Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas, susipažinęs su pateikta nuteistosios asmens byla, Panevėžio pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam“, Panevėžio pataisos namų siūlymu, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios R. B. skundą dėl Panevėžio pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Panevėžio pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2020 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam“ nutarė netaikyti nuteistajai R. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Panevėžio pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad nuteistoji stengiasi vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei vykdo komisijos rekomendacijas, tačiau nuteistosios nusikalstamo elgesio rizika (70 balų, vidutinė rizika), rizikos vertinimo veiksniai (ankstesni teistumai; lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos įpareigojimų nesilaikymas; išsilavinimo stoka; darbinės patirties stoka; socialinių įgūdžių stoka; dideli finansiniai sunkumai; netinkamas gyvenimo būdo pasirinkimas; pasidavimas kitų įtakai; problemų atpažinimo ir sprendimo įgūdžių trūkumas), elgesys bausmės atlikimo metu (vidaus tvarkos taisyklių laikosi tik daugiau nei metus, prieš tai sistemingai pažeidinėjo režimo reikalavimus, buvo bausta net 8 kartus) ir kitos reikšmingos aplinkybės (nusikaltimai sunkėja, naują nusikaltimą padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu; į nusikalstamų veikų darymą buvo įtraukusi du savo nepilnamečius vaikus). Taip pat Komisija, tuo atveju, jei būtų patenkintas nuteistosios skundas, rekomendavo nuteistajai skirti šiuos įpareigojimus: per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2020 m. birželio 2 d. gautas R. B. skundas, kuriame nurodoma, kad nuteistoji nesutinka su Panevėžio pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam“. Skunde R. B. nurodė, kad bausmės atlikimo metu dalyvavo įvairiuose pataisos įstaigoje vykstančiose programose, Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro skyriuje baigė 6 klases, mokosi 7 klasėje, įgijo virėjo bei kirpėjo specialybes. Teigė, jog visapusiškai stengiasi vykdyti Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Pataisos namuose dirbo visus jai siūlomus ūkio darbus, už nepriekaištingą elgesį, pažangą mažinant nusikalstamumo riziką buvo skatinta. Nurodė, kad yra netekėjusi, augina 5 nepilnamečius vaikus, su kuriais palaiko glaudžius ryšius, laiškais bendrauja su šeima (broliais, seserimis), kurie ją labai palaiko. Teigė, jog išėjusi į laisvę ketina susirasti pastovų darbą, grąžinti skolas, susigrąžinti vaikus, keisti nuolatinę gyvenamąją vietą, kuri galėtų įtakoti jos nusikalstamą elgesį ir ateityje nebenusikalsti.

3. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistosios skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistosios skundas atmetamas.

4.1. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistoji R. B. Panevėžio pataisos namuose dalyvauja įvairiose pataisos programose, Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro skyriuje baigė 4, 5 ir 6 klases, šiais mokslo metais mokosi 7 klasėje; profesinio rengimo centre įgijo virėjo bei kirpėjo specialybes. Nuteistoji stengiasi vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas veiklas.

4.2. R. B. bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus pažeidė 8 kartus, iš jų 5 kartus bausta taikant griežtas drausminio poveikio priemones, paskutinį kartą bausta už fizinio smurto naudojimą kitos nuteistosios atžvilgiu, 2018 m. spalio 31 d. buvo perkelta 15 parų į kamerų tipo patalpas, nuobaudos nebegalioja suėjus senaties terminui. Už nepriekaištingą elgesį, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką 2020 m. balandžio 21 d. jai skirta padėka. Priskirta paprastajai nuteistųjų grupei. Nuteistoji yra netekėjusi, turi penkis nepilnamečius vaikus. Vaikų atžvilgiu motinos valdžia apribota, jie apgyvendinti globos namuose. Du savo vaikus nuteistoji buvo įtraukusi į nusikalstamų veikų darymą.

4.3. Aptarti duomenys patvirtina, kad R. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikusi įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nagrinėjamu atveju pagal OASys metodiką atlikus nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyta, kad R. B. priskirtina ne prie žemos, o prie vidutinės grupės (70 balai). Esant nustatytai vidutinei nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikai, būtina įvertinti tai, ar yra akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant šį klausimą svarbu įvertinti ne tik nuteistosios elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir kitų aplinkybių visumą – nuteistosios asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, paskirtos bausmės dydį, taip pat visuomenės interesą, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

4.4. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad R. B. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį ir jai paskirta terminuoto laisvės atėmimo 6 metams bausmė. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė buvo subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nuosprendžiu ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartimi paskirta neatlikta bausmės dalimi, ir nuteistajai R. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 6 metams 3 mėnesiams.

4.5. Pažymėtina, tai jog R. B. nuteista jau vienuoliktą kartą. Nusikaltimai sunkėja. Ankstesniems nusikaltimams būdingas nusikaltimų modelis (vagystės). Paskutinį kartą teista už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti bei neteisėtą disponavimą dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Nuteistosios atžvilgiu jau buvo taikyti jos teisinę padėtį švelninantys įstatymai (vieną kartą bausmės vykdymas buvo atidėtas, vieną kartą paleista lygtinai iš pataisos įstaigos), tačiau lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jai taisomojo poveikio neturėjo, ji nevykdė teismo jai skirtų įpareigojimų, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu įvykdė naują nusikaltimą. Pažymėtina, jog nuteistoji du savo vaikus buvo įtraukusi į nusikalstamų veikų darymą. Atlikdama bausmę nuteistoji net 8 kartus pažeidė nustatyto režimo reikalavimus, iš jų 5 kartus bausta taikant griežtas drausminio poveikio priemones, paskutinį kartą bausta už fizinio smurto naudojimą kitos nuteistosios atžvilgiu, nuobaudos nebegalioja suėjus senaties terminui. Visuma aplinkybių rodo, kad nors pastaruoju metu stebimas teigiamas nuteistosios elgesio pasikeitimas, tačiau to nepakanka padaryti išvadai, jog ji padarė tinkamas išvadas. Sąmoningas įstatymų ir elgesio taisyklių nesilaikymas bausmės vykdymo atidėjimo metu ar atliekant laisvės atėmimo bausmę rodo, kad nuteistoji būdama laisvėje, nepaiso įstatymų, o laikytis nustatytos tvarkos, visuomenės priimtų moralės normų ir gyventi pagal įstatymus sugeba tiktai būdama izoliuota nuo visuomenės, nors ir pataisos namuose darė pažeidimus. Taigi manyti, kad R. B. įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, šiuo metu pagrindo nėra. Pažymėtina, jog nuteistosios teigiamas elgesys pataisos namuose nesudaro absoliutaus pagrindo taikyti R. B. atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos namų klausimą, reikia atsižvelgti ir į visuomenės interesą, kad pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, nedarytų analogiškų nusikaltimų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

4.6. Pažymėtina ir tai, kad socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyti net devyni kriminogeniniai veiksniai, kai, tuo tarpu, apsauginiai, riziką mažinantys veiksniai yra tik trys. Be to, kaip jau minėta, pagal OASys metodikos duomenis R. B. pakartotinio nusikalstamumo rizika įvertinta kaip vidutinė – 70 balas, iš kurių 20 balų – statiniai kriminogeniniai veiksniai, o net 50 balų – dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, todėl, teismo vertinimu, nuteistoji pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

4.7. Taigi nors bylos duomenys ir patvirtina, kad nuteistosios elgesys keičiasi teigiama linkme (vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pataisos programose ir kt.), tačiau šiuo metu nuteistosios R. B. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos būtų neadekvatus ir neproporcingas nei nuteistosios asmenybės apibūdinimui, nei jos padarytų nusikaltimų sunkumui ir pavojingumui, jis neatitiktų visuomenės intereso, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o svarbiausia, tokiu atveju nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

5. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šiuo metu nėra pakankamai požymių, patvirtinančių, jog būdama laisvėje nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl nuteistosios pataisos procesas turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje, o jos skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 364 straipsniu,

nutaria:

N. R. Brižinskaitės skundą dėl Panevėžio pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam“ atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.