Klaipėdos apygardos teismo nutartis

8. Apeliaciniame skunde teigiama, kad 2021 m. gruodžio 27 d. prokuroro surašytas kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo reikalavimų, nes jame nėra aiškiai nurodytos visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir būdai, sudarantys nusikaltimo objektyviąją ir subjektyviąją puses, be to, pateiktas kaltinimas nesuprantamas, jį aiškinant lingvistine ir semantine prasme. Bylos nagrinėjimo teisme metu prokuroras du kartus pateikė patikslintą kaltinimą, kuris iš esmės skiriasi nuo pirminio A. S. pateikto kaltinimo, nes iš esmės buvo pakeista kaltinimo formuluotė ir faktinis kaltinimas, kartu ir aplinkybės, kurias reikia tirti, ir teismas, apelianto manymu, patikrinti jų atitikimo turimiems įrodymams negalėjo. Nurodoma, kad pirminiame pateiktame kaltinime nurodoma, kad A. S. „suklastojo tikrą dokumentą, nurodydamas jo turinyje tikrovės neatitinkančią informaciją ir jį panaudojo“. 2022 m. balandžio 22 d. patikslintame kaltinime jau teigiama, kad kompiuterinės technikos pagalba buvo pagamintas netikras dokumentas. Pirminiame kaltinime nurodoma, kad medžiagoje Nr. M-1-01-71847-20 ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-23228-21 A. S. davė melagingus parodymus, o patikslintame kaltinime nurodoma, kad medžiagoje Nr. M-1-01-71847-20 ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-47283-20 A. S. davė melagingus parodymus. Todėl, gynėjo vertinimu, kaltinimas labai netikslus ir apsunkinantis teisę į gynybą. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2022 m. balandžio 22 d. kaltinimo pakeitime toliau kaltinimas formuojamas netiksliai ir neaiškiai bei prašoma kaltinimus pagal šiuos baudžiamojo kodekso straipsnius išdėstyti taip: ,,suklastojo ir panaudojo tikrą dokumentą, t. y.: jis, tiksliu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, būdamas UAB „((duomenys neskelbtini))“ direktoriumi, kompiuterinės technikos pagalba pagamino netikrą dokumentą, nurodydamas jo turinyje tikrovės neatitinkančią informaciją ir jį panaudojo. Taigi patikslintame kaltinime nurodomos dvi skirtingos to paties kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį formuluotės – ,,suklastojo ir panaudojo tikrą dokumentą“ bei kompiuterinės technikos pagalba pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo“. Taip pat gynėjas nurodo, kad 2021 m. gruodžio 27 d. pirminiame kaltinime nurodoma, jog A. S., suklastojęs tikrą dokumentą ir jį panaudojęs bei melagingai liudijęs ikiteisminio tyrimo metu, pasikėsino apgaule užvaldyti svetimą turtą, o 2023 m. balandžio 21 d. patikslintame kaltiname jau nurodoma, kad kompiuterinės technikos pagalba pagaminęs netikrą dokumentą ir jį panaudojęs bei melagingai liudijęs ikiteisminio tyrimo metu pasikėsino apgaule užvaldyti svetimą turtą. Todėl, apelianto vertinimu, teismui su kaltinamuoju aktu perduotoje baudžiamojoje byloje surašytas kaltinamasis aktas, o ir vėliau atlikti kaltinamojo akto patikslinimai neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, ir tai yra esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, trukdantis nagrinėti bylą teisme. Taip pat gynėjo teigimu, formuluotė „ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, būdamas UAB „((duomenys neskelbtini))“ direktoriumi, kompiuterinės technikos pagalba pagamino netikrą dokumentą“ (kitas variantas – suklastojo tikrą dokumentą) negali būti vartojama kaltinant asmenį, kadangi asmuo gali būti kaltinamas tik tais veiksmais, dėl kurių surinkti įrodymai ir ištirtos visos veiksmų aplinkybės.

8.1. BK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodyta padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką kaltinamasis aktas pripažįstamas neatitinkančiu BPK 219 straipsnio reikalavimų, kai BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatytos aplinkybės jame nenurodytos arba nurodytos netiksliai, nekonkrečiai ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą, ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161-511/2016, 2K-183-693/2016, 2K-297-222/2016, 2K-242-719/2022 ir kt.). Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos šios veikos kvalifikavimui. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte (ir atitinkamai nuosprendyje) turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-223/2012, 2K-49-654/2023 ir kt.).

8.2. Pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį ir BPK 254 straipsnio 3 dalį, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, pirmosios instancijos teismas ją perduoda prokurorui.

8.3. Nagrinėjamu atveju, kaip ir nurodoma apeliaciniame skunde, A. S. buvo kaltinamas, kad suklastojo tikrą dokumentą, nurodydamas jo turinyje tikrovės neatitinkančią informaciją ir jį panaudojo. Taip pat A. S. buvo kaltinamas, kad suklastojęs tikrą dokumentą ir jį panaudojęs bei melagingai liudijęs ikiteisminio tyrimo metu, pasikėsino apgaule užvaldyti svetimą turtą. Taip pat buvo kaltinamas, kad medžiagoje Nr. M-1-01-71847-20 ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-23228-21 A. S. davė melagingus parodymus.

8.4. Pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje, perskaičius kaltinamąjį aktą, A. S., pažymėtina, dalyvaujant jo gynėjui, patvirtino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, sutiko duoti parodymus ir atsakyti į klausimus po nukentėjusiojo ir liudytojų apklausos (t. 2, b. l. 158). Nei nuteistasis, nei jo gynėjas nepareiškė, kad kaltinamajame akte yra esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, bei neprašė perduoti bylą prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.

8.5. Pažymėtina, kad BPK 255 straipsnis nustato nagrinėjimo teisme ribas. Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes ar kvalifikavimą. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos ar nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, apie šią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-236-648/2020, 2K-258-788/2022, 2K-95-594/2023 ir kt.).

8.9. Pažymėtina, kad prokurorė pateiktame teismui 2022 m. balandžio 22 d. prašyme dėl kaltinime dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, nurodytų faktinių aplinkybių pakeitimo, nurodydama, kad „A. S. kompiuterinės technikos pagalba pagamino netikrą dokumentą“ vietoje kaltinime nurodytų aplinkybių – „suklastojo tikrą dokumentą“, išdėstydama kaltinimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kaip teisingai pastebėta apeliaciniame skunde, nurodė, kad A. S. suklastojo ir panaudojo tikrą dokumentą, tačiau toliau nurodydama veikos padarymo aplinkybes, teisingai nurodė, kad kompiuterinės technikos pagalba pagamino netikrą dokumentą.

8.10. Tačiau, kaip nustatyta iš teisiamojo posėdžio protokolo turinio, teisminio bylos nagrinėjimo metu jokių pastabų ar prašymų dėl pakeistų kaltinimų, kad jie yra nesuprantami, nepareikšta. Nors keičiant kaltinimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, ir buvo padaryta iš esmės rašymo apsirikimo klaida, t. y. vėl nurodant, kad A. S. pagamino tikrą dokumentą, tačiau iš išdėstytų veikos aplinkybių aprašymo nustatyta, jog A. S. pakeistame kaltinime kaltinamas būtent tuo, kad kompiuterinės technikos pagalba pagamino netikrą dokumentą, ir akivaizdu, kad šis netikslumas gynybai gintis nesutrukdė. Tai, kad gynybai nekilo abejonių, jog pakeistu kaltinimu A. S. kaltinamas, kad kompiuterinės technikos pagalba pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo, patvirtina ir gynėjo baigiamųjų kalbų turinys, iš kurio nustatyta, kad pradėjęs baigiamąją kalbą, gynėjas iš pat pradžių pažymėjo, kuo yra kaltinamas jo ginamasis, tvirtino, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų, kurie neginčytinai patvirtintų ir įrodytų, atkreiptinas dėmesys, būtent netikro dokumento pagaminimą (t. 4, b. l. 11). Pažymėtina, kad šis prašyme dėl kaltinimo pakeitimo nurodytas netikslumas yra ištaisytas skundžiamu nuosprendžiu. Ir šiuo atveju, atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo teisės į gynybą suvaržytos nebuvo.

8.11. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju prokurorės pakeisto kaltinimo apimtis ir sunkumas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, nepakito, buvo tik patikslinta faktinė aplinkybė dėl dokumento rūšies, kuri nekeičia veikų kvalifikacijos ir iš esmės nei pasunkino, nei palengvino kaltinamojo teisinę padėtį. Pažymėtina, kad ši faktinė aplinkybė buvo pakeista ne pagal bet kokias, iki tol proceso dalyviams nežinomas, bet būtent pagal kaltinime nurodytas aplinkybes, bei nekyla abejonių, kad dokumentas buvo pagamintas būtent kompiuterinės technikos pagalba. Taip pat ir keičiant kaltinimą dėl BK 235 straipsnio 1 dalies, kur kaltinime buvo nurodoma, kad medžiagoje Nr. M-1-01-71847-20 ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-23228-21 A. S. davė melagingus parodymus, bei pakeistame kaltinime nurodant, kad „ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-47283-20 davė melagingus parodymus“, iš esmės formaliai buvo pakeistas tik ikiteisminio tyrimo numeris, kadangi kaltinamajame akte, nors ir buvo neteisingai nurodytas ikiteisminio tyrimo numeris, tačiau taip pat, kaip ir pakeistame kaltinime, buvo konkrečiai nurodyta, kurioje vietoje, kurią dieną ir kokiu laiku nuteistasis A. S. davė melagingus parodymus. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam kaltinimų turinys atitinka kaltinamajam aktui keliamus reikalavimus, pakankamai išsamiai ir aiškiai, kiek nustatyta ikiteisminio tyrimo duomenimis, išdėstytos visos reikšmingos A. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, apibūdinančios tiek BK 182 straipsnio 1 dalyje, tiek BK 300 straipsnio 1 dalyje, tiek ir BK 235 straipsnio 1 dalyje, nurodytų nusikalstamų veikų sudėties požymius, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal pakeistus kaltinimus, padarė esminius BPK pažeidimus, kurie suvaržė nuteistojo teisę į gynybą ir teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Vien ta aplinkybė, kad kaltinimas buvo keistas du kartus, ar tai, kad nuteistojo gynyba nesutinka su kaltinimu, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad tokiu būdu buvo pažeista nuteistojo teisė į gynybą. Šiuo atveju, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nėra pagrindo abejoti tuo, kad nuteistasis žinojo, dėl kokių veikų padarymo, kokiomis aplinkybėmis jis yra įtariamas ir vėliau kaltinamas, kokios veikos jam inkriminuojamos, taip pat žinojo apie prokurorės prašymus, kuriais buvo prašoma pakeisti kaltinime nurodytas faktines bylos aplinkybes, o jų veikas kvalifikuoti taip, kaip buvo nurodyta kaltinamajame akte. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, bei jo galimybė veiksmingai gintis nuo kaltinimo tiek fakto, tiek ir teisės aspektu, pažeista nebuvo.

9. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo nuosprendyje nurodyti liudytojų parodymai, kiti bylos dokumentai, tačiau nenurodyta, kokią įrodomąją reikšmę jie turi A. S. kaltės įrodymui ir veikos kvalifikavimui, taip pat iš nuosprendžio neaišku, kokiu būdu ir kokiais veiksmais jis padarė 2 000 Eur neturtinę žalą nukentėjusiajam A. T., todėl, apelianto nuomone, bylą teismas išnagrinėjo šališkai ir priėmė nepagrįstą nuosprendį.

9.1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, 58, 59 straipsniuose įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo, apie bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvusis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015, 2K-101-303/2020 ir kt.). Vertinant nešališkumą objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas baimintis, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, suinteresuoto asmens požiūris, nors ir yra svarbus, nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-214-976/2017, 2K-179-303/2020 ir kt.). Pagal teismų praktiką nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-303/2018, 2K-211-895/2018). Teismo nešališkumo principas pažeidžiamas, kai teismas nesuteikia proceso šalims vienodų galimybių aktyviai dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, išreiškia išankstinę poziciją dėl tiriamų duomenų vertinimo, teismo baigiamajame akte vertindamas įrodymus demonstruoja teismo palankumą ar nepalankumą proceso dalyviams atspindinčias formuluotes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-507/2016, 2K-181-648/2019).

11. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas teigia, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės V. G. 2021 m. kovo 24 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-47283-20 konstatuojant: „jog kam priklauso (duomenys neskelbtini), medžioklės plotuose stovėjęs medžioklės bokštelis, pažymėtas Nr. 18, tai yra, kas bokštelio teisėtas savininkas ginčytinas dalykas, tai yra ginčo objektas, siekiant nustatyti daikto priklausomybę. Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad tarp A. S. ir A. T. nagrinėjamu atveju susiklostė teisiniai santykiai, kurie gali būti sprendžiami civilinio proceso tvarka, < ... >“. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės V. G. 2021 m. kovo 24 d. nutarime nustatyta, jog A. T. nurodytos aplinkybės dėl ginčo bokštelio gamybos ir pastatymo sutapo su apklaustų liudytojų parodymais bei pateiktais kitais įrodymais, bei kėlė pagrįstų abejonių dėl bokštelio gamybos ir pastatymo būtent A. S. pateikti duomenys, todėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės V. G. 2021 m. kovo 24 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, požymių, t. y. nepasitvirtinus A. S. pareiškime nurodytam faktui dėl vagystės. Ir šiuo atveju, nenustačius nusikalstamos veikos požymių, kai į ginčo bokštelį pretendavo tiek A. T., tiek ir A. S., kuris teigė, jog būtent jis pagamino ir pastatė bokštelį bei padovanojo tėvui A. S., nėra pagrindo nesutikti su prokurorės nutarime padaryta išvada, kad tarp A. S. ir A. T. nagrinėjamu atveju susiklostė teisiniai santykiai, kurie gali būti sprendžiami civilinio proceso tvarka. Tačiau nagrinėjamu atveju 2021 m. birželio 29 d. Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK buvo gautas A. T. pareiškimas dėl to, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-47283-20 pateikta 2019 m. vasario 4 d. PVM sąskaita faktūra, serija SEM-080, kuria remdamasis A. S. įrodinėjo bokštelio nuosavybę, galbūt yra suklastota, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymius. Būtent jo metu ir buvo tiriamos aplinkybės, susijusios su 2019 m. vasario 4 d. PVM sąskaitos faktūros, serija SEM-080, kuria buvo siekiama patvirtinti, kad A. S. yra medžioklės bokštelio savininkas, atsiradimu.

12. Ir šiuo atveju skundžiamu nuosprendžiu A. S. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį konstatavus, jog jis tiksliu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, būdamas UAB „((duomenys neskelbtini))“ direktorius, kompiuterinės technikos pagalba pagamino netikrą dokumentą – 2019 m. vasario 4 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SEM-080, ir jį panaudojo – jo kopiją perdavė A. S., kuris nežinojo, jog dokumentas yra netikras, ir kaip įrodymą pateikė prie 2020 m. lapkričio 23 d. pareiškimo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariatui, dėl to, suklaidinti A. S. melagingo liudijimo ir pateikto netikro dokumento, kuriuo buvo siekiama patvirtinti, kad A. S. yra medžioklės bokštelio savininkas, ikiteisminio tyrimo įstaigoje buvo pradėtas tyrimas dėl tariamos bokštelio vagystės ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-47283-20, taip pasikėsino apgaule užvaldyti svetimą turtą – A. T. priklausantį 1 000 Eur medžioklės bokštelį, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad nepadaryta nusikalstama veika.

13. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. S. gynėjas advokatas V. Akavickis ginčija, kad bokštelio teisėtas savininkas buvo A. T., teigia, kad byloje nėra išsiaiškintos namelio sukūrimo tikslios aplinkybės, jungtinės veiklos indėlis tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo, todėl nėra pagrindo nuteistojo veiką kvalifikuoti kaip pasikėsinimą užvaldyti 1 000 Eur svetimą turtą. Taip pat teigia, kad nėra nustatyta reali bokštelio vertė, o nustačius realią bokštelio vertę ar jo dalies vertę, nuteistojo veika dėl pasikėsinimo užvaldyti svetimą turtą galėtų būti vertinama kaip mažareikšmė, ir baudžiamoji byla nutraukiama (BK 37 straipsnis). Gynėjo vertinimu, byloje nėra surinkta įrodymų, kad 2019 m. vasario 4 d. PVM sąskaitą faktūrą SEM-080 pagamino ir ją panaudojo, siekdamas užvaldyti nukentėjusiojo turtą, nuteistasis A. S., be to, kad ši sąskaita iš viso buvo netikra. Nurodo, kad bylos duomenimis, sąskaitas UAB „((duomenys neskelbtini))“ išrašydavo nuteistasis A. S., jo sugyventinė D. P. (tai darė ir nebūdama UAB „((duomenys neskelbtini))“ darbuotoja) bei darbų vadovas A. S.. Taigi net trys asmenys įmonėje galėjo išrašyti sąskaitas faktūras, tačiau teismas nepagrįstai ir be įrodymų nusprendė, kad tai padarė nuteistasis, todėl baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių kaip duomenų visumos vertinimas ir teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pateiktų įrodymų analizė iš tikrųjų nepagrindžia BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties buvimo A. S. veiksmuose.

23. Pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje nuteistasis A. S. sutiko duoti parodymus tik po liudytojų apklausos. Išgirdęs liudytojų E. P. ir D. K. parodymus, kad jos sąskaitų niekada neišrašinėjo, jau paneigė, kad sąskaitą išrašė buhalterė. Nuteistasis patvirtino, kad sąskaitą tėvui A. S. liepė paimti iš ūkio segtuvo. Parodė, kad įmonėje sąskaitas galėjo išrašyti jis, D. P. ir darbų vadovas A. S.. Nuteistojo nuomone, 2019 m. vasario 4 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SEM-080, galėjo išrašyti D. P., kadangi nurodyta buhalterė su neteisinga pavarde. Nuteistasis pripažino, kad ant sąskaitos kaip pirkėjas jis pasirašė, tačiau, jo teigimu, jis nežino, kaip, pasirašydamas, nepastebėjo, jog nurodyta P., o ne P., nes jis dėl pavardės nebūtų suklydęs. Jeigu sąskaitą būtų išrašęs jis pats, būtų buvę parašyta „Direktorius A. S.“ bei uždėtas antspaudas. Nuteistasis negalėjo parodyti, ar A. S. pasiimta sąskaita buvo su buhalterės parašu (t. 3, b. l. 166–168).

24. Teisiamajame posėdyje liudytoja D. P. parodė, kad ji iš pradžių A. S. įmonėje dirbo vadybininke, paskui padėdavo sutvarkyti dokumentus, įsidarbino 2018 metais ir dirbo iki 2019 metų balandžio 3 d. Yra prisidėjusi prie dokumentų rengimo, tvarkiusi įmonės sąskaitas. Liudytoja neprisiminė, ar išrašė sąskaitą dėl bokštelio. Ji dėl buhalterės nesigilino, pati tvarkė dokumentus, susijusius su medžiokle (t. 3, b. l. 67–68).

25. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju prie protokolo – pareiškimo pateikta 2019 m. vasario 4 d. PVM sąskaita faktūra, serija SEM-080, 1 500 Eur sumai, iš kurios nustatyta, kad kaip pardavėjas nurodytas UAB „((duomenys neskelbtini))“ buhalterė E. P. ir sąskaitą faktūrą pasirašė tiek UAB „((duomenys neskelbtini))“ buhalterė E. P., tiek ir pirkėjas A. S. (t. 1., b. l. 138, 139). Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis A. S. pateikė 2019 m. vasario 4 d. PVM sąskaitos faktūros, serija SEM-080, 1 500 Eur sumai neva originalą, iš kurios nustatyta, kad kaip pardavėjas nurodytas UAB „((duomenys neskelbtini))“ buhalterė E. P., tačiau jau neliko buhalterės parašo, sąskaitoje faktūroje pasirašė tik A. S. (t. 1, b. l. 94), nors, kaip jau aptarta, aplinkybę, kad ant minėtos sąskaitos buvo ir buhalterės parašas, teisiamajame patvirtino ir liudytojas A. S. (t. 2, b. l. 162–163).

26. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad jeigu A. S. pateikta 2019 m. vasario 4 d. PVM sąskaita faktūra, serija SEM-080, būtų kaip originalas, vienareikšmiškai turėtų būti ne tik pardavėjo ir pirkėjo duomenys, bet ir abiejų parašai, be to, kaip parodė liudytoja E. P., jų buhalterinė įmonė nėra pardavėja, tik apskaitos tvarkytoja, todėl sąskaitoje faktūroje negalėjo būti kaip pardavėjas nurodytas UAB „((duomenys neskelbtini))“ buhalterė. Be to, kaip teisingai nustatyta ir skundžiamame nuosprendyje, nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. UAB „((duomenys neskelbtini))“ turėjo bankrutuojančios įmonė statusą, todėl visi įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai turėjo būti pateikti bendrovės bankroto administratoriui ir jokie dokumentų originalai 2020 metų rudenį bei vėliau pas A. S. negalėjo būti. Todėl akivaizdu, kad A. S. 2019 m. vasario 4 d. PVM sąskaitos faktūros, serija SEM-080, originalo pateikti negalėjo.

27. Nagrinėjamu atveju iš liudytojų E. P. ir D. K. parodymų nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės sąskaitų neišrašydavo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad liudytoja D. K. aiškiai parodė, jog jų įmonė sąskaitų neišrašydavo, todėl ši jų įmonės vadovės vardu išrašyta sąskaita būtų sukėlusi abejones. Liudytoja E. P. taip pat parodė, kad jei būtų pasitaikęs dokumentas su jos pavarde, nebūtų buvęs įvestas, nes ji sąskaitų neišrašydavo. Liudytoja E. P. patvirtino, kad jai parodyta sąskaita dėl 1 500 Eur sumos, skyrėsi nuo tos įmonės kitų sąskaitų ne tik sumomis, bet ir šablonu, ir nėra tikras dokumentas. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo tikėti tuo, kad A. S., būdamas UAB „((duomenys neskelbtini))“ direktorius, pats išrašydamas sąskaitas, nežinojo, jog UAB „ (duomenys neskelbtini)“ buhalterės sąskaitų neišrašo, juolab, neva nematė, pats pasirašydamas kaip pirkėjas, kad sąskaitoje įrašyta buhalterės pavardė, ir dar neteisingai. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-47283-20 metu A. S. kaip liudytojo duoti parodymai, kur jis neabejodamas nurodė, kad 2019 m. vasario 4 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SEM-080, išrašė įmonės buhalterė, aiškiai parodo, kad jis žinojo, kieno pavardė, nors ir klaidingai, buvo įrašyta sąskaitoje. Akcentuotina, kad, kaip jau aptarta, teisiamajame posėdyje liudytojoms buhalterėms E. P. ir D. K. parodžius, kad jos sąskaitų neišrašinėjo, nuteistasis ir pats pakeitė poziciją, nebetvirtino, kad sąskaitą išrašė buhalterė, nurodė, jog sąskaitas galėjo išrašyti jis, D. P. ir darbų vadovas A. S.. Todėl šiuo atveju logiška, kad jeigu sąskaitas būtų išrašę minėti asmenys, kuriems buvo galima išrašyti sąskaitas, sąskaitos ir būtų išrašytos jų, o ne buhalterės, kuri sąskaitų neišrašinėjo, vardu, arba akivaizdu – paties A. S. vardu. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybę, jog sąskaitas faktūras ir išrašinėjo būtent direktorius A. S., nustatyta ne tik iš tikrosios 2019 m. vasario 4 d. PVM sąskaitos faktūros, serija SEM-080, dėl 1 050 Eur, kurioje yra antspaudas „Įvesta“, bet ir iš kitų buhalterės pateiktų, kaip pavyzdžių, sąskaitų faktūrų (t. 2, b. l. 21–23). Pažymėtina, kad bylos duomenimis nenustatyta, kad išskyrus A. S., buvo daugiau suinteresuotų asmenų įrodyti bokštelio vagystę ar turėję kokio nors kito pagrindo pagaminti netikrą sąskaitą faktūrą, kuri panaudota būtent A. S. tikslui pasiekti. Šiuo atveju liudytojas A. S. patvirtino, kad jam aptariamą sąskaitą davė A. S., šios aplinkybės neneigė ir pats A. S..

28. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad 2019 m. vasario 4 d. išrašytos sąskaitos faktūros Nr. SEM-080 pagaminimu ir jos panaudojimu buvo suinteresuotas būtent A. S.. Šios sąskaitos teisingumą jis įrodinėja ir banko išrašu (t. 1, b. l. 107), t. y., kad tą pačią dieną, t. y. 2019 m. vasario 4 d., jis pervedė pagal šią sąskaitą ir pinigus – 1 500 Eur.

30. Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-47283-20 metu apklaustas kaip liudytojas bei teisiamajame posėdyje nuteistasis A. S. įrodinėjo, kad 2019 m. vasario 4 d. sąskaita faktūra Nr. SEM-080 1 500 Eur buvo tikra, nes jam bokštelis ir buvo pagamintas iš tų medžiagų, kurios nurodytos aptariamoje sąskaitoje faktūroje, taip pat įrodinėjo, kokie asmenys jam gamino bokštelį. Tačiau nuteistojo A. S. nurodytų aplinkybių nepatvirtino nei liudytojų parodymai, nei kiti byloje esantys duomenys.

31. Iš teisiamajame posėdyje duotų nuteistojo A. S. parodymų nustatyta, kad bokštelis buvo gaminamas (duomenys neskelbtini), įmonės patalpose, keliais etapais. Pradžioje buvo pagaminta visa konstrukcija – pakojai, laiptai, po to surenkami skydai iš apdailinių lentelių. Kadangi pakojų gabaritai didoki, kad nemaišytų, buvo išvežti į jo kaimo sodybą, kur gyvena jo tėvas. Jo įmonė užsiėmė statyba, tai prie bokštelio gamybos ėjo tie žmonės, kurie tą dieną neturėdavo darbo. Bokštelio surinkimą atliko gegužės 11 dieną, jo surinkimui su technika prašė pagalbos S. S., į pagalbą buvo pasikvietęs A. T. ir jo giminaitį S. K., kurie padėjo pakrauti skydus, stogą, plastikinius langus, ir bokštelis buvo išvežtas į medžioklės plotus (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, kur buvo numatyta vieta bokštelio statymui, jis su savo transportu iš kaimo parvežė pagrindinę konstrukciją, ant kurios buvo surenkamas bokštelis. Tą dieną bokštelio surinkti nebaigė, galutinai buvo pabaigtas gegužės pabaigoje, įmontuotas paskutinis langas ir pilnai eksploatacijai atiduotas tėvui. Bokštelis buvo rakinamas, raktai buvo pas A. S., ir niekas be jo žinios į bokštelį negalėjo patekti. Teigė, kad A. T. bokštelio pasistatyti negalėjo, nes nebuvo nei medžiotojų klubo kandidatas, nei narys, jis net negalėjo rašyti prašymo į jo vadovaujamo klubo narius pagal klubo įstatus, nes nariai gali būti artimais giminystės ryšiais susijęs šeimos nariai, žemės ir miškų savininkai, ūkininkai, o jis į jokią kategoriją nepatenka. Bokštelio statymo vietą reikėjo derinti su žemės savininku, o galutinis suderinimas yra su pirmininku, žemėlapyje buvo pažymimas registracijos numeris. A. T. jo būrelio medžioklėse dalyvaudavo tik kaip svečias, bet nuo to bokštelio pastatymo dienos iki jo dingimo jis nė karto bokštelyje nemedžiojo (t. 3, b. l. 165–168). Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-47283-20 metu apklaustas kaip liudytojas A. S. parodė, kad bokštelį iš įmonės įsigytų prekių gamino jo įmonės darbininkai V. S., A. V. ir E. M.. Statant bokštelį vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), jis buvo kartu su A. T., statant taip pat dalyvavo S. S., A. T. draugas ar giminaitis S. K..

32. Teisiamajame posėdyje liudytojas A. S. tvirtino, kad yra medžiotojas, ir turėjo savo bokštelį (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) kaime, kurį padovanojo sūnus gimtadienio proga 2019 metais. Po pastatymo pavasarį, buvo porą kartų, vasarą suvarė gyvulius ir ten nebesėdėjo. Kartą buvo ten nuvažiavę su žmona pasiklausyti vilkų kaukimo. Nuo lapkričio 2 dienos ten daugiau nebuvo. Nurodė, kad pats bokštelis buvo pilkai nudažytas, galėjo kažkur būti ir žaliai padažyta. Pavogė tą pilką bokštelį (t. 2, b. l. 162–163).

34. Kaip matyti, iš aptartų nuteistojo A. S. ir nukentėjusiojo A. T. parodymų, kiekvienas iš jų tvirtina, kad medžioklės bokštelis buvo jo.

35. Pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje duoti liudytojo S. K. parodymai patvirtina nukentėjusiojo A. T. parodymus dėl to, kad jis, grįžęs iš Stokholmo, gamino A. T. medžioklės bokštelį, jam padėjo ir A. T. darbuotojas, kartais prikibdavo ir A. T.. Gamino angare (duomenys neskelbtini) , kuris priklausė A. T. kaimynui. Liudytojas dalyvavo ir bokštelio pastatyme. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas nurodė ir detales, t. y., kad bokštelis buvo statomas su neįstatytais langais dėl lengvesnio svorio, buvo sudėti panaudoti plastikiniai langai. Bokštelis buvo tamsiai žalias, dažant buvo panaudota viena spalva. Pažymėtina, liudytojas parodė, kad pats jį dažė kartu su A. T. darbininku. A. S. jis pažįsta, bokštelio gamyboje jis nedalyvavo, padėjo užsandarinti bokštelio stogą. Bokštelio pastatyme dalyvavo jis, A. T. ir A. S.. Namelį vežė A. S. su priekaba iš angaro, esančio (duomenys neskelbtini). A. T. už bokštelio pagaminimą jam sumokėjo 300 eurų. Kai buvo pastatytas bokštelis, buvo privažiavęs kažkoks A. T. pažįstamas. Bokštelį statė iš lentų, medžiagos buvo A. T., pastatė per 4-5 dienas. Prie bokštelio kojų statymo jis taip pat prisidėjo, matmenis jam davė A. T.. Bokštelis buvo pastatytas pavasarį – balandžio pabaigoje, gegužės pradžioje. Pastačius bokštelį, nuvažiavo pas A. S. pavakarieniauti (t. 3, b. l. 112–113).

36. Iš teisiamajame posėdyje liudytojo S. S. parodymų nustatyta, kad jis bokštelio darymo darbuose nedalyvavo ir jo pastatymo fakto nematė. Jis yra A. S. vadovaujamo klubo medžiotojas, valdybos narys. A. T. jis pažįsta, kartu su A. S. pas jį buvo atvažiavę, buvo susitikęs medžioklėje, klubo šventėse. Kai buvo statomas bokštelis, jis buvo privažiavęs pasidomėti, tada A. S. statė bokštelyje langą. Bokštelio registravimas yra ne teisinis, o formalus dalykas daugiau dėl saugumo, tai prieš norint pasistatyti bokštelį, reikalinga susiderinti bokštelio vietą, kad būtų išlaikyti atstumai nuo gretimo bokštelio. Be R. M. leidimo tai negalėjo vykti. Kartą jis matė toje bokštelio buvimo vietoje judėjimą, važiavo traktorius su plūgais, sunkvežimis, pagalvojo, kad kažkas užbuksavo, neturėjo jokio įtarimo apie to bokštelio paėmimą, tik po kurio laiko išgirdo, kad iš tos vietos buvo nuvežtas bokštelis, mašina buvo įkritusi, dėl to buvo pasitelktas traktorius (t. 3, b. l. 113).

37. Kaip nustatyta, liudytojas S. S. bokštelio darymo darbuose nedalyvavo ir jo pastatymo fakto nematė. Parodė, kad kai buvo statomas bokštelis, jis buvo privažiavęs pasidomėti, tada A. S. statė langą bokštelyje, tačiau iš jo parodymų net neaišku, kuriame bokštelyje jis matė A. S. dedant langą. Be to, nagrinėjamu atveju ir pats nukentėjusysis A. T. neneigė aplinkybės, kad A. S. dalyvavo pastatant bokštelį į medžioklės vietą. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas S. K.. Tačiau aplinkybė, kad A. S. draugiškai padėjo pastatyti bokštelį, savaime nesukuria jo teisinių į jį. Šiuo atveju teisiamajame posėdyje duoti liudytojo S. K. parodymai patvirtina būtent nukentėjusiojo A. T. parodymus dėl to, kad jis, grįžęs iš Stokholmo, gamino A. T. medžioklės bokštelį, ir paneigia nuteistojo A. S. parodymus, kad jis buvo pakvietęs S. K. į pagalbą pastatant būtent A. T. bokštelį, nes iš liudytojo S. K. parodymų nustatyta, kad būtent A. T. bokštelis iš angaro buvo vežamas į vietą, padedant A. S., t. y. su jo priekaba. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas S. S. parodė, kad bokštelis negalėjo būti pastatytas negavus R. M. leidimo, todėl nėra pagrindo abejoti tuo, kad R. M. žinojo ir visus bokštelius, bei kam jie priklausė.

38. Iš teisiamajame posėdyje duotų liudytojo R. M. parodymų nustatyta, kad medžiotojų būrelyje jis buvo atsakingas už bokštelių statymo vietą ir žvėrių šėrimą. Liudytojui žinomas bokštelis, dėl kurio vyksta ginčas, patvirtino, kad jį pasistatė A. T.. Liudytojas parodė, kad būrelyje buvo nutarimas, kad medžiotojas gali turėti du bokštelius, vieną (duomenys neskelbtini), kitą (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. A. S. gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, ten turėjo bokštelį prie upelio, ta vieta buvo pažymėta 11 numeriu. Buvo nutarta, kad A. T. ateis į klubą, ir klubo pirmininkas leido ten pastatyti bokštelį. Kol A. T. nebuvo klubo nariu, bokštelį užrašė A. S. tėvo vardu. Bokštelį statė A. T. pusbrolis, bokštelį statyti važiavo ir pats A. S., jis užtruko atvykti padėti, kai atvažiavo jau buvo pastatytas. Bokštelis buvo nudažytas chaki ar žalsva spalva, tai buvo tas pats bokštelis, kurį gamino A. T.. Liudytojas patvirtino, kad kai buvo šventė pas A. S., A. T. šventėje buvo kaip rėmėjas, vežė alaus, klubo nariai jį gyrė. Jis kaip valdybos narys kalbėjo su valdybos nariais dėl A. T. priėmimo į klubą. A. T. su jais medžiodavo. Teisiamajame posėdyje peržiūrėjus bokštelio nuotraukas, esančias CD, liudytojas patvirtino, kad nuotraukose esantis bokštelis yra tas, kurį atsivežė A. T., kuris buvo pažymėtas 11 numeriu A. tėvo vardo, o paties A. S. bokštelis yra pastatytas (duomenys neskelbtini) rajone (t. 3, b. l. 69–70).

39. Kaip matyti, būtent liudytojas R. M. buvo atsakingas už bokštelių statymo vietą ir jis patvirtino, kad ginčo bokštelį pasistatė A. T.. Pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje peržiūrėjus bokštelio nuotraukas, esančias CD, liudytojas R. M. ir iš nuotraukų parodė, kuris bokštelis yra A. S., kuris A. T..

40. Teisiamajame posėdyje liudytojas V. S. parodė, kad apie 2017 metus pradėjo dirbti pas A. S. įmonėje statybininku, išdirbo apie metus laiko, gal iki 2018 metų rudens. Dirbo staliumi su mediena, jam yra tekę statyti medžioklės bokštelį 2018 metų gegužės-birželio mėnesiais, kurio užsakovas buvo A. S.. Bokštelį pagamino savo nuožiūra, po to buvo gaminamas dar vienas, tada kiti darbuotojai jį kopijavo. Jo pagamintas bokštelis buvo apkaltas lentelėmis, salotinės spalvos, rudomis kojomis, tipinis medžiotojų bokštelis. Bokštelį gamino jis vienas, kažkas iš darbuotojų padėjo jį surinkti. Medžiagos buvo vietoje, langus po to įsistatė. 2018 metais baigęs darbus, daugiau su A. S. jokių santykių nepalaikė. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas patvirtino, jog buvo daromas ir kitas bokštelis, tačiau ne 2019 metais, bet po 2-3 savaičių, kai jis pagamino A. S. bokštelį 2018 metais (t. 3, b. l. 104).

41. Ir šiuo atveju aptartų liudytojų parodymai nepatvirtina nuteistojo A. S. parodymų dėl to, kad ginčo bokštelis buvo pagamintas ir statomas jam, o jis būtent šį bokštelį padovanojo tėvui A. S.. Priešingai, nuteistojo parodymai apie bokštelio gaminimą ir statymą, kokie asmenys prisidėjo jį pastatant į medžioklės vietą, iš esmės patvirtina būtent A. T. bokštelio gaminimo ir statymo į medžioklės vietą darbus, o A. S. akivaizdžiai visas aplinkybes sąmoningai traktavo taip, kad neva bokštelis buvo gaminamas ir statomas jam. Tačiau aptarti liudytojų S. K. ir R. M. parodymai patvirtina aplinkybę, kad ginčo bokštelis buvo pagamintas ir priklausė būtent A. T.. Pažymėtina, kad S. K. parodė ir tai, kad už darbą A. T. jam sumokėjo 300 Eur.

42. Tai, kad bokštelis, kurio nuosavybę, pateikdamas ikiteisminio tyrimo pareigūnams 2019 m. vasario 4 d. sąskaitą faktūrą Nr. SEM-080 dėl 1 500 Eur, norėjo įrodyti A. S., priklausė būtent A. T., patvirtina ir papildomos įvykio vietos apžiūros protokole bei kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Pažymėtina, kad būtent ginčo bokštelyje sudėti skirtingi plastikiniai langai, ant ginčo bokštelio vieno stiklo paketo metalinėje juostoje matomas užrašas su nurodytais metais – „2012.08.20“ (t. 3, b. l. 13–14, 47–48,), ir tai patvirtina būtent A. T. parodymus, kad jis panaudojo plastikinius langus, likusius po namo remonto 2015 metais. Šiuo atveju būtent A. S. priklausančiame bokštelyje sudėti visi vienodi plastikiniai langai „Gealan“. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad papildomos įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog ginčo bokštelio sienos nudažytos tamsiai rudos spalvos dažais. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ši aplinkybė prieštarauja liudytojo S. K. nurodytai aplinkybei, kad bokštelis buvo tamsiai žalias, dažant buvo panaudota viena spalva. Tačiau šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia jokio prieštaravimo dėl to, kad bokštelis ir buvo nudažytas būtent tamsiai žalios spalvos dažais, kurių likutį ikiteisminio tyrimo metu A. T. pateikė apžiūrai. Pažymėtina, kad iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotų duomenų nustatyta, kad A. T. pateikė apžiūrai metalinę 19 litrų talpą, kurioje pusė talpos tamsios, pažymėtina, juodai žalios spalvos dažų likutis (t. 3, b. l. 16–17), ir šių dažų likučio spalva visiškai sutampa su ta spalva, kuria nudažytas A. T. bokštelis. Kaip matyti, A. T. bokštelis buvo nudažytas būtent tamsios spalvos dažais, kurių spalva kiekvienam atrodė subjektyviai, tačiau visiškai nepaneigta, kad ji buvo būtent tamsiai žalia, kurią ir nurodė S. K., nes jis gamino ir dažė bokštelį, todėl akivaizdu, kad būtent jis gerai įsižiūrėjo ir tikrąją dažų spalvą. Šiuo atveju A. S. bokštelis nudažytas, pažymėtina, šviesios – geltonos spalvos, galbūt salotinio atspalvio dažais, o, kaip parodė liudytojas V. S., būtent šviesios – salotinės spalvos bokštelį 2018 metų gegužės-birželio mėnesiais A. S. jis ir pagamino, bei, kaip nustatyta, A. T. bokštelį pagamino S. K.. Be to, A. T. bokštelis nebuvo rakinamas, turėjo tik skląstį, priešingai nei A. S..

44. Apeliaciniame skunde ginčijama ir nukentėjusiojo A. T. nurodyta 1 000 Eur bokštelio vertė. Teigiama, kad nukentėjusysis A. T. nurodė, jog medžiagų pirkimo dokumentų neišsaugojo, jis negali pagrįsti realios bokštelio vertės, juolab, kad bokštelis buvo pastatytas iš statybos atliekų. Galimai, nustačius realią bokštelio vertę ar jo dalies vertę, nes A. S. irgi prisidėjo prie jo pagaminimo, tai yra jo vertės sukūrimo, už tai negaudamas jokio atlygio, o tai, gynėjo vertinimu, tarp jų buvo susitarimas dėl bendrosios jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, nuteistojo veika dėl pasikėsinimo užvaldyti svetimą turtą būtų vertinama kaip mažareikšmė, ir baudžiamoji byla nutraukiama (BK 37 straipsnis).

44.1. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su bokštelio nurodyta 1 000 Eur verte. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminiame tyrime, kuris buvo pradėtas pagal A. S. pareiškimą, A. S. ši bokštelį įvertino 1 500 Eur, pateikdamas netikrą sąskaitą faktūrą, kurioje šią sumą, pažymėtina, sudarė tik bokštelio statybai reikalingos medžiagos. Pažymėtina, kad nukentėjusysis A. T., nors medžiagų pirkimo kvitų neišsaugojo, kadangi negalvojo, jog gali iškilti ginčas dėl bokštelio nuosavybės, tačiau jis išsamiai nurodė, kokias medžiagas pirko, kokias panaudojo iš turėtų medžiagų. Pažymėtina, liudytojas S. K. patvirtino, kad jam vien už darbą A. T. sumokėjo 300 Eur. Nukentėjusysis parodė, kad bokštelį darė pagal A. S. bokštelio brėžinius. Bokšteliui buvo panaudoti langai po jo namo remonto, vieną langą, pažymėtina, ne gavo iš A. S., kaip teigiama apeliaciniame skunde, bet užsisakė per A. S. įmonę, mediena buvo naudota, dalį medienos pirko iš „ (duomenys neskelbtini)“, dažus pirko iš statybinių medžiagų parduotuvės 2019 metais, buvo daroma kuo pigiau, ir su darbo užmokesčiu to bokštelio vertė sudarė 1 000 eurų. Atkreiptinas dėmesys, kad jau turėtos medžiagos, kaip įvardijama, atliekos, taip pat turi vertę. Kaip matyti, medžiagos buvo tinkamos naudojimui, kurias, akivaizdu, A. T. buvo pirkęs, o jas realizavęs, taip pat būtų gavęs atitinkamų pajamų. Tačiau, kaip jau aptarta, bokštelis buvo gaminamas ne tik iš panaudotų medžiagų, bet ir nupirktų naujai, be to, buvo sumokėta ir už darbą. Aplinkybė, kad A. S. draugiškai padėjo pastatyti bokštelį į medžioklės vietą, vėlgi draugiškai padėjo atlikti stogo užsandarinimo darbą jau bokštelio pastatymo vietoje, kai pats bokštelis jau buvo pagamintas, savaime nesukuria, kaip teigiama apeliaciniame skunde, bendrosios dalinės nuosavybės teisės į bokštelį. Ir šiuo atveju nėra jokio pagrindo nuteistojo A. S. pasikėsinimą apgaule užvaldyti A. T. bokštelį dėl bokštelio vertės vertinti kaip mažareikšmę. Kartu pažymėtina, kad BK 190 straipsnio 1 dalyje nurodytas nedidelės vertės turtas, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.). Šiuo atveju A. T. pasikėsinto apgaule užvaldyti bokštelio vertė yra 1 000 Eur (20 MGL), ir viršija 10 MGL dydžio sumą, todėl A. S. nusikalstama veika dėl pasikėsinimo apgaule užvaldyti bokštelį teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

46. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuosprendis surašytas pažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų reikalavimus, nes jis yra visiškai nemotyvuotas. Tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė, jog skundžiamame nuosprendyje įrodymai dėl nuteistojo A. S. kaltės vertinami išskiriant kaip dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, bei nurodoma, kad kaltinamojo kaltė pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį visiškai įrodyta nuosprendyje aptartų duomenų visetu, savaime nedaro nuosprendžio neteisingu, ir tai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nuosprendį, nes įrodinėjimo prasme nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, bei BK 300 straipsnio 1 dalyje, yra tiesiogiai susijusios, t. y., iš bylos duomenų nustatyta, kad A. S. tyčia buvo nukreipta į svetimo turto pasisavinimą (BK 182 straipsnio 1 dalis), o jo veiksmai pagaminant netikrą dokumentą bei jį panaudojant ir buvo priemonė minėtam tikslui pasiekti. Taip pat ir motyvų apimtis įrodinėjant nuteistojo A. S. kaltę dėl padarytų nusikaltimų nesudaro pagrindo vertinti, kad surašant nuosprendį nebuvo laikomasi BPK 305 straipsnio nuostatų. Pažymėtina, kad šiuo atveju nenustatyta esminių BPK 20 straipsnio reikalavimų pažeidimų, dėl kurių nuosprendis turėtų būti naikinamas.

49. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nepagrįstai tenkintas nukentėjusiojo A. T. ieškinys dėl 2 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo arba šis priteistas dydis turi būti sumažintas, motyvuojant tuo, kad nukentėjusiojo nurodyti argumentai dėl jam padarytos 2 000 Eur neturtinės žalos, t. y., kad A. S. jį šmeižė, kaltino, atiminėjo ginklus, visiškai prasilenkia su realybe, ypač nurodant, kad A. S. iš jo atiminėjo ginklus, nes ginklų atiminėjimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, dėl ginklų atiminėjimo joks tyrimas nebuvo atliktas. Todėl, gynėjo vertinimu, nukentėjusysis tik tirština spalvas dėl jo patirtos neturtinės žalos, siekdamas kuo didesnės sumos priteisimo. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kad jis dėl nuteistojo veiksmų patyrė neturtinę žalą.