Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus atstovei Kristinai Drūteikei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus teikimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus (toliau – Vilniaus probacijos skyrius) teikimas, kuriame siūloma E. K. panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą.

Teikime nurodoma, kad 2017 m. gruodžio 4 d. E. K. buvo baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį, o 2018 m. sausio 12 d. – pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį. Dėl to Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartimi E. K. buvo paskirta papildoma baudžiamojo poveikio priemonė – neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Minėtą pareigą E. K. įvykdė. Teikime taip pat nurodyta, kad E. K. šiuo metu niekur nedirba, darbo biržoje nesiregistruoja. Turimais duomenimis E. K. šiuo metu yra išvykęs dirbti į Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę, todėl neįmanoma vykdyti nuteistojo priežiūros. E. K. priklauso vidutinei nusikalstamumo rizikai (49 balai iš 168 balų).

Teismo posėdžio metu Vilniaus probacijos skyriaus atstovė teikimą palaikė.

Teismo posėdžio metu prokurorė taip pat prašė teikimą tenkinti.

Teismo posėdžio metu nuteistasis E. K. paaiškino, kad išvyko nepranešęs, nes nebuvo tikras, ar jį išleis bei ar jį įleis į Angliją. Gavo leidimą gyventi ir dirbti Jungtinėje Karalystėje, šiuo metu ten gyvena ir dirba. Ir Lietuvoje bandė dirbti, tačiau iš vienos darbovietės savo pinigus atsiėmė tik per Darbo inspekciją ir su antstolių pagalba, o iš kitų dviejų atlygio negavo iki šiol. Jis turi du vaikus, iš kurių vieną augina pats, o kitam moka išlaikymą.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – PĮ) 30 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.

Iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad nuteistasis E. K. Vilniaus probacijos skyriuje 2016 m. birželio 22 d. buvo pasirašytinai supažindintas su teismo paskirtais įpareigojimais, savo pareigomis, bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, įspėtas dėl bausmės nevykdymo pasekmių. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo pradžioje tinkamai vykdė jam teismo nuosprendžiu paskirtą įpareigojimą tęsti darbą. Nuteistasis E. K. nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki 2017 m. liepos 13 d. dirbo UAB „S.S.“, nuo 2017 m. liepos 13 d. iki 2017 m. spalio 12 dirbo UAB „G.“, nuo 2017 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. gruodžio 12 d. dirbo UAB „E.“. Nuo 2018 m. sausio 19 d. registravosi darbo biržoje. Be to, nuteistasis nuo 2015 m. su pertraukomis gydėsi priklausomybės ligas Aušros vartų ligoninėje, kurioje paskutinį kartą lankėsi 2018 m. sausio 22 d. Duomenų, kad E. K. būtų pažeidęs teismo paskirtą įpareigojimą – nevartoti psichiką veikiančias medžiagas, byloje nėra.

Iš byloje pateiktos medžiagos taip pat matyti, kad E. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė du administracinius nusižengimus. 2017 m. gruodžio 4 d. baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę nedraustą valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. 2018 m. sausio 12 d. E. K. nubaustas už tai, kad važiavo viešuoju transportu be talonėlio (abi paskirtos baudos sumokėtos). Dėl minėtų nusižengimų nuteistasis sutiko. Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, 2018 m. vasario 14 d. nutartimi E. K. įpareigojo neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Minėtą baudžiamojo poveikio priemonę E. K. įvykdė. E. K. 16 valandų neatlygintinai išdirbo Labdaros ir paramos fonde „Maisto bankas“, likusias 4 valandas – Vilniaus arkivyskupijos Caritas laikinuosiuose namuose.

Tačiau šiuo metu nuteistasis, Sodros duomenimis, niekur nedirba, darbo biržoje nesiregistruoja. Iš E. K. rašytinio paaiškinimo bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad jis šiuo metu gyvena ir galimai dirba Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje. Taigi nuteistasis pažeidė bendrąją pareigą, su kuria buvo supažindintas, o būtent pranešti probuotojui apie išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Dėl susidariusios situacijos Vilniaus probacijos skyrius negali patikrinti, kaip nuteistasis laikosi jam teismo paskirtų įpareigojimų, o tuo pačiu ir užtikrinti, kad minėtų įpareigojimų būtų laikomasi, taip pat būtų laikomasi bendrųjų probuojamojo pareigų. Teismas taip pat pažymi, kad E. K. ne pirmą kartą taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu E. K. buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas vieneriems metams ir šiems mėnesiams. Taigi nuteistajam turi būti gerai žinomos probuojamojo pareigos bei kokios pasekmės jo laukia nevykdant pareigų, ypač atsižvelgus į tai, kad minėtas bausmės vykdymo atidėjimas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartimi buvo panaikintas.

Kita vertus, sprendžiant, ar galimas probacijos veiksmingumas nagrinėjamoje situacijoje, privalu atsižvelgti į Probacijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje bei kituose įstatymuose nustatytų probacijos vykdymo principų visumą, neteikiant prioriteto formaliems duomenims apie nuteistojo padarytus probuojamojo pareigų pažeidimus. Juolab, kad nuteistojo E. K. padaryti teisės pažeidimai fiksuoti 2017 m. gruodžio 4 d. ir 2018 m. sausio 12 d., t.y. daugiau kaip prieš pusę metų, duomenų apie naujus teisės pažeidimus byloje nėra, už juos paskirtos nuobaudos įvykdytos, teismo nutartimi paskirtas papildomas įpareigojimas taip pat įvykdytas laiku ir tinkamai. Kaip jau buvo pasisakyta, E. K., išvykdamas iš Lietuvos Respublikos, apie savo išvykimą nepranešė Probacijos skyriui, tuo neabejotinai padarydamas naują pažeidimą, be to, šiais veiksmais apsunkindamas Vilniaus probacijos skyriui nustatytų pareigų vykdymą, t.y. galimybę kontroliuoti, kaip nuteistasis laikosi jam paskirtų įpareigojimų. Tačiau vis tik teigti, kad tokiais veiksmais ši kontrolė tapo neįmanoma, pagrindo nėra. Nagrinėjamoje situacijoje, atsižvelgus į tai, kad E. K., nors ir pavėluotai, tačiau informavo Probacijos skyrių apie savo buvimo vietą, savo išvykimą aiškina būtinybe teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą, tuo, kad Lietuvoje nebuvo galimybės užsidirbti, o dabartinėje gyvenamojoje vietoje jis turi darbą bei gauna pakankamai piniginių lėšų, darytina išvada, kad bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas šiuo metu nebūtų proporcinga priemonė nuteistojo asmenybei ir/ar visuomenės saugumo užtikrinimui bei neatitiktų probacijos tikslo – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Teismo posėdžio metu E. K. pateikė įdarbinimo agentūros „P. R. L.“ 2018 m. gegužės 2 d. ir 2018 m. gegužės 20 d. raštus, kuriais pranešama apie informacijos dėl E. K. laikino įregistravimo dirbti sandėlio darbininku patvirtinimą. Nors šiuose raštuose tik patvirtinama, jog E. K. „laikinai įregistruotas dirbti“ (o ne dirba), vis tik negalima daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis iš tiesų nedirba ir pažeidžia jam teismo nustatytą įpareigojimą. Vienas iš probacijos vykdymo principų – minimalios intervencijos ir proporcingumo; tai yra proporcingų ir veiksmingų priemonių taikymas probuojamajam pataisos procese neapribojant jo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina probacijos tikslui pasiekti. Nagrinėjamu atveju, nekvestionuojant probuojamojo prievolės vykdyti jam nustatytus įpareigojimus, nuteistojo teikiamos informacijos teisingumas gali būti patikrintas įpareigojant nuteistąjį operatyviai, tačiau ir per protingą terminą, pateikti aiškiai ir tinkamai įformintus duomenis apie jo darbinę veiklą (t.y. ne tik darbo santykių pradžią, bet ir trukmę, numatomą pabaigą), taipogi įpareigojant, pavyzdžiui, tam tikru laiku atvykti bei leistis būti patikrinamam dėl psichiką veikiančių medžiagų (ne)vartojimo priklausomybės ligų centre ar pan.; taip apribojant bent kokias galimas manipuliacijas kitoje valstybėje nustatyta tvarka. Tuo tarpu vertinti, kad E. K. elgesys nerodo pastangų koreguoti savo elgesį tinkama linkme, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismo manymu, pagrindo nėra.

Apibendrinant konstatuotina, jog pagrindinis probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą nuteistojo resocializaciją gali būti pasiektas ir nuteistojo taisymasis galimas neizoliavus jo nuo visuomenės, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bausmės vykdymo atidėjimo metu yra įgyvendinami (pasiekiami), todėl teikimas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358, 362 straipsniais,

nutaria:

teikimo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.