- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-20
- Bylos Nr.
- T-133-1223/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-68683-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vitalijus Melnikovas
- Nuteistasis
- J. D.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Melnikovas (Vitalij Melnikov) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo klausimą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. sausio 21 d. nutarimo Nr. LK-N-49 „Dėl nuteistojo J. D. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos“ patvirtinimo ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro skundą dėl šio nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
- Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 213 straipsnio 1 dalį, 249 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį (trys veikos), 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį dvylikos metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį dešimties metų laisvės atėmimo bausme;
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, paskirta bausme ir J. D. nustatyta šešiolikos metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2015 m. gruodžio 15 d., pabaiga – 2027 m. gegužės 12 d. (atsižvelgiant į į bausmės laiką įskaitytą bausmę, atliktą pagal ankstesnį nuosprendį ir į paskirtą bausmę įskaitytą laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisija, atsižvelgdama į tai, kad nors nuteistojo J. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nepakito, jam toliau tikslinga imtis veiksmų koreguojant gyvenimo stiliaus ir draugų sritį, jo požiūris į jam taikomas resocializacijos priemones yra vis dar ambivalentiškas, darbinė patirtis nestabili ir pan., tačiau jis aktyviai dalyvauja resocializacijos procese ir vykdo Komisijos rekomendacijas, savo iniciatyva dalyvavo psichologo konsultacijose ir psichologo yra charakterizuojamas teigiamai, bausmės atlikimo metu įgijo ne vieną profesiją, būdamas laisvėje pagal galimybes ketina dirbti, neturi skolų, atliko didžiąją dalį bausmės, vertino, kad J. D. resocializacija bus lengviau įgyvendinama jam būnant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam, todėl nutarė jam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroras skundu prašo atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą. Nurodė, kad J. D. yra teistas penkis kartus, tarp jų nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, terminuoto laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą, jo padarytų nusikaltimų dinamika yra sunkėjanti, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, be reikšmingų šios rizikos valdymo pokyčių, dėl to išlieka daug dinaminių kriminogeninių veiksnių. Nors socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad J. D. bausmės atlikimo metu įgijo platų profesinių kvalifikacijų spektrą, tačiau tuo pačiu nurodyta, kad jis nedirba ir jam būdinga nenuosekli ir nestabili darbinė patirtis. J. D. lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, būtų pažeisti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai bei neįgyvendinta bausmės paskirtis. Šiuo metu teigiama charakteristika patvirtina tik, kad J. D. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.
Atsiliepimas
Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro skundas tenkintinas, Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą atsisakytina patvirtinti.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Nuteistajam J. D. paskirta šešiolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Du trečdalius bausmės J. D. atliko 2022 m. sausio 12 d., todėl egzistuoja formalioji sąlyga jį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau tam, kad būtų taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nuteistasis turi atitikti ne tik formaliąsias, bet ir materialiąsias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, jog nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. jog bausmės tikslai laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikius lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Žemesnės instancijos teismas
Nuteistojo J. D. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas sprendžiamas jau devintą kartą. Prieš tai Lygtinio paleidimo komisija ir teismas sprendė, kad akivaizdžios pažangos mažindamas nusikalstamo elgesio riziką J. D. nepadarė. Paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. nutartyje, kuri Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 22 d. nutartimi palikta nepakeista, konstatuota, kad J. D. kriminogeniniai veiksniai, galimybės įsidarbinti, mąstymo ir elgesio, emocinės gerovės, nuostatų sričių probleminiai aspektai kelia didelį susirūpinimą ir pagrįstų abejonių, ar jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas; J. D. turėtų toliau įgyvendinti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauti elgesio pataisos programose, vykdyti kitas Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, koncentruodamasis į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimą, probleminių sričių sprendimą; visa tai išsamiai aptarta.
Iš bylos ir asmens bylos medžiagų matyti, kad po prieš tai atlikto socialinio tyrimo J. D. toliau iki 2025 m. gruodžio 3 d. dalyvavo palaikomojo pobūdžio psichologo konsultacijose, sudalyvavo trejuose pozityvaus užimtumo užsiėmimuose (Vilniaus kalėjimo darbuotojo organizuotame užsiėmime „Kai neįmanoma tampa įmanoma: stebuklai mūsų gyvenime“, t. y. peržiūrėjo filmą „Odna“; nevyriausybinės organizacijos organizuotame renginyje „Lukiškių ekskursijos nuteistųjų akimis“, kurio tikslas gerinti visuomenės požiūrį į nuteistus asmenis; keramikos pamokėlėje studijoje „Molinės Virtuvės“), formaliai patvirtino gyvenamąją vietą laisvėje, kuri ir prieš tai buvo žinoma. Teismas tai vertina teigiamai, tačiau jokios reikšmingos to įtakos J. D. resocializacijai neįžvelgia. Daugiau pokyčių nėra. Lyginant dvi paskutines socialinio tyrimo išvadas, matyti, kad paskutinioji yra iš esmės perrašyta, papildant nurodytomis aplinkybėmis. Visgi, kaip ir prieš tai teismo buvo konstatuota, naujoje išvadoje išliko nustatyti nepakitusi (vidutinė) J. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tiek pat daug (šeši) dinaminių kriminogeninių veiksnių, tie patys (du) kriminogeniniai apsauginiai veiksniai, tos pačios didelį susirūpinimą keliančios išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti, lėšų tvarkymo ir pajamų, mąstymo ir elgesio, emocinės gerovės bei nuostatų srityse vyraujančios problemos, kurias jis turi galimybę suvaldyti, bet iš esmės nieko dėl to vis dar nepadarė. Be to, išliko nepakitęs ir J. D. ambivalentiškas požiūris į jam taikomas socialinės reabilitacijos priemones. Tai rodo ir po prieš tai atlikto socialinio tyrimo nedidelis J. D. sudalyvautų pozityvaus užimtumo priemonių skaičius. Ne veltui dėl to J. D. resocializacija neduoda reikiamo rezultato mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir šalinant dinaminių kriminogeninių veiksnių apimtį. Dar daugiau, nors Komisijos nutarime nurodyta, kad J. D. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir vykdo Komisijos rekomendacijas, vis dėlto, J. D. dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičiaus ir atitinkamų sričių problemų nemažėjimas leidžia spręsti, kad jo dalyvavimas atitinkamose priemonėse yra daugiau formalus, aiškiai nepakankamas. Todėl, teismo vertinimu, nesant reikšmingų teigiamų pokyčių, iš esmės vien nutarime nurodytas faktas apie J. D. didelės bausmės dalies atlikimą, kaip ir praėjęs dar pusės metų po paskutinio vertinimo laikotarpis savaime nesudaro pagrindo jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Prieš tai Vilniaus apygardos teismas 2025 m. spalio 22 d. nutartyje pažymėjo, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimų vietų įstaigos negali būti taikomas kaip paskatinamoji priemonė. Tai ypatingai svarbu, nes J. D. teistas už labai sunkių nusikaltimų padarymą, todėl tam, kad teismas jam galėtų taikyti lygtinį paleidimą, pirmiausia ir svarbiausia turi įvykti ir būti aiškiai matomi teigiami pokyčiai jo mąstysenoje. Taigi iš viso to, darytina išvada, kad J. D. turi toliau imtis veiksmų, kurie rodytų jo motyvaciją sistemingai keisti savo elgesį, koncentruojantis į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimą, probleminių sričių sprendimą, bei įrodyti, kad pateisins teismo išreikštą pasitikėjimą, taikant lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimų vietų įstaigos, nes šiai dienai dėl nurodytų priežasčių jis to nepadarė. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nuteistojo J. D. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vis dar nėra akivaizdi, todėl nesudaro pagrindo taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teismo ne kartą vertintos teigiamai J. D. apibūdinančios aplinkybės, taip pat jo apsauginiai kriminogeniniai veiksniai (patvirtino galimybę gyventi pasirinktu adresu lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos atveju; deklaruoja nuostatas savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje) neigiamų aplinkybių vis dar neatsveria, nes didesnės pažangos jo resocializacijoje nematyti. Šiuo metu tinkamas J. D. elgesys ir jį teigiamai apibūdinančios aplinkybės yra pakankami tik jam palankių bausmės atlikimo sąlygų taikymui (bausmę atlieka Vilniaus pusiaukelės namuose, turi teisę į išvykas už kalėjimo ribų ir pan.). Tai, kas išdėstyta, sudaro pagrindą skundą tenkinti ir atsisakyti patvirtinti nutarimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 364 straipsniu,
nutaria:
Tenkinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro skundą.
Atsisakyti patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. sausio 21 d. nutarimą Nr. LK-N-49 dėl nuteistojo J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.