymo. Jeigu yra numatyta, kad turi būti du evakavimosi keliai, tai jie ir turi išlikti. Nuomininko VšĮ „Ukrainos namai“ direktorius V. Č. sakė atsakovės atstovams, kad būtų patogu naudotis įėjimu iš pietinės pusės. Jeigu būtų patalpos atidalijamos ieškovės nurodytu būdu, būtų nepasiekiama maksimali atsakovės nuosavybės teise valdomų patalpų naudojimo nauda. Visi sanitariniai mazgai po atidalijimo atitektų atsakovei, todėl neaišku, kaip ieškovė galėtų nepriklausomai naudotis jai priklausančiomis patalpomis, neturėdama sanitarinio mazgo. 2016 metais vykusiame viešame aukcione turtinis vienetas Nr. 3 buvo parduotas ieškovei su proporcingai jam priskirta 11,39 kv. m dydžio dalimi bendrojo naudojimo patalpų. Tiek sutartyje, tiek perdavimo akte buvo detaliai išvardinta, būtent kokį konkretų turtinį vienetą (t. y. kokiais indeksais plane pažymėtą) ir su kokia proporcingai šiam turtiniam vienetui priskirta dalimi šešių bendrojo naudojimo patalpų ieškovė perka iš atsakovės. Be to, kartu su perdavimo aktu buvo perduota ir turtinio vieneto Nr. 3 kadastrinių matavimų byla. Ieškovei buvo žinoma ir suprantama, kad bendrojo naudojimo patalpomis, įskaitant ir pagrindiniu įėjimo koridoriumi iš lauko (1-21) ji naudosis ne vienasmeniškai, o bendrai su kito pirmame pastato aukšte esančio turtinio vieneto savininke, savivaldybe. Atsakovės atstovas pakartotinai pažymėjo, kad apie atliktus bendrojo naudojimo patalpų remonto darbus sužinojo tik iš ieškinio. Iki tol tokios informacijos neturėjo ir negalėjo turėti dėl objektyvios priežasties, bendrojo naudojimo koridorių iš gatvės pusės, ieškovė savo nuožiūra yra tiesiog užrakinusi tokiu būdu užkirsdama kelią jomis naudotis kitiems savivaldybės turto nuomininkams. Nurodo, kad, atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, ieškovės reikalavimai tiek dėl atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tiek dėl naudojimosi tvarkos nustatymo yra visiškai nepagrįsti ir neteisėti bei privalo būti atmetami, tuo pačiu apginant ir viešąjį interesą, kad viešojo naudojimo atsakovės patalpomis būtų galima naudotis patogiai, saugiai ir reprezentatyviai.

36. Liudytojas V. Č. per teismo posėdį paaiškino, kad atsakovei priklausančiomis patalpomis, esančiomis Juozapavičiaus g. 10A, Vilniuje, jo vadovaujama VšĮ „Ukrainos namai“ naudojasi nuo 2022 m. nuomos sutarties pagrindu; nuomos sutartis sudaryta penkeriems metams. Liudytojo teigimu, dėl užrakinto koridoriaus tarp patalpų nepatiria nepatogumų, nes gali naudotis kitu išėjimu. Tačiau prie dabartinio įėjimo (išėjimo) neturi pašto dėžutės, todėl paštas paliekamas po durimis. Liudytojas pažymėjo, kad yra du įėjimai ir abu jie yra iš kiemo pusės?? Liudytojo teigimu, šiuo metu surasti, kuri įsikūrusi VšĮ „Ukrainos namai“ nėra sunku, nes užklijuotas pavadinimas, yra skambutis. Šiuo metu nuomojamų patalpų pusėje įrengta dėžutė su raktu, kuriuo galima atrakinti koridorius skiriančias duris. Liudytojo teigimu, jis norėtų susiremontuoti tualeto patalpas, nes dabar jos labai apleistos. Šiuo metu VšĮ „Ukrainos namai“ nuomojamose patalpose turi biblioteką, kompiuterių kabinetą, ruošia laidą apie Ukraina, nuolatinių darbuotojų nėra, tik savanoriai, patalpose gali būti ir penkiasdešimt žmonių, jeigu prireiktų.

37. Liudytoja J. S. per teismo posėdį paaiškino, kad nuo VšĮ „Ukrainos namai“ įsikūrimo buvo dideli žmonių srautai, jie nešdavo paramą. Laiptinėje buvo paliktas krepšys su laidais, gal sprogmuo. Gyventojai turėjo evakuotis per vidinį kiemą. Antrame aukšte yra durys tarp koridorių, bet jos užrakintos. Be gyventojų, patalpomis naudojasi VšĮ „Ukrainos namai“, yra jų užrašas lauke, įrengtas skambutis ir iš karto ant durų irgi yra ženklai, tai vidutinio protingumo asmuo turėtų suprasti, kur tą paramą nešti.

38. Liudytojas M. P. per teismo posėdį paaiškino, kad nuomojo atsakovei priklausančias patalpas nuo 2011 m. gruodžio 23 d. gal šešerius ar septynerius metus; jose veikė VšĮ „Sveikas miestas“. Buvo du įėjimai: darbinis ir centrinis. Durys tarp koridorių buvo įstatytos. Svečiai negalėjo patekti per centrinį įėjimą. Kreipėmės su prašymu į ieškovę, tačiau ieškovė nedavė rakto atrakinti duris. Buvo vienas tualetas, du tualetai buvo „nereprezentatyvūs“, vieną tualetą ieškovė buvo užrakinusi. Liudytojo teigimu, dėl tokios situacijos jis kreipėsi į atsakovės Sporto skyrių (nes buvo savivaldybės įstaiga), tačiau jokios pagalbos nesulaukė. Kiemo pusės įėjimu naudojosi ir daugiau organizacijų. Patogesnis būtų buvęs centrinis įėjimas, nes visos pašto dėžutės prie centrinio įėjimo.

39. Liudytojas R. K. per teismo posėdį paaiškino, kad nuo 2008 m. dirbo Juozapavičiaus g. 10 A, Šnipiškių seniūnijos pastatų priežiūros specialistu; dirbo 3-iame aukšte. Tuo metu pastate veikė leidykla, dar vieni nuomininkai, VšĮ „Sveikas miestas“. Liudytojo teigimu, jis žinojo, kad buvo daromas remontas, bet koks konkrečiai negalėjo pasakyti. Liudytojas pažymėjo, kad VšĮ „Sveikas miestas“ darbuotoji vaikščiodavo iš kiemo pusės, o leidykla naudojosi centriniu įėjimu. Durys tarp koridorių buvo rakinamos. Iš trečio aukšto ir iš antro aukšto. Namas yra trijų aukštų, administracinės paskirties. Gyventojai vaikšto per kiemo pusę.

40. Išvadą teikianti institucija Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, 2024 m. birželio 6 d. ir 2024 m. spalio 2 d. pateikė išvadas dėl byloje pateiktų atsidalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo projektų atitikties gaisrinės saugos reikalavimams. Išvadą teikiančios institucijos nuomone, atliekant patalpų, kurios kadastre žymimos Nr. 1-21 ir Nr. 1-22, atidalijimą ar perplanavimą, minėtos procedūros vykdomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Statybos įstatymu (toliau – Įstatymas) parengiant Įstatyme nurodytą dokumentaciją. Dokumentacija rengiama vadovaujantis teisės aktais, kurie yra taikomi projektuojant ir statant naujus statinius, rekonstruojant ir remontuojamoms statinių dalis ar keičiant statinių ar statinių dalių naudojimo paskirtį. Rengiant įstatyme nurodytą dokumentaciją, patalpų atidalinimo atveju, statinio atitiktis gaisrinės saugos reikalavimams turėtų būti vertinama atskirai kiekvienai subjekto atidalinamai statinio daliai. Išvadą teikianti institucija rėmėsi tuo, kad pastato patalpų išplanavimas nekeičiamas (tarp patalpų 1-21 ir 1-22 aklina pertvara neįrenginėjama) ir objekto atitiktį vertino eksploatuojamų objektų gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams. Institucija, teikianti išvadą byloje, pažymėjo, kad ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarka neprieštarautų bendriesiems gaisrinės saugos reikalavimams, kurie taikomi eksploatuojamiems objektams. Išvadą teikiančios institucijos išvadoje papildomai pažymėta, kad vadovaujantis Įstatymo 271 straipsniu, institucija, teikianti išvadą byloje, nėra įgaliotas tikrinti statinių projektų atitikį teisės aktams.

41. Per 2025 m. sausio 24 d. teismo posėdį išvadą teikiančios institucijos atstovas J. J. pasisakė dėl ieškovės 2025 m. sausio 6 d. pateikto aiškinamojo rašto (projekto). Išvadą teikiančios institucijos atstovas pažymėjo, kad ieškovė, nustatydama galimą maksimalų žmonių skaičių patalpose, turėjo vadovautis Visuomeninių statinių gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 1-14 (2024 m. lapkričio 1 d. redakcija), 107 punkte 10 lentelėje pateiktais kriterijais. Pagal ieškovės pateiktus duomenis, matyti, kad administracinės patalpos yra naudojamos kitos paskirties (ikimokyklinio ugdymo) veiklai, tik pakeitus patalpų naudojimo paskirtį, būtų galima spręsti dėl jose galinčių būti maksimalaus žmonių skaičiaus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

42. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176–185 straipsniais) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į per teismo posėdį pateiktus šalių atstovų, liudytojų paaiškinimus, ir nustatęs bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

43. Bylos duomenimis, nustatyta, kad adresu: A. Juozapavičiaus g. 10A, Vilnius, yra administracinis pastatas, unikalus Nr. 1094-0506-7016 (toliau – ir Pastatas). Byloje pateiktas šio administracinio pastato pirmo aukšto patalpų kadastrinis planas patvirtina, kad pastato pirmąjį aukštą sudaro: trys atskiri turtiniai vienetai, kuriuose yra penkiolika patalpų (kabinetų, plane pažymėtų indeksais nuo 3B-1 iki 3B-6 (buvęs žymėjimas nuo 1-2 iki 1-5), 1-6, 1-7, nuo 1-9 iki 1-15 ir 1-24, 1-25 (toliau – Turtiniai vienetai); bei šešios bendrojo naudojimo patalpos, plane pažymėtos indeksais 1-16 (prausykla), 1-17 (tualetas), 1-18 (tualetas), 1-19 (tualetas), 1-21 (įėjimo koridorius iš pietinės pastato pusės) ir 1-22 (įėjimo koridorius iš šiaurinės pastato pusės) (toliau – Bendrojo naudojimo patalpos). Nekilnojamojo turto registro išrašai Nr. 44/1636298, Nr. 10/81278 bei Nr. 44/1636296 patvirtina, kad trys turtiniai vienetai kartu su jiems proporcingai priskirtomis šešiomis bendrojo naudojimo patalpomis nuosavybės teise priklauso dviem savininkams – atsakovei ir ieškovei. Pastatas yra trijų aukštų, trečiame aukšte yra gyventojų butai.

44. Remiantis byloje pateiktu Nekilnojamojo turto registro išrašu, nurodytame pastate atsakovė nuosavybės teise valdo patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-6, 1-7, nuo 1-13 iki 1-15, 1-24, 1-25; ieškovė nuosavybės teise valdo patalpas, plane pažymėtas indeksais nuo 3B-1 iki 3B-6 (buvęs žymėjimas – 1-2 iki 1-5) ir nuo 1-9 iki 1-12; ieškovė ir atsakovė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo bendrojo naudojimo patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-16, 1-17, 1-18, 1-19, 1-21 ir 1-22, kurių bendras plotas – 53,49 kv. m, iš kurių 31,13 kv. m turi teisę naudotis atsakovė, 22,36 kv. m – ieškovė.

45. Ieškovė byloje pareiškė ieškinį atsakovei, formuluodama du alternatyvius reikalavimus: atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, t. y. priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise ginčo pastate esančias patalpas, pažymėtas indeksais 1-16; 1-17; 1-18; 1-19; 1-22, kurių bendras plotas sudaro 31,92 kv. m, o ieškovei – patalpą, pažymėtą indeksu 1-21, kurios bendras plotas sudaro 21,57 kv. m. Teismui netenkinus šios reikalavimo, ieškovė prašo nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką, pagal kurią: atsakovei būtų priskirtos naudotis patalpos, pažymėtos indeksais 1-16; 1-17; 1-18; 1-19; 1-22, kurių bendras plotas sudaro 31,92 kv. m, nustatant, kad įėjimas į jai tenkančias naudoti patalpas yra iš pastato šiaurinėje pusėje esančios laiptinės; ieškovei – patalpa, pažymėta indeksu 1-21, kurios bendras plotas sudaro 21,57 kv. m, nustatant, kad įėjimas į patalpą, pažymėtą indeksu 1-21, yra iš pastato pietinėje pusėje esančios laiptinės.

46. Atsakovė su ieškinio reikalavimais nesutinka, nurodydama, kad ieškovė siekia viena naudotis geresniu ir patogesniu įėjimu į pastatą (iš pietinės pusės), taip pažeisdama atsakovės, kaip bendraturtės, ir jos nuomininkų interesus, taip pat viešąjį interesą, nes atsakovės nuomojamos patalpos yra skirtos vykdyti viešąją veiklą.

Dėl aktualaus teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos

47. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nesusitariama dėl atsidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijimas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

48. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

49. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016, 26 punktas). Kitas bendraturtis gali siūlyti alternatyvias atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes arba, jei nesiekia jokio atidalijimo varianto, savo nesutikimą su siūlomu ieškovo projektu gali grįsti bendraturčių interesų pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014). Teismai, spręsdami šalių ginčą dėl turto atidalijimo ir vertindami, ar vieno iš bendraturčių siūlomas atidalijimo būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskreciją, kurią įgyvendindami privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009). Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Atidalijimo būdas, įgyvendinant atidalijimo teisę, turi būti parinktas toks, kuris atitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022 27 punktą; 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-943/2024).

50. Namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis).

51. Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustatoma naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012).

52. Nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009). Nors, nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2017 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017, 36 punktas).

53. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

54. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010).

55. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2003); priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgdamas į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas šalių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir padėtų geriau valdyti nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010; 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-611/2022).

Dėl galimybės atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškinio reikalavimus

56. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė nuosavybės teise valdo patalpas, esančias administracinės paskirties pastate Vilniuje, A. Juozapavičiaus g. 10A. Be asmeninės nuosavybės teise valdomų patalpų (ieškovės – plane pažymėtas indeksais nuo 3B-1 iki 3B-6 ir nuo 1-9 iki 1-12; atsakovės – 1-6, 1-7, nuo 1-13 iki 1-15, 1-24, 1-25), šalys valdo patalpas bendrosios dalinės nuosavybės teise, t. y. 1-16 (prausykla), 1-17 (tualetas), 1-18 (tualetas), 1-19 (tualetas), 1-21 (koridorius) ir 1-22 (koridorius), kurių bendras plotas – 53,49 kv. m, iš kurių 31,13 kv. m turi teisę naudotis atsakovė, 22,36 kv. m – ieškovė. Į pastatą yra du įėjimai: iš pietinės pastato pusės, patenkant į koridorių, plane pažymėtą indeksu 1-21, ir iš šiaurinės pastato pusės, patenkant į koridorių, plane pažymėtą indeksu 1-22. Remiantis byloje pateiktais šalių atstovų paaiškinimais, įėjimas iš pietinės pastato pusės yra arčiau gatvės, o įėjimas iš šiaurinės pusės – iš vidinio kiemo.

57. Kaip matyti iš byloje pateikto pirmojo aukšto plano, koridorius, plane pažymėtas indeksu 1-21 yra ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančių patalpų dalyje, o patalpos, plane pažymėtos indeksais 1-16 (prausykla), 1-17 (tualetas), 1-18 (tualetas), 1-19 (tualetas) ir 1-22 (koridorius) – atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančių patalpų dalyje. Koridoriai, plane pažymėti indeksais 1-21 ir 1-22, yra atskirti durimis.

58. Ieškovė prašo atidalyti ieškovei ir atsakovei priklausančias bendrojo naudojimo patalpas tokiu būdu, kad jai atitektų koridorius, plane pažymėtas indeksu, 1-21, o atsakovei – prausyklos ir tualeto patalpos (plane pažymėtos indeksais 1-16, 1-17, 1-18, 1-19) ir koridorius, plane pažymėtas indeksu 1-22.

59. Teismas, pasisakydamas dėl galimybės atsidalyti nurodytas patalpas ieškovės prašomu būdu, pažymi, kad paprastai bendrojo naudojimo patalpos (koridoriai, sanitariniai mazgai) nėra laikytinos atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės objektu, nes jų paskirtis, kaip šiuo atveju, pasiekti patalpas (koridorius) ar užtikrinti tinkamas higienos sąlygos (prausykla ir tualeto patalpos) yra užtikrinti, kad visi nuosavybės teisės į konkrečią turto dalį turėtojai galėtų netrukdomai naudotis jiems priklausančia nuosavybės dalimi. Ieškovės teigimu, nagrinėjamu atveju teismui atidalijus bendrojo naudojimo patalpas ieškovės prašomu būdu, abejos šalys galės toliau netrukdomai naudotis joms priklausančiomis nuosavybės teise patalpomis, nepatirdamos nepatogumų.

60. Kaip nustatyta šioje byloje, į administracinį pastatą, esantį Vilniuje, A. Juozapavičiaus g. 10A, yra du įėjimai: vienas įėjimas yra iš pastato pietinės pusės ir per jį patenkama į koridorių, plane pažymėtą indeksu 1-21, kuris eina per ieškovei priklausančias patalpas ir kuriuo per duris galima patekti į koridorių, plane pažymėtą 1-22, kuris eina per atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas; ir vienas įėjimas iš pastato šiaurinės pusės ir per jį patenkama į koridorių, plane pažymėtą indeksu 1-22, kuris eina per atsakovei priklausančias patalpas ir kuriuo per duris galima patekti į koridorių, plane pažymėtą 1-21, kuris eina per ieškovei nuosavybės teise priklausančias patalpas. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes, darytina išvada, kad atidalijus ieškovei ir atsakovei bendrąsias patalpas – koridorius, plane pažymėtas indeksais 1-21 ir 1-22, abejos šalys turėtų po atskirą įėjimą įeiti į pastatą ir atitinkamai galimybę pasiekti joms nuosavybės teise priklausančias patalpas.

61. Sprendžiant dėl galimybės atidalyti kitas bendrojo naudojimo patalpas – prausyklą ir tualeto patalpas (plane pažymėtos indeksais 1-16, 1-17, 1-18, 1-19) – būtina nustatyti, ar, atidalijus nurodytas patalpas ieškovės prašomu būdu, t. y. jas priskyrus asmeninei atsakovės nuosavybei, ieškovė turės galimybę naudotis sanitariniu mazgu, naudodamasi jai priklausančiomis patalpomis.

62. Bylos duomenimis, nustatyta, kad, ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų dalyje yra patalpa, plane pažymėta 3B-6, kurioje įrengtas tualetas ir įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka. Nors atsakovė ginčija ieškovės atliktą tualeto patalpos įrengimo teisėtumą tuo aspektu, kad nebuvo gautas atsakovės sutikimas jas įrengti ir šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-8007-987/2025, kurioje atsakovė yra pareiškusi reikalavimą panaikinti deklaraciją apie statybos užbaigimą, tačiau byloje nėra ginčo dėl to, kad tokios patalpos apskritai (dėl statybas reglamentuojančių ar kitų teisės aktų reikalavimų) apskritai negalėjo būti įrengtos. Dėl to teismas, spręsdamas dėl galimybės atidalyti tualeto ir prausyklos patalpas tokiu būdu, kad jos visos būtų priskirtos atsakovės nuosavybėn, remiasi aktualiomis bylos nagrinėjimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. kad ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų dalyje įrengta tualeto patalpa ir ieškovė turi galimybę ja naudotis ir turėtų tokią galimybę, atidalijus aptariamas bendrojo naudojimo patalpas ieškovės prašomu būdu. Kadangi pagal ieškovės siūlomą atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės planą visos tualeto patalpos ir prausykla atitektų atsakovei, tai atsakovės teisė naudotis tualeto patalpomis būtų užtikrinta, neatliekant jokių papildomų pakeitimų.

63. Taigi nustatytų faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad yra galimybė – fiziškai – atidalyti bendrojo naudojimo patalpas pagal ieškovės pateiktą atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektą, užtikrinant, kad abejos šalys turės patekimą (įėjimą) prie joms nuosavybės teise priklausančių patalpų ir galimybę naudotis sanitariniu mazgu (-iais mazgais). Tačiau teismas pažymi, kad atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektas tik pagrindžia galimybę (fiziškai) atsidalyti ginčo bendrojo naudojimo patalpas, bet savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad prašomas taikyti atsidalijimo būdas atitinka abiejų bendraturčių interesus ir keliamus teisės aktų reikalavimus.

64. Teismas toliau pasisako dėl ieškovės pateikto atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projekto atitikties teisės aktų reikalavimams.

Dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projekto atitikties teisės aktų reikalavimams

65. Bylos duomenimis, ieškovė dalį jai nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių Vilniuje, A. Juozapavičiaus g. 10A, įgijo 1994 m. rugsėjo 29 d. pagal Vilniaus miesto valdybos potvarkį Nr. 1909, kitą dalį – 2016 m. balandžio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Pažymėtina, kad tiek 2016 m. balandžio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartyje, tiek 2016 m. balandžio 15 d. nekilnojamojo turto nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo akte, tiek skelbime apie aukciono būdu parduodamas patalpas, yra nurodyta, kokios patalpos yra parduodamos ir kad dalis patalpų yra bendrojo naudojimo ir įvardijama, kurios patalpos konkrečiai (plane pažymėtos, 1-16, 1-17, 1-18, 1-19, 1-21 ir 1-22) ir kokia šių patalpų dalis priklauso ieškovei. Taigi teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad ji, įsigydama nurodytas patalpas 2016 m. balandžio 14 d., nežinojo, jog koridorius, plane pažymėtas indeksu 1-21, nepriklausys jai asmeninės nuosavybės teise.

66. Pažymėtina, kad pagal ieškovės reiškiamą reikalavimą dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ji siekia tokio bendrosios dalinės nuosavybės atsidalijimo, jog neliktų jokių bendrojo naudojimo patalpų. Vis dėlto teikdama aiškinamąjį raštą ieškovė nurodo, kad „administracinio pastato A. Juozapavičiaus g. 10A, Vilniuje, bendrojo naudojimo patalpų atidalijimo atliekant paprastąjį remontą projekte pastato planinės struktūros, konstrukcijų pertvarkymo, pastato išorės vaizdo keitimo ar bet kurie kiti statybos darbai nėra numatomi, todėl architektūrinės dalies grafinė medžiaga (brėžiniai) nėra rengiama“ ir „vidaus apdailos sprendiniai ir vidinių pertvarų struktūra projekto sprendiniais nėra numatoma keisti“. Taigi, remiantis ieškovės pateiktu aiškinamuoju raštu, šalims atsidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, jokie statybos darbai nebus atliekami, t. y. net ir atidalijus bendrojo naudojimo patalpas ieškovės prašomu būdu, durys, skiriančios koridorius, plane pažymėtas indeksais 1-21 ir 1-22, liks. Ieškovės atstovas vadovas J. S. per teismo posėdį pažymėjo, kad nors jis turės raktą nuo durų, tačiau nebus būtinybės per jas vaikščioti. Teismo vertinimu, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektas, kai išlieka galimybė tiesiogiai (neišeinant į lauką) patekti iš vieno bendraturčio nuosavybės teise valdomų patalpų į kito bendraturčio nuosavybės teise valdomas patalpas galėtų būti vertinamas kaip naudojimosi bendrąja daline nuosavybe, bet ne atsidalijimo iš jos projektas, nes, tenkinus ieškovės reikalavimą ir atidalijus šalis iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovės pateiktą projektą, nebūtų pasiekti juo siekiami tikslai – atidalyti bendraturčius iš bendrosios dalinės nuosavybės, nepaliekant bendrojo naudojimo patalpų ir nebeturint galimybės vienam bendraturčiui naudotis kitam bendraturčiui priklausančia nuosavybe.

67. Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės pateiktas projektas dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės turi būti įvertinamas ir jo atitikties gaisrinės saugos reikalavimams aspektu. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 patvirtinti Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai (2024 m. gruodžio 11 d. redakcija, toliau – Gaisrinės saugos reikalavimai), kurių 102 punkte nustatyta, kad iš kiekvieno pastato aukšto turi būti ne mažiau kaip du evakavimo(si) keliai. Ieškovė, teigdama, kad jos pateiktas atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektas atitinka Gaisrinės saugos reikalavimus, remiasi Reikalavimų 105.3. papunkčiu, kuriame numatyta, kad vienas evakavimo(si) kelias gali būti numatomas patalpose, kuriose vienu metu gali būti ne daugiau kaip penkiasdešimt žmonių ir kai tolimiausia vieta nuo išėjimo nutolusi ne daugiau kaip 25 metrus.

68. Ieškovė byloje pateikė 2024 m. spalio 7 d. Evakuacijos planą, iš kurio matyti, kad tiek ieškovei, tiek atsakovei priklausančių patalpų dalyje tolimiausia vieta nuo išėjimo yra nenutolusi daugiau kaip 25 metrus (ieškovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose – 21,70 ir 23,44 m, atsakovei – 23,75 ir 24,07 m). Ieškovė, teikdama argumentus dėl galimo didžiausio žmonių skaičiaus ieškovės ir atsakovės nuosavybės teise valdomose patalpose, pateikė MB „Žinių mokyklėlė“ 2024 m. rugsėjo 25 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad MB „Žinių mokyklėlė“ nuomoja iš ieškovės patalpas, plane pažymėtas indeksais 3A ir 3B ikimokykliniam vaikų ugdymui ir kad vienu metu minėtose patalpose būna ne daugiau kaip trisdešimt vaikų ir keli pedagogai bei keli administracijos darbuotojai; taip pat Lietuvos vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos 2024 m. spalio 3 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad minėta asociacija nuomoja ieškovei priklausančias patalpas, plane pažymėtas indeksais 3B-1 ir 3B-2, ir kad vienu metu kartą per mėnesį posėdžiauti renkasi nuo 5 iki 7 valdybos narių. Byloje nepateikta duomenų, kokiems subjektams ir kokiai veiklai vykdyti yra perduotos ieškovei nuosavybės teise priklausančios patalpos, plane pažymėtos indeksais nuo 1-9 iki 1-12. Ieškovės 2024 m. spalio 5 d. aiškinamajame rašte nurodyta, kad projektuojamas vienas evakuacinis išėjimas pagal Gaisrinės saugos reikalavimų 105.3. papunktį ir galimas didžiausias žmonių skaičius ieškovei ir atsakovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose nustatytinas pagal higienos normą HN 32:2004 „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai“ 25.3. papunktį, kuriame nustatyta, kad vienai darbo vietai turi būti skiriama ne mažiau kaip 6 kv. m darbo patalpos ploto ir ne mažiau kaip 20 kub. m erdvės.

69. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju taikytina ne ieškovės nurodoma higienos norma, o Visuomeninių statinių gaisrinės saugos taisyklės, patvirtintos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 1-14 (2024 m. lapkričio 1 d. redakcija), pagal kurių 8 punktą administracinės paskirties pastatai priskirtini visuomeniniams statiniams. Taisyklių 107 punkte įtvirtinta, kad visuomeniniuose statiniuose ir patalpose evakavimo(si) keliai projektuojami atsižvelgiant į vienam žmogui skiriamą patalpos plotą pagal 10 lentelės reikalavimus. Šioje lentelėje nurodyta, kad administracinės paskirties pastatų administracinėse patalpose žmonių tankis gali būti – 6,5 kv. m/žmogui, administracinėse patalpose, į kurias patenka lankytojai – 1 kv. m/žmogui. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, ieškovės pateiktais duomenimis, ji ne visas jai priklausančias administracines patalpas naudoja pagal paskirtį, pvz., dalis jos nuomojamų patalpų yra skirta ikimokyklinio ugdymo veiklai. Pagal Taisyklių 107 punkte nurodytos 10 lentelės reikalavimus, ikimokyklinio ugdymo įstaigos patalpoms jau keliami kiti reikalavimai – žmonių tankis gali būti 2 kv. m/žmogui. Bylos duomenimis, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančių patalų plotas yra 109,35 kv. m. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuomoja patalpas ne tik administracinę veiklą vykdantiems asmenims, tai darytina išvada, jog ieškovė neįrodė, jog jai priklausančiose patalpose vienu metu negalėtų būti daugiau, nei penkiasdešimt žmonių. Pažymėtina, kad iš esmės tokia išvada darytina ir pasisakant dėl atsakovės nuomojamose patalpose galinčių būti asmenų skaičiaus. Atsakovės nuosavybės teise valdomų patalpų plotas yra 128,83 kv. m. Byloje pateikta VšĮ „Ukrainos namai“ vadovo V. Č. 2024 m. rugsėjo 23 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad vienu metu VšĮ „Ukrainos namai“ patalpose nebūna daugiau kaip penkiasdešimt žmonių. Tačiau teismas, be kita ko, remiasi V. Č. paaiškinimais per teismo posėdį, kad VšĮ „Ukrainos namai“ veikla yra įvairiapusė: įrengta kompiuterių klasė, vyksta vaikų mokymas lietuvių ir anglų kalbų, filmuojama laida apie Ukraina ir kt., ir gali būti, kad jeigu prireiktų, patalpose galėtų būti ir penkiasdešimt ar daugiau žmonių. Tai reiškia, kad, priklausomai nuo VšĮ „Ukrainos namai“ patalpose vykdomos veiklos, žmonių skaičius gali kisti ir netgi būti didesnis nei penkiasdešimt vienu metu.

70. Teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus dėl ieškovės pateikto atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projekto, daro išvadą, kad teismui patvirtinus tokį projektą, nebūtų įgyvendinami ieškovės siekiami tikslai – atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, nepaliekant bendrojo naudojimo patalpų (paliekant koridorius, plane pažymėtus indeksais 1-21 ir 1-22, skiriančias duris, ieškovė iš esmės bet kuriuo metu galėtų įeiti į atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas), atitinkamai teismui sprendžiant, kad paliktinas tik vienas atitinkamai iš ieškovei ir atsakovei priklausančių patalpų vedantis evakuacijos kelias, nebūtų užtikrinami pirmiau aptarti gaisrinės saugos reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas atidalyti bendrojo naudojimo patalpas, esančias Vilniuje, A. Juozapavičiaus g. 10A, pagal ieškovės pateiktą planą, netenkintinas. Teismas pažymi, kad atsakovė byloje nereiškė reikalavimo dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir neteikė tokį reikalavimą pagrindžiančio atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projekto.

Dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo

71. Ieškovė ieškiniu prašo tuo atveju, jeigu būtų netenkintas reikalavimas atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką, pagal kurią atsakovei būtų priskirtos naudotis patalpos, pažymėtos indeksais 1-16; 1-17; 1-18; 1-19; 1-22, kurių bendras plotas sudaro 31,92 kv. m, nustatant, kad įėjimas į jai tenkančias naudoti patalpas yra iš pastato šiaurinėje pusėje esančios laiptinės; ieškovei – patalpa, pažymėta indeksu 1-21, kurios bendras plotas sudaro 21,57 kv. m, nustatant, kad įėjimas į patalpą, pažymėtą indeksu 1-21, yra iš pastato pietinėje pusėje esančios laiptinės; nustatyti, kad atsakovė ir jos patalpų naudotojai neturi teisės naudotis patalpa, plane pažymėta indeksu 1-21, išskyrus gaisro ir kitų stichinių nelaimių atvejais, nesant galimybės pasišalinti iš patalpų per turimą ir naudojamą išėjimą, pasinaudojant patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-22, įrengtos dėžutės su į vidų įspaudžiamu stiklu, raktu, skirtu patekti į patalpą 1-21 ir iš jos pasišalinti per pietinėje pastato pusėje esančią laiptinę; nustatyti, kad ieškovė ir jos patalpų naudotojai neturi teisės naudotis patalpa, plane pažymėta indeksu 1-22, išskyrus gaisro ir kitų stichinių nelaimių atvejais, nesant galimybės pasišalinti iš patalpų per turimą ir naudojamą išėjimą, pasinaudojant patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-21, įrengtos dėžutės su į vidų įspaudžiamu stiklu, raktu, skirtu patekti į patalpą 1-22 ir iš jos pasišalinti per šiaurinėje pastato pusėje esančią laiptinę.

72. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės siūloma nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarka, pažymi, kad nors ginčo administracinis pastatas turi du įėjimus, tačiau vienas įėjimas – iš pietinės pastato pusės – yra patogesnis, reprezentatyvesnis, nes yra iš gatvės pusės, o įėjimas iš šiaurinės pastato pusės yra įėjimas iš vidinės kiemo pusės, todėl jo vertė ir patogumas juo naudotis yra mažesni. Ieškovė jau daug metų yra užrakinusi praėjimą tarp koridorių, todėl atsakovei priklausančių patalpų nuomininkai negali naudotis įėjimu iš pastato pietinės pusės. Atsakovė pažymi, kad šiuo metu atsakovės nuomojamose patalpose veikiančios VšĮ „Ukrainos namai“ vadovas pageidautų turėti galimybę vaikščioti ir per „pietinį“ įėjimą. Atsakovės teigimu, administraciniame pastate kituose aukštuose yra gyventojų butai. Kai VšĮ „Ukrainos namas“ pradėjo savo veiklą, padidėjo žmonių, besilankančių atsakovei priklausančių patalpų dalyje, srautai, jie neša paramą, ją palieka, buvo pasitaikęs atvejis, kai krepšys buvo paliktas koridoriuje, todėl buvo manoma, kad gal ten sprogmuo; paramą atnešantys asmenys pasibeldžia į namo gyventojų buto duris, todėl gyventojai kreipiasi su skundais į atsakovę.

73. Ieškovės teigimu, tokia naudojimosi įėjimais ir koridoriais tvarka jau susiklosčiusi labai ilgą laiką. Kai ieškovė, 2016 m. aukciono būdu iš atsakovės įsigijo patalpas, plane pažymėtas indeksais nuo 1-9 iki 1-12, durys tarp koridorių jau buvo rakinamos. Abu įėjimai nėra nuo gatvės pusės, nes pats pastatas yra kieme. VšĮ „Ukrainos namai“ vadovas nėra reiškęs ieškovei pretenzijų dėl galimybės naudotis įėjimu iš pastato pietinės pusės. Tik 2023 m. gegužės mėn., kai atsakovė gavo namo gyventojos skundą, atsakovė pareikalavimo, kad ieškovė atrakintų duris ir atlaisvintų koridorių. Iki to laiko atsakovė nesikreipė į ieškovę dėl netinkamo naudojimosi bendrąja daline nuosavybe, jos remonto ar priežiūros; koridoriaus, vienos iš tualeto patalpų remonto darbus ieškovės atliko savo lėšomis. Šiuo metu ieškovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose, be kita ko, vykdoma ikimokyklinio ugdymo veikla, todėl turi būti užtikrinamas vaikų saugumas.

74. Teismas, spręsdamas dėl galimybės nustatyti ieškovės siūlomą naudojimosi bendrąja daline nuosavybe (bendrojo naudojimo patalpomis) tvarką, remiasi teismo sprendimo 61-64 punktuose nustatytomis aplinkybėmis ir pateiktais argumentais, kad, nustačius tokią naudojimosi tvarką, tiek ieškovė, tiek atsakovė turėtų galimybę patekti prie joms nuosavybės teise priklausančių patalpų ir naudotis sanitariniu mazgu (-iais mazgais), nepriklausomai viena nuo kitos. Atitinkamai teismas daro išvadą, kad, nustačius naudojimosi bendrojo naudojimo objektais tvarką, būtų sumažinta tikimybė kilti šalių konfliktams dėl naudojimosi dviem įėjimais, tais pačiais sanitariniais mazgais, jų remonto ir priežiūros, vandens apskaitos.

75. Remiantis byloje pateiktu atsakovės 2023 m. gegužės mėn. raštu ieškovei, nustatyta, kad atsakovė 2023 m. gegužės 17 d. gavo liudytojos J. S. pranešimą, jog šiame pastate įsikūrusi įstaiga VšĮ „Ukrainos namai“ naudojasi gyventojams skirta laiptine; siekdama išsiaiškinti pranešime nurodytas aplinkybes, atsakovė nustatė, kad ieškovė yra užrakinusi „pagrindinį“ įėjimą į atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas; todėl atsakovės patalpų nuomininkė VšĮ „Ukrainos namai“ negalėjo naudotis „pagrindiniu“ įėjimu; ieškovė įpareigota kuo skubiau atlaisvinti praėjimą į atsakovei priklausančias patalpas arba pasidalinti raktais su VšĮ „Ukrainos namai“, kad ji galėtų naudotis „pagrindiniu“ įėjimu.

76. Teismas pažymi, kad byloje nėra kitų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog atsakovė iki 2023 m. gegužės mėn. kreipėsi į ieškovę, reikalaudama leisti atsakovės nuomininkams naudotis įėjimu į pastatą iš pietinės pusės. Pažymėtina, kad liudytojas M. P. per teismo posėdį paaiškino, jog nuo 2011 m. šešerius ar septynerius metus VšĮ „Sveikas miestas“ (savivaldybės įstaiga) nuomojo atsakovei priklausančias patalpas ir buvo atvejų, kai lankytojai negalėdavo patekti į nuomojamas patalpas per pietinį įėjimą; liudytojas kreipėsi su prašymu spręsti šią situaciją į atsakovės padalinį – Sporto skyrių – tačiau į liudytojo prašymą nebuvo sureaguota, taigi darytina išvada, kad atsakovė labai ilgą laiką nesidomėjo ir nesirūpino, kaip ieškovės ir atsakovės nuomininkai naudojasi jų nuomojamomis patalpomis, iš esmės tokiu savo elgesiu pritardama susiklosčiusiai faktinei naudojimosi patalpomis tvarkai, pagal kurią ieškovė (jos nuomininkai) naudojosi (-asi) įėjimu į pastatą iš pietinės pusės, o atsakovės nuomininkai – įėjimu iš šiaurinės pastato pusės.

77. Pažymėtina, kad nors atsakovė teigia, jog įėjimas iš pietinės pastato pusės yra patogesnis, vertingesnis, tačiau, išskyrus aplinkybę, kad jis yra arčiau gatvės, kitų tokią poziciją pagrindžiančių argumentų nenurodo. Kaip nustatyta šioje byloje, per įėjimą iš pastato pietinės pusės patenkama į ieškovei nuosavybės teise priklausančias patalpas, per įėjimą iš pastato šiaurinės pusės – į atsakovei. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė argumentų, kodėl galimybė tiesiogiai patekti į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas iš lauko, vertintina kaip blogesnė, nei patekimas einant ilgu koridoriumi patalpų viduje. Teismo vertinimu, tokiu atveju galėtų kilti dar daugiau neaiškumų, siekiant lankytojams surasti jiems reikiamas patalpas.

78. Bylos duomenimis, remiantis ieškovės atstovų ir VšĮ „Ukrainos namai“ vadovo V. Č. paaiškinimais, pagal šiuo metu susiklosčiusius ieškovės ir atsakovės nuomininkų santykius, VšĮ „Ukrainos namai“ tenkina turimas įėjimas į atsakovei priklausančias patalpas: jis yra netoli automobilių stovėjimo aikštelės, byloje kartu su 2024 m. vasario 12 d. patikslintu ieškiniu pateiktos nuotraukos, kurios patvirtina, kad prie įėjimo iš šiaurinės pastato pusės yra šios įstaigos iškaba ir skambutis, taip pat ir užrašas ant durų, tik įėjus į laiptinę, todėl teismas sutinka su ieškovės atstovės argumentais, kad suklysti ir nueiti į kitus aukštus, kur įsikūrę namo gyventojai, tikimybė yra nedidelė. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog 2022 m. ir 2023 m. buvo padidėję žmonių, kurie kreipėsi į VšĮ „Ukrainos namai“ srautai, susiję su politine situacija Ukrainoje, kai ten gyvenantiems asmenims buvo skubiai teikiama humanitarinė pagalba iš Lietuvos. Remiantis ieškovės ir VšĮ „Ukrainos namai“ vadovo V. Č. parodymais, šiuo metu didelių žmonių srautų nebėra. Kaip nurodyta pirmiau, bylos duomenimis, atsakovė kreipėsi į ieškovę, reikalaudama leisti jai naudotis įėjimu iš pietinės pusės ir koridoriumi, plane pažymėtu 1-21, tik 2023 m. gegužės, reaguodama į gyventojos skundą dėl paramos VšĮ „Ukrainos namai“ pristatymo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė kreipėsi į ieškovę su reikalavimu leisti jai naudotis kitu įėjimu ne todėl, kad atsakovei ar jos nuomininkams iškilo objektyvi būtinybė ar didelių nepatogumų, naudojantis įėjimu iš šiaurinės pastato pusės, o todėl kad atsakovė yra viešojo administravimo subjektas ir turi reaguoti į gyventojų reiškiamą susirūpinimą konkrečiais klausimais. Teismas, be kita ko, atkreipia dėmesį į tai, kad pastatas, esantis Vilniuje, Juozapavičiaus g. 10A, yra administracinės paskirties, todėl kritiškai vertintina atsakovės 2023 m. gegužės mėn. rašte ieškovei nurodyta aplinkybė, jog VšĮ „Ukrainos namai“ naudojasi gyventojams skirta laiptine, t. y. kai name didžioji dalis patalpų yra administracinės paskirties, nepriklausomai nuo to, kad jame yra ir gyvenamosios paskirties patalpų, pastato paskirtis nesikeičia (statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 punktas). Teismas taip pat pažymi, kad atsakovė nenurodė, jog ji neturi galimybės pakabinti nukreipiančiųjų nuorodų į jai priklausančias patalpas iš pietinės pastato pusės.

79. Teismas pažymi, kad šiuo atveju siūloma ieškovės naudojimosi tvarka atitinka ir šalių turimas bendrosios dalinės nuosavybės idealiąsias dalis: ieškovei atitektų naudotis koridorius, plane pažymėtas indeksu 1-21, kurio plotas 21,57 kv. m (ieškovei priklausanti idealioji bendrosios nuosavybės dalis – 22,36 kv. m), o atsakovei atitektų naudotis koridorius, plane pažymėtas indeksu 1-22, ir patalpos, plane pažymėtos indeksais 1-16; 1-17; 1-18; 1-19; 1-22, kurių bendras plotas sudaro 31,92 kv. m (atsakovei priklausanti idealioji bendrosios nuosavybės dalis – 31,13 kv. m). Taigi, nustačius ieškovės prašomą naudojimosi tvarką, atsakovei atitektų naudotis 0,79 kv. m didesnė bendrosios nuosavybės dalis. Ieškovė neprašo priteisti jai iš atsakovės kompensaciją už jai galimai teksiančią naudotis didesnę bendrojo naudojimo patalpų dalį.

80. Pažymėtina, kad atsakovė nurodo, jog jai nereikalingos trys tualeto patalpos. Teismas pažymi, kad atsakovė, turėdama galimybę savarankiškai naudotis jai priskirtomis patalpomis, be kita ko galės spręsti ir dėl šių patalpų perplanavimo ir pritaikymo kitiems atsakovės ar jos nuomininkų poreikiams.

81. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės argumento, kad atsakovė vykdo viešąją veiklą, todėl turi būti ginamas viešasis interesas, pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas civilinis, ne iš administracinių teisinių santykių kilęs ginčas, kurio metu atsakovė – viešosios nuosavybės savininkė, įgyvendina savo, kaip savininkės, teises, susijusias su jai priklausančiu turtu. Teismo vertinimu, pats viešosios nuosavybės turėjimo faktas arba tokios nuosavybės nuoma viešajai įstaigai, nesudaro pagrindą spręsti, kad atsakovė vykdo viešąją veiklą ir kad atitinkamai egzistuoja viešasis interesas, kuris turėtų būti ginamas ar kuriam, sprendžiant nagrinėjamu atveju iškilusį ginčą, turėtų būti teikiamas prioritetas. Dėl to teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad ji nagrinėjamu atveju vykdo viešąją veiklą, todėl turi būti ginamas viešasis interesas.

82. Byloje pateiktoje išvadą teikiančios institucijos 2024 m. spalio 2 d. išvadoje dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nurodyta, kad ieškovės siūloma nustatyti naudojimosi tvarka, pagal kurią būtų nustatyta, jog atsakovė ir jos patalpų naudotojai neturi teisės naudotis patalpa, plane pažymėta indeksu 1-21, išskyrus gaisro ir kitų stichinių nelaimių atvejais, nesant galimybės pasišalinti iš patalpų per turimą ir naudojamą išėjimą, pasinaudojant patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-22, įrengtos dėžutės su į vidų įspaudžiamu stiklu, raktu, skirtu patekti į patalpą 1-21 ir iš jos pasišalinti per pietinėje pastato pusėje esančią laiptinę; nustatyti, kad ieškovė ir jos patalpų naudotojai neturi teisės naudotis patalpa, plane pažymėta indeksu 1-22, išskyrus gaisro ir kitų stichinių nelaimių atvejais, nesant galimybės pasišalinti iš patalpų per turimą ir naudojamą išėjimą, pasinaudojant patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-21, įrengtos dėžutės su į vidų įspaudžiamu stiklu, raktu, skirtu patekti į patalpą 1-22 ir iš jos pasišalinti per šiaurinėje pastato pusėje esančią laiptinę, neprieštarautų Gaisrinės saugos reikalavimams, taikomiems eksploatuojamiems objektams, be kita pažymint, kad tokia išvada teikiama faktinei situacijai, kai pastato patalpų išplanavimas nekeičiamas (tarp patalpų 1-21 ir 1-22) aklina pertvara neįrenginėjama ir objekto atitiktis vertinama eksploatuojamų objektų gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams. Taigi išvadą teikiančios institucijos vertinimu, ieškovės pateiktas naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos projektas atitiktų gaisrinės saugos reikalavimus. Tokia išvada, teismo vertinimu, atitinka ir aktualų teisinį reglamentavimą, pagal kurį kiekviename pastato aukšte turi būti ne mažiau kaip du evakavimosi keliai (Gaisrinės saugos reikalavimų 102 punktas).

83. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė teismui argumentų ar įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog teismui nėra pagrindo vadovautis institucijos, teikiančios išvadą, išvada, todėl teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė, jog jos pateiktas naudojimosi tvarkos pasiūlymas atitinka jam keliamus gaisrinės saugos reikalavimus.

84. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė ir atsakovė turi galimybę naudotis dviem atskirais įėjimais, patekdamos prie joms nuosavybės teise priklausančių patalpų, į tai, kad nustatant naudojimosi tvarką tarp bendraturčių sumažinama tikimybė kilti konfliktams dėl turto valdymo ir (ar) jo naudojimo ateityje, į tai, jog pagal šiuo metu susiklosčiusią faktinę naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką ieškovės ir atsakovės nuomininkai naudojasi skirtingais įėjimais į ginčo administracinį pastatą ir teismas nenustatė, kad šiuo metu toks naudojimas neatitiktų vienos ar abiejų šalių interesų (ar tokia naudojimosi tvarka iš esmės pažeistų šalių turtinių interesų pusiausvyrą), į tai, kad nustačius naudojimosi tvarką, abejos šalys turės galimybę naudotis sanitariniu mazgu (-iais mazgais), į tai, kad siūloma naudojimosi tvarka nustatytinos naudotis bendraturčių dalys iš esmės atitiks jų idealiąsias dalis, bei į tai, kad siūloma naudojimosi tvarka, be kita ko, atitinka gaisrinės saugos reikalavimus, teismas daro išvadą, jog ieškovės reikalavimas nustatyti naudojimosi tvarką pagal ieškinyje pateiktą naudojimosi tvarkos pasiūlymą tenkintinas ir nustatytina ieškovės prašoma nustatyti bendrojo naudojimo patalpomis, esančiomis Vilniuje, Juozapavičiaus g. 10A, plane pažymėtomis 1-16, 1-17; 1-18; 1-19; 1-21; 1-22, tvarka (CPK 176-185 straipsniai).

85. Teismas pažymi, kad, sprendžiant, jog nustatytina naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarka, pagal kurią atsakovei atitenka naudotis visos trys bendrojo naudojimo – tualeto – patalpos (plane pažymėtos indeksais 1-17; 1-18; 1-19), o, teismui pateiktais duomenimis, patalpa, plane pažymėta indeksu 1-19 yra užrakinta, tai ieškovė įpareigotina pateikti atsakovei nurodytos tualeto patalpos raktus; taip pat patalpose, plane pažymėtose indeksu 1-21 ir 1-22 įrengti dėžutes su į vidų įspaudžiamu stiklu ir raktu, skirtu patekti į patalpas, plane pažymėtas indeksu 1-22 ir 1-21 gaisro atveju. Šiems įpareigojimams įvykdyti nustatytinas dešimties dienų terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovė įpareigotina atlyginti ieškovės turėtas išlaidas dėžutei su į vidų įspaudžiamu stiklu ir raktu patalpoje, plane pažymėtoje 1-22, įrengti pagal ieškovės pateiktą sąskaitą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

86. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Prie išlaidų susijusių, su bylos nagrinėjimu, be kitų, priskiriamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

87. Iš byloje esančių 2024 m. balandžio 5 d., liepos 10 d., spalio 7 d., sausio 22 d. sąskaitų už teisines paslaugas matyti, kad už ieškovei suteiktas atstovavimo paslaugas (ieškinio, patikslinto ieškinio, rašytinių paaiškinimų (pozicijos) parengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose) ieškovė turėjo 1600 eurų išlaidų. Šiuo atveju prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.2 ir 8.20 punktuose įtvirtintų maksimalių dydžių ir atitinka kitus šiose rekomendacijose nurodytus kriterijus. Už ieškinį ieškovė sumokėjo 109 eurų žyminį mokestį.

88. Teismas pažymi, kad ieškovė prašo priteisti 242 eurus už patalpų atidalijimo plano parengimą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškinio reikalavimas atidalyti šalis iš bendrosios dalinės nuosavybės netenkintinas, daro išvadą, jog šiuo atveju nurodytos ieškovės išlaidos planui parengti neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

89. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas nustatyti naudojimosi tvarką tenkintinas, tai ieškovei priteistinas iš atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 1709 eurai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Dėl valstybei priteistinų išlaidų atlyginimo

90. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (15,86 euro) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo redakcija) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumą, tai valstybei šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovės (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 259 straipsniais, 285–287, 310 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti bendrojo naudojimo patalpų, esančių A. Juozapavičiaus g. 10A, Vilniuje, administraciniame pastate, unikalus Nr. 1094-0506-7016, plane pažymėtų indeksais 1-16 (6,47 kv. m); 1-17 (0,92 kv. m); 1-18 (0,99 kv. m); 1-19 (1,35 kv. m); 1-21 (21,57 kv. m); 1-22 (22,19 kv. m) naudojimosi tvarką, pagal kurią:

1) Vilniaus miesto savivaldybei, juridinio asmens kodas 111109233, kuri yra negyvenamųjų patalpų, esančių A. Juozapavičiaus g. 10A-3, Vilniuje, unikalus Nr. 4400-2754-6592:2136, esančių A. Juozapavičiaus g. 10A-3, Vilniuje, savininkė, priskirti naudotis patalpas, pažymėtas indeksais 1-16; 1-17; 1-18; 1-19; 1-22, kurių bendras plotas sudaro 31,92 kv. m, nustatant, kad įėjimas į jai tenkančias naudoti patalpas yra iš pastato šiaurinėje pusėje esančios laiptinės.

2) uždarajai leidybinei akcinei bendrovei „ABO“, juridinio asmens kodas 120616730, kuri yra negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. 1094-0506-7016:0014, esančių A. Juozapavičiaus g. 10A-3B, Vilniuje, ir negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. 4400-2754-6581:2135, esančių A. Juozapavičiaus g. 10A-3A, Vilniuje, savininkė, priskirti naudotis patalpą, pažymėtą indeksu 1-21, kurios bendras plotas sudaro 21,57 kv. m, nustatant, kad įėjimas į patalpą, pažymėtą indeksu 1-21, yra iš pastato pietinėje pusėje esančios laiptinės;

3) nustatyti, kad Vilniaus miesto savivaldybė ir jos patalpų naudotojai neturi teisės naudotis patalpa, plane pažymėta indeksu 1-21, išskyrus gaisro ir kitų stichinių nelaimių atvejais, nesant galimybės pasišalinti iš patalpų per turimą ir naudojamą išėjimą, pasinaudojant patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-22, įrengtos dėžutės su į vidų įspaudžiamu stiklu, raktu, skirtu patekti į patalpą 1-21 ir iš jos pasišalinti per pietinėje pastato pusėje esančią laiptinę;

4) nustatyti, kad uždaroji leidybinė akcinė bendrovė „ABO“ ir jos patalpų naudotojai neturi teisės naudotis patalpa, plane pažymėta indeksu 1-22, išskyrus gaisro ir kitų stichinių nelaimių atvejais, nesant galimybės pasišalinti iš patalpų per turimą ir naudojamą išėjimą, pasinaudojant patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-21, įrengtos dėžutės su į vidų įspaudžiamu stiklu, raktu, skirtu patekti į patalpą 1-22 ir iš jos pasišalinti per šiaurinėje pastato pusėje esančią laiptinę.

Įpareigoti ieškovę uždarąją leidybinę akcinę bendrovę „ABO“, juridinio asmens kodas 120616730, per 10 (dešimt) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, juridinio asmens kodas 111109233, raktus nuo tualeto patalpos, plane pažymėtos 1-19, ir patalpose, plane pažymėtose indeksu 1-21 ir 1-22 įrengti dėžutes su į vidų įspaudžiamu stiklu ir raktu, skirtu patekti į patalpas, plane pažymėtas indeksu 1-22 ir 1-21.

Įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę, juridinio asmens kodas 111109233, atlyginti ieškovės turėtas išlaidas dėžutei su į vidų įspaudžiamu stiklu ir raktu patalpoje, plane pažymėtoje 1-22, įrengti pagal ieškovės pateiktą sąskaitą.

Priteisti ieškovei uždarajai leidybinei akcinei bendrovei „ABO“, juridinio asmens kodas 120616730, iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111109233, 1709 (vieną tūkstantį septynis šimtus devynis) eurus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti Lietuvos valstybei iš Vilniaus miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111109233, 15,86 euro (penkiolika eurų 86 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB; LT45 7230 0000 2090 2124 UAB Urbo banke, įmokos kodas 5660. Teismui būtina pateikti išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliaciniu skundu, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sigita Taurienė