Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. P. prašymą dėl bausmės sušvelninimo ar kitokio teisinės padėties palengvinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. P. prašymas atmestinas

7. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tai bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Veikos nusikalstamumą panaikina toks įstatymas, kuriame nebenumatyta buvusios nusikalstamos veikos sudėtis arba sumažinta jos sudėtis, numatant naujus arba atsisakant buvusių jos sudėties požymių. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir tuo atveju, kai švelninama jame nustatyta bausmė.

8. Įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Taigi, BPK 362¹ straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį įstatymas.

9. 2023 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 1891, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymu Nr. XIV-1925 (toliau – 2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925) buvo pakeisti ir pripažinti netekusiais galios atitinkami pirmiau minėti BK straipsniai, taip pat BK papildytas atskirais straipsniais.

10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. baudžiamuoju įsakymu E. P. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 187 straipsnio 3 dalį už tai, kad sugadino nedidelės vertės svetimą turtą ir pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovus į saugyklą, o būtent jis 2013 m. rugpjūčio 8 d. apie 00.02 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išdaužė krovininio automobilio dešinės pusės galinių durų stiklą, 300 Lt vertės, ir pasikėsino iš automobilio pagrobti šlifuoklį „DWT“, 100 Lt vertės, elektrinį grąžtą „Einhell“, 100 Lt vertės, t. y. bendros 200 Lt vertės turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo užkluptas ir sulaikytas policijos pareigūnų. 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 buvo pakeistos BK 178 straipsnio bei BK 190 straipsnio (šiuo atveju šis straipsnis aktualus dėl turtinės žalos dydžio pasikeitimų) nuostatos. Nors pagal E. P. padarytos veikos faktines aplinkybes jo padaryta veika ( pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą įsibrovus į saugyklą) nuo 2023 m. birželio 1 d. atitinka BK 178 straipsnio 3 dalies sudėtį, tačiau perkvalifikuoti jo veiką pagal naują BK 178 straipsnio redakciją bei peržiūrėti jam už šią veiką skirtą bausmę nėra pagrindo, nes, perkėlus objektyvųjį nusikalstamos veikos sudėties požymį „įsibrovęs į saugyklą“ į kitą to paties straipsnio dalį, nei nusikaltimo sunkumas, nei sankcija nepasikeitė. Kartu pažymėtina, kad vagystės įsibrovus į patalpą kvalifikavimui pagrobto turto vertė reikšmės neturi.

11. Veiksmai, už kuriuos E. P. pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, šiuo metu nėra laikomi nusikalstama veika. E. P. sugadinto turto vertė buvo 300 litų. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso santykis. Tad šie dydžiai vertinami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-519/2006, 2K-348/2008, 2K-64/2011). E. P. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė 2013 m. rugpjūčio 8 d. Veikos padarymo metu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1031 1 MGL buvo lygus 130 Lt (37,66 Eur). Vadovaujantis E. P. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiu BK 190 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu turto vertės išaiškinimu,, šiame skyriuje numatytas turtas buvo laikomas nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos. Pagal šiuo galiojantį BK 190 straipsnio 1-2 dalyse numatytą teisinį reguliavimą turtas laikomas nedidelės vertės (nedidelė turtinė žala) kai viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. E. P. sugadinto turto vertė – 300 litų (skaičiuojant ją pagal veikos padarymo metu buvusį MGL dydį – 130 litų) sudaro 2,3 MGL, taigi neviršija nedidelės turto vertės apatinės ribos. Taigi, pasikeitus įstatymui, E. P. veiksmuose neliko BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 187 straipsnio 3 dalį buvo padarytos idealiąja sutaptimi ir buvo bendrinamos apėmimo būdu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtai griežtesnei bausmei apimant švelnesnę – pagal BK 187 straipsnio 3 dalį paskirtą bausmę, galutinei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtai bausmei, tai, kad pagal dabartinį teisinį reguliavimą jo veiksmai, kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 3 dalį nelaikytini nusikalstamais, įtakos neturi.

12. 2023 m. birželio 1 d. 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 nebuvo pakeistos BK 259 straipsnio 2 dalies, BK 260 straipsnio 3 dalies normos, todėl nusikalstamoms veikoms už kurių padarymą E. P. pripažintas kaltu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu) ir juo skirtoms bausmėms, baudžiamojo įstatymo pakeitimai įtakos neturi.

13. Atsižvelgiant į tai, kad tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtai galutinei bausmei, tiek Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu) paskirtai bausmei įstatymo pakeitimai įtakos neturėjo, galutinė bausmė E. P. nesikeičia. Nėra pagrindo E. P. atleisti nuo galutinės bausmės, nei ją sušvelninti.

14. E. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. baudžiamuoju įsakymu taip pat buvo pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, tačiau iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad šis procesinis sprendimas yra įvykdytas, taigi juo paskirta bausmė yra atlikta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 5, 6 dalimis,

nutaria:

nuteistojo E. P. prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.