Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam E. P. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. kovo 18 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-2717 nutarta taikyti nuteistajam E. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 4 metų 6 mėnesių 1 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, tai yra 2024 m. kovo 14 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 4 dalį. Komisijos nutarime nurodoma, jog atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą rizika valdyti. Vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu pažymėtina, kad nuteistasis laikosi nustatytos įstaigoje tvarkos, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, už gerą elgesį, darbą, dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, keturis kartus skatintas, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, vyksta į trumpalaikes išvykas, bausmę atlieka atviro tipo bausmes atlikimo vietoje, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę. Komisijos nuomone, laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra.

E. P. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą - galutinė bausmė 12 metų 9 mėnesiai 1aisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendis – 2016 m. gruodžio 5 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį pakeisti: nusikalstamą veiką pagal BK 259 straipsnio 1 dalį perkvalifikuoti į 259 straipsnio 2 dalį ir skirti 20 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šią bausmę subendrinti su bausme paskirta pagal BK 260 straipsnio 3 dalį - galutinė bausmė 12 metų 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis – vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartimi pakeista, subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu - galutinė bausmė 12 metų 9 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2015 m. gruodžio 15 d., pabaiga – 2028 m. rugsėjo 15 d.

Anksčiau teistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam E. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis BVK straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Pažanga vertinama atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, įvertinant jo elgesio pokytį ir pažangą mažinant kriminogeninių veiksnių įtaką jo elgesiui, taip pat įvertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Pabrėžtina tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis E. P. atitinka BVK 82 straipsnio 4 dalyje numatytas sąlygas, tai yra jam sutikus su intensyvia priežiūra, lygtinio paleidimo institutas jam galėtų būti taikomas devyniais mėnesiais ankščiau nei reglamentuota BVK 82 straipsnio 1 dalyje ir tai laikytina formalaus pagrindo, lygtinio paleidimo taikymui, egzistavimu. Tačiau iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad nepakanka vien to pagrindo, kad nuteistasis jau yra atlikęs įstatymu deleguotą laisvės atėmimo bausmės dalį, reikalinga nustatyti materialaus pagrindo egzistavimą.

Pažymėtina, kad Komisija savo nutarime akcentavo nuteistąjį teigiamai apibūdinančias aplinkybes – stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant valdyti nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, yra dirbantis, nuteistojo elgesyje vyrauja teigiamas požiūris į darbą, nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, bausmės atlikimo metu nuosekliai valdo nustatytus kriminogeninius veiksnius, palaiko socialinius ryšius ir juos vertina, laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme, tačiau teismo vertinimu, nors šie duomenys ir teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, bet negali būti išskirtinai sureikšminami, kadangi šiuo metu nuteistasis elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Tuo tarpu vertinant nuteistojo E. P. elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu negalima teigti, jog jo elgesys pasižymėjo išskirtiniu pozityvumu ir vien teigiama nusikalstamo elgesio korekcija. Byloje esanti Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2024 m. kovo 6 d. pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus patvirtina, kad nuteistasis E. P. atlikdamas laivės atėmimo bausmę penkis kartus buvo skatintas (paskutinį kartą 2023 m. lapkričio 10 d.), tačiau taip pat keturis kartus buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus, iš jų tris kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Ir nors paskutinis vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas buvo padarytas 2022 m. kovo 14 d., atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka jau nuo 2015 m. gruodžio 15 d., šis pažeidimas padarytas nuteistajam jau gerai susipažinus su vidaus tvarkos taisyklėmis ir režimo reikalavimais, todėl ši aplinkybė itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Padaryti vidaus tvarkos pažeidimai atskleidžia nuteistojo nihilistinį požiūrį į jam taikomus ribojimus net būnant struktūruotoje aplinkoje, didelės priežiūros sąlygomis, todėl šiuo metu vien teigiama nuteistojo elgesio korekcija dar vyksta itin trumpą laiką ir negali būti vertinama kaip neabejotinas pagrindas spręsti, kad paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad atlikus nuteistojo E. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir ši rizika nėra pakitusi ir prieš tai atliktuose vertinimuose būdavo nustatoma vidutinė rizika (2022 m. rugsėjo 20 d., 2023 m. sausio 11 d., 2023 m. rugsėjo 12 d. ir paskutinio vertinimo 2024 m. kovo 5 d.). Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo E. P. elgesyje vis dar stebima gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurių yra net dešimt (lėšų valdymo sunkumai; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; ankstesnė psichiatrinio gydymo istorija; savitvardos problemos; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; kriminalinių nuostatų palaikymas; priežiūros / apribojimų pažeidimai), o atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, vis dar egzistuojantys kriminogeniniai veiksniai ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojami, tik tokiu atveju, teigiama ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų teismui spręsti, dėl galimo lygtinio paleidimo. Ir nors vertinimo metu yra nustatyti apsauginiai kriminogeniniai veiksniai (patvirtinta gyvenamoji vieta; patvirtinta galimybė įsidarbinti; socialinių ryšių palaikymas su artimaisiais), tačiau šie apsauginiai veiksniai nelaikytini itin išimtinai nuteistąjį sulaikantys nuo pakartotinio nusikalstamumo, kadangi tiek gyvenamąją vietą, tiek šeimą, tiek ir darbą (teigia neoficialiai užsiėmęs statybos darbais) nuteistasis turėjo darydamas nusikalstamas veikas, o vienas iš nuteistojo motyvų dėl ko buvo padarytos nusikalstamos veikos tai yra finansinė nauda gauta nusikalstamu būdu, ir tai suponuoja išvadą, jog nuteistajam nepakako gaunamų gaunamų pajamų iš darbo statybose, o tai kelia pagrįstų abejonių E. P. reintegracija į visuomenę, siekiu laikytis įstatymų ir gyventi pagal visuomenės priimtinas normas ir taisykles, kai gaunamas darbo užmokestis nepatenkins nuteistojo gyvenimo ir gerbūvio poreikių. Todėl nors nuteistojo elgesyje egzistuoja teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, tačiau vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, nuteistojo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir teismą įtikinanti, jog nuteistojo pataisos jau procesas gali būti tęsiamas neizoliuotam nuo visuomenės, kadangi šiuo metu nuteistasis elgiasi būtent taip kaip privalo elgtis bet kuris laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Sutiktina su prokuroro argumentu, kad E. P. turi probleminių sričių, kurios dar turi būti koreguojamos. Pagal 2023 m. rugsėjo 7 d. gautus duomenis nuteistojo alimentų įsiskolinimas 13 201,37 Eur, ir periodiniai mokėjimai po 128 Eur - išieškota alimentų 0 Eur, savanoriškai sumokėjo alimentų 0 Eur. Išieškotojams pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 2851,54 Eur - išieškota suma 0 Eur, savanoriškai dengė skolas 0 Eur. Remiantis ankstesnio vertinimo duomenimis nuteistasis pateikė keleto antstolių kontorų „Patvarkymų dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo“ dokumentų kopijas, kuriose yra pažymima, kad laikotarpyje nuo 2017 m. iki 2021 m. iš nuteistojo yra išieškota 1282,31 Eur. Taip pat nuteistasis pateikė 2022 m. gruodžio 22 d. Marijampoles kalėjimo jam pateiktą atsakymą Nr. 2S-2466 į jo užklausimą apie vykdomuosius patvarkymus dėl skolos (išlaikymo) išieškojimo iš antstolių, gautus Marijampolės kalėjime: (išlaikymo išieškojimas) yra 13157,31 Eur, padengta suma 969,70 Eur. Vykdomoji byla Nr. 0011/12/01854, išieškoma suma 1558,27 Eur, ieškinys nepadengtas. Apibendrinant galima teigti, kad E. P. vis dar turi aktualių finansinių įsipareigojimų, kuriuos vykdyti privalo. Taip pat išvadoje pastebima, kad nusikaltimai turi sunkėjimo tendenciją. Paskutinis nusikaltimas išvykdytas nuteistajam bendrininkaujant su kitu asmeniu. Stebima, kad asmens gyvenimo stilių sudarė asocialų gyvenimo būdą vedantys asmenys, nevengė piktnaudžiauti psichiką veikiančiomis medžiagomis. Pokalbio metu nuteistasis pasakojo, kad jam įtaką nusikalsti galėjo padaryti bendravimas su bloga kompanija. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad struktūrizuotoje aplinkoje buvo stebimos ir išliekančios impulsyvumo, pasekmių suvokimo stokos problemos (atsižvelgiant į bausmės atlikimo metu padarytus pažeidimus). Mąstymo ir elgesio srityje pažymėti veiksniai neabejotinai sietini su asmens nusikalstamumu. Bausmes atlikimo metu stebimas nenuosekliai pozityvus nuteistojo elgesys, tačiau pastaruoju laikotarpiu asmuo siekia keisti savo destruktyvų elgesį. Pažymėtina ir tai, kad struktūrizuotoje aplinkoje nuteistojo elgesys ne visuomet buvo nepriekaištingas, socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis ne karta buvo baustas drausminėmis nuobaudomis už įvairius pažeidimus (buvimas apsvaigus nuo alkoholio sugrįžus iš trumpalaikės išvykos, draudžiamų daiktų turėjimas ir pan.).

Aptartų duomenų visumoje spręstina, jog nors nuteistojo elgesys šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau kol kas šių teigiamų pokyčių vienareikšmiai vertinti dar negalima, kadangi egzistuoja ir itin neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, aptartos aukščiau. Kartu šioje vietoje pažymėtina, kad teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu skiriama bausmė nėra savitikslis dalykas, juo labiau, kad BK 41 straipsnyje įtvirtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė ir tokia įstatyminė nuostata suponuoja išvadą, kad asmuo, teismo pripažintas kaltu, privalo patirti tam tikrus nepatogumus ir suvaržymus, kurie būtų aktualūs įgyvendinant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus tikslus. Tuo tarpu keletas iš bausmės tikslų yra asmens nubaudimas ir valstybės siekis paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Itin trumpas laisvės atėmimo bausmės atlikimas struktūruotoje aplinkoje, taikant lygtinio paleidimo institutą, nenustačius tam neabejotino pagrindo, visuomenėje gali sudaryti prielaidas spręsti, kad nusikalstamas veikas padarę asmenys yra nebaudžiami, o kartu nuteistajam asmeniui tai galėtų sudaryti regimybę dėl nebaudžiamumo. Šiuo atveju E. P. neatliktos bausmės dalis (4 metai 6 mėnesiai ir 1 diena) dar yra labai didelė ir teismas negali spręsti, kad bausmės tikslai jau įgyvendinti, tuo labiau, kad nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga neleidžia konstatuoti, jog bausmės atlikimas jau taip yra paveikęs nuteistąjį, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teismas akcentuoja, kad pataisos procesas yra reikalaujantis nuoseklios, ilgalaikės, įtikinančios nuteistojo asmens elgesio korekcijos, kuri būtų akivaizdi, kad asmuo yra pasiruošęs sėkmingai reintegracijai į visuomenę, paremtai įstatymų laikymusi, o tokios išvados, E. P. atžvilgiu, daryti dar nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad E. P. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, juo labiau, kad jo elgesys įkalinimo įstaigoje nebuvo nuoseklus, o priešingas teisei elgesys dar ne tik gali, bet ir privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje, siekiant mažinti dinaminių kriminogeninių veiksnių raišką elgesyje.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog dabartiniame pataisos procese, lygtinio paleidimo taikymas dar nebūtų efektyvus, nuteistajam E. P. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. RV-22-2717.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. RV-22-2717 taikyti nuteistajam E. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.