Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam E. P. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. P. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį, BK 259 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirta galutinė 12 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendis pakeistas, nusikalstama veika pagal BK 259 straipsnio 1 dalį perkvalifikuota į BK 259 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta 20 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, ši bausmė subendrinta su bausme paskirta pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, ir paskirta galutinė 12 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartimi pakeista, subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė 12 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2015 m. gruodžio 15 d., bausmės pabaiga – 2028 m. rugsėjo 15 d.

Anksčiau teistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam E. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Komisijos nutarime nurodyta aplinkybė, kad nuteistajam pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą galimo lygtinio paleidimo laikas yra suėjęs 2024 m. birželio 15 d., o tai leidžia spręsti, jog formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui jau egzistuoja. Vis tik, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ar egzistuoja materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, kurio egzistavimą patvirtintų arba žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pastangos nustatytąją riziką mažinti. Nagrinėjamu atveju materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nustatytas nebuvo, o tokią išvadą teismas grindžia sekančiai.

Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų nustatyta, jog buvo atliktas nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką ir buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, kuri nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Tuo tarpu įvertinus ir ankstesnius nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus, teismas konstatuoja, jog nėra nustatyta ir akivaizdžių nuteistojo pastangų mažinant nustatytąją riziką, nes visų vertinimų metu ji išliko nepakitusi – vidutinė. Taip pat teismas įvertina, jog nuteistojo elgesyje vyrauja dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (lėšų valdymo sunkumai; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, alkoholiu; ankstesnė psichiatrinio gydymo istorija; savitvardos problemos; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; kriminalinių nuostatų palaikymas; priežiūros/apribojimų pažeidimai), kurie pataisos proceso metu jį tęsiant struktūruotoje aplinkoje, ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai teigiamos nusikalstamo elgesio dinamikos. Aptarti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai atskleidžia tai, jog nuteistojo elgesyje vis dar egzistuoja probleminės sritys, kurios turi reikšmės jo nusikalstamo elgesio raiškai, todėl siekiant nusikalstamo elgesio pokyčio, turi būti esmingai koreguojamos.

Bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistasis E. P. laikosi įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, yra skatintas, lanko pozityvaus užimtumo priemones, dirba, įgijo keturias profesines kvalifikacijas, visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau nėra niekuo išskirtinė lygtinio paleidimo taikymo prasme, nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Šiuo metu, nuteistojo dar gana didelė neatliktos bausmės dalis, ir kitų jį charakterizuojančių duomenų kontekste, kurie nėra išimtinai teigiami, dar nesudaro pagrindo spręsti, jog lygtinio paleidimo taikymas jau būtų efektyvus. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Visumoje duomenų, teismas dar negali daryti išvados, kad E. P. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, nuteistojo elgesys dar ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje, siekiant eliminuoti problemines sritis iš nuteistojo elgesio.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog dabartiniame pataisos procese, lygtinio paleidimo taikymas dar nebūtų efektyvus, nuteistajam E. P. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. balandžio 16 d. priimtu nutarimu Nr. LK-N-311.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. balandžio 16 d. nutarimą Nr. LK-N-311 taikyti nuteistajam E. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.