- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-02
- Bylos Nr.
- II-503-1023/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00360-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Vaida Baumilė (pirm.)
- Institucija
- ,,Registrų centras"
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. A. Z. skundą dėl Valstybės įmonės Registrų centras 2023 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. RC-ANR_N-445-2023 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas V. A. Z. (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašo panaikinti 2023 m. balandžio 19 d. priimtą sprendimą administracinio nusižengimo byloje pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį. Skunde nurodoma, jog administracinio nusižengimo nepadarė, nes nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. darbo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukta. Šią informaciją pateikė VĮ Registrų centras 2023 m. balandžio 4 d. ir pridėjo VSDFV pažymą apie darbo sutarties nutraukimą. VĮ Registrų centras patvirtino, kad raštą ir priedus gavo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė, prašė panaikinti skundžiamą nutarimą ir paaiškino, kad 2023 m. kovo 23 d. elektroniniu paštu gavo surašytą protokolą, kuriame buvo nurodyta per 14 dienų patekti paaiškinimus. Kadangi jis jokio nusižengimo nepadarė, 2023 m. balandžio 4 d. Registrų centrui pateikė duomenis, jog 2018 m. rugpjūčio 31 d. jo darbo sutartis su įmone nutraukta, ir jis nuo tos dienos toje įmonėje nebedirba. Nors Registrų centrui jis pateikė visus patvirtinančius duomenis, kad jis nebedirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d., jam buvo paskirta bauda skundžiamu nutarimu, kuriame nepaminėta, kad jis teikė duomenis su VSDFV pažyma. Jis kaip buvęs vadovas nežinojo, kad jis neišregistruotas, nes jis buvo atleistas, o ne atsistatydinęs. Kadangi nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, prašo baudą panaikinti, nes yra pensininkas ir jam 200 Eur suma yra labai didelė.
Atsiliepimas
3. Nutarimą priėmęs Valstybės įmonės Registrų centras (toliau – ir institucija) atsiliepimu prašė Registrų centro 2023 m. balandžio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-445-2023 palikti nepakeistą ir pareiškėjo V. A. Z. skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad Juridinių asmenų registrui (toliau – ir Registras) pateikto 2003 m. birželio 9 d. vienintelio akcininko sprendimu pagrindu Registre 2003 m. birželio 12 d. įregistruoti duomenys apie tai, kad V. A. Z. nuo 2003 m. birželio 11 d. eina UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas. Registrų centro Juridinių asmenų registro departamento Kauno skyrius 2023 m. kovo 23 d. V. A. Z. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. RC-ANR_P-393-2023 (toliau – ir Protokolas) pagal ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą už tai, kad jis, būdamas Bendrovės vadovu, Registrui laiku nepateikė Bendrovės 2020 ir 2021 metų finansinių ataskaitų rinkinio dokumentų. Protokolas surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, kaip tai numatyta ANK 608 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Registrų centre 2023 m. balandžio 4 d. buvo gautas Pareiškėjo raštas „Dėl 2023 m. kovo 23 d. protokolo Nr. RC-ANR_P-393-2023 ROIK: 23201“ (reg. Nr. G-16516 (1.4 Mr)) (toliau – ir raštas), kuriame Pareiškėjas nurodė, kad darbo sutartis su Bendrove nutraukta 2018 m. rugpjūčio 31 d.. Pareiškėjo manymu, Protokolas surašytas nekorektiškai, prieš tai Pareiškėjo neinformavus. Pareiškėjas prašė pripažinti, kad administracinis nusižengimas nepadarytas. Kartu su raštu pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus 2023 m. kovo 30 d. pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą Nr. (11.4E) KA_PZ1E-6896. Registrų centras, ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Registrų centro V. A. Z. surašytą Protokolą, 2023 m. balandžio 18 d. priėmė nutarimą Nr. RC-ANR_N-445-2023, kuriuo Pareiškėjui paskyrė administracinę nuobaudą – 200 Eur dydžio baudą. Nutarimas surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, kaip tai numatyta ANK 616 straipsnio 1 dalyje. Pažymi, kad nors Pareiškėjas teigia, jog administracinio nusižengimo padarymo metu Pareiškėjas nėjo Bendrovės direktoriaus pareigų, tačiau, vadovaujantis Registro duomenimis, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. A. Z. nuo 2003 m. birželio 11 d. nepertraukiamai iki šiol eina UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas. Priimant Nutarimą vadovautasi aktualiais Registro duomenimis. Taigi, būdamas Bendrovės vadovu, Pareiškėjas privalėjo užtikrinti, kad Bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai ir finansinės ataskaitos pateiktos laiku, tačiau šiuo konkrečiu atveju to nepadarė. Bendrovės vadovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (toliau – ir ABĮ) 37 straipsnio 1 dalis), privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai, kurių paskirtis – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus ir kurie daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-12 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-489/2020). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendrovė turi turėti vienasmenį valdymo organą − bendrovės vadovą (ABĮ 19 straipsnio 1 dalis). Tai yra imperatyvi įstatymo norma, nes nesant nurodytų organų, juridiniai asmenys negalėtų įgyti civilinių teisių, prisiimti civilinių pareigų ir jų įgyvendinti, t. y. įgyvendinti juridinio asmens teisnumo (CK 2.81 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2007). Teismų praktikoje pabrėžiamas bendrovės vadovą išrinkusio organo teisės jį atšaukti absoliutus pobūdis, kadangi bendrovės vadovas gali būti atšaukiamas, nepriklausomai nuo jo kaltės ar kitų aplinkybių buvimo ar nebuvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2005, 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2007 ir kt.). Bendrovės vadovas yra bendrovės valdymo organas ir yra saistomas pareigų, reglamentuotų Lietuvos Respublikos darbo kodekse, civiliniame kodekse, ABĮ ir kt. Už netinkamą pareigų vykdymą bendrovės vadovui gali būti taikoma materialinė, civilinė, administracinė, baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vadovas civiline tvarka atsako ne tik už nepagrįstus verslo sprendimus, bet ir už imperatyvių pareigų, nustatytų valdymo organams, pažeidimą. Vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2, 3, 4 punktai), tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (ABĮ 21 straipsnio 1 dalis) bei nemokumo proceso inicijavimą laiku (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 6 straipsnio 2 dalies 2 punktas), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą nemokumo administratoriui (JANĮ 57 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovo išrinkimo ir įgaliojimų pabaigos klausimai yra reglamentuojami ABĮ 37 straipsnio 3 dalimi, bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). ABĮ 37 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovas turi teisę atsistatydinti pateikdamas rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam bendrovės organui. Bendrovės vadovą išrinkusi valdyba ar stebėtojų taryba sprendimą atšaukti bendrovės vadovą turi priimti per 15 dienų nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktas bendrovės vadovas turi sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, į kurio darbotvarkę būtų įtraukti bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo bendrovės vadovo rinkimo klausimai. Jeigu vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti bendrovės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia: 1) šešioliktą dieną nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko valdyba arba stebėtojų taryba; 2) kitą dieną po visuotinio akcininkų susirinkimo, šiam neįvykus, – kitą dieną po pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas. ABĮ 37 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti Registro tvarkytojui. Jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą Registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius atsistatydinimo pranešimo pateikimą vadovą išrinkusiai valdybai ar stebėtojų tarybai, arba tuo atveju, kai vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas, – dokumentus, patvirtinančius visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, šiam neįvykus, – patvirtinančius ir pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą (ABĮ 37 straipsnio 6 dalis). Registrų centras, surašydamas tiek Protokolą, tiek Nutarimą, negalėjo ir negali nesivadovauti pagrindinio valstybės registro – Juridinių asmenų registro – duomenimis. Juridinių asmenų registre įregistruotų juridinių asmenų duomenų teisingumas priklauso nuo Registro tvarkytojui pateikiamų dokumentų ir duomenų teisingumo ir už tai atsakingi duomenų teikėjai, bet ne Registrų centras. Kaip jau buvo minėta, Juridinių asmenų registro duomenys yra vieši, todėl asmuo, o ypač galimai buvęs įmonės vadovas, kaip atidus ir rūpestingas teisinių santykių dalyvis, turi galimybes teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti procedūras, kad Registre būtų išregistruoti Registro duomenys apie jį kaip bendrovės vadovą. Pareiškėjas Registrui nepateikė duomenų apie savo atsistatydinimą ar akcininkų susirinkimo sprendimą priimti į Bendrovės direktoriaus pareigas kitą asmenį. Šiuo konkrečiu atveju, duomenys apie Bendrovės vadovo pasikeitimus Juridinių asmenų registrui nebuvo teikti nei per įstatyme numatytą 5 dienų terminą, nei vėliau, todėl faktas, kad V. A. Z. administracinio nusižengimo padarymo metu ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas, nepaneigtas ir nenuginčytas, tuo tarpu viešųjų registrų duomenys yra laikomi teisingais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad VSDFV duomenys yra susiję su bendrovės vadovo socialinėmis garantijomis („vidiniai santykiai“) , bet nėra vienareikšmiškas įrodymas, jog asmuo nustojo buvęs juridinio asmens vadovu ir jam neprivalomos ABĮ nustatytos pareigos. Pareiškėjas nebuvo atšauktas, atleistas ar atsistatydinęs ABĮ nustatyta tvarka. Jis nėra paprastas įmonės darbuotojas, nes jis šalia to yra dar ir vienasmenis bendrovės valdymo organas, kuriam taikoma specifinė ABĮ reglamentuota išrinkimo, atšaukimo/atleidimo ir atsistatydinimo tvarka. Pareiškėjas, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu turėjo žinoti, kada ir kokie veiksmai bei sprendimai turi būti priimti, siekiant išspręsti jo atšaukimo, atleidimo ar atsistatydinimo klausimus teisės aktų nustatyta tvarka, nes tai neatsietina nuo tinkamo bendrovės vadovo pareigų vykdymo.
4. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, atsiliepime Institucija prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas atmestinas.
5. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. ANK 569 straipsnyje numatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.
6. Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos (toliau – AN bylos) nustatyta, kad V. A. Z. 2023 m. kovo 23 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, inkriminuojant jam administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Protokole nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. A. Z. per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2020 m. ir 2021 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta CK 2.66 straipsnio 4 dalyje ir ABĮ 58 straipsnio 3 dalyje. Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl 2020 m. finansinių ataskaitų rinkiniai privalėjo būti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 1 d., o 2021 m. - ne vėliau kaip iki 2022 m. birželio 1 d. Pareiškėjas Institucijai 2023 m. balandžio 4 d. pateikė raštą, jog jis nebėra įmonės vadovas ir darbo sutartis su bendrove nutraukta 2018 m. rugpjūčio 31 d., pridėjo VSDFV Kauno skyriaus pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą. Institucija išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą 2023 m. balandžio 18 d. nutarimu pripažino pareiškėją padariusį ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą ir pareiškėjui paskyrė administracinę nuobaudą – 200 Eur dydžio baudą. Būtent šį nutarimą ir skundžia pareiškėjas, prašydamas jį panaikinti. Skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pareiškėjo darbo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukta 2018 m. rugpjūčio 31 d., todėl nutrūkus darbo santykiams jis neturėjo pareigos teikti duomenis Registrų tvarkytojui.
7. ANK 223 straipsnio 2 dalyje be kita ko nustatyta, kad metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
8. CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jeigu įstatymai nenumato kito termino. Tais atvejais, kai yra atliktas finansinių ataskaitų auditas, kartu su audituotu metinių finansinių ataskaitų rinkiniu (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniu) turi būti pateikta ir auditoriaus išvada. Taip pat CK 2.67 straipsnyje įtvirtinta, kad už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jeigu įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip.
9. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatyta, kad bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, 37 straipsnio 12 dalies 12 punkte numatyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui, o 58 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui.
10. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo veika atitinka ANK 223 straipsnio 2 dalies objektyviosios pusės požymį – Juridinių asmenų registro tvarkytojui nebuvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių ataskaitų rinkiniai už 2020 m. ir už 2021 m., o už šių duomenų pateikimą yra atsakingas įmonės vadovas, kuris pagal byloje esančius duomenis nuo 2003 metų iki šiol yra pareiškėjas (b. l. 20-24, 31-35). Nors pareiškėjas neigia savo kaip įmonės vadovo kaltę, t. y. nepripažįsta fakto, kad jis tebėra įmonės vadovas, turėjęs pareigą teikti finansinių ataskaitų rinkinius, nurodo, jog su juo darbo sutartis buvo nutraukta 2018 m. rugpjūčio 31 d., tai grindžia VSDFV Kauno skyriaus pažyma (b. l. 27-28), tačiau byloje esantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija, patvirtina, jog pareiškėjas nuo 2003 m. birželio 12 d. iki šiol yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Minėti viešųjų registrų duomenys laikomi teisingais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Vien ta aplinkybė, kad darbo sutartis nutraukta, nesant duomenų, jog pareiškėjas būtų atšauktas, atleistas ar atsistatydinęs ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigų laikantis ABĮ nustatytos tvarkos, savaime neatleidžia vadovo nuo įstatymais pavestų specifinių pareigų vykdymo ir nesudaro prielaidų konstatuoti, jog pareiškėjas nėra tinkamas ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo subjektas. Todėl pripažintina nustatyta ir subjektyvioji ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo pusė. Be to, pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, jog būtent pareiškėjas 2018 m. gruodžio 31 d. teikė 2018 m. finansinės atskaitomybės aiškinamąjį raštą, kuriame be kita ko, nurodyta, jog įmonėje dirba 1 darbuotojas, per ataskaitinį periodą įmonė pajamų negavo, kas patvirtina, jog pareiškėjas vadovavo įmonei ir po to, kai 2018 m. rugpjūčio 31 d. buvo nutraukta jo darbo sutartis, o atlygio, kaip nurodė pareiškėjas, negavo, ką patvirtina VSDFV pažyma, ne dėl to, jog jis nebuvo vadovu, o dėl to, kad pati įmonė ataskaitiniu periodu jokių pajamų negavo (b. l. 25).
11. Dėl pareiškėjo skunde ir teismo posėdžio metu nurodyto argumento, kad 2018 m. rugpjūčio 31 d. buvo nutraukta jo darbo sutartis, dėl ko jis neturėjo pareigos teikti finansines ataskaitas, teismas pažymi, kad teismų praktikoje, sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį taikymo, konstatuota, kad juridinio asmens valdymo organui tam tikros specifinės pareigos („išoriniuose“ bendrovės santykiuose su kitais asmenimis) yra numatytos įstatyme ir kyla nuo jo, kaip įmonės vadovo, išrinkimo, o ne vadovo ir bendrovės sudarytos darbo sutarties pagrindu, t. y. įstatymuose išimtinai vadovui nustatytos pareigos, be kita ko, ir finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas Juridinių asmenų registrui iki įstatyme numatyto termino, negali būti keičiamos darbo sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-388-312/2018). Bendrovės ir jos vadovo darbo sutarties pagrindu atsiradusius santykius darbo teisės normos reglamentuoja tik tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir apmokėjimo už darbą tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-397/2007). Taigi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys apie asmens darbo santykių pasibaigimą iš esmės reiškia tik tai, jog šiai institucijai buvo pateiktas pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pabaigą, tačiau šie duomenys yra susiję tik su bendrovės vadovo socialinėmis garantijomis („vidiniai“ santykiai), bet jie nėra vienareikšmiškas įrodymas, jog asmuo nustojo buvęs juridinio asmens vadovu ir jam neprivalomos ABĮ nustatytos pareigos (Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-227-813/2020, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-22-988/2021). Pareiga teikti bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentus yra įtvirtinta įstatymais (CK 2.66 straipsnio 4 dalis, 2.67 straipsnis, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2, 10 punktai), dėl šios priežasties nutrūkęs valstybinis socialinis draudimas, sietinas su pareiškėjo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo pareigomis, savaime neatleidžia akcininkų susirinkimo paskirto vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo – nuo įstatymais pavestų specifinių pareigų vykdymo ir nesudaro prielaidų vienareikšmiškai konstatuoti, jog šis asmuo nėra tinkamas ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektas. Šiuo atveju, turi būti atsižvelgiama ne į SODROS duomenis, o į tai, jog šiuo konkrečiu atveju nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo dėl vadovo atšaukimo / atleidimo iš bendrovės vadovo pareigų (ABĮ 37 straipsnio 3 dalis), taip pat į tai, kad pareiškėjas nėra atsistatydinęs iš vadovo pareigų ABĮ 37 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka. Ši teismo išvada atitinka teisinį reglamentavimą ir nuosekliai formuojamą teismų praktiką (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-22-988/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byla Nr. Nr. AN2-79-1121/2021).
12. Pažymėtina, kad bendrovės vadovo išrinkimo ir įgaliojimų pabaigos klausimai yra reglamentuojami ABĮ. Vadovaujantis ABĮ 37 straipsnio 3 dalimi, bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma, - stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba - visuotinis akcininkų susirinkimas). ABĮ 37 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bendrovės vadovas turi teisę atsistatydinti pateikdamas rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam bendrovės organui. Bendrovės vadovą išrinkusi valdyba ar stebėtojų taryba sprendimą atšaukti bendrovės vadovą turi priimti per 15 dienų nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktas bendrovės vadovas turi sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, į kurio darbotvarkę būtų įtraukti bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo bendrovės vadovo rinkimo klausimai. Jeigu vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti bendrovės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia: 1) šešioliktą dieną nuo atsistatydinimo praneši o gavimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko valdyba arba stebėtojų taryba; 2) kitą dieną po visuotinio akcininkų susirinkimo, šiam neįvykus, - kitą dieną po pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas. Apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius atsistatydinimo pranešimo pateikimą vadovą išrinkusiai valdybai ar stebėtojų tarybai, arba tuo atveju, kai vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas, - dokumentus, patvirtinančius visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, šiam neįvykus, - patvirtinančius ir pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą (ABĮ 37 straipsnio 6 dalis).
13. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad šių ABĮ nuostatų nebuvo paisoma, Juridinių asmenų registro tvarkytojui apie vadovo atleidimą, atšaukimą ar atsistatydinimą nebuvo pranešta, kadangi Juridinių asmenų registre UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nurodytas V. A. Z.. Kaip minėta, darbo sutarties nutraukimas/pasibaigimas neatleidžia nuo pareigos teikti Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinius, kadangi būtina, jog sprendimas dėl atleidimo iš vadovo pareigų būtų įregistruotas viešajame juridinių asmenų registre, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad pareiškėjas pats būtų informavęs registrų tvarkytoją apie pasitraukimą iš vadovo pareigų ar kad įmonės visuotinis akcininkų susirinkimas būtų sprendęs pareiškėjo atleidimo, atšaukimo iš vadovo pareigų klausimą. Be to, pareiškėjas pats nesidomėjo, ar viešajame registre yra įregistruotas jo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, atleidimas, atšaukimas, todėl sutiktina su Intsitucijos atsiliepime nurodyta aplinkybe, kad pareiškėjas, būdamas aktyviu teisinių santykių dalyviu - bendrovės vadovu, nesielgė pakankamai apdairiai ir rūpestingai. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai, šie kriterijai taikytini ir sprendžiant vadovo atšaukimo, atleidimo bei atsistatydinimo klausimus, numatytus ABĮ, kurių išmanymas yra neatsiejamas nuo tinkami bendrovės vadovo pareigų vykdymo (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-298/2006, 3K-3-298-701/2016, 3K-7-177-701/2017). Esant nurodytam konstatuotina, kad pareiškėjas yra tinkamas subjektas administracinio nusižengimo byloje dėl 2020 m. ir 2021 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimo, kadangi jo kaip Bendrovės vadovo įgaliojimai, teisės bei pareigos Institucijos priimto nutarimo metu nebuvo pasibaigę ABĮ nustatyta tvarka. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 1 d., o 2021 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2022 m. birželio 1 d., tačiau įmonės vadovas, savo pareigos nevykdė, ginčo dėl to byloje nekilo, kad duomenys nepateikti. Vadovaujantis jau minėtais CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 12 punktu ir Juridinių asmenų registro nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir atskiros socialinės atsakomybės ataskaitos parengimą ir paskelbimą atsako įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai įstatymų nustatyta tvarka pagal vadovui, valdymo ir priežiūros organams įstatymais atitinkamai priskirtą kompetenciją. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, jog bendrovės vadovas yra atsakingas už visos bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, todėl turi užtikrinti, jog finansinių ataskaitų paruošimui, patvirtinimui ir jų pateikimui juridinių asmenų registrui reikalingi procesai bendrovės viduje būtų organizuoti ir atlikti taip, kad nesudarytų kliūčių įvykdyti įstatymuose nustatytas pareigas, nepažeidžiant terminų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje 2AT-7-20-628/2022).
14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad V. A. Z. yra atsakingas už Bendrovės 2020 m. ir 2021 m. finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikimą nustatytu laiku, jis pagrįstai buvo patrauktas atsakomybėn už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Pareiškėjo pateiktas paaiškinimas, kad įmonė su juo nutraukė darbo sutartį, o jis nežinojo, kad viešajame registre jis vis dar nurodytas kaip vadovas, nuo atsakomybės už nusižengimą neatleidžia. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, jog pareiga pateikti finansines ataskaitas neišnyksta, kol juridinis asmuo nepasibaigė įstatymų nustatyta tvarka. Teisės aktuose nenumatoma jokių išlygų, kurios leistų nepateikti finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-312-557/2019; 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-653-478/2017 ir pan.).
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismo posėdyje pareiškėjas prašė panaikinti nutarimą, kadangi jis nėra įmonės vadovas nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d., kai buvo nutraukta su juo darbo sutartis, arba sumažinti jam paskirtą baudą, nes jis yra pensininkas ir 200 Eur yra jam labai didelė suma. Daugiau pareiškėjas nenurodė iš esmės jokių motyvų, dėl ko jam paskirta nuobauda turėtų būtų laikoma neproporcinga padarytam pažeidimui.
16. ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo 200 iki 3000 eurų. Skundžiamu nutarimu pareiškėjui už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta minimali 200 eurų dydžio bauda.
17. ANK 34 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, atsižvelgęs į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais (ANK 34 str. 6 d.). Pažymėtina, kad ANK 34 str. 6 d. numatyta taisyklė gali būti taikoma tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma administracinė nuobauda, naudai. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Priešingu atveju, nenustačius ypatingų, išskirtinių aplinkybių ir paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobauda, būtų pažeisti konstituciniai teisingumo ir proporcingumo principai.
18. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos specialistė, skirdama nuobaudą, atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, į nusižengimo padarymo aplinkybes, kaltės formą ir rūšį, į pareiškėjo asmenybę bei amžių ir lengvinančia atsakomybę aplinkybe pripažino tai, kad administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nutarime nurodoma, kad V. A. Z. pirmą kartą traukiamas atsakomybėn pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, jis per pastaruosius penkerius metus buvo vieną kartą nubaustas įspėjimu už panašaus pobūdžio nusižengimą, numatytą ANK 187 straipsnio 2 dalyje, taip pat padarė du Kelių eismo taisyklių pažeidimus (ANK 416 straipsnio 2, 3 dalys). Įvertinus šiuos asmens atsakomybės individualizavimui svarbius duomenis, paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda. Teismui nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjas nubaustas pažeidžiant proporcingumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pareiškėjas teismo posėdyje prašydamas sumažinti baudą dėl to, kad jis pensininkas, kad gauna mažas pajamas, nepateikė tai patvirtinančių duomenų, juolab vien ši aplinkybė, įvertinus ją kartu su pareiškėjo teismo posėdyje nurodyta aplinkybe apie jo turimus du nekilnojamojo turto objektus, dvi transporto priemones nesuponuoja išvados apie sunkią pareiškėjo turtinę padėtį. Byloje nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių nagrinėjamu atveju sankcijos ribas atitinkanti bauda būtų vertinama kaip prieštaraujanti teisingumo ir proporcingumo principams, be to, pabrėžtina, jog pareiškėjas nepripažino ir savo kaltės dėl padaryto nusižengimo, nepateikė duomenų, kad ėmėsi veiksmų ir pašalino jam inkriminuoto nusižengimo pasekmes, pateikdamas 2020 m. ir 2021 m. finansinių ataskaitų rinkinius, kas rodo jo nekritinį požiūrį į savalaikį neveikimą bei pačios veikos pavojingumą, juolab pareiškėjas nepateikė duomenų, kad būtų inicijavęs ABĮ nustatytas procedūras dėl jo kaip vadovo atleidimo, atšaukimo, atsistatydinimo.
19. Pabrėžtina, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas yra pats pažeidėjas, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Konstatuotina, kad pareiškėjo argumentai, prašant sumažinti minimalią baudą dėl to, kad jis pensininkas, išskirtinai susiję su pažeidėjo asmeniniais interesais, poreikiu užsitikrinti įprastą gyvenimą, išvengiant neįprastų nepatogumų, taip pat ir susijusių su padaryto nusižengimo pasekmėmis, kurias, vertinant pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną, pareiškėjas turėjo ir galėjo numatyti ir minėtas aplinkybes įvertinti prieš darant tokį nusižengimą. Tai atitinka formuojamą teismų praktiką (žr., pvz. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartis byloje Nr. AN2-112-185/2018 ir kt.).
20. Įvertinus aukščiau išdėstytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių visumos, kurioms esant, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, institucija galėjo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti pareiškėjui nuobaudos ar skirti mažesnę nei minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą. Institucija, individualizuodama pažeidėjui skirtiną bausmę, skyrė jam minimalaus termino straipsnio sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę, kurią dar labiau švelninti nėra pagrindo, t. y. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos negali būti taikomos, nes jas pritaikius, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai. Konstatuotina, kad institucijos paskirta bauda buvo tinkamai individualizuota – ji atitinka pažeidėjo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti institucijos išvadų pagrįstumu dėl paskirtos baudos individualizavimo.
21. Esant išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad valstybės įmonei „Registrų centras“ 2023 m. balandžio 18 d. priimant nutarimą dėl V. A. Z. patraukimo administracinėn atsakomybėn, jo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo įgaliojimai, teisės bei pareigos nebuvo pasibaigusios ABĮ nustatyta tvarka, todėl jis, per nustatytą laikotarpį nepateikdamas Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2020 m. ir 2021 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta CK 2.66 straipsnio 4 dalyje ir ABĮ 58 straipsnio 3 dalyje, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda individualizuota tinkamai, nutarimo naikinti skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 639 straipsniu, 630 straipsnio 2 dalimi,
nutarė:
V. A. Z. skundo netenkinti ir Valstybės įmonės Registrų centras 2023 m. balandžio 18 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-445-2023 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.