Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo J. D. gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria kaltinamajam J. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą nustatant nuo 2016 m. rugsėjo 15 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. D. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. P. (E. P.), nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2015 m. gruodžio 15 d. apie 20.10 val. laikė labai didelį kiekį psichotropinių ir narkotinių medžiagų, iš kurių dalis - labai didelis kiekis - 138,414 g psichotropinės medžiagos metamfetamino (kai dalį šios - 0,238 g psichotropinės medžiagos jis (J. D.) 2015 m. gruodžio 14-15 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, automobilyje „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neatlygintinai išplatino J. G., 0,275 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), psichotropinės medžiagos 4-chlormetkatinono buvo rasti ir paimti kratos metu E. P. gyvenamojoje vietoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir jo naudojamame rūsyje, kita dalis - 0,286 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) buvo rasta ir paimta kratos metu 2015 m. gruodžio 18 d. J. D. naudojamame automobilyje „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o kita dalis - didelis kiekis - 2,202 g narkotinės medžiagos heroino, veikiant bendrininkų grupėje kartu su E. P., 2015 m. gruodžio 15 d. apie 13 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje už 310 eurų parduodant buvo išplatinta E. K..

Kaltinamasis J. D., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu, 2015 m. gruodžio 15 d. laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkes teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas to paties teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis tęsiamas.

Skunde nurodoma, jog J. D. turi deklaruotą gyvenamąją vietą Vilniuje, turi šeimą, kurioje augina du nepilnamečius vaikus, iki sulaikymo dirbo sandėlininku UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Dėl sveikatos būklės jam buvo nustatytas 30 proc. darbingumo lygis ir specializuoti poreikiai. Kadangi J. D. diagnozuotas dešinės kojos veninės kraujotakos sutrikimas, liga lėtinė ir progresuoja, išsivystė komplikacija – galūnės trofinės opos, tinkamo gydymo Lukiškių TI-K gauti nėra galimybės. Be to, gydymas užtruks ir dėl reabilitacijos, kurios įkalinimo įstaigą negali suteikti. Šiuo metu kaltinamajam yra suvaržyta galimybė judėti. Byloje nėra duomenų, jog J. D. turi ryšių užsienyje. Visos aukščiau išvardintos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis susietas pakankamai tvirtais socialiniais, ekonominiais bei šeimyniniais ryšiais, kurie paneigia teismo prielaidą, jog J. D. gali bėgti (slėptis).

Skunde taip pat pažymima, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu pripažino kaltu ir nuteisė J. D. laisvės atėmimu 16 metų. Nuosprendis neįsiteisėjęs, byla nagrinėjama apeliacine tvarka. Pažymi, kad minėtoje byloje jos ginamajam buvo paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, kurių sąlygų jis laikėsi. Ši aplinkybė taip pat įrodo, jog J. D. neturi ketinimų bėgti nuo teismo, juo galima pasitikėti.

Pratęsdamas suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, teismas nepakankamai atsižvelgė į teismui pateiktą J. D. charakterizuojančią medžiagą. Kaltinamasis iki sulaikymo dirbo, turėjo legalių pajamų, mokėjo valstybei mokesčius, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, be to, turi rimtų sveikatos problemų. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad J. D. planuoja ar ruošiasi padaryti nusikaltimą ir būdamas laisvėje tokius savo ketinimus gali realizuoti. Teismas savo išvadą dėl minėto pagrindo buvimo padarė remdamasis vien prielaidomis.

Skunde pažymima, jog teismui buvo pateikti duomenys apie tai, kad už J. D. į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą yra pervesta be 10 000 Eur papildomai dar 3 000 Eur suma, viso 13 000 Eur dydžio užstatas, kuris šioje proceso stadijoje užtikrintų kaltinamojo dalyvavimą bylos nagrinėjime, nuosprendžio įvykdymą bei užkirstų kelią naujų nusikaltimų darymui.

Skunde taip pat nurodoma, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartyje ikiteisminio tyrimo teisėjas pripažino, kad J. D. dalyvavimas gali būti užtikrintas dviem būdais – suėmimu arba užstatu ne mažesniu kaip 20 000 Eur. Gynėjos nuomone, teismo nurodyta suma yra sunki našta J. D. šeimai, juolab, kai paties kaltinamojo pajamos nebuvo didelės. Todėl 13 000 Eur dydžio užstatas bus pakankamas (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Kaltinamojo J. D. gynėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį, kuria J. D. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, ir paskirti švelnesnę kardomąją priemonę - 13 000 Eur užstatą.

Teismo posėdyje kaltinamasis J. D. prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. D. gynėjos skundas atmetamas.

Skiriant J. D. suėmimą ir vėliau jį pratęsiant, BPK 122 straipsnyje nurodyti kardomajai priemonei – suėmimui skirti (terminui pratęsti) būtini pagrindai bei sąlygos nepažeisti.

Nagrinėdamas skundą, aukštesnysis teismas tikrina kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, o dėl suimtojo kaltės nesprendžia, įrodymų nevertina. Tai bus padaryta, išnagrinėjus bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme, ištyrus byloje esančius įrodymus.

Suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Nagrinėjamoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra sąlygos J. D. pratęsti suėmimą, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Pateikta baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai teigti, kad J. D. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys užfiksuoti kaltinamosios J. G. ir liudytojų A. B. ir D. E. parodymuose, iš dalies kaltinamojo E. P. parodymuose, įtariamosios J. G. asmens kratos protokole, kratos J. D. naudojamame automobilyje protokole, taip pat kratos įtariamojo E. P. gyvenamojoje vietoje protokole, specialistų išvadose bei kitoje bylos medžiagoje.

Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę bei ją pratęsiant, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia apkaltinamajam ar išteisinamajam nuosprendžiui priimti.

Suėmimas J. D. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, jog būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato, į ką turi būti atsižvelgiama, skiriant ar pratęsiant suėmimą pirmuoju pagrindu. Kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas (taigi ir pratęstas jo terminas), atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis šia aplinkybe galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo, jos gali pakakti tam, jog asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

J. D. kaltinamas padaręs vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Už neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimą (BK 260 straipsnio 3 dalis) baudžiamasis įstatymas nustato itin griežtą bausmę – laisvės atėmimą nuo dešimties iki penkiolikos metų. Kaltinimo sunkumas bei gresiančios bausmės dydis leidžia skirti suėmimą (pratęsti jo terminą) aptariamu pagrindu.

Aukštesnysis teismas sutinka su gynėjos skundo argumentu, kad nusikaltimų sunkumas ir gresiančios bausmės dydis nėra absoliuti sąlyga tęsti suėmimo terminą. Be nusikaltimo sunkumo bei gresiančios bausmės, paminėtus suėmimo taikymo pagrindus turi patvirtinti ir kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Konstatuotina, kad priešingai, nei nurodyta gynėjos skunde, tokių aplinkybių byloje yra.

Nors J. D. turi sugyventinę su kuria, kaip nurodo gynėja, pastarasis kartu ilgai gyvena, turi du nepilnamečius vaikus, iki sulaikymo suimtasis dirbo, tačiau tokie socialiniai ryšiai nėra pakankami pripažinti, jog būdamas laisvėje J. D. nebėgs (nesislėps) nuo teismo, juo labiau, kad gynėjos akcentuojami turimi J. D. socialiniai ryšiai nesulaikė jo nuo galimų nusikalstamų veikų darymo. Šios teismo išvados nepaneigia gynėjos teiginiai, jog J. D. neturi ryšių užsienyje, kas sumažina jo pasislėpimo riziką.

J. D. inkriminuojamo nusikaltimo pobūdis (pareikštas kaltinimas dėl nusikaltimo, susijusio su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, veikiant bendrininkų grupe) leidžia teigti, kad jis iš nusikalstamos veikos galimai turėjo turtinės naudos, gaudamas papildomų lėšų pragyvenimui.

Vertinant J. D. asmenį griežčiausios kardomosios priemonės taikymo aspektu, svarbu ir tai, kad jis praeityje teistas, paskutiniu (dar neįsiteisėjusiu) Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos) laisvės atėmimu šešiolikai metų už tai, kad dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, nuo 2007 metų antros pusės iki 2010 metų pradžios Lietuvos Respublikoje organizavo, vadovavo šaunamaisiais ginklais ginkluotam nusikalstamam susivienijimui („Lapinai“) bei dalyvavo jo veikloje, neteisėtai disponavo dideliais kiekiais narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, neteisėtai įgijo ir laikė šaunamuosius ginklus ir šaudmenis. Tai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei.

Darytina išvada, kad suėmimą pratęsęs teismas pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas manyti kad J. D., siekiant išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokios išvados nepaneigia gynėjos skunde nurodyti argumentai dėl suimtojo šeiminių aplinkybių, turimos gyvenamosios vietos, sveikatos būklės ir reikalingo gydymo. Šios aplinkybės yra reikšmingos, tačiau nepakankamos griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti ar keisti. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog kaltinamajam J. D. dėl sveikatos būklės negalėtų būti taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė, kaip ir tai, jog skunde nurodytas gydymas negali būti suteiktas Laivės atėmimo vietų ligoninėje.

Apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, t. y., kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas jo terminas), jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimą, kaltinimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys.

Nagrinėjamu atveju pagrįstą teismo manymą, kad J. D. gali daryti naujus nusikaltimus, pagrindžia ne tik tai, jog nusikalstama veika, kurią padaręs jis kaltinamas, numatyta BPK 122 straipsnio 4 dalyje, bet ir tai, kad jis tris kartus teistas, paskutiniu nuosprendžiu nuteistas už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką (neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis), ir nors nuosprendis neįsiteisėjęs, tačiau galimai vėl nusikalto, praėjus tik šešiems mėnesiams nuo minėto nuosprendžio priėmimo. Tai rodo, jog kaltinamasis yra linkęs pažeidinėti įstatymų reikalavimus. J. D. iki sulaikymo dirbo, tačiau jo pajamos buvo nedidelės, jokio kito turto pastarasis neturi. Nusikaltimo, kurį padaręs suimtasis kaltinamas, pobūdis susijęs su nelegaliai gaunamomis pajamomis, kas leidžia manyti, kad tai buvo jo papildomas pragyvenimo šaltinis.

Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad apygardos teismas pagrįstai nustatė esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose nurodytus suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindus.

Per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, dėl kurių J. D. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.

Baudžiamoji byla, kurioje J. D. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, 2016 m. birželio 3 d. perduota Vilniaus apygardos teismui. BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. Kardomoji priemonė – suėmimas J. D. paskirta Vilniaus miesto apylinkes teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi, taigi aptariamu atveju suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų.

Ginčydama skundžiamos nutarties pagrįstumą, kaltinamojo gynėja skunde nurodė argumentus dėl švelnesnės kardomosios priemonės J. D. paskyrimo. Tie argumentai nėra pakankamas pagrindas naikinti ar keisti skundžiamą nutartį.

Suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo J. D. teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Kuo sunkesnė ir sudėtingesnė nusikalstama veika tiriama, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas.

Be to, vadovaujantis EŽTT praktika, besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, jog to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę.

Aptariamu atveju viešasis interesas yra netrukdomai ištirti teisme bei teisiškai įvertinti visuomenei labai pavojingą nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis.

Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad J. D. suimtas gana ilgą laiką, tačiau skundžiamoje bei šioje nutartyse išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, jog toks suėmimo terminas pateisinamas ir atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo, EŽTT praktiką, Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

Aukštesniajam teismui pripažinus, kad suėmimo terminas kaltinamajam pratęstas pagrįstai, šioje nutartyje nedėstomi argumentai dėl netikslingumo griežčiausią kardomąją priemonę keisti į švelnesnę – užstatą. Pažymėtina, jog šį klausimą skundžiamoje nutartyje išsamiai svarstė skundžiamą nutartį priėmęs apygardos teismas, pagrįstai konstatavęs, jog atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, socialinius ryšius, taip pat į baudžiamojo proceso stadiją bei baudžiamojo proceso tikslus, šiuo metu nėra pagrindo kaltinamajam skirti švelnesnę, nei suėmimas, kardomąją priemonę. Šioms išvadoms pritaria ir apeliacinės instancijos teismas. Be to, nutartyje dėl suėmimo pratęsimo apygardos teismas pasisakė ir dėl gynėjos argumentų vertinant Vilniaus apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį.

Visi aukščiau išdėstyti motyvai leidžia teigti, kad skundžiama 2016 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, jos naikinti ar keisti nėra pagrindo. Bendrosios kardomųjų priemonių skyrimo nuostatos (BPK 121 straipsnis) nepažeistos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi kaltinamajam J. D. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą nustatant nuo 2016 m. rugsėjo 15 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.